Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-203-928/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-10-30
Bylos Nr.: 1A-203-928/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-05249-2024-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Vingilė, Odeta Gruodienė, Laima Šeputienė
Nuteistasis: V. M.
Civilinis ieškovas: UAB „S.V.“
Kaltinamasis: V. M.
Advokatai: Vilija Kavaliauskienė

Baudžiamoji byla Nr. 1A-203-928/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05249-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.4; 2.1.7.4; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Šeputienės ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Indrei Vitkutei, Aidai Gaučienei,dalyvaujant prokurorei Eglei Kirpienei,nuteistajam V. M., jo gynėjai advokatei Vilijai Kavaliauskienei,civilinio ieškovo – UAB „S.V.“ atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirtas laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu tęsti darbą, per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui UAB „S.V.“ nusikaltimu padarytą turtinę žalą -1184,44 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus ir 44 centus).

Kardomosios priemonės nuspręsta neskirti.

Civilinio ieškovo UAB „S.V.“ ieškinys tenkintas visiškai ir iš kaltinamojo V. M. civiliniam ieškovui UAB „S.V.“ priteistas 1184,44 (vienas tūkstantis vienas šimtas aštuoniasdešimt keturi eurai ir 44 centai) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. M. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad pagrobė svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 23 d., 20:30 val., iki 2023 m. lapkričio 25 d., 01:45 val., neturėdamas teisėto pagrindo, turėdamas UAB „S.V.“ priklausančio objekto - elektros generatoriaus „(duomenys neskelbtini)“ kuro talpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), raktus ir apsaugos signalizacijos išjungimo pultelį bei tokiu būdu 17 kartų įsibraudamas į svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio juridinio asmens UAB „S.V.“ infrastruktūrą sudarantį turtą – elektros generatoriaus „(duomenys neskelbtini)“ kuro talpą, iš jos pagrobė 861,890 l dyzelinio kuro, kurio vertė 1184,44 eurai, tokiu būdu padarydamas UAB „S.V.“ 1184,44 eurų turtinę žalą.

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad V. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje yra įrodyta byloje ištirtų įrodymų visuma, netiesioginiais įrodymais (liudytojų parodymais, kitais rašytiniais įrodymais), kurie sudaro vieningą įrodymų grandinę. Iš jų analizės neabejotinai sprendžiama, jog kaltinamojo kaltė dėl kaltinime nurodyto dyzelinio kuro vagystės įrodyta visiškai ir teisingai kvalifikuota kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Be to, teismo vertinimu, nesurinkta nei tiesioginių, nei pakankamų netiesioginių įrodymų, kad kaltinamasis pagrobė L. B. priklausančią vaizdo stebėjimo kamerą, todėl ši aplinkybė jam iš kaltinimo pašalinta. Skiriant bausmę, teismas vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Įvertino tai, kad V. M. padaryta nusikalstama veika priskirta apysunkiams nusikaltimams, tačiau buvo daroma ilgą laiką tęstiniais nusikalstamais veiksmais. Taip pat įvertino kaltinamojo asmenybę, kad jis neteistas, administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba, mokosi. Atsižvelgiant į tai, sprendė, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti paskyrus V. M. sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, skiriant įpareigojimus, galinčius teigiamai veikti kaltinamąjį. Atitinkamai išspręstas ir byloje pareikštas 1184,44 Eur civilinio ieškinio klausimas, jį tenkinant pilna apimtimi.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. M. prašo jo skundą tenkinti, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. sausio 10 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

3.1. Skunde nurodo, kad sutinka su nuosprendžio dalimi, kuria konstatuota, jog byloje nėra surinkta nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, jog V. M. 2024 m. sausio 19 d. 17.30 val. pagrobė L. B. priklausančią vaizdo stebėjimo kamerą, kuri buvo pritvirtinta prie UAB „D.“ priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Teigia, kad ši aplinkybė iš kaltinimo pašalinta pagrįstai, todėl jos neskundžia. Tačiau nesutinka su jo pripažinimu kaltu padarius BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką, t. y. tariamą dyzelinio kuro vagystę laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 23 d. 20.30 val., iki 2023 m. lapkričio 25 d., 01:45 val., iš UAB „S.V.“ priklausančio objekto - elektros generatoriaus „(duomenys neskelbtini)“ kuro talpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Mano, kad priimdamas tokį nuosprendį pirmosios instancijos teismas pažeidė apelianto teisę į teisingą teismą.

3.2. Pažymėjo, kad tariamos vagystės laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 23 d. 20.30 val., iki 2023 m. lapkričio 25 d., 01:45 val., nėra fiksuota atvejų, kad prie elektros generatoriaus, esančio (duomenys neskelbtini) būtų nustatyti dyzelinio kuro vagystės atvejai (ant grindinio išsiliejęs kuras; sugadinti užraktai; dingę raktai ir/ar apsaugos signalizacijos išjungimo pultelis). Tokių aplinkybių nenustatyta tariamo įvykio vietą apžiūrint 2024 m. vasario 12 d. (2024 m. vasario 12 d. 10.00-11.00 val. įvykio vietos apžiūros protokolas). Be to, kaltinimui reikšmingų daiktų (kuro talpų su dyzeliniu kuru ar jo likučiais; drabužių, batų, kitų daiktų sulaistytų dyzeliniu kuru; raktų ir apsaugos signalizacijos išjungimo pultelio bei kt.), nebuvo rasta atliekant kratą V. M. gyvenamojoje vietoje esančioje (duomenys neskelbtini) (2024 m. kovo 18 d. 07.00-08.00 val. kratos protokolas). Nurodė ir tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 84-90 straipsnio tvarka objektyviai nenustatyta asmens užfiksuoto vaizdo įrašuose asmenybė, tačiau bet kokiu atveju, vaizdo įrašuose nėra jokių duomenų apie ketinimą kurą savintis ar kuro pasisavinimo faktas. Fiksuotas vaizdo įrašuose asmuo su savimi neturi jokių įrankių, įrangos kurui ištraukti, talpų kurui supilti, nesinaudoja transporto priemonėmis kurui išvežti ir neišneša dyzelinio kuro iš generatoriaus kuro talpose. Atsižvelgiant į tai kelia prielaidą, kad kuras iš UAB „S.V.“ niekada nebuvo pagrobtas.

3.3. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, UAB „S.V.“ atstovas nurodė, kad įmonė turi kelis generatorius, kuro apskaitai generatoriuose vykdyti naudoja „S. G.“ programinę įrangą, tačiau šios programos duomenis atsisakė pateikti tiek kaltininkui prašant, tiek teismui rekomenduojant pateikti, kas galėtų būti objektyvūs duomenys apie kuro kiekius elektros generatoriuje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu. Be to, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, UAB „S.V.“ atstovas nurodė, kad kuro trūkumui nustatyti UAB „S.V.“ nebuvo atlikta revizija, buhalterinis auditas ir tokių išvadų nėra. Atstovas taip pat negalėjo paaiškinti kokie objektyvūs duomenys pagrindžia kuro trūkumą. Taip pat nurodė, kad raktų ir signalizacijos pultelio vagystė neįvykusi, dėl raktų ir pultelio vagystės niekada nesikreipė į policiją ir dėl to nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Neginčijo aplinkybių, kad V. M. nutraukdamas darbo santykius grąžino visas darbo priemones, daiktus ir įrankius UAB „S.V.“ administracijai ir pretenzijos jam dėl atsiskaitymo nebuvo pareikštos.

3.4. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, UAB „S.V.“ atstovas, BPK 84-88 straipsnių tvarka neprašė paskirti atlikti buhalterinę ekspertizę tikslu objektyviai nustatyti dyzelinio kuro trūkumą kaltinime nurodytu laikotarpiu ir koks jis buvo objektyviai. Toks tyrimas būtų neišvengiamas siekiant apkaltinti asmenį, nes tariamo nusikaltimo laikotarpis, kuro kiekis, vertė ir tariamų įsibrovimų skaičius keistas kelis kartus. Atkreipė dėmesį, kad 2024 m. kovo 19 d. gautas pranešimas apie įtarimą kad nusikalstama veika įvykdyta kelis kartus nuo 2023 m. gegužės mėn. - iki 2024 m. sausio mėn. ir pagrobta 1324,95 l. dyzelinio kuro už 1951,33 Eur. 2024 m. liepos 24 d. gautas pranešimas apie įtarimą, kad nusikalstama veika įvykdyta 18 kartų laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 23 d. 20:30 val. iki 2023 m. spalio 31 d. 02:37 val. ir pagrobta 861,890 l. dyzelinio kuro už 1184,44 Eur. Analogiškai tai inkriminuota ir 2024 m. rugpjūčio 6 d. kaltinamuoju aktu. Visgi, 2024 m. spalio 28 d. patikslintas kaltinimas pagal kurį inkriminuota veika padaryta 17 kartų įsibraunant į elektros generatoriaus kuro talpą, laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 23 d. 20:30 val. iki 2023 m. lapkričio 25 d. 01:45 val. ir pagrobta 861,890 l. dyzelinio kuro už 1184,44 Eur. Mano, kad šios skirtingos versijos, nei viena iš jų nepagrįstos remiantis objektyviais įrodymais, specialistų ir/ar ekspertų išvadomis, net nepaaiškinta kodėl kiekiai, laikotarpiai, kartai keitėsi. Prieštaravimų esančių baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nepašalino, bylos esmės neatskleidė, dėl ko teismo nuosprendis yra neteisingas ir naikintinas. Kai kurias išvadas teismas padaro nurodydamas aplinkybes kurių nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios apylinkės teisme net netyrė.

3.5. Skundo autoriaus nuomone, baudžiamojoje byloje nebuvo tirta aplinkybė ar kuro dingimas yra vagystė ar generatoriaus darbo ir/ar gedimo pasekmė, nėra apie tokį tyrimą duomenų ir dokumentų byloje, bet teismas konstatuoja, kad kuro mažėjimas yra vagystė, o ne generatoriaus darbo ar gedimo pasekmė, kas yra visiškai neteisinga ir neteisėta. Vaizdo įrašuose užfiksuota asmens veido dalis, teismo vertinimu, yra pakankama asmeniui identifikuoti (atkreiptas dėmesys, kad teismas neturi reikiamų specialiųjų žinių tokioms išvadoms daryti BPK 84 straipsnio 1 dalies tvarka). Asmeniui identifikuoti nepakanka ir to, kad liudytojai nurodė, jog vaizdo įrašuose esantis žmogus panašus į V. M.. Tuo tarpu liudytojai nėra nurodę kad V. M. atpažįsta nei vienu atveju.

3.6. Skunde dėstomos aplinkybės, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį aiškiai pažeidė ne tik BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reglamentavimą, nes nenurodė įrodymų, kuriuos ištyrė teisme ir kuriais remiantis daro išvadą, kad dyzelinio kuro trūkumas objektyviai nustatytas, kad trūkumas atsirado dėl vagystės, o ne dėl generatoriaus darbo ir/ar gedimo, tačiau ir nekaltumo prezumpcijos principą, kuris lemia valstybės pareigūnų pareigą baudžiamajame procese įrodyti neabejotiną asmens kaltę. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas į nekaltumo prezumpcijos taikymo taisykles neatsižvelgė, dėl abejonių ir prielaidų esančių byloje argumentuotų paaiškinimų nepateikė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus atmeta nepasisakė, kas reiškia kad teismo vertinimas dėl ekspertizių reikalingumo yra taip pat neteisingas, taipogi vertinimas dėl dyzelinio kuro trūkumo ir to priežasčių (vagystė ar gedimas) yra visiškai neteisingas, padarytas pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą, ir kitus teisės principus. Teigia, kad visos abejonės ir prielaidos turėjo būti byloje tiriamos vadovaujantis specialių mokslo žinių turinčių asmenų pagalba atliekant eksperimentus.

3.7. Apelianto teigimu, teismas nenurodė motyvų, kodėl atmeta V. M. pateiktus objektyvius įrodymus dėl dyzelinio kuro ištraukimo mechanizmo iš generatoriaus, kur nurodoma kad kurą galima ištraukti tik naudojant išorinį siurblį, kuris siurbia degalus panardinus išorinį vamzdį į baką, t. y. panardinus specialią įrangą (siurblį ir išorinį vamzdį), kuri nepateikiama kartu su varikliu ((duomenys neskelbtini) generatoriaus naudojimo ir techninės priežiūros vadovo išrašas pateiktas byloje) ir remiasi neobjektyviais, prieštaringais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kurie remiasi prielaida, kad kurą neva galima ištraukti rankiniu būdu. Darydamas išvadą, kad kurą galima ištraukti rankiniu būdu, teismas tuo turėjo įsitikinti (eksperimentas; būdas atsiradusioms versijoms patikrinti atkuriant tariamo įvykio situaciją BPK 197 straipsnis), nes kitu būdu neįmanoma patikrinti liudytojų, įtariamųjų, nukentėjusiųjų parodymų ir/ar paneigti oficialaus šaltinio, (duomenys neskelbtini) generatoriaus naudojimo ir techninės priežiūros vadovo techninių duomenų. Nesant nusikaltimo sudėties (nesant akivaizdžios nuteistojo kaltės; nenustačius nusikaltimo tikslo, motyvo; neišaiškinus nusikaltimo padarymo mechanizmo ir neįsitikinus ar dyzelinio kuro trūkumas generatoriuje buvo faktiškai kaltinime nurodytu laikotarpiu), apylinkės teismas priėmė aiškiai neteisingą apkaltinamąjį nuosprendį, kuris naikintinas, nes akivaizdu kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

3.8. Skunde pabrėžia, kad nuosprendyje akcentuota, kad kuras sumažėdavo savaitgaliais. Teismas padarydamas tokią išvadą, nagrinėjant bylą teisme nesiaiškino kur ir ką veikė tariamas kaltininkas savaitgaliais, netyrė kaltininko nurodytų aplinkybių ar versijų. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės apeliantas nebuvo apklaustas kur buvo ir ką veikė dienomis, pagal UAB „A. K.“ fiksuotus generatoriaus apsaugos atjungimus ir pajungimus. Atsižvelgiant į tai, apeliantas apeliaciniame skunde pateikia duomenis dėl kaltinime nurodytu laikotarpiu savo buvimo vietos. 2023 m. birželio 24-25 d. buvo Klaipėdoje, futbolo varžybose (su nakvyne; vyko su sūnumi V. M.); 2023 m. liepos 1 d. buvo (duomenys neskelbtini) rajone Thundertale koncerte (dalyvavo su draugu); 2023 m. liepos 8-9 d. buvo (duomenys neskelbtini) turizmo sodyboje, (duomenys neskelbtini) sav. dalyvavo vestuvėse (vyko sutuoktinės sesers vestuvės); 2023 m. rugpjūčio 19-20 d. buvo (duomenys neskelbtini) sav. pas krikšto dukrą; 2023 m. rugsėjo 2-3 d. buvo (duomenys neskelbtini) futbolo turnyre (su šeima; vyko sūnaus V. M. solo-vienas prieš vieną varžybos); 2023 m. rugsėjo 23 d. buvo (duomenys neskelbtini), prekybos centre Akropolis, pabėgimo kambaryje „(duomenys neskelbtini)“ (dalyvavo su šeima); 2023 m. rugsėjo 30 d. buvo (duomenys neskelbtini) miestelyje, vyko šokių varžybos (sūnaus J. M. varžybos; dalyvavo visa šeima); 2023 m. spalio 1 d. dalyvavo (duomenys neskelbtini) koncerte (duomenys neskelbtini) (pats dainuoja šiame ansamblyje ir paliudyti gali visi kolektyvo nariai); 2023 m. spalio 8 d. dalyvavo šokių varžybose (duomenys neskelbtini) (sūnaus J. M. varžybos; dalyvavo visa šeima); 2023 m. spalio 9-23 d. buvo išvykęs studijuoti (studijuoja ir savaitgaliais; vyko sesija; duomenys apie studijas yra byloje), 22 d. dalyvavo futbolo turnyre (duomenys neskelbtini) (dalyvavo su šeima); 2023 m. spalio 28 d. dalyvavo šokių varžybose (duomenys neskelbtini) (sūnaus J. M. varžybos; dalyvavo visa šeima), 29 d. leido laiką su šeima prie (duomenys neskelbtini) ežero (duomenys neskelbtini) savivaldybė; 2023 m. lapkričio 4-5 d. buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) Respubliką, vyko plaukimo varžybos (dukra M. M. dalyvavo varžybose; buvo išvykęs su šeima); 2023 m. lapkričio 11-12 d. dalyvavo šokių varžybose (duomenys neskelbtini) (sūnaus J. M. varžybos; dalyvavo visa šeima); 2023 m. lapkričio 18 d. dalyvavo šokių varžybose (duomenys neskelbtini) (sūnaus J. M. varžybos; dalyvavo visa šeima); 2023 m. lapkričio 26 d. buvo kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ (ilsėjosi su šeima).

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą. Nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti ir apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti bei V. M. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, o byloje pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmetamas

5. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šia nuostata apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Iš nuteistojo V. M. apeliacinio skundo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, nesutinkant, kad byloje esantys įrodymai patvirtina jo kaltę, padarius BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. dyzelinio kuro vagystę iš elektros generatoriaus „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu padarant UAB „S.V. 1184,44 Eur turtinę žalą. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, išanalizavusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, savo iniciatyva atlikusi įrodymų tyrimą, iš naujo įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, gautos vaizdo ekspertizės išvadas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog nuteistojo V. M. kaltės konstatavimui, duomenų pakanka. Nuteistojo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie buvo patikrinti ir ištirti teisminio bylos nagrinėjimo metu bei pagrįstai pripažinti įrodymais, be to, apeliacinės instancijos teismo iniciatyva paskirta vaizdų tyrimo ekspertizė, kuri tik sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl V. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas analizuojamu atveju tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė V. M. teisingą bausmę. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį V. M. atžvilgiu teisėtu ir pagrįstu bei pažymi, jog apeliaciniame skunde dėstomi argumentai pagrindo daryti priešingą išvadą nesuteikia.

Dėl įrodymų vertinimo

7. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad, kad V. M., laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 23 d., 20:30 val., iki 2023 m. lapkričio 25 d., 01:45 val., neturėdamas teisėto pagrindo, turėdamas UAB „S.V.“ priklausančio objekto - elektros generatoriaus „(duomenys neskelbtini)“ kuro talpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), raktus ir apsaugos signalizacijos išjungimo pultelį bei tokiu būdu 17 kartų įsibraudamas į svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio juridinio asmens UAB „S.V.“ infrastruktūrą sudarantį turtą – elektros generatoriaus „(duomenys neskelbtini)“ kuro talpą, iš jos pagrobė 861,890 l dyzelinio kuro, tokiu būdu padarydamas UAB „S.V.“ 1184,44 eurų turtinę žalą. Nėra ginčo dėl to, kad pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 priedo (Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašas) 2 p. viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra priskiriama nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinčiai infrastruktūrai. UAB „S.V.“ vadovaujantis (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr.1-197 „Dėl viešo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo paskyrimo“ vykdo viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje. Jai priklausantis generatorius „(duomenys neskelbtini)“, esantis (duomenys neskelbtini), esant elektros energijos tiekimo sutrikimui tiekia elektros energiją nuotekų ir lietaus surinkimo siurblinei. Atsižvelgiant į tai, tokia V. M. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

8. Kaip matyti, nuteistasis V. M., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, savo kaltę neigė, nurodydamas, kad dyzelinio kuro kaltinime nurodytomis aplinkybėmis iš generatoriaus kuro talpos jis negrobė, vaizdo įrašuose užfiksuotas asmuo yra ne jis. Mano, kad jam yra kerštaujama dėl to, jog jis yra parašęs tarnybinį pranešimą dėl vieno darbuotojo, kuris įmonei buvo padaręs didelę žalą. Nepaisant to, tas žmogus nebuvo atleistas ir tapo jo vadovu, kas paskatino V. M. išėjimą iš darbo. Be to, po išėjimo iš darbo jis pateikė duomenis apie savo atlyginimą, kurių prašė kita darbuotoja, kuri kreipėsi į Lygių galimybių kontrolierių, nors tokių duomenų teikti pagal konfidencialumo sutartį negalėjo. Pažymėjo, jog išeidamas iš darbo atidavė viską už ką buvo įmonėje atsakingas, jokių priekaištų, trūkumų iš UAB „S.V.“ nebuvo. Jo darbo metu buvo du generatoriaus apsaugos pultelių komplektai, vieną turėjo šaltkalviai, kitas buvo jo kabinete. Išeidamas iš darbo pultelį ir raktus paliko savo darbo vietoje, stalčiuje. Apie tai, kad perdavė pultelį ir raktus pasirašyti nereikėjo. Žino, kad su paprasta gumine žarna išleisti iš generatoriaus kuro neįmanoma, o siurbliai dirba garsiai, jų darbui reikalinga elektra. UAB „S.V.“ dirbo iki 2023 m. gegužės mėnesio. 2023 m. pirmą pusmetį kurą generatoriaus papildymui reikėdavo vežti kiekvieną mėnesį, įvairiai – 60, 80, 40, 30 litrų. Patvirtino, jog skambinosi buvusiems bendradarbiams paklausti kaip jiems sekasi, įspėjo ištraukti vasarinį kurą ir įpilti žieminį, matė važiuodamas pro šalį, kad generatoriaus lemputė dega, kad kažkas negerai dėl to įspėjo. Nurodė, jog 2024 m. sausio 19 d. su žmona ir jos drauge buvo kino teatre, žiūrėjo kino filmą (2 t., b. l. 66-68). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis V. M. kaltę taip pat neigė, pradžioje parodymus duoti atsisakė (1 t., b. l. 181-183). Vėliau, nurodė, jog po išėjimo iš darbo UAB „S.V.“ jis nebuvo priėjęs prie generatoriaus, esančio (duomenys neskelbtini), nes ten yra įrengta apsaugos signalizacija, reikalingas pultelis ir raktai. Taip pat pažymėjo tapačias aplinkybes, jog jam yra kerštaujama dėl tarnybinio pranešimo M. M. atžvilgiu surašymo ir duomenų apie darbo užmokestį pateikimą Lygių galimybių kontrolieriui (1 t., b. l. 184-187, 200-202).

Žemesnės instancijos teismas

9. Visgi, vien tai, kad V. M. savo kaltės nepripažįsta nesudaro pagrindo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas pritardamas apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytiems motyvams konstatuoja, jog tokia V. M. pozicija negali būti vertinama niekaip kitaip kaip tik gynybine, bei siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi yra paneigta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, be kita ko apeliacinės instancijos teisme surinkta papildoma medžiaga (ekspertizės aktu).

10. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad situacija dėl kuro dingimo iš generatoriaus kuro talpos išaiškėjo tuomet, kai V. M. išėjo iš darbo UAB „S.V.“ bei į jo pareigas buvo priimtas naujas darbuotojas L. B.. Liudytojas L. B. parodė, kad jis 2023 m. gegužės 3 d. pradėjo dirbti UAB „S.V.“ Energetikos ir ūkio padalinio vadovu. Po kelių mėnesių pastebėjo, kad viename iš elektros generatorių sparčiai mažėja dyzelinio kuro norma. Generatorius yra viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), aptvertoje teritorijoje. Nutrūkus elektros tiekimui iš „ESO“ generatorius pradeda dirbti eikvodamas dyzelį kurą ir tokiu būdu tiekia elektros energiją siurbliams. Jis priklauso UAB „S.V.“, saugomas tvora su spyna, taip pat signalizacija, saugo „A. K.“. Po to dar už vienų rakinamų durelių, generatoriaus viduje, labai žemai, vos ne ant žemės, yra dyzelinio kuro talpa, kurioje telpa 400-500 litrų kuro. Norint patekti iki tos talpos, reikia pulteliu atjungti pirmų durų signalizaciją, atrakinti šias ir dar kitas duris. Kuro mažėjimą fiksuoja daviklis, taip pat tai matyti programoje. Kuro bakas būdavo beveik pilnai ištuštėjęs, reikėdavo užpilti į mėnesį po pora kartų, nuo 100 iki 200 litrų. Jeigu generatorius nedirba, tai pats kuras sumažėti negalėjo, nutekėjimų niekur nepastebėjo. Užklausus apsaugos tarnybą gavo duomenis, kad kaip tik tuo metu atjungiama signalizacija, įsilaužimų nebuvo užfiksuota. Raktai ir pultelis iki tol buvo pas jį ir kažkurį laiką buvo pas šaltkalvius, o po to, gal nuo liepos mėnesio, raktus ir pultelį pasiliko tik pas save. Pultelius išduoda apsaugos tarnyba. Saugos tarnyba juos suprogramuoja ir įdiegia į savo stebėjimo sistemas. Kiek žino, buvo du raktų ir pultelio komplektai. Kai raktus ir pultelį turėjo tik jis, kuras vis tiek mažėjo, nusprendė išsiaiškinti priežastis. Generatoriaus viduje, gal liepos mėnesį, sumontavo savo asmeninę vaizdo kamerą. Ji užfiksavo, kad kažkoks žmogus atsidaro generatoriaus duris ir kažką krapšto. Negali pasakyti, ar V. M. panašus į tą kamera užfiksuotą žmogų, jis V. M. nepažinojo. Kamera toje vietoje prabuvo gal pusantro mėnesio. Po to ją sumontavo išorėje, suderinęs su UAB „D.“, ant savadarbių konstrukcijų UAB „D.“ teritorijoje, kad galėtų pamatyti kas ateina iki generatoriaus. Vaizdą galėjo stebėti per programėlę savo telefone. Žiūrėdavo beveik kiekvieną dieną, po to nutrūko maitinimas. Per UAB „D.“ vaizdo kameras pamatė, kad kažkoks juodai apsirengęs, su gobtuvu ant galvos, asmuo ateina nuo (duomenys neskelbtini) gatvės prie kameros, ją pasiima ir nueina. Apžiūrėjęs vietą, kur buvo pritvirtinta kamera, matė, kad likusi tik plėvelė, į kurią buvo įsukta kamera. Pažymėjo ir tai, jog stebėjimą vaizdo kamera vykdė jis vienas ir V. M. nepažinojo tuo metu. Parodė įrašus bendradarbiams ir V. R., V. D. bei A. Ž. pasakė, kad tas žmogus panašus į V. M.. Taip pat sakė, kad jiems V. M. skambino ir domėjosi kaip vyksta darbai, ar kas nors prižiūri generatorius. UAB „S.V.“ turi apie 10 tokių generatorių, bet kituose tokio kuro mažėjimo nebuvo užfiksuota. Generatorius galėjo būti prijungtas prie programos „(duomenys neskelbtini)“. Pagal šią programą galima gauti duomenis apie generatoriaus užsivedimus, veikimo laiką, kiek sunaudota kuro. Šio generatoriaus išdirbimo valandas nustatė pagal pačiame generatoriuje esantį valdiklį, kuris rodo išdirbtas valandas. Iš šio valdiklio perduodami duomenys į išorę, todėl jie turi būti teisingi. Iš šių duomenų nustatyta, kad generatorius tuo metu nepradirbo tiek valandų, kiek reikėdavo papildyti kuro. Atsukus generatoriaus kuro talpos sklendę kuras nebėga, norint jį ištraukti, jo manymu, teikia naudoti siurbliuką (2 t., b. l. 18-20). L. B. parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, tapačios aplinkybės užfiksuotos ir jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 74-77).

11. Atitinkamai civilinio ieškovo UAB „S.V.“ atstovas A. P. patvirtino liudytojo L. B. nurodytas aplinkybes, jog jis buvo informuotas apie tai, kad 2023 metų gegužės mėnesį L. B. pakeitus buvusį padalinio vadovą V. M. pastebėta, kad dingsta kuras, reikia vis papildyti, todėl pasitaręs su direktoriumi L. B. įrengė savo asmeninę vaizdo kamerą generatoriuje. Buvo žodinis vadovo leidimas. Jam parodė vaizdo kameros įrašą. Iš to vaizdo įrašo matėsi, kad užfiksuotas buvęs darbuotojas V. M.. Jis pats pažinojo V. M., kuris UAB „S.V.“ dirbo iki 2023 m. gegužės 15 d., buvo Energetikos ir ūkio padalinio vadovas. V. M. pateiktame L. B. vaizdo įraše atpažino pagal veidą, kuris matosi įraše. Kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir pareiškime nurodė, kad įtariamas asmuo gali būti V. M.. Nustatant žalos dydį dėl civilinio ieškinio pateikimo, analizavo kuro užpylimo buhalterinius duomenis ir apsaugos duomenis apie signalizacijos atjungimą ir prijungimą tame generatoriuje. Nustatė, jog per tuos kelis mėnesius buvo tokia tendencija, kad signalizacija atjungiama pavakare penktadienį, šeštadienį, t. y. nedarbo metu, nes dispečerė šiuos atjungimus pamatytų. Matosi, kad atjungiama ir vėl priduodama signalizacija be jokių pažeidimų, nes A. K. jokios informacijos, kad galbūt netinkamai atjungiama, nepateikė. Pagal pateiktus duomenis ir vaizdo įrašus matyti, kad atjungus signalizaciją lapkričio mėnesį iš 24 į 25 dieną buvo užfiksuotas kaltinamasis jau prie generatoriaus. V. M. turėjo priėjimą prie apsaugos pultelių. UAB „S.V.“ duomenų, kiek buvo išduota apsaugos pultelių, neturi. Kiek jam žinoma iš L. B., kadangi šis nepažinojo V. M., tą įrašą parodė savo bendradarbiams, ir jie iš karto paminėjo, kad tai V. M.. Galėjo būti, kad po to ši informacija nutekėjo ir daugiau tokių atsijunginėjimų jau nebuvo. L. B. vaizdo kamerą įrengė už generatoriaus teritorijos ribų. Iš UAB „D.“ gavo vaizdo įrašą, kad būtent tą dieną, kai nutrūko kameros maitinimas, atvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve automobilis, sustojo toliau, atėjo žmogus prie padėklų krūvos, kur buvo įrengta kamera, už minutės išėjo ir nuėjo (duomenys neskelbtini) gatve į kairę nuo UAB „D.“ pastato. Patikrinus generatoriaus darbo valandas nustatyta, kad jam iš viso galėjo būti sunaudota tik apie 500 litrų dyzelinio kuro, o V. M. vadovavimo metu kas mėnesį būdavo nurašoma 300-400 litrų kuro generatoriui. Generatoriuje yra įmontuota moto skaitiklis, paties generatoriaus duomenys tikslesni, nei programos. Buvo įmonės vadovo pozicija pasitikėti padalinių vadovais, kurie organizuoja ir atsako už veiklos sritis, todėl nebuvo kontroliuojamas kuro sunaudojimas, o pradėjęs dirbti L. B., kuris sąžiningesnis, iš karto tą trūkumą nenuslėpė, o iškėlė viešumon ir tik tada buvo pradėta analizuoti visas aplinkybes. Dyzelinis kuras generatoriui būdavo perkamas „Viados“ degalinėje, todėl pateiktoje analizėje nurodyti kiekvieno mėnesio duomenys iš kompiuterizuotos buhalterinės programos apskaitos, kada kuras iš degalinės yra nupirktas ir pagal signalizacijos atjungimus generatoriui kuras buvo papildomas. Kuro užpylimai atitinka signalizacijos atjungimo duomenis. Į civilinį ieškinį įtraukta tik tie atvejai, kai sutampa signalizacijos atjungimas, kuro pirkimas iš „Viados“ degalinės ir įrašymas į kortelę kiek užpilta kuro. Sugretinus signalizacijos atjungimo laikotarpius ir įpilto kuro į generatorių kiekį buvo paskaičiuota žala ir pareikštas 1184,44 eurų civilinis ieškinys. Tikrino UAB „S.V.“ esančią kaltinamojo nurodytą „(duomenys neskelbtini)“ programą, šiuo metu ten yra tik duomenys apie kuro naudojimą automobiliuose, generatorius prie programos neprijungtas, jo darbo valandos programoje nefiksuojamos. Pagal šiam generatoriui pilto kuro ataskaitą buhalterinėje programoje, nuo 2021 metų, tuo laikotarpiu, kai dirbo kaltinamasis, kiekvieną mėnesį buvo nurašomas sunaudotas kuras, iš viso penkios tonos, o išdirbta tik apie 25 valandas. Paskutinis nurašymas buvo 2024 metų vasario mėnesį. Jo nurodymu, siekiant įsitikinti, kiek realiai sunaudoja kuro šis generatorius, buvo užpilta pilna talpa ir nustatyta, jog nuo kovo 1 d. iki lapkričio 30 dienos nesunaudotas nei vienas litras. Nuvykę į vietą padarė generatoriaus darbo laiko nuotrauką, kurią pateikė į bylą, ir pagal šį laiką galėjo būti sunaudota nuo generatoriaus darbo pradžios iki 500 litrų. Ištraukti kurui iš tos talpos užtenka fizinės jėgos naudojant žarną ir per vidurį esančią „kriaušę“, kurią kelis kartus paspaudus kuras bėga, taip pat gali būti naudojami ir akumuliatoriniai siurbliukai (2 t., b. l. 20-22).

12. Tai, kad išėjus iš darbo V. M. UAB „S.V.“ naujai priimtam darbuotojui L. B. kilo įtarimų, jog iš generatoriaus kuro talpos yra vagiamas kuras patvirtino ir kiti teisme apklausti liudytojai, t. y. UAB „S.V.“ darbuotojai dirbę kartu su V. M. (V. D., A. Ž., V. R.). Pasak liudytojo V. D., jis yra pylęs kuro į generatorių P. A. g., tai V. M. nurodydavo kur ir kiek dyzelinio kuro reikia nuvežti. Raktus ir signalizacijos pultelį duodavo energetikas V. M., po to L. B.. Norint patekti į generatorių, pirmiausia pulteliu atjungdavo signalizaciją, po to raktais atsirakindavo duris. Pripylę kuro duris užrakindavo ir pajungdavo signalizaciją, sugrįžę raktus ir pultelį atiduodavo. Taip pat duodavo kortelę kurui nusipirkti degalinėje. Pripilti kurą nėra sunku, veždavo talpomis po 20 litrų. Supildavo gal vieną kartą 60 litrų, kitą kartą du po 60 litrų. Dispečerinėje pasakydavo, kad „raudonai žiba“ ir reikia važiuoti pripilti. Atrodė, kad tas kuras dingdavo, nebent tas generatorius dirbtų ir dieną, ir naktį. Nugaruoti toks kiekis taip pat negalėjo. Apie kuro dingimą kalbėjo su L. B., tačiau jam vaizdo įrašų nerodė, tik sakė, kad reiktų pastatyti kamerą. Taip pat žino, kad pavasarį A. D. vežė su A. Ž. kurą ir matė tame generatoriuje įmontuotą kamerą. Kai V. M. išėjo iš darbo, tai 2023 metais, gal lapkričio, gruodžio mėnesį, jis paskambino ir pasakė, kad pravažiuodamas matė, jog prie generatoriaus (duomenys neskelbtini) gatvėje dega lemputė, gal kuro trūksta. Apie tai jis gal tik su bendradarbiais pasikalbėjo, tačiau energetiko neinformavo. Ištraukti kurą iš generatoriaus talpos tikriausiai įmanoma, yra visokių prietaisų, yra siurbliukai ir prisijungus galima ištraukti, gal nešiojamą akumuliatorių tam reikia turėti (2 t., b. l. 22-23). Liudytojas A. Ž. taip pat patvirtino, jog jam tekę gal pora kartų nuvežti ir užpildyti generatoriaus P. A. gatvėje kuro bakus. Vienu momentu reikėjo tankiau negu įprastai kurą pilti, tai galvojo, kad gal kur dingsta. Prisimena, kad po užpylimo praėjus mėnesiui ir vėl reikėjo vežti. Dispečerinėje „užsidegdavo“ lemputė, kuri rodo, kad jau žemas generatoriuje kuro lygis, tai reikia vežti ir užpilti. Atvažiavę prie generatoriaus, pulteliu „nusiimdavo“ signalizaciją, atsirakindavo vartelius ir duris, atsisukdavo baką ir jį pripildydavo dyzeliniu kuru. Raktus ir signalizacijos pultelį duodavo L. B. arba R. T., o anksčiau duodavo V. M.. Kai atvažiuodavo, viskas būdavo tvarkinga, įsilaužimo nebuvo. Iš talpos kurą ištraukti galima naudojant siurblį, dyzelinis kuras tinka visur naudoti. Sakė, kad reikia kokią kamerą įtaisyti, nes buvo kilęs įtarimas, kad kuro per daug suvartota. Kamerą lyg tai matė, kai vežė dyzelinį kurą paskutinį kartą, tačiau kada tiksliai neatsimena. L. B. jam vaizdo įrašų nerodė. Kai V. M. jau buvo išėjęs iš darbo, buvo ruduo ar žiema, jam vieną kartą skambino, tarėsi dėl elektros darbų atlikimo ir priminė, kad generatoriuose supiltas dar vasarinis kuras. Kurui nupirkti ir užpilti duodavo kortelę, užpylę parveždavo ją ir čekį (2 t., b. l. 23). Liudytojas V. R. parodė, kad maždaug prieš metus laiko 2-3 kartus pylęs dyzelinį kurą į generatorių, esantį prie cukraus fabriko. Pultelį su raktais duodavo energetikas, nuvažiavę atjungdavo pulteliu signalizaciją, atsirakindavo, supildavo kurą, užrakindavo, pajungdavo signalizaciją ir grįžus pultelį su raktais atiduodavo. Veždavo ir 100, ir virš 100, ir iki 100 litrų. Dispečerinė duodavo signalą, kad reikia papildyti. Kurą pirkdavo degalinėje kortele, parveždavo čekius. Dirbant V. M. jis į generatorių kuro nevežė. Jam gal pavasarį pasakė, kad buvo įrengta generatoriuje vaizdo kamera. Kai V. M. jau nedirbo, V. D. jam tik sakė, kad „V. skambino“, o jis pats telefone tik kitą dieną pamatė, kad praleistas V. M. skambutis, pats su juo nekalbėjo. L. B. jam rodė vaizdo įrašą, bet ten labai prastai matyti, iš įrašo atrodytų, kad tai V. M., bet motyvuoti jis negali, ne specialistas (2 t., b. l. 44-45).

13. Sugretinus aukščiau aptartus liudytojų parodymus akivaizdu, kad kuras iš elektros generatoriaus „(duomenys neskelbtini)“ kuro talpos dingdavo be jokių įsilaužimo prie šio objekto pėdsakų. Nustatyta, kad patekimui prie šio objekto reikalingas signalizacijos pultelis ir raktai. Tuo tarpu V. M. dirbdamas UAB „S.V.“ šias darbo priemones turėjo. Tai, kad V. M. teigimu, jis išeidamas iš darbo visus raktus paliko ir dėl to UAB „S.V.“ jam jokių pretenzijų nereiškė, nesudaro pagrindo daryti kategorišką išvadą, jog priėjimui prie elektros generatoriaus reikalingi raktai ir pultelis neliko V. M. žinioje ir po jo išėjimo iš darbo. Techniškai pasigaminti raktų analogus nėra sudėtinga, tuo tarpu bylos duomenys, civilinio ieškovo paaiškinimai rodo, jog tiksliai nėra žinoma kiek apsaugos pultelių komplektų buvo perduota UAB „S.V.“ iš apsaugos sistemą įdiegusios įmonės. V. M. patvirtino, jog apie tai, kad jis grąžino raktus ir pultelį niekur pasirašyti nereikėjo, joks daiktų priėmimo – perdavimo aktas nebuvo rašomas. Civilinio ieškovo atstovas aiškino, jog buvo didelis pasitikėjimas padalinių vadovais, kas tik sustiprina teismo manymą, kad V. M. ir po išėjimo iš darbo UAB „S.V.“ galėjo turėti ne tik raktus, bet ir apsaugos pultelį, leidžiantį jam patekti prie elektros generatoriaus „(duomenys neskelbtini)“ ir ten esančios kuro talpos. Vien tai, kad šie objektai nebuvo rasti kratos V. M. namuose metu nesudaro pagrindo išvadai, kad jis šių priėjimo priemonių neturėjo, kadangi kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, krata buvo atliekama jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, kuomet aplinkybės dėl kuro dingimo jau buvo žinomos ir kitiems UAB „S.V.“ darbuotojams, su kuriais V. M. palaikė ryšį, esant tokiai informacijos sklaidai, natūralu, jog asmuo šių nusikaltimo priemonių (tame tarpe ir bakų, bei siurbimo įrangos) savo namuose galėjo ir nebelaikyti.

14. Be kita ko, byloje yra vaizdo įrašas patvirtinantis, jog atitinkamas asmuo, pirmosios instancijos teismo vertinimu, V. M., užfiksuotas prie elektros generatoriaus „(duomenys neskelbtini)“ kuro talpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 25 d. 01:45 val., t. y. nakties metu atliekantis neaiškius veiksmus ties generatoriaus kuro talpa. Šias aplinkybes patvirtina vaizdo medžiaga esanti byloje (1 t., b. l. 10), kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės (1 t., b. l. 11-14), fotolentelės duomenys (1 t., b. l. 15-17). Nustatyta, jog atidarius vaizdo įrašą „1 priedas Iš generatoriaus vidaus (1)“ matomas UAB „S.V.“ priklausančio elektros generatorius „(duomenys neskelbtini)“ vidaus vaizdas. Vaizdo įrašo trukmė 00.51 min. Vaizdo įrašo 00.02 min matomas elektros generatorius „(duomenys neskelbtini)“ vidaus vaizdą-elektros generatoriaus durys atidarytos, matomas apsirengęs šviesios spalvos bliuzonu su gobtuvu ant galvos asmuo, kuris stovi prie atidarytų elektros generatoriaus durų, pusiau įlenda į elektros generatoriaus vidų, pasilenkia ir kažką daro (Nuotrauka Nr. 1). Vaizdo įrašo 00.09 s tas pats asmuo šiek tiek pakelia galvą, pasuka į šoną, matomas asmens veidas (Nuotrauka Nr. 2). Vaizdo įrašo 00.11 min jis vėl pasilenkia žemyn ir elektros generatoriaus apačioje kažką daro, vaizdo įrašo 00.20 min išlenda iš elektros generatoriaus vidaus. Atidarius vaizdo įrašą „2 priedas Iš generatoriaus vidaus (4)“ matomas UAB „S.V.“ priklausančio elektros generatorius „(duomenys neskelbtini)“ vidaus vaizdas. Vaizdo įrašo trukmė 01.34 min. Matoma, kad elektros generatoriaus durys neuždarytos, šiek tiek praviros. Vaizdo įrašo 00.22 min elektros generatoriaus durys atsidaro, į vidų įkiša galvą asmuo apsirengęs šviesios spalvos bliuzonu su gobtuvu ant galvos, matomas šio asmens veidas (Nuotrauka Nr. 3). Toliau šis asmuo, pusiau įlindęs į elektros generatoriaus vidų, pasilenkia ir kažką daro. Vaizdo įrašo 00.37 min jis išlenda iš elektros generatoriaus vidaus, šiek tiek priveria elektros generatoriaus duris, visiškai neuždaro. Vaizdo įrašo 00.53 min elektros generatoriaus durys atsidaro, į elektros generatoriaus vidų įkiša galvą tas pats asmuo (Nuotrauka Nr. 4), pusiau įlenda į elektros generatoriaus vidų, pasilenkia ir kažką daro, vaizdo įrašo 01.04 min išlenda iš elektros generatoriaus vidaus, šiek tiek priveria elektros generatoriaus duris, visiškai neuždaro (1 t., b. l. 11-12).

15. V. M. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde kategoriškai neigia, jog šiuose įrašuose užfiksuotas asmuo tai jis. Apeliacinės instancijos teismas siekdamas pašalinti visas abejones, objektyviai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes ir patikrinti ar minėtuose vaizdo įrašuose esantis asmuo yra būtent V. M. atliko įrodymų tyrimą byloje, bei skyrė vaizdų ekspertinį tyrimą. 2025 m. liepos 10 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktame ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog yra tikimybės, kad tyrimui pateiktuose vaizdo įrašuose „1 priedas Iš generatoriaus vidaus (1)“ ir „2 priedas Iš generatoriaus vidaus (4)“ užfiksuotas asmuo yra V. M., kurio lyginamoji medžiaga pateikta tyrimui atlikti (2 t., b. l. 143-150). Ekspertizės išvadų tiriamojoje dalyje nurodyta, jog tiriamo asmens ir V. M. atvaizduose nurodyti išorės elementų požymiai sutampa, išskyrus lūpų iškilumą (tiriamo asmens lūpos iškilesnės negu vidutinės, V. M. – vidutinio iškilumo) ir veido plaukų dangą (tiriamasis asmuo turi ūsus, barzdą, V. M. – ne). Pažymėta ir tai, kad nustatytas lūpų iškilumo skirtumas gali būti matomas dėl skirtingos tiriamojo asmens ir V. M. galvos padėties, skirtingos veido mimikos bei turimų ūsų. Tuo tarpu nustatytas veido plaukų dangos skirtumas yra neesminis, šis požymis gali būti keičiamas pagal asmens norą.

16. Nors V. M. apeliuoja į tai, jog pateiktame ekspertizės akte yra formuluojama tik tikėtina išvada, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išvados ekspertizės aktuose (specialisto išvadose) gali būti suformuluotos kaip kategoriškos arba tikėtinos, taip pat gali būti sąlyginės. Pagal teismų praktiką, baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto išvada), jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015).

17. Be to, pagal teismų praktikoje suformuluotas taisykles, ekspertizės aktą ar eksperto arba specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Ekspertizės akto (specialisto išvados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-283-222/2018, 2K-58-489/2024). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, jog ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018, 2K-141-976/2019, 2K-58-489/2024); jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020, 2K-58-489/2024).

18. Nagrinėjamu atveju vaizdo įrašą peržiūrėjęs civilinio ieškovo atstovas A. P. atpažino V. M. pagal veidą, kuris matosi įraše. Liudytojas V. R. taip pat parodė, kad L. B. jam rodė vaizdo įrašą, iš įrašo atrodytų, kad tai V. M., bet motyvuoti jis negali, ne specialistas (2 t., b. l. 44-45). Apeliacinės instancijos teismas dar kartą sugretinęs vaizdo įrašo duomenis iš generatoriaus vidaus su V. M. lyginamajam tyrimui pateiktais duomenis, ekspertizės akto išvadomis, neturi pagrindo abejoti, jog minėtuose įrašuose yra užfiksuotas būtent V. M.. Taigi nors ekspertizės akte daroma tikėtina išvada, tačiau, teismo vertinimu, taip yra todėl, kad vaizdo įraše esantys asmens profilio bruožai dengiami po kapišonu, kurie gali būti dar labiau identifikuojantys asmenį, tačiau pagal tas veido dalis ir bruožus, kurie matėsi, jų pateikti lyginamieji pavyzdžiai iš esmės visiškai sutapo su vaizdo įraše užfiksuoto asmens (nustatyti tik neesminiai skirtumai, kuriuos lėmė veido dangos plaukuotumas). Tokiu būdu, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ekspertizės akto išvados paneigia V. M. dėstomas aplinkybes apie tai, kad jis po išėjimo iš darbo neturėjo prieigos ir net nebuvo priėjęs prie elektros generatoriaus „(duomenys neskelbtini)“ kuro talpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Priešingai, vaizdo įrašo medžiaga patvirtina, jog V. M. 2023 m. lapkričio 25 d., 01:45 val. buvo įvykio vietoje, be to pasirinktas itin vėlyvas nakties metas leidžia preziumuoti asmens norą likti nepastebėtam tuo metu atliekant neteisėto pobūdžio veiksmus.

19. Tai, kad byloje nėra užfiksuotas konkretus V. M. atliekamos nusikalstamos veikos mechanizmas, kokia siurbimo įranga naudota, kokie bakai buvo pildomi, nešalina pastarojo baudžiamosios atsakomybės padarius BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką. Šiuo atveju byloje apklausti liudytojai, civilinio ieškovo atstovas patvirtino, jog ištraukti kurą iš generatoriaus kuro bako yra įmanoma. Tuo neabejoja ir aukštesnės instancijos teismas. Atitinkamai elektros generatoriaus „(duomenys neskelbtini)“ naudojimo ir techninės priežiūros vadove taip pat nurodyta, jog baką ištuštinti galima naudojant išorinį siurblį (2 t., b. l. 38), tačiau akivaizdu, jog instrukcijoje nurodytas būdas nėra vienintelis bako ištuštinimui. Neabejotina, jog siurbimo mechanizmų šiuolaikiniame technikos pasaulyje yra daug ir įvairių ir priešingai nei skunde nurodo apeliantas, ne visiems jiems reikalinga tiesioginė elektros energija. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti V. M. galimybe turimomis techninėmis priemonėmis atlikti išsiurbimo veiksmą iš generatoriaus kuro talpos ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti jam nepriklausantį turtą. Jokių papildomų procesinių veiksmų atlikimas, siekiant nustatyti galimą kuro išsiurbimo mechanizmą (pvz. eksperimento organizavimas), šiuo atveju nėra tikslingas ir reikalingas.

20. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų pagrindžiančių nustatytą kuro trūkumą, t. y. UAB „S.V.“ nebuvo atlikta revizija ar buhalterinis auditas, dėl to kelia klausimą ar kuro dingimas yra vagystė ar generatoriaus darbo ir/ar gedimo pasekmė. Atsakant į šiuos apelianto skundo argumentus pažymėtina, kad UAB „S.V.“ dirbantys darbuotojai apklausti teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jie nėra pastebėję jokių minimo generatoriaus gedimų, juolab nėra matę kuro nutekėjimo ant žemės ar panašiai. Taigi, tokie apelianto subjektyvūs, sau palankiomis prielaidomis dėstomi vertinimai dėl galimo generatoriaus gedimo nėra pagrįsti, todėl atmestini. Juolab, kad apeliacinės instancijos teisme civilinio ieškovo atstovas patvirtino, jog šiuo metu jokie kuro pastovūs papildymai ir perdėtas eikvojimas nėra fiksuojami. Tuo tarpu aplinkybės dėl pagrobto kuro dydžio ir jo vertės grindžiamos tiek liudytojų parodymais, kurie nurodė, kaip jie vykdydavo kuro užpylimo procesą į generatoriaus kuro talpą, tiek į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, t. y. kuro sunaudojimo ataskaita (2 t., b. l. 73), pažyma dėl dyzelinio kuro (2 t., b. l. 27), generatoriaus skydelio foto nuotrauka, kuri patvirtina, kad generatorius nuo 2016 m. išdirbo 24,9 val. (2 t., b. l. 62), UAB „S.V.“ raštas dėl padarytos turtinės žalos dydžio (1 t., b. l. 62), įpylimo į generatorių atvejų analizė pagal signalizacijos duomenis (1 t., b. l. 129-130) abejoti šių duomenų teisingumu ir civilinio ieškovo atliktais paskaičiavimais nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas iš civilinio ieškovo pateiktos generatoriaus ekrano nuotraukos matyti, kad nuo generatoriaus pastatymo iki teisminio bylos nagrinėjimo generatorius išdirbęs tik 24,9 valandos ir tam galėjo būti sunaudota apie 500 litrų, ir netikėti šiais duomenimis nėra pagrindo, kadangi juos sugeneruoja pats įrenginys. Konstatuoti išvadą, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu nustatytas faktiškai nesueikvotų generatoriaus reikmėms degalų trūkumas sudaro 861,890 l. bylos medžiagoje esančių duomenų pakanka, dėl ko joks buhalterinės ekspertizės skyrimas, kaip to pateiktu skundu norėtų apeliantas, nėra būtinas. Įvertinus tai, kad vaizdo įraše užfiksuotas V. M., nakties metu atliekantis tam tikrus veiksmus generatoriaus viduje ir prie jo, pagrįstai darytina išvada, jog būtent šis asmuo ir sąlygojo UAB „S.V.“ padarytą turtinę žalą.

21. Kartu su apeliaciniu skundu nuteistasis pateikė konkrečių datų sąrašą (nurodytos šios nutarties 3.8 punkte), kuriomis jis buvo tariamai išvykęs, todėl įvykdyti nusikalstamos veikos negalėjo. Siekiant pašalinti visas abejones dėl konkrečios V. M. buvimo vietos nusikalstamos veikos darymo metu apeliacinės instancijos teisme papildomai apklaustas nuteistasis dėl jo naudojamo mobilaus ryšio operatoriaus. V. M. parodė, jog tiek kaltinime nurodytu laikotarpiu, tiek šiuo metu naudojasi tuo pačiu mobilaus ryšio telefono įrenginiu, kurio numerio galas yra (duomenys neskelbtini). Telefono mobilaus ryšio operatorius – AB Telia Lietuva. Pažymėjo, kad šis telefono numeris priklauso tik jam ir jokie kiti šeimos nariai juo nesinaudoja. Tam tikru laikotarpiu buvo ryšio operatoriaus išankstinio pildymo naudotoju, vėliau tapo abonentu (2 t., b. l. 127). Įvertinus šiuos duomenis pateikta užklausa AB Telia Lietuva atstovams dėl fiziniam asmeniui priklausančio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) besinaudojančio AB Telia Lietuva ryšio operatoriaus paslaugomis telefoninių pokalbių išklotinės nuo 2023 m. birželio 23 d., 20.30 val., iki 2023 m. lapkričio 25 d., 01.45 val. individualizuojant jas pagal celės buvimo vietą pateikimo (2 t., b. l. 128-129). Gauta informacija, jog įmonė neturi galimybių pateikti 2023 m. skambučių išklotinių, kadangi srauto duomenys saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius (2 t., b. l. 136). Tokiu būdu patvirtinti arba paneigti V. M. nurodytas aplinkybes dėl jo buvimo kitoje, nei nusikalstamos veikos įvykdymo vietoje, objektyvių galimybių nėra.

22. Nepaisant to, atkreiptinas dėmesys, kad sugretinus V. M. nurodytas jo užimtumo datas su apsaugos sistemos duomenis dėl konkretaus signalizacijos atjungimo datos ir laiko, kuris fiksuojamas išimtinai UAB „S.V.“ ne darbo metu, dažnu atveju savaitgalį, ar tamsųjį paros laiką matyti, kad nurodytos datos tarpusavyje nesutampa (1 t., b. l. 129-130, 135-142). Pavyzdžiui, V. M. nurodo, kad 2023 m. birželio 24-25 d. jis buvo (duomenys neskelbtini), o iš analizės bei centrinio stebėjimo pulto išklotinės duomenų matyti, jog signalizacija buvo atidaryta 2023 m. birželio 23 d. 20:30 val., uždaryta 23:05 val., dėl ko jo buvimas (duomenys neskelbtini) šiuo atveju nereiškia, jog dieną prieš jis neturėjo galimybės nuvykti prie generatoriaus. Taip pat V. M. nurodo, jog 2023 m. liepos 1 d. jis buvo koncerte, tačiau signalizacijos atjungimas fiksuojamas tik 2023 m. liepos 3 d. 20:58 val. atidarymas, 22:06 val. uždarymas. Atitinkamai 2023 m. liepos 8-9 d. V. M. nurodo buvęs turizmo sodyboje, tačiau vėlgi analizės duomenimis fiksuojamas signalizacijos atidarymas 2023 m. liepos 9 d. 20:25 val., uždarymas 21:42 val., kas taip pat leidžia spręsti, kad V. M. tokiu laiku jau galėjo būti grįžęs į savo gyvenamąją vietą ir galėjo atvykti prie generatoriaus. 2023 m. rugpjūčio 19-20 d. buvimas pas krikšto dukrą jokios įrodomosiso reikšmės neturi, kadangi šis laikotarpis analizės duomenyse dėl neteisėto patekimo net nėra fiksuojamas. Nors V. M. nurodo 2023 m. rugsėjo 2-3 d. buvęs (duomenys neskelbtini), futbolo turnyre, tačiau duomenų ar jis ten nakvojo, ar grįžo į savo gyvenamąją vietą ir kitą dieną vėl važiavo į (duomenys neskelbtini) nepateikė. O tai leidžia spręsti, kad 2023 m. rugsėjo 2 d. 20:11 val. fiksuotas signalizacijos atidarymas ir 21:32 val. jos uždarymas galėjo būti atliktas V. M. iniciatyva. 2023 m. rugsėjo 23 d. buvimas (duomenys neskelbtini) taip pat nepatvirtina, jog V. M. negalėjo 2023 m. rugsėjo 23 d. 16:55 val. grįžęs iš (duomenys neskelbtini) atsidaryti signalizacijos. Analogiškai ir dėl 2023 m. rugsėjo 30 d. buvimo (duomenys neskelbtini) miestelyje, šokių varžybose, kas taip pat neeliminuoja analizėje fiksuojamo galimo V. M. patekimo ir signalizacijos atidarymo 2023 m. rugsėjo 30 d. 20:48 val. Nors 2023 m. spalio 1 d. V. M. nurodo dalyvavęs (duomenys neskelbtini) koncerte (duomenys neskelbtini), tačiau iš analizės duomenų matyti, kad 2023 m. spalio 1 d. 00:28 val. fiksuojamas signalizacijos uždarymas, atsižvelgiant į vėlyvą laiką V. M. turėjo visas galimybes jau būti grįžęs po koncerto. 2023 m. spalio 8 d. dalyvavimas šokių varžybose (duomenys neskelbtini) taip pat nesidubliuoja su analizėje užfiksuotu signalizacijos atidarymo (2023 m. spalio 8 d. 20:42 val.) ir uždarymo (2023 m. spalio 8 d. 23:13 val.) laikotarpiu, kuris akivaizdu, kad yra jau po akcentuojamo sūnaus šokių konkurso. Tai, kad V. M. teigimu, jis 2023 m. spalio 9-23 d. buvo išvykęs studijuoti, neleidžia jo pateiktų duomenų dėl konkretaus buvimo konkrečioje vietoje laikyti pagrįstais, tuo tarpu nurodytomis neva pateisinančiomis jo buvimą kitomis 2023 m. spalio 22, 28, 29, lapkričio 4-5, 11-12, 18 dienomis apskritai pateiktoje analizėje nefiksuojamas neteisėtas patekimas prie generatoriaus atidarant ar uždarant jo signalizaciją. Šiuo atveju ypatingai svarbu tai, kad 2023 m. lapkričio 25 d. V. M. patekimas prie generatoriaus atsispindi ne tik vaizdinėje medžiagoje, bet ir analizuojamuose UAB „S.V.“ bei apsaugos tarnybos pateiktuose dokumentuose, kuriuose fiksuojamas signalizacijos atidarymas 2023 m. lapkričio 25 d. 16:48 val. ir jos uždarymas 2023 m. lapkričio 25 d. 01:45 val. Todėl V. M. nurodyti duomenys dėl 2023 m. lapkričio 26 d. jo buvimo kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, taip pat nėra jo kaltę paneigiantis domuo.

23. Nepagrįstais laikytini ir tie V. M. teiginiai, jog kaltindami jį nusikalstamos veikos padarymu tokiu būdu UAB „S.V.“ jam kerštauja. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tokius V. M. teiginius atmetė kaip nelogiškus. Iš tiesų matyti, kad nusikalstamą veiką išsiaiškino L. B., t. y. naujai į pareigas priimtas asmuo. Tokiu būdu tarnybinio pranešimo pateikimas, kurį akcentuoja V. M. M. M. atžvilgiu, šiuo atveju jokios reikšmės jo kaltės atskleidimui neturi, juolab įvertinus tai, kad jokios atsakomybės priemonės minėtam darbuotojui net ir po V. M. tarnybinio pranešimo pateikimo nebuvo taikytos, dėl ko šio asmens suinteresuotumas kaltinti asmenį nusikalstamos veikos padarymu nenustatytas. Tuo tarpu dėl darbo užmokesčio duomenų pateikimo Lygių galimybių kontrolieriui nustatyta, jog šiuos duomenis privalėjo pateikti ir teikė ne tik V. M., tačiau ir kiti UAB „S.V.“ darbuotojai. V. M. keliamos interpretacijos, jog su juo siekiama susidoroti visiškai nepagrįstos.

24. Sujungus į vieną loginę grandinę visas nustatytas aplinkybes (V. M. turimą informaciją dėl prieigos prie elektros generatoriaus „(duomenys neskelbtini)“ anksčiau vykdytų darbinių funkcijų pagrindu, užfiksuotą vaizdinę medžiagą dėl V. M. veiksmų prie generatoriaus jau po jo išėjimo iš darbo, nakties metu, pastarojo domėjimąsi generatoriaus veikimu nutrūkus darbo santykiams, priėjimo prie generatoriaus ir signalizacijos atidarymo bei uždarymo laikotarpius, bei po to nustatytą realų dyzelinio kuro sumažėjimą generatoriuje), teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad V. M. įsibraudamas į svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio juridinio asmens UAB „S.V.“ infrastruktūrą sudarantį turtą – elektros generatoriaus „(duomenys neskelbtini)“ kuro talpą, iš jos pagrobė 861,890 l dyzelinio kuro, tai atitinka visus BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir priimti išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepadarė įrodymų vertinimo klaidų, juos įvertino tiek atskirai, tiek ir juos siejant į visumą, o nustatytos faktinės aplinkybės yra įrodytos visiškai bei nekeliančios abejonių.

Dėl vaizdo stebėjimo kameros pagrobimo

25. Kaip matyti V. M. taip pat buvo kaltinamas 2024 m. sausio 19 d., apie 17.30 val. pagrobęs L. B. priklausančią vaizdo stebėjimo kamerą „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo pritvirtinta prie UAB „D.“ priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) bei buvo skirta įmonės UAB „S.V.“ turtinių interesų apsaugai, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam L. B. 336 eurų turtinę žalą (2 t., b. l. 43). Tačiau byloje nebuvo surinkta nei tiesioginių, nei pakankamų netiesioginių įrodymų pagrindžiančių šį kaltinimą, kadangi vaizdo stebėjimo kameroje užfiksuoto asmens identifikuoti nebuvo galimybės dėl nepakankamai matomų individualių jo požymių. Be to, skyrėsi ir vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotas asmens judėjimo įvykio vietoje laikas, jo išlipimas iš automobilio, atėjimas į teritoriją, išėjimas iš jos, išvažiavimas. Tuo tarpu V. M. pateikė įrodymus pagrindžiančius, jog minėtą 2024 m. sausio 19 d., apie 18.00 val. jis buvo (duomenys neskelbtini) kino teatre „(duomenys neskelbtini)“, šias aplinkybes patvirtino ne tik pateikti bilietai, mokėjimo nurodymas, tačiau ir teisme apklaustos liudytojos tuo metu buvusios kartu su V. M.. Įvertinus šiuos duomenis, visiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nesurinkta įrodymų, jog tai V. M. 2024 m. sausio 19 d. apie 17.30 val. pavogė nukentėjusiajam L. B. priklausančią vaizdo stebėjimo kamerą. Juolab, kad ir apeliacinės instancijos teisme pateiktame Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte konstatuota, jog nustatyti ar tyrimui pateiktose skaitmeninėse vaizdo bylose „3 priedas 2024 01 19 atvažiuoja“, „4 priedas 2024 01 19 ateina į teritoriją“, „5 priedas 2024 01 19 veiksmai prie kameros vietos“, „6 priedas 2024 01 19“, „7 priedas 2024 01 19 išvažiuoja“ užfiksuotas asmuo (vilkintis tamsius drabužius) yra V. M., kurio lyginamoji medžiaga pateikta tyrimui atlikti, negalima (2 t., b. l. 147).

26. Apygardos teismo vertinimu, aplinkybės dėl kameros vagystės visiškai pagrįstai pašalintos iš V. M. suformuluoto kaltinimo. V. M. su tokiu teismo sprendimu sutiko, jo neginčijo, tačiau jo nuomone, tai turėtų lemti bei pagrįsti jo išteisinimą ir dėl dyzelinio kuro vagystės. Apygardos teismo teisėjų kolegija nesutikdama su šia apelianto deklaruojama pozicija akcentuoja, kad išteisinimas dėl vienų faktinių aplinkybių, nesurinkus pakankamų įrodymų jų konstatavimui, nesudaro sąlygų išteisinti ir dėl kitų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kurios kaip jau minėta aukščiau pagrįstos bei įrodytos konkrečia byloje surinktų duomenų visuma, kuri yra pakankama kaltinti asmenį nusikalstamos veikos padarymu.

Dėl bausmės

27. Nuteistasis V. M. skunde prašo priimti procesinį sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui. Remiantis teismų praktika, tai reiškia, kad tokiu būdu apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, taip pat ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

28. Teismas, skirdamas bausmę vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalies bei BK 54 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bausmė yra skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

29. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nuteistajam V. M. už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus bausmės atlikimo metu tęsti darbą, per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui UAB „S.V.“ nusikaltimu padarytą turtinę žalą 1184, 44 Eur.

30. Apylinkės teismas nuteistajam parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Veika buvo daroma ilgą laiką, tęstiniais nusikalstamais veiksmais. V. M. dėl jo darbo pobūdžio buvo žinoma ir suprantama, kad objektas, iš kurio jis vogė dyzelinį kurą, svarbus tinkamam vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo (duomenys neskelbtini) mieste užtikrinimui, dyzelinis kuras yra būtinas šio įrenginio nenutrūkstamam darbui, tačiau nepaisant to, jis sąmoningai tęsė nusikalstamus veiksmus. Šios aplinkybės rodo didesnį, negu vien tik įprastas rūšinis, jo nusikalstamos veikos pavojingumą. Įvertinta ir V. M. asmenybė – neteistas, administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba, mokosi. V. M. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai sprendė, kad V. M. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, sankcijos vidurkį atitinkančiam laikotarpiui, skiriant įpareigojimus, galinčius teigiamai veikti kaltinamąjį bei užtikrinti ir nuo jo nusikalstamų veikų nukentėjusį juridinį asmenį, t. y. teisingumo principo įgyvendinimą- pareigą dirbti ir atlyginti padarytą turtinę žalą.

31. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje išdėstytiems motyvams, kad sprendžiant bausmės rūšies parinkimo klausimą, nuteistojo nusikalstama veika nepasiekė tokio pavojingumo lygio, kad jam būtų tikslinga skirti BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje įtvirtintas griežčiausias bausmes – areštą bei laisvės atėmimą, tačiau nėra ir tokia, kad jam būtų tikslinga skirti švelniausią – baudos bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nuteistajam buvo pagrįstai parinkta būtent laisvės apribojimo bausmė, kuri padės įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį.

32. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek įvykdyto nusikaltimo pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę ir paskyrė teisingą bei proporcingą bausmę, todėl ją keisti ar švelninti nėra jokio teisinio pagrindo, juolab, kad savo apeliaciniame skundo to neprašo ir apeliantas.

Dėl civilinio ieškinio

33. Pritarus apylinkės teismo išvadai, kad V. M. yra kaltas dėl įvykdytos vagystės, pastarasis yra atsakingas ir dėl savo neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo.

34. UAB „S.V.“ byloje pareiškė 1520,44 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai dėl pavogto dyzelinio kuro ir vaizdo stebėjimo kameros atlyginti (1 t., b. l. 60-64). Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas ieškinį sumažino, ir prašė priteisti 1184,44 Eur turtinei žalai tik už pavogtą dyzeliną iš UAB „S.V.“ priklausančio objekto – elektros generatoriaus „(duomenys neskelbtini)“ kuro talpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini).

35. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, Nr. 2K-158-303/2021).

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, tai kad byloje įrodyta, jog nuteistasis V. M. pavogė svetimą turtą – kurą, neabejotina, jog V. M. nusikalstamais veiksmais civiliniam ieškovui buvo padaryta žala, civilinis ieškovas pateikė duomenis dėl padarytos žalos dydžio jos paskaičiavimą, tokiu būdu konstatuoja, jog sprendimas priteisti 1184,44 Eur turtinę žalą yra pagrįstas ir teisingas. Šiuo klausimu daryti kitų išvadų aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Odeta GruodienėLaima ŠeputienėAušra Vingilė