Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-06-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1343-1038/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-06-07Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-08Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-07
Bylos Nr.
1-1343-1038/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46514-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Indrė Rimkevičienė
Kaltinamasis
L. S.
Nukentėjusysis
P. M.
Advokatai
Romualdas Vitkus
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1343-1038/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46514-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; (S) 1.2.4.6.1; 2.1.15.3.3.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Indrė Rimkevičienė,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant prokurorei Audronei Nastulevičienei,kaltinamajam L. S. (L. S.),kaltinamojo gynėjui advokatui Romualdui Vitkui,nukentėjusiajam P. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, vaikų neturintis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį, paskirta 20 parų arešto bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. S. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent jis 2018 m. rugsėjo 14 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini) kieme, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą P. M. į kairiąją galvos pusę smilkinio srityje, vieną kartą į dešiniąją galvos pusę smilkinio srityje, o bandant suduoti dar vieną smūgį į veido sritį ir P. M. ranka užsidengus veidą, tyčia sudavė į kairiąją ranką, tokiais savo veiksmais sukeldamas P. M. fizinį skausmą.

Tokiais savo veiksmais L. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. S. kaltės nepripažino, paaiškino, kad buvo situacija (pirmojo konflikto su nukentėjusiuoju metu), kai jis vairavo mikroautobusą, kuriuo antra eismo juosta važiavo iš Fabijoniškių į Šeškinės gatvę. Jis važiavo leidžiamu greičiu, nes mikroautobusas negali taip greitai įsibėgėti kaip lengvasis automobilis. Pilietis (nukentėjusysis) važiavo paskui jo vairuojamą mikroautobusą, nukentėjusysis jam mirksėjo automobilio šviesomis, kad jis pasitrauktų ir leistų nukentėjusiajam pravažiuoti, tačiau jis (kaltinamasis) fiziškai negalėjo to matyti, nes mikroautobusas yra platus. Vėliau nukentėjusysis jį aplenkė ir pradėjo staigiai stabdyti. Jo vairuojamas mikroautobusas buvo pakrautas metalu, dėl staigaus stabdymo visas krovinys suvažiavo į priekį. Nukentėjusysis vis stabdė, todėl jis atidarė mikroautobuso langą ir pasakė nukentėjusiajam, kad jei šis turi ką pasakyti, tai tegul sako. Nukentėjusysis kažką šaukė, paskui metė į jį mineralinio vandens butelį, po ko jis (kaltinamasis) įsiuto. Sankryžoje degė raudonas šviesoforo signalas, todėl jis išlipo iš mikroautobuso ir būdamas piktas, ėjo link nukentėjusiojo automobilio. Nukentėjusysis atidarė automobilio langą, pro kurį iškišo dujų balionėlį ir pasakė jam „tik ateik“. Jis grįžo į mikroautobusą ir išvažiavo. Po šio nurodyto įvykio praėjo apie mėnuo. Antrasis įvykis įvyko rugsėjo mėnesį, buvo vakaras, apie 21-22 val. Jis (kaltinamasis) iš parduotuvės, esančios Fabijoniškių gatvėje, važiavo namo, nes gyvena (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis važiavo į kiemą ir matė, kaip nukentėjusysis, kuris buvo sustojęs ties įvažiavimu, laukė savo draugų. Jis sustojo lygiagrečiai nukentėjusiojo automobiliui. Iš automobilio valstybinių numerių atpažino, jog tai buvo automobilis, su kurio vairuotoju prieš mėnesį ar du kelyje kilo konfliktas, taip pat atpažino ir vaikiną (nukentėjusįjį). Jis sustojo ir išlipo iš automobilio, tačiau jokio tikslo jis neturėjo. Jis ėjo nuo automobilio galinės dalies, tada sustojo, pasižiūrėjo į nukentėjusįjį, pastarasis pasižiūrėjo į jį. Kai nukentėjusysis lipo iš savo automobilio, jis ėjo neskubėdamas, nukentėjusysis turėjo dujų balionėlį, todėl jis norėjo apsisaugoti. Su nukentėjusiuoju kalbėjo esant apie dviejų metrų atstumui, tiksliai pasakyti negali, nes nuo dujų buvo ranka užsidengęs veidą, todėl nepastebėjo, kaip nukentėjusysis prie jo priėjo. Dujų balionėlis nebuvo panaudotas. Kilo žodinis konfliktas, nepamena, ką nukentėjusysis sakė, tačiau pamena, kad vartojo necenzūrinius žodžius, jis atitinkamai kalbėjo su nukentėjusiuoju. Taip pat buvo du ar trys nukentėjusiojo draugai, tiksliai nepamena, jie stovėjo šalia jų (nukentėjusiojo ir kaltinamojo), tarpe tarp automobilių, tačiau neįsidėmėjo, kur konkrečiai stovėjo draugai. Fizinio kontakto su nukentėjusiuoju nebuvo, tačiau tuo metu buvo sumaištis, todėl gal jis buvo ranka prilietęs nukentėjusįjį ar jo draugą, tačiau tai nebuvo mušimas, jis bandė gintis. Gali būti, jog buvo prisilietimas, kai vyko sumaištis, nesuprato prisilietė prie automobilio ar prie žmogaus, tačiau jis niekam nesmūgiavo. Visa situacija, kai jis atėjo iki nukentėjusiojo ir grįžo, truko apie 20 sekundžių. Paskui jis ėjo link savo automobilio, jie (nukentėjusysis su draugais) jį fotografavo mobiliaisiais telefonas, tačiau kodėl jie fotografavo, jis nežino, gal kad jį įsimintų. Jis nuvažiavo namo. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą sužinojo praėjus mėnesiui, kai jam paskambino tyrėja, kuri paprašė, kad jis atvyktų į policijos komisariatą. Tyrėjai jis papasakojo visą situaciją. Pas tyrėją buvo tris ar keturis kartus, pasakojo tą pačią situaciją, gali būti, kad papildė parodymus kažkokiomis detalėmis, tačiau jos nebuvo esminės.

Atsakydamas į klausimus kaltinamasis L. S. nurodė, kad nukentėjusiojo ankščiau nebuvo matęs, nepažinojo. Su nukentėjusiuoju išsiaiškinti jis norėjo pirmo, o ne antro konflikto metu. Kai ėjo link nukentėjusiojo, neturėjo konkretaus tikslo, tiesiog pamatė nukentėjusįjį ir išlipo iš automobilio, norėjo išsiaiškinti, kodėl nukentėjusysis taip elgėsi. Nukentėjusysis jam prieš veidą mojavo dujų balionėliu, jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, buvo neadekvatus, todėl jis nebenorėjo aiškintis. Vyko žodinis konfliktas, kurio metu šaukė tiek jis, tiek nukentėjusysis, tiek nukentėjusiojo draugai, tačiau smurtas nebuvo naudojamas. Gali būti, jog jis buvo prisilietęs, tačiau negali to patvirtinti, nes tai nebuvo smūgiai. Jis buvo užsidengęs akis, nes jam prieš veidą buvo mojuojama dujų balionėliu, todėl jis norėjo apsisaugoti. Tyrėjai jis papasakojo apie pirmą konfliktą, taip pat tyrėjai jis nurodė, kad antro konflikto metu jokių smūgių jis nesudavė, nes pagal tokius judesius negalima suduoti smūgių. Jis ėjo link savo automobilio tada, kai nukentėjusysis išsitraukė dujų balionėlį. Gali būti, kad nukentėjusysis metė į jį puodelį, jis to nepamena, mano, kad tai neturi reikšmės. Jis suprato, kad nukentėjusysis yra bailus žmogus, jis (kaltinamasis) nenorėjo konfliktuoti. Jis mano, kad nukentėjusysis supratęs, kad yra draugai, kurie galės būti liudytojais, norėjo pasinaudoti proga ir jį (kaltinamąjį) išgąsdinti, kad daugiau jis (kaltinamasis) prie jo nesustotų. Jie pasinaudojo proga, susitarė, ką sakyti ir tokiu būdu nori jį nubausti už tai, ko jis nepadarė. Jis nesutinka su civiliniu ieškiniu, nes mano, kad pats nukentėjusysis yra impulsyvus, nemokantis valdyti emocijų žmogus, ir šiuo atveju norintis užsidirbti. Iš to, kaip nukentėjusysis elgiasi, matyti, kad jis (nukentėjusysis) yra konfliktiškas.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis P. M. parodė, kad pirmas konfliktas (su kaltinamuoju) įvyko vasarą. Jis važiavo nuo edukologijos žiedo į Šeškinę. Jis pastebėjo vairuotoją, kuris važiuodamas apie 40 km/h greičiu, kai toje vietoje galimas greitis 60 km/h, naudojosi telefonu. Jis pamirksėjo automobilio šviesomis, po ko persirikiavo į kitą eismo juostą ir aplenkė minėtą vairuotoją. Tada kaltinamasis jį pasivijo, atsidarė automobilio langą ir šaukė, kad nori kažką išsiaiškinti, spjovė į jo automobilį, po ko jis metė į kaltinamąjį tuščią vandens butelį. Po to kaltinamasis užstatė jo automobilį, šaukė, kad jis (nukentėjusysis) išliptų iš automobilio, todėl jis išsitraukė dujų balionėlį ir pasakė kaltinamajam, kad papurkš šiam į akis, jei šis nenurims. Kaltinamasis jam pasakė, kad jis būtų vyras ir išliptų iš automobilio išsiaiškinti. Vėliau jie nuvažiavo. Kitas įvykis įvyko rugsėjo 14 d., kaip ir minėjo prokurorė, buvo apie 22 val., sutemę, tačiau nebuvo labai tamsu. Jis su draugais sustojo (duomenys neskelbtini) kieme, prie įvažiavimo, netoli pagrindinės gatvės. Jis automobilį pastatė prie šaligatvio. Prie jo automobilio privažiavo baltos spalvos Mercedes Benz, tačiau jis į tai nekreipė dėmesio, kuitėsi tarp daiktų. Tada išgirdo, kad žmogus kažką šaukia, nuo to prasidėjo konfliktas. Jis išlipo iš savo automobilio, rankoje laikė 0,5 talpos „Coca-cola“ gėrimą, kaltinamasis taip pat išlipo iš savo automobilio. Kaltinamasis stovėjo prie savo automobilio durelių, esančių iš vairuotojo pusės, žiūrėjo, šypsojosi ir klausė, ar šis jį prisimena, paskui apėjo savo automobilį ir ėjo link jo (nukentėjusiojo). Jo (nukentėjusiojo) draugai stovėjo šalia automobilio, vienas ant šaligatvio, prie automobilio iš keleivio pusės, kitas – ties automobilio galine dalimi. Kaltinamasis ėjo link jo, o jis traukėsi nuo kaltinamojo. L. S. vis klausė jo, ar šis jį prisimena, ir toliau ėjo link jo. Kaltinamasis priėjo per 20-30 cm atstumą, tris kartus smūgiavo, pirma dešine, o vėliau ir kaire ranka. Dešine ranka sudavė į kairį skruostą, po ko kaire ranka sudavė į dešinį skruostą, tada dešine ranka vėl norėjo smūgiuoti, tačiau jis (nukentėjusysis) blokavo smūgį kaire ranka. Tada jis metė į kaltinamąjį turėtą gėrimą. Jo draugas T. Č. priėjo prie kaltinamojo ir apkabino jį iš nugaros, norėdamas L. S. sustabdyti ir atitraukti. Jis (nukentėjusysis) dešine ranka suėmė kaltinamojo kaklą, kad šis nusiramintų. Tada jis (nukentėjusysis) paleido kaltinamąjį ir nubėgo prie savo automobilio pasiimti dujų balionėlio, kuris buvo automobilio durelėse. Pasiėmęs dujų balionėlį, jis pagrasino kaltinamajam, kad jeigu šis prieis, jis papurkš dujų. L. S. pasakė, kad jeigu, jis papurkš dujų, tada jis jį užmuš. Dujų balionėlis nebuvo panaudotas. Kai jie paleido kaltinamąjį, jis nuo jų nutolo. Jis (nukentėjusysis) pasiėmė telefoną, kad galėtų nufotografuoti kaltinamojo automobilį ir automobilio numerius. L. S. pasakė, kad jis (nukentėjusysis) gali jį fotografuoti, tada sėdo į automobilį ir išvažiavo. Apie įvykį jis (nukentėjusysis) pranešė policijos pareigūnams, kurie atvykę apžiūrėjo jo veidą, matomų žymių nebuvo, todėl jis nusprendė į medikus nesikreipti. Iš karto po įvykio skausmo nejautė, gali būti, kad dėl išgąsčio, tačiau, kai po įvykio grįžo namo, prasidėjo galvos skausmai, kurie tęsėsi dvi dienas, jis negalėjo dirbti. Po įvykio fizinių pasekmių nejaučia, tačiau jaučia psichologines pasekmes, jaučiasi nesaugus, pažemintas. Po įvykio matė kaltinamąjį sporto salėje, po ko jis daugiau nebesilanko toje sporto salėje. Taip pat matė kaltinamąjį prekybos centro „Panorama“ automobilių aikštelėje, kaltinamasis matė jo (nukentėjusiojo) automobilį, sustojo šalia ir jį nužiūrėjo. Jis (nukentėjusysis) dirba pavežėju, jaučiasi nesaugiai. Jis mano, kad civilinio ieškinio suma nėra per didelė.

Liudytojas N. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvyko įvykis, kurio metu vairuotojai vienas kitam „pakirto“ kelią, po ko aiškinosi. Kiek pamena, tarp vairuotojų konfliktas tęsėsi, tačiau ne tą pačią dieną, buvo panaudotos ašarinės dujos.

Pagarsinus liudytojo N. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 34), jis nurodė, kad davė tokius parodymus, nurodytos aplinkybės yra teisingos.

Liudytojas N. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 14 d., apie 21 val., dirbant kartu su kolege A. V., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), tarp vairuotojų įvyko konfliktas, t. y. dvi minutės iki įvykio pranešėją užpuolė, trenkė į veidą, asmuo pasišalino baltos spalvos automobiliu Mercedes Benz CLS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo link „Mandarino“. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas P. M., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad tarp jo ir automobilio Mercedes Benz vairuotojo įvyko konfliktas, t. y. prieš kurį laiką nepasidalino kelio. Tarp asmenų įvyko susistumdymas, kurio metu Mercedes Benz vairuotojas trenkė pranešėjui į veidą, po ko pranešėjas pagrasino jam, kad panaudos prieš jį dujas. Iškvietus policijos pareigūnus, Mercedes Benz vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. Akivaizdžių sužalojimų ant pranešėjo nebuvo matyti. Pranešėjas kreipėsi į 1-ąjį PK dėl tolesnių aplinkybių aiškinimosi (b. l. 34).

Liudytoja V. G.-B. teisiamajame posėdyje nparodė, kad įvykį prisimena, buvo gautas pareiškimas, po ko buvo paskirta užduotis išsiaiškinti aplinkybes dėl Fabijoniškėse kilusio konflikto. Pirminio patikrinimo metu ji bendravo su abiem pusėmis, į policijos komisariatą buvo atvykę nukentėjusysis ir liudytojai, vėliau buvo atvykęs ir L. S., su kuriuo ji taip pat bendravo, tačiau L. S. apklausos ji nevykdė. Išsiaiškino aplinkybes, dėl ko kilo konfliktas. Kaltinamasis nurodė, kad konfliktas kilo dėl to, kad jis ir nukentėjusysis nepasidalino eismo juostomis. Po šio konflikto jie vėl susitiko ir vėl kilo konfliktas, kurio metu jie barėsi, kažkas metė kavos puodelį. L. S. pripažino, kad buvo fizinis kontaktas, tiesiog norėjo vyriškai išsiaiškinti santykius.

Pagarsinus liudytojos V. G.-B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 37), ji nurodė, kad davė tokius parodymus, jie yra teisingi.

Šalies argumentai

Liudytoja V. G.-B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. P. M. su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus m. 6-ąjį PK, nurodydamas, kad Fabijoniškėse įvyko konfliktas su nepažįstamu vyriškiu, kuris konflikto metu jam sudavė smūgius į veidą. Konfliktas įvyko dėl ankščiau Šeškinėje kelyje įvykusio incidento, kai abu vyrai, važiuodami savo automobiliais, susiginčijo dėl vairavimo. Atliekant patikslinimą pagal pareiškimą, buvo nustatytas pareiškėjo nurodytą automobilį vairavęs asmuo. Telefonu buvo susisiekta su L. S., kuris vėliau pats atvyko į policijos komisariatą. Bendraujant su L. S., jis patvirtino, kad Fabijoniškėse, su pareiškėju buvo įvykęs konfliktas, kurio metu jis pareiškėjui sudavė kelis smūgius. Ji negali nurodyti, ar tai L. S. jai nurodė vietas, į kurias buvo suduoti smūgiai, taip pat kiek buvo suduota smūgių ir kokia seka smūgiai buvo suduoti. L. S. dėl savo elgesio labai gailėjosi, taip pat sakė, kad nori atsiprašyti pareiškėjo, teigė, kad tiesiog norėjo vyriškai pasikalbėti apie ankstesnį įvykį. Pabendravus su L. S., 2018 m. rugsėjo 26 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl aplinkybių tikslinimo (b. l. 37).

Liudytojas T. A. Č. teisiamajame posėdyje parodė, kad su nukentėjusiuoju bendrauja nuo mokyklos laikų, matosi kartą per savaitę. Apie įvykusį įvykį jis žino. Taip pat žino, kad konfliktas kilo dėl ankščiau kelyje įvykusio įvykio, apie tai jam pasakojo nukentėjusysis. Taip pat jis (liudytojas) nurodė, kad jie važiavo pas draugą M. Jie sustojo (duomenys neskelbtini), jis išlipo iš automobilio ir ėjo link bagažinės pasiimti savo daiktų. Išlipęs pastebėjo, kaip sustojo baltos spalvos automobilis Mercedes Benz. Tuo metu, kai jis iš automobilio bagažinės ėmė savo daiktus, išgirdo šauksmus ir necenzūrinius žodžius. Pasižiūrėjęs, jis pamatė, kad kaltinamasis šaukė ir ėjo link P. M.. Tada kaltinamasis puolė P. M., užsimojo rankos sugniaužtu kumščiu ir smūgiavo nukentėjusiajam. Jis matė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam smūgiavo į kairę veido pusę. Buvo vienas smūgis, po kurio nukentėjusysis į kaltinamąjį metė „Coca-cola“ gėrimą, kurį turėjo rankoje. Įvyko grumtynės, kaltinamasis ir nukentėjusysis susikibo. Tada jis (liudytojas) pribėgo prie kaltinamojo, pastarajam už nugaros, bandė jį sugriebti ir atitraukti nuo nukentėjusiojo. Jis kaltinamąjį laikė apie 4-5 s, tačiau L. S. vis dar buvo susikibęs su nukentėjusiuoju. Laikydamas kaltinamąjį, jis matė tik jo nugarą. Po kelių sekundžių kaltinamasis paleido P. M. ir atsitraukė, jis (liudytojas) atsistojo už automobilio, o P. M. pasiėmė dujų balionėlį ir pasakė kaltinamajam, kad šis nesiartintų, nes jis pradės purkšti dujas. Kai kaltinamasis ėjo link savo automobilio, P. M. norėjo nufotografuoti kaltinamojo automobilio numerius. Tai pamatęs kaltinamasis pasakė, kad gali fotografuoti, po to sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jis matė visą įvykį, išskyrus pirmas įvykio sekundes, kai kaltinamasis išlipo iš savo automobilio. Įvykio metu trečias draugas stovėjo šalia automobilio iš keleivio pusės. Po įvykio buvo iškviesti policijos pareigūnai. Taip pat buvo nuvykę į PK. Kai grįžo iš PK, kairėje veido pusėje aiškiai buvo matoma žymė ir patinimas. Kiek pamena, per pirmąją apklausą nurodė vieną smūgį, per antrąją – du smūgius.

Pagarsinus liudytojo T. A. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 29, 30), jis nurodė, kad davė tokius parodymus.

Liudytojas M. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad su P. M. bendrauja nuo mokyklos laikų. Apie įvykį jis žino, matė įvykį. Jie trise važiavo pas jį į namus. Jie įvažiavo į kiemą ir sustojo. Tada jis išgirdo šauksmus ir pamatė baltos spalvos automobilį Mercedes Benz bei vyrą. Patikslina, kad kaltinamąjį jis pamatė tada, kai išlipo iš automobilio, tada pastebėjo ir baltos spalvos automobilį Mercedes Benz. L. S. buvo išlipęs iš automobilio ir judėjo link P. M., kuris stovėjo kairėje automobilio pusėje. Jis (liudytojas) stovėjo dešinėje (keleivio) automobilio pusėje. Kaltinamasis vartojo necenzūrinius žodžius, bandė smūgiuoti. Kiek pamena, pirmas smūgis buvo blokuotas ranka, paskui matė dar kelis smūgis. Smūgiuota buvo keletą kartų, daugiau negu du, tačiau negali nurodyti tikslaus smūgių skaičiaus. Vienas smūgis tikrai buvo suduotas į kairę veido pusę. Nukentėjusysis smūgius blokavo, tarp smūgių metė į kaltinamąjį „Coca-cola“ gėrimą. Smūgiai buvo suduoti į galvą. T. A. Č. sulaikė kaltinamąjį, po ko P. M. iš automobilio paėmė dujų balionėlį ir pasakė kaltinamajam, kad jeigu šis prieis, jis papurkš į jį dujomis, tačiau dujų balionėlis nebuvo panaudotas. Tada kaltinamasis sėdo į automobilį ir išvažiavo. Nukentėjusysis nufotografavo kaltinamojo automobilio valstybinius numerius. Kai P. M. grįžo iš PK, buvo matoma maža mėlynė, kairė veido pusė buvo patinusi. Jis tyrėjai pasakė, kad stiprių patinimų ir kraujo nebuvo. Jo manymu, jo parodymai, duoti iš karto po įvykio, buvo tikslesni.

Nukentėjusiojo P. M. 2018 m. rugsėjo 14 d. skunde nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 14 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), jis su draugais išlipo iš savo automobilio, šalia sustojo baltos spalvos automobilis Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipęs vaikinas pradėjo šaukti „Prisimeni mane?“ ir pradėjo jį (nukentėjusįjį) pulti, daužyti rankomis. Jis bandė vaikiną raminti, mėtė į jį (kaltinamąjį) gėrimus, pirktus „Hesburger“, su draugu T. Č. laikė vaikiną, paskui paleido ir iš automobilio pasiėmė dujų balionėlį, jis sakė vaikinui, kad jei šis puls jį, jis papurkš dujų. Vaikinas jam grasino, priminė apie prieš kelis mėnesius kelyje įvykusį įvykį, kai vaikinas važiavo trečia eismo juosta, rankose laikė telefoną, o jis (nukentėjusysis) pamirksėjo vaikinui automobilio žibintais, nes šis važiavo 40 km/h greičiu, kai toje kelio atkarpoje galima važiuoti 60km/h greičiu, po ko sustojęs sankryžoje vaikinas grasino trenkti į „snukį“. Jis (nukentėjusysis) turi vaikino vairuoto automobilio galinės dalies nuotrauką <...> (b. l. 1).

Nuotraukoje užfiksuota automobilio Mersedes Benz (duomenys neskelbtini) galinė dalis, automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 2).

Iš Bendrojo pagalbos centro registruojamų įvykių išrašo matyti, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. 21.04 val. (skambučio pradžios data 21.01 val.) privatus fizinis asmuo pranešė apie nusikaltimą prieš asmenį: kūno sužalojimas; pranešėjas informavo, kad prieš dvi minutes (duomenys neskelbtini), jį užpuolė, sumušė, trenkė į vedą, asmuo pasišalino baltos spalvos automobiliu MB CLS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), link prekybos centro „Mandarinas“; papildomos aplinkybės: pranešėjęs P. M., gimęs (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad tarp jo ir automobilio MB vairuotojo įvyko konfliktas (nepasidalino kelio), kurio metu abu susistumdė, pranešėjas MB vairuotojo nepažįsta <...>; pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 10-12).

2018 m. rugsėjo 14 d. nutarimu P. M. pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 25).

Šalies argumentai

Nukentėjusysis P. M. 2019 m. sausio 14 d. ieškiniu prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-46514-18, jam padarytą neturtinę žalą vertina 4 000 Eur suma (b. l. 26). 2019 m. sausio 14 d. nutarimu P. M. pripažintas civiliniu ieškovu (b. l. 27).

2018 m. spalio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėjus garso įrašą pavadinimu „18_09_14_21-01-43_25.00 BPC“, kurio trukmė 2.28 min., ir kurį pateikė Bendrasis pagalbos centras, nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. P. M. pranešė apie įvykį, įvykusį (duomenys neskelbtini); P. M. nurodė, kad jam išlipus iš sidabrinės spalvos automobilio BMW, jį užpuolė, nieko nepaaiškinęs automobilio Mercedes CLS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pradėjo jį daužyti; konfliktas įvykio dėl įvykio, įvykusio kelyje, kai jis tam vaikinui pamirksėjo automobilio žibintais; automobilis nuvažiavo link „Mandarino“; yra liudytojų (b. l. 40).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK Vilniaus m. 6-ojo PK) Veikos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2018 m. rugsėjo 26 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių tikslinimo nurodyta, kad pagal gautą P. M. pareiškimą dėl įvykio, įvykusio 2018 m. rugsėjo 14 d., (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad jam smūgius sudavęs asmuo vairavo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinus duomenų bazėje, nustatyta, kad automobilis priklauso L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Bendraujant su nurodytu asmeniu, jis patvirtino, kad įvykio metu jis pats vairavo automobilį, taip pat nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. tarp jo ir pareiškėjo kilo konfliktas, kurio metu sudavė smūgius P. M., teigė, kad tokiu būdu bandė vyriškai išsiaiškinti dėl įvykio, įvykusio kelyje prieš keletą mėnesių (b. l. 43).

Iš 2019 m. sausio 14 d. akistatos protokolo matyti, kad įtariamasis L. S. neigė smūgiavęs nukentėjusiajam, o nukentėjusysis P. M. teigė priešingai ir tvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 54-55).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo (iš dalies, toliau nurodant, kokia dalis jo parodymų pripažintini įrodymais, o kokia – ne, ir kodėl), nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

Kaltinamasis L. S. teisme neigė tiek savo kaltę, tiek neteisėtus veiksmus, pripažindamas, kad įvykio vietoje ir nurodytu laiku jis iš tiesų sustojo prie nukentėjusiojo ir jo draugų automobilio, išlipo, norėdamas su nukentėjusiuoju išsiaiškinti dėl prieš kelis mėnesius įvykusio konflikto vairuojant automobilius. Kaltinamasis nurodė, kad priėjo prie nukentėjusiojo, tarp jų kilo žodinis konfliktas, buvo necenzūriniai žodžiai, jie stovėjo dviejų metrų atstumu, nukentėjusysis turėjo dujų balionėlį, kuriuo mojavo jam (kaltinamajam) prieš veidą, todėl jis (kaltinamasis) dengėsi veidą bei akis ir galimai rankomis (mosikuodamas) prilietė nukentėjusįjį, tačiau tai nebuvo smūgiai, fizinis smurtas, jis teigė gynęsis nuo dujų balionėlio. Taip pat nurodė, kad dujų balionėliu nebuvo papurkšta. Konfliktas truko apie 20 s., po to jis (kaltinamasis) nuėjo link savo automobilio, o nukentėjusysis su draugais jį fotografavo mobiliaisiais telefonas.

Tokius kaltinamojo parodymus teismas įvertina kaip jo gynybinę versiją, kurią atmeta kaip nepagrįstą, nes ją paneigia visuma kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų duomenų, nukentėjusiojo ir byloje apklaustų liudytojų parodymai.

Teisme apklaustas nukentėjusysis P. M. nuosekliai ir detaliai papasakojo visą konflikto situaciją ir nurodė, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, išlipęs iš savo automobilio, ėmė šaukti, klausė, ar šis jį prisimena, paskui apėjo savo automobilį ir ėjo link jo (nukentėjusiojo), stovėjusio prie savo automobilio vairuotojo durų, rankose laikiusio „Coca cola“ gėrimo puodelį. Kaltinamasis, priėjęs per 20-30 cm atstumą, tris kartus jam smūgiavo: dešine ranka sudavė nukentėjusiajam į kairįjį skruostą, po ko kaire ranka sudavė į dešinįjį skruostą, tada dešine ranka vėl norėjo smūgiuoti, tačiau jis (nukentėjusysis) blokavo smūgį savo kaire ranka. Tada nukentėjusysis teigė metęs į kaltinamąjį turėtą gėrimą, tuo metu T. Č. priėjęs prie kaltinamojo ir apkabinęs jį iš nugaros, norėdamas jį sustabdyti ir atitraukti; po to nukentėjusysis nurodė pasiėmęs iš savo automobilio dujų balionėlį ir juo pagrasinęs kaltinamajam; po ko šis, paleistas T. Č., ėmė trauktis ir nuėjo į savo automobilį. Po visko nukentėjusysis telefonu nufotografavo kaltinamojo automobilio numerius. Nukentėjusiojo P. M. parodymai buvo nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu, jis nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam kaltinamasis sudavė du smūgius į veidą, o trečiąjį smūgį jis atrėmė ranka. Pažymėtina, kad po įvykio apklaustas nukentėjusysis nurodė tokią pačią smūgių seką ir vietas, kur jie buvo suduoti, kaip ir apklausiamas teisme. Tai, kad ikiteisminio tyrimo 2018 m. lapkričio 14 d. apklausos metu (b. l. 22), nukentėjusysis nurodė, jog abu smūgiai jam kaltinamojo buvo suduoti į kairiąją veido pusę, nėra pagrindas abejoti nukentėjusiojo parodymais. Nukentėjusysis viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai nurodė, kad du kaltinamojo smūgiai buvo suduoti jam į galvą, o trečiąjį jis atrėmė. Smūgių seka, teismo vertinimu yra tokia, kokia nurodyta L. S. pareikštame kaltinime, remiantis nukentėjusiojo pirmosios apklausos (b. l. 17) metu nurodytomis aplinkybėmis, kurios buvo visiškai patvirtintos nukentėjusiojo parodymais teisme. Be to, tokius savo parodymus dėl dviejų kaltinamojo smūgių, pataikiusių jam į galvą, ir trečiojo – atremto ranka, nukentėjusysis pakarotinai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu surengtoje akistatoje su įtariamuoju L. S. (b. l. 54-55). Esmines ir tapačias, nukentėjusiojo nurodytoms, aplinkybes patvirtino liudytojais teisme apklausti T. A. Č. ir M. K., tiesiogiai buvę prie kaltinamojo ir nukentėjusiojo automobilių ir matę didžiąją dalį konfliktinės situacijos. Liudytojas T. A. Č. nurodė matęs, kaip kaltinamasis puolė P. M., užsimojo rankos sugniaužtu kumščiu ir smūgiavo nukentėjusiajam į kairę veido pusę; kad buvo vienas smūgis, po kurio nukentėjusysis į kaltinamąjį metė „Coca-cola“ gėrimą, kurį turėjo rankoje; patvirtino, kad įvyko grumtynės, kaltinamasis ir nukentėjusysis susikibo, po ko jis kaltinamąjį sugriebęs laikė ir bandė atitraukti nuo nukentėjusiojo, o P. M. pasiėmė iš automobilio dujų balionėlį ir juo pagrasino kaltinamajam. Liudytojas M. K. taip pat nurodė, kad kaltinamasis, eidamas link nukentėjusiojo, vartojo necenzūrinius žodžius, priėjęs smūgiavo nukentėjusiajam keletą kartų. Šio liudytojo nuomone, pirmas smūgis buvo blokuotas ranka, paskui matė dar kelis smūgis, tačiau negali nurodyti tikslaus smūgių skaičiaus; vienas smūgis tikrai buvo suduotas į kairę veido pusę. Anot šio liudytojo, nukentėjusysis smūgius blokavo, tarp smūgių metė į kaltinamąjį „Coca-cola“ gėrimą; smūgiai buvo suduoti į galvą; po to T. A. Č. sulaikė kaltinamąjį, po ko P. M. iš automobilio paėmė dujų balionėlį ir pasakė kaltinamajam, kad jeigu šis prieis, jis papurkš į jį dujomis, tačiau dujų balionėlis nebuvo panaudotas. Nors liudytojai teisme negalėjo nurodyti tikslaus kaltinamojo nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus ir jų eiliškumo, tačiau abu patvirtino, matę kaltinamąjį smūgiuojant nukentėjusiajam ne vieną kartą, ir kad bent vienas smūgis buvo pataikytas nukentėjusiajam į galvą – kairiąją veido pusę. Be to, abu liudytojai nuosekliai nurodė matytą įvykių eigą, kuri visiškai atitinka nukentėjusiojo parodymus. Nors liudytojai yra nukentėjusiojo draugai, tačiau iš esmės tapačius parodymus davė ir apklausti ikiteisminio tyrimo metu, jų dėl esminių įvykio aplinkybių nekeitė, teisme davė parodymus prisiekę ir įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų ir kaltinamojo nesieja jokie santykiai ar priešiškumas, todėl, teismo vertinimu, netikėti tokiais liudytojų parodymais nėra pagrindo. Be to, kaip matyti iš rašytinių bylos duomenų, pripažintų įrodymais, nukentėjusysis iš karto po įvykio, nedelsdamas kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie tai, kad buvo užpultas automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo, kuris sumušė, trenkė į veidą ir nuvažiavo (b. l. 10). Dargi, iškart po įvykio nukentėjusysis nuvyko į policijos komisariatą ir parašė skundą dėl minėto įvykio, kuriame taip pat nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 14 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), jis su draugais išlipo iš savo automobilio, šalia sustojo baltos spalvos automobilis Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipęs vaikinas pradėjo šaukti „Prisimeni mane?“ ir pradėjo jį (nukentėjusįjį) pulti, daužyti rankomis. Jis bandė vaikiną raminti, mėtė į jį (kaltinamąjį) gėrimus, pirktus „Hesburger“, su draugu T. Č. laikė vaikiną, paskui paleido ir iš automobilio pasiėmė dujų balionėlį, jis sakė vaikinui, kad jei šis puls jį, jis papurkš dujų (b. l.1). Liudytoju teisme apklaustas policijos pareigūnas N. P., atvykęs pagal iškvietimą į įvykio vietą, dėl praėjusio ilgo laiko tarpo nuo įvykio ir savo darbo specifikos, konkrečių aplinkybių apie šį įvykį negalėjo papasakoti, tačiau patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisme perskaitytus parodymus, kad jam atvykus į įvykio vietą, nukentėjusysis nurodė, jog Mercedes Benz vairuotojas trenkė į veidą, po ko pranešėjas pagrasino jam, kad panaudos prieš jį dujas (b. l. 34). Minėti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina logišką įvykių seką ir visiškai paneigia L. S. parodymus, kad tik priėjus prie nukentėjusiojo, šis jam iškart grasino dujų balionėliu, nuo kurio L. S. teigė gynęsis ir galimai taip palietęs nukentėjusįjį. Kaip minėta, dujų balionėlis buvo ištrauktas ir juo pagrasinta kaltinamajam jau po smūgių nukentėjusiajam sudavimo, kai T. Č. jį laikė, o P. M. dujų balionėlį pirmiausia išsitraukė iš automobilio, ir tik tada juo pagrasino kaltinamajam.

Teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Pažymėtina, kad kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje (kasacinio teismo nutartys bylose Nr. 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017). Nagrinėjamu atveju, pačiam kaltinamajam sustojus prie nukentėjusiojo automobilio, išlipus, einant aiškintis su juo dėl ankstesnio konflikto, kaip nustatyta, šiam rankose turint ne dujų balionėlį, o pirmiausia, vienkartinį puodelį su gėrimu (kuris po smūgių buvo mestas į kaltinamąjį, ko šis taip pat nepaneigė), nei realaus, nei akivaizdaus, nei pavojingo kėsinimosi iš nukentėjusiojo pusės prieš kaltinamąjį nebuvo. Be to, net ir nukentėjusiajam pasiėmus dujų balionėlį, juo kaltinamajam buvo pagrasinta jau po smūgių nukentėjusiajam sudavimo, galiausiai, jis apskritai nebuvo panaudotas.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, nustatė ir pripažįsta, kad L. S. 2018 m. rugsėjo 14 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini) kieme, savo vairuojamu automobiliu (Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojęs prie nukentėjusiojo stovinčio automobilio, išlipęs ir priėjęs prie nukentėjusiojo, kumščiu sudavė vieną kartą P. M. į kairiąją galvos pusę smilkinio srityje, vieną kartą į dešiniąją galvos pusę smilkinio srityje, o bandant suduoti dar vieną smūgį į veido sritį ir P. M. ranka užsidengus veidą, tyčia sudavė į kairiąją ranką, tokiu būdu sukeldamas šiam fizinį skausmą. Teismas pažymi, kad aplinkybės, jog nukentėjusysis nesikreipė į medikus, jog vizualiai nebuvo matyti ryškių sumušimo žymių, kaip nurodė liudytojai: kraujo, stipraus patinimo, galimai matėsi tik paraudimas, kad byloje nebuvo pateikti duomenys apie suteiktą medicininę pagalbą, negali paneigti fakto, jog kaltinime nurodytu laiku kaltinamasis, suduodamas į veidą nukentėjusiajam, sukėlė jam skausmą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, nukentėjusysis parodė, kad įvykio metu, nors ir nepatyrė rimtų sužalojimų, nesikreipė į medikus, tačiau praėjus išgąsčiui, po įvykio jam prasidėjo galvos skausmai, trukę dvi dienas, jis, negalėjo dirbti. Pažymėtina, kad kvalifikuoti veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka to, jog kaltininkas mušdamas sukeltų žmogui fizinį skausmą, o būtent toks ir yra L. S. pareikštas kaltinimas. Kaip nustatyta, būtent dėl kaltinamojo suduotų smūgių nukentėjusiajam į galvą, kilo minėtos pasekmės – nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas, t. y. tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys. Paminėtina, kad, kaip pripažino ir pats kaltinamasis L. S., 2019 m. rugsėjo 14 d., apie 21 val., jis pats sustojo prie nukentėjusiojo automobilio ir iš jo lipo norėdamas išsiaiškinti su nukentėjusiuoju, kurį atpažino dėl ankstesnio susitikimo ir pykčių kelyje, vairuojant transporto priemones. Nukentėjusysis patvirtino, kad taip pat prisiminė kaltinamąjį iš ankstesnio konflikto. Taigi, atsižvelgiant į tokias kaltinamojo neteisėtų veiksmų paskatas – teismas pripažįsta, kad L. S. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam L. S., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmė – nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas). Taip pat įvertina šio nusikaltimo padarymo aplinkybes – nusikaltimas padarytas viešoje vietoje, matant kitiems asmenis, dėl ankstesnio kaltinamojo ir nukentėjusiojo konflikto, įvykusio vairuojant transporto priemones. Teismas įvertina ir tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – vidutinio amžiaus, nevedęs, šeimos neturintis (b. l. 69), nedirbantis (b. l. 70), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 131), duomenų apie tai, kad būtų gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, registruotas Vilniaus priklausomybės ligų centre teismui nepateikta, teistas (b. l. 75), baustas už administracinius nusižengimus, dažniausiai susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (b. l. 72-75), baudos sumokėtos.

Įvertinęs visumą nurodytų aplinkybių, teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam L. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus vieną iš švelniausių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių, t. y. laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą minimaliam, t. y. 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį laisvės apribojimo laikotarpiu: 1) nebendrauti su nukentėjusiuoju P. M. ir neieškoti su juo ryšių; 2) per visą bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymosi įstaigose; 3) pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 1-2 dalys, 5 dalies 2 punktas, 6 dalies 1, 3 punktai). Kaltinamajam tokie įpareigojimai skiriami atsižvelgiant į nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad jis iki šiol jaučia baimę susitikti kaltinamąjį, pamatęs jį – vengia susitikimo, taip pat į tai, kad kaltinamasis nedirba, šiuo metu neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, o nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra patenkintas iš dalies, todėl darbo susiradimas padėtų atlyginti nukentėjusiajam priteistą neturtinę žalą. Teismo vertinimu, pareiga kaltinamajam tamsiu paros metu būti namuose, padės išvengti neadekvačių pykčio, santykių aiškinimosi situacijų, kuriomis kaltinamasis vis dėl to, pagal jo paties parodymus teisme, pasižymi.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikintina (b. l. 65).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis L. S. atsakingas už nukentėjusiajam P. M. sukeltą fizinį skausmą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas, kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. M. pateiktu civiliniu ieškiniu prašo priteisti 4 000 Eur neturtinę žalą (b. l. 26). Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad civilinį ieškinį palaiko, jo nuomone, prašoma suma yra adekvati. Taip pat teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad iš karto po įvykio skausmo nejautė, gali būti, kad dėl išgąsčio, tačiau, kai po įvykio grįžo namo, prasidėjo galvos skausmai, kurie tęsėsi dvi dienas, jis negalėjo dirbti. Po įvykio fizinių pasekmių nejaučia, tačiau jaučia psichologines pasekmes, jaučiasi nesaugus, pažemintas draugų akivaizdoje, jaučia baimę, nes po įvykio matė kaltinamąjį sporto salėje, po ko jis daugiau nebesilanko toje sporto salėje. Taip pat nukentėjusysis teigia matęs kaltinamąjį prekybos centro „Panorama“ automobilių aikštelėje, kaltinamasis matė jo (nukentėjusiojo) automobilį, sustojo šalia ir jį nužiūrėjo. Nukentėjusiojo teigimu, jis dirba pavežėju, todėl po šių įvykių, veždamas nepažįstamus asmenis, jaučiasi nesaugiai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, nagrinėjamoje byloje nustatydamas nukentėjusiajam P. M. iš kaltinamojo L. S. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydį, atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusiajam sukeltą fizinį skausmą, į teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad po įvykio jis jaučiasi nesaugus, jaučia baimę vėl susitikti kaltinamąjį, kurį vėliau matė net keliose vietose, kad jam sunku tęsti darbinę pavežėjo veiklą, veždamas nepažįstamus asmenis, jaučiasi nesaugus. Nagrinėjamu atveju turtinės žalos nepadaryta. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį, charakterizuojančius duomenis ir galimybes dirbti bei gauti pajamas, t. y. L. S. darbingas, tačiau šiuo metu bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šeimos, nepilnamečių vaikų neturintis. Duomenų apie tai, kad L. S. turtinė padėtis itin bloga, byloje nėra. Iš to, kas nurodyta, spręstina, kad kaltinamasis anksčiau ar vėliau turės galimybę atlyginti padarytą neturtinę žalą, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo teismų praktikoje už analogiškas nusikalstamas veikas neturtinei žalai atlyginti priteistų sumų dydžio. Teismo vertinimu, pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes ir teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, nukentėjusiajam P. M. atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 200 Eur. Būtent tokia suma labiausiai atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, kai sukeliamas fizinis skausmas priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 300 Eur iki 1 000 Eur (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, 2K-109-976/2018). Paminėtina, kad kai kuriuose iš nurodytų pavyzdžių vis dėl to, net ir priteisiant 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą, nukentėjusiajam buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais svyruoja nuo 200 Eur iki 1000 Eur (apeliacinės instancijos bylos Nr. 1A-148-498/2017, 1A-147-651/2017, 1A-381-594/2017, 1A-27-606/2017, 1A-583-843/2017, 1A-550-290/2017, 1A-114-497/2017).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

L. S. (L. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant L. S. bausmės atlikimo laikotarpiu:

1) nebendrauti su nukentėjusiuoju P. M. ir neieškoti su juo ryšių;

2) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymosi įstaigose;

3) pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

L. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį – panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš L. S. nukentėjusiojo P. M. naudai 200 (du šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti L. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuteistiesiems, vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Indrė RimkevičienėNuorašas tikrasTeisėja Indrė Rimkevičienė