Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2017-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-114-497/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-10-26
Bylos Nr.
1A-114-497/2017
Teisminio proceso Nr.
1-70-3-00015-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Audrius Cininas (pirm.), Aušra Bielskė, Stasys Punys
Kaltinamasis
O. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-114-497/2017Teisminio proceso Nr. 1-70-3-00015-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.1; 2.4.6.5.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2017 m. spalio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Cinino,

teisėjų Stasio Punio, Aušros Bielskės (Valinskienės),sekretoriaujant Renatai Novickienei, Irmai Greičiuvienei,dalyvaujant nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui A. M.,išteisintajam O. K.,gynėjui Kazimirui Poplovuchinui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-09-29 nuosprendžio, kuriuo O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyv, (duomenys neskelbtini) Vilnius, neteistas, išteisintas pagal kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. padarymo, nenustačius šio nusikaltimo požymių; A. M. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestas; išteisintajam O. K. iš A. M. priteista 1125,66 €, proceso išlaidoms dalinai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

O. K. išteisntas dėl A. M. kaltinimo tuo, kad O. K. 2016-04-17, apie 16:00 val., Švedijos Karalystėje, (duomenys neskelbtini) , A. M. dirbant UAB „E.“ (duomenys neskelbtini) elektriku, darbų vykdytojas O. K. be priežasties smogė jam į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas smegenų sutrenkimą.

Nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo apeliacinis skundas iš grindžiamas tuo, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliantas nurodo, kad nedarbo dieną 2016-04-17 komandiruotėje Švedijos Karalystėje, išgertuvių metu, kuriose dalyvavo ir pats O. K., pastarasis be jokios priežasties trenkė nukentėjusiajam į galvą. Įvykį matė bendradarbis K. A., kurio liudijimas pirmosios instancijos teismas ignoravo. Teisme nebuvo apklausti liudytojais įmonės darbų vadovas G. V. ir darbų vykdytojas E. L., kurie bendravo su nukentėjusiuoju po įvykio, žino visas įvykio aplinkybes, ėmė pasiaiškinimus. Be to, teismas buvo šališkas, ką įrodo aplinkybė, jog buvo ignoruojami nukentėjusiojo paaiškinimai dėl jam padarytos 1500 € neturtinės žalos atlyginimo. Prašo pripažinti O. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., skirti įstatymo numatytą bausmę ir priteisti nukentėjusiajam 75 € turtinei bei 1500 € neturtinei žalai atlyginti.

Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai. Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-09-29 nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis, nes pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių (BPK 329 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad O. K. 2016-04-17, apie 16:00 val., Švedijos Karalystėje, (duomenys neskelbtini) , tyčia sudavė ranka į kairę kaktos pusę nukentėjusiajam A. M., tuo sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dviem žaizdomis kairio antakio išoriniame krašte ir poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke. Tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d.

Kaltinamasis O. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad skunde nurodytu laikotarpiu dirbo darbų vykdytojų UAB „E.“ (duomenys neskelbtini) buvo komandiruotas ir Švediją. Toje pačioje įmonėje į darbus Švedijoje buvo komandiruoti elektrikai A. M. ir K. A.. 2016-04-17 buvo išeiginė dieną- sekmadienis. Apie pietus pastebėjo kambaryje girtaujančius A. M. ir K. A.. Įspėjo juos, kad kitą dieną jiems nebus leista dirbti, o apie darbo drausmės pažeidimą bus informuota vadovybė. A. M. pagrasino geriau to nedaryti, nes teks gailėtis, po to sakė, kad daugiau nebegers ir pasišalino. Daugiau tą dieną nei su A. M., nei su K. A. nebendravo, jokio smūgio nesudavė, apskritai, joks konfliktas, išskyrus minėtą įspėjimą, nebuvo kilęs. Kitą rytą, kuomet visa brigada susirinko važiuoti į darbą, K. A. ir A. M. neatvyko. K. A. buvo įspėjęs, jog nevyks, o A. M. nepranešė nieko. Jau būnant objekte, ne vėliau kaip 9:00 val., paskambino kolega darbų vadovas iš kito objekto, kuriame dirbo nukentėjusysis ir pasakė, jog A. M. blogai jaučiasi, skundžiasi galvos skausmais, paprašė nuvykti pasižiūrėti, nes O. K. objektas buvo arčiau. A. M. rado kambaryje gulintį lovoje, kambaryje tvyroje alkoholio kvapas, kuris sklido ir nuo paties nukentėjusiojo, ir nuo atėjusio K. A.. A. M. skundėsi, kad išvakarėse susitrenkė galvą, o dabar jam galvą skauda, pykina. Vizualiai matėsi kraujosruva akies srityje. Nuvežė A. M. į ligoninę, kur A. M. paaiškino, kad įvyko trauma buityje. Ligoninėje buvo atlikti tyrimai, paimtas kraujas, po ko nieko rimto nenustatyta. Joks gydymas nepaskirtas išskyrus rekomendaciją išgerti aspirino. Po šio įvykio A. M. buvo atleistas iš darbo ir išvyko namo. Po to su A. M. bendravo telefonu tik vieną kartą. Nukentėjusysis prašė pinigų kaip kompensacijos už tai, kad prarado darbą. Mano, kad šis nukentėjusiojo skundas yra kerštas už O. K. principingumą ir nesitaikstymą su jo girtavimu darbe. Prašo išteisinti, civilinį ieškinį atmesti ir atlyginti visas proceso išlaidas (b. l. 95-102).

Nors kaltinamasis O. K. savo kaltę neigia, ją įrodo bylos duomenys.

Nukentėjusysis ir privatus kaltintojas A. M. parodė, kad skunde nurodytu laikotarpiu dirbo UAB „E.“ (duomenys neskelbtini) elektriku, buvo komandiruotas į Švediją. 2016-04-17 buvo išeiginė- sekmadienis. Ryte bendrabutyje susitiko O. K., kuris gyveno priešais esančiame kambaryje. Pastarojo pasiūlymu apačioje išgėrė su butelius degtinės. Vieną pirko O. K., kitą- A. M.. Be jų išgertuvėse dalyvavo ir kiti darbuotojai. Apie 16 val. grįžo į savo kambarį, iki to laiko buvo išgėręs apie 150 g. degtinės. Netrukus atėjo K. A. ir atsinešė 3 skardines alaus. Nespėjus atsidaryti alaus į kambarį įsiveržė O. K.. Nieko nesakęs ranka smogė į kairiąją kaktos pusę ir išėjo. Nuo smūgio apsvaigo, pasipylė kraujas. K. A. atnešė popieriaus apsivalyti. Naktį pasijuto blogai, ėmė pykinti, todėl negalėjo eiti į darbą. K. A. paskambino savo darbų vadovui, o šis- O. K.. O. K. nuvežė pas gydytoją ir liepė sakyti, kad A. M. susižeidė krisdamas nuo laiptų. Taip ir atsirado įrašas medicininiuose dokumentuose apie tariamą buitinę traumą. Pats nukentėjusysis nemoka nei anglų nei švedų kalbos, todėl pats nieko paaiškinti negalėjo. Dėl fizinio skausmo, pažeminimo patyrė neturtinę 1500 € žalą, taip pat turėjo išlaidų susijusių su medicininėmis apžiūromis, kurių suma 75 €. rašo priteisti nurodyto dydžio turtinę ir neturinę žalą (b.l. 95-102).

Liudytojas K. A. nurodė, kad 2016 m. balandžio vidury dirbo UAB „E.“ (duomenys neskelbtini) ir buvo komandiruotas į Švediją. 2016-04-17 buvo sekmadienis. Dieną išgėrė apie 150 g. degtinės, apie 16 val. su 3 skardinėm silpno alaus atėjo į A. M. kambarį. Nespėjus net atidaryti skardinių, maždaug po 15 min. užėjo ir O. K., kuris nieko nesakęs sėdinčiam ant lovos A. M. trenkė ranka į veidą. Po to atsisukęs į liudytoją paklausė „ar ir tu nori?“. Liudytojas atsakė „aš ne bušido kovotojas“. Po to O. K. apsisuko ir išėjo. Liudytojas atnešė nukentėjusiajam servetėlių, kad sustabdyti iš nosies bėgantį kraują. Po to dar buvo užėjęs pas A. M. dar du ar tris kartus. Ryte draugas pasijuto blogai dėl sužalojimu, o K. A. neišėjo į darbą, nes jautėsi pagiringas ir slaugė A. M.. Paskambino savo brigadininkui, kad A. M. blogai, o pastarasis matyt pranešė O. K.. Pastarasis atvažiavęs išvežė A. M. į ligoninę (b.l. 100).

Liudytojas G. V. apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad 2016 m. balandžio mėnesį dirbo UAB „E.“ (duomenys neskelbtini) ir buvo komandiruotas į Švediją kaip darbų vadovas. Po vienų išeiginių, pirmadienį ryte paskambino kažkas iš bendradarbių, kad A. M. blogai jaučiasi ir reikalinga medicininė pagalba. Važiuodamas į A. M. bendrabutį prasilenkė su O. K., kuris jau vežė A. M. į ligoninę. Nukentėjusysis elgėsi neadekvačiai, atrodė kaip neblaivus. Ant veido buvo žaizda, kraujo žymės. Apžiūrėjus A. M. kambarį rado netvarką, tuščius stiprių alkoholinių gėrimų butelius. Apie įvykį informavo bendrovės vadovybę ir pagal nustatytą tvarką pareikalavo A. M. parašyti paaiškinimą, ką šis ir padarė (b.l. 195- 196).

Liudytojas E. L. apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad 2016 m. balandžio mėnesį dirbo UAB „E.“ (duomenys neskelbtini) ir buvo komandiruotas į Švediją kaip elektrikų brigadininkas. Po vienų išeiginių pirmadienį iš G. V. sužinojo, kad vienas iš darbuotojų pasijuto blogai. Su G. V. važiuodamas į bendrabutį matė A. M. pakeliui į ligoninę. Jo veidas buvo subraižytas, atrodė pagiringas. Apie įvykį kalbėjo su O. K., K. A., ir A. M. po to, kai šis grįžo iš ligoninės. O. K. pasakojo, kad išvakarėse užklupo K. A. ir A. M. girtaujančius ir įvyko nedidelis pasistumdymas. K. A. ir A. M. vienodai papasakojo, kad jiems būnant A. M. kambaryje atėjo O. K. ir be jokios priežasties sudavė sėdinčiam ant lovos A. M. į veidą. Pagal įmonėje nustatytą tvarką K. A. ir A. M. liepė parašyti pasiaiškinimus, kurie buvo išsiųsti į Lietuvą. Su A. M. dirbo apie 4-6 mėnesius, gali charakterizuoti kaip turintį patirties normalų darbuotoją, suvokiantį jam pavedamas užduotis, iki tol nepadariusį jokių darbo drausmės pažeidimų.

2016-04-19 A. M. paaiškinime UAB „E.“ (duomenys neskelbtini) direktoriui nurodoma, kad „/.../ penktadienį š.m. 04.15-16 dienomis dirbau objekte Malmėje /.../. Ryte sekmadienį Olegas nuo ryto pastatė butelį , paskui aš toliau nuėjau į savo kambarį, atėjo Antanaitis, atsinešė 2 skardines alaus 2,8 %, pasiūlė išgerti, aš sutikau, įėjo Olegas ir vieną kartą man sudavė į veidą. Nuėjau miegoti išgėręs. Atsibudus pykino, vėmiau, svaigo galva, kreipiausi į ligoninę, suteikė pagalbą medicininę, nustatė smegenų sutrenkimą /.../.“ (b.l. 153).

Skonės universitetinės ligoninės Skonės regiono padalinio Lundo ligoninės priimamojo 2014-04-18 pažymoje nurodyta, jog A. M. buvo gydomas Lundo universitetinės ligoninės priimamajame dėl kritimo traumos namuose. Konstatuota žaizda ties kairiuoju antakiu. Pacientui atlikta galvos ir veido kaulų kompiuterinė tomografija. Nenustatyta jokio intrakranijinio kraujavimo ar veido kaulų pažeidimų. Manoma, kad buvo smegenų sukrėtimas (b. l. 3, 4)

2016-04-22 specialisto išvadoje Nr. G 556/2016(04) konstatuota, jog A. M. nustatyti šie kūno sužalojimai: kairės kaktos pusės žaizdos, kairės akies apatinio voko poodinė kraujosruva. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu buku kietu daiktu, paveikus kairę kaktos pusę, galimai nukentėjusiojo nurodytu laiku ir aplinkybėmis. A. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismo medicinos specialistui A. M. nurodė tokias įvykio aplinkybes: „2016-04-17, apie 16:00 val. namuose Švedijos(duomenys neskelbtini) mieste darbų vadovas kumščiu trenkė vieną smūgį į galvos sritį. Buvo be sąmonės. Pykino, vėmė tris kartus“ (b. l. 8).

Remiantis išdėstytų įrodymu visuma, apeliacinės instancijos teismas daro išvada, kad kaltinamasis O. K. padarė nusikaltimą, kurio jį kaltina nukentėjusysis A. M., t.y. 2016-04-17, apie 16:00 val., tyčia sudavė ranka į kairę kaktos pusę nukentėjusiajam tuo sukeldamas fizinį jam skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dviem žaizdomis kairio antakio išoriniame krašte ir poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke. Tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d.

Nukentėjusiojo A. M. parodymai nuoseklūs. Nukentėjusysis tas pačias įvykio aplinkybes aiškino vienodai tiek iš karto po įvykio liudytojui E. L., 2016-04-19 rašytame paaiškinime, teismo medicininės apžiūros Lietuvoje metu ir teisme. Tuo pačiu nukentėjusysis neslepia aplinkybių, kurios jį neigiamai charakterizuoja, t.y. to, kad įvykio metu buvo neblaivus. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojo K. A. parodymai. Minėtas liudytojas ne tik abstrakčiai pasakoja apie įvykį, bet ir nurodo jo detales- atpasakoja savo paties pokalbį su O. K. įvykio metu, t.y., kad pastarasis atsisukęs į liudytoją paklausė „ar ir tu nori?“. Liudytojas atsakė „aš ne bušido kovotojas“. Tokios ir kitos detalės, pavyzdžiui tai, kad ir šis liudytojas neslepia jį neigiamai charakterizuojančių įvykio aplinkybių rodo, kad ir jo pasakojimas nėra išgalvotas. Į. S. universitetinės ligoninės pažymoje apie tai, kad A. M. patyrė kritimo traumą namuose paaiškina nukentėjusiojo parodymai apie tai, kad jis nemoka jokių užsienio kalbų ir įrašas padarytas remiantis O. K. paaiškinimu. Galiausiai liudytojas E. L. nurodė, kad O. K. po įvykio pripažino įvykusį „nedidelį pasistumdymą“ su nukentėjusiuoju. 2016-04-22 specialisto išvada Nr. G 556/2016(04) nustatyta, kad A. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl O. K. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 str.

O. K. parodymai apie tai, kad nagrinėjamas privataus kaltinimo skundas yra A. M. bei K. A. kerštas už kaltinamojo principingumą atmestini. A. M. ir K. A. neturi už ką kerštauti O. K., nes apie jų girtavimo faktą vadovus G. V., E. L. ir įmonės administraciją Lietuvoje informavo ne O. K.. Be to, iš A. M. ir K. A. parodymų matyti, kad iki įvykio jie buvo beveik nepažįstami. Iš A. M. parodymų matyti, kad jis nesiekia dirbtinai pasunkinti O. K. padėties, pavyzdžiui nuosekliai nurodo, kad jam buvo suduotas vienas vienintelis smūgis. Paties O. K. parodymai nelogiški. Kaltinamasis nurodo, kad pamatęs girtaujančius A. M. su K. A. įspėjo juos, kad nušalins nuo darbo, tačiau to nepadarė, vadovybei apie darbo drausmės pažeidimą nepranešė ir toliau pasakojo, kad kitos dienos ryte laukė K. M. atvykstant į darbą.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 75 EUR turtinę žalą, susijusią su medicininių apžiūrų Švedijos karalystėje ir Lietuvoje išlaidom atlyginti bei 1500 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas dalinai iš A. N. banko sąskaitos išrašo matyti, kad už medicininę apžiūrą Skonės universitetinėje ligoninėje pagal 2016-04-18 kvitą 450 SEK sumai, įskaitant banko mokesčius sumokėta 57,70 EUR (b.l. 9, 10, 13). Iš 2014-04-21 Mokėjimo nurodymo matyti, kad už apžiūrą VTMT Šiaulių skyriuje A. M., įskaitant komisinį mokestį, sumokėjo 14,48 EUR (b.l. 12). Tokiu būdu iš viso už apžiūras dėl patirtų kūno sužalojimų A. M. sumokėjo 72,18 EUR. Šioje dalyje ir tenkintinas ieškinys dėl trurtinės žalos atlyginimo.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas dalinai. Teisėjų kolegijai, įvertinusiai byloje surinktų įrodymų visumą, nekilo abejonių, kad nukentėjusysis nustatytų O. K. nusikalstamų veiksmų pasėkoje patyrė neturtinę žalą, tad turi teisę į šios žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į minėto CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijus – į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Byloje nustatyta, kad O. K. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą. Nusikaltimas padarytas tyčiniais veiksmais. Nukentėjusiojo atžvilgiu buvo smurtaujama kito asmens akivaizdoje, be to nukentėjusysis sužalojimus patyrė jam svetimoje aplinkoje- užsienyje, kur nemokėdamas užsienio kalbos negalėjo savarankiškai kreiptis medicininės pagalbos, tad be jau minėtų padarinių nukentėjusysis patyrė ir jo nurodytus dvasinius išgyvenimus, pažeminimo jausmą, kas neigiamai įtakoją jos asmeninio gyvenimo kokybę. Nustatant neturtinės žalos dydį reikšminga ir kaltinamojo turtinė padėtis. O. K. yra jauno amžiaus, dirba, gauna stabilias pajamas. Pagal naujausią teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais svyruoja nuo 200 Eur iki 1000 € (apeliacinės bylos Nr. 1A-148-498/2017, 1A-147-651/2017, 1A-381-594/2017, 1A-27-606/2017, 1A-583-843/2017, 1A-550-290/2017). Atsižvelgiant į tai, kad sužalojimai A. M. padaryti jam svetimoje aplinkoje, jis nemokėdamas užsienio kalbos negalėjo savarankiškai kreiptis pagalbos ir tai sukėlė papildomus dvasinius pergyvenimus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra sunki, neturtinės žalos dydis (teismų suformuotos praktikos panašiose bylose ribose), nustatomas artimas maksimaliam.

Dėl bausmės.

Kaltinamojo O. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, psichiatro įskaitoje neįrašytas. BK 140 str. 1 d. sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmę. O. K. anksčiau neteistas, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 str.). Be to, O. K. dirba, jo darbas susijęs su komandiruotėmis į užsienį, todėl teismo nuomone, jam skirtina tokia bausmė, kuri netrukdytų darbui, o būtent- laisvės apribojimas. Nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, šios bausmės trukmė nustatoma artima sankcijos vidurkiui (BK 61 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 303 str. 2 d., 329 str. 1 d. 2 p., nusprendė:

A. M. skundą tenkinti dalinai.

Panaikinti 2016-09-29 Vilniaus m. apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

O. K. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir skirti laisvės apribojimą vieneriems metams.

Išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

A. M. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti jam iš O. K. 72,18 Eur turtinei ir 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kolegijos pirmininkas Audrius CininasTeisėjai Aušra BielskėStasys Punys