Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-15 · Civilinė byla Nr. e2S-837-912/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-08-01Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2020-02-06Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2020-06-15Vilniaus apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2020-09-17Vilniaus apygardos teismas
  5. KasacijaNutartis · 2020-10-15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2020-11-19Vilniaus apygardos teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2021-01-21Vilniaus apygardos teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2021-03-18Vilniaus apygardos teismas
  9. ApeliacijaNutartis · 2021-04-02Vilniaus miesto apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2021-06-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-15
Bylos Nr.
e2S-837-912/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27366-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Venckus
Kreditorius
UAB „Veikmės statyba“
Pareiškėjas
UAB „Veikmės statyba“, UAB „Saulės sonata“
Kategorijos
  • 3.2.3.6.1.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-837-912/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27366-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.6.1.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės UAB „Veikmės statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Veikmės statyba“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą pareiškėjų UAB „Veikmės statyba“ ir UAB „Saulės sonata“ taikos sutartį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl 25 594,37 Eur palūkanų ir 34 499,54 Eur delspinigių. Kreditorė nurodė, kad skolininkė pažeidė šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygas ir mokėjimo terminus. Skolininkė atsiliepime prašo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti, taikyti delspinigiams 6 mėn. ieškinio senaties terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 16 d. nutartimi sustabdė prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimą iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus priimtas galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-XX/2020 pagal skolininkės UAB „Saulės sonata“ kasacinį skundą.

3. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės teismų sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme priimtas skolininkės kasacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties panaikinimo (civilinė byla Nr. e3K-3-261-XX/2020).

4. Teismas vertino, kad skolininkė kasacine tvarka ginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo priimtus sprendimus dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrindinei 602 327,98 Eur skolai. Šalių ginčas kilo dėl pagrindinės skolos. Kreditorė pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo delspinigių ir palūkanų sumai, kuri skaičiuotina atsižvelgiant į mokėtiną pagrindinę skolą. Teismas sprendė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, todėl yra teisinis pagrindas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priims galutinį procesinį sprendimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

5. Kreditorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės: tenkinti kreditorės prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal 2018 m. rugpjūčio 31 d. taikos sutarties 4, 5 punktus paskaičiuotų bei iki šios dienos skolininkės nesumokėtų palūkanų bei delspinigių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Kasacinio teismo nagrinėjamoje byloje procesas vyksta ne dėl skolos, o dėl skolininkės kreditorei mokėtinos sumos, kuri taikos sutartimi yra įvardijama kaip „sulaikymai“. Šioje byloje kreditorė siekia gauti vykdomąjį raštą dėl delspinigių ir palūkanų, kurie skaičiuojami ne nuo taikos sutartyje numatytos „sulaikymų“ sumos ar jos dalies, o dėl skolos, dėl kurios tarp šalių ginčas nekyla ir tolimesnis bylos nagrinėjimas kituose teisminiuose procesuose nevyksta.

5.2. Nors skolininkės prievolė mokėti skolą ir sulaikymus kyla iš tos pačios taikos sutarties, teisminiai procesai vyksta tik dėl sulaikymų sumos.

5.3. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyti faktai ir jos rezultatas neturės teisinės reikšmės teismui sprendžiant kreditorės prašymą. Tarp šalių nėra kilusio ir nagrinėjamo ginčo dėl skolos sumokėjimo kreditorei. Skola kreditorei sumokėta. Skolininkė nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų mokėti kreditorei delspinigius ir palūkanas. Kreditorė prašymų siekia, kad būtų patenkinti išvestiniai reikalavimai, skaičiuojami nuo skolos sumos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

argumentai ir išvados

6. Byloje kilo klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

9. Pagal CPK 163³ straipsnį, bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. CPK numatytas privalomi (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvūs (CPK 164 straipsnis) bylos sustabdymo pagrindai.

10. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, esant bent vienam iš CPK ar kitame įstatyme numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, teismas privalo sustabdyti bylą. Nors šie privalomojo bylos sustabdymo pagrindai yra akivaizdūs, tačiau, spręsdamas bylos sustabdymo klausimą, teismas privalo įsitikinti, ar iš tikrųjų egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą sustabdyti bylos nagrinėjimą. CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu byla sustabdoma, kai sprendimas kitoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę. Tokiu atveju civilinė, baudžiamoji ar administracinė byla gali būti nagrinėjama tiek tame pačiame teisme, tiek ir kitame teisme. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. Tačiau, jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetenciją perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005, 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016).

11. CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Civilinės bylos nagrinėjimas šiuo pagrindu sustabdomas tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatomi kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016).

12. Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271-219/2018).

13. Iš bylos ir LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtino šalių 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą taikos sutartį. Taikos sutarties 2 punktu skolininkė įsipareigojo sumokėti kreditorei 745 220,28 Eur skolą pagal grafiką iki 2019 m. kovo 22 d. Taikos sutarties 3 punktu skolininkė įsipareigojo sumokėti kreditorei 658 790,18 Eur sulaikymų sumą pagal šalių sutartą grafiką. Taikos sutarties 4 punktu skolininkė įsipareigojo mokėti 4 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo likusios mokėtinos skolos sumos nuo sutarties sudarymo dienos iki visiško įsipareigojimų įvykdymo pagal šią sutartį. Jei skolininkė praleidžia skolos mokėjimų terminus, nurodytus 2 punkto lentelėje, ji moka papildomus 0,02 proc. delspinigius, skaičiuojamus nuo pradelstų mokėjimų sumos už kiekvieną toliau praleistą kalendorinę dieną iki visiško įsipareigojimų įvykdymo (taikos sutarties 5 punktas).

14. Teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi išdavė kreditorei vykdomąjį raštą dėl 467 720,28 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės, pagal pirmiau nurodytą taikos sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodydamas, kad vykdomasis raštas išduodamas dėl 397 720,28 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės kreditorei (civilinė byla Nr. e2S-1262-779/2019).

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi išdavė kreditorei vykdomąjį raštą dėl 602 327,98 Eur sulaikymo sumos išieškojimo iš skolininkės. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2S-282-866/2020). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. kovo 10 d. priėmė skolininkės kasacinį skundą (civilinė byla Nr. e3K-3-261-XX/2020). Kasaciniu skundu skolininkė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. ir Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartis priimti naują sprendimą – atmesti kreditorės prašymą išduoti vykdomąjį raštą.

16. Iš teismo patvirtintos taikos sutarties nuostatų matyti, kad šalys buvo sudarę statybos rangos sutartį, pagal kurią skolininkė skolinga kreditorei 1 404 010,46 Eur. Šalys susitarė, kad nurodytą sumą sudaro 745 220,28 Eur skola, kurios mokėjimas aptartas sutarties 2 punkte ir sulaikymų suma, kurios mokėjimas aptartas taikos sutarties 3 punkte. Iš bylos duomenų matyti, kad kreditorė prašo išduoti vykdomąjį raštą, nes skolininkė nevykdė taikos sutarties 4 punkte nustatyto įpareigojimo mokėti palūkanas. Be to, skolininkė nesilaikė taikos sutarties 2 punkte nurodyto skolos mokėjimo grafiko, todėl jai kilo pareiga mokėti delspinigius pagal taikos sutarties 5 punktą. Palūkanos ir delspinigiai skaičiuotini nuo taikos sutarties 2 punkte nurodytų mokėtinų sumų. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad kasaciniame teisme nagrinėjam byla dėl kitos skolininkės skolos dalies (sulaikymų sumos).

17. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamose bylose sprendžiami klausimai yra susiję su ta pačia skola klausimai, kurie gali būti išnagrinėti atskirai. Taikos sutarties šalys skolą padalino į dvi dalis: skolą ir sulaikymų sumą, aiškiai aptarė jų mokėjimą. Taigi skiriasi abiejų bylų reikalavimai bei įrodinėtinos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad visus bylai nagrinėti reikšmingus faktus teismas gali nusistatyti pats, kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-XX/2020 priimtas sprendimas neturės įtakos. Dėl to sprendžia, kad tarp šių bylų nėra prejudicinio ryšio.

18. Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apskųsta teismo nutartis naikintina, klausimas išduoti vykdomąjį raštą perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį.

Teisėjas Tomas Venckus