Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Veikmės statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Veikmės statyba“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-33585-631/2018, suinteresuotas asmuo -uždaroji akcinė bendrovė „Saulės sonata“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Veikmės statyba“ prašymą dėl proceso atnaujinimo, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, nenumatytu CPK 370 straipsnio 1 dalyje; netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimo nagrinėjimą - pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo CPK 370 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta specialiąja norma.

6.2. Prašymus atnaujinti procesą šalys grindžia skirtingais faktiniais pagrindais (skirtingomis naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis), taip pat iš dalies skirtingais teisiniais pagrindais, be to, nuo skirtingos datos (atitinkamai 2020 m. vasario 7 d. ir 2020 m. spalio 15 d.) skaičiuoja prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą. Šalių prašymuose dėl proceso atnaujinimo suformuluoti prašymai (reikalavimai) taip pat nesutampa, t. y. skiriasi prašymų dalykai. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai sprendė, kad jau yra byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties pagrindo ir dalyko.

6.3. Pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti pareiškėjos UAB „Veikmės statyba“ prašymą dėl proceso atnaujinimo, apeliantei užkirstamas kelias apginti savo pažeistą teisę, pasinaudojant proceso atnaujinimo institutu, ir prašyti pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-33585-631/2018 patvirtintos taikos sutarties 3 punktą jos pageidaujamomis sąlygomis.

6.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020, vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, nurodė pareiškėjai UAB „Veikmės statyba“ kreiptis dėl teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Pareiškėja UAB „Veikmės statyba“, siekdama įgyvendinti savo kaip kreditorės teises ir teisėtus interesus bei atsižvelgdama į minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, inicijavo proceso atnaujinimą, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai užkirto tam kelią.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

9. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas atskirojo skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos (apeliantės) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-33585-631/2018, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Iš LITEKO informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2SP-33585-631/2018 patvirtino UAB „Veikmės statyba“ ir UAB „Saulės sonata“ sudarytą taikos sutartį.

12. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių Nr. eA2-665- 466/2021 (senasis bylos Nr. eA2-8646-466/2020) yra priimtas UAB „Saulės sonata“ prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-33585-631/2018. 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė proceso dalyviams UAB „Saulės sonata“ ir UAB „Veikmės statyba“ terminą iki 2021 m. sausio 4 d. galutinai suformuluoti reikalavimus ir atsikirtimus, bei pateikti nuomones dėl tolimesnio bylos nagrinėjimo, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytus motyvus.

13. Taigi įvertinus aplinkybę, jog UAB „Saulės sonata“ jau yra inicijavusi teisminį procesą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-33585-631/2018, o apeliantė proceso atnaujinimą toje pačioje byloje taip pat mėgina inicijuoti pateikdama savarankišką prašymą, spręstina, šalių valia (siekis) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-33585-631/2018 iš esmės sutampa.

14. Kita vertus, apeliantė nurodo, kad UAB „Saulės sonata“ atnaujinti procesą siekia iš dalies kitais pagrindais, nei apeliantė; taip pat skiriasi proceso dalyvių reikalavimai, dėl ko pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo žinioje yra ginčas tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko.

15. Kaip matyti iš UAB „Saulės sonata“ patikslinto prašymo atnaujinti procesą turinio, UAB „Saulės sonata“ savo prašymą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, nurodydama, kad jeigu naujai paaiškėjusios aplinkybės pasirašant taikos sutartį būtų buvusios žinomos, ji su tokiomis sąlygomis nebūtų sutikusi. Savo ruožtu 2021 m. sausio 4 apeliantė aptariamoje byloje Nr. eA2-665- 466/2021 pateikė procesinį dokumentą, įvardintą kaip „Rašytiniai paaiškinimai ir savarankiškas prašymas dėl proceso atnaujinimo“. Iš pastarojo procesinio dokumento turinio matyti, kad UAB „Veikmės statyba“ sutinka su būtinybe atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-33585-631/2018; pati to prašo, tačiau, skirtingai nei UAB „Saulės sonata“, proceso atnaujinimo būtinybę grindžia dviem skirtingais (alternatyviais) pagrindais – CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytais pagrindais.

16. Taigi šalys savo prašymus grindžia iš dalies tais pačiais pagrindais; nurodydamos, kad būtų kitaip sulygusios taikos sutarties nuostatas, jei taikos sutarties sudarymo metu būtų žinojusios apie tam tikrų aplinkybių egzistavimą ar neegzistavimą. Konstatuotina, kad šalių ginčas, kurį siekiama išspręsti atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-33585-631/2018, yra susijęs su iš esmės tuo pačiu abiem šalims aktualiu dalyku – reikalavimu atitinkamai modifikuoti taikos sutarties 3 punkto nuostatas. Todėl spręstina, jog tarp šalių nėra ginčo dėl proceso atnaujinimo būtinybės; abi šalys to siekia, grįsdamos savo prašymus dėl proceso atnaujinimo iš dalies sutampančiais teisiniais pagrindais.

17. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame (XVII) skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat įstatyme nustatytais atvejais – neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys.

18. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka reglamentuota CPK 370 straipsnyje. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas vyksta keliais etapais. Gavęs prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, teismas, visų pirma, išsprendžia šio prašymo priėmimo klausimą, t. y. teismas nenagrinėja jo iš esmės, bet tik nustato, ar prašymas atitinka formalius jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 369 straipsnyje, taip pat įvertina, ar nėra aplinkybių, dėl kurių prašymas negali būti priimamas nagrinėti, be kita ko, ar prašymas atnaujinti procesą nėra pateiktas pakartotinai (CPK 374 straipsnis).

19. CPK 374 straipsnyje nustatyta, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindais. Įstatymas nedraudžia pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu teisiniu pagrindu, tačiau skirtingu faktiniu pagrindu. Faktinis pagrindas yra juridiniai faktai, kuriais pareiškėjas grindžia savo prašymą atnaujinti procesą. Jei pareiškėjas grindžia savo prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisiniu pagrindu, faktinis prašymo pagrindas yra naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės. Todėl, jei naujame prašyme atnaujinti procesą nurodomos skirtingos naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės, skiriasi ir prašymo atnaujinti procesą faktinis pagrindas. Taigi, jei pakartotinis prašymas atnaujinti procesą teikiamas remiantis kitomis (ne tapačiomis) naujai paaiškėjusiomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo teigti, kad yra teikiamas tapatus prašymas atnaujinti procesą. Jei pareiškėjo nurodoma naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė iš esmės tapati, prašymas atsisakytinas priimti kaip prieštaraujantis CPK 374 straipsnio nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-272-1075/2018).

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, jog civilinėje byloje Nr. eA2-665- 466/2021 jau yra pateiktas apeliantės prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-33585-631/2018, kuris savo pagrindu iš esmės yra tapatus prašymui, kurį pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti; bei atsižvelgęs, kad civilinėje byloje Nr. eA2-665- 466/2021 tiek apeliantė, tiek suinteresuotas asmuo yra pateikę savo paaiškinimus, reikalavimus ir atsikirtimus, susijusius su proceso atnaujinimu civilinėje byloje Nr. e2SP-33585-631/2018, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantės prašymą dėl procesinio atnaujinimo, kadangi tokio prašymo priėmimas suponuotų situaciją, kuomet skirtingose bylose tuo pačiu metu būtų nagrinėjami pakartotiniai (ir šiuo atveju tapatūs) prašymai dėl to paties proceso atnaujinimo.

21. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014). Vertintina, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs UAB „Saulės sonata“ prašymą dėl proceso atnaujinimo ir įpareigojęs šalis, kurios abi išreiškia suinteresuotumą proceso atnaujinimu, suformuluoti paaiškinimus, reikalavimus ir atsikirtimus, galės tinkamai, ekonomiškai ir koncentruotai išspręsti proceso civilinėje byloje Nr. e2SP-33585-631/2018 atnaujinimo klausimą

22. Taip pat nėra pagrindo spręsti, jog, nepriėmus apeliantės prašymo dėl proceso atnaujinimo, kokiu nors būdu galėtų būti pažeistos ar apribotos apeliantės teisės į teisinę gynybą – vien ta aplinkybė, jog proceso atnaujinimą pateiktu prašymu inicijavo suinteresuotas asmuo, o ne apeliantė, savaime nereiškia, kad procesas, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus ir bendrą interesą, negali būti atnaujintas. Taip pat pažymėtina, kad pastaroji aplinkybė taip pat nesuponuoja, jog apeliantė negalėtų reikšti jos interesus atitinkančių materialiųjų teisinių reikalavimų, t. y. prašyti modifikuoti taikos sutarties 3 punkto nuostatas jai palankiu, priimtinu būdu. Atsižvelgiant į išsakytas aplinkybes, apeliantės prašymas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo atmestinas.

Dėl teismo sprendimo (nutarties) išaiškinimo

23. Apeliantė, be kita ko, atskirajame skundė prašė išaiškinti, ar, reikšdamas reikalavimus ir atsikirtimus dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eA2-8646-466/2020, pareiškėjas turi teisę reikšti tiek procesinį reikalavimą (t. y. reikalavimą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-33585-631/2018), tiek materialinį reikalavimą (t. y. reikalavimą priimti atitinkamą sprendimą, jei bylos nagrinėjimas būtų atnaujintas. Iš apeliantės pateikto prašymo matyti, kad jis susijęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-665- 466/2021, kurioje proceso dalyviai buvo įpareigoti pateikti teismui savo poziciją dėl proceso atnaujinimo; taip pat reikalavimus bei atsikirtimus.

24. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) išaiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdytas. Dėl to, siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo, sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Be to, aiškindamas sprendimą (nutartį), teismas negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas (nutartis), išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009, 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007).

25. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nėra prašomą išaiškinti teismo procesinį dokumentą (nutartį) priėmęs teismas, todėl, atsižvelgiant į CPK 278 straipsnio straipsnio 1 dalyje nustatytą reguliavimą, apeliantės prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Apeliantė, teikdama atskirąjį skundą, prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atskirasis skundas atmestinas, bylinėjimosi išlaidos apeliantei nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

27. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Kiti pareiškėjos UAB „Veikmės statyba“ atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, Lietuvos teismų praktikoje laikantis nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės UAB „Veikmės statyba“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.