- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- e2S-1364-661/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27366-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Skolininkas
- UAB „Saulės sonata“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (skolininko) UAB ,,Saulės sonata“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) UAB „Veikmės statyba“ prašymą dėl vykdomojo rašto skolininko UAB „Saulės sonata“ atžvilgiu išdavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šioje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdomojo rašto išdavimo tvarką, kai netinkamai vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjai UAB „Veikmės statyba“ ir UAB ,,Saulės sonata“ pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą supaprastinto proceso tvarka patvirtinti UAB „Veikmės statyba“, atstovaujamos direktoriaus V. N., ir UAB „Saulės sonata“, atstovaujamos direktoriaus A. O., 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą taikos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 nutartimi buvo patvirtinta šalių taikos sutartis.
4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. vasario 27 d. gautas kreditoriaus UAB „Veikmės statyba“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriuo prašoma išduoti vykdomąjį raštą 60 093,91 Eur sumos išieškojimui iš UAB „Saulės sonata“ pagal šalių sudarytą taikos sutartį. Nurodė, kad skolininkė UAB „Saulės sonata“ skolą galutinai sumokėjo 2019 m. gruodžio 19 d., tačiau ne kartą pažeidinėjo šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygas ir mokėjimo terminus, todėl remiantis taikos sutarties 4 ir 5 punktais skolininkės atžvilgiu tūri būti išduotas vykdomasis raštas dėl 25 594,37 Eur palūkanų ir 34 499,54 Eur delspinigių.
Atsiliepimas
5. Skolininkas UAB „Saulės sonata“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti ir taikyti delspinigiams 6 mėn. ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad neteisinga reikalauti priteisti palūkanas ir netesybas vienu metu, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkei, o kreditorė nepagrįstai praturtėtų. Nurodė, kad nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartimi UAB „Veikmės statyba“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo patenkintas UAB „Veikmės statyba“ išduotas vykdomasis raštas dėl 4 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo likusios mokėtinos skolos sumos iki visiško įsipareigojimų įvykdymo pagal sutartį ir 0,02 proc. delspinigių, skaičiuojamų nuo pradelstų mokėjimų sumos už kiekvieną toliau praleistą kalendorinę dieną iki visiško įsipareigojimų įvykdymo išieškojimo iš skolininko UAB „Saulės sonata“ pagal 2018 m. rugsėjo 7 d. teismo nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties 4 ir 5 punktų sąlygas.
7. Teismas nurodė, kad remiantis kreditorės pateiktais AB „Swedbank“ ir Luminor Bank AS sąskaitos išrašais, matyti, kad skolininkas visą taikos sutarties 2 punkte numatytą skolą sumokėjo 2019 m. gruodžio 19 d., tačiau mokėjimai buvo atlikti pažeidžiant taikos sutarties 2 punkto lentelėje nustatytus mokėjimo terminus. UAB „Veikmės statyba“ išrašė UAB „Saulės sonata“ 2019 m. gegužės 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VEIKS0005448, 2019 m. lapkričio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VEIKS0005948, 2019 m. lapkričio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VEIKS0005947 dėl palūkanų ir delspinigių apmokėjimo, tačiau skolininkas sąskaitose nustatytu terminu įsiskolinimų nepadengė. Skolininkas pirmąją 50 000 Eur įmoką atliko taikos sutarties 2 punkte nustatytu mokėjimo grafiku, tačiau antroji 100 000 Eur įmoka ir likusios įmokos buvo atliktos praleidus taikos sutarties 2 punkto lentelėje nustatytą mokėjimo grafiką. Skolininkas visą skolą apmokėjo praėjus vienerių metų laikotarpiui nuo galutinės skolos apmokėjimo dienos. Atsižvelgus į tai, kad skolininkas nuolatos pažeidinėjo sutarties nuostatas ir nesilaikė šalių sutarto skolos mokėjimo grafiko ir šių aplinkybių neginčijo, darytina išvada, kad kreditorės prašymas išduoti vykdomąjį raštą skolininkės atžvilgiu dėl nesumokėtų palūkanų ir delspinigių priteisimo yra pagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Skolininkas UAB „Saulės sonata“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo UAB „Veikmės statyba“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti bei pasiūlyti šį ginčą spręsti ginčo teisena, pareiškiant dėl to ieškinį kitoje civilinėje byloje; arba delspinigiams taikyti 6 mėnesių ieškinio senatį; mažesnę sumą įskaityti į didesnę sumą ir spręsti dėl vykdomojo rašto išdavimo, neviršijant kompensuojamųjų palūkanų sumos; priteisti iš pareiškėjo UAB „Veikmės statyba“ atsakovo UAB „Saulės sonata“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9.1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką esant tarp šalių ginčui dėl netesybų dydžio bei esant skolininko prašymui daliai netesybų taikyti ieškinio senatį, šis ginčas privalo būti nagrinėjamas naujoje civilinėje byloje, pareiškiant dėl to ieškinį. Pareiškėjas (kreditorius) pats savo konkliudentiniais veiksmais sutinka su tokia skolininko pozicija, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teisme yra pradėjęs naują civilinę bylą Nr. e2-19004-1101/2020 dėl netesybų, paskaičiuotų pagal tą pačią Taikos sutartį nuo sulaikytų sumų, priteisimo.
9.2. Šiuo atveju už tą patį laikotarpį (nuo 2018-08-31 iki 2019-12-19) nuo tos pačios sumos yra paskaičiuotos ir kompensuojamosios palūkanos, ir delspinigiai, kas iš esmės reiškia dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui ir nepagrįstą kreditoriaus praturtėjimą, todėl nutartis dėl vykdomojo rašto išdavimo kompensuojamosioms palūkanoms ir delspinigiams yra naikintina, kaip pažeidžianti materialines teisės normas bei prieštaraujanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams panašaus pobūdžio bylose dėl dvigubų netesybų taikymo draudimo.
9.3. Skundžiama nutartimi išduotas vykdomasis raštas delspinigiams, kurie paskaičiuoti už 16 mėnesių. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigiai) išieškojimo. Atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį delspinigiams, tai yra savarankiškas pagrindas atmesti tokio pobūdžio reikalavimą dėl senaties (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
10. Kreditorius UAB „Veikmės statyba“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Skolininkas klaidingai traktuoja Taikos sutartyje numatytų palūkanų pobūdį – šalys taikos sutartimi (4 p.) susitarė ne dėl kompensuojamųjų palūkanų, o dėl mokėjimo (pelno) palūkanų.
11.2. Skolininko argumentas, nurodantis, jog tiek mokėjimo palūkanos, tiek delspinigiai yra paskaičiuoti už tą patį laikotarpį (nuo 2018-08-31 iki 2019-12-19) yra akivaizdžiai nepagrįstas. Iš kreditoriaus civilinėje byloje pateiktos pelno palūkanų bei delspinigių skaičiuotės matyti, jog nuo 2018-08-31 yra skaičiuojamos tik pelno palūkanos, tuo tarpu delspinigiai yra skaičiuojami praleidus terminą mokėti atitinkamą skolos dalį, numatytą taikos sutartyje - pirmasis mokėjimo termino pažeidimas buvo atliktas nustatytu terminu, t. y. 2018-09-22, nesumokėjus 2 mokėjimo pagal Taikos sutartį, tad atitinkamai tik nuo numatyto termino praleidimo Skolininkui buvo pradėtos skaičiuoti Taikos sutartyje numatytos netesybos.
11.3. Skolininko nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri buvo suformuota nagrinėjant civilinę bylą pagal visai kitokias faktines aplinkybes, negali būti remiamasi nagrinėjant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo siekiant išieškoti palūkanų bei delspinigių sumą remiantis Taikos sutarties sąlygomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Tarp šalių yra kilęs ginčas ar turėjo būti išduotas vykdomasis raštas dėl palūkanų ir delspinigių išieškojimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 nutartimi patvirtintą šalių taikos sutartį.
14. Skolininkas teigia, kad toks vykdomasis raštas apskritai negalėjo būti išduotas, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, dėl netesybų turi būti inicijuojamas naujas ieškinys, o kreditorius nurodo, kad šioje byloje negali būti remiamasi skolininko cituojama teismų praktika, nes bylų aplinkybės skiriasi. Apeliacinės instancijos teismas, su tokia kreditoriaus pozicija nesutinka.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016 yra nurodyta, kad teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo proceso metu tarp šalių kilus ginčui dėl pagrindinių sutarties sąlygų pažeidimo ir netesybų už tai mokėjimo, suinteresuotai šaliai atsiranda materialinis teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl netesybų priteisimo ir vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik vykdant šiuo klausimu priimtą teismo sprendimą.
16. Analogiška praktika yra formuojama ir vėlesnėse nutartyse, pvz. 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-468-403/2017, kurioje be pacituotos taisyklės dar nurodyta, kad atvejai, kada, teismui atsisakius išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties sąlygas, nėra pagrindo atnaujinti procesą, bet šaliai atsiranda materialinis teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl reikalavimų tenkinimo ir vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik vykdant šiuo klausimu priimtą teismo sprendimą, gali būti itin reti. Paprastai tai atvejai, kada atsisakoma išduoti vykdomąjį raštą dėl reikalavimų, kurių pagrindas yra ne tiesioginis, bet išvestinis iš kitos taikos sutarties šalies pareigos vykdyti tokios sutarties sąlygas, inter alia, kai reikalaujama mokėti netesybas dėl to, kad taikos sutarties šalis pažeidė pagrindines sutarties sąlygas.
17. Taigi, iš pacituotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad kasacinis teismas yra suformulavęs taikylę, jog tuo atveju, kai reikalaujama mokėti netesybas, kylančias iš taikos sutarties, vykdomasis raštas negali būti išduodamas, o turi būti kreipiamasi į teismą su nauju ieškiniu.
18. Šioje byloje nekyla ginčo, kad skolininkas yra sumokėjęs pagrindinę skolą, tą pripažįsta ir pats kreditorius, tačiau jis nurodo, kad skolininkas pavėlavo pažeidė skolos grąžinimo terminus.
19. Skolininkas nesutinka su kreditoriaus reikalaujama palūkanų ir delspinigių suma, nurodo, kad ji turi būti mažesnė, nes tai iš esmės reiškia dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, be to turėjo būti taikytas senaties terminas. Taigi, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl netesybų dydžio. Apeliacinės instancijos teismo nuomone toks ginčas negalėjo būti sprendžiamas, svarstant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o vadovaujantis čia pacituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kreditorius turėjo pateikti naują ieškinį ir juo reikalauti priteisti palūkanas ir delspinigius. Juo labiau, kad kreditorius žinojo apie tokią galimybę, nes pats Vilniaus miesto apylinkės teisme jau yra inicijavęs naują civilinę bylą Nr. e2-19004-1101/2020 dėl netesybų, paskaičiuotų pagal tą pačią taikos sutartį nuo sulaikytų sumų, priteisimo.
20. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vykdomasis raštas šioje byloje buvo išduotas nepagrįstai.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Iš to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK normas reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šiuo klausimus, todėl atskirasis skundas tenkinamas ir skundžiama nutartis naikinama, o klausimas išsprendžiamas iš esmės – atmetamas pareiškėjo (kreditoriaus) UAB „Veikmės statyba“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo.
22. Teismas kreditoriui išaiškina, kad jis turi teisę pateikti ieškinį dėl netesybų iš skolininko priteisimo.
23. Nors skolininkas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo (kreditoriaus) UAB „Veikmės statyba“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo.