Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Pareiškėja UAB „Saulės sonata“ prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-33585-631/2018, modifikuoti (pakeisti) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3. Pagal 2016-03-03 Statybos rangos darbų sutartį Nr. 07.03.2016/SS-VS-07-03-2016 Sulaikyta suma mažinama iki 468 198,89 EUR ir sumokama Kreditoriui lygiomis dalimis per 7 mokėjimus, mokant po 66 885,56 EUR per mėn., pirmąjį mokėjimą atliekant per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų po to, kai Kreditorius pateikia draudimo bendrovės statybos darbų garantinio laikotarpio laidavimo raštą, kaip tai numatyta 2016-03-03 Statybos rangos darbų sutarties Nr. 07.03.2016/SS-VS-07-03-2016 12.4 punkte arba kai pasibaigia 5 (penkerių) metų garantinis laikotarpis (2024-03-01) (priklausomai kas pasibaigia anksčiau).“

3. Pareiškėja nurodė, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas – naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios jeigu užsakovei (pareiškėjai) būtų žinomos pasirašant Taikos sutartį ir ypač 2019 m. kovo 1 d. Galutinį atliktų darbų aktą (toliau – ir Aktas), ji nebūtų sutikusi su tokiomis sąlygomis. Naujos aplinkybės – rangovės UAB „Veikmės statyba“ neveikimas, savo atliktų darbų defektų, kuriuos ji pripažino ir buvo įsipareigojusi sutvarkyti pasirašant Aktą, netaisymas. Šiuo atveju pažeidimas yra tęstinis – rangovė visą garantinį laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. kovo 1 d. Galutinio darbų akto pasirašymo dienos iki 2024 m. kovo 1 d., privalo šalinti savo atliktų darbų defektus, o jos neveikimas lemia, kad senaties terminas prasideda tą kiekvieną dieną, kol defektai nėra pašalinti. Naujai paaiškėjusių aplinkybių nustatymo data laikytina 2020 m. vasario 7 d. Defektų šalinimo suvestinės sudarymo data, kuomet paaiškėjo bendras visų rangovės atliktų darbų defektų mastas, kuriuo ir siekiama sumažinti sulaikytą sumą, numatytą Taikos sutarties 3 punkte. Šis terminas vis atsinaujina, paaiškėjus naujiems defektams, kurie yra susisteminti 2021 m. sausio 4 d. Defektų suvestinėje lentelėje.

4. UAB „Veikmės statyba“ prašo UAB „Saulės sonata“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti, o tuo atveju jei procesas būtų atnaujintas – atnaujinti procesą pagal UAB „Veikmės statyba“ savarankišką prašymą ir: 1) pripažinti, jog 2019 m. kovo 1 d. galutiniame atliktų darbų akte šalys abipusiu susitarimu pakeitė (patikslino) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 3 punktą, nustatydamos, jog UAB „Saulės sonata“ prievolės sumokėti UAB „Veikmės statyba“ sulaikytą sumą atsiradimo pagrindas yra ne garantinio laikotarpio laidavimo rašto pateikimas, bet galutinio atliktų darbų akto pasirašymas; arba, jeigu nebūtų patenkintas aukščiau nurodytas prašymas: 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „Skolininkas visą Sulaikymų sumą, lygią 658 790,18 Eur, įsipareigoja sumokėti Kreditoriui dalimis, mokant po 100 000,00 Eur (vieną šimtą tūkstančių eurų, 00 centų) sulaikomos mokėjimų dalies ir pirmąjį mokėjimą atliekant per 30 (trisdešimt) kalendorinių po to, kai Šalys, pagal Nr. 07.03.2016/SSVS-07-03-2016 sąlygas ir tvarką, pasirašo galutinį atliktų darbų aktą: 1 mokėjimas per 30 kalendorinių dienų nuo galutinio atliktų darbų akto pasirašymo dienos – 100 000 Eur; 2 mokėjimas per 60 kalendorinių dienų nuo galutinio atliktų darbų akto pasirašymo dienos – 100 000 Eur; 3 mokėjimas per 90 kalendorinių dienų nuo galutinio atliktų darbų akto pasirašymo dienos – 100 000 Eur; 4 mokėjimas per 120 kalendorinių dienų nuo galutinio atliktų darbų akto pasirašymo dienos – 100 000 Eur; 5 mokėjimas per 150 kalendorinių dienų nuo galutinio atliktų darbų akto pasirašymo dienos – 100 000 Eur; 6 mokėjimas per 180 kalendorinių dienų nuo galutinio atliktų darbų akto pasirašymo dienos – 100 000 Eur; 7 mokėjimas per 210 kalendorinių dienų nuo galutinio atliktų darbų akto pasirašymo dienos – 58 790,18 Eur“.

5. UAB „Veikmės statyba“ nurodė, jog UAB „Saulės sonata“ turėjo numatyti, kad, nevykdydama savo prievolių, negali tikėtis, jog UAB „Veikmės statyba“ vykdys savo paskesnės eilės prievoles. UAB „Veikmės statyba“ nuomone, procesas gali (turi) būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, tačiau naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis šiuo atveju laikytinas UAB „Saulės sonata“ Akte išreikštas sutikimas (valia) nereikalauti iš UAB „Veikmės statyba“ laidavimo rašto ir sumokėti jai sulaikytą sumą atitinkamomis dalimis būtent nuo Akto pasirašymo dienos, kas vėliau lėmė tai, jog Taikos sutarties 3 punktas, aiškinant jį siaurai ir atsietai nuo Akto, tapo priverstinai neįvykdomas – pagal šį Taikos sutarties punktą UAB „Veikmės statyba“ negali būti išduodamas vykdomasis raštas. UAB „Veikmės statyba“ nuomone, procesas gali (turi) būti atnaujintas ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu. Šalims pasirašius Aktą ir jame susitarus, kad UAB „Saulės sonata“ nereikalaus iš UAB „Veikmės statyba“ pateikti laidavimo rašto, o sulaikytos sumos sumokėjimo pagrindu bus ne laidavimo rašto pateikimas, bet būtent Akto pasirašymas, tokiu būdu modifikuotas Taikos sutarties 3 punktas tapo priverstinai neįvykdomas. Nors Aktas tarp šalių buvo pasirašytas 2019 m. kovo 1 d., tačiau ta aplinkybė, kad pagal juo pakeistą (patikslintą) Taikos sutarties 3 punktą UAB „Veikmės statyba“ nebus išduotas vykdomasis raštas sulaikytai sumai (jos daliai), paaiškėjo tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2020 m. spalio 15 d. nutartį, todėl laikytina, jog 3 mėn. terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti skaičiuotinas nuo 2020 m. spalio 15 d. ir nėra praleistas.

Šalies argumentai

6.2.2. pareiškėja UAB „Veikmės statyba“ nurodė, kad yra pagrindas atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis šiuo atveju laikytinas UAB „Saulės sonata“ galutiniame atliktų darbų akte išreikštas sutikimas (valia) nereikalauti iš UAB „Veikmės statyba“ laidavimo rašto ir sumokėti jai sulaikytą sumą atitinkamomis dalimis būtent nuo akto pasirašymo dienos. Teismas su tokia pozicija nesutiko. Teismas nurodė, jog nutartis, kuria patvirtina pareiškėjų UAB „Veikmės statyba“ ir UAB „Saulės sonata“ 2018 m. rugpjūčio 31 d. Taikos sutartis, buvo priimta 2018 m. rugsėjo 17 d., o aplinkybė, kuria remiantis pareiškėja prašo atnaujinti bylos nagrinėjimą, atsirado 2019 m. kovo 1 d. (galutinis atliktų darbų aktas). Tam, kad tam tikrą aplinkybę būtų galima pripažinti naujai paaiškėjusia bylos aplinkybe, būtina, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme atnaujinti procesą. Taigi, aplinkybė, kurią pareiškėja laiko naujai paaiškėjusia, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2SP-33585-631/2018 ir priimant nutartį patvirtinti šalių pateiktą Taikos sutartį, neegzistavo, o tai reiškia, kad ji neatitinka vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, dėl ko negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme;

6.2.3. 2019 m. kovo 1 d. galutinio atliktų darbų akto įžanginėje dalyje šalys susitarė, kad užsakovė (UAB „Saulės sonata“) nereikalauja rangovės (UAB „Veikmės statyba“) pateikti sutarties garantinio laikotarpio užtikrinimo (laidavimo rašto), o šis aktas yra pagrindas sulaikymų išmokėjimui pagal Taikos sutarties, pasirašytos tarp šalių 2018 m. rugpjūčio 31 d., 3 punkte nustatytą tvarką. Tačiau 2 punkte šalys susitarė, kad neesminiai trūkumai ir defektai yra bendrai suderinti šalių ir nurodyti priede prie galutinio statybos darbų baigimo akto. Priede nurodyti tvarkomi defektai bus šalinami šalių suderintais terminais. Priede nurodyti neesminiai trūkumai/defektai bus šalinami tik jeigu užsakovė pateiks rangovei trečiosios šalies – gyventojo, pretenziją dėl numatytų trūkumų/defektų ir bus šalinami šalių suderintais terminais, o 3 punktu šalys sulygo, jog sulaikymai bus mokami pagal atskirą šalių susitarimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog galutiniame atliktų darbų akte nustatytos šalių pareigos yra nukreiptos į ateitį ir yra aiškiai neapibrėžtos, kadangi, nors šalys susitarė, jog aktas yra pagrindas sulaikymų išmokėjimui, tačiau tuo pačiu aptarė trūkumų šalinimo tvarką ir nurodė, kad sulaikymai bus mokami pagal dar atskirus šalių susitarimus, kuriuose ateityje dar nustatys papildomus įsipareigojimus ir pan. Teismui koreguojant Taikos sutarties 3 punkto sąlygas pagal 2019 m. kovo 1 d. galutinį atliktų darbų aktą, susiklostytų situacija, kuomet teismas iš esmės spręstų dėl naujų šalių teisių ir pareigų, nors tokius veiksmus šalys turėtų atlikti pačios, sudarydamos naują taikos sutartį, kuri priklauso nuo šalių tarpusavyje suderintos valios;

6.2.4. pareiškėja UAB „Veikmės statyba“ teigia, kad procesas gali būti atnaujintas ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu. Su tokia pareiškėjos pozicija teismas nesutiko. Teismas nurodė, jog šiuo atveju yra praleistas 3 mėnesių terminas, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtino pareiškėjų Taikos sutartį, o pareiškėjos UAB „Veikmės statyba“ prašymas dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu buvo gautas 2021 m. sausio 5 d. Teismas, patvirtindamas pareiškėjų Taikos sutartį, nutartyje nurodė, jog Taikos sutarties sąlygos nepažeidžia sutarties šalių teisių ir interesų, neprieštarauja viešajai tvarkai ir imperatyviosioms teisės normoms. Aplinkybių, kurios leistų daryti priešingą išvadą, pareiškėja UAB „Veikmės statyba“ nenurodė. Be to, Taikos sutartyje nustatytos ne vien UAB „Saulės sonata“, bet abiejų šalių vienos kitai vykdytinos prievolės, todėl abi šalys yra ir skolininkės, ir kreditorės, be to, nurodytas jų vykdymo eiliškumas – UAB „Saulės sonata“ pirmąjį mokėjimą iš 658 790,18 Eur sulaikytų mokėjimų sumos įsipareigojo atlikti per 30 kalendorinių dienų po to, kai UAB „Veikmės statyba“ pateiks draudimo bendrovės statybos darbų garantinio laikotarpio laidavimo raštą. Taikos sutartyje nustatytus įsipareigojimus galima įvykdyti, o dėl jų tvarkos ir eiliškumo buvo susitariusios pačios šalys, taip išreikšdamos savo valią.

6.3. Dėl pareiškėjos UAB „Saulės sonata“ prašymo atnaujinti procesą:

6.3.1. pareiškėja UAB „Saulės sonata“ nurodė, kad šiuo atveju pažeidimas yra tęstinis – rangovė (UAB „Veikmės statyba“) visą garantinį laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. kovo 1 d. galutinio darbų akto pasirašymo dienos iki 2024 m. kovo 1 d., privalo šalinti savo atliktų darbų defektus, o jos neveikimas lemia, kad ieškinio senaties terminas prasideda tą kiekvieną dieną, kol defektai nėra pašalinti. Naujai paaiškėjusių aplinkybių nustatymo data pasak pareiškėjos laikytina 2020 m. vasario 7 d. defektų šalinimo suvestinės sudarymo data, kuomet paaiškėjo bendras visų rangovo atliktų darbų defektų mastas, kuriuo ir siekiama sumažinti sulaikytą sumą, numatytą Taikos sutarties 3 punkte. Pareiškėjos teigimu, šis terminas vis atsinaujina, paaiškėjus naujiems defektams, kurie yra aprašyti ir galutinai susisteminti 2021 m. sausio 4 d. defektų suvestinėje. Teismas nepritarė tokiai pareiškėjos pozicijai. Iš Vilniaus apygardos teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-947-803/2020, kuri 2020 m. kovo 2 d. nutartimi buvo nutraukta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Saulės sonata“ 2019 m. spalio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atliktų statybos rangos darbų kainos sumažinimo, nurodydama, jog rangovė (UAB „Veikmės statyba“) iki šio ieškinio pateikimo dienos jokių defektų neištaisė, be to, garantinio laikotarpio metu išaiškėjo ir naujų defektų, kuriuos rangovė atsisako taisyti. Iš civilinėje byloje Nr. e2SP-33585-631/2018, kurią pareiškėja prašo atnaujinti, pateiktų rašytinių įrodymų (2019 m. gruodžio 11 d. atsiliepimas su priedais), pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. spalio 7 d. buvo surašytas antstolio S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0127-19-026, kuriuo buvo konstatuota, kad užfiksuoti defektai (pasirašant galutinį darbų užbaigimo aktą, defektiniuose aktuose nurodyti, kaip „tvarkomi“) neištaisyti, užfiksuota eilė neatliktų kitų darbų, be to, užfiksuoti naujai atsiradę darbų defektai, kurie priskirtini prie defektų, paaiškėjusių garantiniu laikotarpiu, ir kurių rangovė (UAB „Veikmės statyba“) netaiso, nors įsipareigojo. Be to, 2020 m. vasario 10 d. pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus, o būtent: 2019 m. gegužės 27 d. pretenziją dėl garantinių darbų, 2019 m. birželio 6 d. pretenziją dėl garantinių darbų, 2019 m. birželio 25 d. pretenziją dėl garantinių darbų, 2019 m. liepos 24 d. pretenziją dėl garantinių darbų, 2019 m. liepos 31 d. pretenziją dėl garantinių darbų, 2019 m. rugsėjo 16 d. pretenziją dėl garantinių darbų ir 2019 m. rugsėjo 25 d. pretenziją dėl garantinių darbų. Taigi, pareiškėja apie nurodomas naujai paaiškėjusias aplinkybes (UAB „Veikmės statyba“ trūkumų nešalinimą) jau žinojo maždaug nuo 2019 m. gegužės 27 d., kuomet kreipėsi su pretenzija, kadangi rangovė (UAB „Veikmės statyba“) nešalino trūkumų, kuriuos įsipareigojo pašalinti pagal defektinius aktus ir 2019 m. kovo 1 d. galutinį atliktų darbų aktą. Pareiškėja UAB „Saulės sonata“ jau nuo 2019 m. gegužės 27 d. žinojo apie tariamai naujai paaiškėjusias aplinkybes, o dėl proceso atnaujinimo su prašymu kreipėsi tik 2020 m. vasario 10 d., todėl pareiškėja yra praleidusi 3 mėnesių terminą;

6.3.2. UAB „Saulės sonata“ teigimu, naujai paaiškėjusios aplinkybės – rangovės (pareiškėjos UAB „Veikmės statyba“) neveikimas, savo atliktų darbų defektų, kuriuos ji pripažino ir buvo įsipareigojusi sutvarkyti, netaisymas. UAB „Saulės sonata“ neįrodė, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės atitinka visus joms keliamus reikalavimus. Pasirašant 2018 m. rugpjūčio 31 d. Taikos sutartį ir 2018 m. rugsėjo 7 d. teismui ją tvirtinant, pareiškėjai UAB „Saulės sonata“ buvo žinomi visi defektai ir dalis jų nebuvo sutvarkyti, kuomet buvo sudaroma Taikos sutartis. Minėtas aplinkybes pagrindžia trūkumų ir defektų fiksavimo aktų sąrašas (Priedas Nr. 1 prie 2019 m. kovo 1 d. galutinio atliktų darbų akto), kuriame matyti, jog visi defektų aktai buvo sudaryti iki Taikos sutarties sudarymo, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjai buvo ir galėjo būti žinomos minėtos aplinkybes. Pagal 2019 m. kovo 1 d. galutinio atliktų darbų akto 2 punktą, šalys susitarė, jog defektai bus šalinami šalių suderintais terminais arba jeigu užsakovė pateiks rangovei trečiosios šalies – gyventojo, pretenziją dėl numatytų trūkumų/defektų ir bus šalinami šalių suderintais terminais. Byloje nėra duomenų, kad tarp šalių buvo derinti terminai ar teikiamos gyventojų pretenzijos. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja UAB „Saulės sonata“ siuntė pretenzijas ir vienašališkai nustatydavo terminus defektams pašalinti;

6.3.3. UAB „Saulės sonata“ prašant sumažinti Taikos sutartyje nustatytą kainą, siekiama ypatingąją teiseną (Taikos sutartis buvo patvirtinta supaprastinto proceso tvarka) konvertuoti į ginčo teiseną, nes, teismui mažinant sumą, turi būti vertinami nustatyti defektai, ištaisymo kainų pagrįstumas, vertinamos sudarytos naujos statybos rangos sutartys. Šalys, sudarydamos Taikos sutartį, susitarė dėl likusių mokėtinų sumų, todėl tiek UAB „Veikmės statyba“, tiek UAB „Saulės sonata“ turi vadovautis ne tik 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino pareiškėjų Taikos sutartį, bet ir galiojančia 2016 m. kovo 7 d. statybos rangos sutartimi Nr. MSR 07.03.2016/SS-VS-07-03-2016. Teismo vertinimu, pareiškėjai UAB „Veikmės statyba“ įvykdžius savo įsipareigojimus, t. y. pateikus draudimo bendrovės statybos darbų garantinio laikotarpio laidavimo raštą ir nešalinant trūkumų/defektų, draudikas pagal laidavimo draudimo sutartį turėtų spręsti tiesioginių nuostolių dėl draudėjo (šiuo atveju UAB „Veikmės statyba“) įsipareigojimų neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo atlyginimo klausimus.

7. Pareiškėja UAB „Saulės sonata“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartį iš dalies ir išspręsti klausimą iš esmės: UAB „Saulės sonata“ prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti; nusprendus, kad procesinis terminas yra praleistas, įvertinti, ar nėra procesinio termino atnaujinimo pagrindų; kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą; priimti 2019 m. gegužės 28 d. raštą ir prijungti prie bylos medžiagos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, priežastys, o tuo pačiu ir pagrindas, lėmęs būtinumą kreiptis dėl proceso atnaujinimo, yra ne vienos pretenzijos nevykdymas, o rangovės pasirinktas elgesio modelis, kuomet rangovė iš pradžių lyg ir taisė defektus, ką parodo ir prierašai į bylą pateiktuose defektiniuose aktuose apie dalinį defektų pašalinimą, o vėliau atsisakė taisyti bet kokius defektus, tiek tuos, kuriuos pripažino pasirašydama Aktą, tiek ir tuos, kurie paaiškėjo vėliau, motyvuodama, neva apeliantė yra neatsiskaičiusi už atliktus darbus ir skola yra apie 300 tūkst. eurų. Šalių susirašinėjimas ir ypač UAB „Veikmės statyba“ atsakymuose nuolat kartojama pozicija, neva ji nevykdys savo garantinių įsipareigojimų, kol su ja nebus pilnai atsiskaityta pagal Taikos sutartį, patvirtina, kad šalys turėjo skirtingas pozicijas ir jas išreiškė savo raštuose;

7.2. pilnai už darbus pagal Rangos sutartį (išskyrus sulaikytas sumas, kurių išmokėjimui tiek Rangos sutartis, tiek Taikos sutarties 3 punktas numato specialias sąlygas dėl draudimo laidavimo rašto pateikimo) buvo atsiskaityta 2019-12-20, vadinasi, po šios datos rangovė neturėjo ir nebeturi jokio pagrindo atsisakyti taisyti savo atliktų darbų broką. Rangovei ir toliau netaisant savo atliktų darbų defektų, užsakovė sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Rangovei ir toliau netvarkant savo darbų broko, užsakovė turėjo ir galėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, ir šiuo konkrečiu atveju 3 mėn. terminas nebuvo praleistas (pareiškimas dėl proceso atnaujinimo yra paduotas 2020-02-09). Kita svarbi data, kada apeliantė galėjo ir turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, yra 2019 m. lapkričio 22 d., kuomet rangovė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo sulaikytai sumai išieškoti, ir žemesnės instancijos teismai šį prašymą netgi buvo patenkinę, tik vėliau nutartys dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo panaikintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi. Proceso atnaujinimo pagrindu byloje gali būti ne tik naujos paaiškėjusios faktinės bylos aplinkybės, bet ir naujai paaiškėję faktines bylos aplinkybes pagrindžiantys ar paneigiantys įrodymai. Kai pareiškimo procesui atnaujinti pagrįsti pateikiami nauji įrodymai apie esmines bylos aplinkybes, tai CPK 368 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas skaičiuojamas nuo naujų įrodymų gavimo dienos. Nauji įrodymai – tai vis naujai paaiškėjantys defektai, kurių piktybiškai netaisė rangovė, ir kurių vertė kreipimosi į teismą dieną 2020 m. vasario 9 d. sudarė 120 759,20 Eur, tai buvo didelio masto apeliantės teisių pažeidimas, konstatuotas 2020 m. vasario 6 d. Defektų ir trūkumų šalinimo suvestine, kurį apeliantė suvokė kaip grėsmę ir būtinumą ginti pažeistas teises teismine tvarka. Be to, prieš kreipiantis į teismą dėl proceso atnaujinimo apeliantė buvo aktyvi, iš pradžių derėjosi dėl Taikos sutarties modifikavimo, vėliau dėl kainos sumažinimo inicijavo naują civilinę bylą Nr. e2-947-803/2020, kurioje buvo pateiktas prašymas sumažinti darbų kainą 56 462,20 Eur dydžio suma, nes tuo metu tiek defektų buvo konstatuota, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 2 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-947-803/2020 nutraukė, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu;

7.3. esant nenuginčytam faktui, kad šiai dienai rangovės atliktų darbų defektų šalinimo vertė yra išaugusi iki 190 591,29 Eur, tai paneigia pirmosios instancijos teiginius, neva apie visus defektus apeliantei buvo žinoma pasirašant Taikos sutartį. Apeliantė į bylą teikė 2019 m. rugsėjo 16 d., 2019 m. rugsėjo 25 d. ir vėlesnes 2021-01-04 patikslinto prašymo priede išvardintas pretenzijas, kuriose fiksuojami konkretūs garantiniu laikotarpiu paaiškėję defektai. Šiuo konkrečiu atveju apeliantės sprendimą siekti modifikuoti Taikos sutartimi užfiksuotą darbų kainą lėmė būtent UAB „Veikmės statyba“ elgesio modelis, pasireiškiantis ne momentiniu konkretaus defekto nepašalinimu pagal konkrečią pretenziją, o neveikimu padarytos žalos mastas, kuris užfiksuotas 2020 m. vasario 6 d. defektų suvestine (kuri patikslinta 2021 m. sausio 4 d. suvestine);

7.4. pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą dėl neva praleisto procesinio termino, net nevertino, ar nėra pagrindų šiam terminui atnaujinti, įvertinant ir tą aplinkybę, kad šiuo konkrečiu atveju apeliantė nebeturi kitų galimybių apginti savo pažeistų teisių bei teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas padarė materialinės teisės normų, įtvirtintų CPK 78 straipsnio 1 dalyje, pažeidimą. Apeliantė aktyviais veiksmais siekė apginti savo pažeistas teises, iš pradžių kreipiantis teisminės gynybos ginčo teisena, ir Vilniaus apygardos teismui dar teisminio posėdžio metu išsakius poziciją, kad kainos sumažinimo klausimai šiuo konkrečiu atveju spręstini per proceso atnaujinimo institutą, o ne inicijuojant naujus ginčus, apeliantė dar 2020 m. vasario 9 d. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo;

7.5. apeliantė neteigė, kad jai nebuvo žinoma, jog dalis darbų, pasirašant tiek Taikos sutartį, tiek ir Aktą, turėjo defektų, kuriuos UAB „Veikmės statyba“ įsipareigojo pašalinti vėliau, jau po Taikos sutarties ir Akto pasirašymo – dalį defektų, esant pirkėjų prašymams, o dalį – šalių suderintais terminais. Naujos aplinkybės yra ne patys defektai, nustatyti iki Taikos sutarties pasirašymo, o UAB „Veikmės statyba“ pasirinktas elgesys po Taikos sutarties pasirašymo jų netaisyti. Jeigu apeliantė būtų žinojusi, kad UAB „Veikmės statyba“ netaisys šalių užfiksuotų defektų, ji ne tik nebūtų pasirašiusi Taikos sutarties, bet ir nebūtų pasirašiusi Akto, patvirtinančio, kad Rangos sutartis įvykdyta. Po Taikos sutarties pasirašymo išaiškėjo daugiau darbų defektų, kurie nebuvo užfiksuoti nei pasirašant Taikos sutartį, nei pasirašant Aktą, tačiau kurie buvo užfiksuoti garantiniu laikotarpiu ir priskirtini rangovės atsakomybei. Rangovei atsisakant taisyti naujus defektus, paaiškėjusius garantiniu laikotarpiu, šiuos defektus šalinant kitų rangovų pagalba, apeliantė įgyja teisę patirtas išlaidas išskaičiuoti iš sulaikytos pagal Rangos sutartį sumos, kurios dydis yra užfiksuotas Taikos sutarties 3 punkte, nes sulaikytų sumų tokia ir yra paskirtis – defektų šalinimo išlaidų atlyginimo užtikrinimas. Teismui patvirtinus Taikos sutartį, apeliantė objektyviai nebegali daryti vienašalių išskaitymų iš Taikos sutartimi užfiksuotų sumų, todėl būtina modifikuoti Taikos sutarties sąlygas per proceso atnaujinimo institutą.

Šalies argumentai

8.2. pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo aiškiai nenurodė datos, kada ji sužinojo apie neva naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes ir nuo kada turėtų būti skaičiuojamas įstatyme nustatytas 3 mėn. terminas. UAB „Saulės sonata“ jau nuo 2019 m. gegužės 27 d. žinojo apie tariamai naujai paaiškėjusias aplinkybes, o dėl proceso atnaujinimo su prašymu kreipėsi tik 2020 m. vasario 10 d. Apie pačiame Akte užfiksuotų darbų defektų nepašalinimą pareiškėja sužinojo arba turėjo sužinoti dar anksčiau, t. y. ne 2019 m. gegužės 27 d., bet praėjus maždaug 1 mėn. (kuris laikytinas protingu laikotarpiu) po Akto pasirašymo. Kadangi šalys Aktą pasirašė 2019 m. kovo 1 d., pagrįstai manytina, jog 2019 m. balandžio mėn. pareiškėja jau neabejotinai galėjo ir turėjo žinoti (suprasti), kad UAB „Veikmės statyba“ nešalina Akte užfiksuotų darbų defektų. Tuo tarpu apie po Akto pasirašymo, t. y. garantiniu laikotarpiu, galimai atsiradusių (nustatytų) darbų defektų nepašalinimą pareiškėja sužinojo arba neabejotinai galėjo ir turėjo žinoti 2019 m. liepos 2 d.: šios dienos rašte Nr. 12-00249, atsakydama į pareiškėjos 2019 m. birželio 27 d. pretenziją, UAB „Veikmės statyba“ aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog sustabdo garantinių įsipareigojimų vykdymą ir nevykdys jų tol, kol pareiškėja neįvykdys Taikos sutartimi prisiimtų ir pradelstų mokėjimo įsipareigojimų. Šią poziciją UAB „Veikmės statyba“ vėliau ne kartą pakartojo ir kituose savo raštuose (2019 m. liepos 31 d. rašte Nr. 12-00389, 2019 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. 12-00396, 2019 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. 12-00623 ir kt.). 2019 m. gruodžio 20 d. pareiškėja jau buvo pažeidusi prievolę atlikti sulaikytos sumos dalinius mokėjimus pagal Aktu modifikuotą Taikos sutarties 3 punktą, dėl ko UAB „Veikmės statyba“ neatnaujino ir neketino atnaujinti priešpriešinės savo prievolės šalinti garantiniu laikotarpiu galimai atsiradusius (nustatytus) darbų defektus vykdymo;

8.3. jei procesas būtų atnaujintas pareiškėjos prašyme nurodytu pagrindu, t. y. iš esmės dėl to, kad UAB „Veikmės statyba“ nešalina darbų defektų, tai, pakartotinai išnagrinėjus bylą, teismas bet kuriuo atveju negalėtų pakeisti Taikos sutarties 3 punkto pagal pareiškėjos pateiktą formuluotę. Prašydama pakeisti Taikos sutarties 3 punktą, pareiškėja faktiškai pareiškė „paslėptą“ reikalavimą dėl sutarties kainos sumažinimo, kuris gali būti nagrinėjamas tik ginčo teisenos tvarka. Byla, kurioje teismo prašoma atnaujinti procesą, buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos supaprastinto proceso tvarka. Teismas negalėtų pakeisti Taikos sutarties 3 punkto sąlygų taip, kaip dėl tų sąlygų šalys nėra ir niekada nebuvo išreiškusios bendros (suderintos) valios. Nei šalims pasirašant Aktą, nei šiuo metu UAB „Veikmės statyba“ nesutinka, kad sulaikyta suma būtų sumažinta darbų defektams pašalinti neva reikalinga 190 591,29 Eur suma, t. y. nuo 658 790,18 Eur iki 468 198,89 Eur. Toks Taikos sutarties 3 punkto sąlygų keitimas niekada nebuvo šalių svarstytas ir derintas. Pareiškėjos materialinio reikalavimo patenkinimas faktiškai reikštų bylos išnagrinėjimą ginčo teisena, kuri šiame procese yra negalima. Bylos išsprendimas sumažinant sulaikytą sumą 190 591,29 Eur suma, kitaip tariant, priteisiant pareiškėjos naudai šią sumą iš UAB „Veikmės statyba“ prieš jos valią, ne tik neatitiktų, bet iš pagrindų paneigtų ypatingosios teisenos instituto esmę (paskirtį).

9. UAB „Veikmės statyba“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartį toje dalyje, kurioje atmestas UAB „Veikmės statyba“ prašymas dėl proceso atnaujinimo, ir UAB „Veikmės statyba“ prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. pareiškėjai UAB „Veikmės statyba“ po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties tapo žinoma, kad negali būti tenkinamas jos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo vadovaujantis 2019 m. kovo 1 d. galutiniu atliktų darbų aktu, kuris iš dalies pakeitė šalių prievoles, numatytas 2018 m. rugpjūčio 31 d. Taikos sutartyje, kurią 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismas. UAB „Veikmės statyba“ naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe laikė Akto, kuriuo buvo iš dalies pakeista Taikos sutartis, pasirašymą kartu su iš jo kilusiomis teisinėmis pasekmėmis. Akte šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad UAB „Saulės sonata“ nereikalauja iš UAB „Veikmės statyba“ pateikti laidavimo rašto ir,kad ne laidavimo raštas, o būtent Aktas yra pagrindas sulaikytos sumos išmokėjimui Taikos sutarties 3 punkte nustatyta tvarka (terminais). Nors pats Aktas buvo sudarytas po Taikos sutarties pasirašymo ir nutarties, kuria buvo patvirtinta Taikos sutartis, priėmimo, tačiau juo modifikuota UAB „Saulės sonata“ prievolė sumokėti UAB „Veikmės statyba“ sulaikytą sumą kaip tokia buvo (egzistavo) šalims pasirašant Taikos sutartį ir teismui nutartimi ją patvirtinant. Ši prievolė ir jos vykdymo tvarkos nustatymas buvo viena iš svarbiausių šalių sudaryto susitarimo (kompromiso) sąlygų. Pasirašant Taikos sutartį ir priimant nutartį, šalims nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad ateityje šalys sudarys Aktą, kuriuo modifikuos UAB „Saulės sonata“ prievolę sumokėti UAB „Veikmės statyba“ sulaikytą sumą, tiksliau, pakeis šios prievolės vykdymo tvarką – sulaikytos sumos mokėjimų pradžią susies ne su laidavimo rašto pateikimo diena, bet su Akto pasirašymo diena. UAB „Veikmės statyba“ juo labiau nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad UAB „Saulės sonata“ ims kvestionuoti savo pačios laisva valia modifikuotos prievolės galiojimą ir (ar) vykdymą, o taip pat nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas prieis prie išvados, jog modifikuota UAB „Saulės sonata“ prievolė negali būti priverstinai vykdoma;

9.2. byla, kurioje UAB „Veikmės statyba“ prašė atnaujinti procesą, buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos supaprastinto proceso tvarka. Tai reiškia, jog, priimdamas nutartį dėl Taikos sutarties tvirtinimo, teismas apskritai netyrė ir nevertino jokių ginčo aplinkybių ir jų pagrindu nepateikė jokių išvadų. Nors nagrinėjant bylą dėl Taikos sutarties tvirtinimo Aktas kaip toks neegzistavo, bet Aktu modifikuota UAB „Saulės sonata“ prievolė sumokėti UAB „Veikmės statyba“ sulaikytą sumą egzistavo. Būtent šis aspektas turi esminę reikšmę ginčo atveju – šalims pasirašius Aktą paaiškėjo, kad keičiasi (pasikeitė) aptariamos prievolės vykdymo tvarka, t. y. sulaikyta suma tapo mokėtina ne nuo laidavimo rašto pateikimo dienos, bet nuo Akto pasirašymo dienos. Nagrinėjant bylą dėl Taikos sutarties tvirtinimo, taip pat egzistavo šalių prievolė, atlikus (užbaigus) visus sutartyje numatytus darbus, pasirašyti Aktą, kurią vykdant jis ir buvo pasirašytas. Tačiau šalims nebuvo ir negalėjo būti žinoma tai, kokio turinio Aktas bus pasirašytas. Kadangi pasirašant Aktą UAB „Saulės sonata“ jau buvo pradelsusi sumokėti UAB „Veikmės statyba“ didelę dalį skolos pagal Taikos sutarties 2 punktą (įsiskolinimas už atliktus ir perduotus darbus egzistavo jau priimant nutartį, kuria buvo patvirtinta Taikos sutartis), tai UAB „Saulės sonata“ sutiko nereikalauti iš UAB „Veikmės statyba“ laidavimo rašto ir atitinkamai sutiko sumokėti sulaikytą sumą nuo Akto pasirašymo dienos. Šalys bendru susitarimu pakeitė tik UAB „Saulės sonata“ prievolės vykdymo pagrindu esantį dokumentą, bet nekeitė nei sulaikytos sumos, nei dalių, kuriomis ji privalėjo būti sumokėta, nei terminų, nustatytų daliniams mokėjimams atlikti. Aiškindamas ir taikydamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygą dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės buvimo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, teismas nepagrįstai neįvertino to, jog poreikis (būtinybė) atnaujinti procesą ginčo atveju apskritai kilo tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties priėmimo;

9.3. teismui neatnaujinus proceso pagal UAB „Veikmės statyba“ prašymą, buvo iš esmės paneigta jos teisė į teisminę gynybą – ji nebeturi jokių procesinių priemonių, kuriomis galėtų apginti savo pažeistas subjektines teises. Viena vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi atmetė UAB „Veikmės statyba“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl sulaikytos sumos išieškojimo iš UAB „Saulės sonata“ pagal Aktu pakeistą Taikos sutarties 3 punktą. Kita vertus, UAB „Veikmės statyba“ negali pareikšti UAB „Saulės sonata“ ieškinio ginčo teisenos tvarka dėl sulaikytos sumos priteisimo pagal Aktu pakeistą Taikos sutarties 3 punktą, nes teismas neabejotinai atsisakytų priimti tokį ieškinį vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu (esant priimtai ir įsiteisėjusiai nutarčiai patvirtinti Taikos sutartį). Proceso atnaujinimo institutas šioje situacijoje yra vienintelė likusi galimybė UAB „Veikmės statyba“ veiksmingai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Pirmosios instancijos teismo pasiūlymas sudaryti vykdymo procese naują taikos sutartį, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykių praktiką (UAB „Saulės sonata“ nevykdo Aktu prisiimtų įsipareigojimų sumokėti sulaikytą sumą), laikytinas visiškai neveiksmingu UAB „Veikmės statyba“ teisių gynimo būdu;

9.4. teismui neatnaujinus proceso pagal UAB „Veikmės statyba“ prašymą ir neišnagrinėjus jos pareikštų materialinių reikalavimų, buvo iš esmės paneigta šalių teisė ir galimybė pakeisti teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Akte šalys savo laisva valia susitarė, kad UAB „Saulės sonata“ nereikalauja iš UAB „Veikmės statyba“ pateikti laidavimo rašto ir kad ne laidavimo raštas, o būtent Aktas yra pagrindas sulaikytos sumos išmokėjimui Taikos sutarties 3 punkte nustatytais terminais. Kitaip tariant, šalys bendru sutarimu pakeitė (modifikavo) Taikos sutartyje įtvirtintos prievolės sumokėti sulaikytą sumą vykdymo tvarką (tiksliau prievolės vykdymo pradžios momentą). Aktas niekada nebuvo pakeistas, panaikintas ar pripažintas negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismui atsisakius atnaujinti procesą ir pripažinti, kad šalys Aktu sukūrė atitinkamas tarpusavio teises ir pareigas (tiksliau pakeitė Taikos sutartimi prisiimtas teises ir pareigas), buvo paneigtas sutarties laisvės principas. Be to, teismui atsisakius ginti Aktu sukurtas teises ir pareigas, buvo paneigtas ir sutarties galios principas. Skundžiama nutartimi teismas de facto konstatavo, jog Akto pasirašymas buvo visiškai beprasmis, jokių teisinių pasekmių nesukeliantis veiksmas;

9.5. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino to, kad byla dėl proceso atnaujinimo iš esmės yra bylos dėl vykdomojo rašto 602 327,98 Eur sumai išdavimo tąsa, todėl joje turėjo būti atsižvelgiama į tam tikras byloje dėl vykdomojo rašto išdavimo teismų nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartyje nurodė, jog vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų ir vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas Taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas žemesnių instancijų teismų nutartis panaikino ne dėl tos priežasties, kad Taikos sutartis apskritai (jokiomis aplinkybėmis) negalėjo būti pakeista šalių sudarytu Aktu, bet dėl tos priežasties, kad klausimas dėl Taikos sutarties pakeitimo (pripažinimo pakeista) negalėjo būti sprendžiamas nagrinėjant prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kasacinis teismas nepaneigė nei galimybės abipusiu šalių susitarimu pakeisti teismo patvirtintą Taikos sutartį, nei galimybės vienai iš šalių gauti vykdomąjį raštą pagal pakeistą Taikos sutartį;

9.6. pirmosios instancijos teismas netinkamai išanalizavo ir įvertino Aktą. Nesutiktina su teismo vertinimu, neva Akte nustatytos šalių pareigos, o juo labiau konkrečiai Akto įžanginėje dalyje nustatyta UAB „Saulės sonata“ pareiga sumokėti UAB „Veikmės statyba“ sulaikytą sumą ne nuo laidavimo rašto pateikimo dienos, bet nuo Akto pasirašymo dienos, yra neaiškiai apibrėžtos. Pirma, Akto įžanginėje dalyje nustatyta UAB „Saulės sonata“ prievolė sumokėti sulaikytą sumą. Antra, Akto 2 punkte įtvirtinta UAB „Veikmės statyba“ prievolė dėl atitinkamų darbų trūkumų (defektų) pašalinimo nėra niekaip susieta su UAB „Saulės sonata“ prievole sumokėti sulaikytą sumą, todėl negalėjo turėti ir neturėjo jokios įtakos jos galiojimui ir (ar) vykdymui. Akto 2 punktu šalys aiškiai apibrėžė jame nustatytos UAB „Veikmės statyba“ prievolės dalyką. Šalys aiškiai sulygo, kokiomis aplinkybėmis UAB „Veikmės statyba“ šalins Akte užfiksuotus darbų defektus, tačiau, viena vertus, UAB „Saulės sonata“ per 30 dienų nuo Akto pasirašymo nesikreipė į UAB „Veikmės statyba“ dėl vadinamųjų Tvarkomų defektų pašalinimo terminų suderinimo, dėl ko šalys šių terminų taip ir nesuderino, antra vertus, UAB „Saulės sonata“ iki šiol nepateikė nei vienos gyventojo pretenzijos dėl vadinamųjų Neesminių trūkumų/defektų, dėl ko UAB „Veikmės statyba“, savaime suprantama, nešalino pastarųjų defektų. Trečia, Akto 3 punkte įtvirtinta nuostata dėl sulaikytos sumos mokėjimo pagal atskirą šalių susitarimą reiškia tai, kad sulaikyta suma turėjo būti mokama ne sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, bet atskirame susitarime, t. y. Taikos sutartyje ir ją iš dalies pakeitusiame Akte nustatyta tvarka ir terminais. Akto 3 punktas negali būti suprantamas ir aiškinamas niekaip kitaip, nes šalims dar iki tol esant sudarius Taikos sutartį, o Akto įžanginėje dalyje esant sutarus dėl Taikos sutarties 3 punkto sąlygos pakeitimo, nebuvo jokios priežasties ir poreikio šiuo klausimu sudaryti dar vieną papildomą susitarimą. Tą patvirtina ir Akto 3 punkto lingvistinis aiškinimas – šalys susitarė dėl to, kad sulaikymai bus mokami pagal atskirą susitarimą, o ne dėl to, kad ateityje bus sudaromas ar šalys sudarys atskirą susitarimą dėl sulaikytos sumos mokėjimų.

10. UAB „Saulės sonata“ prašo UAB „Veikmės statyba“ atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartį skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą; prijungti prie bylos medžiagos rašytinius įrodymus; priteisti UAB „Saulės sonata“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Šalies argumentai

10.2. UAB „Veikmės statyba“ įrodinėja, kad šalys, pasirašydamos Aktą, neva susitarė tik dėl draudimo bendrovės laidavimo rašto neteikimo, kitų Taikos sutarties sąlygų nekeičiant. Tai neatitinka faktinės tikrovės, nes Aktu papildomai buvo susitarta dėl UAB „Veikmės statyba“ atliktų darbų defektų, kurie buvo užfiksuoti dar iki Taikos sutarties pasirašymo, ištaisymo tvarkos. Taigi, be to, kad teismo patvirtinta Taikos sutartis negali būti koreguojama paprastu rašytiniu susitarimu, ir tai jau savaime suponuoja pagrindą atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą šio susitarimo (Akto) pagrindu, kita reikšminga aplinkybė yra ta, kad minėtame susitarime (Akte) šalis taip pat siejo priešpriešiniai įsipareigojimai – užsakovė įsipareigojo neprašyti draudimo bendrovės laidavimo rašto, o rangovė įsipareigojo taisyti savo darbų defektus pati (t. y. be draudimo bendrovės įsikišimo), ir tai reiškia, kad UAB „Veikmės statyba“ nevykdant savo priešpriešinio įsipareigojimo dėl defektų taisymo, UAB „Saulės sonata“ neturėjo pagrindo pradėti mokėti pagal Rangos sutartį sulaikytas sumas, kurios ir buvo skirtos defektų taisymo užtikrinimui;

10.3. dėl UAB „Veikmės statyba“ argumentų, neva prievolė išmokėti pagal Rangos sutartį sulaikytas sumas egzistavo tiek Taikos sutarties pasirašymo metu, tiek ir Akto pasirašymo metu, tik išmokėjimo tvarka buvo modifikuota, UAB „Saulės sonata“ nurodo, jog analogiškai tiek Taikos sutarties pasirašymo metu, tiek ir Akto pasirašymo metu taip pat egzistavo ir UAB „Veikmės statyba“ priešpriešinės prievolės, kurių ji pati nevykdė ir iki šiol nevykdo. Bet kokie papildomi argumentai apie UAB „Saulės sonata“ buvusį įsiskolinimą pagal Taikos sutarties 2 punktą apskritai yra neaktualūs, nes visi įsipareigojimai pagal Taikos sutarties 2 punktą yra įvykdyti, tuo tarpu UAB „Veikmės statyba“ savo prisiimtų priešpriešinių įsipareigojimų, susijusių su jos atliktų darbų kokybe, ir toliau nevykdo;