Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. J. ir V. J. ieškinį atsakovams R. F. ir V. F. dėl pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos kainos sumažinimo, tretieji asmenys notarė O. O., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai R. J. ir V. J. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu (3 t., b. l. 76-81), kuriuo prašo pripažinti 2016 m. balandžio 20 d. sudarytos žemės sklypo su pastatais pirkimo– pardavimo sutarties, sudarytos Kėdainių rajono 2-ame notarų biure, reg. Nr. 0-1717, pagrindu iš atsakovų R. F. ir V. F. įsigyto nekilnojamojo turto – žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), ūkio pastato (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kokybę, neatitinkančią sutarties sąlygų dėl daikto kokybės. Taip pat prašė pripažinti ieškovams teisę reikalauti sumažinti paminėto nekilnojamojo turto įsigijimo kainą 5 624,40 Eur ir priteisti 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. balandžio 20 d., ieškovai iš atsakovų pirko žemės sklypą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini). Tų pačių metų vasario mėn. pabaigoje, ieškovams apžiūrėjus namą, šis jiems patiko, tačiau buvo pastebėta akivaizdžių trūkumų, kurie buvo aptarti tarp šalių sudarytoje preliminarioje sutartyje. Ša sutartimi buvo sutarta, kad atsakovai name liks gyventi iki 2016 m. birželio 1 d., o sutartyje aptartus trūkumus, ištaisys iki išsikraustymo dienos. Atsakovams išsikrausčius ir ieškovams apsigyvenus name, buvo pastebėti trūkumai, kurių atsakovai nesutvarkė ir apie juos neinformavo ieškovų. Be trūkumų ištaisymo nebuvo galima naudotis daiktais. Ieškovai patyrė 5 624,40 Eur nuostolių, susijusių su daiktų trūkumų ištaisymu savo lėšomis. Nuostoliai dėl katilinės sudarė 495,75 Eur. Namas buvo apžiūrėtas žiemos pabaigoje, o ieškovai įsikėlė birželio pradžioje. Kadangi buvo vasara, ieškovai neprašė užkurti katilo ir net nenumanė, kad katilas neveiks. Vėliau paaiškėjo, kad katilo elektroninis valdiklis neveikė, nesumontuota eilė daviklių. Teko kviesti elektronikos specialistą, keisti elektroninio valdymo pultą, pirkti kabelį, daviklius ir mokėti meistrui. Taip pat buvo palikta ir sugadinta visiškai naudojimui netinkama vonia, dėl kurios teko pirkti kitą vonią. Į pirkimo – pardavimo kainą buvo įskaičiuotas didelis akvariumas su žuvimis. Ieškovams teko keisti akvariumo filtrą. Nepašalintas pirties siurblio gedimas, kuris buvo aptartas su atsakovais, tačiau jie šito trūkumo nepašalino. Teko pirkti vandens žarną ir elektros kabelį bei juos pašalinti. Didžiausias ir svarbiausias trūkumas buvo parduoto žemės sklypo plotas ir tvoros konfigūracija. 2016 m. birželio 21 d. matininkai atvažiavo matuoti gretimo žemės sklypo. Tada paaiškėjo, kad atsakovai tvora užsitvėrė daugiau žemės, nei jiems priklauso. Trūkumų pašalinimui teko užsakyti naujus matavimus, tvarkyti papildomos žemės išsipirkimą, vėl užsakyti kadastro duomenų tikslinimą ir dokumentų įteisinimą. Pietinėje sklypo dalyje, pietrytiniame kampe tvora užtvertas žemės sklypas 4,4 kv. m. Neteisėtai aptverta tvora inžinerinio statinio (duomenys neskelbtini) pusėje yra 203,48 kv. m., valstybinės žemės rytinėje sklypo pusėje 67,57 kv. m. Už tvoros link (duomenys neskelbtini) namo, liko ieškovams priklausančio 90,26 kv. m. sklypo dalis. Taip pat buvo patirtos išlaidos dėl stogo tvarkymo. Atsakovai, parduodami namą ir žemės sklypą su paslėptais trūkumais, ne tik neinformavo ieškovų apie esminius trūkumus, tačiau ir atliko tyčinius veiksmus, trukdančius šiuos trūkumus nustatyti.

Teismo posėdžio metu, ieškovas V. J. palaikė patikslintus ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2016 m. vasario mėn. prasidėjo ieškovų ir atsakovų bendravimas dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo. Tų pačių metų kovo 11 d., tarp ieškovų ir atsakovų buvo pasirašyta nekilnojamojo ir kilnojamojo turto preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis. Akvariumas, dėl kurio taip pat yra kilęs ginčas, integruotas į kambaryje esančią pertvarą. Derybų metu atsakovai patikino, jog žemės sklypas yra tvarkingas, atitinka plane nubraižytas ribas. Su atsakovais dėl įsigyto turto yra visiškai atsiskaitę. Vonia, kurią teko pakeisti dėl jos nefunkcionalumo, šiuo metu yra laikoma jų sklype. Į nupirktą gyvenamąjį namą ieškovai įsikėlė gyventi 2016 m. birželio 2 d., kadangi norėjo leisti atsakovų vaikams baigti mokslo metus.

Ieškovų atstovė advokatė Regina Agrba, teismo posėdžio metu palaikė patikslintus ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti. Nurodė, kad ieškovai pateikė visus savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Ieškovams įsikrausčius gyventi į nusipirktą gyvenamąjį namą, paaiškėjo, kad atsakovai buvo nesąžiningi parduodamo objekto kokybės ir dokumentų teisingumo atžvilgiu. Liko visa eilė trūkumų, kurių atsakovai išsikeldami nesutvarkė, o ieškovų apie nepašalintus gedimus neinformavo. Dalis trūkumų buvo nuslėpta, kurie išaiškėjo vėliau, t. y. pradėjus naudotis daiktais pagal paskirtį, atsižvelgiant į jų sezoniškumą. Apie visus ieškovų pastebėtus trūkumus atsakovams negalėjo nebūti žinoma, kadangi daiktai įsigyti seniai. Prašė ieškovams grąžinti dalį permokėtą 131 Eur žyminio mokesčio dalį, kadangi bylos nagrinėjimo metu pateiktus patikslintą ieškinį, buvo sumažinti ieškinio reikalavimai.

Liudytojas S. D. parodė, kad užsiima katilinių automatizavimo veikla. 2016 m. spalio ar lapkričio mėn., jam paskambino ieškovas V. J. ir pasakė, kad neveikia granulinis katilas ir pakvietė atvykti į namus, idant jį apžiūrėtų. Nuvykus į ieškovo namus, pamatė, kad katilas neveikia. Neveikimo priežastis buvo ta, kad buvo nutrūkusi katilo elektrinė valdymo grandinė, nebeveikė jutiklis. Katilą pavyko pataisyti iš dalies. Iš pradžių, darbus pavyko atlikti tik taip, kad katilą buvo įmanoma kūrenti būtinai nuolatos būnant prie jo. Priešingu atveju, galėjo kilti pavojus saugumui. Dėl šių priežasčių teko atlikti papildomus darbus, užsakyti naują valdiklį, kad katilas galėtų veikti normaliai. Nurodė, kad ieškovas, atliekant remonto darbus, pirko ne pačias brangiausias detales. Už atliktus darbus buvo išrašyta sąskaita-faktūra.

Liudytojas Ž. R. parodė, kad jis yra uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius. Su ieškovu V. J. susipažino, kai atliko matavimo darbus ieškovų kaimynystėje esančiame gretimame sklype. Darbų atlikimo metu buvo pastebėta, kad ieškovų tvora yra įsiterpusi į valstybinę žemę. Mano, kad, ieškovams pastebėjus jų įsigyto žemės sklypo ribų neatitikimą dokumentuose ir realybėje, ieškovams buvo alternatyvos arba įsigyti valstybinės žemės sklypą, arba perkelti tvorą ties faktiškai jiems priklausančio žemės sklypo riba.

Liudytojas A. S. parodė, kad jis yra matininkas, atliekantis lauko darbus. Su ieškovu V. J. susitiko maždaug prieš 2 metus, ieškovų kaimynei atliekant sklypo matavimo darbus. Ieškovui paaiškino, kad jis tvora yra užtvėręs didesnę žemės dalį, negu jam priklauso nuosavybės teise. Tada V. J. paskambino atsakovui V. F., kad išsiaiškintų šias aplinkybes. Šalių susitikimo aptarti žemės sklypo neatitikimo klausimą nematė.

Trečiasis asmuo notarė O. O. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą informuota tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas, civilinės bylos dalis nutrauktina.

2016 m. kovo 11 d., tarp ieškovų V. J. ir R. J. ir atsakovų R. F. bei V. F. buvo sudaryta preliminarioji namo su žeme pirkimo-pardavimo sutartis (1 t., b. l. 12-15). Šia sutartimi atsakovai ieškovams įsipareigojo parduoti žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), už 155 000 Eur. Preliminariosios sutarties 4.1.1.6 punkte nustatyta, kad atsakovai ieškovams palieka šiuos baldus ir daiktus: virtuvinis komplektas su įmontuota buitine technika, valgomasis stalas su kėdėmis, svetainės komplektas su stalu, svečių kambario sofa, staliukas ir pufas, miegamojo lova, staliukas, du pufai ir televizorius, vonios kambario komplektas, prieškambario baldai, užuolaidos, boileris, kuro katilas, odinis komplektas, staliukas, spintelė, stalas, kėdės, boileris, terasos baldų komplektas, metalinė pavėsinė su krėslu, sūpynės, žoliapjovė, lauko baseinas. Tuo pačiu preliminariosios sutarties punktu šalys susitarė, jog išvardinti daiktai yra įskaičiuoti į sandorio kainą. Vadovaujantis preliminariosios sutarties 4.1. punktu, laikytina, jog 4.1.1.6 punktas priskirtinas esminėms sutarties sąlygoms. 2016 m. balandžio 20 d., tarp šalių buvo sudaryta pagrindinė žemės sklypo su pastatais pirkimo–pardavimo sutartis (3 t., b. l. 15-24), kurią patvirtino notarė O. O.. Šia sutartimi ieškovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iš atsakovų įsigijo preliminarioje sutartyje paminėtus nekilnojamuosius daiktus. Nors pagrindinėje sutartyje nėra nurodyti kilnojamieji daiktai, kurie buvo paminėti preliminarioje sutartyje, tačiau byloje nėra ginčo, kad šis turtas nebuvo įtrauktas į pagrindinę sutartį. Byloje taip pat nėra duomenų, kad 2016 m. kovo 11 d. preliminariosios sutarties sąlygos būtų keistos raštu. Šalys taip pat patvirtino aplinkybes, kad ieškovai į nusipirktą gyvenamąjį namą įsikraustė 2016 m. birželio mėn. pradžioje, praėjus ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui nuo pagrindinės sutarties sudarymo. Šioje byloje kilęs ginčas dėl atsakovų ieškovams perleisto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, jo kokybės ir ieškovų reikalavimo teisės. Atsakovė R. F. ir atsakovų atstovas advokatas Vytautas Bučius iš dalies, t. y. 1 691,55 Eur sumai, pripažįsta ieškovų reikalavimus.

Ieškovai patikslinto ieškinio rezoliucinėje dalyje prašo pripažinti 2016 m. balandžio 20 d. sudarytos žemės sklypo su pastatais pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos Kėdainių rajono 2-ame notarų biure, (duomenys neskelbtini), pagrindu iš atsakovų įsigyto nekilnojamojo turto – žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ūkio pastato (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kokybę, neatitinkančią sutarties sąlygų dėl daikto kokybės. Taip pat prašo pripažinti teisę reikalauti sumažinti įsigyto nekilnojamojo turto kainą 5 624,40 Eur sumai. Įvertinus ieškinio turinį, šalių išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovai, manydami įsigiję netinkamos kokybės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pasirinko Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pirkėjo teisių gynimo būdą, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, kai trūkumus įmanoma pašalinti. Todėl, spręstina, jog ieškovai reikalauja ne sumažinti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo kainą, tačiau iš atsakovų reikalauja 5 624,40 Eur nuostolių, kuriuos patyrė šalindami, jų manymu, esančius atsakovų parduoto turto (daiktų) trūkumus, atlyginimo. Teisinis ginčo santykio kvalifikavimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2013).

Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarčiai, atsižvelgiant į pirkimo–pardavimo sutarties dalyko – nekilnojamojo daikto ypatumus, bendrosios pirkimo–pardavimo sutartinius santykius reglamentuojančios normos taikomos tiek, kiek kitaip šių santykių nereglamentuoja CK 6.392–6.401 straipsniai. CK 6.399 straipsnyje įtvirtinti teisiniai padariniai, kurie atsiranda, kai pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės nekilnojamąjį daiktą, nustatant, kad tuo atveju, kai pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos bendrosios CK 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010). Kadangi pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti, pardavėjas gali įrodinėti, o teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nustatyti, ar yra pardavėjo atsakomybę šalinantys (ribojantys) pagrindai.

Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Tačiau pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017). Be to, pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikties kokybės reikalavimams faktą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-505-686/2016). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal paskirtį. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo, kad įrodinėja tas, kas teigia, įtvirtinto Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017).

Nagrinėjamu atveju, ieškovai 2016 m. balandžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi parduoto žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir priklausiniais trūkumus įvardijo netinkamai veikusią katilinę, atsakovų paliktą sugadintą ir visiškai naudojimui netinkamą vonią, paliktą sugadintą ir neveikiantį akvariumo filtrą, nepašalintą pirties siurblio gedimą, netinkamai aptvertą ir suformuotą žemės sklypą bei nekokybišką stogą. Šiuos trūkumus ieškovai pašalino savo lėšomis bendrai 5 624,40 Eur sumai, pateikdami teismui patirtų nuostolių suvestinę (4 t., b. l. 23-25) ir turėtas išlaidas patvirtinančius dokumentus. Ieškovų teigimu, sudarius pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį paaiškėjo, kad atsakovai pardavė jiems žemės sklypą, į kurį patenka valstybinės žemės sklypo dalis. Atsakovai stacionaria tvora užsitvėrė daugiau žemės nei jiems priklauso. Rastų trūkumų pašalinimui teko užsakyti naujus matavimus, tvarkyti papildomos valstybinės žemės išsipirkimą, įteisinimą, kadastro duomenų tikslinimą. Atsakovų teigimu, jie neprivalo mokėti už ieškovų įsigytos žemės sklypo dalies įteisinimą. Iš pagrindinės žemės sklypo su pastatais pirkimo–pardavimo sutarties matyti, jog ieškovai iš atsakovų įsigijo 0,1287 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 4.1. punktu buvo nustatyta, kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjų (ieškovų) nuosavybės teisei į minėtus daiktus. Sutarties 4.4. punktu atsakovai užtikrino, kad parduodami daiktai buvo jų nuosavybė. Sutarties 4.5. punkte nustatyta pardavėjų (atsakovų) garantija, kad šios sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamo daikto trūkumų, dėl kurių parduodamo daikto nebūtų galima naudoti tikslui, kuriam ieškovai juos ketina naudoti, arba dėl kurių jų naudingumas sumažėtų taip, kad ieškovai apie trūkumus žinodami, arba apskritai nebūtų daiktų pirkę, arba nebūtų už juos tiek mokėję. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad minėtas sklypas atsakovės R. F. vardu buvo įregistruotas 2009 m. Ieškovai teismui pateikė savo iniciatyva atliktus nurodyto žemės sklypo matavimus, kuriuos atliko uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 134-135). Iš šių duomenų matyti, kad atsakovai buvo neteisėtai tvora apsitvėrę jiems nepriklausiančią žemę, aptverto sklypo faktinė padėtis neatitiko atsakovams nuosavybės teise priklausiusio sklypo dalių. Be to, pažymėtina, kad ieškovai, apžiūrėdami atsakovų parduodamą žemės sklypą, pagrįstai galėjo tikėtis, jog parduodamo žemės sklypo ribos atitinka registrų duomenis. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad atsakovai nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties tarp šalių sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti apie parduodamo daikto trūkumus, jų neatskleidė, todėl laikytina, kad jie yra atsakingi už šiuos trūkumus.

Ieškovai taip pat pageidauja, jog atsakovai atlygintų išlaidas už akvariumo, vonios, stogo, pirties ir granulinio katilo trūkumų ištaisymą. Atsakovai, savo ruožtu, nurodė, jog akvariumas ieškovams buvo padovanotas, vonia ir granulinis katilas pirkimo–pardavimo metu buvo veikiantys. Pažymėjo, jog ieškovas atsakovo V. F. buvo supažindintas su granulinio katilo veikimo principais, vonią ir katilą prieš įsigyjant turtą apžiūrėjo pats ieškovas. Iš tarp šalių sudarytos preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties 4.1.1.6 punkto matyti, kad šalys, be kita ko, į parduodamą baldų ir inventoriaus sąrašą įtraukė kuro katilą ir vonios kambario komplektą. Atsakovų ieškovams parduoto kuro katilo trūkumus, t. y. aplinkybę, kad kuro katilas veikė netinkamai ir apžiūros metu neturėjo tų savybių, kurias įprastai privalo turėti normaliai funkcionuojantis katilas, patvirtino liudytojas S. D., kuris atliko kuro katilo remontą. Be to, atsižvelgtina į tai, jog šie trūkumai ieškovų buvo pastebėti prasidėjus šaltajam sezonui, t. y., kai žmonės įprastai pradeda naudotis šildymo prietaisais ir sistemomis. Vonios trūkumus patvirtina byloje esančios fotonuotraukos (2 t., b. l. 65-74). Atsakovų teigimu, vonia nebuvo įtraukta į parduodamų daiktų sąrašą, tačiau atlikus šalių sudarytos preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties analizę, matyti, kad sutartyje prie atsakovų ieškovams parduodamų daiktų nurodytas „vonios kambario komplektas“. Sutartyje nesant atskirai išskirtų parduodamų vonios kambario daiktų, laikytina, kad ieškovams buvo parduoti vonios kambario stacionarūs daiktai, pirkimo– pardavimo metu buvę vonios kambaryje, tarp kurių patenka ir vonia. Iš nuotraukų (2 t., b. l. 56-57) matyti, kad akvariumas yra integruotas į kambaryje esančią pertvarą, todėl jis laikytinas antraeiliu daiktu, kurį ištinka pagrindinio daikto likimas, pripažintina, kad jis perėjo ieškovų nuosavybėn ir šie turi teisę reikalauti nuostolių dėl akvariumo trūkumų šalinimo atlyginimo, netgi jei ir akvariumas nebuvo atskirai aptartas sutartimi (CK 4.13,14 straipsniai). Dėl stogo ir pirties trūkumų pirkimo–pardavimo metu, teismas atskirai nepasisako, kadangi juos iš esmės pripažino tiek patys atsakovai, tiek ir jų atstovas, pripažindami ieškovų teisę reikalauti jų trūkumams pašalinti turėtas išlaidas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovų reikalavimas pripažintinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas, ieškovams iš atsakovų priteistinas jų turėtos 5 624,40 Eur išlaidos parduoto daikto trūkumams pašalinti (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi atsakovai pardavė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą, sutartis pasirašyta abiejų atsakovų, nuostoliai ieškovams atsirado dėl abiejų atsakovų bendrų veiksmų, todėl ieškovų turėti nuostoliai priteistini iš atsakovų solidariai.

Ieškovų atstovė Regina Agrba, teismo posėdžio metu prašė grąžinti 131 Eur permokėto žyminio mokesčio dalį, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalimi. Pabrėžtina, kad ieškinio reikalavimų sumažinimo atvejais, vadovaujantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2013), yra pagrindas ieškovus laikyti atsisakius dalies ieškinio reikalavimų ir civilinę bylą dėl šios dalies nutraukti. Ieškovai pradiniu ieškiniu reiškė reikalavimą atsakovams 10 000 Eur sumai, o patikslintu ieškiniu sumažino reikalavimus iki 5 624,40 Eur. Tokiu atveju, priimtinas ieškovų ieškinio atsisakymas dėl 4 375,60 Eur nuostolių atlyginimo iš atsakovų ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Civilinės bylos dalį nutraukus, dėl žyminio mokesčio grąžinimo turėtų būti taikomos CPK 87 straipsnio 2 dalies nuostatos. Todėl, ieškovams grąžintina 75 proc. mokėtino žyminio mokesčio nuo pradinio ir patikslinto ieškinio reikalavimo sumos skirtumo, kas sudaro 98,45 Eur. Žyminį mokestį grąžinti įpareigotina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Ieškinį tenkinus, ieškovams iš atsakovų priteistinos jų turėtos 1 000,00 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti ir 169,00 Eur žyminis mokestis, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 584,50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje turėjo 25,62 Eur bylinėjimosi (procesinių dokumentų įteikimo) išlaidų. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovų, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 12,81 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovų V. J., (duomenys neskelbtini) ir R. J., (duomenys neskelbtini) ieškinio atsisakymą dėl 4 375,60 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovų V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir šią bylos dalį nutraukti.

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. F. ir R. F. 5 624,40 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų dvidešimt keturių 40 ct) nuostolius ir iš kiekvieno atsakovo atskirai po 584,50 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovams V. J. ir R. J..

Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi (procesinių dokumentų įteikimo) išlaidas valstybei: 12,81 Eur (dvylika eurų 81 ct) iš R. F. ir 12,81 Eur (dvylika eurų 81 ct) iš V. F. (įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos). Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovams V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 98,45 Eur žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2016 m. gruodžio 22 d., mokėtojas - V. J. (sumokėta suma – 300,00 Eur).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą bylą nagrinėjusiems Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.