- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- e2A-1421-933/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03478-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „G4S“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-433-1115/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „G4S“ ieškinį atsakovei V. G. dėl piniginių reikalavimų, kylančių iš sutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „G4S Lietuva“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės V. G. 132,05 Eur skolą, 4,27 Eur delspinigių, 5 procentų procesinės palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad:
1.1. Ieškovė su atsakove 2008-09-18 sudarė elektroninės saugos sutartį Nr. SNM4575 (toliau – Sutartis). Sutartimi ieškovė teikė atsakovei saugos paslaugas. Šalys susitarė, kad atsakovė už paslaugas atsiskaitys per 15 dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Atsakovė sutartinio įsipareigojimo nevykdė ir liko skolinga 132,05 Eur.
1.2. Ieškovė, gavusi signalizacijos sistemos signalą centrinio stebėjimo punkte (toliau – CSP), į objektą įsipareigoja siųsti greitojo reagavimo ekipažą. Nuo 2019-04-26 iki 2019-07-21 ieškovė į atsakovės objektą 20 kartų vyko tais atvejais, kuomet ieškovei į CSP gavus signalizacijos suveikimą, greitojo reagavimo ekipažui atvykus prie objekto ir jį apžiūrėjus nenustatyta išorinių objekto pažeidimų, kitų neteisėtų kėsinimosi į objektą ar pavojaus objekte esančių asmenų turtui, gyvybei ir sveikatai požymių. Už kiekvieną greitojo reagavimo ekipažo atvykimą, kai nenustatoma išorinių objekto perimetro pažeidimų, kitų neteisėtų kėsinimosi į objektą ar pavojaus objekte esančių asmenų turtui, gyvybei ir sveikatai požymių, įskaitant vartotojo klaidas, užsakovas moka 6,95 Eur mokestį. Ieškovė atsakovei pateikė sąskaitas faktūras, kurių bendra suma sudaro 139 Eur. Atsakovė sumokėjo už 1 (vieną) vartotojo klaidą (reagavimą), todėl liko skolinga už 19 reagavimų. Ieškovė atsakovei signalizacijos sistemos neįdiegė, neįrengė, taip pat neteikė atsakovei signalizacijos sistemos techninės priežiūros (techninio aptarnavimo, remonto) paslaugų. Ieškovė teikia elektroninės saugos paslaugas, o ne apsaugos sistemos techninės priežiūros paslaugas, todėl neatsakinga už atsakovės signalizacijos sistemos veikimą. Atsakovė neįrodė, kad sistema veikė netinkamai. Atsakovė turėjo teisė atšaukti ekipažus iki jiems atvykus, tačiau tokių atšaukimų negauta.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindė tuo, kad atsakovė neatliko mokėjimų, nes klaidingi elektroninės saugos suveikimai iš esmės įvyko ne dėl atsakovės klaidos, o dėl ieškovės netinkamai vykdytų elektroninės saugos paslaugos įdiegimo ir vykdymo. Atsakovei nekyla prievolė atlikti mokėjimus už klaidingus suveikimus. Pagal ieškovės ir atsakovės susitarimą, ieškovė įsipareigojo instaliuoti atsakovei GPRS (angl. General Packet Radio Services; liet. bendras paketinis radijo ryšys) modulio įrangą, kuri buvo instaliuota 2018-09-12. GPRS įranga siunčia pranešimus ieškovei apie signalizacijos suveikimą, todėl dėl pačios ieškovės netinkamai suteiktų paslaugų ir įmontuotos netinkamos įrangos bei neužtikrinto tinkamo jos veikimo buvo fiksuojami nepagrįsti apsaugos sistemos suveikimai. Sistema suveikdavo nepagrįstai fiksuodama suveikimą kaip vartotojo klaidą. Ieškovė nebendradarbiavo su atsakove bei nepateikė informacijos, kuri pagrįstų suteiktų paslaugų faktą ir jų pagrįstumą. Apie sistemos suveikimą atsakovė neinformuota, o ekipažų atvykimas į objektą nebuvo užfiksuotas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-03-16 sprendimu ieškinį tenkino: iš atsakoves ieškovės naudai priteisė 132,05 Eur skolą, 4,27 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistus 136,32 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2019-11-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur žyminį mokestį; iš atsakovės Lietuvos Respublikos naudai priteisė 5,38 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3.1. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2008-09-18 sudarė elektroninės saugos sutartį Nr. SNM4575. Sutartimi ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei elektroninės apsaugos paslaugas. Aptartų paslaugų esmė – nuolatinis užsakovo objekte (name), esančiame (duomenys neskelbtini), įrengtos signalizacijos sistemos siunčiamų signalų priėmimas ir stebėjimas ieškovės centriniame stebėjimo pulte bei reagavimas į CSP gautus signalizacijos signalus. Atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti ieškovei Sutartyje nustatyta tvarka bei terminais. Apylinkės teismas nurodė, kad tarp šalių yra susiklostę saugos paslaugų sutartiniai teisiniai santykiai.
3.2. Pagal Elektroninės apsaugos paslaugos teikimo taisyklių 1.8 papunktį vartotojo klaida yra signalizacijos sistemos suveikimas, kai greitojo reagavimo ekipažui atvykus prie objekto ir jį apžiūrėjus nenustatoma išorinių objekto pažeidimų, kitų neteisėtų kėsinimosi į objektą ar pavojaus objekte esančių asmenų turtui, gyvybei ir sveikatai požymių. Ieškovė, nustačiusi, kad elektroninė saugos sistema suveikė dėl vartotojo (atsakovės) klaidos už minėtus reagavimus išrašė atsakovei sąskaitas: 2019-05-31 sąskaitą Nr. 1756227; 2019-06-30 sąskaitą Nr. 1770138; 2019-07-31 sąskaitą Nr. 1784521, kurių bendra suma – 139 Eur. Atsakovė sumokėjo už vieną reagavimą pagal 2019-05-31 sąskaitą Nr. 1756227.
Atsiliepimas
3.3. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad elektroninės saugos suveikimai įvyko ne dėl atsakovės klaidos, o dėl pačios ieškovės netinkamai vykdytų elektroninės saugos paslaugos įdiegimo ir vykdymo. Elektroninės apsaugos paslaugos teikimo taisyklių 5.2 papunktyje numatyta, kad CSP gavus pavojaus signalą vykdytojas nedelsdamas siunčia greitojo reagavimo ekipažą prie objekto. Vadovaujantis Sutarties nuostatomis, ieškovė privalėjo reaguoti į CSP signalus ir siųsti greitojo reagavimo ekipažą prie objekto. Atsakovė teigė, kad GPRS modulį, kuris veikė netinkamai ir siuntė signalus į CSP nesant pažeidimų, įrengė ieškovė, todėl atsakovė neatsakinga už tokius suveikimus. Apylinkės teismas nurodytą atsakovės teiginį vertintino kaip nepagrįstą. Iš byloje pateikto ieškovės ir atsakovės 2018-09-11 susitarimo Nr. 3/SNM4575 matyti, kad ieškovė įsipareigojo instaliuoti atsakovei GPRS modulio įrangą, kuri buvo instaliuota 2018-09-12, o paslaugos perdavimo–priėmimo faktas užfiksuotas įrangos perdavimo–priėmimo aktu. Apsauginės signalizacijos priėmimo apsaugai akte ieškovė patvirtino, kad įranga sumontuota tinkamai bei sistema veikia be trikdžių, signalas iš procesoriaus gaunamas CSP. Apylinkės teismas nurodė, kad ieškovė atsakovei signalizacijos sistemos neįrengė ir neįdiegė, elektroninės apsaugos paslaugos sutarties pagrindu pradėtos teikti signalizacijos sistemai jau esant atsakovės objekte.
3.4. Atsakovė teigė, kad ieškovė nebendradarbiavo, nes nepateikė informacijos, kuri pagrįstų suteiktų paslaugų faktą ir pagrįstumą. Apylinkės teismas atsakovės nurodytus teiginius laikė nepagrįstais. Iš pačios atsakovės pateiktų susirašinėjimų su ieškovės atstovais matyti, kad ieškovė raštu komunikavo su atsakove, atsakė į ieškovės klausimus. Ieškovė teikė atsakovei paaiškinimus dėl susidariusios skolos už suteiktas paslaugas. Apylinkės teismas sprendė, kad atsakovė Sutartyje numatytos pareigos mokėti už suteiktas paslaugas neįvykdė.
3.5. Sutarties bendrosios dalies 15.2 papunkčiu atsakovė įsipareigojo laiku nesumokėjusi Sutartyje numatytų mokėjimų mokėti 0,03 procento delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Kadangi atsakovė prievolės laiku neįvykdė, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 4,27 Eur delspinigių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Atsakovė V. G. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-03-16 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
4.1. Apylinkės teismas sprendimą priėmė neįvertinęs visų bylos aplinkybių bei suteikdamas didesnę įrodomąją galią ieškovės pateiktiems įrodymams, nei atsakovės nurodytoms aplinkybėms bei pateiktiems įrodymams. Tokiu būdu teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nepagrįstai vertino, jog atsakovei kilo pareiga atlikti mokėjimus pagal sąskaitas (2019-05-31 sąskaitą Nr. FS1756227 (27,80 Eur), 2019-06-30 sąskaitą Nr. FS1770138 (41,70 Eur) ir 2019-07-31 sąskaitą Nr. FS1784521 (62,55 Eur). Teismas netinkamai vertino, jog atsakovei buvo suteiktos sąskaitose nurodytos paslaugos pagal Sutartį.
4.2. Sąskaitose nurodyti klaidingi elektroninės saugos suveikimai įvyko ne dėl atsakovės klaidos. Elektroninės saugos suveikimai įvyko dėl pačios ieškovės kaltės. Pagal šalių 2018-09-11 susitarimą Nr. 3/SNM4575 ieškovė įsipareigojo instaliuoti atsakovei GPRS modulio įrangą, o 2018-09-12 įranga buvo instaliuota bei paslaugos perdavimo–priėmimo faktas fiksuotas įrangos perdavimo–priėmimo aktu. Tinkamai veikianti sena įranga buvo pakeista į naują įrangą ieškovės iniciatyva. Būtent ieškovės iniciatyva įrengta nauja GPRS modulio įranga siunčia aliarmus ir nepagrįstus pranešimus apie signalizacijos suveikimą. Atnaujinus įrangą nuolatos buvo fiksuojami sistemos suveikimai bei atitinkamai atsakovei už suveikimus teiktos sąskaitos apmokėti. Atsakovė tik 2019 m. gegužės mėn. pastebėjo, kad pranešimai iš GRPS modulio apie sistemos suveikimą siunčiami ieškovei nesant sistemos pažeidimų.
4.3. Keletas komentarų, kurie nurodyti reagavimo išklotinėse (katinas objekte, kieme robotukas pjauna žolę, langas vėdinimui ir pan.) taip pat nėra pagrindas konstatuoti vartotojo klaidą. Ieškovės atstovė 2019-07-11 elektroniniame laiške atsakant į atsakovės užduotą klausimą nurodė, jog „visos ataskaitos yra formuojamos iš pokalbio įrašo, todėl visi komentarai kurie yra ataskaitoje, tai pokalbis CVP ir GRG darbuotojų patikrinimo metu. Tai ne visada yra vartotojo klaidos priežastimi, tai tik komentaras darbuotojo, kuris buvo nuvykęs į suveikimą. Priežastis gali būti visai kita“. Pagal Sutartį nebuvo teikiamos kiemo perimetro apsaugos paslaugos, o saugomas tik namas, todėl nurodytos pastabos reagavimo išklotinėse nesusijusios su objekto saugojimu. Ieškovė, konstatuodama vartotojos klaidą, neįsitikino, kad signalizacijos suveikimas tikrai laikytinas vartotojo klaida.
4.4. Apsauginės signalizacijos priėmimo apsaugai akte ieškovė patvirtino, kad įranga sumontuota tinkamai bei sistema veikia be trikdžių, signalas iš procesoriaus gaunamas apsaugos CSP. Kaip paaiškėjo vėliau, sistema neveikė sklandžiai, buvo siunčiami signalai apie sistemos suveikimą ir saugos pažeidimą, nesant tam pagrindo. Pati ieškovė patvirtino, kad sistema suveikdavo nepagrįstai fiksuodama suveikimą kaip vartotojo klaidą. Ieškovė nepaneigė, kad dėl netinkamo GPRS modulio įrangos veikimo, kurį įrengė ieškovė, buvo fiksuojami signalizacijos sistemos suveikimai, nesant išorės objekto pažeidimų, kitų neteisėtų kėsinimosi į objektą ar pavojaus objekte bei nepagrįstai tokius signalizacijos suveikimus priskyrė pačios atsakovės netinkamam naudojimuisi sistema. GPRS modulio įrangą ieškovė po sutarties nutraukimo išsimontavo ir pasiėmė. Ieškovė ir turi rūpintis teisingu įrangos veikimu bei užtikrinti, kad įranga veiktų korektiškai, o neperkelti įrangos veikimo ar neveikimo klausimą atsakovei.
4.5. Tai, kad ieškovė GPRS modulio įrangą po sutarties nutraukimo išsimontavo ir pasiėmė, o susitarimu dėl GPRS modulio instaliavimo buvo sudaryta ne pirkimo–pardavimo sutartis, o atliktas sutarties dėl elektroninės saugos paslaugų teikimo keitimas reiškia, kad ieškovė, instaliuodama GPRS modulį ir sudarydama susitarimą Nr. 3 dėl sutarties keitimo, prisiėmė pareigą užtikrinti saugos paslaugas, kurios apima ir GPRS modulio tinkamą veikimą. GPRS modulio įrangos instaliavimas negali būti laikytinas įrangos perdavimu atsakovei pagal pirkimo–pardavimo sutartį, nes atsakovė neįgijo nuosavybės į GPRS modulį. Ieškovei priskirtinos susijusios atsakomybės kaip GPRS modulio tinkamo veikimo užtikrinimas.
4.6. Teismas netinkamai vertino, kad tai, jog signalizacijos sistemos ieškovė neįrengė ir neįdiegė, suponuoja, kad ieškovė neatsakinga už nepagrįstus gautus signalizacijos suveikimus. GPRS modulio netinkamai veikianti įranga siuntė signalizacijos suveikimo signalus nesant realiems signalizacijos suveikimams, todėl dėl nepagrįstų iškvietimų yra atsakinga pati ieškovė, sumontavusi GPRS modulį. Ieškovės pateiktose reagavimo išklotinėse matoma, kad pranešimai dėl saugos sistemos suveikimo buvo gaunami nuolat, t. y. per dieną buvo gaunama iki 10 pranešimų, kurie kartais buvo gaunami dažniau nei kas minutę. Reagavimo išklotinės ir jose pateikta informacija atsakovei tapo žinoma tik ginčo su ieškove metu. Ieškovei nekilo abejonių dėl įrangos gedimo matant taip dažnai gaunamus pranešimus apie sistemos suveikimą. Panešimai apie sistemos suveikimus buvo gaunami net ekipažui esant prie objekto bei ekipažui neidentifikuojant sistemos išorės pažeidimų. Ieškovė nevykdė Sutartimi prisiimtų pareigų ir net turėdama visą informaciją apie gaunamus nepagrįstus ir itin dažnus pranešimus apie sistemos suveikimą, nevertino GPRS modulio gedimo kaip galimos priežasties dėl dažnų ir nepagrįstų gaunamų pranešimų apie sistemos suveikimą. Apie dažnai gaunamus pranešimus dėl sistemos suveikimo ieškovė neinformavo atsakovės.
4.7. Tai, kad gaunamus pranešimus apie saugos sistemos suveikimą lėmė GPRS modulio gedimas įrodo ir tas faktas, jog po to, kai ieškovė išmontavo GPRS modulį, saugos sistema veikia sklandžiai ir be trikdžių. Ieškovė pagal Sutarties 9.1–9.2 papunkčius atvykus ekipažui apie objekte ar prie objekto nustatytą signalizacijos suveikimo priežastį turėjo nedelsiant informuoti atsakovę, per valdymo centrą ir saugoti objektą iki atvyks kontaktinis asmuo ar bus atšaukta objekto fizinė sauga. Daugeliu atvejų atsakovė nebuvo informuojama apie ekipažo atvykimą. Tai yra pagrindas abejoti ar iš viso ekipažas buvo atvykęs visus sąskaitose nurodytus kartus. Atsakovei paprašius pateikti išklotines, patvirtinančias, jog atsakovė buvo informuota apie visus sąskaitose nurodytus ekipažo atvykimus, ieškovė nurodytos informacijos nepateikė. Atsakovės ir ieškovės susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakove bei nepateikė informacijos, kuri pagrįstų suteiktų paslaugų faktą ir jų pagrįstumą.
Atsiliepimas
5. Ieškovė UAB „G4S“ atsiliepime į atsakovės V. G. apeliacinį skundą prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-03-16 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grinė žemiau nurodytais motyvais:
5.1. Ieškovės teikiamos objekto elektroninės saugos paslaugos turinį sudaro du tarpusavyje susiję elementai: 1) objekto stebėjimas (objekto apsaugos būklės stebėjimas saugos tarnybos centriniame stebėjimo pulte (CSP)); 2) reagavimas (gavus atitinkamą apsaugos sistemos suveikimo signalą, greitojo reagavimo ekipažas atvyksta prie objekto). Tam, kad ieškovė galėtų stebėti objekto apsaugos būklę CSP, prie apsaugos sistemos būtina sumontuoti ryšio priemonę, t. y. GPRS siųstuvą, kuris apsaugos sistemos suveikimo signalus perduoda į CSP. GPRS siųstuvo funkcija – perduoti signalizacijos sistemos signalus į CSP. GPRS siųstuvas atlieka signalizacijos sistemos signalų perdavimą, tačiau pats signalizacijos sistemos signalų negeneruoja.
5.2. Ieškovė neteigė, kad apeliantė netinkamai naudojosi sistema. Signalizacijos sistemos suveikimus gali sukelti įvairios priežastys, pvz. žmonių ar gyvūnų, esančių objekte, judėjimas; stiprūs vėjo gūsiai palikti dėl praviro lango; šalia saugomo objekto vykstantys statybos darbai, kurie sukelia vibracijas tokiu būdu signalizacijos sistemai interpretuojant kaip pavojų objekte ir kt. Tai, jog ieškovė atsakovės objekte įrengė neva netinkamai veikiantį, sugedusį GPRS siųstuvą, privalėjo įrodyti būtent atsakovė. Atsakovė įrodymų, kad ieškovė įrengė netinkamai veikiantį GPRS siųstuvą, nepateikė. Ieškovė signalizacijos sistemos neįrengė ir neįdiegė, elektroninės apsaugos paslaugos sutarties pagrindu pradėtos teikti signalizacijos sistemai jau esant atsakovės objekte. Už signalizacijos sistemos tinkamą ir savalaikį veikimą atsakinga atsakovė. Ieškovė sutartimi neįsipareigojo teikti signalizacijos sistemos priežiūros ir(ar) techninės priežiūros paslaugų. Pagal Sutarties 5.2 papunktį, ieškovė, gavusi signalizacijos sistemos signalą CSP, į objektą įsipareigoja siųsti greitojo reagavimo ekipažą, t. y. ieškovė privalo reaguoti į CSP signalus sutartyje nustatyta tvarka ir siųsti greitojo reagavimo ekipažą prie objekto apžiūrai.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo (el. b. l. 91–95), kuriuo iš atsakovės ieškovės naudai priteista skola, kildinama iš tarp šalių sudarytos Sutarties, bei palūkanos.
Dėl rašytinių paaiškinimų bei naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme
9. Apeliacinės instancijos teisme 2020-05-11 gauti atsakovės V. G. rašytiniai paaiškinimai su naujais įrodymais – atsakovės V. G. magistro diplomu (el. b. l. 110–112). Atsakovė V. G. rašytiniuose paaiškinimuose papildomai komentuoja ieškovės poziciją byloje (ieškovės procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje nurodytas aplinkybes), taip pat teikia magistro diplomą, siekdama atsikirsti į ieškovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovė neturi pakankamai techninių žinių įvertinti GPRS veikimo tinkamumą.
10. CPK 323 straipsnyje nurodyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Susipažinus su atsakovės pateiktų rašytinių paaiškinimų turiniu sprendžiama, jog rašytiniais paaiškinimais iš esmės papildoma apeliacinio skundo argumentacija. Nenustatyta objektyvių aplinkybių, dėl kurių būtų galima spręsti, jog rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų argumentų nebuvo galima nurodyti apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į aptartą CPK 323 straipsnyje nurodytą draudimą apeliacinės instancijos teismas pateiktus atsakovės rašytinius paaiškinimus atsisako prijungti prie bylos medžiagos.
11. Pasisakant dėl naujo įrodymo – atsakovės magistro diplomo – prijungimo prie bylos medžiagos pažymėtina, jog bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
12. Susipažinus su atsakovės prašomu prijungti nauju įrodymu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aptartas įrodymas pateiktas pavėluotai. Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių aptariamas įrodymas negalėjo būti pateiktas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu arba kartu su apeliaciniu skundu. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog atsakovė turi techninį išsilavinimą savaime nepagrindžia aplinkybės, jog GPRS modulis veikė netinkamai. Dėl aptartų priežasčių atsakovės pateiktas naujas įrodymas neprijungtinas apeliacinio proceso metu.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
13. Atsakovė V. G. apeliaciniu skundu (el. b. l. 98–102) iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisti iš atsakovės ieškovei 132,05 Eur skolą, kylančią Sutarties pagrindu. Atsakovės teigimu, apylinkės teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, suteikė didesnę įrodomąją reikšmę ieškovės teiktiems įrodymams; klaidingi elektroninės saugos suveikimai įvyko ne dėl atsakovės, o dėl pačios ieškovės kaltės.
14. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2020, nutarties 46 punktas).
15. Bylos duomenis rodo, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai (el. b. l. 7–17, 65): i) 2005-04-21 šalys buvo sudariusios sutartį Nr. TS08813 (žr. Sutarties specialiosios dalies 10 punktą); ii) 2005-04-21 tarp šalių sudaryta sutartis Nr. TS08813 buvo pakeista šalims 2008-09-18 sudarius Sutartį (Elektroninės saugos sutartį Nr. SNM4575). Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog šalys 2018-09-11 sudarė Susitarimą Nr. 3/SNM4575 prie Sutarties, pagal kurį buvo pakeistas Sutarties 12 punktas, t. y. atsakovei vietoje siųstuvo UN-01 komplekto (el. b. l. 8) buvo sumontuotas GPRS komplektas (el. b. l. 70). Po 2018-09-11 Susitarimo sudarymo šalys 2018-09-12 pasirašė: i) įrangos perdavimo–priėmimo aktą (ieškovė priėmė, o atsakovė perdavė dar 2005 m. sumontuotą įrangą: radiobangomis valdomą siųstuvą UN-01, metalinius korpusus, akumuliatorių bei 4 rėlių plokštę); ii) įrangos, atliktų darbų ir panaudotų medžiagų priėmimo–perdavimo aktą, pagal kurį ieškovė atsakovei sumontavo GPRS modulio sistemą (GPRS modulį Nr. SR-G10-TR ir GPRS modulio sąsają Nr. SR-C14-TR); iii) apsauginės signalizacijos priėmimo apsaugai aktą, kuriame nurodyta, jog buvo atlikti patalpų techninio įvertinimo bei signalizacijos priemonių būklės patikrinimas bei apsauginė, priešgaisrinė signalizacijos sistemos veikia.
16. Apylinkės teismas nustatė, kad Sutartimi ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei elektroninės apsaugos paslaugas, kurių esmė – nuolatinis atsakovės objekte (name), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įrengtos signalizacijos sistemos siunčiamų signalų priėmimas ir stebėjimas ieškovės centriniame stebėjimo pulte (toliau – CSP) bei reagavimas į CSP gautus signalizacijos signalus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Sutartis kvalifikuotina kaip atlygintina elektroninė turto apsaugos paslaugų teikimo sutartis (Asmens ir turto apsaugos įstatymo 2 dalies 7 punktas, 23 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 ir 5 dalys).
17. Bylos duomenimis, ieškovė atsakovei pateikė apmokėti šias ginčo sąskaitas: i) 2019-05-31 sąskaitą Nr. FS1756227 už 5 reagavimus (sąskaitos suma – 34,75 Eur) (el. b. l. 18); ii) 2019-06-30 sąskaitą Nr. 1770138 už 6 reagavimus (sąskaitos suma – 41,70 Eur) (el. b. l. 19); iii) 2019-07-31 sąskaitą Nr. 1784521 už 9 reagavimus (sąskaitos suma – 62,55 Eur) (el. b. l. 20). Iš viso pagal aptartas sąskaitas atsakovė turėjo sumokėti 139 Eur (34,75 Eur + 41,70 Eur + 62,55 Eur). Byloje ginčo nėra, jog atsakovė sumokėjo už vieną reagavimą pagal 2019-05-31 sąskaitą, todėl liko skolinga 132,05 Eur už 19 reagavimų (vieno reagavimo vertė – 6,95 Eur.
18. Analizuojant tarp šalių sudarytos rašytinės Sutarties turinį matyti, kad Sutarties specialiosios dalies 7.1 papunktyje nurodyta, jog už vartotojo klaidą taikomos netesybos – 6,95 Eur (23,60 Lt) bauda (el. b. l. 7). Elektroninės apsaugos paslaugos teikimo taisyklių (2018-08-29 redakcija Nr. V-076) (toliau – Taisyklės) 1.8 papunktyje nurodyta, kad vartotojo klaida – Signalizacijos sistemos suveikimas, kai greitojo reagavimo ekipažui (toliau – GRE) atvykus prie Objekto ir jį apžiūrėjus nėra nustatoma jokių išorinių Objekto pažeidimų, kitų neteisėto kėsinimosi į Objektą ar pavojus Objekte esančių asmenų turtui, gyvybei ir sveikatai požymių. Taisyklių 5.4 papunktyje nurodyta, kad už kiekvieną GRE atvykimą, kai nėra nustatoma jokių išorinių Objekto perimetro pažeidimų, kitų neteisėtų kėsinimosi į Objektą ar pavojaus Objekte esančių asmenų turtui, gyvybei ir sveikatai požymių, įskaitant Vartotojo klaidas, Užsakovas moka Sutarties specialiojoje dalyje nustatyto dydžio reagavimo mokestį.
19. Iš GRE vykimo į Objektą (atsakovei priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini)) ataskaitos matyti, kada buvo vykstama į objektą (el. b. l. 70).
20. Atsakovė (apeliantė) teigia, jog elektroninės saugos suveikimai įvyko ne dėl atsakovės, o dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškovės iniciatyva įrengta nauja GPRS įranga siunčia nepagrįstus aliarmus (pranešimus) apie signalizacijos suveikimą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga bei įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, pritaria apylinkės teismo išvadai, jog atsakovei teigiant, kad ieškovė netinkamai suteikė paslaugas atsakovei (reagavo į netinkamai veikiančio GPRS siųstuvo pranešimus), atsakovė turėjo pateikti tokias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie tai, kad GPRS siųstuvas (ar kita ieškovės įranga) būtų sugedusi ar veikusi netinkamai, atsakovė nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Taisyklių 10.1.5 papunktyje nurodyta, kad Užsakovas (atsakovė) įsipareigoja raštu pranešti Vykdytojui (ieškovei) apie pastebėtus Signalizacijos sistemos gedimus ar sutrikimus, nedelsiant juos pastebėjus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė, vadovaudamasi Taisyklių 10.1.5 papunkčiu, būtų informavusi ieškovę apie kokius nors signalizacijos sistemos sutrikimus (gedimus). Iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo, vykusio 2019-07-03 – 2019-09-19, taip pat nematyti, kad atsakovė būtų informavusi ieškovę dėl kokių nors signalizacijos gedimų/sutrikimų (netinkamo veikimo) (el. b. l. 39–56). Atsakovė nenurodė priežasčių, kodėl nepasinaudojo Taisyklių 10.1.5 papunkčio sąlyga ir neinformavo ieškovės apie galimai netinkamai veikiančią signalizaciją. Iš GRE vykimo į Objektą ataskaitos matyti, kad atsakovė arba kiti kontaktiniai asmenys būdavo informuojami telefonu apie suveikusią signalizaciją (žr. komentarus, nurodytus po 2019-04-26, 2019-05-10, 2019-05-17, 2019-05-31, 2019-06-05, 2019-06-23, 2019-06-24, 2019-06-24, 2019-06-26 reagavimais). Duomenis apie tai, kad ieškovės greitojo reagavimo ekipažas (GRE) atvykdavo į Objektą, patvirtino ir pati atsakovė 2019-08-02 elektroniniame laiške („Kadangi kiekvieno incidento atveju siunčiate SMS (angl. short message service; liet. trumpųjų mobiliojo ryšio žinučių paslauga – teismo pastaba) arba skambinate, galiu labai tiksliai suskaičiuoti kiek kartų per periodą buvo atvažiavęs ekipažas“) (el. b. l. 41).
21. Atsakovė teigė, kad daugeliu atveju nebuvo informuojama SMS žinute apie tai, jog suveikė signalizacija ir GRE atvyko į Objektą apžiūrai, todėl yra pagrindas abejoti, ar iš viso GRE buvo atvykęs iki objekto. Vertinant aptartus atsakovės apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, jog, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, Taisyklių 5.2 papunktyje numatyta pareiga ieškovei reaguoti į pavojaus signalą. Taisyklių 7.1 papunktyje nurodyta, kad „jeigu Kontaktinio asmens Objekte nėra ir GRE apžiūrėjus Objektą nenustatyta jokių išorinių Objekto pažeidimų (p. 1.11) laikoma, kad Objektui pavojus negresia. Šiuo atveju pirmus tris Sutarties specialiojoje dalyje nurodytus kontaktinius asmenis Vykdytojas apie įvykusį GRE reagavimą informuoja SMS pranešimu <...>.“ Analizuojant GRE vykimo į Objektą ataskaitą (išklotinę) matyti, kad iš 20 GRE vykimų į Objektą tik apie 9 atvykimus buvo pranešta (pranešta buvo apie vykimus į Objektą 2019-04-26, 2019-05-10, 2019-05-17, 2019-05-31, 2019-06-05, 2019-06-23, 2019-06-24, 2019-06-24 ir 2019-06-26). Apie kitus 11 kartų apie GRE atvykimą į objektą atsakovė ar kiti Sutartyje nurodyti kontaktiniai asmenys informuoti nebuvo (GRE ataskaitoje pateiktas komentaras „Patikrinta (iš išorės be pažeidimų)“ (žr. 2019-05-07, 2019-05-10 (vienas reagavimas iš 2-iejų tą pačią dieną), 2019-05-31 (du reagavimai iš 3-ųjų tą pačią dieną), 2019-06-03 (du reagavimai), 2019-06-05, 2019-06-23, 2019-07-03, 2019-07-04, 2019-07-10, 2019-07-21). Viena vertus, nors atsakovė ir nebuvo informuota SMS žinute (ar skambučiu) kai kuriais atvejais apie GRE atvykimą į Objektą, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog GRE buvo atvykusi į Objektą (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
22. Pasisakant dėl pasikartojančių pranešimų pastebėtina, jog: i) 2019-05-10 buvo užfiksuoti du aliarmai (pranešimai) – 14:29:20 ir 14:55:27. Nustatyta, kad 2019-05-10 į aliarmus (pranešimus) buvo reaguota du kartus, o atsakovė apie GRE atvykimą informuota 15:07:47; ii) 2019-05-31 buvo užfiksuoti trys aliarmai (pranešimai) – 09:54:51, 10:16:43 ir 10:35:05. Atsakovė apie GRE atvykimą informuota vieną kartą – 2019-05-31 10:48:36; iii) 2019-06-03 buvo užfiksuoti du aliarmai (pranešimai) – 10:20:44 ir 13:03:26. Atsakovė apie GRE atvykimą neinformuota; iv) 2019-06-23 buvo užfiksuoti du aliarmai (pranešimai) – 20:36:59 ir 21:18:37. Atsakovė apie GRE atvykimą informuota vieną kartą – 20:58:19; v) 2019-06-24 buvo užfiksuoti du aliarmai (pranešimai) – 00:23:19 ir 01:40:53. Atsakovė apie GRE atvykimą informuota vieną kartą – 00:40:42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laiko tarpas, buvęs tarp GRE vykimo į objektą tą pačią dieną – pakankamai racionalus, t. y. pasikartojantys aliarmai (pranešimai) tą pačią dieną būdavo ne trumpesniais kaip apie 20 min. dažniais. Tai reiškia, kad ieškovė turėjo reaguoti į aliarmus (pranešimus) ir siųsti GRE į Objektą pagal sutarties sąlygas.
23. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, jog ieškovė iš gaunamų pranešimų dažnio turėjo suprasti apie tai, kad galimai netinkamai veikia GPRS siųstuvas (ar kita įranga, kuri galėjo turėti įtakos siunčiamiems signalams). Gaunamų aliarmų (signalų) dažnis nebuvo toks, kuris sudarytų pagrindą abejoti įrangos gedimais. Kita vertus, atsakovė, kaip matyti, nors ir ne apie visus, tačiau buvo informuojama apie gaunamus aliarmus (pranešimus), todėl taip pat galėjo reikšti pretenzijas dėl galimai netinkamai veikiančios įrangos. Atsakovė nurodė, kad ieškovei išmontavus įrangą saugos sistema veikia sklandžiai, tačiau pažymėtina, jog į bylą nepateikta įrodymų, kad atsakovė būtų sumontavusi kitą įrangą. Pastebėtina ir tai, jog ginčo objektas yra ne nauja įranga, o ta, kuri galimai siuntė nepagrįstus aliarmus (signalus).
24. Kiti (likę) apeliantės (atsakovės) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo nėra pagrindo atsakovei priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu (CPK 93 straipsnis). Ieškovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės neteikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.