Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-03-16 · Civilinė byla Nr. e2-433-1115/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-03-16Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-16
Bylos Nr.
e2-433-1115/2020
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03478-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Indrė Savkinienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“
Atsakovas
V. G.
Kategorijos
  • 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-433-1115/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03478-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 16 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė

sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ atstovei A. P., atsakovės V. G. atstovei advokato padėjėjai D. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ ieškinį atsakovei V. G. dėl netesybų, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė UAB „G4S Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės V. G. 132,05 Eur skolos, 4,27 Eur delspinigių, 5 procentus procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 18 d. su atsakove sudarė elektroninės saugos sutartį Nr. SNM4575 (toliau – Sutartis), pagal kurią, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, teikė atsakovei saugos paslaugas. Sutartimi šalys susitarė, kad atsakovė už paslaugas atsiskaitys per 15 dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos, tačiau atsakovė šio sutartinio įsipareigojimo nevykdė ir šiuo metu ieškovei yra įsiskolinusi 132,05 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovė per teismo nustatytą procesinį terminą pateikė atsiliepimą į ieškovė ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė atmesti ieškinį, kaip nepagrįstą. Atsakovės teigimu, ji neatliko nurodytų mokėjimų, nes klaidingi elektroninės saugos suveikimai iš esmės įvyko ne dėl vartotojo klaidos, o dėl pačios ieškovės netinkamai vykdytų elektroninės saugos paslaugos įdiegimo ir vykdymo, todėl atsakovei nekyla prievolė atlikti mokėjimus už klaidingus suveikimus.

4. Dublike ieškovė papildomai nurodė, kad ieškovė, gavusi signalizacijos sistemos signalą centrinio stebėjimo punkte (toliau – CSP), į objektą įsipareigoja siųsti greitojo reagavimo ekipažą. Teigė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. liepos 21 d. ieškovė į atsakovės objektą 20 kartų vyko tais atvejais, kuomet ieškovei į CSP gavus signalizacijos suveikimą, kai greitojo reagavimo ekipažui atvykus prie objekto ir jį apžiūrėjus nebuvo nustatyta jokių išorinių objekto pažeidimų, kitų neteisėtų kėsinimosi į objektą ar pavojaus objekte esančių asmenų turtui, gyvybei ir sveikatai požymių. Paaiškino, kad už kiekvieną greitojo reagavimo ekipažo atvykimą, kai nėra nustatoma jokių išorinių objekto perimetro pažeidimų, kitų neteisėtų kėsinimosi į objektą ar pavojaus objekte esančių asmenų turtui, gyvybei ir sveikatai požymių, įskaitant vartotojo klaidas, užsakovas moka sutartyje nurodytą mokestį (6,95 Eur). Ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma sudaro 139,00 Eur. Atsakovė sumokėjo už 1 (vieną) vartotojo klaidą (reagavimą), atsižvelgiant į tai, atsakovės įsiskolinimas ieškovei pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras sudaro 132,05 Eur (19 reagavimų). Pažymėjo, kad ieškovė atsakovei signalizacijos sistemos neįdiegė, neįrengė, taip pat neteikė atsakovei signalizacijos sistemos techninės priežiūros (techninio aptarnavimo, remonto) paslaugų. Teigė, kad ieškovė dėjo pastangas bendradarbiauti ir raštu atsakinėjo į visus atsakovės teikiamus klausimus.

5. Triplike atsakovė papildomai nurodė, kad pagal ieškovės ir atsakovės susitarimą ieškovė įsipareigojo instaliuoti atsakovei GPRS modulio įrangą, kuri buvo instaliuota 2018 m. rugsėjo 12 d. ir, kuri siunčia aliarmus ir pranešimus ieškovei apie signalizacijos suveikimą, todėl dėl pačios ieškovės netinkamai suteiktų paslaugų ir įmontuotos netinkamos įrangos bei neužtikrinto tinkamo jos veikimo buvo fiksuojami nepagrįsti apsaugos sistemos suveikimai. Teigė, kad sistema suveikdavo nepagrįstai fiksuodama suveikimą kaip vartotojo klaidą. Teigė, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakove bei nepateikė informacijos, kuri pagrįstų suteiktų paslaugų faktą ir jų pagrįstumą, todėl atsakovė neturėjo atlikti mokėjimų pagal išrašytas sąskaitas.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad buvo gauti signalai iš GPRS, į kuriuos ieškovė turėjo reaguoti, kaip tai numato tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta sutartis. Pagal įrangos perdavimo-priėmimo aktą, ieškovė turėjo ištestuoti ar GPRS modulis siunčia signalus į centrinį stebėjimo punktą, buvo gauti rezultatai, jog minėti signalai yra siunčiami. Pažymėjo, kad ieškovė teikia elektroninės saugos paslaugas, o ne apsaugos sistemos techninės priežiūros paslaugas, todėl nėra atsakinga atsakovės signalizacijos sistemos veikimą. Paaiškino, kad sistema suveikti galėjo dėl įvairių priežasčių, kaip pavyzdžiui, namo viduje judantys objektai, praviras langas, dėl kurio susidaro skersvėjis, tokie pažeidimai atvykusiam ekipažui nėra matomi ir laikomi vartotojo klaida. Nurodė, jog atsakovė neįrodė, kad GPRS sistema veikė netinkamai. Pažymėjo, kad atsakovė turėjo teisė atšaukti ekipažus iki jiems atvykus, tačiau tokių atšaukimų gauta nebuvo.

Šalies argumentai

7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad GPRS modulį, kuris veikė netinkamai ir siuntė signalus nesant pažeidimų, įrengė ieškovė, todėl atsakovė nėra atsakinga už tokius suveikimus. Teigė, kad apie sistemos suveikimą atsakovė nebuvo informuota, o ekipažų atvykimas į objektą nebuvo užfiksuotas. Nurodė, kad ieškovė neįdiegė pačios signalizacijos sistemos atsakovės namuose.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio bei šalių atstovių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2008 m. rugsėjo 18 d. sudarė elektroninės saugos sutartį Nr. SNM4575, kuria vadovaujantis ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei elektroninės apsaugos paslaugas. Šių paslaugų esmė – nuolatinis užsakovo objekte (name), esančiame adresu Gabijos g. 5, Avižienių sen., Vilniaus r. sav., įrengtos signalizacijos sistemos siunčiamų signalų priėmimas ir stebėjimas UAB „G4S Lietuva“ centriniame stebėjimo pulte bei reagavimas į CSP gautus signalizacijos signalus. Atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti ieškovei sutartyje nustatyta tvarka bei terminais.

9. Sutinkamai su CK 6.256 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (LR CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

10. Matyti, kad šiuo atveju tarp šalių nėra ginčo dėl tos aplinkybės, jog tarp šalių buvo susiklostę saugos paslaugų sutartiniai teisiniai santykiai pagal šalių tarpusavyje pasirašytą elektroninės saugos sutartį Nr. SNM4575.

11. Kaip minėta, ieškovės atsakovei teiktų paslaugų esmė – nuolatinis užsakovo objekte (name) įrengtos signalizacijos sistemos siunčiamų signalų priėmimas ir stebėjimas UAB „G4S Lietuva“ centriniame stebėjimo pulte bei reagavimas į CSP gautus signalizacijos signalus.

12. Ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. liepos 21 d. į atsakovės objektą vyko 20 kartų. Ekipažui atvykus prie objekto ir jį apžiūrėjus nebuvo nustatyta jokių išorinių objekto pažeidimų, kitų neteisėtų kėsinimosi į objektą ar pavojaus objekte esančių asmenų turtui, gyvybei ir sveikatai požymių, todėl ieškovė, vadovaudamasi Elektroninės apsaugos paslaugos teikimo taisyklių 5.4 papunktyje nustatyta tvarka, paskaičiavo mokesčio dydį už reagavimą (už vieną reagavimą - 6,95 Eur (23,60 Lt).

13. Pagal Elektroninės apsaugos paslaugos teikimo taisyklių 1.8 papunktį vartotojo klaida yra signalizacijos sistemos suveikimas, kai greitojo reagavimo ekipažui atvykus prie objekto ir jį apžiūrėjus nėra nustatoma jokių išorinių objekto pažeidimų, kitų neteisėtų kėsinimosi į objektą ar pavojaus objekte esančių asmenų turtui, gyvybei ir sveikatai požymių.

14. Ieškovė, nustačiusi, kad elektroninė saugos sistema suveikė dėl vartotojo, šiuo atveju atsakovės, klaidos, už minėtus reagavimus išrašė atsakovei PMV sąskaitas faktūras: 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1756227; 2019 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1770138; 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1784521, kurių bendra suma sudaro 139,00 Eur. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė sumokėjo už vieną reagavimą pagal 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1756227, todėl, kaip nurodo ieškovė, atsakovės įsiskolinimas pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras sudaro 132,05 Eur už 19 reagavimų.

15. Pažymėtina tai, kad esant tarp šalių ginčui, kiekviena šalis turi pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu, t. y. ieškovas turi pilnai įrodyti ieškinio pagrįstumo aplinkybes, o atsakovas – savo atsikirtimų pagrįstumo aplinkybes. Šiuo atveju ieškovei iškilo pareiga įrodyti, jog ieškovo paslaugos atsakovui buvo suteiktos tinkamai ir laiku, o atsakovei iškilo pareiga įrodyti – jog ieškovės paslaugos atsakovei buvo suteiktos netinkamai (arba iš viso nebuvo suteiktos) (CPK 176–179 straipsniai).

16. Atsakovė savo nesutikimą su ieškiniu iš esmės grindžia tuo, kad elektroninės saugos suveikimai įvyko ne dėl jos klaidos, o dėl pačios ieškovės netinkamai vykdytų elektroninės saugos paslaugos įdiegimo ir vykdymo.

17. Visų pirma pažymėtina, kad elektroninės apsaugos paslaugos teikimo taisyklių 5.2 papunktyje, be viso kito numatyta, kad CSP gavus pavojaus signalą vykdytojas nedelsdamas siunčia greitojo reagavimo ekipažą prie objekto. Taigi matyti, kad, vadovaujantis sutarties nuostatomis, ieškovė privalėjo reaguoti į CSP signalus ir siųsti greitojo reagavimo ekipažą prie objekto.

18. Atsakovė teigia, kad GPRS modulį, kuris veikė netinkamai ir siuntė signalus į CSP nesant pažeidimų, įrengė ieškovė, todėl atsakovė nėra atsakinga už tokius suveikimus. Teismas tokį atsakovės teiginį vertintina kaip deklaratyvų, kadangi jis nėra pagrįstas jokiais įrodymais (CPK 176–179 straipsniai). Iš byloje pateikto ieškovės ir atsakovės 2018 m. rugsėjo 11 d. susitarimo Nr. 3/SNM4575 matyti, kad ieškovė įsipareigojo instaliuoti atsakovei GPRS modulio įrangą, kuri buvo instaliuota 2018 m. rugsėjo 12 d., o paslaugos perdavimo-priėmimo faktas užfiksuotas įrangos perdavimo-priėmimo aktu. Apsauginės signalizacijos priėmimo apsaugai akte ieškovė patvirtino, kad įranga sumontuota tinkamai bei sistema veikia be trikdžių, signalas iš procesoriaus gaunamas CSP.

19. Taip pat pažymėtina, jog ieškovė atsakovei signalizacijos sistemos neįrengė ir neįdiegė, elektroninės apsaugos paslaugos sutarties pagrindu pradėtos teikti signalizacijos sistemai jau esant atsakovės objekte, tą teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovės atstovė.

20. Atsakovė teigia, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakove bei nepateikė informacijos, kuri pagrįstų suteiktų paslaugų faktą ir jų pagrįstumą, todėl atsakovė neturėjo galimybės atlikti mokėjimo pagal išrašytas sąskaitas. Teismas tokius atsakovės teiginius laiko nepagrįstais, kadangi iš pačios atsakovės byloje pateiktų susirašinėjimų su ieškovės atstovais matyti, kad ieškovė raštu komunikavo su atsakove, atsakinėjo į jos klausimus. Taigi matyti, kad ieškovė nuo pat pradžių teikė atsakovei paaiškinimus dėl susidariusios skolos už suteiktas paslaugas.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė sutartyje numatytos savo pareigos mokėti už suteiktas paslaugas neįvykdė, šių aplinkybių neginčijo, todėl laikytina, kad atsakovė pažeidė savo prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 132,05 Eur skolos.

22. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 4,27 Eur delspinigių. Sutarties bendrosios dalies 15.2 papunkčiu atsakovė įsipareigojo, laiku nesumokėjusi sutartyje numatytų mokėjimų mokėti 0,03 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistini 4,27 Eur delspinigiai.

23. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

24. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (136,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.

25. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis, o atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

26. Teismas patyrė byloje 5,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), kurios išieškotinos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“, įmonės kodas 122887029, naudai 132,05 Eur (vieno šimto trisdešimt dviejų eurų 05 ct) skolą, 4,27 Eur (keturių eurų 27 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (136,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Priteisti valstybei (gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,38 Eur (penkis eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Indrė Savkinienė