Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-226-957/2022 Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00574-2007-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)

2022 m. rugpjūčio 1 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. (A. L.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. 58-143 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nuosprendžiu A. L. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, BK 294 straipsnio 2 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta trylikos metų laisvės atėmimo bausme.

2. Nuteistajam A. L. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. birželio 22 d., o bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. birželio 20 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

12. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo argumentais, Komisijos nutarime ir asmens byloje esančia medžiaga, patikrinęs žemesniojo teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad priešingai, nei konstatavo žemesnės instancijos teismas, nėra pagrindo manyti, jog A. L. nėra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės.

16. Teismas, išanalizavęs nuteistojo A. L. asmens byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad šiuo atveju Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, todėl pagrįstai sprendė, kad šiuo metu įmanoma nuteistojo elgesį toliau keisti neizoliavus jo nuo visuomenės, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tuo tarpu žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą, išskirtinę reikšmę suteikė nuteistąjį neigiamai apibūdinančioms ir jam nepalankioms aplinkybėms. Žemesniojo teismo nutartyje nurodyti motyvai nėra pakankamai svarūs ir reikšmingi, kad galėtų paneigti nuteistojo teisę pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, įvykdžius visus įstatymo keliamus reikalavimus. Remiantis tokiu argumentavimu, kokį išdėstė žemesnysis teismas, lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę, o nuteistieji nebūtų skatinami ir motyvuojami bausmės atlikimo laikotarpiu dėti pastangas iš tiesų pakeisti savo elgesį.

20. Pažymėtina, kad iš asmens byloje esančių socialinio tyrimo išvadų ir kitos asmens bylos medžiagos matyti, jog A. L. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, buvo atliktas ne kartą. Pirminis vertinimo balas nustatytas 24 balai, kuris vėliau padidėjo iki 45 balų, tačiau nuo 2019 m. gruodžio 3 d. stebimas nuoseklus nuteistojo A. L. nusikalstamos elgesio rizikos mažėjimas, kadangi paminėto vertinimo metu rizika sumažėjo nuo 45 iki 38 balų, 2020 m. birželio 12 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 38 iki 32 balų, o 2020 m. gruodžio 15 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad A. L. nusikalstamos elgesio rizika dar sumažėjo nuo 32 iki 26 balų, t. y. nustatyta žema nuteistojo nusikalstamos elgesio rizika, kuri išliko ir vėlesnių vertinimų metu. Be to, paskutinėje socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad 2022 m. balandžio 8 d. buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kurio metu buvo nustatyta žema A. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir stebimas nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas. Tokios aplinkybės, priešingai nei nustatė žemesnysis teismas, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis A. L. atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Žemesnysis teismas pateikė nuteistojo A. L. dinaminių kriminogeninių veiksnių analizę ir sprendė, kad nuteistasis įdėjo nepakankamai veiksmų ir pastangų, siekdamas minimizuoti jų įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui, ir tokių nuteistojo pastangų nepakanka konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau toks procesinio sprendimo argumentavimas šiuo atveju nelaikytinas tinkamu ir neatitinka teisės aktų reikalavimų. Aukštesnysis teismas šiuo aspektu pažymi, kad esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, priešingai nei teigia apylinkės teismas, BVK 157 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas nereikalauja nustatyti dar ir akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. BVK 157 straipsnio dispozicijos konstrukcija leidžia spręsti, kad pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinimas, sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos, aktualus tais atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra priskiriama aukštesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikos grupei. Kita vertus, žemos nusikalstamo elgesio rizikos grupės įverčių mažėjimas šios grupės įverčių ribose, taip pat gali būti reikšmingas, sprendžiant apie nuteistojo pastangas dar labiau keisti savo elgesį teigiama linkme. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad nepaisant to, jog nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką įstatymas nereikalauja nustatyti jo pažangą tokią riziką mažinant, iš A. L. asmens bylos matyti, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra ne tik priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau nuo 2019 m. gruodžio 3 d. stebima akivaizdi ir pakankamai reikšminga pažanga ją mažinant ir žemos rizikos įverčių kontekste. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai spręsti, kad jau daugiau nei dvejus pastaruosius metus A. L. deda pakankamai reikšmingas pastangas keistis teigiama linkme.

21. Pastebėtina, kad žemesnysis teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, jog iš nuteistojo A. L. asmens bylos matyti, jog jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo visiškai pavyzdingas, jis drausmine tvarka už vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus buvo baustas 12 kartų, daugiausia 2018-2019 metų laikotarpiu, be to, 6 kartus svarstytas drausmine tvarka, bet nuobaudos neskirtos. Ši aplinkybė nėra palanki nuteistajam, vis dėlto šį ankstesnį jo elgesį apibūdinanti aplinkybė, kurios nuteistasis jau nebegali pakeisti, negali tapti pagrindu eliminuoti galimybę taikyti jam lygtinį paleidimą ir paneigti vėliau sekusį jo pozityvų elgesį bausmės atlikimo metu. Išties, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą ir vertinant nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje metu, viena iš svarbių aplinkybių, kuri turi būti įvertinta, yra tai, ar nuteistasis laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Vis dėlto teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nepakanka vien nuteistojo padarytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimų skaičiaus konstatavimo, o būtina įvertinti praėjusį laikotarpį nuo paskutinio tokio pažeidimo, nuteistajam taikytų nuobaudų santykį su jam taikytais paskatinimais ir jų reikšmingumą, nuteistojo pastangas eliminuoti pažeidimo priežastis lankant atitinkamus užsiėmimus ir pan. (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-149-851/2021, 1S-312-932/2021, 1S-43-1053/2022, 1S-59-497/2022 ir kt.). Aukštesniojo teismo vertinimu, tokiais atvejais vertintinos tiek pirmiau paminėtoje teismų praktikoje nurodytos aplinkybės, tiek nuteistojo padarytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimų pavojingumas, jų turinys ir priežastys.

22. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad iš nuteistojo A. L. asmens byloje esančių duomenų matyti, jog jo padaryti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimai nors ir vertintini jam nepalankiai, tačiau savo esme nebuvo šiurkštūs, nemaža dalis jų padaryti greičiau kaip protesto forma prieš prastas laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygas pataisos įstaigoje. Be to, dalis nuobaudų panaikinta anksčiau laiko dėl nuteistojo gero elgesio. Pastebėtina ir tai, kad paskutinį kartą drausmine tvarka baustas 2019 m. gegužės 8 d., t. y. daugiau nei prieš trejus metus ir nuo to laiko daugiau nuobaudų negavo. Iš esmės visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo 18 kartų skatintas už gerą, pavyzdingą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, sąžiningą darbą būryje ir valstybės įmonėje „Mūsų Amatai“. Daugiausia kartų skatintas 2018 – 2021 m. laikotarpiu. Todėl aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nepaisant to, jog nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka, jo gauti paskatinimai ir vėliau sekęs pozityvus elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės kompensuoja šiuos nešiurkščius pažeidimus ir rodo pakankamai progresyvų ir pozityvų nuteistojo resocializacijos procesą, o tai taip pat sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistasis A. L. ir būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos visuomenėje sugebės elgtis dorai ir teisingai, nebedarys ne tik naujų nusikalstamų veikų, tačiau ir kitų teisės pažeidimų, kas būtent ir yra vienas iš esminių bausmės tikslų.

23. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas šiuo atveju be pagrindo nuteistajam A. L. nepalankiai vertino aplinkybę, kad jis ilgą laiką nedirbo ir pradėjo dirbti tik praėjus 7 metų laikotarpiui nuo bausmės atlikimo pradžios. Pažymėtina, kad iš asmens bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis A. L. visą bausmės atlikimo laikotarpį aktyviai dalyvavo elgesio pataisos programose, vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo metu jis įgijo 3 naujas kvalifikacijas, nors atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje ne visada buvo motyvuotas darbine veikla, tačiau bausmės atlikimo metu savo požiūrį ir nuostatas į darbą keitė ir nuo 2019 m. gegužės 20 d. dirbo Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, Pravieniškių filialo paslaugų ir teikimo ir gamybos cecho siuvimo bare darbininku – vienetininku, dėl tinkamos darbinės veiklos buvo skatintas 9 kartus. Taigi, nepaisant to, kad nuteistasis A. L. gana ilgai nedirbo, tačiau jis pataisos namuose įgijo 3 naujas kvalifikacijas ir nuo 2019 metų gegužės 20 d. dirba iki šiol, t. y. daugiau nei trejus metus, o tai, aukštesniojo teismo vertinimu, yra pakankamai reikšmingas laikotarpis darbiniams įgūdžiams ir socialiai pozityviam elgesio modeliui susiformuoti. Pastebėtina, kad nuteistojo A. L. pastangos keisti savo elgesį, socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir siekis įrodyti, jog reali laisvės atėmimo bausmė BK 41 straipsnyje numatytus tikslus jau pasiekė, buvo įvertinti ir pataisos įstaigos administracijos perkeliant nuteistąjį į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus. Perkeltas į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus nuteistasis savarankiškai susirado darbą ir 2021 m. gruodžio 1 d. pradėjo dirbti UAB „D“ kaminų ir kaminų įdėklų montuotojo pagalbiniu darbininku, o nuo 2021 m. gruodžio 29 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą – montuoja nestandartinius baldus, užsiima jų gamyba. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis nuo 2022 m. vasario 1 d. dirba ir UAB „E“. Aplinkybės, kad nuteistasis darbą susirado savarankiškai rodo, jog jo siekis dirbti ne deklaratyvus, o įrodytas atkakliu elgesiu, be to, jam suteikta teisė dirbti už pataisos įstaigos ribų, o tai rodo, jog jis įgijęs pataisos įstaigos administracijos pasitikėjimą, kurį pateisina, nes jokių pažeidimų laisvėje nenustatyta. Aptarti duomenys rodo teigiamą nuteistojo požiūrį į darbą, įgytos kvalifikacijos ne tik rodo nuteistojo motyvaciją mokytis, tačiau ir sudaro palankesnes sąlygas integruotis į visuomenę, susirasti darbą.

24. Klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių kontekste svarbu pabrėžti ir tai, kad nuteistasis A. L. Komisijoje svarstytas net septynis kartus, po svarstymų, kurių metu nutarta netaikyti jam lygtinio paleidimo, jis dėjo pastangas keisti savo elgesį, vykdė rekomendacijas, atitinkamai tai buvo įvertinta Komisijos, kuri sprendimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo A. L. atžvilgiu priima jau ne pirmą kartą. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 95-511 taikė nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai minėto nutarimo nepatvirtino, o šio teismo nutartį paliko galioti Kauno apygardos teismas. Šiuo atveju apygardos teismas pažymi, kad kaip matyti iš 2022 m. gegužės 10 d. socialinio tyrimo išvados, po ankstesnių teismų sprendimų nuteistasis ir toliau tęsė socialiai pozityvų ir progresyvų elgesį, pilnai įvykdė ankstesnės Komisijos pateiktas rekomendacijas – tęsė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. Nuteistasis reguliariai palaiko socialinius ryšius su sugyventine ir dukra, vyksta į trumpalaikes dviejų dienų išvykas pas jas, prisideda prie dukros išlaikymo, lygtinio paleidimo metu gyventų pas sugyventinę ir dukrą, įsiskolinimų neturi, civilinį ieškinį atlygino, stengiasi įvertinti galimas savo elgesio pasekmes (disciplinuotas elgesys pataisos įstaigoje, galiojančių nuobaudų neturėjimas, dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, teigiamo savęs vaizdo kūrimas, paskatinimai, darbinė veikla ir kt.), kryptingai siekia savo asmeninių tikslų. Nuteistasis yra pakankamai orientuotas į savęs realizavimą socialiai priimtinais būdais ir priemonėmis, atlikdamas bausmę pusiaukelės namuose į priežiūrą reaguoja teigiamai, geba laikytis jam keliamų reikalavimų, tvarko bendrojo naudojimo patalpas ir teritoriją pagal patvirtintą grafiką, iš trumpalaikių dviejų dienų išvykų grįžta laiku, lanko socialinių darbuotojų konsultacijas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Aukštesniojo teismo nuomone, visos aukščiau išvardintos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis A. L., kaip ir nurodė Komisija nutarime, yra padaręs reikšmingą pažangą valdydamas su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius.

25. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. L. atveju yra nustatyti penki apsauginiai riziką mažinantys veiksniai – patvirtinta gyvenamoji vieta, ryšių su artimaisiais palaikymas, realus savęs vertinimas, aukšta motyvacija nebenusikalsti bei laikytis teismo skirtų įpareigojimų, teigiama nuostata darbo atžvilgiu. Tai gana reikšmingas kiekis apsauginių veiksnių, sudarančių pagrindą tikėti nuteistojo asmenybės pokyčiu. Nėra pagrindo sutikti su apylinkės teismo teiginiu, kad socialinio tyrimo išvadoje nenustatyta statinių kriminogeninių nuteistojo A. L. veiksnių. Tokia aplinkybė apylinkės teismo įvertinta lyg ir palankiai nuteistajam, tačiau iš esmės ji turėtų būti vertinama dviem aspektais. Išties, minimoje išvadoje statiniai kriminogeniniai veiksniai nėra nurodyti, tačiau tai nepaneigia jų egzistavimo. Antai iš asmens byloje esančių ankstesnių socialinio tyrimo išvadų matyti, kad statinius kriminogeninius veiksnius pagal tuo metu galiojusias metodikas sudarė 18 balų. Pažymėtina, kad statiniais veiksniais laikomi pastovūs teisės pažeidėjo praeities įvykiai (pavyzdžiui amžius pirmojo teistumo metu, ankstesnių teistumų skaičius), kurie padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką ir kurių neįmanoma pakeisti intervencija. Statiniai veiksniai taip pat gali keistis, gali padidėti nuteistojo padarytų teisės pažeidimų skaičius, tačiau jie keičiasi labai nedaug ir lėtai arba išvis nesikeičia, nes susiję tik su teisės pažeidėjo praeitimi ir negali būti intervencijos objektas. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistojo A. L. amžius nusikalstamų veikų padarymo metu, jo praeityje padarytos nusikalstamos veikos sudaro statinius jo nusikalstamos elgesio rizikos veiksnius, ankstesnėse socialinio tyrimo išvadose tokie veiksniai įvertinti 18 balų, tuo tarpu paskutinėje išvadoje įverčiai, laikantis tuo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 naujai patvirtintų „Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų“ (2021 m. birželio 4 d. redakcija, šiuo metu nebegaliojantis teisės aktas) 8.8 punkto reikalavimų, nenurodyti, todėl apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog visi kriminogeniniai veiksniai šiuo atveju yra dinaminiai. Išties, statiniai kriminogeniniai veiksniai didina pakartotinio nusikalstamumo riziką, todėl, viena vertus, jie vertintini daugiau nepalankiai nuteistajam, kita vertus, šie veiksniai iš esmės nekintantys, ar kintantys labai mažai, jie susiję su nuteistojo praeities įvykiais, todėl vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, svarbiausias vaidmuo tenka būtent dinaminių veiksnių mažinimui. Nagrinėjamu atveju susipažinus su teisės pažeidėjo įvertinimo sistemoje OASys esančiais nuteistojo A. L. įvertinimais matyti, kad paskutinius du kartus (2021 m. rugpjūčio 18 d. ir 2022 m. balandžio 8 d.) vertinant A. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ji nustatyta žema ir abiem atvejais sudarė po 18 balų. Išties, skirtingai nei skunde nurodo nuteistasis, ne visus šiuos 18 balų sudaro statiniai veiksniai ir galimybė mažinti dinaminius veiksnius vis dar išlieka, tačiau akivaizdu, kad priešingai nei nustatė apylinkės teismas, dinaminiai nuteistojo A. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai šiuo atveju mažėjo intensyviai ir reikšmingai, nepaisant to, kad paskutinių vertinimų metu stabilizavosi. Iš asmens bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. L. reikšmingai keitė savo elgesį ir nuostatas pozityvia linkme. Komisija nutarime taip pat pažymėjo, kad stebima aukšta nuteistojo prosocialaus elgesio motyvacija, lankstus mąstymas, gebėjimas išsikelti tikslus ir jų planingai siekti, gebėjimas atpažinti ir įvardinti sritis, skatinančias nusikalstamą elgesį, suvokti netinkamo elgesio pasekmes, aukšta motyvacija nenusikalsti ir laikytis teismo įpareigojimų. Todėl sutiktina su Komisijos išvada, jog aptartos aplinkybės sudaro palankias A. L. reintegracijos į visuomenę prielaidas ir tai, be kita ko, rodo nuteistojo pozityvų kriminogeninių veiksnių dinamikos kitimą. Esant tokioms aplinkybėms aukštesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvada, jog nuteistasis nedėjo maksimalių pastangų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, eliminuoti jam nustatomus kriminogeninius veiksnius, nepagrįsta.

26. Aukštesnysis teismas sutinka, jog remiantis teismų praktika, vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir jo daromą pažangą negalima neatsižvelgti į veikos, už kurios padarymą asmuo yra nuteistas, aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, tai, kad jis padarė vieną iš pavojingiausių nusikaltimų, kurio pasekmės yra negrįžtamos, t. y. nuteistojo nusikalstamais veiksmais buvo nužudytas asmuo, taip pat į visuomenės lūkestį, kad kaltininkas sulauktų tinkamos bausmės ir ją atliktų, tačiau šios aplinkybės negali būti esminės priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo. Viena vertus pažymėtina, kad visos esminės A. L. apibūdinančios aplinkybės (padaryto nusikaltimo pobūdis ir kitos aplinkybės) jau buvo įvertintos apkaltinamajame nuosprendyje, individualizuojant skiriamą pačią griežčiausią bausmę – ilgalaikį laisvės atėmimą 13 metų. Priešingai nei vertino apylinkės teismas, nuteistasis A. L. šiuo metu yra atlikęs didelę dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. daugiau nei 11 metų, iš kurių ilgiau nei trejus pastaruosius metus elgėsi iš esmės pavyzdingai, aktyviais veiksmais siekė kiek įmanoma keisti savo elgesį teigiama linkme, kas tik sustiprina išvadą, kad nuteistasis nebenori nusikalsti ir siekia ateityje gyventi nepažeidinėdamas įstatymų bei nebedarydamas naujų nusikalstamų veikų.

27. Be to, pažymėtina, kad vertinant nuteistojo asmenybę ir jo polinkį keistis pozityvia linkme, svarbu atsižvelgti ir į jo procesinį elgesį vykstant ikiteisminiam tyrimui bei teisminiam bylos nagrinėjimui, taip pat elgesį pataisos įstaigoje, kiek tai susiję su subkultūrų tradicijų laikymusi, dalyvavimu kriminalinėse situacijose ir pan., kas taip pat leidžia prognozuoti, kaip nuteistasis elgsis lygtinai jį paleidus iš pataisos įstaigos. Nagrinėjamu atveju pateiktoje asmens byloje nėra objektyvių duomenų, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę būtų pastebėta, jog nuteistasis laikytųsi nuteistųjų kriminalinės subkultūros tradicijų arba dalyvautų kriminalinėse situacijose. Iš esmės galima sutikti su apylinkės teismo pastebėjimais, kad nuteistojo praeityje padarytų nusikaltimų pobūdis ir mastas rodo jo pavojingumą, tačiau įvertinus nuo padarytų nusikalstamų veikų praėjusį laikotarpį, aplinkybę, kad tai buvo pirmas ir vienintelis A. L. teistumas, kad atsakomybės jis nevengė, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu laikėsi procesinės drausmės, darytina išvada, kad toks pavojingumas šiai dienai nebeišlikęs, ką iš esmės akivaizdžiai rodo ir paties nuteistojo A. L. elgesys pataisos įstaigoje laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nuteistasis A. L. po padaryto nusikaltimo beveik ketverius metus gyveno laisvėje, buvo taikomos kardomosios priemonės, nesusijusios su laisvės atėmimu, asmuo tuo laikotarpiu niekada nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka, nebandė bėgti, slapstytis ar kelti pavojų visuomenei kardomųjų priemonių taikymo metu, minėta, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, teisės pažeidėjui būdingas nusikalstamas elgesys nefiksuotas, tai rodo mažesnį asmens pavojingumą, kuris iš esmės tik dar labiau sumažėjo bausmės atlikimo metu. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių konkrečių ir abejonių nekeliančių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Tuo tarpu skundžiamos nutarties motyvai, susiję su tuo, kad nuteistojo didesnį pavojingumą rodo tai, jog bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, skundė apeliacine ir kasacine tvarka teismų priimtus sprendimus, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, kad kaltinamojo teisė pasirinkti savo gynybos poziciją ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, skųsti teismų sprendimus, yra vienos iš esminių baudžiamojo proceso įstatyme numatytų kaltinamojo teisių, sudarančių teisės į gynybą turinį. Atitinkamai nuteistajam nepalankus teismų sprendimų motyvavimas vėlesniuose procesuose, tiesiogiai sekančiuose iš jo padarytos nusikalstamos veikos ir jo pripažinimo kaltu, remiantis tuo, kad jis bylos nagrinėjimo procese naudojosi fundamentalia teise į gynybą, laikytinas ydingu. Pažymėtina, kad iš nuteistojo A. L. asmens byloje esančių socialinio tyrimo išvadų matyti, kad nuteistasis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų neneigia, ją pripažįsta ir suvokia, jog yra už tai atsakingas.

28. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistojo A. L. pavojingumas visuomenei šiuo metu iš esmės minimalus. Atitinkamai darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo netvirtinti Komisijos 2022 m. birželio 2 d. nutarimo. Juo labiau, kad sprendimą taikyti lygtinį paleidimą Komisija priėmė vienbalsiai, todėl būtent į Komisijos narių nuomonę, sprendžiant ar asmeniui taikyti šį teisinį institutą, turi būti atsižvelgiama iš esmės, kadangi būtent Komisijos nariai pasikartojančių svarstymų metu nuolatos stebi asmenį ir mato tikrąją nuteistojo elgesio pažangą bei objektyviai gali įvertinti, ar asmuo tinkamai elgsis ir neizoliuotas nuo visuomenės.

29. Bendrame aplinkybių kontekste teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis yra besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Priešingai – lygtinio paleidimo ir nuteistųjų probacijos taikymo teisinis reglamentavimas nustato itin precizišką lygtinai paleistų asmenų priežiūrą, todėl nuteistajam nesilaikant jam nustatytų pareigų, jis gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

30. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo įžvelgti nuteistojo A. L. asmenybės reikšmingo pavojingumo, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir pastangos tinkamai atlikti paskirtą bausmę bei mažinti nusikalstamo elgesio riziką rodo jo motyvaciją keistis bei tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, laikytis įstatymų ir pakartotinai nenusikalsti, todėl jo elgesys toliau gali būti keičiamas neizoliavus jo nuo visuomenės.

31. Aukštesniojo teismo nuomone, lygtinai paleidus A. L. bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Esant šioms aplinkybėms Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. 58-143 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. L., naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas – Komisijos nutarimas tvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo A. L. (A. L.) skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. 58-143 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. L.“.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.