Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys D. P. ir Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenų pagrindu bei teismui patikrinus VĮ Registrų centro Gyventojų registrą nustatyta, kad J. P. turėjo (duomenys neskelbtini) vaikus, t. y. D. P., E. S. ir E. P.. VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenimis E. P., gimęs (duomenys neskelbtini) d. yra miręs (duomenys neskelbtini) d., mirė nevedęs, vaikų neturėjo. Pateiktas ištuokos liudijimas AO Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad J. P. santuoka su M. P. nutraukta (duomenys neskelbtini) d. Iš Marijampolės apylinkės teismo archyvinės bylos Nr. 2-772-03/2022 duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) d. sprendimu J. P. pripažintas mirusiu, sprendimui įsiteisėjus, Marijampolės civilinės metrikacijos skyrius (duomenys neskelbtini) d. išdavė mirties liudijimą AA Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad J. P. mirė (duomenys neskelbtini) d. Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. rugpjūčio 24 d. išrašo duomenimis, J. P. nuosavybės teise turėjo negyvenamą patalpą – garažą (boksą) Nr. 33, adresas (duomenys neskelbtini). Kitų įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturėjo. Pagal 2022 m. rugsėjo 21 d. testamentų registro išrašą nustatyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo J. P. sudarytų testamentų, palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikimo atsisakymo aktų bei pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Marijampolės 3-ojo notaro biuro notarės liudijimo duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. mirus J. P. paveldėjimo byla biure laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) m. iki šiol neužvesta, įpėdinių pareiškimų dėl palikimo priėmimo negauta. Iš teismui pateiktos pareiškėjos ir advokato padėjėjo Virginijaus Ražuko atstovavimo sutarties matyti, kad ji buvo sudaryta 2022 m. rugpjūčio 24 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimtas dviem būdais: pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y., kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjos elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant įpėdinio elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

Dėl pirmosios sąlygos, tai yra ar egzistavo pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis ji vadovaujasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, nustatyta, kad pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. J. P. pripažinus mirusiu pareiškėjai buvo trylika metų, o pareiškėjos seseriai D. P. – 17 metų. Apie tai, kad J. P. turėjo garažą, nei vaikai, nei jo sutuoktinė M. P., nežinojo ir buvo įsitikinusi, kad jokio J. P. palikimo nebuvo, todėl į teismą gauti leidimą nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą nesikreipė, taip po J. P. mirties atsiradęs palikimas liko nepriimtas. Bylos duomenimis pareiškėja prie savo gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), esančioje pašto dėžutėje 2022 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje rado GSEB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą apie tai, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d. yra šaukiamas visuotinis narių susirinkimas. Susisiekus su GSEB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku sužinojo, kad pranešimas turėjo būti skirtas pareiškėjos tėvui J. P., nes pareiškėjos tėvas iki (duomenys neskelbtini) metų gyveno tuo pačiu adresu, kuriuo dabar gyvena pareiškėja. Pareiškėja išsiaiškino, kad J. P. vardu yra registruota negyvenamoji patalpa - garažas (boksas) Nr. 33, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Tuomet kreipėsi į advokato padėjėją parengti procesinius dokumentus dėl kreipimosi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Šią aplinkybę patvirtina teismui pateikta 2022 m. rugpjūčio 24 d. atstovavimo sutartis, taigi vertinama, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama įgyvendinti jai įstatymo suteiktą teisę. Teismas įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes (jų loginę seką), tiek ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad egzistavo pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą.

Dėl antrosios sąlygos, tai yra jog konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą. Vertinant pareiškėjos elgesį bei pripažįstant konkrečias priežastis svarbiomis, svarbus palikimą siekiančio priimti asmens elgesys, kuris vertinamas pagal tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-706/2016). Vertindamas palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių svarbą, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėja su seserimi (suinteresuotu asmeniu) D. P., kaip pirmos eilės įpėdinės, (duomenys neskelbtini) d. J. P. pripažinus mirusiu buvo nepilnametės, neturėjo veiksnumo ir savo veiksmais įgyti teisių ir pareigų negalėjo, o vos tik sužinojusi apie J. P. palikimą (garažą) dėl praleisto termino ėmėsi aktyvių veiksmų, kreipėsi į advokato padėjėją, siekiant parengti procesinius dokumentus dėl kreipimosi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Sutiktina su pareiškėjos nurodytu, kad atsisakymas atnaujinti terminą palikimui priimti, kurį nepilnametis vaikas praleido ne dėl savo kaltės, nes jis, būdamas nepilnamečiu, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis), būtų nesuderinamas su bendraisiais teisės principais bei kad pareiškėjos motina, kaip nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, dėl nežinojimo laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių pareiškėjai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis pateisinti termino praleidimą.

Pasisakant dėl trečiosios sąlygos, tai yra jog teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių ar nepriėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo, nurodytina, kad palikėjas J. P. nebuvo sudaręs testamento. Suinteresuotas asmuo D. P. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos reikalavimus sutinka. Kaip minėta, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas teigia, jog jei teismas, visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą J. P. palikimui priimti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Be to, byloje nėra duomenų, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų kitų asmenų teises.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėja E. S. įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo J. P. mirties priimti praleido dėl objektyvių priežasčių, termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų interesų, todėl terminas palikimui priimti atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos, todėl iš pareiškėjos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 578 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymu nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) d., priimti.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi teisę per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) d., paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.