Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų N. K., Z. S., T. K. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria pareiškimas tenkintas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys N. K., Z. S., T. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Zarasų r. apylinkės teismas 2010-08-23 nutartimi J. M. pareiškimą patenkino; atnaujino J. M. terminą palikimui priimti po tėvo N. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties; priteisė iš pareiškėjo 29,20 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad N. K. mirė (duomenys neskelbtini), testamento surašęs nebuvo. Pareiškėjas yra jo pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, gyvena Daugpilio mieste Latvijos Respublikoje. Dėl palikimo į notarų biurą kreipėsi 2010-05-03. Suinteresuoti asmenys N. K. ir Z. S. 2010-01-12 pateikė notarui pareiškimą palikimui priimti, jos yra mirusiojo N. K. seserys, t. y. ketvirtos eilės įpėdinės, kurios tą pačią dieną sudarė notarų biure paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį ir paveldėjimo teises perleido T. K.. Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Teismas konstatavo, jog iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, jog jis klydo dėl termino palikimui priimti termino, gyvena kitoje Respublikoje ir kreipėsi į notarą po tėvo mirties praėjus 4 mėnesiams. Pareiškėjas yra vienintelis pirmos eilės įpėdinis ir šiuo metu ketvirtos eilės įpėdiniams bei apdovanotam asmeniui paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, ir nėra su tuo kilusios įpėdiniams materialinės teisinės pasekmės, todėl teismas atsižvelgdamas į nurodytas subjektyvias aplinkybes vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais padarė išvadą, jog pareiškėjas terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujintas.

Nustatytu terminu atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilines bei civilinio proceso normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.

CK 5.2 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Palikėjui N. K. nesudarius testamento, atsiradusio jo palikimo paveldėtojais tampa asmenys pagal įstatyme nustatytą įpėdinių eilę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 str.). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 1, 2 d.). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pasibaigus šiam terminui palikimas gali būti priimtas nesikreipiant į teismą tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 str. 1 d.).

Kolegija pažymi, kad pasisakydamas dėl CK 5.57 str. 1 d. įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti pratęsti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-258/2007). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). Nagrinėjant bylą teisme, CK 5.57 str. 1 d. taikymui svarbu nustatyti, kada pareiškėjas sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar per įstatymo nustatytą terminą jis išreiškė norą priimti palikimą ir kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminą jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad N. K. mirė (duomenys neskelbtini), testamento surašęs nebuvo, todėl pareiškėjas yra jo pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Pareiškėjas gyvena Daugpilio mieste Latvijos Respublikoje (b.l. 16-17), dėl palikimo į notarų biurą kreipėsi 2010-05-03 (b.l. 8). Pareiškėjas nurodė, kad į notarą laiku nesikreipė, nes gyvena Latvijos Respublikoje, kur galioja 6 mėnesių terminas palikimui priimti. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas klydo dėl termino palikimui priimti, kadangi nuo 2000 m. gyvendamas Latvijos Respublikoje, pareiškėjas objektyviai galėjo nežinoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų dėl palikimo priėmimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nurodomo 6 mėnesių termino, galiojančio Latvijos Respublikoje, nepraleido. Kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė dėl atstumo nėra reikšminga, reikšminga tai, kad pareiškėjas gyvena kitoje valstybėje, kur galioja kitokios, nei LR CK, nuostatos dėl palikimo priėmimo terminų. Aplinkybės, dėl Latvijos Respublikoje galiojančio termino palikimui priimti šalys neginčijo. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pareiškėjas buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ir, nenustatyta, kad jis savo teises būtų įgyvendinęs nerūpestingai, aplaidžiai, todėl terminas palikimui priimti pagrįstai pratęstas.

Byloje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys N. K. ir Z. S. 2010-01-12 pateikė notarui pareiškimą palikimui priimti (jos yra mirusiojo N. K. seserys, t. y. ketvirtos eilės įpėdinės) bei tą pačią dieną sudarė notarų biure paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį ir paveldėjimo teises perleido T. K.. Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas; taigi esant neišduotam paveldėjimo teisės liudijimui, nėra su tuo kilusių įpėdiniams materialinių teisinių pasekmių, atitinkamai nėra pažeidžiamos apeliančių teisės.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad ketvirtos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo, arba iš jų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju, 2010-01-12, kuomet ketvirtos eilės įpėdinės, apeliantės N. K. ir Z. S. kreipėsi į notarą, 3 mėnesių terminas pirmos eilės įpėdiniui priimti palikimą dar nebuvo pasibaigęs; tuo metu nebuvo duomenų, kad pirmos eilės įpėdinis, pareiškėjas, palikimo būtų atsisakęs, nėra duomenų, kad iš jo atimta paveldėjimo teisė. Pagal CK 5.50 str. 4 d. asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad 2010-01-12 kreipimosi į notarą metu, apeliantėms N. K. ir Z. S., dar nebuvo atsiradusi teisė priimti palikimą.

Atmestini kaip nepagrįsti argumentai, kad 2010-05-03 Zarasų r. 2-asis notarų biuro nutarimas, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo bylos užvedimo, nebuvo apskųstas ir yra galiojantis. Pažymėtinas, kad nutarime notaras pasiūlė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, šia teise pareiškėjas ir pasinaudojo.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2010-08-23 Zarasų rajono apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).

Iš apeliančių N. K., Z. S., T. K. lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – po 10,25 Lt, iš viso – 30,75 Lt (b.l. 78) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliančių N. K., Z. S., T. K. lygiomis dalimis 30,75 Lt (trisdešimt litų, 75 centus) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).