Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Archimega“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-290-904/2019 pagal ieškovės Compagnie Francaise D‘Assurance Pour Commerce Exterieur, veikiančios per Compagnie Francaise D‘Assurance Pour Commerce Exterieur Baltijos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Archimega“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Genba Food“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Compagnie Francaise D‘Assurance Pour Commerce Exterieur, veikianti per Compagnie Francaise D‘Assurance Pour Commerce Exterieur Baltijos filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Archimega“ 37 683,16 Eur skolos, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad trečiasis asmuo – pradinė kreditorė –atsakovei tiekė prekes, už jas išrašė sąskaitas. Nurodė, kad pradinė kreditorė reikalavimo teisę į atsakovės skolą perleido ieškovei, apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota. Atsakovė skolos negrąžino, skolos neginčijo, todėl atsakovė ieškovei yra skolinga 37 683,16 Eur. 2018 m. gruodžio 5 d. teisme priimtas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio pagrindo pakeitimo. Ieškinio pagrindu nurodė, kad trečiasis asmuo atsakovei laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. birželio 14 d. pardavė prekių už 61 652,09 Eur ir išrašė sąskaitas faktūras. Atsakovė už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. birželio 14 d. trečiajam asmeniui sumokėjo 21 235,86 Eur. 2018 m. lapkričio 27 d. trečiasis asmuo įvykdė priešpriešinio atsakovės 2 733,07 Eur piniginio reikalavimo įskaitymą, todėl atsakovės skola už nurodytą laikotarpį yra 37 683,16 Eur. Nurodė, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimą, skolos neginčijo, tačiau jos ir nesumokėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovės UAB „Archimega“ 37 683,16 Eur skolos, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. birželio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 062,25 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei Compagnie Francaise D‘Assurance Pour Commerce Exterieur, veikiančiai per Compagnie Francaise D‘Assurance Pour Commerce Exterieur Baltijos filialą; priteisė iš atsakovės UAB „Archimega“ 712,48 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Genba Food“; priteisė iš atsakovės UAB „Archimega“ 10,86 Eur pašto išlaidų valstybei. Pagrindiniai sprendimo motyvai:

3.1. Teismas nustatė, kad šiuo atveju atsakovė ginčija skolos dydį nurodydama, kad ji yra apmokėjusi dalį jai išrašytų sąskaitų, todėl realiai skolos suma yra mažesnė. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės – trečiojo asmens – ir atsakovės 2018 m. gegužės 24 d. buvo sudarytas skolų suderinimo aktas 2018 m. balandžio 30 d., ir fiksuotas susidaręs įsiskolinimas – 39 150,05 Eur. Šį skolų suderinimo aktą pasirašė atsakovės atstovė. Atsižvelgiant į tai, pagrindo abejoti šalių sudarytu skolos suderinimo aktu nėra, todėl atsakovės argumentai, jog skolos suma yra mažesnė, atmesti kaip nepagrįsti.

3.2. Teismas pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. birželio 14 d. pradinė kreditorė – trečiasis asmuo – atsakovei pardavė prekių ir išrašė sąskaitų, kurių vertė 61 652,09 Eur, tuo tarpu atsakovė už įsigytas prekes sumokėjo 21 235,86 Eur, atlikus priešpriešinio reikalavimo įskaitymą, atsakovės įsiskolinimas sudaro 37 683,16 Eur, duomenų, kad šis įsiskolinimas yra padengtas, nėra pateikta.

3.3. Teismas, atsakydamas į atsakovės argumentus, kad apie reikalavimo perleidimą ji nebuvo informuota, kad jai nebuvo pateikta reikalavimo perleidimo sutartis, pažymėjo, kad šiuo atveju laikytina, kad trečiojo asmens siųstas elektroninis laiškas, kuriame nurodyta apie reikalavimo perleidimą naujai kreditorei, reikalavimo dydį bei siųstas pranešimas pašto siunta yra tinkami būdai informuoti skolininkę, t. y. atsakovę, apie perleistą reikalavimą.

3.4. Teismo vertinimu, atsakovė laikoma pažeidusia prievolę, nes nevykdė prisiimtų įsipareigojimų atsiskaityti už prekes. Atsakovės įsiskolinimas sudaro 37 683,16 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nevykdė prievolės trečiajam asmeniui atsiskaityti už pateiktas prekes, o šiam perleidus reikalavimo teises į atsakovės skolą ieškovei ir nenustačius, jog reikalavimo perleidimas pažeidė atsakovės teises ir interesus, teismas darė išvadą, jog ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Archimega“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmo 2019 m. vasario 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-290-904/2019 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Nagrinėjamoje byloje apeliantei buvo praneša apie ketinimą perleisti reikalavimą, o ne apie reikalavimo perleidimo faktą. Apeliantės manymu, pranešimo apie ketinimą sudaryti tokį sandorį pranešimo faktas nesukelia jokių teisinių padarinių, kol skolininkui nepranešta apie įvykusį reikalavimo teisės perleidimo faktą.

4.2. Tiekėjas UAB „Genba food“ 2018 m. gegužės 17 d. atsakovui išsiuntė pranešimą apie planuojamą reikalavimo teisių perleidimą, tačiau nepridėjo reikalavimų perleidimo sutarties. Minėtas pranešimas nėra reikalavimo perleidimo faktą patvirtinantis įrodymas. Teismas sprendime neįvertino aplinkybės, kad atsakovė sutikimo, jog reikalavimas būtų perleistas, ieškovei nepareiškė bei reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio įrodymo iš UAB „Genba food“ negavo.

4.3. Apeliantė pažymi, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į visą ieškinyje nurodytą sumą, kadangi dalis reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytų sąskaitų jau buvo apmokėtos pradiniam kreditoriui, atlikus mokėjimų pavedimus tiekėjai UAB „Genba food“.

4.4. Teismas neatsižvelgė į atsakovės akcentuojamą argumentą, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, kam priklauso reikalavimo teisė. Kilus ginčui, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teisę atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui, kol paaiškės, kuriam kreditoriui priklauso reikalavimo teisė.

4.5. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo aplinkybės, kad iš esmės ieškovas pareiškė pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo, kuriuo pakeitė pareikšto ieškinio faktinį pagrindą, nes pateiktame ieškinyje buvo nurodytos PVM sąskaitos faktūros, kurios iš dalies atsakovės buvo apmokėtos, o reikalavimų perleidimas įvykdytas iš dalies padengtam įsiskolinimui.

4.6. Iš trečiojo suinteresuotojo asmens buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės UAB „Gisera“ buhalterės U. J. gautas 2019 m. sausio 14 d. skolų suderinimo aktas patvirtina, kad sprendimu buvo nepagrįstai priteista 1 003,76 Eur didesnė suma nei reali skola pagal neapmokėtas sąskaitas faktūras.

4.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apeliantės motyvą, kad iki 2018 m. liepos 24 d. atsakovės atlikti mokėjimai privalėjo būti skiriami seniausiai PVM sąskaitai faktūrai apmokėti.

4.8. Sprendime teismas visiškai neanalizavo tarp apeliantės ir trečiojo suinteresuotojo asmens susiklosčiusios verslo praktikos ir to, kad apeliantę su pradiniu kreditoriumi siejo ilgalaikiai verslo santykiai, prasidėję nuo 2017 m. rugsėjo 22 d.

5. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo netenkinti atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų ir jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

5.1. 2018 m. gegužės 17 d. tarp UAB „Genba food“ ir ieškovės buvo sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, pagal kurią UAB „Genba food“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į skolos dalį, kurią sudaro 37 683,16 Eur. Likusi neperleista skolos dalis, kurią atsakovė liko skolinga UAB „Genba food“, sudaro 2 733,07 Eur. Ieškovė turėjo reikalavimo teisę į 37 683,16 Eur skolos sumą, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ją priteisė iš atsakovės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

9. Byloje sprendžiamas klausimas, ar atsakovė buvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisių perleidimą (CK 6.109 straipsnis) ir koks yra atsakovės įsiskolinimo ieškovei dydis.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

10. Pagal bendrąją taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės UAB „Archimega“ papildomai pateiktus naujus rašytinius įrodymus – 2019 m. sausio 14 d. skolų suderinimo aktą, 2018 m. liepos 23 d. nutarties B2-1369-826/2018 kopiją, mano , kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl atsakovės apeliacinio skundo ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nauji įrodymai pridėtini prie bylos.

Dėl atsakovės informavimo apie reikalavimo teisių perleidimą.

12. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui, reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ar jų labiau suvaržyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

13. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės pozicija dėl prievolės iš cesijos sutarties egzistavimo, be kita ko, nurodė, kad apie tokios sutarties sudarymo tarp Compagnie Francaise D‘Assurance Pour Commerce Exterieur, veikiančios per Compagnie Francaise D‘Assurance Pour Commerce Exterieur Baltijos filialą, ir UAB „Genba food“ faktą ji nebuvo tinkamai informuota. Su šiuo argumentu nesutiko pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas, kad trečiojo asmens siųstas elektroninis laiškas, kuriame nurodyta apie reikalavimo perleidimą naujai kreditorei, reikalavimo dydį bei siųstas pranešimas pašto siunta yra tinkami būdai informuoti skolininkę, šiuo atveju atsakovę, apie perleistą reikalavimą.

14. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininkui ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas, pagrindžiantis reikalavimo perleidimo faktą. Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, jog pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas yra perleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

16. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei apie reikalavimo teisių perleidimą 2018 m. gegužės 17 d. buvo pranešta tiek elektroniniu paštu, tiek 2018 m. gegužės 21 d. išsiųstu registruotu laišku, siunčiant 2018 m. gegužės 17 d. pranešimą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad jai buvo siųstas pranešimas apie planuojamą UAB „Genba food“ teisių perleidimą, tačiau, kaip matyti iš 2018 m. gegužės 17 d. pranešimo turinio, yra akivaizdu, jog šiuo pranešimu buvo pranešta ne apie ketinimą, bet apie UAB „Genba food“ perleistas reikalavimo teises ieškovei į atsakovės skolą. Be to, pažymėtina tai, kad kartu su 2018 m. lapkričio 28 d. UAB „Genba food“ pranešimu atsakovei pateikta ir 2018 m. lapkričio 17 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis, ir 2018 m. lapkričio 28 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pakeitimo sutartis. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovė buvo tinkamai informuota apie UAB „Genba food“ reikalavimo perleidimą ieškovei.

Dėl reikalaujamos skolos sumos

17. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į visą ieškinyje nurodytą skolos sumą, kadangi dalis reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytų sąskaitų jau buvo apmokėtos pradiniam kreditoriui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

18. Ieškovės 2018 m. gruodžio 3 d. pareiškime dėl ieškinio pagrindo pakeitimo buvo nurodyta, kad UAB „Genba food“ laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. birželio 14 d. pardavė UAB „Archimega“ prekių už 61 652,09 Eur sumą. Byloje pateiktos šią aplinkybę patvirtinančios sąskaitos. Iš atsakovės UAB „Genba food“ atliktų mokėjimo pavedimų matyti, kad UAB „Archimega“ bendrovei UAB „Genba food“ už laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. birželio 14 d. pirktas prekes sumokėjo 21 235,86 Eur. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ji yra sumokėjusi trečiajam asmeniui UAB „Genba food“ didesnę sumą pinigų. 2018 m. lapkričio 27 d. trečiasis asmuo įvykdė priešpriešinio UAB „Archimega“ 2 733,07 Eur piniginio reikalavimo įskaitymą, todėl UAB „Archimega“ skola už nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. birželio 14 d iš trečiojo asmens pirktas prekes yra 37 683,16 Eur (61 652,09 – 21 235,86 –2 733,07=37 683,16). 2018 m. gegužės 17 d. UAB „Genba food“ ir ieškovė sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo perleido ieškovei reikalavimo teisę į 37 683,16 Eur atsakovės skolą, susidariusią pagal PVM sąskaitasfaktūras, nurodytas reikalavimo teisės perleidimo sutarties priede. 2018 m. lapkričio 28 d. trečiasis asmuo ir ieškovė sudarė 2018 m. gegužės 17 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties pakeitimo sutartį, kurios pagrindu nebuvo pakeista perleistos reikalavimo teisės piniginė išraiška, tačiau buvo tiksliau apibrėžtas PVM sąskaitų faktūrų sąrašas, iš kurių kildinama skola, t. y. trečiasis asmuo perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės skolą pagal visas PVM sąskaitasfaktūras, išrašytas už prekes, kurias atsakovas pirko iš trečiojo asmens laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. birželio 14 d. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė ieškiniu reikalavo skolos pagal neapmokėtas sąskaitas ir nereikalavo skolos pagal apmokėtas sąskaitas,kaip kad nurodo atsakovė savo apeliaciniame skunde. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė turėjo reikalavimo teisę į 37 683,16 Eur skolos sumą, ši skolos suma buvo perleista ieškovei. Kaip jau minėta anksčiau, atsakovė buvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisių perleidimą, ji skolos neginčijo, tačiau skolos nesumokėjo.

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad šioje byloje nėra reikšminga, kokios sąskaitos buvo uždengtos kokiais atsakovės mokėjimais, kadangi yra reikšmingas tik galutinis skolos likutis ieškovei – 37 683,16 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, tarp trečiojo asmens ir atsakovės buvo susiklostę pirkimo–pardavimo santykiai, kurie nebuvo įforminti pirkimo–pardavimo sutartimi, todėl dėl prekių pardavimo šalys tardavosi elektroniniu paštu. Trečiojo asmens pateiktas elektroninis susirašinėjimas su atsakove patvirtina, kad nuo 2018 m. kovo 1 d. trečiasis asmuo pradėjo taikyti atsakovei išankstinio apmokėjimo už užsakomas prekes sąlygas. Taigi šalys susitarė, kad nuo 2018 m. kovo 1 d. UAB „Genba food“ tieks prekes atsakovei tik po to, kai gaus iš atsakovės išankstinį apmokėjimą už atitinkamas prekes. Atsižvelgiant į nurodytą šalių susitarimą, iš atsakovės nuo 2018 m. kovo 1 d. gauti mokėjimai visiškai pagrįstai buvo skiriami naujoms sąskaitoms apmokėti.

20. Pažymėtina, jog faktą, kad ieškovė turi teisę į reikalaujamą skolos sumą, patvirtina byloje esantys įrodymai: 2018 m. gegužės 17 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis, 2018 m. lapkričio 28 d. jos pakeitimas, 2018 m. gegužės 17 d. pranešimas apie reikalavimo teisių perleidimą, 2018 m. lapkričio 28 d. pranešimas apie reikalavimo teisių perleidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovė būtų atlikusi kokius nors mokėjimus ieškovei ir taip sumažinusi anksčiau nurodytą skolą ieškovei. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pradinei kreditorei ir ieškovei 2018 m. gegužės 17 d. sudarius reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuri buvo pakeista 2018 m. lapkričio 28 d. sutartimi, ieškovė pagal minėtas sutartis įgijo teisę atsakovei reikšti visus reikalavimus, kuriuos atsakovei turėjo teisę reikšti pradinė kreditorė (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Byloje nenustatyta, kad reikalavimo perleidimo sutarties nuostatos prieštarautų imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 1 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad atsakovė nevykdė prievolės trečiajam asmeniui atsiskaityti už prekes, o šiam perleidus reikalavimo teises į atsakovės skolą ieškovei, 37 683,16 Eur skola priteistina ieškovei iš atsakovės.

21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į atsakovės argumentus, jog jai nebuvo aišku, kam priklauso reikalavimo teisė, todėl ji neturėjo pareigos mokėti reikalaujamos pinigų sumos ieškovei. Šie apeliantės teiginiai vertintini kaip visiškai nepagrįsti. Visų pirma, kaip jau minėta anksčiau, apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota tinkamai, be to, atsakovė, būdama verslininkė ir savo srities profesionalė, matydama, kad jai nėra aišku, kam turi vykdyti skolinius įsipareigojimus, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad išsiaiškintų, kam ir kiek ji yra skolinga. Byloje nėra jokio atsakovės pranešimo, kuris būtų siųstas ieškovei ir / ar trečiajam asmeniui ir kuriuo būtų teirautasi dėl reikalavimo teisės priklausomybės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės ir trečiojo asmens argumentais, kad net ir tuo atveju, jei atsakovei nebuvo aišku, kam priklauso reikalavimo teisė, skolos sumą galėjo sumokėti į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, tačiau to ji nepadarė. CK 6.106 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad kai kyla ginčas, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teisę atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui ir gali prievolę įvykdyti įmokėdamas sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.

22. Apeliantė, nesutikdama su prašomos priteisti skolos dydžiu ir abejodama, kam iš tiesų – ieškovei ar trečiajam asmeniui – priklauso reikalavimo teisės, apeliacinės instancijos teismui pateikė 2019 m. sausio 14 d. iš trečiojo asmens buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės UAB „Gistera“ buhalterės U. J. gautą 2019 m. sausio 14 d. skolų suderinimo aktą. Atsakovė nurodo, kad skolų suderinimo akte nurodoma, kad UAB „Genba food“ turi reikalavimo teisę į atsakovės skolą pagal tas pačias sąskaitas, kurios buvo perleistos ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip nurodo pati atsakovė, minėtas dokumentas buvo gautas 2019 m. sausio 14 d. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė, nesutikdama su skolų suderinimo aktu, imtųsi aktyvių veiksmų, siekdama išsiaiškinti, ar skolų suderinimo aktas yra pagrįstas, ar jis teisėtas. Pažymėtina, kad toks dokumentas net nebuvo pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl atsakovės skolos ieškovei pagal reikalavimo perleidimo sutartį, o jeigu trečiasis asmuo piktnaudžiauja savo teisėmis, pateikdamas nepagrįstą skolų suderinimo aktą, įskaitant skolą, kuri yra jau perleista ieškovei, ir taip pažeidžia atsakovės teisėtus interesus, ši turi teisę savo pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka.

23. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

24. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas byloje, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, teisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias skolos priteisimą kreditoriui, kuriam perleista reikalavimo teisė į skolininką, proceso teisės normas (CPK 185 straipsnis), todėl teismo sprendimą keisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

26. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi, atsakovei buvo atidėtas 790 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki bus šioje byloje išnagrinėtas apeliacinis skundas. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas, iš jos priteistinas valstybei 790 Eur žyminis mokestis (CPK 84 straipsnis), jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.

27. Duomenų apie ieškovo ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta, dėl to klausimas dėl šių bylinėjimosi išlaidų nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Archimega“ 790 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei.