Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo If P&C Insurance AS, veikiančio per Lietuvos If P&C Insurance AS filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Kaunas“ dėl žalos atlyginimo. Byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvauja Ergo Insurance SE, veikiantis per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mano būstas Kaunas“ 6 259,25 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad ieškovas bandė ginčą spręsti ikiteismine tvarka. 2023 m. birželio 27 d. ieškovas išsiuntė atsakovei pretenziją dėl atlyginimo. 2023 m. liepos 5 d. atsakovė informavo ieškovą, kad pretenziją tenkinti atsisako.

Paaiškina, kad atsakovė įvykio metu gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), administravo sutartiniais pagrindais. Vienas iš administratoriaus uždavinių - administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, užtikrinant jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Viena iš administratoriaus funkcijų yra organizuoti namo techninę priežiūrą, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, o bendrojo naudojimo objektų administratorius butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius bendrojo naudojimo objektus tik administruoja. Daugiabučio namo būklei įvertinti techninis prižiūrėtojas turi atlikti nuolatinius namo būklės stebėjimus ne rečiau kaip kartą per du mėnesius. Atliekant nuolatinius stebėjimus vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai - ne tik konstrukcijos, bet ir bendrosios inžinerinės sistemos. Atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus atlieka tinkamai, nuolat ir periodiškai tikrina Namą. Šias aplinkybes patvirtina statinio techninės priežiūros žurnalas. Pažymi, kad Namas apskritai yra 2018 m. statybos, todėl pagrindo abejoti jo konstrukcijų patikimumu ir saugumu atsakovė neturėjo pagrindo.

Paaiškina, kad atsakovė gavo pranešimą dėl įvykio ir reaguodama į susidariusią situaciją atliko Namo apžiūrą. 2021 m. vasario 23 d. statinio apžiūros akte nustatyta, kad nuo pastato stogo iš (duomenys neskelbtini) pusės ant važiuojamosios dalies nukrito galimai netinkamai įrengta dalis sniego apsaugos tvorelės, apgadintas Automobilis. Apžiūros akte nebuvo fiksuotas Automobilis, kuriam padaryta žala, todėl negalima teigti, kad kalbama apie tą patį Automobilį. Gavusi tokią išvadą, atsakovė kreipėsi į statytoją su pretenzija dėl garantiniu laikotarpiu paaiškėjusių darbų trūkumų. Statytojas su pretenzija nesutiko, argumentuodamas tuo, kad tai nėra garantinis defektas ir sniego tvorelė nukrito dėl sniego. Kadangi atsakovė Namą administruoja sutartiniais pagrindais, gavusi Namo įgalioto asmens nurodymą, ji sutvarkė atsiradusius defektus. Taip pat paaiškina, kad nuo šlaitinio namo stogo sniegas nėra valomas, tam yra montuojamos sniego gaudyklės, kad sniegas neturėtų galimybės kristi visas ir kelti grėsmę gyventojams bei jų turtui. Šlaitinio (nuolydis > 11°) tipo stogui esant su plienine danga, susidarius sniego dangos storiui daugiau kaip 30 cm, jau pasireiškia žemės traukos gravitacijos sukeliama sunkio jėga ir sniegas ima slysti žemyn. Siekiant apsaugoti praeivius, augalus ar kilnojamąjį turtą nuo stambių sniego „maišų“, kritimo poveikiui sumažinti yra montuojamos sniego gaudyklės, kurios supjausto sniegą dalimis. Atsakovės skaičiavimais, įvertinus tai, kad 2021 m. vasario 21 d. ant Namo stogo sniego dangos storis buvo apie 18-20 cm, sniegas nekėlė pavojaus pastato mechaniniam patvarumui, Name sumontuotos sniego gaudyklės pagal susidariusį sniego kiekį privalėjo atlaikyti sniego daromą spaudimą, o ne nukristi nuo Namo.

Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju taikant atsakovei kaip Namo administratorei civilinę atsakomybę susidarytų situacija, kurioje atsakovė būtų laikoma atsakinga už visas sugedusias Namo bendrojo naudojimo technines įrangas ir dėl jų sugedimo atsiradusias žalas. Tai reikštų, jog atsakovei atsakomybė būtų taikoma, neatsižvelgiant į žalos atlyginimui keliamų sąlygų buvimą, nes tokiu atveju nebūtų atsižvelgiama, ar gedimas buvo matomas, nuspėjamas, ar gedimas atsirado netikėtai dėl natūralaus nusidėvėjimo, o atsakomybė atsakovei atsirastų nepaisant administravimo sutarties sąlygų ir kito teisinio reglamentavimo. Taigi iš esmės atsakomybė atsakovei būtų taikoma be kaltės. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, labiau tikėtina, kad administravimo pareigas atsakovė vykdė pakankamai rūpestingai, tačiau ji negalėjo kontroliuoti, įtakoti galinčio atsirasti gedimo.

Paaiškina, kad atsakovei apskritai kyla abejonės, ar Automobiliui galėjo būti sukelta tokio masto žala. Lyginant teismui pateiktas Automobilio fotonuotraukas ir remonto sąmatą kyla dar daugiau abejonių. Tai yra skiltyje „skardininkas“ įtraukti darbai - dešinys priekinis žibintas ir jo reguliavimas, nors nuotraukoje šis žibintas nesugadintas. Neaišku, kodėl į skiltį „stogo panelis“ įtraukti tokie darbai kaip kairė ir dešinė stogo oro pagalvė, nes iš nuotraukų nematyti, kad jos buvo iššovę. Neaišku, kokiu pagrindu į sąmatą įtraukta vidaus apatinė apdaila galo durų nuimti + uždėti, kokiu tikslu įtraukti kairys, dešinys galo durų lankstai, stogo apmušimas galas. Neaišku, kodėl buvo keista kairė išorinė durų rankena, nors iš nuotraukų nematyti jokių jos pažeidimų. Be to, ši eilutė sąmatoje kartojasi du kartus. Byloje nėra pagrįstų duomenų, kad po įvykio buvo būtini tokie Automobilio darbai kaip kairys ir dešinys posparnis, šoninio panelio galo purvo apsauga. Neaišku, kuo remiantis buvo nuspręsta keisti prietaisų panelį su visais išvardintais sąmatoje priedais. Neaišku, kokie sėdynės pagrindo apmušalų darbai ir dėl kokių priežasčių buvo atlikti. Skiltyje „pagalbiniai darbai“ įtraukti darbai kaip kompiuterinė diagnostika, nors ji reikalinga tik išsiskleidus oro pagalvėms, neaišku, kodėl įtraukti tokie darbai kaip kairė priekinė sėdynė, dešinė priekinė sėdynė. Skiltyje „dažymas“ įtrauktos kairės pusės priekinės durelės, tačiau iš pateikiamų nuotraukų nėra aišku, kam buvo reikalinga jas perdažyti. Skiltyje „detalės pavadinimas/pozicija/numeris“ yra įtrauktos detalės, susijusios su aukščiau išvardintais darbais, kurių poreikis nėra įrodytas. Kadangi ieškovas neįrodė visų darbų būtinumo, o iš nuotraukų matyti, kad į sąmatą yra įtraukti pertekliniai darbai, kurie nepagrįsti, atsakovės teigimu, ieškovo prašoma priteisti žalos suma yra neįrodyta ir nepagrįsta. Atsakovės įsitikinimu, ieškovui nežinant tiksliai žalos atsiradimo aplinkybių, neįvertinus reikalavimo pagrįstumo bei neįrodžius patirtos turtinės žalos dydžio ir priteisus prašomą sumą, jis nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita. Nesant pagrįstos sąmatos, nėra aišku, ar visa suma yra susijusi su sugadinimų pašalinimu. Ieškovo prašomas priteisti žalos dydis yra nepagrįstas, neracionalus ir privalo būti mažinamas, nes Automobilį, kurio rinkos vertės yra viso labo apie 10 000 Eur, remontuoti už 6 259,25 EUR (sąmatos reali suma 7 706,39 Eur) sumą, kuri net nėra įrodyta, yra ekonomiškai nenaudinga ir netikslinga. Atkreipia dėmesį, kad prie ieškinio pridėtame Automobilio draudimo liudijime nėra nurodomas draudžiamasis objektas.

Bylos nagrinėjimui teismas rengėsi paruošiamųjų dokumentų būdu.

Atkreipia dėmesį, kad su ieškiniu ieškovas pateikė draudimo liudijimo priedo Nr. 1 išrašą, kuriame yra nurodytas Automobilis.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį prašė tenkinti, pakartojo ir paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, argumentus. Jos pasisakymai pilna apimtimi fiksuoti teismo posėdžio protokole.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, pakartojo ir paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, argumentus. Jos pasisakymai taip pat pilna apimtimi fiksuoti teismo posėdžio protokole.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad 2021 m. vasario 21 d. ieškovas gavo pranešimą apie apgadintą automobilį VOLKSWAGEN GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešime nurodyta, kad įvykis įvyko 2021 m. vasario 21 d. 9:48 val., įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), įvykio aprašymas - Automobilis buvo paliktas ir rastas nukentėjęs nuo užkritusio sniego ir užvirtusia pastato konstrukcija. Automobilis įvykio metu priklausė AB SEB bankas, jo valdytojas buvo UAB „DK investicijos“, kuris Automobilį 2021 m. sausio 22 d. transporto priemonių draudimo sutartimi (transporto priemonių draudimo liudijimas (polisas) serija TPA (duomenys neskelbtini)) visų rizikų draudimu laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 26 d. iki 2022 m. sausio 25 d. (imtinai) buvo apdraudęs pas ieškovą. Aplinkybę, kad šia Sutartimi buvo apdraustas ir Automobilis, patvirtina Sutarties specialiosios sąlygos, Sutarties priedo Nr. 1 išrašas, kuriame nurodytas Automobilis. Automobilis yra 2018 m. gamybos.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad į įvykio vietą buvo atvykę Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnai, kurie Automobilio valdytojui išdavė pažymą apie eismo įvykį, joje nurodydami, kad įvykyje, įvykusiame 2021 m. vasario 21 d. 9:48 val. (duomenys neskelbtini), nukentėjo Automobilis, jis buvo apgadintas krentančio sniego bei pastato stogo konstrukcijos. Šioje pažymoje taip pat nurodyta, kad dėl įvykio buvo registruoti du pranešimai Nr. 0121000113959, 0121000114582. Pranešimo Nr. 0121000114582 turinys fiksuotas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2023 m. liepos 5 d. rašte Nr. 20-S-9307. Konkrečių duomenų apie kito pranešimo turinį byloje nėra. Byloje nėra duomenų, kad Automobilis įvykio vietoje buvo apžiūrėtas ieškovo atstovų.

Nors anksčiau paminėtuose pranešimuose įvykio vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), teismui nekyla abejonių, kad tikroji įvykio vieta buvo ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Iš viešų duomenų (www.google.com/maps/, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra išsidėstęs tarp dviejų gatvių – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) pusės šis namas ribojasi su namu (duomenys neskelbtini) (yra prie jo prisišliejęs), ant kurio yra namo numeris. Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), nėra pažymėtas numeriu iš (duomenys neskelbtini) pusės, todėl tikėtina, kad tiek apie įvykį pranešę asmenys, tiek policijos pareigūnai įvykio vieta per klaidą nurodė būtent (duomenys neskelbtini). Tokią išvadą pagrindžia ir pačios atsakovės į bylą pateikti įrodymai – 2021 m. kovo 16 d. atsakovės raštas Nr. MBK-IR-21-1747 uždarajai akcinei bendrovei „Kaminta“, kuriame pati atsakovė nurodo, kad 2021 m. vasario 23 d. atlikus namo (duomenys neskelbtini), apžiūrą nustatyta, kad nuo Namo stogo iš (duomenys neskelbtini) pusės ant važiuojamosios dalies nukrito <...> sniego apsaugos tvorelė, apgadintas automobilis. Abejoti, kad šiame rašte atsakovė kalba būtent apie Automobilį, teismas neturi pagrindo, nes byloje nėra duomenų, kad iki 2021 m. vasario 23 d. nuo Namo nukritus apsaugos tvorelei būtų apgadintas dar koks nors automobilis. Tokių įrodymų, remdamasi šia prielaida, nepateikia ir pati atsakovė (CPK 178 straipsnis).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), stovi 2018 m. statybos pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas su požemine automobilių saugykla. Dėl Namo bendrojo naudojimo objektų valdymo 2018 m. gegužės 2 d. yra sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, Namo įgaliotiniais yra paskirti D. I. ir M. N. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta 2019 m. gegužės 8 d. Namo įgaliotiniai D. I. ir M. N. su atsakove (tuo metu UAB „Kauno centras būstas“) sudarė administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartį Nr. Ž-SUT-19-130 (toliau – ir Administravimo sutartis), kuria atsakovė kaip Administratorė įsipareigojo teikti Namo ir Namui priskirtos teritorijos butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, techninės priežiūros ir kitas komunalines paslaugas, o Namo butų ir kitų patalpų savininkai sumokėti už atsakovės kaip administratorės suteiktas paslaugas (Administravimo sutarties bendrosios dalies 2.1 punktas, specialiosios dalies 1.2 punktas). Atsakovės Namo bendraturčiams teiktinos paslaugos Administravimo sutarties šalių buvo apibrėžtos jos specialiosios dalies 2.1 punkte, tarp jų nurodant, kad atsakovė atlieka rangovų (Namo rangovų ir jo subrangovų ir administratoriaus samdytų) garantinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę, pastato priežiūros organizavimą ir kontrolę, rekomenduojamų papildomų darbų sąrašo pateikimą, statinio periodinę apžiūrą, 2 k./m., statinio nuolatinius stebėjimus, 4 k./m., pagal poreikį, išaiškėjus defektams, papildomas apžiūras. Administravimo sutartimi jos šalys taip pat sulygo, kad jos specialiosios dalies 2.1.1 punkte nenumatytos paslaugos gali būti teikiamos esant raštiškam Namo bendraturčių ir atsakovės papildomam susitarimui, kuris įforminamas kaip Administravimo sutarties priedas ir patvirtinamas šalių parašais ir antspaudais. Byloje nėra duomenų apie atsakovės su Namo įgaliotiniais raštu sudarytus Administravimo sutarties priedus, papildymus, pakeitimus. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad Administravimo sutarties pagrindu nuo 2023 m. birželio 22 d. Nekilnojamojo turto registre yra registruotas Namo administravimo faktas atsakovės (UAB „Kauno centro būstas“) vardu (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje surinktų duomenų taip pat nustatyta, kad ieškovas, atlikęs žalos administravimo procedūras, nustatė Draudėjo ir/ar naudos gavėjo pagal Sutartį dėl Automobilio sugadinimo patirtų nuostolių dydį – 7 706,31 Eur dydžio Automobilio atstatymo į iki įvykio buvusią padėtį išlaidas ir 218,20 Eur Automobilio transportavimo iš įvykio vietas išlaidas. Šias išlaidas pagrindžia į bylą ieškovo pateikta UAB „Rimtoma“ 2021 m. balandžio 16 d. PVM sąskaita-faktūra RIM Nr. 0125117 už Automobilio remontą, UAB „Falck Lietuva“ 2021 m. vasario 22 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. FL-210883 už Automobilio transportavimą. Ieškovas, remdamasis Sutartimi, išskaičiavęs 290 Eur išskaitą ir PVM, 2021 m. vasario 22 d. išmokėjo Draudėjui 180,33 Eur sumą, o 2021 m. balandžio 23 d. išmokėjo UAB „Rimtoma“ 6 078,92 Eur sumą. 2023 m. birželio 27 d. raštu Nr. RG-IFTP0046734 ieškovas kreipėsi į atsakovę su prašymu atlyginti žalą. 2023 m. liepos 5 d. raštu Nr. MBK-IR-23-13741 atsakovė ieškovo pretenziją atmetė kaip nepagrįstą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją.

CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. 2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas), jo redakcija galiojusi nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. kovo 3 d., numatė, kad vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių yra siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (12.5 punktas). Tam būtina prižiūrėti, jog nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o, jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu (13.3 punktas). Reglamentas taip pat numatė, kad susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas būtina periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų (18 punktas).

Byloje nustatyta, kad 2021 m. vasario 21 d. ant Automobilio nuo Namo stogo nukrito susikaupęs sniegas. Šią aplinkybę liudija ne tik rašytiniai įrodymai, bet ir į bylą pateiktos fotonuotraukos, kuriose vizualiai fiksuotas prie Namo stovintis apgadintas Automobilis su ant jo užkritusiu gausiu sniego kiekiu. Aplinkybės, kad įvykio dieną ant Automobilio nukrito sniegas, susikaupęs ant Namo stogo, iš esmės neginčija ir atsakovė, pateikdama įrodymus, kad sniego dangos storis laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 15 d. iki 2021 m. vasario 20 d. vyravo nuo 31 iki 26 cm, o 2021 m. vasario 21 d. temperatūra nukrito iki 0 laipsnių, bei savo poziciją grįsdama tuo, kad sniegas nuo Namo stogo apskritai nebuvo ir neturėjo būti valomas dėl stogo pobūdžio (šlaitinis stogas). Pažymėtina, kad 2021 m. vasario 23 d. Namo apžiūros akto, minimo atsakovės 2021 m. kovo 16 d. rašte Nr. MBK-IR-21-1747 UAB „Kaminta“, kuriame nurodoma ne tik tai, kad 2021 m. vasario 23 d. atlikus Namo apžiūrą nustatyta, kad nuo Namo stogo iš (duomenys neskelbtini) pusės ant važiuojamosios dalies nukrito galimai netinkamai įrengta sniego apsaugos tvorelė, apgadintas automobilis, bet ir kad krisdama tvorelė galimai deformavo ir pažeidė Namo stogo dangą, ją būtina remontuoti, atsakovė į bylą nepateikė.

Atsakovė byloje taip pat neginčija, kad įvykio dieną nuo Namo stogo nukrito apsauginė tvorelė, ką liudija į bylą pateiktos fotonuotraukos, rašytiniai įrodymai, tačiau teigia, kad byloje nėra įrodymų, liudijančių, kad Automobilį apgadino būtent ji. Teismas sutinka su atsakove, kad byloje nėra įrodymų, liudijančių, kaip tiksliai nuo Namo stogo nukritusi apsauginė tvorelė kontaktavo su Automobiliu, koks buvo jos kritimo ir/ar kontakto su Automobiliu mechanizmas, tačiau tai lemiamos reikšmės nagrinėjamu atveju neturi.

Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikimo. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma leidžia spręsti esant labiau tikėtina, kad Automobilį apsauginė tvorelė, krisdama nuo Namo stogo, vienaip ar kitaip visgi kliudė. Tokią išvadą pagrindžia tam tikrų Automobilio sugadinimų pobūdis kaip, pavyzdžiui, įbrėžimai įvairiose Automobilio vietose (b. l. 16, 20, 21, 24, 26, 39, 41, t. 2). Kita vertus, kas konkrečiai lėmė vienus ar kitus Automobilio sugadinimus – nuo Namo stogo nukritęs sniegas ar/ir nuo Namo stogo nukritusi apsauginė tvorelė, nėra tiek reikšminga. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad Automobilis iki 2021 m. vasario 21 d. įvykusio įvykio apskritai kokių nors apgadinimų turėjo (CPK 178 straipsnis). Byloje taip pat nėra įrodymų, kad nuo Namo stogo nukritęs sniegas ir/ar apsauginė tvorelė tokių apgadinimų Automobiliui bet kuriuo atveju padaryti negalėjo ir/ar apsauginė tvorelė, krisdama nuo Namo stogo, tikrai nekliudė Automobilio (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas sutinka su atsakove, kad pareiga įrodyti Automobiliui padarytos žalos ryšį su įrodinėjamais kaip neteisėtais atsakovės veiksmais, tame tarpe, kad Automobilio apgadinimą sąlygojo nuo Namo stogo nukritęs sniegas ir apsauginė tvorelė, tenka ieškovui. Tačiau ši pareiga neturi būti suprantama, kaip pareiga įrodyti konkretų nuo Namo stogo nukritusios apsauginės tvorelės kontakto su Automobiliu būdą. Tuo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog Draudėjas ar jo atstovas matė patį įvykį. Byloje nustatyta, kad jis paliko Automobilį prie Namo ir jį rado jau apgadintą su ant jo užkritusiu sniegu nuo Namo stogo. Duomenų, kas patraukė nuo Namo stogo ant važiuojamosios dalies, ką nurodė pati atsakovė 2021 m. kovo 16 d. rašte Nr. MBK-IR-21-1747, nukritusią apsauginę tvorelę, byloje nėra.

Byloje tarp šalių taip pat kilo ginčas, ar atsakovė, kuriai ieškinį reiškia ieškovas subrogacijos pagrindu, apskritai yra atsakinga už Automobilio sugadinimą ir kitas išlaidas, kurias sąlygojo nuo Namo stogo nukritęs sniegas ir apsauginė tvorelė. Ieškovas teigia, kad atsakovei tenka atsakomybė už šiuos nuostolius, nes įvykio dieną ji Administravimo sutarties pagrindu buvo įsipareigojusi įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus, susijusius su Namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, tačiau jų tinkamai nevykdė. Atsakovė gi teigia, kad ji nėra atsakinga už šiuos nuostolius, nes ji ne tik neatliko jokių neteisėtų veiksmų kaip Namo administratorė, bet Administravimo sutartimi buvo įsipareigojusi teikti tik tam tikras Sutartyje konkrečiai apibrėžtas paslaugas. Sniego valymas nuo Namo stogo į šias paslaugas neįėjo, nes nuo šlaitinių stogų, kokį turi Namas, sniegas apskritai neturi būti valomas, sniego nekritimą ir/ar kritimą žmonėms ir aplinkai nepavojingomis dalimis nuo tokio Namo stogo, atsakovės teigimu, turi užtikrinti ant Namo stogo įrengta apsauginė tvorelė.

Pažymėtina, kad įstatymas, įtvirtindamas butų ir kitų patalpų savininkų pareigą užtikrinti tinkamą daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, įtvirtina trejopą jų įgyvendinimo būdą: įsiteigiant butų ir kitų patalpų savininkų bendriją, sudarant jungtinės veiklos sutartį ar pasirenkant (anksčiau - skiriant) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad įvykio dieną Name Namo butų ir kitų patalpų savininkai buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį. Todėl šioje byloje būtina nustatyti, ar Namo butų ir kitų patalpų savininkai, įgyvendindami jiems tenkančią pareigą užtikrinti tinkamą Namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą per jungtinę veiklą, buvo pavedę šią funkciją atlikti kitam asmeniui – atsakovei, o jeigu buvo, - tai kokioje apimtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014, 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

Įvykio dieną galiojęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, jo redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d., numatė, kad statinio techninė priežiūra – tai statinio naudotojo organizuojama šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytų techninių, organizacinių priemonių visuma, užtikrinanti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę (2 straipsnio 82 punktas). Statybos įstatymo 48 straipsnis taip pat nustatė, kad statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją (1 dalis); statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę (2 dalis); statinio techninę priežiūrą sudaro nuolatinis statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu, statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką arba kitais atvejais, jeigu tokios apžiūros numatytos šio įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje nurodytose taisyklėse, pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas ir remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas (5 dalis).

Namo bendraturčių atstovų ir atsakovės sudarytoje Administravimo sutartyje jos šalys sutarė atsakovei kaip Administratorei tenkančius darbus, įtvirtintus Sutarties specialiojoje dalyje, į kuriuos pateko tiek statinio techninė priežiūra (periodinės apžiūros, nuolatiniai stebėjimai, pagal poreikį, išryškėjus defektams, papildomos apžiūros), tiek jos organizavimas ir kontrolė (Administravimo sutarties bendrosios dalies 2.1, 3.1.1 punktai, specialiosios dalies 2.1.1 punktas). Vertindamas šias Administravimo sutarties sąlygas teismas atsižvelgia į Administravimo sutarties sudarymo, taip pat įvykio metu galiojusias Reglamento nuostatas, kurios ne tik detalizavo statinio techninės priežiūros vykdymo tvarką, tame tarpe, nustatė nuolatinio namo būklės stebėjimo periodiškumą, tvarką, gautų rezultatų fiksavimą ir reagavimą į nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai (Reglamento 87.1, 87.1.2, 88.1, 88.2, 91, 49, 93 punktai), bet ir į tai, kad Reglamentas reikalavimą susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų priskyrė bendriesiems, kitaip tariant, pamatiniams bet kokio statinio priežiūros reikalavimams (Reglamento 18 punktas). Taigi, tai, kad Administravimo sutartyje sniego valymo nuo Namo stogo paslauga nebuvo aptarta savarankiškai, savaime neliudija, kad atsakovė, Administravimo sutartimi prisiėmusi pareigą vykdyti Namo priežiūrą, neprisiėmė pareigos nuolat stebėti, ar neatsirado poreikis valyti susikaupusį sniegą nuo Namo stogo ir apie tokio darbo kaip papildomo reikalingumą, jeigu dėl jo atlikimo ir/ar kainos su Namo bendraturčių atstovais ir nebuvo sutarta atskirai, nedelsiant informuoti Namo bendraturčių atstovus. Tą patvirtina ir Administravimo sutartis, kurioje numatyta ne tik tai, kad Administravimo sutarties specialiosios dalies 2.1.1. punkte nenumatytos paslaugos gali būti teikiamos tik esant raštiškam Namo bendraturčių atstovų ir atsakovės papildomam susitarimui (Administravimo sutarties bendrosios dalies 2.2 punktas), bet ir tai, kad atsakovei kaip Administratorei tenka pareiga pateikti Namo bendraturčių atstovams rekomenduojamų papildomų darbų sąrašą ir jų atlikimą derinti su Namo bendraturčiais, išskyrus atvejus, kai būtina nedelsiant likviduoti avariją, avarinį gedimą (Administravimo sutarties bendrosios dalies 3.1.8 punktas).

Byloje nustatyta, kad dėl nuo Namo stogo nukritusio sniego ir apsauginės tvorelės Automobilis buvo apgadintas 2021 m. vasario 21 d. Byloje surinkti įrodymai neleidžia teigti, kad sniegas, kuris nukrito nuo Namo stogo, susikaupė per itin trumpą laiką, dėl ko atsakovė objektyviai į tai net būtų negalėjusi sureaguoti. Priešingai, pačios atsakovės į bylą pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažyma apie hidrometeorologines sąlygas liudija, kad jau iki tol susikaupęs sniego dangos storis ir laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 15 d. iki 2021 m. vasario 20 d. esmingai nekito, tik svyravo nuo 31 iki 26 cm. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, matydama situaciją, ėmėsi kokių nors veiksmų spręsti dėl poreikio valyti sniegą nuo Namo stogo (apžiūrėjo Namo stogą, ant jo esančio sniego kiekį, jo pobūdį, įvertino jo slinkimo žemyn galimybę, poreikį imtis papildomų priemonių, apie tai kokiu nors būdu informavo Namo bendraturčių atstovus ir/ar kita). Priešingai, atsakovė byloje savo poziciją grindė tik tuo, kad esant šlaitiniam stogui, sniegas nuo jo apskritai neturi būti valomas. Pažymėtina, kad ši atsakovės pozicija nieko nepagrįsta.

Nei Reglamente, nei kituose teisės aktuose nėra nurodoma, kad susikaupęs sniegas turi būti periodiškai šalinamas tik nuo tam tikro tipo statinių stogų. Atsakovės akcentuojami sniego gaudytuvai, kam atsakovė prilygina nuo stogo nukritusią apsauginę tvorelę, pareiga juos įrengti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-186 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 2.04.01:2008 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ taip pat niekaip nėra siejami su poreikio valyti šlaitinį stogą nebuvimu ir/ar jo išnykimu, įrengus sniego gaudytuvą. Pareiga juos įrengti yra išimtinai siejama su šlaitinių stogų vieta - juos būtina įrengti virš įėjimų į pastatus ir kitų žmonių vaikščiojimo zonų (73.7, 73.7.1, 73.7.2 punktai). Sąlygų spręsti valyti nuo šlaitinio stogo susikaupusį sniegą ar ne nereglamentuoja ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 233 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR. 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ , kuris nustato nurodymus, skirtus nustatyti ramiu oru ir vėjuotomis sąlygomis iškritusio sniego apkrovoms, naudojamoms projektuojant pastatų ir statinių laikančiąsias konstrukcijas.

Taigi, nepaisant to, ar buvo ant Namo stogo įrengti sniego gaudytuvai, ar ne, ar jų funkciją atliko nuo Namo stogo nukritusi apsauginė tvorelė, ar ne (tokioms aplinkybėms nustatyti apskritai reikalingos specialios žinios, kurių pats teismas neturi, o atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad nuo Namo stogo nukritusi apsauginė tvorelė atitinka sniego gaudytuvams keliamus reikalavimus ir/ar jiems gali būti prilyginama), atsakovė kaip Administratorė turėjo pareigą nuolat stebėti, ar ant Namo stogo nėra susikaupęs sniegas, ar neatsirado poreikis jį valyti, atitinkamai apie atsiradusį tokį poreikį, ką patvirtina sniego nukritimo nuo Namo stogo faktas 2021 m. vasario 21 d., informuoti Namo įgaliotinius, derinant tokių darbų atlikimą ir/ar kainą, jeigu Administravimo sutartimi tai nebuvo padaryta. Nagrinėjamu atveju įrodymų, kad atsakovė rūpestingai ir atidžiai vykdė šią pareigą, byloje nėra, todėl jai kyla civilinė atsakomybė už Automobilio sugadinimą.

Byloje tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl ieškovo prašomos priteisti žalos iš atsakovės dydžio. Byloje nustatyta, kad ieškovas žalos dydį tiek, kiek tai susiję su Automobilio apgadinimu, grindė UAB „Rimonta“ sudaryta Automobilio remonto sąmata, UAB „Rimonta“ 2021 m. balandžio 16 d. PVM sąskaita-faktūra RIM Nr. 0125117, taip pat į bylą pateiktomis fotonuotraukomis. Pagal šiuos duomenis ieškovo paskaičiuota Automobiliui padaryta žala siekia 6 368,92 Eur be PVM. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 6 078,92 Eur. Atsakovė su šiuo žalos dydžiu nesutinka, nurodydama, kad ne visi į sąmatą įtraukti darbai yra susieti su ginčo įvykiu, dalies jų būtinumo atlikti ieškovas neįrodė, be to, žalą paskaičiavo neįvertinęs Automobilio nusidėvėjimo. Teismas su atsakovės argumentais nesutinka.

Atsakovė teigia, kad jai nėra aišku, kodėl į sąmatą yra įtrauktas dešinysis priekinis žibintas ir jo reguliavimas. Nors iš į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad dešinysis priekinis žibintas nebuvo sugadintas įvykio metu (b. l. 12, t. 1, 47, 45, t. 2), į bylą pateiktos fotonuotraukos, sąmata liudija, kad įvykio metu buvo apgadintas priekinis kairys žibintas (b. l. 39, t. 2), priekinis kairys sparnas (b. l. 24, 26, 39, t. 2), variklio gaubtas (b. l. 44, t. 2). Kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų, šių Automobilio pažeidimų pašalinimui buvo būtinas Automobilio priekio remontas – priekinio bamperio nuėmimas, kairio žibintos keitimas, kita, kas visiškai tikėtina, lėmė ir įvykio metu nesugadinto priekinio dešinio žibinto reguliavimo poreikį. Atsakovė taip pat teigia, kad jai nėra aišku, kodėl į sąmatą yra įtrauktos kairė ir dešinė stogo oro pagalvės, galo durų vidaus apatinė apdaila, galo durų kairys ir dešinys lankstai, stogo apmušimo galas, sėdynės pagrindo apmušalai. Kaip matyti iš į bylą pateiktų fotonuotraukų, ieškovo paaiškinimų, įvykio metu ant Automobilio užkritus sniegui, buvo apgadintas Automobilio stogas iš išorės ir vidaus (b. l. 8, 10, 11, 14, 15, 19, 22, 37, 38, 43-46, t. 2). Todėl Automobilio stogą, taip pat jo apdailą Automobilio viduje buvo būtina keisti. Tam visiškai tikėtina buvo būtina išmontuoti ir/ar atlaisvinti Automobilio salono apdailas ar dalis, besiribojančias su stogu, vėliau vėl jas sumontuojant, tame tarpe stoge esančias oro pagalves, bagažinės dangtį su lankstais. Į bylą pateikta sąmata liudija, kad šie atsakovės minimi Automobilio elementai buvo ne keisti naujais, o tik nuimti/uždėti. Atsakovė nurodo, kad jai nėra aišku, kodėl buvo keista kairių durų išorinė durų rankena. Kaip teisingai nurodo ieškovas, iš sąmatos matyti, kad ji buvo ne keista, o nuimta/uždėta, dėl poreikio dažyti kairės pusės priekines dureles (sąmatoje nurodomas sutrumpinimas UI (nuėmimas ir uždėjimas)). Kad šios durelės, kaip ir šoninis veidrodėlis prie jų, buvo apgadintos, neginčijamai liudija į bylą pateiktos fotonuotraukos (b. l. 41, t. 1). Teismas sutinka su atsakove, kad išorinė durų rankena sąmatoje yra minima du kartus, tačiau tai susiję su tuo, kad dažant kairės pusės priekinį sparną ir stogo vidurį, buvo taip pat dažomi papildomi Automobilio elementai, tame tarpe galinės kairės pusės durelės, kaip esančios perėjime (sąmatoje nurodoma raidė B (dažoma kartu/perėjimas)), kam tikėtina buvo būtina dureles išrinkti, tame tarpe nuimti/uždėti jų rankenėlę. Atsakovė taip pat nurodo nesuprantanti, kodėl sąmatoje nurodoma šoninio panelio galo purvo apsauga. Kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų, šie darbai buvo būtini dažant galinį kairės pusės sparną, kam būtina nuimti galinį bamperį, išmontuoti/atlaisvinti galinius posparnius. Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų, sąmatos matyti, kad po įvykio buvo būtinas Automobilio kairės pusės šoninio panelio, kairės pusės stogo statramsčio remontas (b. l. 10, 27, 29, 31, 32, 33, 35, 36, t. 2). Atsakovė taip pat nesutinka, jog turėjo būti keičiamas prietaisų panelis, atliekama Automobilio kompiuterinė diagnostika. Šie atsakovės argumentai nepagrįsti. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad prietaisų panelį buvo būtina keisti, nes jis buvo subraižytas įstrigusių stiklo šukių, jo remontas negalimas, o kompiuterinė diagnostika po tokio Automobilio sugadinimo būtina. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais ieškovo paaiškinimais, nes į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina aplinkybę, kad įvykio metu buvo sugadintas (sudaužytas) Automobilio stiklas (b. l. 8, t. 2). Nors byloje nėra įvykio vietoje darytų Automobilio fotonuotraukų iš vidaus, tik iš išorės (b. l. 13, t. 2), teismas neturi pagrindo spręsti, kad į bylą pateiktose vėliau darytose Automobilio vidaus fotonuotraukose matomi priekinio panelio pažeidimai (b. l. 17, 18, 23, t. 2) atsirado dėl kitų priežasčių. Tokie atsakovės atsikirtimai grindžiami prielaidomis. Į bylą pateiktos fotonuotraukos, kurios, kaip ir ieškovo paaiškinimai, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, liudija, kad Automobilis buvo transportuotas iš Kauno į Vilnių, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad didesni nei įvykio vietoje atsiradę pažeidimai buvo padaryti kitų asmenų Automobilio transportavimo metu. Teismo vertinimu, atsakovės pastebėjimai apie fotonuotraukų darymo vietą patys savaime nepaneigia, kad fotonuotraukose matomi Automobilio apgadinimai buvo padaryti ginčo įvykio metu. Teismas, įvertinęs tai, kad dalis Automobilio sugadinimų buvo susiję su Automobilio elektronine sistema – žibintas, reguliuojamas/šildomas veidrodėlis, stiklas su lietaus davikliais, galinis valytuvas, neturi pagrindo teigti, kad kompiuterinė diagnostika šiuo atveju nebuvo būtina. Įvertinęs visumą šių aplinkybių, teismas neturi pagrindo sutikti su atsakove, kad ne visi sąmatoje nurodomi darbai sietini su Automobilio apgadinimu įvykio metu (CPK 185 straipsnis).

Atsakovė savo atsikirtimus grindė ir tuo, kad ieškovas, apskaičiuodamas žalos dydį, neįvertino to, kad Automobilis yra 2018 m. gamybos, nepaskaičiavo Automobilio remontui panaudotų detalių nusidėvėjimo. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas neneigė atskirai neskaičiavęs Automobiliui keistų detalių nusidėvėjimo, tačiau teigė, kad iš atsakovės prašomas priteisti žalos dydis ir taip yra mažesnis, nes UAB „Rimtoma“ padarė 10 procentų nuolaidą. Šią aplinkybę patvirtina UAB „Rimtoma“ 2021 m. balandžio 16 d. sąskaita-faktūra RIM Nr. 0125117, kurioje nurodyta, kad įsigytoms Automobiliui remontuoti reikalingoms detalėms yra padaryta 10 procentų nuolaida. Pažymėtina, kad atsakovė, grįsdama savo poziciją tuo, kad Automobilis suremontuotas už per didelę sumą, pati nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokio argumento pagrįstumą (CPK 178 straipsnis). Draudėjo sprendimas remontuoti Automobilį, o ne reikalauti išmokėti draudimo išmoką už jį kaip neremontuotiną Automobilį, ką teigė atsakovė procesiniuose dokumentuose, jokios įtakos sprendžiant dėl atsakovei tenkančio atlyginti žalos dydžio, teismo vertinimu, taip pat neturi.

Taigi, įvertinęs visumą nurodytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė, kad Automobilis 2021 m. vasario 21 d. buvo apgadintas dėl atsakovei kaip Administratorei tenkančių pareigų, susijusių su Namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, tinkamo nevykdymo. Dėl to ieškovas Automobilio remontą atlikusiai UAB „Rimtoma“ sumokėjo 6 078,92 Eur sumą, o Draudėjui padengė 180,33 Eur dydžio Automobilio transportavimo iš įvykio vietos išlaidas. Atsakovė jai tenkančios kaltės dėl šių išlaidų byloje nepaneigė. Todėl ieškovo reikalavimas pripažįstamas pagrįstu, priteisiant ieškovui iš atsakovės 6 259,25 Eur (6 078,92 Eur + 180,33 Eur) žalos atlyginimo (CK 6.1015 straipsnio 1, 2 dalys, 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnio 1, 3 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

Kiti šalių išsakyti argumentai, nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, esminės reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti neturi, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Teismas tik trumpai pažymi, kad viešoje erdvėje esančios Namo ir jo aplinkos fotonuotraukos paneigia atsakovės teismo posėdžio metu išsakytas prielaidas, kad Automobilis stovėjo ant šaligatvio.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui prašant, iš atsakovės priteisiamos 6 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (6 259,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 141 Eur žyminio mokesčio, patyrė 724 Eur advokatės pagalbos išlaidų. Atsakovė patyrė 145,20 Eur advokatės pagalbos išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas pilna apimtimi, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 865 Eur (141 Eur + 724 Eur), priteisiamos ieškovės naudai iš atsakovės. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Valstybė šioje byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nepatyrė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teisėja

nutaria:

ieškovo If P&C Insurance AS, veikiančio per Lietuvos If P&C Insurance AS filialą, ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovo If P&C Insurance AS, veikiančio per Lietuvos If P&C Insurance AS filialą, juridinio asmens kodas 302279548, naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Kaunas“, juridinio asmens kodas 305174520, 6 259,25 Eur (šešis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt devynis eurus 25 ct) žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (6 259,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. vasario 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 865 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.