Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Gasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gitana“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1223-513/2015 pagal ieškovės ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gitana“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje UAB „Neokon Baltija“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliantas Klaipėdos apygardos teismui buvo pateikęs dar vieną ieškinį (c.b. Nr. e2-1332-479/2015), kuriuo siekė susipažinti su laimėtojo pasiūlymu. Pažymėtina, jog ši byla Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartimi buvo nutraukta dėl ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos nesilaikymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gitana“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1223-513/2015, sprendžia, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 ir 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas dalyvavo atsakovės viešajame pirkime „Projekto „Variklinių transporto priemonių sektorinio praktinio mokymo centro“ kūrimas Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje“, apie viešąjį pirkimą skelbta 2014-05-15, pirkimo numeris 151481. Šiame pirkime dalyvavo tiekėjai – UAB „Amanda“, trečiasis asmuo UAB „Neokon-Baltija“ ir ieškovas UAB „Gitana“. 2015 m. vasario 5 d. perkančioji organizacija informavo ieškovą apie pasiūlymo atmetimą dėl jo neatitikimo pirkimo sąlygų 27 punktui. 2015 m. vasario 6 d. ieškovas perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, prašydamas panaikinti sprendimą ir tiksliai nurodyti, kokių dokumentų nepateikė UAB „Gitana” remiantis konkurso sąlygų 27 punktu. 2015 m. vasario 18 d. perkančioji organizacija ieškovo pretenziją atmetė, nurodydama, kad pasiūlymas turi esminių trūkumų – jame nurodyti prekių techniniai parametrai (savybės) nepagrįsti pateiktais dokumentais, o techniniai aprašai nepateikti, dėl ko pasiūlymas neatitinka konkurso sąlygų 27.1 punkto. Ieškovas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, atmetant ieškovo pasiūlymą konkurse, kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydamas panaikinti atsakovo sprendimą dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo (c. b. Nr. e2-1079-163/2015). Pareikštų reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą ir įpareigojimą atsakovui nesudaryti viešojo pirkimo sutarties projekto „Variklinių transporto priemonių sektorinio praktinio mokymo centro kūrimas Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje“ mokymams skirtos įrangos pirkimo atvirame konkurse. 2015 m. kovo 6 d. nutartimi teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinys atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartimi minėto pirmos instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovo UAB „Gitana“ atitikimo konkurso sąlygų 27.1 p. reikalavimams paliko nepakeistą, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas teisingai spendė, jog ieškovo pasiūlymas neatitinka 27.1 punkto konkurso sąlygų reikalavimo ir perkančioji organizacija pagrįstai atmetė ieškovo pasiūlymą (c.b. Nr. e2A-840-236/2015). Ginčo konkurso laimėtoju išrinktas trečiasis asmuo UAB „Neokon-Baltija“, su kuriuo 2015-04-08 ir buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Ieškovas ieškinyje teigia, kad tik nagrinėjant minėtą bylą teisme sužinojo, jog atsakovė galbūt ketina sudaryti sutartį su kitu konkurso dalyviu, nors atsakovė ir nebuvo informavusi nei apie naujos pasiūlymų eilės sudarymą, nei apie išrinktą naują konkurso laimėtoją, nei apie ketinimą su juo sudaryti viešojo pirkimo sutartį, nei apie nustatytą atidėjimo terminą tam tikslui. Ieškovas, 2015-04-08 pateikęs tripliką byloje Nr. e2-1079-163/2015, tą pačią dieną pateikė atsakovei prašymą pateikti informaciją apie nustatytą pasiūlymų eilę ginčo konkurse ir laimėjusį pasiūlymą, taip pat prašė sustabdyti konkurso procedūras minėto prašymo nagrinėjimo laikotarpiui. Ieškovo teigimu, į šį prašymą (pretenziją) atsakovė neatsakė, taip pažeidė jo, kaip suinteresuoto dalyvio, teises, VPĮ 94¹ str. 3 d. ir 41 str. 1–2 d., todėl atsakovė negalėjo sudaryti viešojo pirkimo sutarties, o sudarytas sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl teismas savo iniciatyva turi konstatuoti niekinio sandorio faktą ir iš jo kilusias pasekmes. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, ieškovo ieškinį atmetė, pažymėdamas, kad ieškovo prašymas (pretenzija) dėl informacijos pateikimo buvo pateikta akivaizdžiai praleidus VPĮ 94 str. 1 d. 1 p. nurodytą 15 dienų terminą, be to, atkreipdamas ieškovo dėmesį, kad perkančioji organizacija turi nagrinėti tik tas pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo dienos (VPĮ 94¹ str. 2 d.), o nagrinėjamu atveju prašymas (pretenzija) pateiktas po viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Taip pat pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovo ginčas dėl jo pasiūlymo atmetimo (o iš esmės tai yra ginčas dėl pirkimo rezultatų bei pirkimo sutarties teisėtumo) jau yra išnagrinėtas kitoje byloje. Ieškovas su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ex officio būtų pripažinta negaliojančia ab initio atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Neokon-Baltija“ 2015 m. balandžio 8 d. sudaryta viešojo pirkimo – pardavimo sutartis ir priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Dėl ginčo esmės

VPĮ 93-94¹ straipsniuose numatyta teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus. Tuo tarpu VPĮ 94 straipsnyje įtvirtinti pretenzijos padavimo terminai, kurie siejami su pranešimo apie priimtą perkančiosios organizacijos sprendimą, t. y. 15 dienų nuo pranešimo raštu išsiuntimo dienos; 10 dienų, supaprastintų pirkimų atveju – 5 darbo dienos nuo paskelbimo apie priimtą sprendimą dienos, jei nėra įstatyme reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie priimtus perkančiosios organizacijos sprendimus. Be to, VPĮ 94¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo dienos.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad laikytinas nepagrįstu ieškovo teiginys, jog jis apie viešojo pirkimo procedūras sužinojo tik civilinės bylos Nr. e2-1079-163/2015 nagrinėjimo metu, todėl negalėjo laikytis VPĮ 94 straipsnyje įtvirtintų terminų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovas, aktyviai dalyvaujantis viešajame pirkime, žinojo arba turėjo žinoti, jog atsakovė, priėmusi sprendimą atmesti jo pateiktą pretenziją dėl pasiūlymo atmetimo ir galiojant sprendimui atmesti ir kitos teikėjos UAB „Amanda“ pasiūlymą, bei nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, toliau tęs viešojo pirkimo procedūras, kaip tai numato VPĮ 94¹ str. 2 d. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų dalyviai yra profesionalūs viešųjų santykių subjektai, kurie privalo tinkamai ir laiku įgyvendinti teises ir pareigas, todėl tinkamai savo teisėmis nepasinaudojus gali tekti neigiami pasyvaus elgesio padariniai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju viešojo pirkimo sutartis su trečiuoju asmeniu sudaryta 2015-04-08 11 val., tuo tarpu ieškovo prašymas (pretenzija) pateiktas atsakovei 2015-04-08 15.42 val., t.y. jau po viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmos instancijos teismo pozicija, kad atsakovė pagrįstai ieškovės pretenzijos/prašymo dėl informacijos nenagrinėjo.

Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste teisėjų kolegija pastebi, kad esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, būtų buvę tikslinga, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, civilinę bylą pagal tokį ieškovo ieškinį apskritai nutraukti. Pastebėtina, kad ieškiniu iš esmės buvo pareikštas tik procesinio pobūdžio reikalavimas, nukreiptas į įrodymų gavimą, kurį patenkinus realiai nekiltų jokie materialieji teisiniai padariniai. Akivaizdu, kad ieškovas, reikšdamas tokio pobūdžio procesinį prašymą, siekė tik gauti informaciją, o ne ginti galimai pažeistas teises, o kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Be to, nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį ir į tą aplinkybę, kad ginčas, susijęs su ieškovo materialiosiomis teisėmis, jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1079-163/2015. Ginčą dėl ieškovo pasiūlymo atitikimo pirkimo dokumentams ieškovas pralaimėjo. Taigi, esant sudarytai pirkimo sutarčiai ir pirkimui iš esmės esant baigtam, o ieškovo pasiūlymui - atmestam ir pripažintam neatitikusiu konkurso sąlygų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ieškovas laikytinas neturinčiu materialiojo teisinio intereso ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus, nes nuo 2015 m. vasario 5 d. jis nėra laikomas suinteresuotu dalyviu (VPĮ 2 straipsnio 27 punktas).

Dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ex officio

Pasisakydama dėl šio apeliacinio skundo argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovės ginčas dėl jos pasiūlymo atmetimo, dėl pirkimo rezultatų bei viešojo pirkimo sutarties teisėtumo jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1079-163/2015. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2014).

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė esminius argumentus dėl ginčo esmės, kurių pagrįstumas ir teisėtumas apeliaciniu skundu nebuvo paneigtas. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų atskirai nėra pasisakoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Apeliantas taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą, kadangi atsakovei priteisė bylinėjimosi išlaidas, nors pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-212-219/2015) šaliai, kurią atstovauja privatus juridinis asmuo, atstovavimo išlaidos nėra priteisiamos.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, jog atsakovė BĮ Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla atsiliepimu į ieškinį bei tripliku prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias ji patyrė dėl UAB „Viešųjų pirkimų ekspertų grupė“ teiktų atstovavimo paslaugų civiliniame procese pirmosios instancijos teisme. Patirtų 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindė paslaugų perėmimo – perdavimo aktais bei PVM sąskaitomis - faktūromis. Klaipėdos apygardos teismas skundžiamu 2015 m. birželio 30 d. sprendimu nusprendė priteisti iš ieškovo atsakovei visas jos prašomas priteisti atstovavimo išlaidas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinio proceso normos asmenų, galinčių būti atstovais civiliniame procese pagal pavedimą, ir mokėjimo už atstovavimą klausimus reglamentuoja pakankamai aiškiai ir imperatyviai. CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Šiame straipsnyje nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai (fiziniam ar juridiniam asmeniui) atstovautų teisinių paslaugų įmonė. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 išaiškinta ir tai, kad atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog atsakovui teisines paslaugas suteikė ne advokatas ar advokato padėjėjas, o UAB „Viešųjų pirkimų ekspertų grupė“. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą bei į aktualiausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėl asmenų atstovavimo suformuotą praktiką, sprendžia, jog atsakovei negalėjo būti priteistas išlaidų, kurias ji patyrė dėl UAB „Viešųjų pirkimų ekspertų grupė“ teiktų atstovavimo paslaugų civiliniame procese, atlyginimas.

Dėl bylos procesinės baigties

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, sprendime nurodė esminius argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ir keisti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas nėra sprendimas dėl materialaus pobūdžio reikalavimo, o procesinio klausimo, susijusio su bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymu, kitoks išsprendimas apeliacinės instancijos teisme nekeičia sprendimo dėl pareikšto reikalavimo esmės. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį bylinėjimosi išlaidų dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantui UAB „Gitana“ nepriteistinas (CPK 98 str. 1 d.), o atsakovė ir trečiasis asmuo apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme duomenų nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išdėstyti ją taip:

„Atsakovės BĮ Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmos instancijos teisme, atmesti. Priteisti iš ieškovės UAB „Gitana“ (j.a.k. 140581297) 530 Eur (penkis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Nekon-Baltija“ (j.a.k. 300586616).“.