- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-04
- Bylos Nr.
- e2A-1115-340/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15734-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Latvelė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- Enercom Holdings Limited
- Atsakovas
- Verdom Jet Limited, J. M.
- Trečiasis asmuo
- Charter Jets
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Enercom Holdings Limited ir atsakovo Verdom Jet Limited apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Enercom Holdings Limited ieškinį atsakovams J. M., Verdom Jet Limited dėl balsavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo Charter Jets, UAB.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas Enercom Holdings Limited kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) tarp Verdom Jet Limited ir J. M. 2021-10-28 sudarytą balsavimo teisių perleidimo sutartį ir priteisti iš atsakovų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad trečiasis asmuo Charter Jets yra oro susisiekimo paslaugas teikianti bendrovė, kuriai 2009-10-26 buvo išduota licencija oro susisiekimui vykdyti. Ji turi 2 akcininkus: Kipre registruotą bendrovę Enercom Holdings Limited (ieškovas, kuriam priklauso 1 827 199 vnt. bendrovės akcijų, sudarančių 40 proc. bendrovės įstatinio kapitalo) ir Kipre registruotą bendrovę Verdom Jet Limited (atsakovas, kuriam priklauso 2 740 801 vnt. bendrovės akcijų, sudarančių 60 proc. bendrovės įstatinio kapitalo). Bendrovės vykdomą užsakomųjų lėktuvų skrydžių veiklą griežtai reguliuoja nacionaliniai ir Europos Sąjungos teisės aktai. Bendrovė, norėdama įgyti ir išlaikyti turimą licenciją oro susisiekimui vykdyti, turi būti faktiškai (tiesiogiai arba netiesiogiai) kontroliuojama Europos Sąjungos subjektų (fizinių asmenų). Atsakovui Verdom Jet Limited iki 2012-12-28 priklausė 1 598 800 vnt. paprastųjų vardinių nematerialių bendrovės akcijų. Nuo 2012-12-28, įsigijus dar 1 142 001 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų bendrovės akcijų, kurios sudaro 25 proc. bendrovės įstatinio kapitalo, priklauso 60 proc. bendrovės akcijų, kas reiškia faktinę bendrovės kontrolę. Kontrolinio Bendrovės akcijų paketo įsigijimo metu, ieškovo žiniomis, atsakovo galutiniai naudos gavėjai buvo Rusijos piliečiai, todėl bendrovė nebūtų atitikusi Reglamento Nr. 1008/2008 4 straipsnio f) dalyje numatytų valdymo ir kontrolės reikalavimų bei galimai būtų praradusi turimą licenciją. Dėl šios priežasties ieškovas ir atsakovas tą pačią dieną, t. y. 2012-12-28, sudarė balsavimo teisių perleidimo sutartį, kuria atsakovas 10 metų laikotarpiui (iki 2022-12-28) perleido ieškovui 1 598 800 vnt. bendrovės akcijų, kurios sudaro 35 proc. visų bendrovės akcijų, suteikiamų balsų ir kitas šių akcijų suteikiamas neturtines teises. Taigi, nuo 2012-12-28 ieškovas, kontroliuojamas Lietuvos Respublikos piliečių, be savo turimų 40 proc. akcijų suteikiamų balsų, papildomai įgijo 35 proc. Verdom Jet Limited akcijomis suteikiamų balsų ir įgijo teisę bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose balsuoti 75 proc. bendrovės akcijų suteikiamų balsų, taigi savo nuožiūra įgyvendino jam perleistas balsavimo teises, o tai leido bendrovei atitikti Reglamente Nr. 1008/2008 įtvirtintas bendrovės valdymo sąlygas, kurios privalomos siekiant išlaikyti bendrovės turimą licenciją oro susisiekimui vykdyti. Nuo 2017 m. atsakovas atsisakė teikti bendrovei duomenis apie savo akcininkus ir naudos gavėjus iki fizinių asmenų: 2019-12-20 ir 2020-01-08 raštais Lietuvos transporto saugos administracija nurodė, kad atsakovo pateikti duomenys nėra pakankami bendrovės naudos gavėjų tapatybėms nustatyti ir pareikalavo pateikti aktualius duomenis. Be to, atsakovas neteikė bendrovei ir finansų įstaigoms reikalingų duomenų apie savo naudos gavėjus ir dėl šios priežasties buvo uždaryta bendrovės sąskaita Swedbank, AB banke. Atsakovas taip pat atsisakė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2020-06-19 protokoline nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1108-467/2020 skirtą įpareigojimą pateikti duomenis apie savo galutinius naudos gavėjus Vilniaus apygardos teismui. Viešo Kipro juridinių asmenų registro duomenimis, šiuo metu atsakovo akcininkai yra Kipre ir Britų Mergelių salose registruotos įmonės, o galutiniai naudos gavėjai, ieškovo žiniomis, tebėra Rusijos piliečiai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-04-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1288-863/2021, kuris paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2021-10-28 nutartimi civilinėje byloje e2A-1816-910/2021, nutraukė tarp ieškovo ir atsakovo 2012-12-28 sudarytą balsavimo teisių perleidimo sutartį. Atsakovui grįžo 35 proc. bendrovės akcijų suteikiami balsai, atitinkamai grįžo ir faktinė bendrovės kontrolė. 2021-10-28 atsakovas ir jo atstovė advokatė J. M. sudarė balsavimo teisių perleidimo sutartį, kuria atsakovas perleido advokatei J. M. 1 598 801 vnt. bendrovės akcijų suteikiamą balsą ir kitas neturtines teises. 2021-10-28 balsavimo teisių perleidimo sutartimi atsakovo atstovė advokatė J. M. įgijo 35 proc. bendrovės akcijų suteikiamų balsų, kuriais pagal sutarties 3.3 punktą bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali balsuoti savo nuožiūra be jokių apribojimų. Advokatė J. M. yra ne tik atsakovo balsavimo teises įgijęs asmuo, bet ir nuo 2017 m. atstovauja atsakovo interesus Lietuvos Respublikos teismuose, santykiuose su trečiaisiais asmenimis, taip pat buvo įgaliota atstovauti atsakovą bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Šios aplinkybės patvirtina, kad advokatė J. M., balsuodama 2021-10-28 balsavimo teisių perleidimo sutartimi įgytais 35 proc. bendrovės akcijų suteikiamais balsais, faktiškai veikia ne savo nuožiūra, o atstovaudama atsakovą – atsakovo naudai ir interesais, vykdydama atsakovo nurodymus (pavedimus). Taigi, 2021-10-28 balsavimo teisių perleidimo sutartis su advokate J. M. sudaryta dėl akių, siekiant formaliai įgyvendinti Reglamento Nr. 1008/2008 reikalavimus, nors iš tiesų visus 60 proc. bendrovės akcijų kontroliuoja ir šių akcijų suteikiamais balsais balsuoja atsakovas. Prieš sudarydami 2021-10-28 balsavimo teisių perleidimo sutartį, atsakovas ir J. M. ignoravo prievolę informuoti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją apie sandorius, kuriais įgyta bendrovės kontrolė, bei neteisėtai išvengė investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūros pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatas. Būdamas Bendrovės akcininku ieškovas yra suinteresuotas bendrovės valdymo teisėtumu ir veiklos tęstinumu, kurie yra neatsiejami nuo bendrovės turimos licencijos išlaikymo teisėtais ir sąžiningais būdais, taip pat neatsiejami teisės aktų, kuriais kontroliuojamas strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje ir VĮ „Lietuvos oro uostai“ apsaugos zonos teritorijoje veikiančios bendrovės kontrolės perdavimas, vykdymo. Svarbiausias ieškinio tikslas yra bendrovės valdymo teisėtumo užtikrinimas, dėl ko ieškinio patenkinimo atveju net 35 proc. bendrovės akcijų suteikiamų balsų neteisėtai įgijęs asmuo (J. M.) nebegalėtų balsuoti šiais balsais ir priimti bendrovei galimai žalingų sprendimų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė J. M. atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko. Nurodė, kad atsakovė nėra investuotoja pagal Lietuvos Respublikos įstatymų apibrėžtą investuotojo (investavimo, investicijų) sąvoką, dėl to jos atžvilgiu nėra taikomas reikalavimas pranešti Komisijai apie sudaromą sutartį; sutartis nepatenka į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12, 13 straipsniuose apibrėžtų atvejų sąrašą, kuriems esant atliekama investuotojo ar sutarties patikra; Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas nenumato reikalavimo gauti leidimą sutarties sudarymui; sutartis nėra nauja sutartis, tai yra tęstinis santykis tarp šalių, įformintas 2017-05-23 balsavimo teisių perleidimo sutartimi. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, balsavimo teisių perleidimo sutartis sudaryta nepažeidžiant imperatyvių teisės normų. Taip pat sutartis realiai vykdoma ir atitiko šalių realią valią; advokatui leidžiama sudaryti su klientais balsavimo teisių perleidimo sutartis. Taigi, sutartis nėra tariamas sandoris. Pažymėjo, kad ieškinio pareiškimo metu sutartis buvo nutraukta, todėl nėra ginčo objekto pagal pareikštą ieškinį. Tikrieji ieškovo tikslai prieštarauja ieškinio pagrindui ir dalykui, o ieškovas, kaip ir atsakovė, yra netinkamos šalys. Sutarčiai ir atsakovei nėra taikomi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo reikalavimai; sutartis nėra priskiriama investuotojo sandoriui. Atsakovų atžvilgiu kontrolė nepadidėjo nei savarankiškai, nei kartu sudėjus, ji išliko tokia pati ir to paties atsakovo (įmonės) naudai – 60 procentų, kiek ir turėta iki sutarties, nes ginčo sutartimi nebuvo padidintas 60 proc. kontrolės dydis; neatsirado ir išorinis investuotojas. Teisės aktai nenumato jokios patikros investuotojo ar pačios sutarties atžvilgiu, o ieškovui gerai yra žinomi tiek kontroliuojantys atsakovo veiklą asmenys, tiek savininkai. Ginčo sutartis nėra nei niekinis, nei tariamas sandoris, be to, ji jau nutraukta.
4. Atsakovas Verdom Jet Limited pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir iš ieškovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas Verdom Jet Limited bendrovės akcininku yra nuo 2010 metų, kai 2010-11-29 įsigijo 1531000 akcijų, 2011-02-23 – 67800 akcijų, 2012-12-28 – 1142001 akcijų. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 60 proc. bendrovės akcijų. Likusi 40 proc. bendrovės akcijų dalis priklauso ieškovui. Verslo partnerystės pradžioje ieškovo ir atsakovo santykiai buvo grįsti pasitikėjimu. Ieškovo galutiniu akcininku buvo (ir tebėra) Lietuvos Respublikos pilietis V. K.. Atsakovo su ieškovu 2012-12-28 sudaryta balsavimo teisių perleidimo sutartimi atsakovas perleido ieškovui atsakovo turimomis 1598800 vnt. bendrovės akcijomis suteikiamas 35 proc. balsavimo ir kitas neturtines teises. 2014 metais spaudoje pasirodė pirmieji atsakovui nerimą keliantys ženklai apie ieškovo akcininko V. K. ir jo valdomų Lewben, Enercom įmonių grupių teisėtumo ir skaidrumo stokojančius patikėto turto valdymo projektus bei verslo struktūras. 2017-05-23 buvo sudaryta nauja balsavimo teisių perleidimo sutartis su kitu subjektu, t. y. atsakove J. M., kuriai atsakovas perleido balsavimo ir kitas neturtines teises, suteikiamas visomis atsakovo turimomis Bendrovės 274801 vnt. akcijomis. 2021-10-28 (Atsakovė pasirašė 2021-12-06) buvo sudaryta papildoma balsavimo teisių perleidimo sutartis tarp atsakovų, kurią ir ginčija ieškiniu ieškovas. Tai nėra naujas sandoris, tai – tęstinis santykis tarp šalių, įformintas dar 2017 sutartimi. Ieškiniu ginčijama sutartimi atsakovai nesukūrė ir nenustatė naujo teisinio santykio, tik pakeitė 2017 Sutartimi perleistų neturtinių teisių kiekį, jį sumažindami iki 1598801 vnt. akcijų (vietoj buvusio 2740801 vnt.), t. y. sumažindami iki to kiekio, kuris būtinas ir pakankamas dalyvavimo akcininkų susirinkime ir sprendimų priėmimo kvorumui užtikrinti, nes kartu su ieškovo turimais 40 proc. balsų ir su sutartimi atsakovei iki 35 proc. sumažintu balsų kiekiu buvo pasiektas netgi maksimaliai pagal įstatymus ir bendrovės įstatus reikalingas 75 kvalifikuotos daugumos kvorumas. Visos kitos nuostatos išliko tos pačios. Ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės nesusiję su ieškinio pagrindu ir dalyku, be to, jau buvo paneigtos įsiteisėjusiais teismo sprendimais išnagrinėtose kitose civilinėse bylose tarp tų pačių šalių (Vilniaus apygardos teismo 2020-10-01 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1108-467/2020 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2021-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-356-302/2021). Atsakovas palaikė visus atsakovės atsiliepime į ieškovo ieškinį pateiktus nesutikimo su ieškiniu motyvus.
5. Trečiasis asmuo Charter Jets, UAB atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti, iš ieškovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis, atsižvelgdamas į vykusius teisminius ginčus tarp akcininkų, kuriuose dalyvavo ir Charter Jets, UAB, teismų sprendimais nustatytus faktus apie ieškovo nesąžiningą ir neteisėtą elgesį atsakovo Verdom Jet Limited ir trečiojo asmens Charter Jets, UAB atžvilgiu, ieškovo ieškinio reikalavimus vertina kaip tęstinį ieškovo kerštą atsakovams už ieškovo prarastą Charter Jets, UAB valdymo kontrolę bei kaip priemonę apsunkinti Charter Jets, UAB veiklos vykdymą, atsakovą Verdom Jet Limited priversti išpirkti ieškovo turimas bendrovės Charter Jets, UAB akcijas ieškovo primestomis sąlygomis. Pažymėjo, kad ieškinį ieškovas grindžia tikrovės neatitinkančiais teiginiais, kurie yra paneigti įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos teismų sprendimais, todėl mano, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Galutiniais ir įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos teismų sprendimais pripažinta, kad pats ieškovas veikė priešingai Charter Jets, UAB interesams. Charter Jets, UAB įstatinis kapitalas padalintas į 4568000 paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, akcijos priklauso 2 akcininkams: atsakovui Verdom Jet Limited 60 proc. (2740801 akcijų), o 40 proc. Bendrovės akcijų dalis priklauso ieškovui (1827199 akcijų). Akcininkai 2012-12-28 sudarė balsavimo teisių perleidimo sutartį, kuria atsakovas Verdom Jet Limited perleido ieškovui 35 proc. bendrovės akcijų suteikiamas balsavimo ir kitas neturtines teises bei tokiu būdu nuo 2012-12-28 kontroliavo ir valdė bendrovę Charter Jets, UAB. Tarp akcininkų vykusiuose teisminiuose ginčuose teismai galutinai pripažino ir konstatavo, jog balsavimo teisių perleidimo sutarties nutraukimas su ieškovu buvo neišvengiamas, siekiant apginti atsakovo Verdom Jet Limited ir bendrovės Charter Jets, UAB interesus, reputaciją bei užtikrinti bendrovės Charter Jets, UAB veiklos teisėtumą ir tęstinumą, kadangi ieškovas jam perleistais balsais ir neturtinėmis teisėmis naudojosi neteisėtai, pažeisdamas protingumo ir sąžiningumo principus, balsavo išimtinai savo asmeninei naudai, priešingais bendrovės Charter Jets, UAB ir akcininko atsakovo Verdom Jet Limited interesams. Trečiojo asmens turimais duomenimis, tarp atsakovų sudaryta balsavimo teisių perleidimo sutartis buvo realiai ir tinkamai vykdoma iki jos nutraukimo abipusiu šalių susitarimu nuo 2022-07-01. Sutartis atitiko tikrąją šalių valią, kurią jie apgynė teismine tvarka minėtose bylose. Pagal šią tarp atsakovų sudarytą balsavimo teisių perleidimo sutartį atsakovė J. M. atsakovo Verdom Jet Limited akcijomis dalyvavo visuose šios sutarties galiojimo ir vykdymo metu vykusiuose Charter Jets, UAB akcininkų susirinkimuose (t. y. 2021-12-07 ir 2022-06-30, jokie kiti akcininkų susirinkimai nevyko), juose balsavo ir teikė susirinkimams juose rinktus kandidatus. Sutarties realaus vykdymo įrodymai pateikti su atsakovės J. M. atsiliepimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė trečiajam asmeniui Charter Jets, UAB iš ieškovo Enercom Holdings Limited 3 550 Eur atstovavimo išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad ieškovas ieškinį reiškia dėl absoliutaus balsavimo teisių perleidimo sutarties negaliojimo tiek kaip sandorio, sudaryto prieštaraujant imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 str. 1 d.), tiek kaip tariamo sandorio (CK 1.86 str. 1 d.). Ieškovas yra Charter Jets, UAB akcininkas, jis suinteresuotas bendrovės valdymo teisėtumu, veiklos tęstinumu. Perleidžiant balsavimo teises perleidžiamos teisės balsuoti akcininkų susirinkimuose įvairiais klausimais, taip pat ir renkant valdybą, kas kiekvienam akcininkui yra aktualu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas turi teisę reikšti ieškinį dėl balsavimo teisės pripažinimo negaliojančia aukščiau nurodytais pagrindais.
8. Teismas nurodė, kad ginčo nėra, jog atsakovai Verdom Jet Limited ir J. M., prieš sudarydami 2021-10-28 balsavimo teisių perleidimo sutartį, apie ketinimą ją sudaryti komisijai nepranešė. Sprendžiant, ar ši įstatymo redakcija nagrinėjamu atveju taikytina, ir ar tokiu būdu buvo pažeista imperatyvi teisės norma, pirmiausiai turi būti įvertinta, ginčo sutartis yra tęstinė sutartis, ar naujas sandoris, taip pat ar atsakovai yra investuotojai ir ar pareigą pranešti apie ketinamą sudarytą balsavimo teisių perleidimo sutartį komisijai turėjo.
9. Teismo vertinimu, ieškovui sandorį ginčijant kaip prieštaraujantį imperatyviai Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo normai, nėra pagrindo vadovautis Lietuvos Respublikos Investicijų įstatymu, kai investuotojo sąvoką apibrėžia Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas.
10. Teismas nurodė, kad atsakovas Verdom Jet Limited turi įsigijęs nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, kaip jį apibrėžia Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 punktas (transporto sektorius), veiklą vykdančios ir „Lietuvos oro uostai“ apsaugos zonos teritorijoje veikiančios įmonės vertybinių popierių, t. y. akcijų, kurios suteikia balsavimo teisę strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje. Laikant atsakovą investuotoju pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 4 punktą, atkreiptinas dėmesys, kad vien buvimas investuotoju nesąlygoja prievolės pranešti apie balsavimo teisių perleidimo sandorį komisijai. Šiuo aspektu aktuali Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, kurioje išvardyti atvejai, kuomet privalo būti atlikta investuotojo patikra. Visi šie atvejai susiję su investuotojo įrenginių ar turto perdavimu, įkeitimu, obligacijų, akcijų įsigijimu ar balsavimo teisių perleidimu ir įgijimu teisės naudotis atitinkamos dalies akcijų suteikiamomis neturtinėmis akcininko teisėmis. Taigi, balsavimo teisių perleidimo sutarties sudarymas šiuo atveju aktualus tik tada, kai investuotojas įgyja teisę naudotis atitinkamos dalies akcijų suteikiamomis neturtinėmis akcininko teisėmis. Nagrinėjamu atveju atsakovas Verdom Jet Limited ginčo sutarties pagrindu jokių papildomų turtinių ar neturtinių teisių neįgijo, priešingai, neturtines teises perleido kitai atsakovei.
11. Teismas taip pat nurodė, kad ginčo nėra, kad atsakovas yra ilgalaikis akcininkas, vykdantis ilgalaikę veiklą Europos Sąjungos valstybėje, todėl jo atitikimas nacionalinio saugumo interesams preziumuojamas ir atliekamas Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų subjektų iniciatyva, kai tokio investuotojo planuojama vykdyti ar vykdoma veikla arba įsteigto juridinio asmens organų priimami sprendimai gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams (Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 ir 3 dalys, 10 straipsnio 6, 7 dalys). Nors ieškovas teigė, kad atsakovas Verdom Jet Limited turėtų būti laikomas ne Lietuvos Respublikos ar užsienio, bet trečiosios valstybės investuotoju, jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad galutiniai atsakovo naudos gavėjai yra Rusijos ir kitų trečiųjų valstybių piliečiai, į bylą nepateikė. Priešingai, iš Lietuvos transporto saugos administracijos 2022-06-28 rašto „Dėl prašymo“ teismas nustatė, kad Verdom Jet Limited, kuriam priklauso 60 proc. įmonės Charter Jets nuosavybės, 50,5 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos piliečiui. Likusi akcijų dalis priklauso asmenims, kurie yra Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiai. Lietuvos transporto saugos administracijos rašte „Dėl informacijos“ nurodyta, kad oro susisiekimo licencijavimo komisija, įvertinusi 2002 m. gegužės 5 d. raštu Charter Jets, UAB pateiktą informaciją, nustatė, kad įmonė atitinka Reglamento (EB) Nr. 1008/2008 4 straipsnio f punkte nustatytus reikalavimus.
12. Teismas sprendė, kad atsakovė J. M. ginčo sutartimi turto (vertybinių popierių) neįsigijo, be to, ji nevykdė ir neketina vykdyti veiklos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje. Ji neturi būti tapatinama su įmone, kuri šią veiklą vykdo. Ginčo sutarties pagrindu ji netapo šios įmonės akcininke, įmonės valdymo organu, kuris priima sprendimus dėl įmonės veiklos aviacijos sektoriuje. Ji neatitinka ir kituose Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies punktuose numatytų kriterijų investuotojui, todėl investuotoja nelaikytina, vadinasi, jai nebuvo privaloma ir pranešti komisijai apie ginčijamos balsavimo teisių perleidimo sutarties sudarymą.
13. Teismas konstatavo, kad atsakovė J. M. nepripažinta investuotoja, o atsakovas Verdom Jet Limited laikomas ilgalaikiu investuotoju, kurio atitikimas nacionalinio saugumo interesams preziumuojamas, nenustatyta, kad jo patikra privaloma. Taigi nenustatyta, kad balsavimo teisių perleidimo sutartis prieštarautų ieškovo nurodomoms imperatyvioms Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatoms. Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, kad balsavimo teisių perleidimo sutartis prieštarauja nacionalinio saugumo interesams, o teisė ir kompetencija priimti sprendimą dėl investuotojo ar sandorio neatitikimo nacionalinio saugumo interesams suteikta tik Vyriausybei (Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 2 str. 9 d.). Byloje nėra duomenų, kad Vyriausybė būtų priėmusi tokį sprendimą. Net jei toks sprendimas ir būtų, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 14 str.1 d. numato ne sandorio negaliojimo pasekmes, o draudimą dalyvauti ir balsuoti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime, tačiau palieka teisę investuotojui kreiptis į komisiją dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, įrodinėjant, kad neatitikimo nacionalinio saugumo interesams aplinkybės išnyko.
14. Teismas, pasisakydamas dėl sutarties kaip tariamo sandorio, nurodė, kad pats ieškovas pripažįsta, kad teisės aktai savaime nedraudžia atsakovui perleisti jo turimų bendrovės akcijų suteikiamų balsų kitam asmeniui (ar asmenims) tam, kad bendrovės valdymas atitiktų Reglamento Nr. 1008/2008 reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad tas pats atsakovas Verdom Jet Limited anksčiau buvo taip pat sudaręs balsavimo teisių perleidimo sutartį su ieškovu. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Verdom Jet Limited ir Enercom Holdings Limited 2012-12-28 sudarytą balsavimo teisių perleidimo sutartį 2021-04-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1288-863/2021 nutraukė Vilniaus miesto apylinkės teismas pagal atsakovo nagrinėjamoje byloje Verdom Jet Limited ieškinį. Šį sprendimą Enercom Holdings Limited skundė, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2021-10-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1816-910/2021 jį paliko nepakeistu.
15. Teismas sprendė, kad atsakovė J. M. realiai vykdė ginčo sutartį ir įgyvendino sutartimi jai suteiktas atsakovo Verdom Jet Limited akcijomis suteikiamas balsavimo ir kitas neturtines teises. Nustatyta viena iš aukščiau nurodytų aplinkybių, paneigiančių sandorio tariamumą, – realus sandorio vykdymas.
16. Teismas, spręsdamas dėl tikrosios sandorio šalių valios, nurodė, kad šalys ją atskleidė savo paaiškinimuose. Atsakovė J. M. nurodė, kad ginčo sutartis buvo sudaryta su tikslu, kad Kipre registruotam atsakovui Verdom Jet Limited būtų sudarytas paprastas ir prieinamas būdas būti informuotam, dalyvauti bei balsuoti Lietuvoje vykstančiuose Lietuvoje registruotos ir Lietuvoje veiklą vykdančios bendrovės akcininkų susirinkimuose, taip pat, kad bendrovė būtų valdoma pačiu efektyviausiu ir geriausiai jos bei akcininkų interesus atitinkančiu būdu, o taip pat, kad būtų pagerintas (padidintas) bendrovės atitikties Reglamento 4 (f) straipsnyje įtvirtintam kontrolės kriterijui rodiklis. Iš esmės analogišką tikslą nurodė ir atsakovas Verdom Jet Limited. Byloje nėra duomenų, kurie atsakovų nurodytą sandorio tikslą paneigtų. Jo nepaneigia ir ieškovo argumentai, kad atsakovei J. M. nebuvo suteikta teisė savo nuožiūra balsuoti 1 598 801 vnt. bendrovės akcijų suteikiamais balsais, nes ji tuo pačiu buvo ir šios įmonės atstovė pagal pavedimą, todėl negalėjo balsuoti savo nuožiūra. Atsakovės J. M. naudojimasis balsavimo teisėmis atsakovo interesais ne tik nedraudžiamas, bet ir siektinas, nes asmuo, kuriam buvo perleistos balsavimo teisės, negali balsuoti ar naudotis kitomis jam perleistomis neturtinėmis teisėmis priešingai akcininko ar bendrovės interesams.
17. Teismas nurodė, kad atsakovai neginčijo, kad juos sieja pavedimo santykiai, t. y. atsakovė J. M. yra ilgametė atsakovo Verdom Jet Limited atstovė (veikia atstovavimo sutarties, e.b.t. 1, l. 79, ir įgaliojimo, e.b.t.1, l. 81) pagrindu, tačiau tai neįrodo ginčo sandorio tariamumo. Balsavimo teisių perleidimo sutartis skirta suteikti teisę balsuoti akcininkų susirinkimuose, o atstovavimo sutartis – atstovauti teisme ir kitose institucijose. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalis numato, kad advokatas taip pat turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti bankroto, restruktūrizavimo, turto ir palikimo administratoriaus, lobisto, likvidatoriaus, kuratoriaus, testamento vykdytojo, turto patikėtinio, vertėjo, kiek tai susiję su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis, patentinio patikėtinio paslaugas <…> Advokatas gali būti juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariu. Taigi Advokatūros įstatymas nedraudžia advokatams sudaryti balsavimo teisių perleidimo sutarties. Teismas neturi pagrindo sutikti, kad perleidus balsavimo teises atsakovei J. M., ji patenka į interesų konfliktą, nes veikia ir pavedimo pagrindu, vadinasi, negali laisvai balsuoti akcininkų susirinkimuose. Kaip jau nurodyta aukščiau, veikimas asmens, kuris perleido balsavimo teises, interesais yra siektinas ir nesukelia interesų konflikto dėl pavedimo santykių su tuo pačiu asmeniu, kurių pagrindu atstovas taip pat veikia jam įgaliojimus suteikusio asmens interesais. Teismas sprendė, kad jos yra pakankamos išvadai dėl 2021-10-28 ginčo sutarties sudarymo ir vykdymo realumo, taip pat vidiniam teismo įsitikinimui, jog ginčo sutartis buvo tikras ir jo šalims sukėlęs teisines pasekmes, o ne simuliacinis sandoris, susiformuoti.
18. Teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodė, kad advokatė J. M. prašė priteisti 4000 Eur atsakovo Verdom Jet Limited patirtų atstovavimo išlaidų bei pateikė 2023-01-04 sąskaitą už teisines paslaugas, kurioje yra jos pačios tvirtinimas, kad apmokėjimas pagal šią sąskaitą gautas. Atstovavimo sutartis ir faktinis advokatės J. M. procesinių dokumentų teikimas bei dalyvavimas teismo posėdžiuose patvirtina, kad ji atstovavimo paslaugas atsakovui Verdom Jet Limited teikė. Visgi pačių paslaugų tiekimas nėra pakankamas sumokėti prašomą už jas pinigų sumą. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką ir advokatės J. M. pateiktoje sąskaitoje nesant jos pačios ranka atlikto patvirtinimo dėl sąskaitos apmokėjimo, kai nėra visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų pavadinimų, numerių, juose nurodytų sumų ir datų, padarė išvadą, kad pateiktas dokumentas nėra pakankamas pagrįsti, kad atstovavimo išlaidos faktiškai patirtos, taigi ir jas priteisti. Todėl prašymą atmetė.
19. Teismas nustatė, kad trečiojo asmens atstovė pateikė prašymą priteisti 3 550 Eur trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų. Šias išlaidas pagrindžia advokatės pateiktos 2022-09-09 ir 2023-01-05 sąskaitos bei 2022-09-09 ir 2023-01-06 mokėjimo nurodymai dėl jų apmokėjimo. Šias išlaidas teismas laikė patirtomis realiai. Taip pat jos, įvertinus suteiktų paslaugų apimtį ir bylos sudėtingumą, laikytinos objektyviomis, jos atitinka LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius, todėl pagrindo jas mažinti nėra.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
20. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-02-17 sprendimo dalį, kuria buvo atmesti apelianto ieškinio reikalavimai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) tarp Verdom Jet Limited ir J. M. 2021-10-28 sudarytą balsavimo teisių perleidimo sutartį; priteisti apelianto Enercom Holdings Limited (juridinio asmens kodas HE298721) naudai iš atsakovų Verdom Jet Limited ir J. M. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
20.1. Teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad Sutartis negali būti laikoma sandoriu, pažeidžiančiu imperatyvias įstatymo normas, nes Sutarties sudarymo ir vykdymo metu nebuvo pažeisti imperatyvūs Nacionalinio saugumo objektų įstatymo reikalavimai. Teismas netinkamai aiškino ir taikė minėto įstatymo normas, konstatuodamas, kad apie įgyjamas ir perleidžiamas balsavimo teises Bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose Sutarties šalys neva neturėjo pranešti Komisijai. Tokią nepagrįstą teismo išvadą lėmė netinkamas Nacionalinio saugumo objektų įstatyme įtvirtintos investuotojo sąvokos ir teisės normų, apibrėžiančių būtino sandorių išankstinio derinimo su Komisija atvejus, aiškinimas ir taikymas. Visa tai skundžiamą sprendimą daro paremtu netinkamu įstatymo normų interpretavimu ir dėl to naikintinu.
20.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime be jokio pagrindo vadovavosi Nacionalinio saugumo objektų įstatymo redakcija, įsigaliojusia nuo 2018-03-01. Šiuo atveju byloje yra sprendžiamas klausimas dėl Sutarties, kuri buvo sudaryta 2021-10-28, teisėtumo, todėl bylai aktuali yra būtent tuo metu galiojusi minėto įstatymo redakcija. Vadinasi, byloje turėtų būti vadovaujamasi Nacionalinio saugumo objektų įstatymo redakcija, įsigaliojusia nuo 2021-09-18. Vadovaujantis Nacionalinio saugumo objektų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 4 punktu, investuotoju yra laikomas Lietuvos Respublikos ar užsienio investuotojas arba trečiosios valstybės investuotojas, kuris turi įsigijęs ar siekia įsigyti nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje veikiančio ar steigiamo juridinio asmens vertybinių popierių, kurie suteikia balsavimo teisę strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje veikiančio ar steigiamo juridinio asmens dalyvių susirinkime, arba vertybinių popierių, kurie gali būti keičiami (konvertuojami) į vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę šiame punkte nurodyto juridinio asmens dalyvių susirinkime.
20.3. Byloje nebuvo ginčo, kad Bendrovė vykdo veiklą aviacijos, t. y. transporto sektoriuje, kuris, vadovaujantis Nacionalinio saugumo objektų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra priskiriamas nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiems ūkio sektoriams. Taigi, vien tik dėl Bendrovės, kuri veiklą vykdo nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, akcijų turėjimo nuosavybės teise, Verdom Jet atitiko investuotojo sąvoką.
20.4. Investuotojo sąvoką pagal Nacionalinio saugumo objektų įstatymą atitiko ne tik Verdom Jet, bet ir J. M.. Vadovaujantis Nacionalinio saugumo objektų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punktu, investuotoju taip pat yra laikomas ir asmuo, kuris įsigydamas turtą ar kitais būdais ketina vykdyti, vykdo veiklą šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytos apsaugos zonos teritorijoje arba kuris turi ar siekia įsigyti šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytos apsaugos zonos teritorijoje veikiančio ar steigiamo juridinio asmens vertybinių popierių, kurie suteikia balsavimo teisę tokio juridinio asmens dalyvių susirinkime, arba vertybinių popierių, kurie gali būti keičiami (konvertuojami) į vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę šiame punkte nurodyto juridinio asmens dalyvių susirinkime. Be to, pagal Nacionalinio saugumo objektų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 6 punktą, investuotoju taip pat laikomas asmuo, kuris siekia vykdyti ar vykdo veiklą nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje. Taigi, minėtos įstatymo normos apibrėžia labai plačią investuotojo sąvoką, į kurią patenka ne tik asmenys, tiesiogiai įsigiję turtą Nacionalinio saugumo objektų įstatymo 4 straipsnyje nustatytos apsaugos zonos teritorijoje, bet ir bet kokiais „kitais būdais“ vykdantys veiklą minėtoje zonoje.
20.5. J. M. Sutartimi perėmė balsavimo teises, suteikiančias 35 proc. balsų Bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. J. M. įgijo teisę tiesiogiai dalyvauti Bendrovės valdyme ir per Bendrovę vykdyti veiklą strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje ir VĮ „Lietuvos oro uostai“ apsaugos zonos teritorijoje. Toks minėtame sektoriuje ir zonoje veikiančios Bendrovės valdymo teisių perėmimas neabejotinai patenka į Nacionalinio saugumo objektų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte minimą veiklos vykdymą šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytos apsaugos zonos teritorijoje „kitais būdais“. Todėl toks Bendrovės valdyme tiesiogiai dalyvaujantis ir strateginius sprendimus joje priimantis asmuo taip pat laikytinas investuotoju, kuriam Nacionalinio saugumo objektų įstatymas kelia atitinkamus nacionalinio saugumo atitikties reikalavimus.
20.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai susiaurino Nacionalinio saugumo objektų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą investuotoją sąvoką iki strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje ar atitinkamoje apsaugos zonoje veikiančio ūkio subjekto vertybinių popierių savininko ar atitinkamo turto savininko, tačiau investuotoju nepripažino tokių ūkio subjektų realias valdymo galimybes per įgytas balsavimo teises turinčių asmenų. Taigi, nagrinėjamu atveju investuotojais pagal Nacionalinio saugumo objektų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 4-6 punktus turėjo būti laikomi tiek Verdom Jet (kaip Bendrovės akcininkas), tiek J. M. (kaip Bendrovės balsavimo teisių turėtoja ir tiesiogiai Bendrovės valdyme dalyvavęs asmuo). Todėl pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nepripažinęs, kad abi Sutarties šalys atitiko investuotojo sąvoką, netinkamai taikė minėtas Nacionalinio saugumo objektų įstatymo normas. Tai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti.
20.7. Tiek Verdom Jet, tiek J. M. atitinkant investuotojo sąvoką pagal Nacionalinio saugumo objektų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 4-6 punktus, kilo pareiga prieš Sutarties sudarymą apie tokį sandorį informuoti Komisiją. Tokios atsakovų pareigos nepripažinęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Nacionalinio saugumo objektų įstatymą. Vadovaujantis Nacionalinio saugumo objektų įstatymo 10 straipsnio 9 dalimi, investuotojas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, siekdamas įsigyti akcijų, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia 1/4 ar daugiau balsų nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje veikiančio ar steigiamo juridinio asmens visuotiniame akcininkų susirinkime, arba sudarant balsavimo teisės perleidimo sutartį įgyti teisę naudotis neturtinėmis akcininko teisėmis, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia 1/4 ar daugiau šioje dalyje nurodyto juridinio asmens akcijų, apie šioje dalyje nurodytus ketinamus sudaryti sandorius ar ketinamus atlikti veiksmus turi Komisijai pranešti Komisijos darbo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Taigi, remiantis nurodyta įstatymo norma, bet koks balsavimo teisių perleidimas, jei yra perleidžiama daugiau kaip 1/4 balsų nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje veikiančio juridinio asmens visuotiniame akcininkų susirinkime, yra galimas tik iš anksto apie tokius sandorius informavus Komisiją.
20.8. Sutarties sudarymo atveju įvyko netgi ne vienas, o du balsavimo teisių Bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose perleidimai. 2021-10-28 Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1816-910/2021 ir nutraukus apelianto ir Verdom Jet 2012-12-28 sudarytą Balsavimo teisių perleidimo sutartį, balsavimo teisės, suteikiančios 35 proc. balsų Bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose perėjo Verdom Jet. Tą pačią 2021-10-28 dieną Verdom Jet 35 proc. Bendrovės akcijų suteikiamų balsų Bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose Sutartimi perleido J. M.. Taigi, minėtu atveju įvyko 2 Bendrovės balsavimo teisių perleidimai: (1) 35 proc. balsų iš apelianto į Verdom Jet, (2) 35 proc. balsų iš Verdom Jet J. M.. Neperėmęs balsavimo teisių iš apelianto, Verdom Jet nebūtų galėjęs jomis disponuoti ir šias teises perleisti J. M..
20.9. Nacionalinio saugumo objektų įstatymo 10 straipsnio 9 dalį, yra reikalaujama, kad Komisijai turi būti privalomai iš anksto pranešta apie bet kokį 1/4 arba didesnės balsavimo teisių dalies perleidimą, kai tokios perleidžiamos teisės yra strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje veikiančio juridinio asmens atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodyta įstatymo norma nenumato jokių išlygų, kurios leistų Komisijai nepranešti, jei tos pačios balsavimo teisės yra įgyjamos pakartotinai. Taip pat įstatyme nėra jokių išlygų, kurios minėto reikalavimo netaikytų, jei atitinkamas balsavimo teises įgyja (susigrąžina) šios bendrovės akcininkas. Priešingu atveju, jei būtų laikomasi pozicijos, kad tik pirmą kartą tas pačias balsavimo teises įgyjantis asmuo apie tokį sandorį turi pranešti Komisijai, atsirastų galimybė lengvai išvengti nurodytų nacionalinio saugumo apribojimų.
20.10. Vadovaujantis Nacionalinio saugumo objektų įstatymo 10 straipsnio 8 ir 9 dalimis, Verdom Jet, neinformavęs Komisijos apie iš Apelianto 2021-10-28 perimamas 35 proc. balsavimo teisių Bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, neturėjo teisės jų perimti ir šiomis reikalavimo teisėmis disponuoti, todėl negalėjo sudaryti ir Sutarties, minėtų teisių dalį toliau perleisdamas J. M.. Ši aplinkybė papildomai pagrindžia Sutarties neteisėtumą. Taigi, šiuo atveju imperatyvi Nacionalinio saugumo objektų įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostata buvo pažeista net du kartus – Verdom Jet nepranešus Komisijai nei perimant balsavimo teises iš apelianto, nei jas toliau perleidžiant J. M.. Tai daro Sutartį prieštaraujančia imperatyviai įstatymo normai ir dėl to negaliojančia.
20.11. Nacionalinio saugumo objektų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad ji numato investuotojo patikros atvejus, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytas išimtis. Tuo tarpu to paties įstatymo 10 straipsnio 9 dalis įtvirtina specialų reguliavimą, kuris (skirtingai nuo 12 straipsnio 1 dalies) nereikalauja investuotojo patikros kiekvieno balsavimo teisių perleidimo atveju, tačiau numato specialias taisykles kai yra perleidžiama 1/4 arba didesnė dalis balsavimo teisių, jei toks juridinis asmuo veikia strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba atitinkamoje apsaugos zonoje – tokiu atveju yra reikalaujama privalomo išankstinio pranešimo Komisijai apie sandorį. Vadinasi, kadangi Bendrovė yra juridinis asmuo, veikiantis nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje ir apsaugos zonos teritorijoje, Sutarties sudarymui ir daugiau kaip 1/4 balsavimo teisių perleidimui privalėjo būti taikoma Nacionalinio saugumo objektų įstatymo 10 straipsnio 9 dalies norma, reikalaujanti apie tokius sandorius informuoti Komisiją. Byloje nebuvo ginčo, kad šio reikalavimo nei Verdom Jet, nei J. M. nesilaikė (nei balsavimo teisių perleidimo iš Apelianto Verdom Jet, nei iš Verdom Jet tų pačių teisių perleidimo J. M. atveju). Todėl toks imperatyvios įstatymo normos pažeidimas reiškia, kad Sutartis turėjo būti pripažinta niekine ir negaliojančia ab initio pagal CK 1.80 straipsnį.
20.12. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Nacionalinio saugumo objektų įstatymą, padarydamas išvadą, kad Sutarties sudarymui Komisijos informavimas nebuvo reikalingas ir nepripažindamas Sutarties niekine bei negaliojančia kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms. Tai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti.
Šalies argumentai
21. Apeliaciniu skundu atsakovas Verdom Jet Limited prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-02-17 sprendimą papildyti šia dalimi: „Priteisti atsakovui Verdom Jet Limited, j. a. k, HE 274178, iš ieškovo Enercom Holdings Limited, j. a. k. HE 298721, 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) atstovavimo išlaidų“; priteisti atsakovui Verdom Jet Limited, j. a. k, HE 274178, iš ieškovo Enercom Holdings Limited, j. a. k. HE 298721, apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį, advokato pagalbos išlaidas ir kt.).“ Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
21.1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-611/2017).
21.2. Atsakovo Verdom Jet Limited į bylą pateiktoje advokatės sąskaitoje ir šioje sąskaitoje advokatės padarytame ir pasirašytame patvirtinime apie sąskaitos apmokėjimą, yra visi kasacinio teismo praktikoje reikalaujami duomenys, kurių, pagal minėtą kasacinio teismo praktiką, pakanka patirtoms advokato išlaidoms įrodyti. Minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-611/2017 išaiškina, kad toks advokato patvirtinimas yra pakankamas įrodymas advokato išlaidoms priteisti. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje pabrėžiama, kad nebūtina pateikti pirminių sąskaitos apmokėjimo dokumentų, taipogi minėtoje kasacinio teismo nutartyje nenurodomas būtinumas pateikti pirminių atsiskaitymo dokumentų duomenų.
21.3. Advokatės sąskaitoje aiškiai nurodoma, kad suteiktos atstovavimo paslaugos tik šioje nagrinėjamoje byloje, ir šios paslaugos detalizuotos parengtais ir atliktais procesiniais dokumentais, veiksmais, kiekvienam veiksmui atskirai sugaištu laiku ir paslaugų suma, apskaičiuota pagal valandinį įkainį. Bendra sąskaitos suma už bendrai šioje byloje sugaištą 26,7 val. advokato laiko yra 4000 Eur (150 Eur/val. suapvalinus). Advokatės patvirtinimas apie iš atsakovo Verdom Jet Limited gautą 4000 Eur mokėjimą pagal šią konkrečią sąskaitą, nekelia jokių abejonių, jog 4000 Eur mokėjimas buvo skirtas būtent šioje byloje suteiktoms advokato paslaugoms apmokėti, nes advokato sąskaitoje jokios kitos teisinės paslaugos nėra įvardintos.
21.4. Siekdamas išvengti bylos perdavimo pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ypatingai kuomet apeliacinis skundas teikiamas tik sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui Verdom Jet Limited, apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teikia teismo sprendime nurodytoje kasacinio teismo praktikoje nurodytus reikalavimus atitinkančią pažymą apie advokato išlaidų apmokėjimą ir prašo šiuo atžvilgiu papildyti skundžiamą sprendimą priteisiant atsakovui Verdom Jet Limited iš ieškovo patirtas advokato išlaidas.
Atsiliepimas
22. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai J. M. ir Verdom Jet Limited prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovo atsakovų naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:
22.1. Atsakovams nekilo pareiga pranešti apie Sutartį Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai (toliau – Komisija). Atsakovai nepažeidė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nustatytos taisyklės. Remiantis šio 10 straipsnio 9 dalimi, pareiga pranešti apie sudaromą balsavimo teisių perleidimo sutartį kyla ne bet kokiai šios sutarties šaliai, o tik investuotojui, ir tik tokiam investuotojui, kuris tokia sutartimi siekia įgyti teisę naudotis neturtinėmis akcininko teisėmis. Atsakovė J. M. nėra laikoma investuotoja, todėl jos atžvilgiu Įstatymo 10 straipsnio 9 dalis netaikoma. Atsakovas Verdom Jet Limited Sutartimi neįgijo papildomų teisių, jo turima nuosavybės ir kontrolės dalis Bendrovėje nepadidėjo ir kitaip nepasikeitė, todėl ir atsakovo Verdom Jet Limited atžvilgiu įstatymo 10 straipsnio 9 dalis netaikoma.
22.2. Ieškovas ieškiniu įrodinėjo, kad nepranešdami apie Sutarties sudarymą Komisijai atsakovai neva siekė išvengti ir išvengė investuotojo patikros procedūros pagal Įstatymo 12 straipsnį. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad vienintelis investuotojas atsakovų tarpe yra atsakovas Verdom Jet Limited; šis asmuo investuotoju yra nuo pat 2010 metų (ieškinio priedas Nr. 3), pagal Įstatymą jis laikomas ilgalaikiu investuotoju, kurio atitikimas nacionalinio saugumo interesams preziumuojamas ir jokia patikra neatliekama (Įstatymo 10 str. 6 d., 12 str. 1, 3 d.). Teismas šiuo aspektu tinkamai ir pagrįstai taikė Įstatymo 12 straipsnio nuostatas, nes jų taikymo privalomumą įrodinėjo ir šiomis investuotojo patikros procedūromis ieškinio reikalavimus grindė ieškovas. Net jei Sutarčiai būtų taikomos Įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje numatytos pranešimo Komisijai procedūrai, kurių nebūtų laikytasi, pagal Įstatymą Sutartis dėl to nebūtų laikoma niekiniu sandoriu ir jai nebūtų taikomos sandorio negaliojimo nuo jo sudarymo momento (ab initio) pasekmės.
22.3. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 8 dalį sandorio negaliojimui nepakanka Įstatymų procedūrų nesilaikymo, būtinasis sandorio negaliojimo pagrindas – sandorio prieštaravimas nacionalinio saugumo interesams. Nei atsakovai, nei Sutartis nėra pripažinti neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų, ieškovas to neįrodinėjo ir jokiais įrodymais byloje nepagrindė, kita vertus – pagal Įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, 12 straipsnio 17 dalį, sprendimą, kad investuotojas ar sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų priima Vyriausybė Komisijos išvados pagrindu, o ne teismas. Nei atsakovų, nei Sutarties atžvilgiu toks Vyriausybės sprendimas nėra priimtas, todėl nėra teisinio pagrindo Sutartį laikyti niekine ir negaliojančia. Net jei Sutartis būtų pripažinta prieštaraujančia nacionalinio saugumo interesams, Sutarčiai netaikomos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje numatytos sandorio negaliojimo pasekmės, Sutartis patenka į šios įstatyminės normos numatytą išimtį, pagal kurią būtų taikomos Įstatymo 14 straipsnyje numatytos pasekmės, t. y. balsavimo teisių ribojimas, o ne sandorio negaliojimo pasekmės. Analogiškos nuostatos taikomos ir pagal Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymą (pvz., 15 str. 10 d., 26 str. 6 d.).
22.4. Sutartis nėra niekinis sandoris, nėra absoliučiai negaliojantis sandoris, todėl ne kiekvienas suinteresuotas asmuo gali pareikšti ieškinį dėl jos pripažinimo negaliojančia, o tik įstatymų nurodyti asmenys, t. y. nukentėjusi šalis (CK 1.78 str. 4, 5 d., 6.227 str. 1, 3 d.). Dėl šios priežasties ieškovas nėra tinkamas ieškovas tokio pobūdžio ginčui teisme inicijuoti ir tai yra savarankiškas ieškinio ir apeliacinio skundo atmetimo pagrindas. Sutartis nėra sudaryta ieškovo naudai, ieškovas nenurodo, jog Sutartis būtų pažeidusi ieškovo interesus ar sukėlusi ieškovui žalingas teisines pasekmes. Ieškovas neįrodinėja jį esant nukentėjusia šalimi. Sutarties negaliojimą ieškovas grindžia išskirtinai tik viešuoju interesu. Tačiau, viena vertus, įstatymas nesuteikia teisės ieškovui reikšti ieškinį viešajam interesui apginti, antra vertus – ieškovas nenurodo ir neįrodo, jog jo keliami Sutarties negaliojimo pagrindai būtų pažeidę kokius nors privačius ieškovo interesus.
22.5. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, Sprendime teismas taikė ir vadovavosi ne 2018-03-01 Įstatymo redakcija, o redakcija su visais Įstatymo pakeitimais, atliktais iki ginčo Sutarties sudarymo (pvz., Sprendimo 27-28 p. teismas vadovavosi Įstatymo 2 str. 2 d. 6 punktu, kuriuo Įstatymas papildytas nuo 2020-08-01, Sprendimo 19 p. teismas vadovavosi Įstatymo 10 straipsnio 9 dalies redakcija, kuri paskutinį kartą buvo keista 2020-06-30 įstatymu Nr. XII-3257 ir t.t.).
Šalies argumentai
22.6. Ieškovas apeliaciniu skundu peržengia apeliacijos ribas, nes apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo ieškinio pagrindu ir nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo naują savo ieškinio pagrindą – Įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą pranešimo Komisijai pareigą ieškovas grindžia nauja aplinkybe, t. y. atsakovo Verdom Jet Limited teismo sprendimų pagrindu iš ieškovo susigrąžintų balsavimo teisių faktu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1288-863/2021 buvo nutraukta tarp atsakovo Verdom Jet Limited ir ieškovo sudaryta balsavimo teisių perleidimo sutartis, dėl ko ieškovui buvę perleistos atsakovo Verdom Jet Limited akcijomis suteikiamos balsavimo teisės (35%) grįžo šių akcijų savininkui atsakovui Verdom Jet Limited. Šis teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo 2021-10-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1816-910/2021 paliktas nepakeistu. Teismo sprendimu nutraukus tarp ieškovo ir atsakovo Verdom Jet Limited sudarytą balsavimo teisių perleidimo sutartį, atsakovui Verdom Jet Limited grįžo jo turėtos balsavimo teisės, o ne buvo naujai įgytos. Be to, atsakovas Verdom Jet Limited yra laikomas ilgalaikiu investuotoju ir jo atžvilgiu taikytina įstatyminė ilgalaikio investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams prezumpcija. Priešingu atveju, laikantis ieškovo apeliaciniame skunde įrodinėjamos logikos, teismai negalėtų priimti sprendimo nutraukti investuotojo sudarytą balsavimo teisių perleidimo sutartį, prieš tai nepranešę Komisijai ir neatlikus investuotojo patikros.
22.7. Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija tik tą sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas nenustačius Sutarties prieštaravimų imperatyvioms įstatymo normoms, tačiau nėra ginčijama sprendimo dalis dėl sandorio tariamumo. Atitinkamai šioje dalyje sprendimas apeliacine tvarka nelaikytinas apskųstu, ir šioje dalyje negali būti peržiūrimos ir perskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Apeliaciniu skundu skundžiama 50 procentų sprendimo dalis ir palaikoma tik 50 procentų ieškinio reikalavimo pagrindo. Todėl apeliacine tvarka pagal ieškovo apeliacinį skundą gali būti peržiūrima tik 50 procentų bylinėjimosi išlaidų dalis.
Atsiliepimas
23. Trečiasis asmuo Charter Jets, UAB atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimą grindžia argumentais:
23.1. Teismas savo sprendime tinkamai vertino ir taikė teisės normas, nurodydamas, kad atsakovas Verdom Jet yra Bendrovės akcininkas jau ilgą laiką. Todėl jis teisingai teismo laikomas ilgalaikiu investuotoju ir nurodant, kad jis ilgą laiką veikia Europos Sąjungos teritorijoje, tame pačiame nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje veiklą vykdančios Bendrovės „Lietuvos oro uostų“ apsaugos zonoje. Tokio ilgalaikio investuotojo atitikimas nacionalinio saugumo interesams yra preziumuojamas.
23.2. Teismas teisingai nurodo sprendime, kad Sutartis neprieštarauja ir neprieštaravo jokioms imperatyvioms įstatymo normoms, o teisė ir kompetencija priimti sprendimą dėl investuotojo ar sandorio atitikimo nacionalinio saugumo interesams yra suteikta tik Vyriausybei.
23.3. Teismas sprendime teisingai ir pagrįstai nurodo, kad jokių įrodymų, kad pagrįsti savo melagingus teiginius apie Bendrovę, jos veiklą ar akcininkų neatitikimą reguliavimui ar licencijos reikalavimams ieškovas teismui nepateikė. Be to, kad kaip teismas teisingai ir pagrįstai vertino, kad atsakovas Verdom Jet yra ilgalaikis investuotojas - akcininkas (kaip ir pats apeliantas nurodo, esantis Bendrovės akcininku nuo 2010 m.) vykdantis ilgalaikę veiklą Europos Sąjungos valstybėje, todėl jo atitikimas nacionalinio saugumo interesams preziumuojamas ir atliekamas Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų subjektų iniciatyva, o ne privačių asmenų, nei teismų.
Žemesnės instancijos teismas
23.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai vertino prejudiciniais teismų sprendimais pagrįstas faktines aplinkybes (CPK 182 str. 2 p.) – apeliantas naudojosi savo teisėmis pagal turėtą balsavimo sutartį, savo, o ne atsakovo Verdom Jet ir Bendrovės interesais, o tai prieštaravo pačios balsavimo teisių perleidimo sutarties esmei. Apelianto ir atsakovo balsavimo teisių perleidimo sutartį, kurią atsakovas Verdom Jet buvo priverstas nutraukti teismų pagalba ir savo, kaip akcininko, neturtines teises atgavo įsiteisėjusiu teismo sprendimu 2021-04-02. Todėl yra labiau nei keisti apelianto argumentai, kad atsakovas negalėjo perduoti savo įsigaliojusiu teismo sprendimu atgautų akcininko balsavimo teisių atsakovei J. M..
Šalies argumentai
23.5. Apelianto teiginiai apie tai, kad atsakovas Verdom Jet neturėjo savo, kaip akcininko teisių teisės perduoti atsakovei J. M., yra niekuo nepagrįstas bandymas paneigti atsakovo Verdom Jet, kaip ilgalaikio didžiojo Bendrovės akcininko teises ir tik parodo desperatišką norą atgauti prarastą apelianto turėtą Bendrovės kontrolę. Atsakovės J. M. balsavimas ir veikimas Sutarties pagrindu būtent atsakovo Verdom Jet interesais ir Bendrovės interesais ir yra Sutarties sudarymo esmė ir tikslas ir jokio interesų konflikto nesukuria. Atsakovų sudarytos Sutarties pagrindu buvo užtikrinami būtent atsakovo Verdom Jet interesai ir analogiškos sutarties sudarymas su kita šalimi, kuri nebūtų apeliantas, nebūtų pakeitusi šių Sutarties pagrindu priimtų sprendimų Bendrovė akcininkų susirinkimuose.
23.6. Bendrovė, kuri vykdo veiklą pagal galiojančią jai suteiktą licenciją, pateikė teismui įrodymus, kad apelianto teiginiai apie tariamą Bendrovės neatitikimą teisės aktams yra melagingi: Lietuvos transporto saugos administracijos rašte „Dėl informacijos“ nurodyta, kad oro susisiekimo licencijavimo komisija, įvertinusi 2002 m. gegužės 5 d. raštu Charter Jets, UAB pateiktą informaciją, nustatė, kad įmonė atitinka Reglamento (EB) Nr. 1008/2008 4 straipsnio f punkte nustatytus reikalavimus.
23.7. Apeliantas teigia, kad atsakovas Verdom Jet turėtų būti laikomas ne Lietuvos Respublikos ar užsienio, bet trečiosios valstybės investuotoju, nors vėlgi jokių įrodančių tokius teiginius dokumentų ar objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad galutiniai atsakovo naudos gavėjai yra Rusijos ir kitų trečiųjų valstybių piliečiai, pirmosios instancijos teismui nepateikė. Taip pat, civilinėje byloje esantys įrodymai teigia priešingai, t. y. iš Lietuvos transporto saugos administracijos 2022-06-28 rašto pateikto teismui „Dėl prašymo“ akivaizdu, kad Verdom Jet Limited, kuriam priklauso 60 proc. įmonės Charter Jets nuosavybės, 50,5 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos piliečiui. Likusi akcijų dalis priklauso asmenims, kurie yra JAV piliečiai.
23.8. Charter Jets, UAB vykdoma veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, jam suteikta veiklos licencija yra galiojanti. Nei akcininkas Verdom Jet Limited, nei akcininko savininkai nekelia grėsmės Charter Jets, UAB veiklai dėl licencijos išlaikymo, taip pat nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
Atsiliepimas
24. Trečiasis asmuo Charter Jets, UAB atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepimą grindžia argumentais:
24.1. Advokatė pateikė detalią sąskaitą, kurioje nurodoma, kad teisinės paslaugos buvo suteiktos už atstovavimą byloje bei teisinę pagalbą, rengiant bei teikiant dokumentus teismui būtent šioje byloje, nurodant konkretų bylos numerį, pasirengimą bei atstovavimą teismo posėdyje bei advokatės patvirtinimą, kad ši sąskaita buvo apmokėta. Šie bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai kartu su prašymu priteisti Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas buvo pateikti teismui per EPP sistemą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme – tą patvirtina ir teismas savo sprendime.
24.2. Teismas, priimdamas šią skundžiamą sprendimo dalį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika (LAT 2008-10-28, nutartis byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017-01-23, LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 bei LAT 2017-04-19 nutartis byloje Nr. 3K-3-189-969/2017) kurioje, pasak teismo, ne kartą buvo nustatytas „patirtų išlaidų realumo“ kriterijus, kuris turi būti patvirtinamas pateikiant advokatų/ advokatų kontorų sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų paėmimo kvitus ir pan. Teismas sprendime teigia, kad būtent Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad advokatų kontoros patvirtinimo apie apmokėjimą, nepakanka, kad būtų priteistos bylą laimėjusios šalies bylinėjimo išlaidos. Vadovaujantis LAT praktika, turi būti aišku, kad šalis, kuri yra patyrusi išlaidas ir prašo jas priteisti, būtent mokėjo už šioje byloje patirtas išlaidas, o ne kitas teisines paslaugas. Atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodo ir remiasi vėlesne, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-611/2017, kurioje buvo nurodyta, kad nėra būtina pateikti į bylą pirminių dokumentų, nei jų duomenų ir kad advokatų kontoros patvirtinimas – tuo atveju pažyma apie gautą mokėjimą yra pakankamas pagrindas pripažinti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nustatyti jų dydį.
24.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, be kita ko, konstatavo: „Jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija.“ Minėtoje byloje kasacinis teismas pripažino, kad advokatų kontoros išduota pažyma, kurioje nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokato suteiktas paslaugas, jos detalizuotos, atskirai nurodomos sumos už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų sudedamųjų dalių (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą) bei patvirtinimas apie suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimą, yra tinkamas patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantis įrodymas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
27. Trečiasis asmuo Charter Jets, UAB yra oro susisiekimo paslaugas teikiantis ūkio subjektas, kuriam nuo 2009-10-26 buvo išduota licencija oro susisiekimui vykdyti.
28. Trečiojo asmens Bendrovės Charter Jets, UAB įstatinis kapitalas padalintas į 4 568 000 paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų. Ieškovas Enercom Holdings Limited bendrovės akcininku yra nuo 2012-04-17, kuomet įsigijo 1 096 319 vnt. trečiojo asmens akcijų. 2012-07-05 įgijo papildomus 274 080 vnt., 2013-12-02 – dar 456 800 vnt. Iš viso ieškovas nuosavybės teise valdo 1 827 199 vnt. trečiojo asmens akcijų, kas sudaro 40 proc. nuo visų trečiojo asmens akcijų.
29. Nuo 2012-12-28 atsakovui Verdom Jet Limited priklauso 2 740 801 vnt. trečiojo asmens akcijų, kas sudaro 60 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo.
Žemesnės instancijos teismas
30. 2012-12-28 ieškovas ir atsakovas sudarė Balsavimo teisių perleidimo sutartį , kuria atsakovas perleido ieškovui 1 598 800 vnt. trečiojo asmens akcijų suteikiančias teises balsuoti bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, o taip pat kitas neturtines teises. Taigi, ieškovas įgijo teisę balsuoti Bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose 75 proc. akcijų.
31. 2021-04-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1288-863/2021 Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino Verdom Jet Limited ieškinį ir nutraukė šalių 2012-12-28 sudarytą Balsavimo teisių perleidimo sutartį. Vilniaus apygardos teismo 2021-10-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1816-910/2021 apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistu.
32. Nagrinėjamos bylos duomenimis, 2021-10-28 atsakovas Verdom Jet Limited ir atsakovė J. M. pasirašė ginčijamą Balsavimo teisių perleidimo sutartį, kuria atsakovas perleido atsakovei J. M. 35 proc. Bendrovės akcijų, suteikiamų balsuoti Bendrovės visuotiniuose susirinkimuose.
Žemesnės instancijos teismas
33. 2021-11-18 atsakovas Verdom Jet Limited suteikė įgaliojimą J. M. balsuoti ne tik sutartimi perleistomis, bet ir likusiomis atsakovui priklausančiomis balsavimo teisėmis.
34. 2021-12-07 įvyko Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame buvo išrinkta nauja Bendrovės valdyba.
35. 2022-06-30 įvyko Bendrovės akcininkų susirinkimas, kuriame buvo patvirtintos Bendrovės 2021 metų finansinės ataskaitos.
Žemesnės instancijos teismas
36. Nuo 2022-07-01 atsakovo ir atsakovės J. M. Balsavimo teisių perleidimo sutartis nutraukta. Ieškovas kreipėsi su ieškiniu dėl atsakovų Verdom Jet Limited ir J. M. 2021-10-28 Balsavimo teisų perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia ab initio dėl prieštaravimo imperatyvioms Nacionalinio saugumo objektų įstatymo nuostatoms.
37. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 17 d. ieškinį atmetė; ieškovė pateikė apeliacinį skundą. Atsakovas Verdom Jet Limited kvestionuoja teismo sprendimo dalį, kuria buvo netenkintas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
38. Šalių ginčas kilo dėl Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo normų (toliau – Įstatymo), investuotojo sąvokos aiškinimo ir taikymo, bei dėl procesinių normų, teismų praktikos nuostatų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje.
Dėl ieškovo Enercom Holdings Limited apeliacinio skundo
39. Bylos duomenimis, trečiasis asmuo Charter Jets, UAB vykdo veiklą nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje. Pagal Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 34 straipsnio 5 dalį jo veikla licencijuojama, bendrovė turi atitikti visus Reglamente Nr. 1008/2008 nustatytus reikalavimus.
40. 2021 m. spalio 28 d. Balsavimo teisių perleidimo sutartimi atsakovas Verdom Jet Limited perleido atsakovei J. M. (atstovei) 1 598 801 balsą – teisę balsuoti visais Bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose svarstomais klausimais, kurie pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymą ir Įstatus yra priskirtini Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai (ieškinio priedas Nr. 18 Sutarties 3.2, 33 punktai).
41. Ieškovo vertinimu, pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 4 punktą (redakcija, įsigaliojusia nuo 2021 m. rugsėjo 18 d.) atsakovai atitiko investuotojo sąvoką, todėl, vadovaujantis Įstatymo10 straipsnio 9 dalimi, turėjo pareigą iš anksto pranešti Komisijai apie balsavimo teisių perleidimą. Ieškovo vertinimu, pranešimas turėjo būti pateiktas ne tik apie Balsavimo teisių perleidimą J. M., bet ir apie Balsavimo teisių sutarties nutraukimą su ieškovu. Imperatyvi Įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostata buvo pažeista du kartus, tai daro Sutartį prieštaraujančia imperatyviai įstatymo normai ir dėl to negaliojančia ab initio. Ieškovo vertinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijama Sutartis negali būti laikoma sandoriu, pažeidžiančiu imperatyvias įstatymo nuostatas; tokią nepagrįstą teismo išvadą lėmė netinkamas Įstatymo įtvirtintinos investuotojo sąvokos ir teisės normų, apibrėžiančių būtino sandorių išankstinio derinimo su Komisija, aiškinimas ir taikymas.
Dėl atsakovų (ne)pripažinimo investuotojais Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasme
42. Teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti su ieškovo pateiktu investuotojo sąvokos aiškinimu; atsakovės J. M. atžvilgiu ieškovas nepagristai išplečia investuotojo sąvokos aiškinimą, o atsakovo Verdom Jet Limited atžvilgiu taikytina ilgalaikio investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams prezumpcija.
43. Sutiktina su atsakovų vertinimu, kad kilusiam ginčui dėl investuotojo sąvokos turinio išspręsti, aktualūs ir taikytini du nacionaliniai įstatymai, t. y. Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas ir Lietuvos Respublikos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas. Įstatymas investuotojo sąvoka buvo papildytas 2018-01-12 įstatymu Nr. XIII-992, kuriuo Įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija. Įstatymo leidėjas siekė suderinti Įstatymo sąvokas su Investicijų įstatymu bei investicijas aiškino kaip pinigines lėšas ir kitą nustatyta tvarka įvertintą turtą, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą arba užtikrinti valstybės funkcijų įgyvendinimą (atsiliepimo priedas Nr. 1). Įstatyme įtvirtinta investuotojo sąvoka įstatymo leidėjo aiškintina kartu su Investicijų įstatymo sąvokomis ir ji neatsiejama nuo turtinių investicijų siekiant gauti investicijų grąžą.
44. Remiantis Investicijų įstatymo 2 straipsnio 1 bei 4 dalimis, investuotojas apibrėžiamas kaip asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka investuoja nuosavą, skolintą ar patikėjimo teise valdomą ir naudojamą turtą, ir kuris nepriskiriamas valdžios sektoriui pagal Valstybės skolos įstatymo nuostatas; investicijos apibrėžiamos kaip piniginės lėšos ir įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą (švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinti valstybės funkcijų įgyvendinimą.
45. Remiantis Investicijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, investicijos į nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbų ūkio sektorių arba nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonos teritorijoje leidžiamos tik įvertinus investuotojo atitiktį nacionalinio saugumo interesams Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.
46. Pažymėtina, kad atsakovė J. M. neatitinka Investicijų įstatyme apibrėžtų pamatinių investuotojo požymių – ginčo Sutartimi atsakovė neinvestavo į Bendrovę jokio turto, nei piniginių lėšų, nei kitokio vertę turinčio turto; netapo Bendrovės dalyve, neįgijo nuosavybės teisės į Bendrovės turtą, neįgijo teisės gauti Bendrovės pelno (pajamų) dalį ar kitų Bendrovės akcininko turtinių teisių. Atsakovei buvo perleistos tik neturtinės akcininko teisės, ir net ne kontroliuojamo neturtinių teisių paketo dalis (tik 35 proc. akcijų suteikiamos neturtinės teisės, kurios nesudaro ir neatitinka nei susirinkimo, nei sprendimų priėmimo kvorumo minimalių reikalavimų), t. y. ribotos apimties akcininko atstovavimo teisės. Ginčijama sutartimi atsakovei suteikiama tik balsavimo teisė. Sutarties pagrindu atsakovė įsipareigojo veikti Bendrovės akcininkės, atsakovo Verdom Jet Limited naudai ir interesais.
47. Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 4 punktu investuotoju yra laikomas Lietuvos Respublikos ar užsienio investuotojas arba trečios valstybės investuotojas, kuris yra įsigijęs ar siekia įsigyti nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje veikiančio ar steigiamo juridinio asmens vertybinių popierių, kurie suteikia balsavimo teisę strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje ar steigiamo juridinio asmens dalyvių susirinkime, arba vertybinių popierių, kurie gali būti keičiami (konvertuojami) į vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę šiame punkte nurodyto juridinio asmens dalyvių susirinkime, t. y. įstatymas nepakeičia Investicijų įstatyme įtvirtintos investuotojo sąvokos, tik detalizuoja ją specialioje srityje.
48. Sutikinta su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal Įstatymo nuostatą atsakovė J. M. neatitinka Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos investuotojo sąvokos ir kriterijų – ginčo Sutartimi atsakovė akcijų (vertybinių popierių) neįgijo (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai), nevykdė ir neketina vykdyti veiklos Įstatymo 4 straipsnyje nustatytoje apsaugos zonos teritorijoje, neturi ir nesiekia įsigyti šioje teritorijoje veikiančio ar steigiamo juridinio asmens vertybinių popierių (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punktas), nevykdė ir neketina vykdyti veiklos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 6 punktas); atsakovė nelaikytina investuotoja, nes neatitinka nei Investicijų įstatyme, nei Įstatyme nurodytų investuotojos kriterijų. Įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje pareiga pranešti apie tam tikrus investuotojo sandorius numatyta tik investuotojui. Kadangi atsakovė J. M. nėra investuotoja, atitinkamai jai nekilo pareiga pranešti apie Sutartį Komisijai.
49. Atsakovas Verdom Jet Limited yra Bendrovės Charter Jets, UAB akcininkas nuo 2021 m. (ieškinio priedas Nr. 3) atitinka investuotojo kriterijų; ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovai, nepranešdami apie ginčijamos balsavimo teisių Sutarties sudarymą siekė išvengti investuotojų privalomos patikros procedūros pagal Įstatymo 12 straipsnį; šios pareigos neįvykdymo teisinės pasekmės – Sutarties negaliojimas ab initio.
50. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Įstatymo 10 straipsnis numato išimtis, kuomet Investuotojo patikra neatliekama. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos ar užsienio investuotojai, vykdantys ilgalaikę veiklą Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai ar Europos laisvosios prekybos asociacijai priklausančioje valstybėje ir turintys patirties atitinkamoje srityje, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos ar užsienio investuotojas, valstybė, kurioje jis įsteigtas ar kuri jį kontroliuoja, arba trečioji valstybė, su kuria toks investuotojas siejamas, veikia taip, kad kyla rizikos veiksnių, pavojų ar grėsmių nacionalinio saugumo interesams, atitinka nacionalinio saugumo interesus ir jų patikra šio įstatymo 12 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais nėra atliekama. Remiantis Įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi, kai investuotojas yra juridinis asmuo, laikoma, kad jis atitinka nacionalinio saugumo interesus, jeigu juos atitinka jis pats ir jį kontroliuojantys asmenys.
51. Atsakovas Verdom Jet Limited yra Bendrovės akcininkas nuo 2010 metų, įsteigtas Europos Sąjungos valstybėje narėje (Kipre), investavęsi į Europos Sąjungos valstybėje narėje (Lietuvos Respublikoje) veiklą vykdančią Bendrovę. Atsakovo galutiniai akcininkai yra Kipro, Lietuvos (abi šalys yra Europos Sąjungos valstybės narės) ir Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiai (ieškinio priedas Nr. 3).
52. Atsakovas ir jį kontroliuojantys asmenys atitinka Įstatyme numatytos atitikties nacionalinio saugumo interesams reikalavimus bei prezumpciją, todėl patenka į Įstatymo numatytą išimtį dėl patikros netaikymo.
Dėl Balsavimo teisių sutarties (ne)galiojimo
53. Ieškovas reiškė ieškinį dėl absoliutaus balsavimo teisių perleidimo sutarties negaliojimo kaip sandorio, sudaryto prieštaraujant imperatyvioms įstatymo normoms (CK 180 straipsnio 1 dalis) bei kaip tariamo sandorio (CK 1.86 straipsnio 1 dalis); apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su teismo išvadomis dėl ginčijamo sandorio vertinimo pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatas.
54. CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas.
55. Ieškovas teigia, kad investuotojo pareiga pranešti Komisijai apie ketinimus sudaryti sandorį (nagrinėjamu atveju – Balsavimo teisių perleidimo sutartį) yra imperatyvi investuotojo pareiga, tokio reikalavimo nesilaikymas sukelia teisines pasekmes – sandorio negaliojimą ab initio.
56. Sutiktina su pirmosios instancijose teismo išvadomis, kad atsakovai neturėjo pareigos pranešti Komisijai apie ketinimus sudaryti Balsavimo teisių perleidimo sutartį. Kartu pažymėtina, kad Įstatymas nenumato, jog sandoris, apie kurio sudarymą nepranešta Komisijai, būtų neteisėtas ir negaliotų nuo jo sudarymo momento. Nepranešimo Komisijai faktas pagal Įstatymą nelaikomas sandorio negaliojimo pagrindu.
57. Remiantis Įstatymo 10 straipsnio 8 dalimi, investuotojo sandoriai, prieštaraujantys nacionalinio saugumo interesams, yra neteisėti ir negalioja nuo jų sudarymo momento, išskyrus šio Įstatymo 14 straipsnyje nurodytus sandorius, kuriems taikomos šio Įstatymo 14 straipsnyje numatytos pasekmės.
58. Nagrinėjamos bylos duomenimis, apeliantas (ieškovas) nepaneigė atsakovo Verdom Jet Limited atitikimo nacionaliniams saugumo interesams prezumpcijos, taip pat nėra objektyvių duomenų apie Balsavimo perleidimo sutarties galimą neatitikimą nacionalinio saugumo interesams. Pažymėtina, kad sandorių vertinimui nacionalinio saugumo aspektu taikytina speciali procedūra. Komisija, patikrinusi sandorį, teikia išvadą Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Pagal Įstatymą teisė ir kompetencija priimti sprendimą, kad investuotojas ar sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų yra suteikta išimtinai tik Vyriausybei (Įstatymo 2 straipsnio 9 dalis, 12 straipsnis, 13 straipsnis). Vyriausybė nėra priėmusi sprendimo dėl Sutarties prieštaravimo nacionalinio saugumo interesams.
60. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad ieškovas iš dalies grindžia apeliacinį skundą naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjimo dalyku pirmosios intencijos teisme. Ieškovas nurodė, kad atsakovas Verdom Jet Limited pagal Įstatymo 10 straipsnio 9 dalį turėjo pareigą pranešti Komisijai apie Balsavimo teisių sutarties su ieškovu nutraukimą ir balsavimo teisių grąžinimą; ieškovo vertinimu, atsakovas du kartus pažeidė pareigą pranešti apie sutartį ir ši aplinkybė taip pat įrodo ginčijamo sandorio prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms.
Žemesnės instancijos teismas
61. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1288-863/2021 buvo nutraukta atsakovo Verdom Jet Limited ir ieškovo Balsavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurią ieškovui buvo perleistos 35 proc. akcijų, ir akcijos buvo grąžintos atsakovui; teismo sprendimas įsiteisėjo 2021-10-28. Ši aplinkybė šalims buvo žinoma, tačiau pareigos pranešti Komisijai apie balsavimo teisių grąžinimą pažeidimu ieškovas pirmosios instancijos teisme nesirėmė, teismas šios aplinkybė nenagrinėjo, jos teisėtumo nevertino.
62. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 320 straipsnis). Apeliacinio skundo argumentas atmetamas, teisėjų kolegija plačiau dėl jo nepasisako.
Žemesnės instancijos teismas
63. Apibendrinus tai, kas buvo nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo normas, todėl ieškovės skundas netenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
64. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl atsakovo Verdom Jet Limited apeliacinio skundo
65. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo dalies, kuria nebuvo patenkintas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas nurodė, kad atsakovo Verdom Jet Limited atstovė advokatė J. M. prašė priteisti 4 000 Eur atstovavimo išlaidų; pateikė 2023-01-04 sąskaitą už teisines paslaugas, kurioje yra jos pačios patvirtinimas, kad apmokėjimas pagal sąskaitą gautas. Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, kad atstovavimo paslaugos buvo teikiamos, tačiau laikė, jog advokatės patvirtinimas nėra pakankamas tam, kad būtų galima pripažinti, jog bylą laimėjusi šalis realiai patyrė atstovavimo išlaidų byloje bei įstatymo nustatyta tvarka pateikė tai patvirtinančius įrodymus, todėl netenkino atsakovo prašymo. Teismas, priimdamas šią teismo sprendimo dalį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-189-969/2017), kurioje buvo nustatytas patirtų išlaidų realumo kriterijus – patirtų išlaidų patvirtinimas advokatų kontorų sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų paėmimo kvitų ir pan.
66. Atsakovas Verdom Jet Limited pateikė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo dalies dėl atsakovui nepriteistų bylinėjimosi išlaidų bei prašo pakeisti sprendimą šioje dalyje, priteisiant visas patirtas pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė kasacinio teismo praktikoje nurodytus reikalavimus atitinkančią detalizuotą pažymą apie advokato išlaidų apmokėjimą.
67. Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-611/2017. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs. Advokatės sąskaitoje aiškiai nurodoma, kad suteiktos atstovavimo paslaugos tik šioje nagrinėjamoje byloje, ir šios paslaugos detalizuotos parengtais ir atliktais procesiniais dokumentais, veiksmais, kiekvienam veiksmui atskirai sugaištu laiku ir paslaugų suma, apskaičiuota pagal valandinį įkainį.
68. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pateiktu kasacinio teismo praktikos aiškinimu. Pirmosios instancijos teismo nurodyta praktika aktuali, kai konkrečioje byloje kyla abejonės dėl to, kad teisinės išlaidos buvo patirtos konkrečioje byloje, kai advokatų kontoros (advokatai) teikia kitas teisines paslaugas tai pačiai šaliai, arba kada buvo atsiskaityta už byloje suteiktas teisines paslaugas ir tai buvo reikšminga nustatant išlaidų, patirtų būtent toje byloje, dydį, t .y. kita, nei susiklostė nagrinėjamoje byloje, faktinė situacija. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovė (apeliantė) įrodė ir tinkamai pagrindė patirtų nagrinėjamoje byloje 4 000 Eur atstovavimo išlaidų realumą. Atsakovės pateiktos 2023 m. sausio 24 d. sąskaitos Nr. 2023-006 duomenimis, atstovė parengė atsakovės atsiliepimą į ieškinį (21,7 val.), atsiliepimą į prašymą išreikalauti įrodymus (3 val.), pasirengė ir sudalyvavo parengiamajame teismo posėdyje (2 val.); bendros advokatės darbo laiko sąnaudos – 26,7 val. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas išlaidas, daro išvadą, kad pastarosios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme priteisimo tenkinamas visa apimtimi.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
69. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nurodytus teisinius argumentus, nusprendžia, kad pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra. Skundžiamas teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, pakeičiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje (CPK 328 straipsnis).
70. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.
71. Atsakovas Verdom Jet Limited atsiliepime ir apeliaciniame skunde pateikė prašymus atlyginti visas atsakovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė. Trečiasis asmuo Charter Jets, UAB už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 2040 Eur bylinėjimosi išlaidų, šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikta sąskaita bei mokėjimo nurodymas. Už apeliacinio skundo parengimą prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus dydžio. Todėl iš ieškovo trečiajam asmeniui priteisiama iš viso 2 040 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
ieškovo Enercom Holdings Limited apeliacinį skundą atmesti.
atsakovo Verdom Jet Limited apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą; iš dalies pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti atsakovui Verdom Jet Limited, juridinio asmens kodas HE274178, iš ieškovo Enercom Holdings Limited, juridinio asmens kodas HE298721, 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui Charter Jets, UAB, juridinio asmens kodas 302001545, iš ieškovo Enercom Holdings Limited, juridinio asmens kodas HE298721, 2 040 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.