Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti 2012 m. gruodžio 28 d. tarp šalių sudarytą Balsavimo teisių perleidimo sutartį ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, jog yra Lietuvos Respublikoje įsteigtos uždarosios akcinės bendrovės Charter Jets, UAB, kurios įstatinis kapitalas sudaro 1 324 720 Eur ir yra padalintas į 4 568 000 nematerialiųjų paprastųjų vardinių 0,29 Eur nominalios vertės akcijų (toliau - Bendrovė) akcininkas. Pažymėjo, jog jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 2 740 801 nematerialioji paprastoji vardinė 0,29 Eur nominalios vertės Bendrovės akcija. Tai yra, 60 procentų Bendrovės akcijų. Likusi 40 procentų Bendrovės akcijų dalis priklauso kitam akcininkui, atsakovui Enercom Holdings Limited (buvęs pavadinimas VK Enerco Holdings Limited). Nurodė, jog 2012 m. gruodžio 28 d. su atsakovu sudarė Balsavimo teisių perleidimo sutartį, kuria iki 2022 m. gruodžio 28 d. perleido atsakovui teisę balsuoti 35 procentų savo (ieškovo) akcijų suteikiamais balsais. Tokiu būdu atsakovas be savo turimų 40 procentų akcijų suteikiamų balsų papildomai įgijo 35 procentus jo (ieškovo) akcijomis suteikiamų balsų ir tapo 75 procentų daugumą balsų ir sprendžiamąją galią Bendrovėje turinčiu Bendrovės dalyviu. Tai įgalino atsakovą vienvaldiškai kontroliuoti Bendrovę. Paaiškino, jog 2017 metų gegužės mėnesį susipažinęs su 2016 metų Bendrovės finansine atskaitomybe, joje fiksuojamais nuostoliais, bei įtardamas, jog atsakovas valdo Bendrovę išimtinai savo asmeninei naudai ir naudojasi jo (ieškovo) suteiktais balsais bei Bendrovės turtu priešingais Bendrovei ir jo (ieškovo) interesais, pranešė atsakovui apie sudarytos 2012 Balsavimo sutarties nutraukimą, kartu informavo atsakovą ir Bendrovę apie tai, kad sudaryta nauja 2017 m. gegužės 23 d. Balsavimo teisių perleidimo sutartis, kuria visi 60 procentų jo akcijomis suteikiami balsai perleisti Jolitai Mikulėnienei. Atkreipė dėmesį, jog kaip matyti iš 2016 metų Bendrovės finansinės atskaitomybės, atsakovas Bendrovę valdė ir naudojosi jo suteiktais papildomais 35 procentų balsais išimtinai tik savo paties asmeniniams interesams ir naudai. Bendrovės 2016 m. finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto 12 lentelėje nurodoma, jog atsakovui ir jo galutiniam naudos gavėjui V. K., kuris kartu yra ir ilgametis Bendrovės valdybos pirmininkas, tuo metu, kada Bendrovės veikla buvo nuostolinga ir finansinė situacija sudėtinga, bendrai Bendrovė suteikė 773 998 Eur paskolą, o atsakovo dukterinei bendrovei Enercom Capital UAB, kuriai vadovauja tas pats V. K., Bendrovė mokėjo po 144 000 Eur konsultacinių paslaugų metinį mokestį. Tokio pat dydžio mokestis mokėtas ir 2017 metais, kas matyti iš Priede Nr. 8 pateiktos Bendrovės 2017 m. finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto 12 lentelės. Pastebėjo, jog tik jam pareiškus prevencinį ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1459-807-2019, šis konsultacinis mokestis buvo sumažintas, kas matyti iš Priede Nr. 9 pateiktos Bendrovės 2018 m. finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto 13 lentelės. Iš 2016 m. finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto 7 lentelės matyti, kad pirkėjų skolos Bendrovei 2016 m. sudarė 1,5 mln. Eur, 2017 m. pagal 2017 m. finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto 7 lentelę - 1,08 mln. Eur, 2018 m. pagal 2018 m. aiškinamojo rašto 8 lentelę skolos suma išliko tokia pati, 1,08 mln. Eur. Kaip matyti iš pirkėjų skolų, pagrindiniai skolininkai yra Hansel, Redcast ir HNSL grupės įmonės, o šios įmonės yra su atsakovu susijusios įmonės, kaip nurodoma atsakovo finansinės atskaitomybės pastabose 21.3, 21.4. Šie su atsakovu susiję Bendrovės paslaugų pirkėjai yra ilgalaikiai Bendrovės skolininkai, o jų bendras 2018 metų įsiskolinimas yra beveik 0,5 mln. Eur. Taigi mano, jog galimai atsakovas ir su juo susiję asmenys naudojasi Bendrovės lėšomis, turtu ir paslaugomis savo reikmėms neatlygintinai arba už tai neatsiskaitydami. Tokiu būdu atsakovas, jo perleistų balsų pagalba yra įgavęs valdančiąją daugumą ir šia valdymo dauguma bei dominuojančia kontrole piktnaudžiauja nesąžiningai savo asmeniniams interesams tenkinti. Bendrovė vedama į nemokumo būklę, jo (ieškovo) turimos akcijos praranda vertę, o jis iš 2012 metų Balsavimo sutarties negauna to, ko tikėjosi, t. y. Bendrovė valdoma priešingais Bendrovės ir jos akcininkų interesais nesiekiant pelno. Atkreipė dėmesį, jog kaip rodo Bendrovės 2019 m. finansinė atskaitomybė, Bendrovės 2019 metų grynasis nuostolis išaugo nuo 35 tūkst. iki 554 tūkst. Eur. Pažymėjo, jog atsakovas nepripažįsta jo teisės vienašališkai nutraukti 2012 Balsavimo sutartį ir toliau po 2017 m. gegužės 25 d. pranešimo apie sutarties nutraukimą naudojasi jo akcijomis suteikiamais balsais, toliau visuotiniuose Bendrovės akcininkų susirinkimuose balsuoja už jį jam (ieškovui) nenaudingu būdu, veikdamas prieš jo (ieškovo )valią, prieš jo (ieškovo) interesus ir duotus balsavimo nurodymus, esant interesų konfliktui, Bendrovės valdymą atsakovas yra nukreipęs išimtinai į savo asmeninių interesų tenkinimą ir savo galių Bendrovėje didinimui, nors tėra tik 40 procentų akcijų savininkas: atsakovas 2017 m. birželio 30 d. vykusiame visuotiniame Bendrovės akcininkų susirinkime balsavo jo (ieškovo) akcijomis suteikiamais 35 procentais balsų ir tokiu būdu, sudarydamas viso 75 procentų dalyvavimo ir sprendimų priėmimo kvorumą, išsirinko sau lojalią valdybą, sudarytą išskirtinai iš atsakovo deleguotų kandidatų; be kita ko, šiame balsavime atsakovas ignoravo jo (ieškovo) pareikštą valią pačiam deleguoti į valdybą savo kandidatus. Nei jis - ieškovas, nei nauja 2017 Balsavimo sutartimi paskirta ieškovo balsų turėtoja nebuvo nustatyta tvarka ir terminais informuota apie šį akcininkų susirinkimą; atsakovas 2019 m. liepos 25 d. vykusiame visuotiniame Bendrovės akcininkų susirinkime pakartotinai ir vėl neteisėtai balsavo jo akcijomis suteikiamais 35 procentais balsų ir, vėlgi sudarydamas tą patį 75 procentus dalyvavimo ir sprendimų priėmimo kvorumą, pakartotinai išsirinko sau lojalią valdybą, vėlgi sudarytą išskirtinai iš atsakovo pasiūlytų kandidatų. Akcininkų susirinkimas vėlgi buvo nuslėptas nuo jo - ieškovo. Mano svarbu paminėti, kad šio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo įžūliai ir nesąžiningai įveiktos civilinėje byloje Nr. e2-126-592/2019 teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - buvo atšaukta teismo suspenduota valdyba ir sudaryta vietoj jos nauja; 2019 m. spalio 16 d. buvo sušauktas dar vienas Bendrovės akcininkų susirinkimas, į kurį galiausiai jau buvo pakviestas ir jis - ieškovas. Šis susirinkimas buvo sušauktas atsakovo iniciatyva, su tikslu pakeisti Bendrovės įstatus juose įteisinant atsakovo valdymo galių ir kontrolės stiprinimą. Susirinkime atsakovas ta pačia 75 procentų balsų dauguma prieš jo - ieškovo valią ir jo duotas balsavimo instrukcijas, pakeitė Bendrovės įstatus, jų 7.2 punkte įsitvirtindamas atsakovo veto teisę sudarant Bendrovės valdymo organus. Jo - ieškovo balsavimas prieš įstatų keitimą visomis jam priklausančiomis 60 procentų akcijų nebuvo įskaitytas (įskaitė tik 25 procentus dalyje balsavimą PRIEŠ). Tokiu būdu atsakovas dar kartą sustiprino savo įtaką ir kontrolę Bendrovėje, t. y. pakeistais Bendrovės įstatais nustatė, jog Bendrovės vadovo ir valdybos (jos narių) rinkimui bei atšaukimui būtų būtinas didesnis nei iki šiol numatytas akcininkų balsų skaičius, o tokia numatyta Bendrovės valdymo organų rinkimo tvarka, be kita ko, prieštaravo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) imperatyvioms nuostatoms (pvz., nauji įstatai numatė, kad Bendrovės vadovą renka ne Bendrovėje sudaroma valdyba, o akcininkai). Tokiu būdu atsakovas įsitvirtino, kad Bendrovėje jos valdymo organų sudarymui butų privalomai reikalingas atsakovo balsas, nepriklausomai net ar atsakovas dalyvaus Bendrovės akcininkų susirinkime. Dėl minėto teigia, jog atsakovas piktnaudžiauja ir pažeidžia 2012 Balsavimo sutartį, šia sutartimi įgytomis balsavimo teisėmis naudojasi nesąžiningai, priešingais Bendrovės ir jo - ieškovo interesais, prieš jo duotus balsavimo nurodymus, išimtinai tik asmeninei atsakovo naudai gauti ir prieš jo - ieškovo valią. Pažymėjo, jog nors pranešė apie 2012 Balsavimo sutarties nutraukimą, atsakovas nepripažįsta jo turinčiu teisę ne teismo tvarka vienašališkai nutraukti 2012 Balsavimo sutartį ir toliau Bendrovės valdymui naudoja jo akcijomis suteikiamus balsus, o Bendrovė tokį balsavimą pripažįsta. Atsakovas savo poziciją motyvuoja tuo, jog 2012 Balsavimo sutartis nenumatė jo - ieškovo teisės vienašališkai nutraukti sutartį, todėl mano nėra kito kelio kaip tik kreiptis į teismą ir 2012 Balsavimo sutartį nutraukti teismo tvarka.