- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-18
- Bylos Nr.
- 1A-106-1121/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45903-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Darius Pranka, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- M. B.
- Nukentėjusysis
- O. A.
- Advokatai
- Renaldas Baliūtis, Saulė Katauskaitė, Saulė Katauskaitėsir, Renaldas Baliūčiuiuž
- Kategorijos
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. gynėjos advokatės Saulės Katauskaitės ir nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) O. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:
M. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį jam paskiriant 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. B. skirta galutinė 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
O. A. civilinis ieškinys atmestas.
Priteista iš M. B. nukentėjusiajai O. A. 1 700 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi ištaisyta aritmetinė klaida, nurodant, kad nukentėjusiajai iš nuteistojo priteisiama 1 200 Eur (vienas tūkstantis du šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
1. M. B. nuteistas už tai, kad jis, 2018 m. rugsėjo 22 d. apie 12.48 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį FORD FOCUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įvažiavęs į sankryžą su (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į dešinę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimą, numatantį, jog sukdamas į dešinę sankryžose, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, t. y. vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) įvažiavęs į sankryžą su (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į dešinę, į (duomenys neskelbtini), nesustojo, kad praleistų jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę pusę, ties gatvių sankirta esančia, pėsčiųjų perėja per (duomenys neskelbtini) važiuojamą dalį ėjusią pėsčiąją O. A. ir ją partrenkė, dėl ko O. A. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Teikiamu apeliaciniu skundu nuteistojo M. B. gynėja advokatė Saulė Katauskaitė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. A. iš M. B. priteista 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis numato bylinėjimosi išlaidų kompensavimą proporcingumo kriterijumi, t. y. proporcingai teismo atmestų/patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Iš esmės atmetus visą nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su civiliniu ieškiniu, neturėjo būti priteistos. Svarbu ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali bylinėjimosi išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nuteistasis pateikė duomenis, kad yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš esmės išlaikomas dukters, todėl buvo teisinis pagrindas mažinti ne tik skiriamą baudą, tačiau ir priteisiamų bylinėjimosi išlaidų sumą.
Šalies argumentai
4. Teikiamu apeliaciniu skundu nukentėjusioji (civilinė ieškovė) O. A. prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas jos civilinis ieškinys; 2) tenkinti iš dalies nukentėjusiosios civilinį ieškinį ir priteisti po 2 000 Eur neturtinės žalos iš draudimo kompanijos „A“ bei nuteistojo M. B.; 3) priteisti nukentėjusiosios patirtas bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje iš draudimo kompanijos „A“ ir nuteistojo M. B..
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje civilinis atsakovas tinkamas, civilinis ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas, todėl ieškinys turėjo būti tenkintas pilnai. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį atmetė, kas sudaro pagrindą teigti, kad nebuvo visapusiškai išnagrinėta byloje esančių įrodymų visuma, buvo remtasi prielaidomis ir abejonėmis bei abstrakčiu aplinkybių vertinimu, taip pat netinkamai traktuojamas neturtinės žalos dydis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria atmestas civilinis ieškinys, prieštarauja teismo dėstomiems motyvams, t. y. nors nuteistojo kaltė įrodyta, o nukentėjusiosios patirta žala yra akivaizdi, tačiau civilinis ieškinys nepagrįstai buvo atmestas.
6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su nukentėjusiosios kepenų plyšimu. Aplinkybę, kad nukentėjusiajai plyšo kepenys patvirtina (duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria konstatuotas kepenų plyšimas su intraparenchimine hematoma, intrakepeninės kraujosruvos susidarymu. Nukentėjusioji iki šiol jaučia kepenų plyšimo padarinius, t. y. jaučiamas diskomfortas, nuolat reikia lankytis pas gydytojus, vartojami vaistai, jaučiamas aštrus skausmas pilvo srityje. Dėl šių padarinių nukentėjusioji priversta nuolat būti sėdėjimo padėtyje, nes bandant pakeisti laikyseną, skausmas tampa intensyvesnis, nepakeliamas. Nors nuo eismo įvykio praėjo pakankamai laiko, tačiau nukentėjusioji vis dar jaučia pykinimą, pasikartojantį vėmimą, besikartojančius „šalto prakaito“ priepuolius, o pilvo būklė vizualiai atrodo įtempta/įtraukta. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios kepenys galutinai neatsistatys iki pradinės būklės (iki eismo įvykio), o kepenų plyšimas gali įtakoti ir kitus nukentėjusiosios vidaus organus, todėl dėl šio sužalojimo ji patiria liekamuosius reiškinius bei padarinius, ką patvirtina ir dabartinė nukentėjusiosios prasta savijauta bei sveikatos būklė, t. y. iki šiol jaučiamas skausmas, diskomfortas, negalėjimas gyventi įprasto gyvenimo, kuris buvo kokybiškesnis, nevaržantis judesių, nes šiuo metu dėl jaučiamo duriamo skausmo nukentėjusioji negali ilgiau vaikščioti, atlikti mankštos ar tam tikrų pratimų, nors iki eismo įvykio ji buvo aktyvi ir nepropagavo sėdimo gyvenimo būdo.
7. Akcentuojama, kad (duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai taip pat konstatuotas ir apatinio žandikaulio lūžis dešinėje, smakro bei antakio žaizda. Į tai, vertinant žalos dydį, neatsižvelgė nei pirmosios instancijos teismas, nei draudimo kompanija. Šios aplinkybės svarbios tuo, kad dėl sutraumuoto nukentėjusiosios žandikaulio po traumos atsirado ir veido asimetrija bei žandikaulių dislokacija. Šias aplinkybes nukentėjusioji jau grindė (duomenys neskelbtini) gydytojo išrašu iš medicininių dokumentų, kuris taip pat buvo pateiktas ir draudimo bendrovei. Šiame išraše aiškiai nurodyta, kad dėl žandikaulių dislokacijos po traumos, kramtymo funkcija ir ateityje gali būti apsunkinta. Akivaizdu, kad nukentėjusiajai reikalinga operacija ne vien dėl estetikos, tačiau ir dėl bendros sveikatos būklės, nes šiuo metu yra apsunkintos jos kramtymo, maitinimosi, gėrimo, kalbėjimo ir seilių rijimo funkcijos.
8. Pasak nukentėjusiosios, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos operacija-gydymu. Nebuvo tinkamai įvertintas ir (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašas, kuriame aiškiai nurodoma, kad su nukentėjusiąja aptartos galimos veidinio nervo ir veido mimikos rekonstrukcinės operacijos, tačiau šiuo metu ji dėl operacinio gydymo dar nėra apsisprendusi. Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji dėl eismo įvykio patyrė itin didelius padarinius, lėmusius jos sveikatos ir estetinės išvaizdos pablogėjimą, todėl jai yra rekomenduotinos mažiausiai 3 plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos operacijos-gydymas. Operacijų skaičius dar kartą patvirtina liekamųjų padarinių rimtumą. Kartu su apeliaciniu skundu pateikiamas (duomenys neskelbtini) plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo medicininis dokumentas, kuris patvirtina, jog planuojamas nukentėjusiosios operacinis gydymas – funkcinio raumens persodinimas į kairę veido pusę. (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išraše/siuntime konstatuojama, kad dėl žandikaulio lūžio kliniškai stebimas kairės pusės funkcijos sutrikimas, t. y. neužsimerkia akis, nepakyla lūpų kampas funkcijos metu, išsižiojimo metu stebima deviacija dešinėn, rentgenologiškai stebimas senas sąnarinis galvos lūžimas. Šiuo dokumentu rekomenduojamas operacinis gydymas. Atsižvelgiant į tai, paneigiamos pirmosios instancijos teismo išvados, kad neįrodyta, jog 2018 m. rugsėjo 22 d. eismo įvykio metu dėl žandikaulio lūžio nukentėjusiajai yra reikalingas operacinis gydymas, įskaitant plastines operacijos (-ų) būtinybę bei paneigiant abejones, kad visi nukentėjusiosios sužalojimai (konkrečiai sietini su dantimis) yra būtent dėl nukentėjusiosios stipraus kritimo įvykus 2018 m. rugsėjo 22 d. eismo įvykiui, o tai patvirtina ir chirurginės operacijos būtinybę/poreikį bei kilusius padarinius.
9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusioji patyrė ir kitas traumas, kurios taip pat yra reikšmingos ir dėl kurių yra išlikę liekamieji reiškiniai, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Dėl kairės pusės vidinio nervo pažeidimo nukentėjusiosios kairė veido pusė atoniška, kairys lūpos kampas nusileidęs (geriant vanduo teka per kairį lūpos kampą), nėra aktyvios šypsenos, žando srityje yra išlikęs nedidelis judesys, kairės nosies šnervės negali aktyviai išsiplėsti, kairė akis ne visada užsimerkia pilnai, kairys antakis lyginant su dešiniu yra nusileidęs apie 0,5 – 1 centimetro, kairės kaktos pusės raukšlės išsilyginusios, nėra aktyvaus kaktos raumenų judesio. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir to, kad eismo įvykio metu nukentėjusioji patyrė kairio ir dešinio kelio sąnario vidinio menisko plyšimą, kairės pusės 4-o šonkaulio lūžį, kairio sėdynkaulio lūžį, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžį, kairio šlaunikaulio abiejų krumplių potrauminę edemą (patinimą), raiščio tenginozę, sąnario sinovitą, pakinklio cistą, kairio sėdynkaulio ir kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžį. Dėl šių traumų buvo sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, psichologinė būklė, gyvenimo kokybė.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad draudikas sumokėdamas 3 000 Eur pilnai atlygino neturtinę žalą. Draudimo bendrovė, išmokėdama patirtos žalos dydį, atsižvelgė tik į (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolą ir jame nurodytus sužalojimus, tačiau neatsižvelgė į (duomenys neskelbtini) specialisto išvadą, kuri buvo papildyta ir detalizuota. Draudimo kompanija nesirėmė visais nukentėjusiosios patirtais sužalojimais ir padariniais, neįvertino aplinkybių, susijusių su menisko plyšimu, čiurnų raiščių plyšimais, todėl ir neturtinės žalos dydžio atlyginimas yra ženkliai didesnis nei išmokėjo draudimo bendrovė. Draudimo kompanija tinkamai neįvertino visų byloje esančių aplinkybių, nevertino ir tam tikrų dokumentų bei įrodymų, nulemiančių žalos dydį, todėl nesutiktina, kad buvo tinkamai atlyginta neturtinė žala, nes išmokėta 3 000 Eur suma yra akivaizdžiai per maža ir nepagrįsta, nekompensuojanti net minimalių patirtų nepatogumų.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) O. A. apeliacinį skundą nuteistojo M. B. gynėja advokatė Saulė Katauskaitė prašo jį atmesti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į sveikatos sutrikdymo mastą ir pagrįstai nustatė, kad draudimo kompanija sumokėdama nukentėjusiajai 3 000 Eur, pilnai atlygino jos patirtą neturtinę žalą.
12. Atsiliepime nurodoma, kad civilinės ieškovės reikalaujama atlyginti 7 000 Eur neturtinė žala turi būti vertinama, kaip nukrypstanti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, o bylos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, nei nukentėjusiajai jau atlygino draudimo kompanija. Civilinei ieškovei draudimo kompanijos išmokėta 3 000 Eur neturtinės žalos kompensacija atitinka Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 „Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“ nustatytą orientacinį neturtinės žalos dydį esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime teigiama, kad kepenų audinyje nėra skausmo receptorių, todėl jų neskauda. Kepenų skausmas dažnai painiojamas su bet kokiu kitu pilvo srityje jaučiamu skausmu, be to, kartais šios srities skausmą gali išprovokuoti ir tulžies akmenys bei kasos uždegimas. Pažymėtina ir tai, kad kepenys yra vienintelis žmogaus kūno organas, gebantis regeneruoti, t. y. šio organo ląstelės geba atsinaujinti ir išlaikyti „organizmo filtro“ bei kitas funkcijas. Kepenų regeneracijai užtenka 25 procentų kepenų audinio. Nukentėjusiosios teiginiai dėl kepenų skausmo ir kepenų neatsistatymo neatitinka medicinos mokslo nustatytų faktų.
14. Pasak gynėjos advokatės, nukentėjusiosios nurodomi simptomai – pykinimas, vėmimas, „šaltas prakaitas“ yra būdingi sergant lėtiniu gastroduodenitu (gastritu), kuris jai nustatytas dar (duomenys neskelbtini). Kaip jau buvo minėta, pilvo skausmus dešinėje pusėje gali sukelti ir tulžies akmenys. Nukentėjusioji dar iki eismo įvykio sirgo rimtomis lėtinėmis ligomis, kurios gali būti siejamos su pablogėjusia jos savijauta bei skausmais pilvo srityje. Svarbu ir tai, kad nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų (medicininių dokumentų), pagrindžiančių jos teiginius, jog patiriami simptomai (skausmas pilvo srityje, vėmimas, pykinimas, „šaltas prakaitas“, vangumas) yra kepenų plyšimo pasekmė. Nukentėjusiajai gydytojai nėra išrašę nei vieno vaistinio preparato, gydančio/gerinančio kepenų veiklą, todėl akivaizdu, kad apeliacinio skundo teiginiai dėl patiriamų kepenų plyšimo liekamųjų reiškinių neturi pagrindo, t. y. neįrodyta, jog nukentėjusioji patiria liekamuosius padarinius dėl kepenų plyšimo. Nukentėjusioji dar iki 2018 m. rugsėjo 22 d. eismo įvykio buvo patyrusi kelias galvos traumas, buvo daug kartų gydyta stacionaruose ir ambulatorinių būdu, (duomenys neskelbtini) operuota stuburo disko išvarža, (duomenys neskelbtini) nustatytas šoninės šlapimo pūslės sienos piktybinis navikas, todėl jos sveikatos būklė jau iki eismo įvykio buvo nepavydėtina.
15. Atsiliepime nurodoma, kad poreikis nukentėjusiajai atlikti gydomąsias – plastines rekonstrukcines operacijas iš esmės siejamas su šiais jos nusiskundimais: 1) kairės veido pusės paralyžiaus ir dėl to atsiradusios veido asimetrijos; 2) žandikaulių dislokacijos. Pažymėtina, kad nukentėjusioji jau anksčiau buvo patyrusi dvi galvos traumas, dėl ko daug kartų buvo gydyta stacionaruose ir ambulatoriniu būdu, jai reikalinga nuolatinė neurologo kontrolė. Dėl anksčiau patirtų galvos traumų liekamųjų reiškinių be kitų ligų nukentėjusiajai nustatyta ir potrauminė kairioji veidinio nervo parezė. Nukentėjusiosios medicinos dokumentuose dar (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuota kairės pusės veidinio nervo parezė (paralyžius), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – potrauminė kairioji veidinio nervo parezė. Akies voko nusileidimas nustatytas dar (duomenys neskelbtini). Svarbu ir tai, kad nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) kreipdamasi į medicinos įstaigas dėl kairės veido pusės paralyžiaus, nenurodė šių aplinkybių ir savo nusiskundimus siejo išimtinai su 2018 m. rugsėjo 22 d. eismo įvykiu, todėl nukentėjusiosios pateiktuose medicinos dokumentuose ir nurodoma, kad kairės veido pusės paralyžiaus priežastis – eismo įvykis. 2018 m. rugsėjo 22 d. patirta trauma galimai gali turėti įtakos nukentėjusiosios jau turimos lėtinės ligos (kairioji veidinio nervo parezė) paūmėjimui, tačiau pagal sveikatos sutrikdymo masto taisykles tai nėra vertinama ir sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti reikšmės neturi. Svarbu įvertinti/atriboti nukentėjusiosios anksčiau patirtų traumų bei sveikatos sutrikimų poveikį dabartinei jos savijautai ir poreikiui atlikti gydomąsias rekonstrukcines operacijas. Toks atribojimas svarbus dėl to, kad bylos duomenys patvirtina, jog nukentėjusioji buvo sunkus ligonis ir iki eismo įvykio.
16. Praėjus nedaug laiko po eismo įvykio, nebuvo nustatytas dantų netekimas, žandikaulių plokštelių lūžiai ar protezo metalo keramikos skilimas. Netekti dantys ir problemos su plokštelėmis ar metalo keramika nėra minimi nei vienoje iš specialistų išvadų, nei nukentėjusiosios advokato (duomenys neskelbtini) rašte, kuriame teikiama papildoma informacija dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų. Pirmą kartą apie netektus dantis nukentėjusioji užsiminė tik praėjus beveik metams po eismo įvykio, t. y. civiliniame ieškinyje. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji iškart po eismo įvykio surinko į maišelį 5 dantis, o apeliaciniame skunde nurodoma, jog ji neteko trijų dantų. Šios aplinkybės verčia kritiškai vertinti nukentėjusiosios teiginius apie po 2018 m. rugsėjo 22 d. eismo įvykio netektus dantis, sulaužytas plokšteles ir pan.
17. Atsiliepimu į nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) O. A. apeliacinį skundą civilinio atsakovo „A“ teisininkas J. K. prašo jį atmesti.
18. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiosios paaiškinimus, jos patirtų sužalojimų mastą, sveikatos būklę po sužalojimų ir galimus liekamuosius reiškinius, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ir pagrįstai įvertino O. A. patirtos neturtinės žalos dydį. Manytina, kad sprendimas išmokėti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas, teisingas ir atitinkantis draudimo bendrovės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nepažeidžiantis teisingumo bei protingumo kriterijų ir atitinkantis aktualią teismų praktiką. Pagal formuojamą teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju išmokos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydis įprastai svyruoja nuo 600 Eur iki 3 000 Eur, t. y. nagrinėjamu atveju draudimo bendrovė priėmė sprendimą išmokėti maksimalaus dydžio sumą. Nukentėjusiosios selektyviai atrinktomis nutartimis vadovautis nėra jokio pagrindo, nes jose nurodomų įvykių faktinės aplinkybės kardinaliai skiriasi nuo šios bylos.
Atsiliepimas
19. Pasak atsakovo atstovo, sprendimas įvertinti nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą 3 000 Eur sumai buvo priimtas atsižvelgiant ir įvertinant informaciją pateiktą medicininiuose dokumentuose apie O. A. patirtos traumos diagnozę (apatinio žandikaulio dešinės sąnarinės ataugos lūžis su sąnario išnirimu, nubrozdinimai kairiajame antakyje, kairio skruosto srityje, muštinė žaizda kairio antakio ir smakro srityse, kepenų plyšimas su intrakepeninės kraujosruvos susidarymu, kairės pusės 4-to šonkaulio lūžis, kairio sėdynkaulio lūžis, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžis, kairio šlaunikaulio abiejų krumplių potrauminė edema (patinimas)), traumos sunkumą (nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), gydymosi laikotarpį ir galimus liekamuosius reiškinius.
20. Atsiliepime akcentuojama, kad byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose nurodyta, jog nukentėjusioji dar iki 2018 m. rugsėjo 22 d. eismo įvykio buvo patyrusi kelias galvos traumas, dėl kurių kelis kartus buvo gydyta stacionaruose ir ambulatoriniu būdu. Dėl šių traumų nukentėjusiajai buvo diagnozuotas kairės pusės veidinio nervo paralyžius, kairiojo veidinio nervo parezė, akies voko nusileidimas. Vertinant tai, nukentėjusioji visiškai nepagrįstai siekia savo ankstesnius sveikatos sutrikdymus susieti su 2018 m. rugsėjo 22 d. eismo įvykiu. Nukentėjusiosios teiginiai dėl eismo įvykio metu netektų dantų ir apatinio protezo metalo keramikos skilimo taip pat nėra patvirtinti jokiais įrodymais ar medicininiais dokumentais. Šie sužalojimai neminimi nei vienoje iš byloje atliktų specialisto išvadų, nei kituose medicininiuose dokumentuose, t. y. nebuvo nustatytas dantų trūkumas ar metalo keramikos protezų skilimas.
Šalies argumentai
21. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja advokatė ir nukentėjusioji bei jos atstovas advokatas prašė tenkinti pateiktus apeliacinius skundus. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo M. B. gynėjos advokatės Saulės Katauskaitės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nukentėjusiosios O. A. apeliacinis skundas atmestinas
22. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 26 d. nutartimi byloje paskyrė kompleksinę teismo medicinos ekspertizę, ją pavedant atlikti (duomenys neskelbtini) ekspertams, dėl nukentėjusiosios O. A. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų tikslaus nustatymo (2 t., b. l. 122-125).
Žemesnės instancijos teismas
23. (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta išvada, kad O. A. po 2018 m. rugsėjo 22 d. eismo įvykio nustatyti šie kūno sužalojimai: muštinės žaizdos kairio antakio ir smakro srityse, apatinio žandikaulio lūžis dešinės sąnarinės ataugos srityje, viršutinių trijų dantų netekimas dėl abiejų žandikaulių protezų pažeidimų, odos nubrozdinimai nugaroje ir kairės čiurnos srityse su kairės čiurnos raiščio plyšimu, nedidelis ir neoperuotas kepenų plyšimas su kraujosruva kepenyse, kairiojo IV šonkaulio lūžis, kairės pusės sėdynkaulio ir gaktikaulio apatinės šakos lūžiai. Ekspertizės akte nurodoma, kad nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti minėto eismo įvykio metu, nukentėjusiąją partrenkus automobiliu. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. O. A. eismo įvykio metu kontaktavo smakru su kietu paviršiumi, dėl ko patyrė muštines žaizdas smakre, apatinio žandikaulio dešinės sąnarinės ataugos lūžį, viršutinių ir apatinių dantų protezų pažeidimą su trijų viršutinių dantų netekimu. Medicininiuose dokumentuose minimi abiejų kelių sąnarių degeneraciniai pakitimai su meniskų plyšimais yra netrauminės kilmės, todėl nėra siejami su eismo įvykiu. Minėtuose medicinos dokumentuose minima veido kairės pusės veidinio nervo patologija yra fiksuojama dar nuo (duomenys neskelbtini) po nukentėjusiosios turėtų galvos traumų, todėl nėra siejama su eismo įvykiu, taip pat nėra siejama su eismo įvykio metu patirtų apatinio žandikaulio dešinės sąnarinės ataugos lūžimu. Minėto veido nervo patologijos chirurginis gydymas yra pačios pacientės apsisprendimas. Plastikos chirurgo siūlomas raumens persodinimas, tačiau veidinio nervo pilnas atstatymas, o kartu ir mimikos, yra labai abejotinas (2 t., b. l. 130-136).
24. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
25. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti bei nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nebūtų naikinami arba keičiami. Nuosprendis – teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados pagrindžiamos išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertintais baudžiamosios bylos įrodymais bei duomenimis.
26. Iš apygardos teismui pateiktų apeliacinių skundų matyti, kad: 1) nuteistojo gynėja advokatė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš M. B. nukentėjusiajai O. A. priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (past. – 1 200 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas apmokėti) ir prašo jas atmesti; 2) nukentėjusioji nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria buvo atmestas jos civilinis ieškinys ir prašoma jos naudai priteisti po 2 000 Eur iš nuteistojo M. B. bei „A“ neturtinei žalai atlyginti.
27. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinių skundų argumentais ir atsiliepimais į nukentėjusiosios apeliacinį skundą, įvertinusi bylos medžiagą bei ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinusi skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas O. A. civilinio ieškinio tenkinimo klausimą, teisingai įvertino reikšmingas aplinkybes, vadovavosi aktualia teismų praktika ir nuo jos nenukrypo, todėl pagrįstai atmetė civilinį ieškinį bei padarė teisingą išvadą, jog draudimo bendrovės išmokėta 3 000 Eur suma yra atitinkanti O. A. patirtą neturtinę žalą, kurios didinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiosios išlaidų advokato suteiktai pagalbai apmokėti klausimą, neįvertino visų svarbių aplinkybių šiam klausimui teisingai išspręsti, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas.
Dėl neturtinės žalos
28. Nukentėjusioji (civilinė ieškovė) O. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad jos pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas ir jame nurodytas neturtinės žalos dydis įrodytas, todėl civilinis ieškinys pirmosios instancijos teismo turėjo būti tenkintas pilnai. Pasak nukentėjusiosios, Vilniaus miesto apylinkės teismas visapusiškai neišnagrinėjo bylos įrodymų ir vadovavosi prielaidomis bei abejonėmis, todėl netinkamai įvertino neturtinės žalos dydį. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su nukentėjusiosios kepenų plyšimu, žandikaulio lūžiu dešinėje, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos operacijomis-gydymu, dantų netekimu ir kitais eismo įvykio metu patirtais sužalojimais bei jų liekamaisiais padariniais.
29. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kuris dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).
31. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata – viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas svarbus neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijus yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė, t. y. neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje nutartyje sukurtu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi. Įvertinus teismų praktikos pavyzdžius spręstina, kad iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 3 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.). Nors teismų praktika ir yra nevienoda bei besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią kiekvienos bylos situaciją.
33. O. A. iki įrodymų tyrimo pradžios pirmosios instancijos teisme pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš „A“ jos naudai priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iš M. B. – 5 000 Eur (1 t., b. l. 125-128, 135-136).
34. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu atmetė nukentėjusiosios civilinį ieškinį (2 t., b. l. 35). Pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, formuojamą teismų praktiką, nėra pagrindo nesutikti su draudimo bendrovės išmokėta neturtinės žalos suma, todėl nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) O. A. reikalavimas dėl neturtinės žalos dydžio atmestinas, nes faktiškai jau yra patenkintas (2 t., b. l. 28-34).
35. Byloje įrodyta, kad nukentėjusioji O. A. dėl M. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, patyrė neturtinės žalos, todėl šią žalą privaloma atlyginti. Teisėjų kolegija sutinka, kad dėl byloje nagrinėjamo eismo įvykio nukentėjusioji iki šios dienos jaučia ir dar ateityje jaus padarinius dėl patirtų sužalojimų. Nustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų O. A. turėjo ir turi lankytis pas gydytojus, jaučia diskomfortą, skausmą, o šie padariniai ir vizitai pas gydytojus atsiliepia ir jos psichologinei būklei, t. y. kelia stresą, dvasinius išgyvenimus dėl įprasto gyvenimo apribojimo ir pan. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistojo sukeltas eismo įvykis turėjo įtakos ir nukentėjusiosios emocinei būklei, jos savijautai, asmeniniam gyvenimui, ateities planams.
36. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nukentėjusiosios ir nuteistojo apeliacinius skundus, nutarė paskirti O. A. kompleksinę teismo medicinos ekspertizę. Pažymėtina, kad ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta išvada, jog O. A. po 2018 m. rugsėjo 22 d. eismo įvykio nustatyti šie kūno sužalojimai: 1) muštinės žaizdos kairio antakio ir smakro srityse, 2) apatinio žandikaulio lūžis dešinės sąnarinės ataugos srityje, 3) viršutinių trijų dantų netekimas dėl abiejų žandikaulių protezų pažeidimų, 4) odos nubrozdinimai nugaroje ir kairės čiurnos srityse su kairės čiurnos raiščio plyšimu, 5) nedidelis ir neoperuotas kepenų plyšimas su kraujosruva kepenyse, 6) kairiojo IV šonkaulio lūžis, kairės pusės sėdynkaulio ir 7) gaktikaulio apatinės šakos lūžiai. Šie sužalojimai galėjo atsirasti eismo įvykio metu, nukentėjusiąją patrenkus automobiliu, o sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, t. y. atlikus kompleksinę teismo medicinos ekspertizę nukentėjusiajai nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas nepasikeitė. Minėtu ekspertizės aktu taip pat padaryta išvada, kad O. A. abiejų kelių sąnarių degeneraciniai pakitimai su meniskų plyšimais siejami ne su eismo įvykiu ir yra netrauminės kilmės, o veido kairės pusės veidinio nervo patologija fiksuojama dar nuo (duomenys neskelbtini) po turėtų galvos traumų ir nėra siejama su eismo įvykio metu patirtų apatinio žandikaulio dešinės sąnarinės ataugos lūžimu. Ekspertizės aktu taip pat padaryta išvada, kad patologijos chirurginis gydymas yra pačios pacientės apsisprendimas, t. y. šie visi paminėti nukentėjusiosios apeliaciniame skunde sužalojimai nėra sietini su byloje nagrinėjama nusikalstama veika ir negali būti pagrįstas pagrindas tenkinti apeliacinį skundą bei didinti draudimo bendrovės jau sumokėtą 3 000 Eur neturtinę žalą.
37. Draudimo bendrovė susipažinusi su ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 16 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą, kuriame nurodyta, jog nukentėjusiajai buvo išmokėta papildoma 3 090 Eur dydžio suma, kompensuojant patirtą turtinę žalą dėl netektų dantų gydymo ir protezavimo. Draudimo bendrovė kartu su prašymu pateikė mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kurioje užfiksuota, kad nukentėjusiajai (civilinei ieškovei) O. A. buvo pervesti 3 090 Eur. Iš šių duomenų nustatyta, jog nukentėjusiajai buvo papildomai atlyginta turtinė žala dėl jos netektų dantų ir protezavimo, t. y. paaiškėjus naujoms aplinkybėms (past. – pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nenustatė, kad O. A. dėl eismo įvykio neteko trijų dantų, kuriems reikalingas protezavimas) šiuo metu yra atlyginta padaryta turtinė žala dėl nukentėjusiosios netektų dantų ir jų protezavimo.
38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus ir šių principų pritaikymą konkrečiose baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys nuteisti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) O. A. civilinį ieškinį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio, įvertino, jog draudimo bendrovė geranoriškai sumokėjo 3 000 Eur, tinkamai atsižvelgė į šioje byloje nustatytus individualizuotus neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką. Nukentėjusioji apeliaciniu skundu prašo iš nuteistojo ir draudimo bendrovės priteisti po 2 000 Eur neturtinės žalos, t. y. bendra prašoma suma su jau išmokėta draudimo bendrovės (past. – 7 000 Eur) yra daugiau nei 2 kartus viršijanti teismų praktikoje susiformavusias maksimalias priteisiamas sumas, todėl negali būti priteisiama nagrinėjamu atveju nesant jokių išimtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą nukrypti nuo teismų praktikos. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes: nukentėjusiajai eismo įvykio metu padaryti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kai kurie apeliaciniame skunde nurodomi sužalojimai yra susiję ne su 2018 m. rugsėjo 22 d. eismo įvykiu, M. B. nusikalstamą veiką padarė neatsargia kaltės forma ir būdamas blaivus, todėl nukentėjusiajai jau sumokėta 3 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankama. Ši suma, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo kriterijus bei neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria O. A. iš M. B. priteista 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
40. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis), t. y. teismas turi diskrecijos teisę šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį.
41. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš nuteistojo O. A. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad įvertinus byloje kilusio civilinio ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, advokato nukentėjusiajai teikiamų paslaugų pastovumą ir rekomendacijose nurodytus dydžius, darytina išvada, jog patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl priteistinos (2 t., b. l. 34).
42. Nuteistojo gynėja advokatė apeliaciniame skunde nurodo, kad M. B. pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, jog yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš esmės išlaikomas dukters, todėl buvo tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas mažinti ne tik skiriamą bausmę – baudą, tačiau ir priteisiamų bylinėjimosi išlaidų sumą. Su šia nuteistojo gynėjos advokatės pozicija sutinka ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija.
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino nuteistojo turtinės padėties, jo amžiaus, sveikatos būklės, taip pat to, kad priteisiamos bylinėjimosi išlaidos yra didesnės negu jam skiriama galutinė bausmė – 1 000 Eur bauda, todėl formaliai ir lakoniškai nutarė priteisti visą prašomų bylinėjimosi išlaidų sumą. Iš šioje baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad M. B. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) darbingumo lygio (1 t., b. l. 145), šiuo metu niekur nedirba. Byloje esančioje pažymoje apie nuteistajam išmokėtas išmokas užfiksuota, kad M. B. gauna (duomenys neskelbtini), kuri paskutiniais duomenimis (past. – už (duomenys neskelbtini)) buvo 129,82 Eur (1 t., b. l. 181-183). Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų apie nuteistojo gaunamas kitas pajamas, turimą kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, sukauptas pinigines lėšas ir pan., todėl realu, kad nuteistąjį, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, iš esmės finansiškai išlaiko jo dukra. Vertintina ir tai, kad nuteistasis kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai bei nuoširdžiai gailėjosi viso proceso metu, todėl byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, o pats bylos nagrinėjimo procesas užsitęsė dėl nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio, kuris buvo atmestas, nagrinėjimo, t. y. didžiąją dalį advokato suteiktų paslaugų sudarė būtent paslaugos už civilinio ieškinio surašymą ir jo pagrindimą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas pilna apimtimi, nepagrįstai ir neproporcingai apsunkintų nuteistojo turtinę padėtį lyginant su jo gaunamomis pajamomis, galimybe įsidarbinti ir gauti pastovias pajamas, taip pat būtų neproporcinga ir neadekvati lyginant su jam paskirta kriminaline bausme, t. y. 1 000 Eur bauda, todėl prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 600 Eur.
44. Nukentėjusioji ir jos atstovas advokatas prašo bylinėjimosi išlaidomis pripažinti ir iš nuteistojo bei civilinio atsakovo „A“ O. A. priteisti 500 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitas (Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodoma, kad O. A. sumokėjo 500 Eur advokatui Renaldui Baliūčiui už atstovavimą ir dokumento surašymą.
45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja taip pat ir baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, tačiau nagrinėjamu atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kurio proceso dalyvio skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-174/2014 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiosios ir nuteistojo gynėjos advokatės apeliacinius skundus. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija šia nutartimi nutarė atmesti nukentėjusiosios apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio atmetimo. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo gynėjos advokatės apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, tačiau į šį skundą nukentėjusioji nepateikė atsiliepimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, priteisti iš nuteistojo nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokato paslaugoms, suteiktoms surašant apeliacinį skundą ir atstovaujant apeliacinės instancijos teisme, apmokėti nėra teisinio pagrindo.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo M. B. gynėjos advokatės Saulės Katauskaitės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) O. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendį pakeisti: iš M. B. nukentėjusiajai O. A. priteistas 1 200 (vienas tūkstantis du šimtai) Eur bylinėjimosi išlaidas sumažinti – priteisiant iš M. B. nukentėjusiajai O. A. 600 Eur (šeši šimtai eurų) turėtų proceso išlaidų, susijusių su advokato darbo apmokėjimu.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.