Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. NSA-21 Vilniaus miesto savivaldybės administracija nubausta už tai, kad laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 22 d. iki 2025 m. balandžio 4 d. Savivaldybės administracija nevykdė Inspekcijos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVĮ) 7 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 10 straipsnio 2 dalies, 27 straipsnio 1 dalies 12 punktu surašyto 2025 m. sausio 6 d. reg. Nr. PN-8 privalomojo nurodymo. Nutarime nurodyta, kad Savivaldybės administracija 2025 m. sausio 21 d. raštu Nr. 1D-1499 „Dėl 2025-01-06 privalomojo nurodymo Nr. PN-8“ pateikė ne visą prašomą informaciją: atsisakė pateikti asmenų gimimo datas, nepagrįstai vadovaudamasi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (Direktyva 95/46/EB) (toliau – ir BDAR) reikalavimais. 2025 m. balandžio 4 d. Savivaldybės administracija raštu „Dėl papildomų duomenų pateikimo pagal privalomąjį nurodymą Nr. PN-8“, ženkliai praleidusi nustatytą terminą, pilnai įvykdė 2025 m. sausio 6 d. privalomąjį nurodymą. Savivaldybės administracija privalomąjį nurodymą privalėjo įvykdyti pilna apimtimi iki 2025 m. sausio 21 d. (imtinai), tačiau tyčia, netinkamai taikydama BDAR reikalavimus bei veikdama tiesiogine tyčia, atsisakė pateikti duomenis, reikalingus pradėti administracinių nusižengimų teisenas asmenų, kaltų dėl netinkamai išduotų statybos leidimų. Asmuo, nepateikdamas prašomų duomenų, apribojo galimybę užtikrinti viešojo administravimo funkcijas, kadangi nepateikus asmenų gimimo datos, neįmanoma identifikuoti asmenų tik iš vardo ir pavardės. Tokiu būdu Savivaldybės administracija pažeidė TPSVĮ 7 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 10 straipsnio 2 dalį, 27 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir Statybos įstatymo 61 straipsnio 1 dalies reikalavimus, jai paskirta 1 150 Eur dydžio bauda (b. l. 33–36).

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Savivaldybės administracijos skundas patenkintas. Teismas nusprendė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, Savivaldybės administracijai už Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą nuobaudos neskirti. Apylinkės teismas nurodė, kad Savivaldybės administracija administracinį nusižengimą padarė nesąmoningai, nebuvo piktybiško nusiteikimo ignoruoti teisės aktų reikalavimus ir trukdyti Inspekcijai atlikti tyrimą. Be to, gavus protokolą ir supratus, jog padaryta klaida nepateikiant asmenų gimimo datų, ši klaida buvo nedelsiant ištaisyta. Duomenų, jog Inspekcijai būtent gimimo datų nepateikimas (pateikiant kitus išsamius tarnautojų duomenis, jų kontaktus) sutrukdė atlikti kokius nors tyrimo veiksmus, byloje nėra. Teismas vertino, kad padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnis buvo ženkliai mažesnis nei įprasta ir yra pagrindas pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas už jį administracinės nuobaudos, t. y. baudos, neskirti.

Žemesnės instancijos teismas

4.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nebuvo įvykdytas privalomasis nurodymas, dėl kurio nevykdymo kyla administracinė atsakomybė, tačiau dėl neaiškių priežasčių priėmė nutartį, kuria atleido Savivaldybės administraciją nuo atsakomybės, nepaskirdamas jokios nuobaudos, nors įstatymų leidėjas už tokus veiksmus ar neveikimą yra numatęs ganėtinai griežtą sankciją – nuo 579 Eur iki 2 896 Eur dydžio baudą. Pažymėtina, kad parenkant baudos dydį Inspekcija įvertino Savivaldybės administracijos lengvinančią aplinkybę, t. y. kad ji 3 mėnesius reikalaujamus duomenis pateikė pavėluotai, po administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Inspekcija įvertino tai kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir skyrė 1/3 dalį įstatymų leidėjo numatytos baudos. Taigi, Inspekcija smulkmeniškai vadovavosi ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

4.2. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad padaryto administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės rodo, jog Savivaldybės administracijos padarytas nusižengimas nebuvo sąmoningas, nerodo jos piktybiško nusiteikimo ignoruoti teisės aktų reikalavimus ir trukdyti Inspekcijai atlikti tyrimą. Be to, gavus protokolą ir supratus, jog buvo padaryta klaida, nepateikiant asmenų gimimo datų, minėta klaida nedelsiant buvo ištaisyta. Duomenų, kad gimimo datų nepatikimas Inspekcijai, sutrukdė atlikti kokius nors tyrimo veiksmus, nėra. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtinais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principas, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių aplinkybių visumos ir pritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nors Savivaldybės administracija net nepripažino pažeidimo, o gailėtis pradėjo tik teismo posėdžio metu.

4.3. Be to, ANK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Pažymėtina, jog Savivaldybės administracija nepadėjo išaiškinti administracinio nusižengimo, o iki protokolo surašymo akivaizdžiai vengė teikti reikalaujamus duomenis. Dar daugiau, po protokolo surašymo pateikus reikalingus duomenis, Savivaldybės administracija nepripažino padaryto nusižengimo, bet prašė bylą nutraukti, kaip nesant administracinio nusižengimo sudėties ir kaltės. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes ir jų nevertino. Be kita ko, daugelis faktinių aplinkybių, kuriomis rėmėsi Savivaldybės administracija, dėl ko turėtų būti skirta mažesnė, nei sankcijoje numatyta bauda, pagal teismų praktiką nėra laikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pvz.: pažeidimas yra pašalintas; asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą; nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių; bendradarbiavimas su Inspekcija; ir pan. (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-234-576/2020; Nr. AN2-370-873/2021).

4.4. Pažymėtina ir tai, kad Savivaldybės administracija pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, visiškai nepripažino padarius Statybos įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai nesigailėjo. Taigi, paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai. Švelnesnės baudos Savivaldybės administracijai paskyrimas iškreiptų administracinės baudos tikslų siekimą, asmenims formuotų nebaudžiamumo nuostatas bei skatintų asmenis nesilaikyti Priežiūros įstatymo nuostatuose įtvirtinto privalomųjų nurodymų instituto, t. y. Inspekcijai pateiktus privalomąjį nurodymą elgtųsi taip, kaip elgėsi Savivaldybės administracija nagrinėjamu atveju, ir kartu neatitiktų administracinių nuobaudų skyrimo principų – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo. Taigi, Inspekcijos paskirta nuobauda Savivaldybės administracijai yra adekvati padarytam nusižengimui bei nagrinėju atveju padėtų pasiekti nuobaudos tikslus ir paskirtį.

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Inspekcija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad „<..> dokumento pavadinimas įstatymų leidėjo įvardintas kaip „Privalomasis nurodymas“, eliminuoja bet kokias interpretacijas dėl jo vykdymo būdo ar dalies pasirinkimo, nesuteikiant kitokios galimybės jį įvykdyti, kaip nurodyta betarpiškai pateikiamame dokumente.“ Vis dėlto, pagal minėtą Inspekcijos pateiktą privalomo nurodymo interpretaciją susidaro įspūdis, kad bet koks, net ir neaiškus Inspekcijos nurodymas, turi būti vykdomas mechaniškai, nesivadovaujant logiškumo, protingumo bei proporcingumo principais. Apeliaciniame skunde Inspekcija nutyli esmines aplinkybes, o būtent, jog šiuo atveju Inspekcijos siunčiamų dokumentų turinys buvo neaiškus, nenuoseklus ir sukėlė neaiškumų dėl jų tinkamo įvykdymo.

5.2. Pažymėtina, kad Savivaldybės administracija 2025 m. sausio 21 d. raštu Nr. A51-12958/25(3.3.2.26E-ARC) įvykdė privalomąjį nurodymą pagal kompetenciją, t. y. atsakė į kiekvieną privalomo nurodymo reikalavimą: teikdama atsakymą į 1 klausimą, informavo, kad prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, reg. Nr. SRA-01-230525-02909, informacinėje sistemoje „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buvo gautas 2023 m. gegužės 25 d. Šį prašymą 2023 m. gegužės 30 d. – patikrino ir priėmė ir paraiškas subjektams išsiuntė vyriausioji specialistė E. F. (kontaktinis duomuo – (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), pareigybė (SRS-8)), kuri privalėjo nustatyti, ar su prašymu buvo pateiktas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas. Dėl BDAR reikalavimų dėl gimimo datos Savivaldybės administracija prašė kreiptis tiesiogiai į E. F. nurodytais kontaktais. Teikdama atsakymą į 2 klausimą, Savivaldybės administracija informavo, kad aptariamo priimto prašymo architektūrinius sprendinius tikrino architektė R. L. ((duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), pareigybė (SRS-9)), kuri privalėjo patikrinti ar projekto sprendiniams įgyvendinti yra pateiktas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas. Dėl BDAR reikalavimų dėl gimimo datos Savivaldybės administracija paprašė kreiptis tiesiogiai į R. L. nurodytais kontaktais. Teikdama atsakymą į 3 klausimą Savivaldybės administracija išsamiai aptarė aptariamo statybos leidimo išdavimo aplinkybes pabrėždama, jog dėl informacinės statybos „(duomenys neskelbtini)“, kurią administruoja būtent Inspekcija, o Savivaldybės administracija yra tik šios sistemos naudotoja, techninių galimybių nebuvimo, Administracija neturėjo galimybių išsiųsti projekto tikrinti Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai.

5.3. Po Savivaldybės administracijos pateikto rašto, Institucija atsiuntė šaukimą, kuriame visiškai neaiškiai surašytas administracinės atsakomybės pradėjimo pagrindas, nenurodant kaip konkrečiai pasireiškė netinkamas privalomojo nurodymo įvykdymas. Šaukime neaprašyti nusižengimo požymiai, o tiesiog išvardijami dokumentai, kurių pagrindu Savivaldybės administracija traukiama administracinėn atsakomybėn, nenurodyta, kokį konkrečiai pažeidimą Savivaldybės administracija padarė. 2025 m. kovo 26 d. Savivaldybės administracijoje buvo gautas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame pirmą kartą buvo įvardinta, dėl kurių priežasčių Inspekcija laiko, kad Savivaldybės administracija netinkamai įvykdė Inspekcijos 2025 m. sausio 6 d. privalomąjį nurodymą, t. y. Savivaldybės administracija pateikė ne visą prašomą informaciją: atsisakė pateikti asmenų gimimo datas, vadovaudamasi BDAR reikalavimais. Savivaldybės administracija, įvertinusi administracinio nusižengimo protokolo turinį ir supratusi, dėl kokių priežasčių Inspekcija laikė, jog privalomasis nurodymas buvo galimai įvykdytas ne visa apimti, nedelsdama 2025 m. balandžio 4 d. raštu Nr. A104-548/25(3.11.1E-TGR) pateikė papildomą informaciją. Taigi susiklostė situacija, kad Savivaldybės administracija pateikė prašomus duomenis, tačiau dėl reikalavimo pateikti darbuotojų gimimo datas, Savivaldybės administracija pateikė paaiškinimą, kad šių duomenų pateikti negali, vadovaudamasi BDAR nuostatomis.

5.4. Inspekcijos atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog net nebandė susisiekti su Savivaldybės administracijos darbuotojais, kurių kontaktus gavo, taip pat net nebandė jų pačių tiesiogiai užklausti asmens duomenų (nors tam turėjo visas galimybes, kadangi buvo pateikti pakankamai išsamūs duomenys apie kiekvieną darbuotoją), motyvuodamas formaliomis procedūromis. Taigi, duomenų, kad Savivaldybės administracija būtų trukdžiusi Inspekcijai atlikti tyrimą, byloje nėra. Nagrinėjamu atveju, padaryto administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės rodo, ką pagrįstai konstatavo ir teismas skundžiamoje nutartyje, jog Savivaldybės administracijos padarytas nusižengimas nebuvo sąmoningas, nerodo piktybiško nusiteikimo ignoruoti teisės aktų reikalavimus ir trukdyti Inspekcijai atlikti tyrimą. Be to, gavus administracinio nusižengimo protokolą ir supratus, jog buvo padaryta klaida, nepateikiant asmenų gimimo datų, ši klaida buvo nedelsiant ištaisyta.

5.5. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neskirti piniginės nuobaudos šiuo atveju negali būti vertinamas kaip nebaudžiamumo nuostatų formavimas, kaip nepagrįstai teigia Inspekcija. Priešingai – toks sprendimas atspindi individualizuotą teisingumo taikymą, kai nuobauda parenkama atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir siekiama ne formalaus nubaudimo, o realaus administracinės atsakomybės tikslų įgyvendinimo. Inspekcijos argumentas, jog tik 1/3 sankcijoje numatytos baudos paskyrimas užtikrintų nuobaudos tikslus, nėra pagrįstas konkrečiais duomenimis ar įrodymais. Kaip įtvirtinta ANK 32 straipsnio 2 dalies 1 punkte, administracinės nuobaudos skyrimo tikslas nėra taikyti kuo griežtesnę sankciją, bet pasiekti, kad asmuo laikytųsi įstatymų ir ateityje nepažeidinėtų teisės normų. Todėl teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad toks poveikis Savivaldybės administracijos atžvilgiu jau pasiektas, todėl papildoma piniginė nuobauda nebūtų nei būtina, nei proporcinga.

Žemesnės instancijos teismas

7. Nagrinėjamoje byloje Savivaldybės administracija Inspekcijos 2025 m. balandžio 29 d. Nutarimu buvo nubausta pažeidusi Statybos įstatymo 61 straipsnio reikalavimus, jai paskirta 1 150 Eur bauda.

8. Statybos įstatymo 67 straipsnis nustato, kad įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65 ir 66 straipsniuose nurodyti pažeidimai taikomi ir juridinių asmenų padaliniams, taip pat kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) straipsniuose nurodyti pažeidimai. Todėl taikyti administracinę atsakomybę galima tik nustačius visas būtinas tokios atsakomybės taikymo sąlygas. Statybos įstatymo 61 straipsnis reglamentuoja juridinių asmenų atsakomybę už statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas. Byloje nėra ginčo, kad Savivaldybės administracija kokiu nors būdu būtų trukdžiusi Inspekcijai atlikti savo pareigas, iš esmės Savivaldybės administracijai paskirta nuobauda už tai, kad ji neįvykdė Inspekcijos privalomojo nurodymo.

Žemesnės instancijos teismas

11. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, motyvuotu sprendimu gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas arba institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, be kita ko, turi vadovautis proporcingumo principu, t. y. išlaikyti adekvačią pusiausvyrą tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio.