- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- AN2-234-576/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00201-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nida Vigelienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- ,,Versina''
- Institucija
- VALSTYBINĖS TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJOS prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas
- Advokatai
- Mantas Armalis
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Manto Armalio (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarimo, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)” pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 2896 eurų bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas G. Č. 2020 m. sausio 13 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 11 d. vykdyti statybos darbai, neturint galiojančio civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Šiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 42 straipsnio 13 dalį, o administracinė atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau ir – Statybos įstatymas) 54 straipsnio 1 dalyje (b. l. 46-48).
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 18 d. priėmė nutarimą, o 2020 m. balandžio 7 d. ištaisė rašymo apsirikimą, nurodant, kad nutarimo priėmimo diena yra 2020 m. kovo 19 d. Teismas nutarime konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė administracinio pastato (duomenys neskelbtini), statybos darbus laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 11 d. neturint galiojančio civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, tokiais savo veiksmais pažeidė Statybos įstatymo 42 straipsnio 13 dalį. Nutarime nurodyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta veika atitinka savavališkos statybos požymius, už ką atsakomybė numatyta Statybos įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniame skunde apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nenutrauktų administracinio nusižengimo teisenos, apeliantas prašo priimti naują nutarimą – neskirti ekonominės sankcijos, kitu atveju – pakeisti skundžiamą nutarimą – sumažinti paskirtos baudos dydį į neviršijantį 500 eurų sumos.
3.1. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmus Statybos įstatymo 42 straipsnio 13 dalies aspektu, t. y. neteisingai aiškino ir taikė materialiąją teisės normą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepadarė Statybos įstatymo 42 straipsnio 13 dalyje numatyto pažeidimo, todėl administracinio nusižengimo teisena nutrauktina. Pažeidimą, apelianto vertinimu, galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu tikrinimo momentu nustatoma, kad tuo metu rangovas vykdo veiklą apskritai neturėdamas draudimo sutarties arba, jeigu nustatoma, kad konkreti rangovo draudimo sutartis yra nutraukta ar pasibaigusi anksčiau, negu nurodyta draudimo liudijime (polise), tokiu būdu neužtikrinant draudiminės apsaugos atitinkamu laikotarpiu. Apelianto teigimu, patikrinimo metu nustačius, kad rangovas turi nenutrauktą ir galiojantį draudimo polisą, apimantį atitinkamą statybos laikotarpį, Statybos įstatymo 42 straipsnio 13 dalies prasme negalima daryti išvados, jog rangovas vykdo veiklą neturint teisės verstis šia veikla.
3.2. Apeliantas taip pat pažymi, kad protokole pažeidimo padarymo laikas nurodytas 2020 m. sausio 2 d., todėl turėtų būti tiriama, ar tuo laiku UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo (turi) nenutrauktą ir nepasibaigusį draudimo liudijimą (polisą) atitinkamam statybos laikotarpiui. Draudimo polisas nebuvo ir nėra nutrauktas ar pasibaigęs galioti, todėl nėra pagrindo išvadai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo veiklą neturint teisės verstis šia veikla. Apeliantas nurodo, kad 2019 m. birželio 12 d. pratęstame civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polise yra numatyta, kad draudimo apsauga pagal atnaujintą šios privalomojo draudimo sutarties galiojimą galios ir tiems statinių statybos darbams, kurie buvo atlikti laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki šios privalomojo draudimo liudijimo galiojimo atnaujinimo dienos, taip pat draudžiamuoju įvykiu taip pat bus laikoma pretenzija pateikta dėl apdraustų darbų, kurie buvo atlikti laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki šios privalomojo draudimo liudijimo galiojimo atnaujinimo dienos. Toliau nurodoma, kad nors teismas teigia, jog esant draudiminių įvykio laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 11 d. (įskaitytinai), draudimo bendrovė turėtų galimybę kvestionuoti prievolę išmokėti draudimo išmoką, tačiau šios teismo išvados nėra teisiškai motyvuotos, todėl laikytinos nepagrįstomis, t. y. teismas nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu paremta daroma išvada. Bendrovės nuomone, abejones išsklaido minėto poliso pratęsimo pastabų 5 punktas, kuriame aiškiai numatyta, kad draudžiamuoju įvykiu taip pat bus laikoma pretenzija pateikta dėl apdraustų darbų, kurie buvo atlikti laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 1 d. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, vien tik ta aplinkybė, kad to paties poliso pratęsimas įformintas 2019 m. birželio 12 d., apelianto nuomone, nesudaro teisinio pagrindo išvadai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė protokole inkriminuojamą pažeidimą.
3.3. Toliau skunde pažymima, kad byloje konstatuotinas reikšmingas prieštaravimas, kadangi protokole UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuotas Statybos įstatymo 42 straipsnio 13 dalies pažeidimas, būtent šiuo aspektu įmonė gynėsi bei pagal tai nustatytos bylos nagrinėjimo ribos, tačiau teismas nutarimu pripažino įmonę kalta padarius pažeidimą, numatytą Statybos įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje.
3.4. Apeliantas nurodo, kad, įmonės nuomone, bauda yra neproporcinga. Skunde nurodoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 34 straipsnio 6 dalis, pažymima, kad įmonės veiksmuose nėra tyčios, pažeidimu nepadaryta jokia reali žala, pažeidimo pavojingumo aspektas neegzistuoja, Statybos įstatymo 46 straipsnyje numatyti draudimo tikslai yra užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, apeliantas nurodo, kad galima konstatuoti pažeidimo formalumą ir daryti išvadą, kad paskirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl prašo neskirti nuobaudos arba sumažinti jos dydį iki 500 eurų sumos.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Manto Armalio apeliacinis skundas netenkinamas
Žemesnės instancijos teismas
4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje.
5. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, patikrinęs skundžiamą nutarimą bei įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, sprendžia, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais.
Dėl Statybos įstatymo 42 straipsnio 13 dalies pažeidimo
6. Statybos įstatymo 67 straipsnyje numatyta, kad šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65 ir 66 straipsniuose nurodyti pažeidimai taikomi ir juridinių asmenų padaliniams, taip pat kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose ANK straipsniuose nurodyti pažeidimai.
7. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).
8. Statybos įstatymo 42 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad, jeigu draudimo sutartis buvo nutraukta ar pasibaigė anksčiau, negu nurodyta draudimo liudijime (polise), draudėjas per 10 darbo dienų privalo sudaryti naują draudimo sutartį. Veiklos vykdymas be draudimo sutarties laikomas veiklos vykdymu neturint teisės verstis šia veikla. To paties straipsnio 11 dalyje numatyta, kad draudimo galiojimo terminai nustatomi draudimo veiklos priežiūros institucijos tvirtinamose statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.
9. Lietuvos banko valdybos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 03-207 patvirtintose Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse (toliau ir – Taisyklės), kuriomis, be kita ko, vadovautasi statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimuose Nr. (duomenys neskelbtini), numatyta, kad draudimo sutartis sudaroma terminui, kuris apima statybos laikotarpį nuo vieno statinio apdraustų darbų pradžios iki visų rangovo atliktų darbų rezultato perdavimo statytojui (užsakovui) dienos, o kai draudėjas yra statytojas (užsakovas) ir apdrausti darbai vykdomi ūkio arba mišriu būdu, draudimo sutartis sudaroma iki statytojo (užsakovo) nurodytos datos, kada bus baigti vykdyti apdrausti darbai (29 punktas). Taigi minėtas teisės aktas yra laikomas draudimo taisyklėmis. Taisyklių 30 punkte numatyta, kad, jeigu draudimo sutartis neįsigaliojo, buvo nutraukta ar pasibaigė anksčiau, negu nurodyta 29 punkte, draudėjas per 10 darbo dienų privalo sudaryti naują draudimo sutartį, 31 punkte numatyta, kad draudimo sutarties termino pradžia ir pabaiga nurodoma kalendorine data draudimo liudijime.
10. Taigi, vertinant sistemiškai Statybos įstatymo 42 straipsnio 11 ir 13 straipsnius bei Taisyklių 29-31 punktus, darytina išvada, kad draudimo sutartis yra sudaroma visam statybos darbų laikotarpiui. Iš draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad draudimo laikotarpis yra nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d., 00.00 val., vadinasi, draudimo liudijime yra nurodyta draudimo sutarties termino pradžia ir pabaiga. Tuo atveju, jeigu draudimo sutartis pasibaigia iki statybos darbų pabaigos, būtina per 10 dienų sudaryti naują sutartį. Nagrinėjamu atveju draudimo sutartis pasibaigė 2019 m. sausio 1 d., 00.00 val., tačiau kita sutartis buvo sudaryta tik 2019 m. birželio 12 d. (b. l. 11)., t. y. per gerokai ilgesnį laiko tarpą nei 10 dienų. Tai reiškia, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, ką patvirtina aukščiau nurodyti duomenys, įskaitant ir 2019 m. birželio 12 d. liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog privalomojo draudimo liudijimo galiojimas yra atnaujinimas. Taigi laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 11 d. buvo vykdoma veikla be draudimo sutarties, kas laikytina veiklos vykdymu neturint teisės verstis šia veikla. Atitinkamai darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikdama tyčia, pažeidė Statybos įstatymo 42 straipsnio 13 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Statybos įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje.
11. Atsakant į apelianto teiginį, jog patikrinimo metu nustačius, kad rangovas turi nenutrauktą ir galiojantį draudimo polisą, apimantį atitinkamą statybos laikotarpį, negalima daryti išvados, jog rangovas vykdo veiklą neturint teisės verstis šia veikla, pažymėtina, kad tai, jog patikrinimo metu juridinis asmuo tinkamai vykdo teisės aktuose numatytas pareigas, neatleidžia jo nuo atsakomybės. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo privalomojo draudimo, o tai, kad nuo 2019 m. birželio 12 d. ji turėjo draudimą, apimantį ir laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 11 d., nereiškia, kad fizinis asmuo nepažeidė Statybos įstatymo 42 straipsnio 13 punkte numatyto reikalavimo.
12. Apeliantas nurodo, kad protokole UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuotas Statybos įstatymo 42 straipsnio 13 dalies pažeidimas, tačiau teismas nutarimu pripažino įmonę kalta padarius pažeidimą, numatytą Statybos įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje. Atsakant į šį teiginį, pažymėtina, kad būtent Statybos įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už Statybos įstatymo 42 straipsnio 13 dalies pažeidimą. Be to, pirmosios instancijos teisme apeliantas pasisakė tiek dėl Statybos įstatymo 42 straipsnio 13 dalies, tiek dėl 54 straipsnio 1 dalies taikymo, prašydamas skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatytą Statybos įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje. Atitinkamai apelianto teiginiai yra nepagrįsti, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ taikyta administracinė atsakomybė, numatyta Statybos įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje už Statybos įstatymo 42 straipsnio 13 dalies pažeidimą.
13. Atsakant į apelianto teiginį, kad protokole pažeidimo padarymo laikas nurodytas 2020 m. sausio 2 d., todėl turėtų būti tiriama, ar tuo laiku UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo (turi) nenutrauktą ir nepasibaigusį draudimo liudijimą (polisą) atitinkamam statybos laikotarpiui, teismas pažymi, kad minėtą dieną buvo nustatytas administracinio nusižengimo padarymas, atitinkamai tokia data ir įrašyta. Iš bylos duomenų matyti, kad buvo parengtas 2020 m. sausio 2 d. kvietimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui (b. l. 29), be to, tą pačią dieną buvo parengtas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas (b. l. 37), kas tik patvirtina, kad minėtą dieną buvo nustatytas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 11 d. padarytas administracinis nusižengimas. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė administracinio pastato (duomenys neskelbtini), statybos darbus laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 11 d. neturint galiojančio civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolas yra vientisas dokumentas, kuriame išdėstytos aplinkybės turi būti vertinamos neatsiejamai. Taigi nepagrįstas apelianto teiginys dėl administracinio nusižengimo padarymo laiko.
14. Apelianto manymu, nors teismas teigia, jog esant draudiminių įvykio laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 11 d. (įskaitytinai), draudimo bendrovė turėtų galimybę kvestionuoti prievolę išmokėti draudimo išmoką, tačiau šios teismo išvados nėra teisiškai motyvuotos, todėl laikytinos nepagrįstomis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pastebėjimu, tačiau tai nekeičia fakto, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė administracinį nusižengimą. Iš statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad 3 punkte nurodyta, jog draudėjas patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 11 d. jam nėra pareikšti reikalavimai ir/ar pretenzijos atlyginti žalą dėl rangos darbų, vykdant draudimo liudijimu (duomenys neskelbtini) apdraustus darbus, o taip pat nenumano apie tokių pretenzijų ir/ar reikalavimų pateikimą. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio 12 d. tik patvirtino, jog neturi jokių duomenų dėl galimų reikalavimų ir/ar pretenzijų. Tuo tarpu, kaip teisingai nurodo apeliantas, 5 punkte numatyta, kad draudžiamuoju įvykiu taip pat bus laikoma pretenzija pateikta dėl apdraustų darbų, kurie buvo atlikti laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki šios privalomojo draudimo liudijimo galiojimo atnaujinimo dienos (b. l. 20-21). Atitinkamai pirmosios instancijos teismo teiginys, kad, esant draudiminiam įvykiui laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 11 d., draudimo bendrovė turėtų galimybę kvestionuoti prievolę išmokėti draudimo išmoką, yra nepagrįstas.
Dėl baudos
15. Statybos įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už statinio projektavimą, statinio projekto ar statinio ekspertizės atlikimą, statinio statybą, statinio projektavimo ar statybos valdymą neturint teisės verstis šia veikla skiriama bauda nuo 2896 iki 5792 eurų.
16. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų skyrimo pagrindai. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
17. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas minimalią sankcijoje numatytą baudą, atsižvelgė į administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, nusižengimo padarymo aplinkybes, į tai, kad pažeidimas yra pašalintas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėn atsakomybėn traukiama pirmą kartą, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
18. ANK 34 straipsnio 6 dalyje (iki 2020 m. sausio 1 d. buvusi ANK 34 straipsnio 5 dalis) numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos reikšmingos baudos skyrimo aplinkybės buvo įvertintos tinkamai, skiriant minimalią baudą, kuri yra gerokai mažesnė nei sankcijoje numatytos baudos vidurkis. Tuo tarpu papildomai pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko statybos darbus (statinio rekonstravimą), nebūdama apsidraudusi, pakankamai ilgą laiką, t. y. nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 11 d. Administracinis nusižengimas buvo daromas daugiau nei 5 mėnesius, todėl daryti išvados, jog paskirta bauda yra neproporcinga ir neteisinga, teismas neturi pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad juridinis asmuo, vykdantis statybos darbus, neabejotinai žino visus jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytus reikalavimus, todėl jam yra taikytinas padidinto rūpestingumo reikalavimas. Visgi nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi Statybos įstatyme numatyto imperatyvaus reikalavimo, o pagrindo skirti švelnesnę baudą arba neskirti nuobaudos nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Manto Armalio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.