Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Alinai Žilionienei, Astai Kielytei, Ingai Bakšaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vinkehaus“ atstovui advokato padėjėjui Mantui Virbickui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriuoju būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vinkehaus“ ieškinį atsakovams A. R. ir A. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei UAB „Vinkehaus“ solidariai iš atsakovų A. R. ir A. R. 20 879,34 Eur skolą, 1 031,93 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą 21 911,27 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. kovo 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 1 813,00 Eur, t. y. iš kiekvieno po 906,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimas už akių panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas.

9. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinio bei patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, ginčo statybinės medžiagos buvo pristatytos atsakovams. Nėra klausimų kas buvo pirkėjas, į bylą yra pateikti įrodymai, kad už visas ginčo prekes atsiskaityta pavedimu tiekėjams. Tam tikruose važtaraščiuose yra atsakovo parašai. Atsakovai su ieškove neatsiskaitė nei grynaisiais, nei pavedimu. Tikslių aplinkybių dėl sandorio sudarymo ieškovė nežino, kadangi pasikeitė bendrovės vadovybė, bendrovėje buvo atliktas auditas ir tik tada paaiškėjo aplinkybės apie skolą. Tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas, tikslios susitarimo datos ieškovės atstovas pasakyti negali. PVM sąskaita-faktūra atsakovams nebuvo išrašyta.

10. Atsakovas A. R. ir jo atstovas advokatas Edgaras Gaučys teismo posėdžio metu ieškinį bei patikslintą ieškinį prašė atmesti. Papildomai nurodė, kad susitarimas buvo sudarytas su R. M., o ne su ieškove. Už visas jiems tiektas medžiagas buvo atsikaityta grynaisiais pinigais R. M.. Jokių nei žodinių, nei rašytinių susitarimų su ieškove nebuvo. Atsakovams nebuvo žinoma kaip tas medžiagas užsakinėjo R. M.. Bylos duomenys paneigia ieškovės argumentus, kad bendrovėje nebuvo vykdomi atsiskaitymai grynaisiais pinigais. Byloje įrodyta, kad atsakovų perduoti pinigai R. M. nukeliavo į bendrovę per T. N..

12. Apklaustas kaip liudytojas T. N. nurodė, kad yra buvęs UAB „Vinkehaus“ direktorius. Paaiškino, kad įmonė nebuvo vykdomi atsiskaitymai grynaisiais pinigais, įmonėje kasos nebuvo. Atsakovų nepažįsta. Kai buvo direktorius, jam neužkliuvo, kad buvo atsakovų skola. R. M. grynųjų pinigų jam nėra davęs. Buhalterė turėjo stebėti, ar nėra skolų. Medžiagų į ne savo statomą objektą netiekdavo, fiziniams asmenims medžiagų neparduodavo. Apie objektą (duomenys neskelbtini) jokios informacijos neturi. Ką reiškia ant sąskaitų raidės AA TN tiksliai negali pasakyti. Žodinis susitarimas dėl prekių negalėjo būti. Normalus skolos atidėjimo terminas buvo nuo 10 d. iki mėnesio. Grynųjų pinigų registro ieškovei pagal taikos sutartį neperdavė, gal buvo klaida pačioj taikos sutartyje. Ar buvo pokalbis su R. M. 2024 m. liepos 25 d. ir ar galėjo kalbėti apie pinigus nurodė neprisimenantis. Neatsimena, ar garso įraše kalba jis.

13. Apklaustas kaip trečiasis asmuo T. N. nurodė, kad su atsakovais nebendravo, su jais pirkimo-pardavimo sutarties nesudarinėjo. R. M. buvo įgaliotas sudaryti sutartis. R. M. įraše girdimas jo (T. N.) balsas. Paaiškino, kad žinojo, jog bus kompromituojančių skambučių, kad jie įrašomi, todėl specialiai sakė melagingą informaciją. Tiksliai neatsimena, ką melavo, o kas buvo teisybė. Apklausiamas kaip liudytojas nepagalvojo pasakyti, kad taip buvo. Grynaisiais pinigais jis nedisponavo, nepamena, gal ir buvo išgryninęs.

14. Teismo posėdžių metu (du kartus) apklausta liudytoja A. Š. nurodė, kad buvo ieškovės UAB „Vinkehaus“ buhalterė. Paaiškino, kad grynųjų pinigų apskaitos nebuvo, grynųjų pinigų registro įmonėje taip pat nebuvo. Direktorius turėjo banko kortelę, tai visus išgryninimus jam kabindavo pagal avansinę apyskaitą. Pačioj įmonėj kasos nebuvo. Prie banko tik vadovas ir buhalterė prisijungimus turėjo. Kadangi bendrovėje buvo statomi skirtingi objektai, jai reikėjo žinoti prie kokio objekto kokią sąskaitą priskirti, todėl ji prašė žymėti ir pagal tuos žymėjimus priskirdavo. Vienas objektas buvo pavadintas SPEC, bet jai nėra žinoma, ką jis reiškia. AA TN greičiausiai ji pati žymėjosi, kad atsiskaitė grynaisiais T. N.. AA reiškia, kad grynais avansinė apyskaita, TN – T. N.. Bendrovė statybinių medžiagų pardavimo nevykdė. Apie prekių pardavimą atsakovams jai nėra nieko žinoma. Grynieji pinigai visi buvo pas direktorių. Skolų 2022-2023 metais neatsimena. Piktybinių skolininkų kiek pamena nebuvo. Įmonė skolas toleruodavo gal iki mėnesio laikotarpio. Tiekėjų sąskaitas galėjo apmokėti buhalterė arba direktorius. Avansinės apyskaitos T. N. vardu buvo perduotos popierine forma. Visą apskaitą liudytoja perdavė tuometinei bendrovės vadovei D. J..

15. Liudytoja D. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „Vinkehaus“ pradėjo prieš tris metus ir dirbo maždaug iki 2025 m. vasario. Pradėjo nuo pardavimo proceso vadovės ir paskui perėmė direktorės pareigas. Direktore dirbo apie 1,5 metų. Bendrovė užsiėmė statybos darbais. Atsakovų nepažįsta, neprisimena, ar buvo tokie skolininkai. Grynųjų, kiek žino, nebuvo. Sąskaitas bendrovė išrašydavo. Ką po taikos sutarties su T. N. iš jo perėmė neprisimena, dalį dokumentų perėmė. Po audito išvadų paaiškėjo apie atsakovų skolą. Neįsivaizduoja, ar jie atsiskaitė grynaisiais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

16. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 2 d. iki 2023 m. gegužės 26 d. atsakovams buvo pristatytos statybinės medžiagos iš tiekėjų AB „Specializuota komplektavimo valdyba“, AB „Vilniaus gelžbetonių konstrukcijų gamykla Nr.3“, UAB „Lemora“, UAB „Kesko Senukai Lithuania“ į jų statomą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini)., kurių bendra suma 22 961,14 Eur. Ieškovė pateikė į bylą krovinių važtaraščius, iš kurių matyti, kad prekės buvo pristatytos. Atsakovai aplinkybės, kad prekes gavo, byloje neginčija.

17. Ieškovė 2022 m. lapkričio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 531 į AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ banko sąskaitą (mokėjimo paskirtis - už silikatinius blokus) sumokėjo 8 574,82 Eur; 2023 m. kovo 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 814 ir 2023 m. balandžio 17 d. (mokėjimo paskirtis - išankstinė sąskaita 39927) į AB „Vilniaus gelžbetonių konstrukcijų gamykla Nr.3“ banko sąskaitą pervedė 4 900,74 Eur; į UAB „Lemora“ banko sąskaitą 2023 m. birželio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1037 pervedė 7 000,00 Eur (mokėjimo paskirtis – pagal sąskaitas), 2023 m. birželio 27 d. mokėjimo nurodymu pervedė 2 153,73 Eur (mokėjimo paskirtis – PRIM105011), iš kurių pervesta likusi dalis, t. y. 403,75 Eur; į UAB „Kesko Senukai Lithuania“ 2023 m. gegužės 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 942 pervesta 1 960,80 Eur (mokėjimo paskirtis - pagal išankstinę sąskaitą 19RR00088472), 2023 m. gegužės 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 941 pervesta 124,53 Eur (mokėjimo paskirtis - pagal išankstinę sąskaitą 04RP229892). „Swedbank“, AB pateiktame 2025 m. vasario 21 d. rašte Nr. SR-TS-25-605 apie iš UAB „Vinkehaus”, sąskaitos (duomenys neskelbtini) atliktus mokėjimus, matyti, kad 2022 m. lapkričio 17 d. mokėjimo nurodymą Nr. 531 (suma 8 574,82 Eur) suformavo naudotojas ID 1247679, patvirtino naudotojas ID 1893963; 2023 m. kovo 27 d. mokėjimo nurodymą Nr. 814 (suma 2 000,00 Eur) suformavo naudotojas ID 1247679, patvirtino naudotojas ID 1247679; 2023 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymą Nr. 852 (suma 2 900,74 Eur) suformavo naudotojas ID 1247679, patvirtino naudotojas ID 1893963; 2023 m. birželio 14 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1037 (suma 7 000,00 Eur) suformavo naudotojas ID 1247679, patvirtino naudotojas ID 1247679; 2023 m. birželio 27 d. mokėjimo nurodymą Nr. b/n (suma 2 153,73 Eur) suformavo naudotojas ID 1893963, patvirtino naudotojas ID 1893963); 2023 m. gegužės 11 d. mokėjimo nurodymą Nr. 942 (suma 1 960,80 Eur) suformavo naudotojas ID 1247679, patvirtino naudotojas ID 1247679; 2023 m. gegužės 15 d. mokėjimo nurodymą Nr. 941 (suma 124,53 Eur) suformavo naudotojas ID 1247679, patvirtino naudotojas ID 1247679. Banko suteiktas identifikavimo numeris, t. y. naudotojo ID 1247679 – A. Š., naudotojo ID 1893963 – T. N..

18. Iš A. R. „Swedbank“ AB banko išrašo (terminas 2022 m. lapkričio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d.) matyti, jog ji 2022 m. lapkričio 17 d. iš asmeninės banko sąskaitos išgrynino 3 000,00 Eur; „Swedbank“ AB banko išrašo duomenimis (terminas 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d.) laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 10 d. iki 2023 m. gegužės 28 d. išgrynino 7 050,00 Eur; taip pat buvo išgryninti pinigai ir 2023 m. kovo – balandžio mėnesiais; Iš A. R. „Swedbank“ AB banko išrašo (terminas 2022 m. lapkričio 1 d. – 2024 m. balandžio 16 d.) matyti, kad 2022 m. lapkričio 17 d. - 2022 m. lapkričio 18 d. iš savo asmeninės banko sąskaitos jis išgrynino 4 900,00 Eur, 2023 m. gegužės 11 d. išgrynino 2 000,00 Eur; išgryninti pinigai buvo ir 2023 m. balandžio mėnesį.

19. Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcija 2024 m. liepos 15 d. pateiktame rašte Nr. (7.1 Mr) K-8587, informavo, kad Vinkehaus, UAB nėra įtraukusi į išrašomų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitų faktūrų registrą už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. A. R. ir / arba A. R. vardu išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų.

20. Ieškovė pareikštu patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų 22 961,14 Eur skolą už pristatytas prekes ir 1 111,21 Eur palūkanas už vėlavimą atsiskaityti. Ieškovė teigia, kad tarp ieškovės ir atsakovų buvo sudaryta prekių pirkimo-pardavimo sutartis, prekės buvo atsakovams pristatytos, tačiau atsakovai su ieškove iki šiol nėra atsiskaitę.

21. Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, įrodinėjo, kad su atsakovu apskritai nėra sudarę jokių sandorių. Dėl prekių pirkimo-pardavimo jie žodžiu susitarė su trečiuoju asmeniu R. M., su juo atsiskaitė grynaisiais pinigais ir ieškovei nėra skolingi.

22. Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Bendrosios sandorių sudarymo taisyklės nustato, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Kadangi įstatymas neįtvirtina, kad kilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta raštu (paprasta ar notarine forma), ji gali būti sudaryta šalių pasirinkta forma. Tačiau sudaromo sandorio formos pasirinkimas lemia įrodinėjimo dalyką ir paties įrodinėjimo proceso sudėtingumą, siekiant nustatyti pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir sprendžiant dėl jų įvykdymo.

23. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, kad tarp šalių buvo sudaryta rašytinė pirkimo–pardavimo sutartis (ieškovės atstovas paaiškino, kad buvo sudarytas žodinis susitarimas), o reikalavimą grindžia važtaraščiais ir tiekėjų, iš kurių pati medžiagas nupirko, išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis (AB „Specializuota komplektavimo valdyba“, AB „Vilniaus gelžbetonių konstrukcijų gamykla Nr.3“, UAB „Lemora“, UAB „Kesko Senukai Lithuania“). Ieškovė į bylą taip pat nepateikė atsakovei išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, nurodė, kad jų nėra išrašiusi. Ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti skolą, šiuo atveju turėjo įrodyti, kad šalys sudarė susitarimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, taip pat turėjo būti įrodyti šio susitarimo sąlygas dėl kainos dydžio, kainos sumokėjimo terminų ir kt. aplinkybių Pažymėtina, kad buvęs bendrovės vadovas T. N. teismo posėdžio metu patvirtino, kad žodinės sutartys nebuvo sudaromos. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad kada tiksliai ir kokio turinio susitarimas buvo sudarytas jam nėra žinoma.

24. Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).

25. Teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų konstatuoti tarp šalių susiklosčiusius pirkimo-pardavimo santykius. Nors atsakovai įrodinėjo, kad su ieškovu jokių sutarčių nesudarė, o susitarimai buvo sudaryti tarp jų ir trečiojo asmens R. M., tačiau byloje nėra ginčo kad R. M. buvo ieškovės darbuotojas, todėl su juo, kaip bendrovės atstovu, atsakovai ir susitarė dėl prekių pirkimo, be to ant krovinio važtaraščių, kuriuose pristačius prekes pasirašė pats atsakovas A. R., yra nurodytas pirkėjas UAB „Vinkehaus“. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad pasiūlymą dėl prekių R. M. siuntė iš bendrovės el. pašto. Tai, kad atsakovai galvojo, jog sudaro sutartį su fiziniu asmeniu, nepaneigia, kad jie galėjo ir turėjo suprasti, jog vis dėl R. M. pats kaip fizinis asmuo statybinių medžiagų prekyba neužsiima ir veikia kaip UAB „Vinkehaus“ darbuotojas. Byloje taip pat nėra ginčo, kad prekės buvo atsakovams pristatytos.

26. Nagrinėjamu atveju įrodyti grynųjų pinigų perdavimo ieškovei faktą ir perduotų pinigų kiekį pareiga tenka atsakovams (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovai teigė, kad yra visiškai atsiskaitę ir tai įrodinėjo savo paaiškinimais, trečiojo asmens R. M. paaiškinimais, į bylą pateiktais garso įrašas, sąskaitų išrašais, kuriuose matyti grynųjų pinigų išėmimo operacijos ir kitais įrodymais, kurie, pasak jų, patvirtina, kad ieškovės įmonėje pinigai buvo gauti. Teismo vertinimu, šiuo atveju į bylą pateikti įrodymai ir šalių paaiškinimai sudaro pagrindą daryti labiau tikėtiną išvadą, kad pinigai ieškovei buvo perduoti ir su ja buvo atsiskaityta.

27. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, - ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui - priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-628-684/2015). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.).

28. Visų pirma pažymėtina, kad trečiasis asmuo R. M., kuris buvo ieškovės darbuotojas iki 2023 m. liepos 10 d., patvirtino, jog atsakovai grynaisiais už visas prekes jam atsiskaitė, perduodami grynuosius pinigus jam, o jis pinigus perdavė bendrovės tuometiniam vadovui trečiajam asmeniui T. N.. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl pinigų perdavimo tarp ieškovės darbuotojų, nes atsakovams negali būti perkeliama pareiga įrodyti, kad ieškovės darbuotojas trečiasis asmuo R. M., gavęs iš jų kaip pirkėjų pinigus, juos perdavė įmonei ar konkrečiai tuometiniam bendrovės vadovui T. N.. Byloje yra kilęs ginčas, ar atsakovei atsiskaitė su pačia ieškove, o pinigų perdavimas bendrovės darbuotojui, su kuriuo ir buvo derintas sandoris, negali būti laikomas netinkama atsiskaitymo forma, juolab kad ieškovė ir neįrodinėjo ir neteikė tokių argumentų, kad buvo susitarta atsiskaityti ne grynaisiais pinigais, arba susitarta dėl pinigų perdavimo kitam darbuotojui.

29. Be to, teismo įsitikinimą, kad su ieškove buvo atsiskaityta patvirtina ir kiti netiesioginiai įrodymai. Visų pirma, byloje apklaustas buvęs ieškovės vadovas nurodė neprisimenantis apie atsakovų įsiskolinimą, jam tokia skola neužkliuvo. Ant ieškovės pateiktų tiekėjų išrašytų sąskaitų matyti ranka padaryti įrašai „AATN“ ir „SPEC“. Liudytoja apklausa ieškovės buhalterė A. Š. paaiškino, kad AA galėjo reikšti avansinę apyskaitą, TN – T. N., o „SPEC“ – objekto pavadinimas, tačiau jai nėra žinoma kokio. Kaip paaiškino minėta liudytoja, „AATN“ raidės galėjo reikšti, kad bendrovės direktorius T. N. už šią PVM sąskaitą-faktūrą yra atsiskaitęs grynaisiais pinigais. Teismo vertinimu, tokie liudytojos paaiškinimai iš esmės patvirtina atsakovų argumentus, kad pinigai vis dėlto galėjo būti perduoti T. N., ir per jį perduoti pačiai bendrovei. Ieškovės atstovas nepateikė paaiškinimų ir įrodymų, paneigiančių šiuos liudytojos buvusios buhalterės A. Š. paaiškinimus. Nors byloje apklausti buvę bendrovės vadovai T. N. ir D. J. paaiškino, kad įmonėje nebuvo naudojami grynieji pinigai, tačiau byloje esantys banko sąskaitos išrašai šią nurodytą aplinkybę paneigia, kadangi iš jų matyti, jog grynųjų pinigų operacijos buvo atliekamos. Be to, byloje neginčijama ir tai, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens T. N. buvo sudaryta taikos sutartis Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-13352-892/2023 pagal ieškovės UAB „Vinkehaus“ ieškinį atsakovui T. N. dėl buvusio bendrovės vadovo įpareigojimo perduoti dokumentus ir turtą, kuria ieškovei atsakovas įsipareigojo perduoti grynųjų pinigų registrą. Liudytojų ir ieškovės paaiškinimai, kad minėtas registras vis dėlto nebuvo perduotas ieškovei nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Todėl nors ieškovės atstovas į bylą grynųjų pinigų registro nepateikė ir nurodė, kad tokio bendrovėje nėra, vis dėl to įvertinus banko sąskaitų išrašus, taip pat ir liudytojos A. Š. paaiškinimus, dėl vykdytų atsiskaitymų pagal avansines apyskaitas, taip pat kitus duomenis, teismas sprendžia, kad ieškovės versija apie tai, kad grynųjų pinigų bendrovėje nebuvo, byloje yra paneigta.

30. Aplinkybę, kad atsakovai atsiskaitė su ieškove, teismo vertinimu, patvirtina ir tai, kad tokį ilgą laiko tarpą iš atsakovų apskritai nebuvo reikalaujama jokio atsiskaitymo, be to, atsakovams ir bylos nagrinėjimo metu vis dar nėra išrašytos jokios PVM sąskaitos-faktūros ir šios aplinkybės ieškovė neneigia. Byloje neginčijama aplinkybė, jog pirmosios prekės atsakovams buvo pristatytos 2022 m. gruodžio 2 d. už beveik 8 000 Eur sumą ir tuomet praėjus maždaug keturiems mėnesiams pristatytos kitos prekės, tada dar po kurio laiko ir likusios prekės. Tiek buvęs ieškovės vadovas T. N., tiek buhalterė A. Š. nurodė, kad bendrovės skolos buvo toleruojamos apie vieną mėnesį. Taip pat teisme apklausti T. N., D. J. ir buhalterė A. Š. nurodė nežinoję apie atsakovų skolą. Ieškovės atstovas nepateikė paaiškinimų, kodėl nebuvo reikalaujama iš atsakovų atsiskaitymų ir toliau vykdomi nauji sandoriai, pristatant naujas prekes, be to neišrašant PVM sąskaitų-faktūrų. Ieškovės atstovo paaiškinimai apie bendrovėje atliktą auditą ir jo metu paaiškėjusias aplinkybes byloje nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Kaip jau buvo minėta, tarp ieškovės ir trečiojo asmens T. N. buvo sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje, kurioje UAB „Vinkehaus“ reiškė reikalavimus T. N. dėl bendrovės dokumentų perdavimo. Jokių argumentų ar įrodymų, kad taikos sutartis nebuvo vykdoma, ieškovė nepateikė.

32. Į bylą taip pat pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas trečiojo asmens R. M. pokalbis su trečiuoju asmeniu T. N.. Teismas visų pirma pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką įrodinėjimo priemonės leistinumas suprantamas kaip informacijos, sudarančios įrodymų turinį, gavimas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Vertinant garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą, visų pirma turi būti vertinama, ar šis įrodymas buvo gautas, nepažeidžiant subjektų, užfiksuotų įraše, teisių ir interesų, jų teisės į asmens duomenų apsaugą ir privatų gyvenimą. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022). Kasacinio teismo praktikoje atsakovo teisių į asmens duomenų apsaugą apribojimas buvo pripažintas pateisinamu atsižvelgiant į tokius kriterijus: kad ieškovo tikslas įrašinėjant pokalbius telefonu buvo nukreiptas ne į atsakovo asmens duomenų rinkimą; įrašu ieškovas siekia apginti savo teisėtus interesus; iš byloje pateikto pokalbio garso įraše esančios informacijos negalima detaliai atskleisti asmens tapatybės tokiu būdu, kad tokia informacija galėtų būti priskiriama asmens duomenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2019, 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022).

33. Nagrinėjamu atveju atsakovai pateiktu įrašu siekia įrodyti savo teiginius, susijusius su pinigų perdavimu. Pateiktame garso įraše nėra atskleidžiamos asmeninio gyvenimo aplinkybės, nėra renkama asmeninio pobūdžio informacija. Be to, trečiasis asmuo T. N. teigė žinojęs, kad pokalbis buvo įrašomas ir teigė specialiai pateikęs melagingą informaciją. Pokalbio metu tretieji asmenys iš esmės patvirtina, kad pinigai už „Spec objektą“ K. gatvėje buvo gauti ir perduoti. Nors trečiasis asmuo T. N., kaip jau buvo minėta, teigė pokalbio metu teikęs melagingą informaciją, tačiau negalėjo detalizuoti, kuri informacija yra melaginga. Be to, byloje apklaustas kaip liudytojas teigė neprisimenantis pokalbio, o jau kitame posėdyje pakeitė poziciją ir teigė, kad pokalbį atsimena. Tokie T. N. paaiškinimai teismo vertintini kritiškai. Ir nors vien iš šis pokalbio įrašas, teismo įsitikinimu, negali vienareikšmiškai patvirtinti pinigų perdavimo fakto, tačiau vertinant kartu su kitais į bylą pateiktais įrodymais ir šalių bei liudytojų paaiškinimais, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą apie tai, kad R. M. gavo pinigus iš atsakovų ir jie buvo perduoti ieškovei. Dėl kitų garso įrašų teismas plačiau nepasisako, kadangi teismo įsitikinimu, iš jų nėra galimybės nustatyti, kad kalbama konkrečiai apie atsakovus ir kad pokalbyje nurodytos aplinkybės neabejotinai susijusios su šioje byloje nagrinėjamu ginču.

34. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovė byloje neįrodė šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties kainos ir atsiskaitymo termino. Nors ieškovės atstovas paaiškino, kad šiuo atveju ieškiniu reikalaujama tik faktiškai patirtų sąnaudų atlyginimo ir nepateikia jokių įrodymų, kad būtent dėl tokios kainos buvo susitarta. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad pagal sudarytą susitarimą atsiskaitymo terminas apskritai jau yra suėjęs ir ieškovė yra įgijusi teisę reikalauti atsiskaitymo. Tai, kad prekės buvo pristatytos, nereiškia, kad šalys negalėjo susitarti ir dėl kitokio galutinio atsiskaitymo termino. Šalys yra laisvos sudaryti sutartis tarpusavyje ir nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad naujai ieškovės vadovybei nėra žinoma jokios sutarčių su atsakovais sudarymo aplinkybės, atsiskaitymo sąlygos, teigė, kad buvo sudarytas žodinis susitarimas. Aplinkybė, kad naujai ieškovės vadovybei galėjo būti neperduota visa informacija apie susitarimus su atsakovais, neatleidžia ieškovės nuo pareigos įrodyti susitarimo turinį. Šiuo atveju būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad terminas atsakovams atsiskaityti su ja yra suėjęs ir ieškovė įgijo teisę reikalauti atsiskaitymo už prekes. Tokių aplinkybių ieškovei neįrodžius, ir byloje padarius labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovai su ieškove vis dėlto yra atsiskaitę, ieškinys negali būti tenkintas.

35. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-449/2007).

36. Byloje ištirtų įrodymų visuma nepatvirtina, kad atsakovai pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir neatsiskaitė su ieškove, tuo tarpu ieškovė neįrodė, kad terminas atsakovams atsiskaityti su ieškove jau yra suėjęs ir kad atsakovai įsipareigojo sumokėti būtent patikslintu ieškiniu prašomą priteisti kainą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti skolą atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus reikalavimo priteisti skolą, atmestinas ir ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas už delsimą atsiskaityti. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

37. Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

38. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

39. Atsakovų A. R. ir A. R. atstovas advokatas Edgaras Gaučys pateikė prašymą priteisti iš atsakovės UAB „Vinkehaus“ atsakovo A. R. naudai 4 917,44 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Trečiojo asmens R. M. atstovas advokatas Aleksandr Gogolev pateikė prašymą iš ieškovės UAB „Vinkehaus“ trečiojo asmens R. M. naudai priteisti 3 100,00 Eur išlaidas, patirtas advokato teisinei pagalbai ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Atsakovo ir trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, “Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), todėl ieškinį atmetus iš ieškovės UAB „Vinkehaus“ atsakovui A. R. priteistinos 4 917,44 Eur bylinėjimosi išlaidos, o trečiajam asmeniui R. M. – 3 100 Eur bylinėjimosi išlaidos.

40. Valstybei iš ieškovės taip pat priteistina 47,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 392 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vinkehaus“ (juridinio asmens kodas 305928739) atsakovui A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 4 917,44 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus septyniolika eurų, 44 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vinkehaus“ (juridinio asmens kodas 305928739) trečiajam asmeniui R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 3 100 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vinkehaus“ (juridinio asmens kodas 305928739) valstybei 47,58 (keturiasdešimt septynis eurus, 58 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, įmoką sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.