Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui S. S. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Tarnyba) išvadoje (toliau – ir Išvada) nurodoma, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo V. S. dydžio pakeitimo, pareikštas nepilnametės interesais, o prašomas išlaikymo dydis galbūt patenkintų mergaitės kasdienius poreikius.

5. Šalys teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei reikalavimus / atsikirtimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

6. Šalys yra nepilnamečio vaiko V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.

7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-63-131/2011 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti vaiko išlaikymui po 400 litų (115,85 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, šią sumą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

8. Šalių santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimu byloje Nr. 2-14578-558/2012, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo)

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

10. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

11. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas padidinti vaikui priteisto (teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatyto) išlaikymo dydį motyvuojamas pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais.

12. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

13. Atsakovas (jo atstovas) teismo posėdžio metu akcentavo, kad jo savanoriškai teikiamas padidintas, palyginti su nustatytu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartimi, išlaikymo dydis – 250 Eur per mėnesį, atitinka teismų praktikoje suformuluotą orientacinį išlaikymo dydžio kriterijų. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kas atsispindi ir pačiame pavadinime, tai yra tik orientacinis dydis, kuris, be to, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Bet kuriuo atveju nagrinėjamu atveju ieškovei teko našta įrodyti iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) nepilnamečio vaiko poreikius, ir tą, teismo vertinimu, ieškovė įvykdė, nors ir ne visa ieškinyje nurodoma apimtimi (CPK 185 straipsnis).

14. Ieškinyje nurodoma, kad šalių nepilnametės dukros išlaikymui per mėnesį reikalinga: 100 Eur maistui ir dienpinigiams mokyklai; 120 Eur vaiko maitinimo išlaidos namuose; 100 Eur komunalinių mokesčių ir 600 Eur būsto nuomai (teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad ieškinyje nurodyta 600 Eur suma būsto nuomai tenka jos abiem, taigi vaikui tenkanti suma yra 300 Eur); 25 Eur internetui ir televizijai; 30 Eur dukros telefono planui; 35 Eur dukros telefono lizingas; 40–70 Eur per mėnesį vaiko aprangai ir avalynei; 30 Eur vaiko lavinimui; 7 Eur išlaidų vaiko kelionei į mokyklą ir atgal; nuo 25 Eur už masažo seansą ir daugiau dėl nustatytos jaunatvinės (juvenilinės) idiopatinės skoliozės juosmens srityje; 25 Eur vaiko higienos prekėms; 20 Eur vaiko laisvalaikiui; 30 Eur nagų, antakių tvarkymui; 40 Eur vaistams, vitaminams ir kitoms nenumatytoms reikmėms; taip pat kasmet dukra su ieškove keliauja į poilsines keliones, tačiau atsakovas prie šių kelionių niekada nėra finansiškai prisidėjęs. Nurodyta bendra išlaidų suma svyruoja nuo 957 Eur (skaičiuojant vieną masažo seansą ir 70 Eur vaiko aprangai bei avalynei) iki 927 Eur (skaičiuojant vieną masažo seansą ir 40 Eur vaiko aprangai bei avalynei). Ieškovės skaičiavimu, per mėnesį reikalinga 917 Eur suma.

15. Ieškovė vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų sumą grindžia įvairiais rašytiniais įrodymais (čekiais, sąskaitomis ir kt.), žodiniais paaiškinimais. Dalis pateiktų rašytinių įrodymų yra užsienio kalba, 2022 m. liepos 11 d. parengiamojo posėdžio metu ieškovei išaiškintas įstatyminis reikalavimas pateikti užsienio kalba parengtų dokumentų vertimus į valstybinę kalbą, suteikta tokia galimybė, tačiau dokumentų vertimai nepateikti. Atsižvelgdamas į tai, tais rašytiniais įrodymais, kurie parengti užsienio kalba ir nepateikti jų vertimai į lietuvių kalbą, teismas nesiremia kaip neatitinkančiais įrodymų leistinumo kriterijaus (CPK 113 straipsnio 3 dalis).

16. Pažymėtina, kad kiti ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys tam tikrų išlaidų faktą (kino / koncerto bilietų pirkimą, telefono įrenginio, maisto, avalynės, drabužių įsigijimą ir kt.), savaime neįrodo vaiko poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio. Kita vertus, suprantama, kad visiems žinomų faktinių aplinkybių, jog kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Dėl šios priežasties teismas vertina ieškovės nurodytus vaiko poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

17. Teismas taip pat primena, kad kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktikoje yra nurodyta, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015).

18. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos vaikui reikalingos sumos, susijusios su išlaidomis maistui (tiek mokykloje, tiek namuose (100 Eur + 120 Eur = 220 Eur); vaiko aprangai ir avalynei (vidurkis 55 Eur ((40 Eur + 70 Eur) / 2 = 55 Eur); vaiko lavinimui (30 Eur); vaiko kelionei į mokyklą ir atgal (7 Eur); higienos prekėms (25 Eur); laisvalaikiui (20 Eur); vaistams, vitaminams ir kitoms nenumatytoms reikmėms (40 Eur), telefono planui (apie 30 Eur), įvertinus vaiko amžių ((duomenys neskelbtini) metų), visuotinai žinomą aplinkybę apie išaugusią infliaciją ir jos nulemtą maisto, kitų prekių / paslaugų kainų padidėjimą, ieškovės paaiškinimus apie būtinybę, be kita ko, nulemtą ir dukros amžiaus bei fiziologijos, naudotis ne tik viešuoju transportu (2022 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 29 sek. – 16 min. 42 sek.; 24 min. 50 sek. – 25 min. 23 sek.), yra realios ir protingos, todėl pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis, priešingų įrodymų teismui nepateikta (CPK 185 straipsnis).

19. Ieškovė, teismo vertinimu, taip pat įrodė išlaidų būsto nuomai poreikį. Nors byloje yra duomenų, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau tiek ieškovės paaiškinimai, tiek ieškovės pateiktas atsakovo atstovo 2022 m. birželio 13 d. atsakymas į 2022 m. birželio 3 d. pasiūlymą dėl nekilnojamojo turto išpirkimo (toliau – ir Atsakymas) patvirtina, jog nurodytame bute gyvena abu atsakovo tėvai (kaip nurodoma Atsakyme – panaudos pagrindu). Iš ieškovės paaiškinimų darytina išvada, kad ieškovės santykiai su atsakovo tėvais yra įtempti (2022 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 25 min. 54 sek. – 26 min. 45 sek.), minėtas Atsakymas patvirtina, kad tarp šalių yra nesutarimų dėl naudojimosi butu, todėl ieškovės pasirinkimas nuomoti būstą, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, yra suprantamas bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų kontekste (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, darytina išvada, jog ir vaikui egzistuoja būsto nuomos išlaidų poreikis. Teismo posėdžio metu ieškovės patikslinta vaikui tenkanti būsto nuomos išlaidų dalis – 300 Eur, nors ir nėra pagrįsta rašytiniais įrodymais (prie ieškinio pridėtas Patalpų perdavimo–priėmimo aktas bei nuomos sutarties ištrauka, kuriuose nėra nurodyta būsto nuomos kaina), tačiau Vilniaus miesto būsto nuomos rinkos kontekste vertintina kaip reali ir protinga, priešingų įrodymų teismui nepateikta.

20. Ieškinyje nurodoma, kad vidutiniškai už butui teikiamas komunalines paslaugas per mėnesį patiriamos vidutiniškai 100 Eur išlaidos. Iš ieškinyje pavartotos formuluotės, Išvadoje pateiktos informacijos ir ieškovės apskaičiuotos bendros vaikui per mėnesį reikalingos išlaikyti sumos (917 Eur), teismas daro išvadą, kad ieškinyje nurodyta 100 Eur komunalinių mokesčių suma yra bendra visam butui, atitinkamai vaikui tenka pusė šios sumos, t. y. 50 Eur.

21. Ieškinyje nurodoma, kad už internetą ir televiziją bendrovei TEO (Telia) mokama 25 Eur per mėnesį. Televizijos ir interneto poreikis (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikui yra realus ir suprantamas, todėl nereikalaujantis atskiro įrodinėjimo. Tačiau teismas neturi pagrindo spręsti, kad visa nurodyta suma tenka vien vaikui, todėl laiko, jog vaikui reikalinga skirti pusę šios sumos – 12,50 Eur per mėnesį.

22. Iš ieškovės pateiktų išrašų iš asmens medicinos istorijos matyti, kad vaikui 2021 metais nustatyta jaunatvinė (juvenilinė) idiopatinė skoliozė juosmens srityje (el. b. 1 t., b. l. 22–29). Ieškovės teigimu, vaikui reikalingi masažai, kurių suma – nuo 25 Eur už seansą ir daugiau. Nors ieškovė nurodo, kad rekomenduojama per savaitę nors po vieną–du kartus vykti į masažus, tačiau iš ieškovės paskaičiuotos bendros vaikui per mėnesį reikalingos išlaikyti sumos (917 Eur) spręstina, kad ieškovė į ją įtraukė 25 Eur sumą masažams per mėnesį. Todėl atsižvelgdamas į tai, kad oficialių rekomendacijų dėl masažų skaičiaus ieškovė nepateikė, pati į vaikui reikalingų išlaidų per mėnesį sumą įtraukė tik vieno masažo seanso kainą, tačiau pagal teismui pateiktą paskutinio vaiko apsilankymo gydymo įstaigoje išrašą (el. b. 1 t., b. l. 28–29), vaikui rekomenduojama tęsti kineziterapiją, vandens procedūras, apsilankymus pas ortopedą, atsakovas teismo posėdžio metu iš esmės neprieštaravo šiam poreikiui (2022 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 52 min. 51 sek. – 53 min. 26 sek.), teismas daro išvadą, kad byloje įrodytas poreikis 25 Eur išlaidoms, susijusioms su vaiko sveikatos priežiūra (masažais). Pasisakydamas dėl atsakovo argumento, kad jis yra skyręs lėšų išlaidoms baseinui, teismas pažymi, jog tai savaime nepaneigia poreikio masažams, nes, kaip nurodyta pirmiau, vaikui rekomenduojama tęsti tiek kineziterapiją, tiek vandens procedūras.

23. Kitaip vertintinos kitos ieškinyje nurodytos išlaidos, t. y. išlaidos telefono lizingui, nagų, antakių tvarkymui.

24. Iš atsiliepime į ieškinį, atsakovo paaiškinimų (2022 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 55 min. 14 sek. – 56 min. 42 sek.) ir pridėtų įrodymų (2022 m. balandžio 8 d. mokėjimo nurodymo per „VOLKSBANK“ banką, sutarties informacijos (el. b. 2 t., b. l. 177–178)) nustatyta, kad atsakovas yra sudaręs sutartį, pagal kurią iki 2023 m. gegužės 8 d. yra įsipareigojęs mokėti (ir moka) įmokas už dukrai įsigytą mobiliojo ryšio įrenginį IP12PRO. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė objektyvaus poreikio dar vieno telefono lizingui.

25. Teismas taip pat nenustatė, kad ieškinyje nurodytos išlaidos nagų ir antakių tvarkymui (30 Eur per mėnesį) būtų susijusios su vaiko būtinųjų ar ugdymo (plačiąja prasme) poreikių tenkinimu. Iš atsakovo paaiškinimų (2022 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 54 min. 5 sek. – 55 min. 13 sek.) darytina išvada, kad šis klausimas pagal savo pobūdį patenka į tėvų pasirenkamą vaiko auklėjimo sritį, todėl nespręstinas taikant vaiko išlaikymo institutą.

26. Nors ieškinyje taip pat nurodoma, kad ieškovė kasmet su dukra keliauja ilsėtis, o atsakovas prie šių kelionių niekada nėra finansiškai prisidėjęs, taip pat pridedami įrodymai apie praeityje įsigytas keliones, tačiau ieškovė nenurodė šioms išlaidoms reikalingos sumos, ir, pagal pačios ieškovės paskaičiuotą dukros išlaikymui kas mėnesį reikalingą sumą (917 Eur), kelionių išlaidos į ją nėra įtrauktos. Atsižvelgdamas į tai, teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako (CPK 178 straipsnis).

27. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga bendra 814,50 Eur suma (220 + 55 + 30 + 7 + 25 + 20 + 40 + 30 + 300 + 50 + 12,50 + 25 = 814,50), kuri pripažintina pagrįsta ir įrodyta (CPK 185 straipsnis).

28. Pagal teismų praktiką, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas).

29. Išvadoje nurodoma, kad ieškovė gauna pagal Išmokų vaikams įstatymą mokamą išmoką vaikui, kuri šiuo metu yra 80,50 Eur dydžio, todėl byloje nustatytas 814,50 Eur vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažinamas 80,50 Eur suma iki 734 Eur, kiekvienam iš tėvų tenkant po 367 Eur.

30. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas ne vienerius metus gyvena ir dirba (vairuotoju) Vokietijoje, kitų išlaikytinių neturi, teismo posėdžio metu ieškovės atstovo paklaustas, koks yra vairuotojų atlyginimų vidurkis, į šį klausimą neatsakė (2022 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 58 min. 00 sek. – 58 min. 18 sek.), kita vertus, byloje ir neįrodinėjo, jog nėra finansiškai nepajėgus teikti vaikui padidinto išlaikymo, priešingai, atsiliepime į ieškinį teigia, kad niekada nebuvo nustojęs domėtis dukros poreikių kaita, tik lėšas dukros poreikių tenkinimui skiria tikslingai. Įvertinęs tai, teismas daro išvadą, kad 367 Eur padidinto vaiko išlaikymo dydžio suma yra proporcinga atsakovo turtinei padėčiai.

31. Pasisakydamas dėl atsakovo pozicijos, kad lėšos vaiko išlaikymui turėtų būti skiriamos tikslingai, teismas pažymi, kad toks išlaikymo vaikui teikimo būdas yra pagrįstas tik tuo atveju, kai abu tėvai sutaria dėl tokių lėšų tikslingumo. Tuo atveju, kai tarp tėvų kyla ginčas dėl išlaikymo vaikui teikimo, išlaikymo dydžio klausimas spręstinas teisme, nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį ir tuo užtikrinant, kad išlaikymas vaikui būtų teikiamas reguliariai, pakankamo dydžio, o ne vien vieno iš tėvų nuožiūra.

32. Kartu su Išvada teismui pateiktas 2022 m. birželio 6 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas, kuriame nurodoma, kad dukra su tėčiu nebendrauja, paaiškino, kad paskutinio pokalbio su tėčiu metu tėtis pradėjo „stumti ant mamos“, jog pinigai reikalingi jai, kad dukrai gali užtekti ir vienos poros džinsų, tėtis ją pavadino bloga dukra, ji jam atkirto, jog jis blogas tėtis; santykiai su seneliais šiuo metu yra įtempti; kartais tėčio išprašo duoti pinigų (apie 20 Eur), tačiau reikia labai pagrįsti ir įrodyti, kam bus išleisti pinigai. Nevertinant pateiktos vaiko nuomonės pagrįstumo, didžiąją dalimi jai esant emocinio pobūdžio, iš jos vis dėlto galima spręsti, kad dukros ir tėvo sutarimo dėl dukros poreikių tenkinimo taip pat nėra, todėl atsiliepimo į ieškinį argumentas, jog dukra yra tokio amžiaus, kad geba išreikšti individualius poreikius, juos aptarti su tėčiu ir seneliais, taip pat nepaneigia būtinybės nagrinėjamu atveju teismine tvarka išspręsti išlaikymo vaikui padidinimo klausimą.

33. Atsakovo atsiliepimo į ieškinį argumentai, kad atsakovas savo finansines galimybes išnaudoja ne tik dukros išlaikymui, bet ir ieškovės prievolių, susijusių su butu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), vykdymui, nagrinėjamu atveju neturi esminės teisinės reikšmės, nes, viena vertus, šalių santykiai dėl minėto buto nėra nagrinėjamos bylos dalykas, antra vertus, vaiko išlaikymo kontekste matyti, kad didžiausią naudą iš minėto buto, be kita ko, nesant dėl to abiejų šalių sutarimo, šiuo metu gauna kiti atsakovo šeimos nariai (tėvai), kurie šiame bute gyvena, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo nei atsakovas, juo labiau kad ieškovei ir taip tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Dėl bylos procesinės baigties

34. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškinys tenkinamas iš dalies padidinant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-63-131/2011 nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui V. S. dydį iki 367 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (ieškovės prašymu) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

35. Ieškovė skiriama iš atsakovo vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Ieškovė turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą / vaikui skirtą išlaikymą išimtinai jo interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

37. Nustatydamas teismo patenkintų reikalavimų dalį, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas nuo 2022 m. sausio 1 d. vaiko išlaikymui faktiškai moka 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, taigi ginčas byloje buvo kilęs dėl 150 Eur didesnio išlaikymo (400 Eur - 250 Eur = 150 Eur). Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad ieškinys patenkintas 78 proc. ((117 Eur x 100 proc.) / 150 Eur = 78 proc.).

38. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 650 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti): 450 Eur už ieškinio parengimą ir 200 Eur už atstovavimą 2022 m. birželio 21 d. parengiamajame teismo posėdyje (el. b. 1 t., b. l. 163–168).

39. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato pagalbai apmokėti): 180 Eur (be PVM) už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 120 Eur (be PVM) už pasirengimą bei atstovavimą 2022 m. birželio 21 d. parengiamajame teismo posėdyje, 363 Eur už pasirengimą bei atstovavimą 2022 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdyje (el. b. 1 t., b. l. 158–162; 3 t., b. l. 1–5). Nors atsakovas taip pat pateikė 2022 m. liepos 4 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą už vertimo paslaugas (el. b. 2 t., b. l. 176), tačiau nepateikė šio kvito apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, todėl neįrodė šių išlaidų patyrimo (realumo) fakto.

40. Šalių išlaidos, patirtos procesinių dokumentų parengimui, taip pat atsakovo patirtos išlaidos už atstovavimą 2022 m. birželio 21 d. parengiamajame teismo posėdyje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių. Tačiau ieškovės išlaidos už atstovavimą 2022 m. birželio 21 d. parengiamajame teismo posėdyje (trukmė 45 min., suapvalinama iki 1 val., Rekomendacijų 9 punktas) ir atsakovo išlaidos už atstovavimą 2022 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdyje (trukmė 1 val. 14 min., suapvalinama iki 1 val.) Rekomendacijose nustatytus dydžius viršija: ieškovei priteistinas maksimalus šių išlaidų dydis yra 134,34 Eur (Rekomendacijų 5 punktas, 8.19 punktas), o atsakovui – 172,99 Eur (Rekomendacijų 8.19 punktas), todėl šalių nurodytos atstovavimo minėtuose teismo posėdžiuose išlaidos sumažinamos iki rekomenduojamo maksimalaus dydžio.

41. Pažymėtina, kad pagal teismų formuojamą praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams, susitikimus su klientais ir pan. pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022; 2022 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-20-464/2022). Todėl šiuo atveju atsakovo patirtos išlaidos dėl advokato pasirengimo teismo posėdžiams atskirai neatlyginamos, o vertinamos kaip sudedamoji atstovavimo teismo posėdžiuose dalis.

42. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei priteisiama 456 Eur bylinėjimosi išlaidų ((584,34 Eur x 78 proc.) / 100 proc. = 455,79 Eur), atsakovui – 118 Eur bylinėjimosi išlaidų ((535,99 Eur x 22 proc.) / 100 proc. = 117,92 Eur). Įskaičius šias sumas, ieškovei iš atsakovo priteisiama 338 Eur bylinėjimosi išlaidų.

43. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, todėl, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, priteisiamas valstybės naudai iš atsakovo, būtent, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 32 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (((150 Eur x 12 mėn.) x 0,03) x 0,75) x 78 proc. = 31,59 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

44. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nepatirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Padidinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-63-131/2011 nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dydį, priteisiant iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 367 Eur (tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti ieškovei L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 338 Eur (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 32 Eur (trisdešimt du eurus) žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.