- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-17
- Bylos Nr.
- e2A-789-798/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00496-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- S. V.
- Kategorijos
- 2.2.2.7Juridinio asmens organai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SDR dujos“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui S. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „SDR dujos“, atstovaujama bankroto administratoriaus G. M., kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo S. V. 67 773,98 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, jog po bankroto bylos iškėlimo ieškovei bankroto administratorius susipažino su įmonės dokumentais bei nustatė, kad jam neperduotas 234 010,00 Lt vertės trumpalaikis turtas: 60 355,00 Lt atsargų, 165 748,00 Lt per vienerius metus gautinų sumų, 7 907 Lt pinigų. Taip pat nebuvo pateikti šio turto galimą realizavimą pagrindžiantys dokumentai. Įrodinėjo, jog buvęs ieškovės vadovas, padarė įmonei 67 773,98 Eur (234 010,00 Lt) žalą, t. y. S. V. turėjo teisinę pareigą elgtis sąžiningai, rūpestingai, saugoti įmonės turtą, pinigines lėšas naudoti išimtinai įmonės ir jos kreditorių interesams, o įmonei iškėlus bankroto bylą – perduoti įmonės turtą paskirtam bankroto administratoriui. Šias pareigas atsakovas pažeidė.Dublike ieškovė papildomai nurodė, kad bendrovės vadovas atsakingas už bendrovės metinių finansinių ataskaitų sudarymą ir tinkamą jų išviešinimą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad 2010 m. siuntė VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui 2009 m. finansinės atskaitomybės dokumentus.Atsakovas S. V. atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.Paaiškino, kad VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui paštu buvo 2010 m. išsiuntė UAB „SDR dujos“ 2009 m. finansinės ataskaitos duomenis, tačiau šie dokumentais buvo grąžinti, nes finansinių ataskaitų rinkiniai gali būti pateikti tik elektronine forma. Ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Bendros pajėgos“, su kuria 2010 m. sutartis buvo nutraukta. Pagal UAB „SDR dujos“ 2009 m. balanso duomenis, įmonės trumpalaikis turtas sudarė 24 561 Lt sumą, iš kurios 2 140 Lt atsargų, 16 708 Lt per vienerius metus gautinų sumų, 5 713 Lt pinigų. Trumpalaikis turtas bankroto administratoriui nebuvo perduotas, nes buvo realizuotas ir atsakovas pateikė visus dokumentus, pagrindžiančius jo realizavimą. Teigė, kad UAB „SDR dujos“ 2009 m. veiklos sąnaudos sudarė 269 673 Lt, todėl, siekdama atsiskaityti su tiekėjais, įmonė 2009 m. lapkričio mėn. pardavė visą ilgalaikį materialų turtą, už kurį gavo 11 315 Lt pelno; kiti atskaitingi asmenys ir pirkėjai buvo skolingi įmonei 16 708 Lt, įmonės skolos pirkėjams sudarė 164 784 Lt, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai sudarė 12 352 Lt, 6 019 Lt buvo mokėtinas socialinio draudimo mokestis , mokėtini kiti mokesčiai – 6 303 Lt. Bendra įmonės skola 2009 m. buvo 189 458 Lt. Dėl tuo metu vykusios krizės ir susidariusios sunkios finansinės padėties, atsakovas informavo Valstybinę mokesčių inspekciją apie veiklos sustabdymą, atleido darbuotojus, t. y. veikė sąžiningai ir protingai. Neneigė aplinkybės, kad atsakingas už turto, nurodyto balanse, išsaugojimą, tačiau laikėsi pozicijos, jog turto ieškovei neperdavė ne dėl atsakovo netinkamo įmonės veiklos vykdymo, nerūpestingumo, nesąžiningumo ar kitų neteisėtų veiksmų; atsakovas perdavė ieškovui visus UAB „SDR dujos“ dokumentus, tame tarpe ir dokumentus, pagrindžiančius turto realizavimą. Triplike atsakovas papildomai nurodė, jog ieškovė rėmėsi 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, tačiau įmonė kurį laiką dar vykdė veiklą ir 2009 m., dėl to jos balansas kito. 2009 m. gruodžio 31d. balanso duomenimis UAB „SDR dujos“ turėjo trumpalaikio turto viso už 24 561 Lt sumą: 2 140 Lt sudarė atsargų, 16 708 Lt per vienerius metus gautinų sumų, 5 713 Lt pinigų.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 45 573,58 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-06-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 454,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo 826,11 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais motyvais:Ieškovės bankroto administratorius ieškinį grindė 2008 metų balanso duomenimis, tačiau prašomos priteisti žalos dydį nurodė tik jam neperduoto 67 773,98 Eur trumpalaikio turto vertę. Teismas nustatė, kad BUAB „SDR dujos“ turtas ir dokumentai bankroto administratoriui neperduoti, todėl atsakovo argumentus dėl šių dokumentų perdavimo administratoriui atmetė kaip neįrodytus. VĮ „Registrų centras“ 2010 m. gruodžio 14 d. raštas Nr. (3.7.7.) S-362 patvirtino atsakovo teiginius dėl bandymo pateikti 2009 m. balansą bei šių dokumentų sugrąžinimo atsakovui. Iš 2009 metų UAB „SDR dujos“ balanso teismas nustatė, kad įmonės turtą sudarė tik trumpalaikis turtas 24 561 Lt (7 113,36 Eur) sumai, iš kurios 2 140 Lt (619,79 Eur) sudarė atsargos, 16 708 Lt (4 838,97 Eur) per vienerius metus gautinos sumos, 5 713 Lt (1 654,60 Eur) pinigai. Konstatavo, kad atsakovo į bylą pateikti 2009 m. balanso duomenys ženkliai skiriasi nuo ieškovės pateiktų 2008 m. balanso duomenų, ir kuriais remiantis ieškovei buvo iškelta bankroto byla, tačiau 2009 m. finansinės atskaitomybės dokumentai nėra patvirtinti atitinkamų valstybės įgaliotų asmenų, todėl teismas neturėjo galimybės vertinti, kad 2009 m. balanse įrašyti duomenys yra teisingi. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta N. A., kuri iki 2009 m. tvarkė UAB „SDR dujos“ buhalterinę apskaitą (pagal atsakovo sudarytą sutartį su UAB „Bendros pajėgos“), paaiškino, kad atsakovo pavedimu sudarė 2009 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau į balansą įrašytų duomenų teisingumo patvirtinti negalėjo, nes juos surašė atsakovui diktuojant. Į bylą nebuvo pateikti jokie 2009 m. balanso duomenis patvirtinantys kiti įmonės dokumentai. Todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo vadovautis 2009 m. balanso duomenimis. Vertino, jog aplinkybę, kad UAB „SDR dujos“ 2009 m. dar vykdė veiklą patvirtino byloje esantys ieškovės sąskaitų išrašai, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Iš byloje esančios 2009 m. ieškovės Metinės pelno mokesčio deklaracijos kopijos nustatė, kad UAB „SDR dujos“ tais metais veiklą dar vykdė, tačiau į bylą nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas tinkamai vykdė savo, kaip vadovo, pareigas. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovas iš darbo buvo atleistas 2010 m. pab., tačiau į Juridinių asmenų registrą dėl duomenų apie vadovo pasikeitimą neįregistravo. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, neužtikrino privalomos įmonės turto ir dokumentų apsaugos. Nagrinėjamojoje byloje nustačius aplinkybes, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog perdavė bankroto administratoriui turtą, jo vertę patvirtinančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad atsakovas turto bei jo apskaitos dokumentų neišsaugojo. Taip pat teismui nebuvo pateikti įrodymai, jog turtas (jo dalis) buvo kam nors perleistas teisėtai ar jis realiai buvo, iš ko susidėjo įmonės turtas. Kadangi atsakovo pareiga išsaugoti ieškovės turtą ir dokumentus buvo pažeista, teismas konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą).Nagrinėjamoje byloje ieškovas žalos dydį grindė vieninteliu įrodymu – 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis. Atsakovas negalėjo nurodyti konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su įmonės turtu: nei koks konkrečiai turtas įmonėje jo vadovavimo pabaigoje buvo apskritai, nei koks ir kokiu būdu bei aplinkybėmis jis buvo perduodamas (jei iš viso buvo perduodamas), nei kur jis yra, nei iš ko šis turtas susidėjo (debitorių sąrašo, jų įsiskolinimų ieškovei dydžių). Teismo vertinimu, remtis vien 2008 m. balanso duomenimis šiuo atveju negalima, kaip ir atsakovo į bylą pateiktų nepatvirtintų 2009 m. balansų duomenimis, kadangi šie duomenys ne tik skiriasi, bet iš jų nėra galimybės nustatyti žalos kreditoriams dydžio. Be to, prieš tai aptarti įrodymai (sąskaitų išrašai, Metinė 2009 m. pajamų deklaracija) patvirtino aplinkybes, jog 2009 metais vyko atsiskaitymai su kreditoriais, kaip ir galimai debitoriai vykdė savo prievoles įmonei, tačiau iš šių visų aptartų duomenų nėra galimybės identifikuoti nei kreditorių, nei debitorių sąrašo, nei nustatyti įmonės turto apimtį. Tai reiškia, kad turto ir jo apskaitos dokumentų neišsaugojimo faktas, atsakovui S. V. nepateikus įrodymų, jog turtas (jo dalis) kam nors perleistas teisėtai ar jis realiai buvo, lėmė, kad pareiga juos išsaugoti buvo pažeista. Šioje byloje teismui nustačius, kad administratoriui nebuvo perduotas joks turtas, pripažino, kad nagrinėjamu atveju yra padaryta žala įmonei, ir kaip išvestinė – žala kreditoriams, kadangi neliko turto, nurodyto įmonės balanse ir nėra įrodymų, kurie paneigtų turto realų buvimą, ar patvirtintų, jog jis visas buvo teisėtai kam nors perleistas. Byloje surinkti duomenys patvirtino, kad įmonė veiklą nutraukė nuo 2010 m. pradžios, o tai reiškia, kad 2009 m. balanse nurodyto turto struktūra iš tiesų galėjo pasikeisti, todėl, teismo vertinimu, vadovautis vien tik 2008 m. balanso duomenimis negalima. Teismui nustačius, kad BUAB „SDR dujos“ bankroto byloje patvirtinta bendra 45 573,58 Eur kreditorių finansinių reikalavimų suma, kuri yra ženkliai mažesnė už bankroto administratoriui neperduoto trumpalaikio turto 2008 m. balansinę vertę, atlygintinos žalos dydį sumažinti iki teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Teismas šioje byloje nustatė atsakovo neteisėtus veiksmus, dėl kurių susidarė žala ieškovės kreditoriams, o atsakovas savo kaltės nepaneigė. Atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog atsakovas S. V. pažeidė jam teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, neišsaugojo įmonės turto ir dokumentų bei jų neperdavė bankroto administratoriui, dėl ko iškėlus įmonei bankroto bylą, nebuvo tenkinti ieškovės kreditorių reikalavimų, o tai reiškia, kad susidarė sąlygos žalai atsirasti, kurią atsakovas turi atlyginti ir kurią sudaro nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalis – 45 573,58 Eur.Teismas nustatė, kad atsakovas yra ieškovės skolininkas, prievolė kreditoriui nėra įvykdyta, dėl ko ieškovė patyrė žalą. Todėl priteisė ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Teismui nusprendus ieškinį tenkinti iš dalies (67 proc.), iš atsakovo ieškovės naudai priteisė jos turėtas bylinėjimosi išlaidos, kurios sudarė 603,00 Eur (900 Eur x 67 % / 100 %) (CPK 93 str. 2 d.). Teismui nusprendus netenkinti dalies ieškinio reikalavimo (33 proc.), iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 148,50 Eur. Atlikęs įskaitymą, teismas sprendė iš atsakovo ieškovei priteisti 454,50 Eur (603,00 Eur – 148,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų sumą. Kadangi ieškovė ji nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei yra atleista, todėl teismas iš atsakovo valstybei priteisė 826,11 Eur (1233,00 Eur x 67 proc. / 100 proc) . Teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų iš atsakovo nepriteisė, nes jos neviršijo 3 Eur.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas S. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti apeliacine žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Apeliantas pirmosios instancijos teismo prašė prijungti prie nagrinėjamos bylos BUAB „SDR dujos“ bankroto bylos medžiagą, tačiau teismas atsisakė, o skundžiamajame sprendime rėmėsi bankroto bylos medžiaga. Todėl mano, jog buvo pažeista jo teisė tinkamai pasiruošti gynybai bei teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, negalėjo remtis paminėtos bankroto bylos medžiaga. Apie UAB „SDR dujos“ bankroto bylos iškėlimo teisme faktą sužinojo tik gavęs pranešimą telefonu ir perdavė bankroto administratoriui dokumentus, tame trape ir turto realizavimą pagrindžiančius, tačiau, bankroto administratorius, priimdamas iš atsakovo dokumentus, pareiškė, jog jų apyrašas neatitinka reikalavimų bei žadėjo atsiųsti savo sudarytą apyrašą, kurio taip ir neatsiuntė.Apelianto teigimu, buvęs įmonės vadovas nepadarė įmonei jokios žalos, veikė rūpestingai, 2009 m. įmonė veiklą dar vykdė, vykos atsiskaitymai su kreditoriais, nesėkmingai bandė pateikti VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui balansą, 2010 m. informavo VMI dėl įmonės veiklos sustabdymo, pateikė prašymą išregistruoti iš PVM mokėtojų sąrašų.2009 m. įmonės balansas buvo sudarytas remiantis turimais buhalteriniais duomenimis; teismo posėdžio metu apklausta liudytoja N. A. nurodė, kad apelianto pavedimu sudarė 2009 m. finansinės atskaitomybės dokumentus ir jam diktuojant. Pažymėjo, jog apeliantas neturi buhalterinio išsilavinimo, todėl padiktuoti duomenų negalėjo. Kartu atkreipė dėmesį, kad 81 127 Lt nuostolis buvo deklaruotas 2009 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje ir 2009 m. pelno (nuostoli) ataskaitoje, be to apeliantas deklaravo visas pajamas iš pagrindinės veiklos (176 557 Lt ir 11 315 Lt), viso 187 872 Lt.Iš 2015 m. rugpjūčio 31 d. VSDFV Kauno skyriaus pažymos matyti, kad apeliantas iš UAB „SDR dujos“ vadovo pareigų atleistas 2010mm. spalio 15 d., todėl mano, jog toliau eiti vadovo pareigas neprivalėjo.Kadangi tam tikri UAB „SDR dujos“ kreditoriai yra bankrutavę ir likviduoti, todėl teismas nepagrįstai jų finansinių reikalavimų sumas įtraukė į apeliantui priteistiną sumą.Nesutinka su 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimu.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės BUAB „SDR dujos“, atstovaujama bankroto administratoriaus G. M., prašo skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 – 182 straipsniuose.Šio ginčo atveju bankroto administratorius žalą kildina iš balanso duomenų, o tiksliau iš jame apskaityto ir administratoriui neperduoto trumpalaikio turto, kurį realizavus pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, gautos piniginės lėšos būtų paskirstytos kreditorių finansiniams reikalavimams padengti. Pažymėjo, jog dokumentų, pagrindžiančių turto realizavimą teismui nebuvo pateikta ir teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti kada ir kur tas turtas buvo realizuotas. Apeliantas, kaip buvęs ieškovės vadovas, turėjo pareigą pateikti VĮ „Registrų centras“ 2009 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau jų tinkamai nepateikė, t. y. buvo aplaidus ir nerūpestingas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2009 m. apelianto pateikto balanso duomenis vertino kritiškai.Apeliantas neteisingai aiškina procesinių palūkanų priteisimo pagrindus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine žodinio proceso tvarka
Apeliantas prašo apeliacinį skundą nagrinėti apeliacine žodinio proceso tvarka. Pagal Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai yra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją). Nustatyta, jog apeliantas pateikė pakankamai plačios apimties apeliacinį skundą, dėl jos argumentų yra pasisakyta ir atsiliepime į apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde iš esmės nenurodoma, kokių faktinių aplinkybių nebuvo nustatyta pirmosios instancijos teisme, kokias faktines aplinkybes bei teisinius argumentus apeliantas konkrečiai dar norėtų nurodyti žodinio proceso metu ir dėl ko negalėjo nurodyti pirmosios instancijos teisme ar apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo matyti, kad kitokių, negu buvusios nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme, faktinio pobūdžio aplinkybių nenurodoma, tik įrodinėjama, kad tos aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo neteisingai įvertintos arba neįvertintos, o šiuo aspektu argumentai yra išdėstyti apeliaciniame skunde. Naujų įrodymų nėra pateikta. Ieškovė žodinio proceso neprašo. Remiantis bendrąja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka būtinumo nėra.
Dėl rėmimosi civiline byla Nr. B2-427-480/2016
Pirmosios instancijos teismas skundžiamajame sprendime rėmėsi Kauno apygardos teismo civiline byla Nr. B2-427-480/2016, kurioje ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę tinkamai pasiruošti gynybai ir teismas, atsisakęs prijungti prie nagrinėjamos bylos civilinę bylą Nr. B2-427-480/2016, priimdamas skundžiamą sprendimą, negalėjo remtis paminėtos bankroto bylos medžiaga. Šiuos teiginius apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus, kadangi: 1) Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis buvo pridėta prie ieškinio (b. l. 11–13), taip pat ši nutartis yra įsitesėjusi, todėl CPK 10 straipsnio pagrindu laikytina vieša; 2) buvęs BUAB „SDR dujos“ vadovas CPK 42 straipsnių pagrindu jis turi teisę susipažinti su civilinės bylos Nr. B2-427-480/2016 medžiaga (įskaitant elektroninę bylą), daryti ir gauti jos išrašus ir kopijas (skaitmenines kopijas), <...>, gauti teismo sprendimų, įsakymų, nutarčių ar nutarimų patvirtintas kopijas (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia šis Kodeksas; 3) nagrinėjamojoje byloje apeliantą atstovauja advokatė, kuriai 2014 m. liepos 29 d. atstovavimo sutartimi klientas S. V. suteikė įgalinimus susipažinti su visa kliento bylos medžiaga, rinkti ir teikti įrodymus (2 punktas), teikti užklausimus, prašymus, renkant dokumentus, susiujusius su bylos nagrinėjimu (6 punktas); 4) byloje nėra duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog apeliantui ir jo advokatei buvo užkirstas kelias susipažinti su civiline byla Nr. B2-427-480/2016, daryti šios bylos medžiagos kopijas; 5) CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.
Dėl faktinių aplinkybių
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „SDR dujos“, bankroto administratoriumi paskirtas G. M.; 2014 m. spalio 28 d. nutartimi pripažinta UAB „SDR dujos“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; 2015 m. spalio 5 d. nutartimi pratęstas BUAB „SDR dujos“ likvidavimo procesas iki 2017 m. spalio 5 d.Pagal viešai skelbiamą VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro informaciją (CPK 179 straipsnio 3 dalis), UAB „SDR dujos“ registruotas direktorius nuo 2006 m. rugsėjo 28 d. iki 2014 m. birželio 19 d. buvo S. V..
Dėl civilinės deliktinės atsakomybės
Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia ĮBĮ numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą, įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų ir kt. (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose yra užfiksuotas konkretus įmonės turtas, įvertintinas konkrečia pinigų sumą, ir nėra jokių duomenų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą ir privalo perduoti įmonės valdymo organai bankroto administratoriui. Nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organų kaltės ir pareigų nevykimo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, juridinio asmens valdymo organai turi atlyginti įmonei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai įmonės finansiniuose dokumentuose.Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog nagrinėjamojoje byloje žala nėra grindžiama aplinkybėmis dėl bankrutuojančios įmonės vadovo pareigos perduoti bankroto administratoriui dokumentus ir turtą pažeidimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto nurodytų teiginių, susijusių su sužinojimu apie bankroto bylos iškėlimą bei dokumentų perdavimu administratoriui nepasisako.Apeliantas teigia, kad bankrutavusiai įmonei jokios žalos nepadarė ir buvo rūpestingas, 2009 m. įmonė veiklą dar vykdė ir atsiskaitinėjo su kreditoriais, 2010 m. informavo VMI dėl įmonės veiklos sustabdymo ir pateikė prašymą išregistruoti iš PVM mokėtojų sąrašų; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. pažymos Nr. (7.27)S-56046 duomenimis, iš UAB „SDR dujos“ vadovo pareigų buvo atleistas 2010 m. spalio 15 d. Įrodinėja, jog 2009 m. finansinės atskaitomybės dokumentai atspindi realią buvusią UAB „SDR dujos“ finansinę padėtį.Vadovą ir jo įmonę sieja fiduciariniai santykiai, todėl nuo pat tapimo įmonės vadovu momento jis turi elgtis rūpestingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo pagal pareigas (lot. k. ex officio) veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (anglų k. duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju tinkamai vykdė savo pareigas nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Kita vertus, visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais, todėl įmonės vadovas, kuris, būdamas atsakingas už prekių realizavimą ar kitokį panaudojimą, nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, inventorizuoti materialines vertybes ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimą įmonėje nėra, neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016).UAB „SDR dujos“ 2008 m. balanso duomenis, ieškovė turto iš viso turėjo už 72 472,49 Eur (250 233 Lt ), iš kurio 4 698,51 Eur (16 223 Lt) ilgalaikis turtas ir 67 773,98 Eur (234 010 Lt) trumpalaikis turtas (b. l. 9). Kaip minėta, bankroto administratorius ieškinį grindžia 2008 metų balanso duomenimis, tačiau prašomo priteisti žalos dydį tik neperduoto 67 773,98 Eur trumpalaikio turto vertės apimtyje. Iš 2008 balanso duomenų matyti, kad trumpalaikį turtą sudarė 17 480,02 Eur (60 355 Lt ) vertės atsargos, 48 003,94 Eur (165 748 Lt) per vienerius metus gautinos sumos ir 2 290,03 Eur (7 907 Lt) pinigai. Atsakovo į bylą pateikto 2009 m. UAB „SDR dujos“ balanso duomenimis, įmonės turtą sudarė tik 7 113,36 Eur (24 561 Lt) trumpalaikis turtas, iš kurio 619,79 Eur (2 140 Lt) sudarė atsargos, 4 838,97 Eur (16 708 Lt) per vienerius metus gautinos sumos ir 1 654,60 Eur (5 713 Lt) pinigai (b. l. 38). Pagal kasacinio teismo praktiką balansas yra tinkama ir leistina priemonė minėtoms atsakomybės sąlygoms įrodyti, vertintina kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015). Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantui kilo pareiga įrodyti trumpalaikio turto sumų skirtumą: 2008 m. (72 472,49 Eur sumos) ir 2009 m. (7 113,36 Eur). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015, įtvirtinta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią pareigą įrodyti, kad neprarado turto, turi atsakovas, kuris netinkamai organizavo buhalterinę apskaitą. Nagrinėjamu atveju perkelti įrodinėjimo naštą bendrovės vadovui, dėl kurio kaltės negalima išsiaiškinti, kam trumpalaikis turtas (atsargos, per vienerius metus gautinos sumos ir pinigai) buvo panaudotos, reikalauja ir visuotinai pripažinti teisės principai contra spoliatorem (jeigu šalis slepia, sunaikina arba atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant ir nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs) ir nullus commodum capere de sua injuria propria (niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016). Pirmosios instancijos teisme atsakovas teigė, kad perdavė bankroto administratoriui visus UAB „SDR dujos“ dokumentus, tame tarpe ir dokumentus, patvirtinančius turto realizavimą, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (turto ir dokumentų perdavimo–priėmimo aktų, turto inventorizacinių aktų ir kt.) nepateikė. Apeliacinės instancijos teismui minėti įrodymai taip pat nebuvo pateikti (CPK 178 straipsnis). Teiginiai, jog 2009 m. įmonė veiklą vykdė neįrodo apelianto tinkamai vykdytų vadovo pareigų. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002).Civilinės atsakomybės taikymas nėra sankcija, todėl ją taikant, būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Vadovo civilinė atsakomybė grindžiama kalte, todėl turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepaneigė (neįrodė) pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad buvęs UAB „SDR dujos“ vadovas S. V. pažeidė jam teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, neišsaugojo įmonės turto ir dokumentų, pagrindžiančių trumpalaikio turto realizavimą bei jų neperdavė bankroto administratoriui, dėl ko iškėlus įmonei bankroto bylą, nebuvo tenkinti ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimų. Tai reiškia, kad susidarė sąlygos žalai, lygiai nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai atsirasti, kurią apeliantas turi atlyginti, nes pažeidė pareigą elgtis sąžiningai, rūpestingai, saugoti įmonės turtą, pinigines lėšas naudoti išimtinai įmonės ir jos kreditorių interesams.
Dėl žalos dydžio
Žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal konkrečios bylos faktinę situaciją, todėl vienais atvejais jis gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad BUAB „SDR dujos“ bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų 45 573,58 Eur suma yra ženkliai mažesnė už bankroto administratoriui neperduoto trumpalaikio turto 2008 metų balansinę vertę bei nesant neabejotinai balanso duomenų atitikčiai realiai turto vertei įmonės veiklos nutraukimo dieną, pagrįstai sprendė, atlygintinos žalos dydį sumažinti iki teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartimi, priima civilinėje byloje Nr. B2-852-480/2015, į BUAB „SDR dujos“ kreditorių sąrašą įtraukta kreditorė BUAB „Sirina“ su 41 495,84 Eur (143 276,82 Lt) dydžio finansiniu reikalavimu. Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. B2-564-260/2015, pripažino UAB „Sirina“ veiklą pasibaigusia, ją likvidavus dėl bankroto. Šis sprendimas įsiteisėjo 2016 m. birželio 18 d. Atsižvelgus į tai, jog kreditoriai turi teisę atsisakyti visų ar dalies savo reikalavimų; teismas reikalavimų atsisakymą priima nutartimi, atitinkamai sumažina kreditorių reikalavimų sumą ir išbraukia reikalavimų atsisakiusį kreditorių iš kreditorių sąrašo (jeigu jis atsisakė visų reikalavimų) (ĮBĮ 26 straipsnio 2 dalis), tačiau ieškovės kreditorė UAB „Sirina“ nėra atsisakiusi viso ar dalies savo reikalavimų, patvirtintų Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartimi, apeliantas teiginiai, jog didžiausia BUAB „SDR dujos“ kreditorė UAB „Sirina“ yra bankrutavusi ir likviduota, todėl teismas nepagrįstai jos finansinių reikalavimų sumą įtraukė į apeliantui priteistiną sumą, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl procesinių palūkanų
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008).Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su apelianto nesutikimu su 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimu.Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, todėl panaikinti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą
Apeliaciniame skunde S. V. prašė atidėti žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą. Pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesprendė. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė, kaip bankrutuojanti įmonė, pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau nuo tokių išlaidų mokėjimo pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme nėra atleista kita bylos šalis. Už apeliacinį skundą mokėtinas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Nagrinėjamojoje byloje apeliacinį skundą atmetus iš S. V. priteisiama 826,11 Eur dydžio žyminio mokesčio suma už apeliacinio skundo pateikimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1,4 ir 7 punktai)
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 826,11 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.