Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Tomas Romeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo S. V. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-855-436/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SDR dujos“ ieškinį atsakovui S. V. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-855-436/2016 priteisė iš atsakovo S. V. 45 573,58 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (45 573,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 454,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „SDR dujos“ naudai bei 826,11 Eur žyminio mokesčio valstybei. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-879-798/2016 Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-855-436/2016, panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „SDR dujos“ ieškinį atmesti. Pareiškėjas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo grindžia naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, t. y. kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 9 d. gavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato veiklos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tyrimo medžiagoje Nr. M-2-03-00329-21. Pareiškėjo teigimu, paaiškėjo nauja aplinkybė, kad pareiškėjas BUAB „SDR dujos“ bankroto administratoriui G. M. dokumentus perdavė (bankroto administratorius UAB „SDR dujos“ dokumentus gavo). Taip pat gavus nutarimą paaiškėjo, kad G. M. Kauno apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-855-436/2016, 2016 m. vasario 23 d. teismo posėdyje prisiekęs sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, sakė netiesą, t. y. melavo teismui, kad pareiškėjas jam neperdavė jokių UAB „SDR dujos“ dokumentų. Bankroto administratorius ieškinį grindė 2008 metų balanso duomenimis, prašomos priteisti žalos dydį nurodė jam neperduoto 67 773,98 Eur trumpalaikio turto verte. Teismas sprendimą grindė aplinkybe, jog pareiškėjas neišsaugojo ir neperdavė įmonės turto bei dokumentų teismo paskirtam bankroto administratoriui. Analizuojant UAB „SDR dujos“ balansą už 2008 metus matyti, kad 2008 m. įmonė balansinio turto turėjo už 72 472,00 Eur (250 233,00 Lt), tačiau iš esmės visas turtas buvo trumpalaikis turtas ir jo balansinę vertė sudarė 67 773,98 Eur (234 010,00 Lt) arba 94 procentus viso turto vertės. Analizuojant trumpalaikio turto struktūrą matyti, jog jį sudaro: atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys 17 480,00 Eur (60 355,00 Lt); per vienerius metus gautinos sumos 48 004,00 Eur (165 748,00 Lt); piniginiai ekvivalentai 2 290,00 Eur (7 907,00 Lt). Balanso duomenys patvirtina, jog UAB „SDR dujos“ iš esmės jokio materialaus turto, kurį įmonės vadovas būtų galėjęs perduoti bankroto administratoriui, neturėjo. Materialaus turto vertė sudarė 4 625,00 Eur (15 970,00 Lt), piniginiai ekvivalentai 2 290,00 Eur. Tačiau bylą nagrinėjantis Kauno apygardos teismas teisingai nustatė, kad 2009 m. (ir iš dalies 2010 m.) įmonė veiklą dar vykdė, byloje pateikti sąskaitų išrašai patvirtina, kad materialus turtas buvo parduotas ir gautos bei turėtos įmonės lėšos buvo panaudotos atsiskaityti su SODRA, VMI, kitais kreditoriais ir darbo užmokesčiui mokėti. 2009 m. UAB „SDR dujos“ sąskaitos išrašas patvirtina, kad įmonės išlaidos sudarė 254 853,09 Lt arba 73 810,56 Eur. Taigi, visas ginčas byloje kilo dėl neperduoto trumpalaikio turto, t. y. šiuo atveju trumpalaikis turtas tai tebuvo įmonės dokumentai, patvirtinantys reikalavimo teises. Byloje nustatyta, kad įmonė veiklą vykdė daugiau nei vienerius metus po 2008 m., t. y. 2009 m. ir iš dalies 2010 m. 2009 m. UAB „SDR dujos“ sąskaitos išrašas (Tomas I, lapas 91-116) patvirtina, kad įmonės išlaidos sudarė 254 853,09 Lt arba 73 810,56 Eur. 2010 m. gruodžio 10 d. VMI pateikta UAB „SDR dujos“ pelno nuostolių ataskaita (Tomas 1, lapas 173-176) patvirtina, kad įmonė per 2009 m. patyrė 81 127,00 Lt arba 23 496,00 Eur nuostolių. Kas reiškia, jog ir trumpalaikis turtas buvo sunaudotas įmonės veikloje, o administratoriui neperduotas ne trumpalaikis turtas, bet dokumentai. Iš 2008 m. balanso trumpalaikio turto struktūros matyti, kad visas trumpalaikis turtas tėra skolos įmonei BUAB „SDR dujos“ (gautinos sumos, nebaigtos vykdyti sutartys), t. y. nurodytas trumpalaikis turtas yra nematerialus turtas, kurio fiziškai paimti ir perduoti objektyviai neįmanoma. Įmanoma perduoti tik dokumentus, patvirtinančius atitinkamų turtinių teisių turėjimą. Taigi, atitinkamai sprendė ir Kauno apygardos teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje e2-855-436/2016, t. y. remdamasis bankroto administratoriaus melagingais parodymais, kad jam pareiškėjas neperdavė dokumentų, teismas sprendė, kad nebuvo perduotas administratoriui įmonės turtas. Ginčas byloje kilo ne dėl neperduoto materialaus turto, bet dėl tariamai neperduotų įmonės dokumentų. Kauno apygardos teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje e2-855-436/2016, nusprendė, kad pareiškėjas bankroto administratoriui neperdavė dokumentų remdamasis administratoriaus paaiškinimais, neva pareiškėjas jam neperdavė UAB „SDR dujos“ dokumentų. Tačiau iš 2021 m. rugpjūčio 4 d. Nutarimo paaiškėjo, kad bankroto administratorius G. M. 2016 m. vasario 23 d. teismo posėdyje, prisiekęs sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, sakė netiesą, t. y. melavo teismui, kad pareiškėjas jam neperdavė UAB „SDR dujos“ dokumentų. G. M. nurodytos melagingos aplinkybės dėl turto neperdavimo suklaidino Kauno apygardos teismą priimant sprendimą, ir dėl to teismas priėmė neteisingą sprendimą. 2019 m. vasario 5 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-331-330/2019, kuria nutarė tenkinti pareiškėjo S. V. prašymą ir išbraukti iš BUAB „SDR dujos“ iš kreditorių sąrašo kreditorę UAB „Sirina“. Tokiu būdu, 2019 m. vasario 5 d. Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-855-436/2016 priėmimo metu BUAB „Sirina“ į BUAB „SDR dujos“ reikalavimo neturėjo, t. y. faktiškai BUAB „SDR dujos“ kreditoriniai reikalavimai sudarė ne 45 573,58 Eur, o tik 4 077,74 Eur (45 573,58 – 41 495,84). Todėl yra pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

Atsiliepime į pareiškėjo S. V. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-855-436/2016 (toliau – atsiliepimas) BUAB „SDR dujos“, atstovaujama advokatės Lauros Smalinskaitės, prašo atmesti pareiškėjo S. V. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-855-436/2016 kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad ieškinys atsakovui S. V. buvo pareikštas dėl žalos atlyginimo, o žala kildinama iš to, jog BUAB „SDR dujos“ bankroto administratoriui nebuvo perduotas balanse apskaitytas turtas, kurį realizavus gautos lėšos būtų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka tekusios įmonės kreditoriams. Pareiga išsaugoti ir tinkamai perduoti šį turtą kilo būtent įmonės vadovui S. V.. Bylos nagrinėjimo metu BUAB „SDR dujos“ pateikė visus duomenis ir visą informaciją apie BUAB „SDR dujos“ turtą ir dokumentus, apie tai buvo nurodyta 2016 m. kovo 14 d. sprendime, taigi atsakovui S. V. buvo žinoma vėliausiai nuo 2016 metų kovo, taigi šios aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios, o tėra naujai interpretuojamos paties pareiškėjo S. V., tikslu išvengti prievolės sumokėti BUAB „SDR dujos“ priteistas lėšas. Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-855-436/2016 ieškovo BUAB „SDR dujos“ naudai priteisė 45 573,58 Eur žalos atlyginimą, motyvuojant tuo, jog tokia žala yra padaryta įmonės kreditoriams, ryšium su tuo, kiek kreditorių reikalavimų yra patvirtinta bankroto procese sprendimo priėmimo dienai ir netenkino ieškovo BUAB „SDR dujos“ prašymo atlyginti atsakovo S. V. neperduoto/pasisavinto/išvaistyto įmonės turto vertę, kaip žalą padarytą bankrutuojančiai įmonei. Bankroto administratorius žalą kildino iš balanso duomenų, o tiksliau iš jame apskaityto ir administratoriui neperduoto trumpalaikio turto, kurį realizavus pagal ĮBĮ nuostatas, gautos piniginės lėšos būtų paskirstytos kreditorių finansiniams reikalavimams padengti. Be to, pareiškėjas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti kada ir kur tas turtas buvo realizuotas. Pareiškėjas, pateikdamas apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-855-436/2016, jau buvo nurodęs faktines aplinkybes teismui, susijusias su dokumentų (ne)perdavimu atsakovui. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-789-798/2016 (24 punkte), kuria Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-855-436/2016 paliko nepakeistą, nurodė, jog nagrinėjamojoje byloje žala nėra grindžiama aplinkybėmis dėl bankrutuojančios įmonės vadovo pareigos perduoti bankroto administratoriui dokumentus ir turtą pažeidimo. Taigi, žalos atlyginimas buvo priteistas dėl neperduoto/pasisavinto/išvaistyto įmonės turto, o ne dėl neperduotų dokumentų kaip pareiškime teigia pareiškėjas. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2-855-436/2016, aiškinosi dokumentų perdavimo aplinkybes, nes S. V. buvo nurodęs, jog perdavė bankroto administratoriui visus UAB „SDR dujos“ dokumentus, tame tarpe ir dokumentus, patvirtinančius turto realizavimą, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (turto ir dokumentų perdavimo– priėmimo aktų ir pan.) į bylą nepateikė. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-855-436/2016 pirmosios instancijos teisme buvo aiškinamasi dėl perduotų dokumentų. Atsakovas šioje byloje neteigė, jog jokie dokumentai nebuvo perduoti, o buvo akcentuojama, kad nebuvo perduotas turtas ir dokumentai, susiję su turto realizavimu. Šiuo atveju pareiškėjas ne tik nepateikia jokių įrodymų, kad administratoriui buvo perduoti dokumentai, susiję su turto realizavimu, bet nepateikia ir įrodymų, jog administratorius iš viso būtų pripažinęs, jog jam dokumentai, susiję su turto realizavimu, būtų buvę perduoti. Pats pareiškėjas su savo atstove civilinės bylos Nr. e2-855-436/2016 nagrinėjimo metu pripažino, kad dokumentai, susiję su turto realizavimu, nebuvo perduoti administratoriui. Taigi, pareiškėjui civilinės bylos Nr. e2-855-436/2016 nagrinėjimo metu buvo aiškios visos aplinkybės, susijusios dėl dokumentų, susijusių su turto realizavimu, neperdavimu, todėl ne tik, kad nėra jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, bet pareiškėjas yra jau praleidęs ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą pateikti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog procesas atnaujintinas ir remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punktu. CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti. Pareiškėjas nenurodo nei vieno teismo sprendimo, nuosprendžio arba kitokio valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio akto, kuris būtų panaikintas kaip neteisėtas ar nepagrįstas ir kuris buvo pagrindas priimti sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-855-436/2016. Be to, įmonės dokumentai nėra tapatūs CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytiems teismo procesiniams sprendimams ar valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktams.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo grindžia naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios paaiškėjo pareiškėjui 2021 m. rugpjūčio 9 d. gavus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato veiklos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tyrimo medžiagoje Nr. M-2-03-00329-21, todėl nuo šio termino ir skaičiuotinas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

Atsisakytina atnaujinti procesą.

CPK 370 straipsnio 3 dalis numato, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Taigi šioje proceso stadijoje teismas privalo patikrinti: 1) ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; 2) ar pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.

Pareiškėjas nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 9 d. gavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato veiklos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tyrimo medžiagoje Nr. M-2-03-00329-21 ir grindžia savo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-855-436/2016 naujai paaiškėjusia aplinkybe, nustatyta minėtame nutarime. Pareiškėjas teigia, kad paaiškėjo nauja aplinkybė, jog pareiškėjas BUAB „SDR dujos“ bankroto administratoriui G. M. dokumentus perdavė (bankroto administratorius UAB „SDR dujos“ dokumentus gavo). Kadangi pareiškėjas su prašymu atnaujinti procesą kreipėsi 2021 m. rugpjūčio 12 d., teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašymas paduotas nepraleidus 3 mėnesių termino prašymui paduoti.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodydamas, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis yra: 1) pareiškėjas BUAB „SDR dujos“ bankroto administratoriui G. M. dokumentus perdavė (bankroto administratorius UAB „SDR dujos“ dokumentus gavo); 2) bankroto administratorius G. M. Kauno apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-855-436/2016, 2016 m. vasario 23 d. teismo posėdyje prisiekęs sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, sakė netiesą, t. y. melavo teismui, kad pareiškėjas jam neperdavė jokių UAB „SDR dujos“ dokumentų.

Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Taigi proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo Č. G. prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-468/2014; kt.). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-855-436/2016 buvo sprendžiamas ginčas dėl žalos, padarytos juridinio asmens vadovui neperdavus bankroto administratoriui įmonės turto, atlyginimo įmonei, kuriai iškelta bankroto byla. Ieškovas atsakovo žalos atlyginimo prievolę kildino iš turto neperdavimo įmonės administratoriui ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto pagrindu, taip pat pažeidus Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio nuostatas. Bankroto administratorius savo ieškinį grindė 2008 metų balanso duomenimis, prašė priteisti žalos dydį, kuris atitiko tik neperduoto trumpalaikio turto vertę – 67 773,98 Eur. Iš 2008 m. balanso duomenų nustatyta, kad trumpalaikį turtą sudarė atsargos 60 355 Lt (17 480,02 Eur) vertės, per vienerius metus gautinos sumos – 165 748 Lt (48 003,94 Eur) ir pinigai – 7 907 Lt (2 290,03 Eur). Ieškovo teigimu, atsakovas netinkamai vykdė UAB „SDR dujos“ vadovo pareigas, balanse nurodyto turto neperdavė bankroto administratoriui, nes šio turto neišsaugojo, todėl būtent atsakovas yra atsakingas už ieškovei padarytą žalą. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-855-436/2016 2016 m. kovo 14 d. sprendime konstatavo, jog administratoriui nebuvo perduotas joks turtas, todėl laikė, kad nelikus turto, nurodyto įmonės balanse, ir nesant įrodymų, kurie paneigtų turto realų buvimą ar patvirtintų, jog jis visas buvo teisėtai kam nors perleistas, pripažino, kad nagrinėjamu atveju yra padaryta žala įmonei, ir kaip išvestinė – žala kreditoriams. Teismas nustatė, kad BUAB „SDR dujos“ bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų 45 573,58 Eur suma yra ženkliai mažesnė nei bankroto administratoriui neperduoto trumpalaikio turto 2008 metų balansinė vertė. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nesant neabejotinai balanso duomenų atitikčiai realiai turto vertei įmonės veiklos nutraukimo dieną, atlygintinos žalos dydis mažintinas iki teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos.

Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-789-798/2016 2016 m. lapkričio 17 d. nutartyje konstatavo, jog apeliantas nepaneigė (neįrodė) pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad buvęs UAB „SDR dujos“ vadovas S. V. pažeidė jam teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, neišsaugojo įmonės turto ir dokumentų, pagrindžiančių trumpalaikio turto realizavimą bei jų neperdavė bankroto administratoriui, dėl ko iškėlus įmonei bankroto bylą, nebuvo tenkinti ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimų. Tai reiškia, kad susidarė sąlygos žalai, lygiai nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai atsirasti, kurią apeliantas turi atlyginti, nes pažeidė pareigą elgtis sąžiningai, rūpestingai, saugoti įmonės turtą, pinigines lėšas naudoti išimtinai įmonės ir jos kreditorių interesams. Pirmosios instancijos teisme atsakovas teigė, kad perdavė bankroto administratoriui visus UAB „SDR dujos“ dokumentus, tame tarpe ir dokumentus, patvirtinančius turto realizavimą, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (turto ir dokumentų perdavimo–priėmimo aktų, turto inventorizacinių aktų ir kt.) nepateikė. Apeliacinės instancijos teismui minėti įrodymai taip pat nebuvo pateikti (CPK 178 straipsnis). Teiginiai, jog 2009 m. įmonė veiklą vykdė neįrodo apelianto tinkamai vykdytų vadovo pareigų.

Pareiškėjo teigimu, iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato veiklos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tyrimo medžiagoje Nr. M-2-03-00329-21 paaiškėjo nauja aplinkybė, kad pareiškėjas BUAB „SDR dujos“ bankroto administratoriui G. M. dokumentus perdavė (bankroto administratorius UAB „SDR dujos“ dokumentus gavo), nes bankroto administratoriaus paaiškinime nurodyta, jog „<…> Dokumentai yra atvežti ir palikti. Jie yra išrinkti ir atvežti fragmentiškai išrinkti, neturintys jokios vertės. Iš jų nebuvo įmanoma nustatyti turto pokyčių, kur dingo įmonės turtas, prekės ir kt. Ieškiniai vadovui suformuoti pagal įmonės balansus, kuriuose matyti turtas, gryni pinigai. Šio asmens advokatė vykstant teismui dėl žalos atlyginimo važiavo žiūrėti, tačiau nieko negalėjo naudingo surasti“.

Teismas sprendžia, kad šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes neatitinka visų pirmiau nurodytų požymių. Visų pirma, nurodytos aplinkybės buvo žinomos, Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2-855-436/2016, aiškinosi dokumentų perdavimo aplinkybes, nes S. V. buvo nurodęs, jog perdavė bankroto administratoriui visus UAB „SDR dujos“ dokumentus, tame tarpe ir dokumentus, patvirtinančius turto realizavimą, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (turto ir dokumentų perdavimo–priėmimo aktų ir pan.) į bylą nepateikė. Taigi, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-855-436/2016 pirmosios instancijos teisme buvo aiškinamasi dėl perduotų dokumentų. Antra, pareiškėjo nurodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės bylai. Žalos atlyginimas buvo priteistas dėl neperduoto/pasisavinto/išvaistyto įmonės turto, o ne dėl neperduotų dokumentų kaip pareiškime teigia pareiškėjas. Be to, pareiškėjas niekaip ir nepagrindžia, kaip įtakotų teismo sprendimą jo nurodoma aplinkybė dėl dokumentų perdavimo, ar ji lemtų kitokį žalos apskaičiavimą, visiškai ją paneigtų, kokie esminiai duomenys ir kokiuose dokumentuose lemtų kitokio sprendimo priėmimą.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodytos aplinkybės neatitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotų naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, nes jos buvo žinomos nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-855-436/2016 iš esmės tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose bei nėra esminės, todėl nepagrindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo.

Sutiktina ir su atsiliepimo argumentais, jog pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog procesas atnaujintinas ir remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punktu. CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti. Pareiškėjas nenurodė jokio konkretaus dokumento (teismo sprendimo, nuosprendžio arba kitokio valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio akto), kuris buvo panaikintas kaip neteisėtas ar nepagrįstas, ir kuris buvo pagrindu priimti sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-855-436/2016.

Ta aplinkybė, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartimi likviduota bankrutavusi bendrovė „Sirina“ yra išbraukta iš BUAB ,,SDR dujos” kreditorių sąrašo bankroto byloje Nr. B2-58-480/2019, nesudaro faktinio pagrindo atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-855-436/2016 pareiškėjo nurodomu CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2019 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-331-330/2019, nesprendė klausimo dėl 2015 m. sausio 9 d. Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. B2-852-480/2015 panaikinimo. Bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme (Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-58-480/2019), tiek Lietuvos apeliaciniame teisme, priimant 2019 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-331-330/2019, nebuvo sprendžiama dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 9 d. nutarties teisėtumo ar jos pagrįstumo.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, kurį galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-08-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015). Proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų, teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005, 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008, kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atmetus pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, BUAB „SDR dujos“ nepateikus duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 365–368 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo S. V. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-855-436/2016.

Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.