Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo S. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo S. V. prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, civilinėje byloje Nr. e2-855-436/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SDR dujos“ ieškinį atsakovui S. V. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2016-03-14 sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo S. V. 45 573,58 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (45 573,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-06-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 454,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės BUAB „SDR dujos“ naudai.

Atsakovas 2017-01-16 kreipėsi į teismą, prašydamas dėl sunkios turtinės padėties išdėstyti Kauno apygardos teismo 2016-03-14 sprendimu priteistą 45 573,58 Eur žalos atlyginimą ieškovės BUAB „SDR dujos“ naudai penkerių metų laikotarpiui.

Ieškovės BUAB „SDR dujos“ bankroto administratorius su atsakovo prašymu nesutiko, prašė jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017-02-20 nutartimi nutarė atsakovo S. V. prašymą išdėstyti Kauno apygardos teismo 2016-03-14 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-855-436/2016 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „SDR dujos“ ieškinį atsakovui S. V. dėl žalos atlyginimo, vykdymą atmesti.

Teismas nustatė, kad atsakovas prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą penkerių metų laikotarpiui grindė savo sunkia finansine padėtimi: atsakovo 2016 m. paskutiniųjų mėnesių darbo užmokestis siekė apie 338 Eur per mėnesį; atsakovas su Nordea Bank Finland Plc 2011-06-06 sudarė būsto kreditavimo sutartį, pagal kurią atsakovui 25 metų laikotarpiui buvo suteiktas 45 093,84 Eur dydžio kreditas buto pirkimui, ir atsakovas kiekvieną mėnesį bankui turi mokėti 63,22 Eur įmokas; atsakovo vardu registruotas vienintelis nekilnojamasis turtas - butas, kurį atsakovas įsigijo gavęs prieš tai minėtą kreditą ir kuris yra įkeistas bankui, taip pat areštuotas antstolės J. Ž. vykdant šį teismo sprendimą.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas prašė teismo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą penkeriems metams, tačiau nenurodė kokiomis dalimis, kokiais laikotarpiais jis būtų pajėgus sumokėti skolą ieškovei. Byloje nustatyti duomenys nepatvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2016-03-14 sprendimu priteistos sumos sumokėjimas dalimis, turėtų įtakos geresnei atsakovo finansinei padėčiai, be to, atsakovas nepateikė duomenų apie savo finansinės padėties pagerėjimą ateityje.

Teismas nurodė, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė. Bankroto bylose vyrauja aiškiai išreikštas viešojo intereso pobūdis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla, taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties neapibrėžtumas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau vykdyti ir užbaigti bankroto procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007, 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2008, 2011-12-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Šiomis teismų praktikoje suformuluotomis nuostatomis nustatyta prioritetinė būtent kreditorių teisių ir interesų apsauga bankroto procedūrose bei operatyvaus bankroto procedūrų vykdymo ir jų užbaigimo, siekiant išvengti teisinių santykių nestabilumo ir teisinio neaiškumo, kuriuos sukelia ilgas bankroto procedūrų vyksmas, nuostata.

Teismas pažymėjo, kad ieškovei bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2014-05-28 nutartimi. Teismas darė išvadą, kad bankroto procesas jau tęsiasi dveji su puse metų. Tuo tarpu, teismo vertinimu, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą penkeriems metams, nepagrįstai ilgai užsitęstų ieškovės bankroto procedūra, o dėl to nukentėtų ieškovės kreditorių interesai.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą bei siekdamas išlaikyti interesų pusiausvyrą, nepažeisti ieškovės kreditorių interesų, remdamasis šalių lygiateisiškumo principu, sprendė, kad teisinio pagrindo tenkinti atsakovo S. V. prašymą išdėstyti Kauno apygardos teismo 2016-03-14 sprendimo vykdymą nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas S. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017-02-20 nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas iš karto neturi jokių galimybių sumokėti ieškovei priteistos sumos. Nors atsakovas dirba, tačiau antstolės patvarkymu jam kas mėnesį sulaikoma suma sudaro vidutiniškai 392 Eur per mėnesį, todėl atsakovui mokamas 338 Eur darbo užmokestis, jokių kitų pajamų atsakovas neturi ir negali jų gauti. Atsakovas ir Nordea Bank Finland Plc 2011-06-06 sudarė būsto kreditavimo sutartį, pagal kurią atsakovui 25 metų laikotarpiui buvo suteiktas 45 093,84 Eur dydžio kreditas buto pirkimui. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas kiekvieną mėnesį bankui turi mokėti 63,22 Eur įmokas. Ši įmoka buvo mokama pagal 2011-05-30 vartojimo kreditą, kuris jau yra grąžintas. Tuo tarpu, atsakovas kiekvieną mėnesį bankui moka 208 Eur įmokas pagal būsto kreditavimo sutartį. Be to, atsakovo vardu yra registruotas vienintelis nekilnojamasis turtas, t. y. butas, kurį atsakovas įsigijo gavęs prieš tai minėtą kreditą ir kuris yra įkeistas bankui. Butas taip pat areštuotas antstolės J. Ž. vykdant šį teismo sprendimą. Atsakovas neturi galimybės gauti kitą paskolą, kadangi aukščiau nurodyta paskola paimta iki 2035-05-20. Atsakovas gyvena vienas, pinigai reikalingi buto išlaikymui, būtinųjų poreikių patenkinimui.

Pirmos instancijos teismas pažeidė CPK 12 straipsnį, kadangi bylą nagrinėdamas žodinio proceso tvarka, neatsižvelgė į atsakovo atstovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir bylą nagrinėjo dalyvaujant tik ieškovės atstovei. Atsakovo atstovė sirgo, todėl negalėjo papildomai ir išsamiai paaiškinti, kodėl sprendimo vykdymo išdėstymas atsakovui yra būtinas.

Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirojo skundo netenkinti, palikti Kauno apygardos teismo 2017-02-20 nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo:

Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pagrįstumą.

Atsakovas S. V. teismo posėdyje nedalyvavo nepateikęs savo nedalyvavimą pateisinančių priežasčių, nors jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta, todėl darytina išvada, kad atsakovas ne tik nesiekia greitojo pateikto prašymo išnagrinėjimo, bet ir sąmoningai veikia prieš tokį išnagrinėjimą, kuomet nedalyvaujant atstovei į teismo posėdį galėjo atvykti pats atsakovas bei pateikti paaiškinimus dėl nagrinėjamo prašymo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismo 2017-02-20 nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas atsakovo S. V. prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apelianto argumentus, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas iš karto neturi jokių galimybių sumokėti ieškovei priteistos sumos.

Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.), lemia, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Dėl to darytina išvada, kad vien turtinė atsakovo padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo atidėjimo. Sprendžiant šį klausimą, taip pat vertintina aplinkybė, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą atsakovo nurodytu būdu bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti ieškovės kreditorių interesai.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas kiekvieną mėnesį bankui turi mokėti 63,22 Eur įmokas. Ši įmoka buvo mokama pagal 2011-05-30 vartojimo kreditą, kuris jau yra grąžintas. Tuo tarpu, atsakovas kiekvieną mėnesį bankui moka 208 Eur įmokas pagal būto kreditavimo sutartį.

Byloje nustatyta, kad atsakovas su Nordea Bank Finland Plc 2011-06-06 sudarė būsto kreditavimo sutartį, pagal kurią atsakovui 25 metų laikotarpiui buvo suteiktas 45 093,84 Eur dydžio kreditas buto pirkimui. Byloje taip pat pateiktas 2011-06-03 vartojimo kredito preliminarus mokėjimo grafikas, iš kurio matyti, kad atsakovas buvo įsipareigojęs kiekvieną mėnesį mokėti po 63,22 Eur ir kaip nurodo pats apeliantas minėtas kreditas jau yra padengtas. Dėl to darytina išvada, kad pagal vartojimo kredito sutartį apeliantas išlaidų nepatiria. Tuo tarpu, apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas kiekvieną mėnesį bankui moka 208 Eur įmokas pagal būsto kreditavimo sutartį.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliantas, teikdamas prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, tas aplinkybes, jog jam susiklosčiusi itin sunki turtinė padėtis pagerės ateityje, apeliantas taip pat nepagrindė reikalavimo išdėstyti sprendimą 5 metų terminui, nenurodė, kokia tvarka pageidauja vykdyti teismo sprendimą.

Be to, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei bankroto bylą iškelta Kauno apygardos teismo 2014-05-28 nutartimi. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju bankroto procesas jau tęsiasi dveji su puse metų, todėl išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą penkeriems metams, nepagrįstai ilgai užsitęstų ieškovės bankroto procedūra, o dėl to nukentėtų ieškovės kreditorių interesai.

Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą išdėstyti Kauno apygardos teismo 2016-03-14 sprendimo vykdymą.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas pažeidė CPK 12 straipsnį, kadangi bylą nagrinėdamas žodinio proceso tvarka, neatsižvelgė į atsakovo atstovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir bylą nagrinėjo dalyvaujant tik ieškovės atstovei. Apelianto teigimu, atsakovo atstovė sirgo, todėl negalėjo papildomai ir išsamiai paaiškinti, kodėl sprendimo vykdymo išdėstymas atsakovui yra būtinas. Apeliacinis teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

CPK 246 straipsnis nustato šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmes. CPK 246 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose).

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas ir jo atstovas 2017-02-09 teismo posėdyje nedalyvavo, nors jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas procesinių normų, pagrįstai atsakovo atstovo ligos nepripažino svarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą ir bylą nagrinėjo dalyvaujant tik ieškovės atstovei. Be to, ir pats apeliantas nepateikė įrodymų, pateisinančių jo neatvykimą į minėtą teismo posėdį. Dėl to apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, CPK 12 straipsnio nepažeidė.

Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš atsakovo 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pateikti įrodymai patvirtina patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl ieškovės prašymas tenkintinas.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai ir atsiliepime į jį nurodyti atsikirtimai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo S. V. atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį paliktą nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei BUAB „SDR dujos“, j. a. k. 300603108, penkis šimtus (500 Eur) bylinėjimosi išlaidų.