- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-04
- Bylos Nr.
- e2A-669-613/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- S. P.
- Ieškovas
- Z. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo S. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-71-377/2020 pagal ieškovo Z. P. ieškinį atsakovui S. P. dėl sudarytos paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento, restitucijos taikymo bei visų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Z. P. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančią nuo sudarymo momento 2016 m. lapkričio 23 d. tarp jo ir atsakovo S. P. sudarytą paskolos sutartį ir taikyti restituciją – priteisti jam iš atsakovo S. P. 16 500 Eur skolos ir 5 procentų metinių procesinių palūkanų, taip pat priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. lapkričio 23 d. atsakovui S. P. paskolino 16 500 Eur. Sandoris buvo patvirtintas skolos rašteliu, kuriame atsakovas pasirašytinai patvirtino, kad pinigus gavo. Ieškovas tuo metu turėjo verslą – autoservisą, kuris sekėsi sunkiai. Atsakovas jį įtikino verslą daryti kartu ir paskolinti jam pinigų, už kuriuos atsakovas pirks automobilius Prancūzijoje, taisys ieškovo autoservise ir taip darbo ir naudos turės abu. Pradžioje taip ir buvo: atsakovas rinko ir vežė į Lietuvą automobilius, jis taisė, atsakovas pardavinėjo. Tačiau atsakovas pardavęs automobilius skolos negražino, o vis prašė dar daugiau pinigų. Jis pradžioje pasitikėjo atsakovu, jam be jokių skolos raštelių perdavė bei pervedė į atsakovo nurodytas užsienio sąskaitas dar daugiau pinigų. Taip atsakovas per kelis kartus iš jo išviliojo 31 000 Eur. Atsakovas už gautus pinigus pirko automobilius, vis žadėjo, kad automobilius parveš, parduos ir pinigus grąžins, tačiau pažadų nesilaikė, o galiausiai dingo su visais pinigais ir automobiliais. Supratęs, kad yra apgautas kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus. Ieškinį reiškia ne dėl 31 000 Eur skolos, o dėl 16 500 Eur, kuriuos gali įrodyti pagal skolos dokumentą. Atsakovas skolos neneigia, tačiau gera valia negražina.
Atsiliepimas
3. Atsakovas S. P. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sutinka, jog gavo pinigų sumą pagal skolos raštelį, tačiau ją gavo ne kaip skolininkas, o kaip bendro verslo partneris automobiliams Prancūzijoje pirkti. Skolos raštelis buvo kaip garantinis raštas ir pirmasis įsipareigojimas jų bendrame automobilių versle. Ieškovas reguliariai vedė buhalterinę apskaitą apie jo nupirktas bei Lietuvoje parduotas transporto priemones, išlaidas autovežiams bei grynąjį pelną, kurį ieškovas gaudavo atskaičius išlaidas. Iš ieškovo ataskaitų matyti, kad per vienerius metus ieškovas pardavė 45 transporto priemones, kurių pirkimui buvo panaudos ir ieškovo jam perduotos piniginės lėšos 16 500 Eur sumoje. Kadangi jų bendras automobilių verslas vyko vangiai, ieškovas nuslėpė dalį iš bendro verslo gautų pajamų, kilus ginčams dėl galimo pelno padalinimo bei mokėtinų mokesčių valstybei, nuo 2018 m. sausio mėn. tarpusavio bendravimas nutrūko. Nutraukus jungtinės veiklos-partnerystės santykius verslo srityje, atsakovui nėra žinomas bendras pajamų ir išlaidų balansas pagal ieškovo turimus apskaitos dokumentus. Tačiau ieškovas gavo finansinės naudos ir šis verslas buvo pelningas. Todėl esant šiems požymiams tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai turi būti kvalifikuojami kaip jungtinės veiklos. Tuo tarpu paskolos požymių šiuo atveju nustatyti nėra pagrindo, kadangi ieškovui perduodant pinigus atsakovui, jie neturėjo skirtingų tikslų, t. y. ieškovas - paskolinti pinigus, o atsakovas - juos gauti. Jų tikslas buvo vieningas, t. y. abiem sudėjus finansinius išteklius ir žinias įsigyti bei vėliau parduoti transporto priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. vasario 18 d. sprendimu ieškovo Z. P. ieškinį tenkino visiškai, pripažino, kad ieškovo Z. P. ir atsakovo S. P. 2016 m. sudaryta paskolos sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento bei pritaikė restituciją – priteisė iš atsakovo S. P. 16 500 Eur skolos, 5 procentų metinių procesinių palūkanų, 250 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą, 371 Eur žyminio mokesčio ieškovo Z. P. naudai. Teismas taip pat priteisė valstybės naudai iš atsakovo S. P. 4,98 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas Z. P. ir atsakovas S. P. 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė rašytinę paskolos sutartį. Atsakovas gavo ieškovo skolinamus pinigus – 16 500 Eur – grynaisiais. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad ši paskolos sutartis nebuvo sudaryta notarine forma. Kad atsakovas skolinosi iš ieškovo minėtą sumą patvirtina ir Tauragės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. balandžio 26 d. nutartis, iš kurios matyti, kad ieškovas Z. P. kreipėsi į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – Tauragės AVPK), kuriame buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo teisėja savo nutartyje konstatavo, kad skolos S. P. neneigia, nesislapsto. Ikiteisminio tyrimo byloje nustatyta, kad skolos raštelis patvirtina, kad pinigai buvo skolinami, skolos neneigia ir atsakovas S. P..
6. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas tuo metu, tai yra 2016 m. lapkričio mėn., dirbo kartu su ieškovu ir vykdė bendrą jungtinę veiklą. Atsakovo pateikti į bylą įrodymai tik patvirtina, kad šalys turėjo ir kitokių finansinių įsipareigojimų, kad ieškovas skolino atsakovui ir daugiau lėšų, tai yra, iš viso apie 31 000 Eur, tačiau šioje civilinėje byloje ginčas sprendžiamas tik dėl 16 500 Eur skolos. Teismas sprendė, kad 2016 m. lapkričio 23 d. ieškovo atsakovui perduota 16 500 Eur pinigų suma buvo kaip paskola atsakovui asmeniškai automobilių pirkimui.
7. Teismas taip pat pažymėjo, kad skolos dokumentas yra pas kreditorių (ieškovą), atsakovas teismui nepateikė įrodymų nei apie prievolės sugrąžinti paskolą įvykdymą, nei šią prievolę nuginčijo. Faktą, kad paskolos raštelyje nurodyta pinigų suma atsakovui buvo perduota, patvirtina atsakovo besąlygiškas įsipareigojimas šiuos pinigus grąžinti (sumokėti iki 2017 m. lapkričio 23 d.), įtvirtintas skolos raštelyje. Nors atsakovas atsiliepime bei teismo posėdžio metu teigė, kad pinigai buvo gauti bendro verslo pradėjimui, tačiau neginčijo paties fakto, kad raštelyje parašytas skolos gražinimo laikas, bei parašas yra parašyti jo ranka. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus atsakovo teiginius, kad jis iš ieškovo minėtų pinigų neskolino, o jie buvo tik kaip indėlis į bendrą verslą – jungtinę veiklą. Paskolos sutartyje nėra įvardijama paskolos paskirtis (bendram verslui ar pan.), nurodyta tik konkreti suma ir jos grąžinimo terminas. Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad atsakovas gavęs minėtus pinigus, pirko automobilius Prancūzijoje siekdamas naudos sau, nėra jokių objektyvių įrodymų, kad šalys būtų siekę bendro tikslo – gauti pelno.
8. Teismas, įvertinęs tai, kad pagal 2016 m. lapkričio 23 d. pinigų skolinimo lapą ieškovas perdavė atsakovui grynaisiais pinigais 16 500 Eur sumą, tačiau ši sutartis nėra patvirtinta notaro, sprendė, kad yra pagrindas paskolos sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento dėl įstatymų reikalaujamos notarinės sutarties formos nesilaikymo. Pripažinus 2016 m. lapkričio 23 d. šalių pasirašytą paskolos raštelį negaliojančiu, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti jam 16 500 Eur sumą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovui yra grąžinta visa ar dalis šios paskolos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovas S. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Tarp šalių nėra ginčo dėl pinigų gavimo-perdavimo fakto pagal garantinį raštą (skolos raštelį), tačiau, atsakovo vertinimu, teismas klaidingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, o teismo išvados nėra pagrįstos konkrečių bylos aplinkybių analize ir įtikinamais teisiniais motyvais.
9.2. Teismas privalėjo itin kruopščiai ištirti ir įvertinti ieškovo Z. P. ranka surašytą pajamų-išlaidų suvestinę (priedas Nr. 1), iš kurios matyti, kad būtent pirmam reisui 2016 m. lapkričio 23 d. ieškovas perdavė, o atsakovas S. P. priėmė 16 500 Eur bei papildomai 1 500 Eur, už kuriuos buvo įgytos ir ieškovui realizuoti pargabentos transporto priemonės. 2016 m. lapkričio 23 d. šalių pasirašytas skolos raštelis yra garantinis raštas Z. P., kad S. P. už gautą 18 000 eurų sumą nupirks bei į Lietuvos Respublikos teritoriją pargabens transporto priemones, kurias vėliau abu realizuos pagal bendrą susitarimą bei pasidalins gautą pelną. Kitaip tariant, tai buvo ieškovo pirmasis įnašas į bendrą automobilių prekybos verslą. Apie tai, kad už 18 000 Eur sumą buvo įgyti bei vėliau bendrai realizuoti automobiliai, patvirtina ir kiti rašytiniai įrodymai.
9.3. Pats ieškovas savo ranka detalizavęs, kad 8 078 eurus pasiėmė sau (asmuo nenurodytas); 121 878 eurai pas Sigitą; už 82 950 euru suma nupirktos 51 transporto priemonės: 7 650 eurai išleisti Sigito kelionėms už 51 automobilį (150 eurų vienam automobiliui). Galutinėje grafoje nurodyta, kad pas Sigitą liko 31 278 eurai (su šia suma S. P. nesutiko, nes ji nepagrįsta pagal bendrą pajamų ir išlaidų suvestinę, kurios šalių iki šiol nėra suderintos).
9.4. Pareiškime Tauragės AVPK bei apklausus kaip liudytoją, ieškovas Z. P. nurodė, kad 2016 m. lapkričio 23 d. skolino atsakovui 16 500 Eur automobilių pirkimui užsienyje, o nupirktus automobilius atsakovas pargabendavo tvarkyti į ieškovo garažą. Taigi, transporto priemonės buvo perkamos bendro verslo vystymui. Tačiau vėliau tarp šalių kilo konfliktas dėl piniginių lėšų ir turimų neparduotų transporto priemonių pasidalinimo. Ieškovui nutraukus jungtinės veiklos-partnerystės santykius verslo srityje, atsakovui nėra žinomas bendras pajamų ir išlaidų balansas pagal Z. P. turimus apskaitos dokumentus. Tačiau ieškovas gavo finansinės naudos ir šis verslas buvo pelningas, kurį pastarasis toliau tęsia be atsakovo žinios.
9.5. Bendros veiklos metu iki 2017 m. lapkričio mėn. pabaigos, jie patirtas išlaidas dengdavo kartu, taip pat dalindavosi pelną. Abu kartu dirbdami kooperavo darbinius išteklius bei žinias, patirtį ir jų abiejų bendros veiklos tikslas buvo transporto priemonių prekyba ir remontas. Ši veikla buvo tęstinio pobūdžio ir tęsėsi apie vienerius metus. Todėl esant šiems požymiams tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai turi būti kvalifikuojami kaip jungtinės veiklos.
Atsiliepimas
10. Ieškovas Z. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Atsakovas pripažįsta, kad jis pinigus gavo. Todėl jis turi pareigą gautus pinigus grąžinti. Dėl prievolių turinio buvo sudaryta sutartis. Kadangi sutartis neatitiko jai įstatymo keliamų reikalavimų teismo buvo panaikinta ir taikyta restitucija. Tokios yra negaliojančių sandorių pasekmės. Taikius restituciją šalys privalo viena kitai grąžinti ką yra gavusios pagal sutartį. Tačiau atsakovas pareigos grąžinti pinigus nevykdo, reikalaudamas ieškinį atmesti. Atsakovas bandė įrodinėti vienintelį dalyką, kad tarp šalių buvo jungtinė veikla. Tačiau net hipotetiškai pripažinus tarp šalių buvus jungtinę veiklą, tai nepaneigtų atsakovo pareigos grąžinti viską, ką jis yra gavęs ir pasisavinęs iš ieškovo. Atsakovas jokių įrodymų, kad pinigus grąžino nepateikė.
10.2. Skolinant 16 500 Eur atsakovui, skolos sudarymo metu ieškovui buvo žadama tik viena – kad atsakovas savo nupirktus automobilius taisys ieškovo autoservise ir mokės jam už automobilių taisymą. Atsakovas būtų atlikęs tik ieškovo kliento vaidmenį. Jokių kitų susitarimų dėl bendro verslo ar bendro pelno nebuvo. Jokios kontrolės ar derybų kokius atsakovas pirks automobilius taip pat nebuvo.
10.3. Tik vėliau skolinant dar daugiau pinigų atsakovui arba apmokant atsakovo nurodytas sąskaitas banko pavedimu ir atsakovo įkalbėtas, ieškovas registravo prekybos automobiliais veiklą ir tikėjo, kad bus pradėta vykdyti bendra veikla, tačiau liko atsakovo apgautas – paskolintų pinigų atsakovas negrąžino ir su nusipirktais automobiliais dingo.
10.4. Atsakovas piktinasi, kad teismas neištyrė priedo Nr. 1. ir nurodo, kad pasirašytas skolos raštelis yra tik garantinis raštas, kad jis pargabens transporto priemones, kurias vėliau abu realizuos pagal bendrą susitarimą bei pasidalins gautą pelną. Pasak atsakovo, tai buvo ieškovo pirmasis įnašas į bendrą automobilių prekybos verslą. Būtent atsakovo įvardijamas priedas Nr. 1 yra suklastotas. Jį galbūt suklastotojo pats atsakovas. Ieškovas teismui yra pateikęs šio originalaus dokumento egzempliorių. Ieškovo vertinimu, tokiu būdu atsakovas siekė suklaidinti teismą, panaikindamas įrašus apie jo skolas ieškovui, nors jį laiko pagrindiniu dokumentu kaip bendros veiklos įrodymu. Skolos raštelis negali tapti garantiniu raštu, nes jame nurodyta valia yra ne tokia. Skolos raštelyje išdėstytas susitarimas atsakovo nuginčytas nebuvo ir atsakovas dėl jo priešieškinio nereiškė. Bylos nagrinėjimo metu raštelio turinio iš esmės neginčijo.
10.5. Atsakovas, į bylą teikdamas suklastotus arba net ne ieškovo ranka rašytus dokumentus, bando įrodyti, kad buvo dalintas koks tai pelnas. Ieškovas kategoriškai neigia, kad gavo kokį nors pelną, nes atsakovas jam jokių pinigų neperdavė ir tik vykdė verslą iš ieškovo jam perduotų pinigų ar į atsakovo nurodytas banko sąskaitas ieškovo pervestų pinigų, kuriuos irgi pasisavino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Pagal CPK 306 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus apeliaciniam skundui keliamus turinio reikalavimus, kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi). Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Atsakovas S. P. kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – ieškovo 2018 m. gruodžio 19 d. pareiškimo Tauragės AVPK ir ieškovo 2019 m. sausio 9 d. skundo dėl Tauragės AVPK Veiklos skyriaus 2019 m. sausio 7 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kopijos. Atsakovo vertinimu, pridedami nauji įrodymai patvirtina atsakovo argumentus dėl tarp šalių buvusios jungtinės veiklos. Naujai teikiami įrodymai buvo gauti po skundžiamo sprendimo priėmimo ir jų priėmimas, atsakovo nuomone, neužvilkins proceso eigos bei nepakenks proceso koncentruotumui bei ekonomiškumui.
15. Ieškovas Z. P. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą nesutinka, kad atsakovo teikiami nauji įrodymai būtų priimti. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas šiuos įrodymus galėjo pateikti ir pirmosios instancijos teisme. Juos atsakovas gavęs anksčiau, kartu su byloje teiktais garso įrašais. Todėl toks atsakovo pasyvumas neturėtų būti toleruotinas.
16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, jų svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat į tai, kad šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovui teikiami nauji įrodymai yra žinomi, todėl teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl teisinių santykių kvalifikavimo
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad tarp šalių buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai pagal šalių sudarytą skolos raštelį, todėl pripažino šalių sudaryta paskolos sutartis (skolos raštelis) yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento bei pritaikė restituciją – priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 16 500 Eur skolos.
18. Atsakovas pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentuodamas, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kaip paskolinius. Atsakovas pripažįsta, kad ieškovas jam buvo perdavęs 16 500 Eur sumą pagal skolos raštelį, tačiau pirmosios instancijos teismas šalių sudarytą skolos raštelį turėjo vertinti kaip garantinį raštą, vykdant šalių jungtinę veiklą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai kvalifikuotų tarp šalių buvusių teisinių santykių pagal skolos raštelį, tačiau neturi pagrindo pritarti likusiems atsakovo argumentams dėl tarp šalių galbūt buvusios jungtinės veiklos bei skolos raštelio vertinimo kaip garantinio rašto.
19. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir reikalavimą (ieškinio dalykas). Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016 20 punktą). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą).
20. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia: ieškovui reikia įrodyti ieškinio, o atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą.
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas Z. P. su atsakovu S. P.2016 m. lapkričio 23 d. pasirašė skolos raštelį, kuriuo S. P. patvirtino pasiskolinęs iš ieškovo 16 500 Eur ir įsipareigojo šią sumą grąžinti iki 2017 m. lapkričio 23 d. Ant skolos raštelio atsakovas pasirašytinai patvirtino, kad pinigus gavo 2016 m. lapkričio 23 d., o ieškovas pasirašytinai patvirtino, kad šiuos pinigus perdavė.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas sudarydamas skolos raštelį bei pripažindamas iš ieškovo pinigų gavimo faktą, ginčo skolos rašteliu pripažino esamą skolą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsakovo skolos pripažinimą vertino kaip paskolos sutartį, ją pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei pritaikė restituciją.
23. Atsakovas pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniu skundu įrodinėja, kad tarp šalių buvo susiklostę jungtinės veiklos santykiai, o skolos raštelis turėtų būti vertinamas kaip garantinis raštas. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais atsakovo argumentais. Ginčo skolos raštelyje nėra nurodyta kokia nors kitokia jo paskirtis (pvz., garantinis raštas ar lėšos jungtiniai veikliai vykdyti), priešingai, skolos rašteliu pats atsakovas patvirtino, kad tarp jo ir ieškovo yra 16 500 Eur skola, kurią atsakovas sutartu terminu įsipareigojo grąžinti. Byloje nėra duomenų ir atsakovas tokių nepateikė, kad jis būtų grąžinęs ieškovui minėtus pinigus. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo prašoma priteisti 16 500 Eur suma pagal atsakovo skolos pripažinimą (skolos raštelį) yra pagrįsta, todėl priteistina iš atsakovo.
24. Nors atsakovas pripažįsta aplinkybę, jog ieškovas jam buvo perdavęs 16 500 Eur, tačiau atsisako šią sumą grąžinti ieškovui, argumentuodamas, kad tarp šalių buvo susiklostę jungtinės veiklos santykiai, kurių pabaigoje skirstant pelną ir turimus automobilius ieškovas su juo tinkamai neatsiskaitė. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo teiginiais, kad jo pateikti į bylą rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas su atsakovu turėjo ir kitokių finansinių įsipareigojimų, kad ieškovas skolino atsakovui ir daugiau lėšų, o tarp šalių po skolos raštelio sudarymo galbūt buvo susiklostę ir jungtinės veiklos santykiai, tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas tik dėl skolos pagal ginčo skolos raštelį. Teisėjų kolegija pažymi, jog tuo atveju, jei atsakovas turi kažkokių reikalavimų ieškovui, kylančių iš tarpusavyje po ginčo skolos raštelio sudarymo galbūt prasidėjusių jungtinės veiklos santykių, jis juos galėjo reikšti teikiant priešieškinį nagrinėjamoje byloje arba turi teisę kreipiantis į teismą su atskirų ieškiniu, siekiant apginti savo galbūt pažeistas teises.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes bei išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog atsakovas pagal šalių sudarytą skolos raštelį yra skolingas ieškovui 16 500 Eur, tačiau klaidingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, dėl ko atitinkamai turi būti pakeistas skundžiamas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
26. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.
27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas iš esmės atmestas, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovo Z. P. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 16 500 Eur (šešiolika tūkstančių penkis šimtus eurų) įsiskolinimo, 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos 16 500 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2019 m. rugsėjo 26 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą, 371 Eur (tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ieškovo Z. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai.
Priteisti iš atsakovo S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 4,98 Eur (keturis eurus 98 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (bylinėjimosi išlaidas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AN DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660, įmokos pavadinimas - ,,bylinėjimosi išlaidos“).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus“.