Tauragės apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. P. ieškinį atsakovui S. P. dėl sudarytos paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento, restitucijos taikymo bei visų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovo ieškinys tenkintinas.

Teismas asmenų pažeistas civilines teises gina įstatymų nustatyta tvarka ir būdais, neviršydamas savo kompetencijos bei nepažeisdamas civilinių teisių įgyvendinimo ir gynybos dispozityviškumo principo (Lietuvos Respublikos CK 1.137 ir 1.138 straipsniai). Pažymėtina, kad civiliniams teisiniams santykiams taikytini civilinių teisinių santykių atsiradimo metu galiojantys teisės aktai, t. y. teisiniam ginčui išspręsti gali būti taikomos ir teisės normos, kurios bylos nagrinėjimo metu jau yra netekusios galios, tačiau kurios galiojo teisinių santykių tarp ginčo šalių atsiradimo metu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 2 straipsnio nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnyje nurodytas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis).

Nagrinėju atveju ieškovas Z. P. prašo 2016 m. lapkričio 23 d. sudarytą paskolos sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją ir priteisti ieškovui iš atsakovo 16500 Eur pinigų sumą bei 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Įvertinęs šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus teismas daro išvadą, jog ieškovo pasirinktas gynybos būdas yra tinkamas. Jei sandoris yra niekinis, jis yra negaliojantis nuo pat jo sudarymo momento ir nesukelia jame numatytų teisinių pasekmių, net jei sutarties/ sandorio šalys jį patvirtina Lietuvos Respublikos CK 1.78 straipsnio 1 dalis. Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (Lietuvos Respublikos CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.71 straipsnio 1 dalį sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (Lietuvos Respublikos CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 1.73 straipsnyje yra nurodyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma. Tačiau Lietuvos Respublikos CK 1.74 straipsnyje yra nurodyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti notarine forma.

Lietuvos Respublikos CK 6.870 straipsnio 1 dalyje paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis/ sandoris, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (Lietuvos Respublikos CK 6.870 straipsnio 2 dalis), t. y. paskolos sutartis yra realinė.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Nesilaikius notarinės sandorio formos laikoma, kad toks sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir yra niekinis (Lietuvos Respublikos CK 1.80 straipsnis). Lietuvos Respublikos CK 1.93 straipsnio 5 dalis numato: jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda Lietuvos Respublikos CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, t. y. kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.78 straipsnį sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (1 dalis). Sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris (2 dalis). Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai (3 dalis). Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys (4 dalis). Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (5 dalis).

Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad šalys – ieškovas Z. P. (paskolos davėjas) ir atsakovas S. P. (paskolos gavėjas) – 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė rašytinę paskolos sutartį. Taip pat nustatyta, kad atsakovas gavo ieškovo skolinamus pinigus – 16500 Eur – grynaisiais. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad ši paskolos sutartis nebuvo sudaryta notarine forma. Nuo 2015 m. sausio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos CK 6.871 straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija 3000,00 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Tačiau atsakovas S. P. su ieškiniu nesutinka, teigdamas, jog jis iš ieškovo pinigų nesiskolino, o 16500 Eur suma buvo investuota į jų bendrą verslą dirbant kartu nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn. pabaigos. Jie patirtas išlaidas dengdavo kartu, pelną dalinosi taip pat kartu. Ši veikla buvo tęstinio pobūdžio ir tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai turi būti kvalifikuojami kaip jungtinės veiklos.

Kad atsakovas skolinosi iš ieškovo minėtą sumą patvirtina ir 2019 m. balandžio 26 d. Tauragės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis, iš kurios matyti, kad ieškovas Z. P. kreipėsi Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariatą, kur buvo pradėtas tyrimas (tyrimo medžiaga Nr. M-1-01-00815-19), tačiau atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo teisėja savo nutartyje konstatavo, kad skolos S. P. neneigia, nesislapsto. Ikiteisminio tyrimo byloje nustatyta, kad skolos raštelis patvirtina, kad pinigai buvo skolinami, skolos neneigia ir S. P.. Ieškovas nuosekliai teigia, jog jis, vykdydamas individualią veiklą pagal patentą, užsiiminėjo automobilių remontu, kai tuo tarpu byloje nėra duomenų, jog atsakovas tuo metu, tai yra 2016 m. lapkričio mėn., dirbo kartu su ieškovu ir vykdė bendrą jungtinę veiklą. Atsakovo pateikti į bylą įrodymai (Priedai Nr. 1,2,3,4) tik patvirtina, kad šalys turėjo ir kitokių finansinių įsipareigojimų, kad ieškovas skolino atsakovui ir daugiau lėšų, tai yra, iš viso apie 31000 Eur, tačiau šioje civilinėje byloje ginčas sprendžiamas tik dėl 16500 Eur skolos. Iš to darytina išvada, kad 2016 m. lapkričio 23 d. ieškovo atsakovui perduota pinigų suma - 16500 Eur buvo kaip paskola atsakovui asmeniškai automobilių pirkimui.

Nagrinėjamoje byloje skolos dokumentas yra pas kreditorių (ieškovą), atsakovas teismui nepateikė įrodymų nei apie prievolės sugrąžinti paskolą įvykdymą, nei šią prievolę nuginčijo (CPK 178 straipsnis). Faktą, kad paskolos raštelyje nurodyta pinigų suma atsakovui buvo perduota, patvirtina atsakovo besąlygiškas įsipareigojimas šiuos pinigus grąžinti (sumokėti iki 2017 m. lapkričio 23 d.), įtvirtintas skolos raštelyje (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Nors atsakovas atsiliepime bei teisme teigia, kad pinigai buvo gauti bendro verslo pradėjimui, tačiau neginčijo paties fakto, kad raštelyje parašytas skolos gražinimo laikas, bei parašas yra parašyti jo ranka. Todėl atsakovo teiginiai, kad jis iš ieškovo minėtų pinigų neskolino, o jie buvo tik kaip indėlis į bendrą verslą – jungtinę veiklą, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Paskolos sutartyje nėra įvardijama paskolos paskirtis (bendram verslui ar pan.), nurodyta tik konkreti suma ir jos grąžinimo terminas. Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad atsakovas gavęs minėtus pinigus, pirko automobilius Prancūzijoje siekdamas naudos sau, ir nėra jokių objektyvių įrodymų, kad šalys būtų siekę bendro tikslo – gauti pelno.

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis - tai sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui, arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.). Šiuo atveju faktinės aplinkybės – automobilių pirkimas vieno iš asmenų vardu, pasirašyta 2016 m. lapkričio 23 d. paskolos sutartis, patvirtina, kad ieškovas ir atsakovas tokių pinigų paskolinimu nesiekė bendro tikslo, bei neturėjo vieningo intereso kokios tai veiklos plėtojimui, taigi tarp šalių nebuvo jungtinės veiklos santykių. Netgi tuo atveju, jei šalys ir būtų siekę kokių tai bendrų tikslų (bendro verslo), skolos raštelyje aiškiai išreikšta abiejų šalių valia – gauti pinigus bei įsipareigojimas juos grąžinti iki 2017 m. lapkričio 23 d. reiškia, kad šalys nesiekė minėtų pinigų pagrindu gauti pelno, o buvo tik atsakovo siekis gauti atitinkamą sumą bei nurodytu laiku ją grąžinti ieškovui. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką dėl paskolos teisinių santykių, teismas sprendžia, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, kuriuos ieškovas (paskolos davėjas) perdavė atsakovui (paskolos gavėjui) 2016 m. lapkričio 23 d. skolos rašteliu (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-471-450/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2014).

Minėta, jog pagal CK 6.871 str. 4 d. nuostatas, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Konkrečiu bylos atveju paskolos suma viršijo tris tūkstančius eurų ir sandoris buvo vykdomas grynais pinigais, todėl sandoris turėjo būti notarinės formos. Šias aplinkybes pripažino ir pats ieškovas.

Pagal CK 1.93 str. 3 d. nuostatas įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Pagal CK 1.80 str. 2 d. nuostatas, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija).

Teismas vertina ir tą aplinkybę, jog ieškovas, užsiimdamas individualia veikla, turėjo suvokti, kad surašomas skolos raštelis, konkrečiu atveju 2016 m. lapkričio 23 d. pinigų skolinimo lapas turi patvirtinti pinigų paskolinimo faktą, o taip pat ir įsipareigojimą juos grąžinti, todėl turėjo būti pakankamai apdairus ir rūpestingas, kad konkrečiu atveju pinigų paskolos sutartis būtų sudaryta privaloma notarine forma, o nesilaikydamas imperatyvaus įstatymo reikalavimo, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje esančių įrodymų pakanka daryti išvadą, jog minėtą sumą ieškovas 2016 m. lapkričio 23 d. paskolino, bei vertinti, kad labiau tikėtina, jog šias pinigines lėšas skolinosi būtent atsakovas S. P.. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog piniginės lėšos buvo pasiskolintos ne verslo plėtrai abiejų šalių interesais, o tik atsakovo S. P. interesais. Tuo labiau, atsakovas pats pripažįsta, kad ieškovas jam buvo anksčiau nepažįstamas, matęs jį tik kelis kartus, ir minėtu laikotarpiu apie bendrą verslą nėra pagrindo teigti. Taigi, teismas sprendžia, kad byloje esantys įrodymai nepagrindžia, jog atsakovas būtent 16500 Eur sumą pasiėmė ir panaudojo abiejų šalių interesais, dėl ko nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad egzistuoja bendroji jungtinė veikla dėl minėtos skolos grąžinimo ginčo ribose.

Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad pagal 2016 m. lapkričio 23 d. pinigų skolinimo lapą ieškovas perdavė atsakovui grynaisiais pinigais 16500 Eur sumą, tačiau ši sutartis nėra patvirtinta notaro, yra pagrindas paskolos sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento dėl įstatymų reikalaujamos notarinės sutarties formos nesilaikymo (CK 6.871 straipsnio 4 dalis, 1.93 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad konstatuoti niekinio sandorio faktą ir taikyti jo teisines pasekmes teismas privalo ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3- 355/2009). CK 1.93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, tai yra viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Taigi, atsakovo pareiga grąžinti iš ieškovo gautas pinigines lėšas kyla ne CK 6.873 straipsnio, o CK 1.80 straipsnio 2 dalies ir CK 1.93 straipsnio 5 dalies pagrindu, tai yra taikant restituciją (Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-10975-840/2019).

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pripažinus 2016 m. lapkričio 23 d. šalių pasirašytą paskolos raštelį negaliojančiu, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti jam 16500 Eur sumą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovui yra grąžinta visa ar dalis šios paskolos.

Nagrinėjamu atveju ieškovas vienu iš reikalavimų prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos 2019 m. rugsėjo 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovas patyrė 371 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškovo sumokėtas žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 371 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas šioje byloje taip pat patyrė 250 Eur advokato pagalbos išlaidų: už dokumento surašymą ir atstovavimą. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet jei jos yra ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro. Byla laikytina vidutinio sudėtingumo, ieškovo patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.2., 8.19 p.), todėl šios išlaidos laikytinos pagrįstomis, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 250 Eur ieškovo patirtų advokato padėjėjo išlaidų (CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Teismas byloje patyrė 4,98 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 79 str., 88 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. Z. P ieškinį patenkinti visiškai.

Konstatuoti, kad Z. P. ir S. P. 2016 m. lapkričio 23 d. sudaryta paskolos sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento.

Taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16500 Eur (šešiolika tūkstančių penkis šimtus eurų) skolos, 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos 16500 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2019 m. rugsėjo 26 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą, 371 Eur (tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ieškovo Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,98 Eur (keturis eurus 98 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (bylinėjimosi išlaidas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AN DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660, įmokos pavadinimas - ,,bylinėjimosi išlaidos“).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.