- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-25
- Bylos Nr.
- e2-10975-840/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00373-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- L. A.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovei L. A. dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinys
1. Ieškovė A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. A. prašydama (b. l. 1–4):
1.1. Konstatuoti niekinio sandorio faktą 2015 m. rugsėjo 15 d. paskolos atžvilgiu ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1700,00 Eur;
Šalies argumentai
1.2. Ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 5,00 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.3. Ieškovės naudai iš atsakovės priteisti žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti bylos nagrinėjimo eigoje.
II. Šalių pozicijos
2. Teismo posėdžio metu ieškovės A. B. atstovas advokatas R. M. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
3. Atsakovė L. A. teismo posėdžio metu su ieškovės A. B. ieškiniu iš dalies sutiko, t. y. sutiko dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir restitucijos taikymo – 1700,00 Er priteisimo, – tačiau nesutiko dėl 5,00 proc. metinių palūkanų, žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
III. Šalių argumentai
4. Teismo posėdžio metu ieškovės A. B. atstovas advokatas R. M. ieškinį palaikė šiais argumentais:
4.1. Ieškovė A. B. (kaip paskolos davėja) ir atsakovė L. A. (kaip paskolos gavėja) 2015 m. rugsėjo 15 d. sudarė paskolos sutartį (b. l. 5), kuria ieškovė atsakovei paskolino 5000,00 Eur. Visą paskolos sumą – 5000,00 Eur – ieškovė išmokėjo atsakovei paskolos sutarties sudarymo dieną grynaisiais pinigais. Vadovaujantis sutarties sąlygomis, suteikta paskola beprocentė. Atsakovė paskolą įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. balandžio 15 d. Sutartyje įrašyta paskolos grąžinimo data 2015 m. balandžio 15 d., ankstesnė už paskolos sutarties sudarymo datą, yra sutarties šalių rašymo apsirikimo klaida. Šalys dėl savo neatidumo ir teisinių žinių stokos paskolos sutartį sudarė paprasta rašytine forma, nors, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.871 straipsnio 4 dalimi, turėjo pareigą sudaryti notarine forma. Nepaisant įstatymu numatytos formos nesilaikymo, šalys sutartį vykdė: ieškovė paskolos sumą išmokėjo, o atsakovė paskolą iš dalies grąžino. Atsakovė L. A. ieškovei A. B. paskolą pradėjo grąžinti grynaisiais pinigais 2016 m. birželio 9 d. Tądien atsakovė ieškovei grąžino 700,00 Eur, 2016 m. rugsėjo 22 d. – 700,00 Eur, 2016 m. lapkričio 25 d. – 800,00 Eur, 2016 m. gruodžio 27 d. – 300,00 Eur, 2017 m. balandžio 25 d. – 300,00 Eur, 2017 m. birželio 27 d. – 200,00 Eur, 2017 m. rugpjūčio 7 d. – 300,00 Eur. Iš viso atsakovė L. A. ieškovei A. B. grąžino 3300,00 Eur. Visus šiuos atsakovės skolos grąžinimus ieškovė patvirtino savo parašais sudarytos paskolos sutarties egzemplioriuose. Mokėjimus pagal šalių sudarytą paskolos sutartį atsakovė nustojo vykdyti 2017 m. rugpjūčio 7 d. Ieškinio pateikimo teismui dieną atsakovės L. A. negrąžinta paskolos suma, kurios ieškovė A. B. ir reikalauja iš atsakovės, yra 1700,00 Eur. Ieškovė ne kartą bandė su atsakove susisiekti, tačiau pastaroji vengia bendrauti, neatsiliepia į skambučius, nepriima paštu siunčiamų raginimų (b. l. 6), dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą.
4.2. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (Lietuvos Respublikos CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis Nr. 3K-7-430/ 2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „pinigus gavau“, „ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir panašiai), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Taip pat kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatymo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties Nr. e3K-3-361-378/ 2016 31 punktas). Nagrinėjamu atveju ginčo sutarties teksto formuluotė „Paskolos davėjas skolina, o Paskolos gavėjas pasiskolina <...>“ patvirtina, kad paskolos sumą ieškovė A. B. perdavė atsakovei L. A., o atsakovė priėmė sutarties sudarymo metu. Paskolos suteikimo faktą taip pat patvirtina aplinkybė, kad atsakovė sutartį iš dalies vykdė ir jau yra grąžinusi didesnę gautos paskolos dalį. Lietuvos Respublikos CK 6.871 straipsnis nustato reikalavimus paskolos sutarties formai, šio straipsnio 4 dalis nustato, jog jeigu paskolos suma viršija 3000,00 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Ši nuostata įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d. Kaip matyti iš šalių sudarytos 2015 m. rugsėjo 15 d. paskolos sutarties turinio, paskolos suma viršija 3000,00 Eur, tačiau sutartis nepatvirtinta notaro. Todėl šiuo konkrečiu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos CK 1.93 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios nustato, jog įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Lietuvos Respublikos CK 1.93 straipsnio 5 dalis numato: jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda Lietuvos Respublikos CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, t. y. kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Lietuvos Respublikos CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Taigi, šiuo atveju taikant restituciją, atsakovė L. A. turi grąžinti ieškovei likusią negrąžintą gautos pinigų sumos dalį – 1700,00 Eur.
Atsiliepimas
5. Atsakovės L. A. atsiliepime į ieškovės A. B. ieškinį nurodytas aplinkybes, jog ieškovės prašomas pripažinti niekiniu sandoris iš esmės buvo sudarytas ieškovei laiduojant už ieškovės giminaitės ar globotinės I. P. įsiskolinimą atsakovės vadovaujamai (duomenys neskelbtini), UAB, ieškovės A. B. atstovas advokatas R. M. teismo posėdžio metu įvertino kaip atsakovės bandymą pateisinti skolos ieškovei negrąžinimą. Ieškovės A. B. nesiejo ir nesieja jokie teisiniai santykiai nei su atsakovės nurodyta (duomenys neskelbtini), UAB, nei su I. P.. Šalių 2015 m. rugsėjo 15 d. sudaryta paskolos sutartis savo esme buvo tik paskolos sutartis ir ja nebuvo sprendžiami kitų asmenų teisiniai santykiai.
6. Atsakovė L. A. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškovės A. B. ieškinį išdėstytą poziciją (b. l. 17–20) ir atsikirtinėjo šiais argumentais:
6.1. Iš tiesų ieškovė A. B. (kaip paskolos davėja) ir atsakovė L. A. (kaip paskolos gavėja) 2015 m. rugsėjo 15 d. sudarė rašytinę paskolos sutartį (b. l. 5), kuria ieškovė atsakovei paskolino 5000,00 Eur. Visą paskolos sumą – 5000,00 Eur – ieškovė išmokėjo atsakovei paskolos sutarties sudarymo dieną grynaisiais pinigais. Vadovaujantis sutarties sąlygomis, suteikta beprocentė paskola. Atsakovė paskolą įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. balandžio 15 d. Sutartyje įrašyta paskolos grąžinimo data 2015 m. balandžio 15 d., ankstesnė už paskolos sutarties sudarymo datą, yra sutarties šalių rašymo apsirikimo klaida. Šalys dėl savo neatidumo ir teisinių žinių stokos paskolos sutartį sudarė paprasta rašytine forma, nors, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.871 straipsnio 4 dalimi, turėjo pareigą sudaryti notarine forma. Nepaisant įstatymų numatytos formos nesilaikymo, šalys sutartį vykdė: ieškovė paskolos sumą išmokėjo, o atsakovė paskolą iš dalies grąžino. Atsakovė L. A. ieškovei A. B. paskolą pradėjo grąžinti grynaisiais pinigais 2016 m. birželio 9 d. Tądien atsakovė ieškovei grąžino 700,00 Eur, 2016 m. rugsėjo 22 d. – 700,00 Eur, 2016 m. lapkričio 25 d. – 800,00 Eur, 2016 m. gruodžio 27 d. – 300,00 Eur, 2017 m. balandžio 25 d. – 300,00 Eur, 2017 m. birželio 27 d. – 200,00 Eur, 2017 m. rugpjūčio 7 d. – 300,00 Eur. Iš viso atsakovė L. A. ieškovei A. B. grąžino 3300,00 Eur. Visus šiuos atsakovės skolos grąžinimus ieškovė patvirtino savo parašais sudarytos paskolos sutarties egzemplioriuose. Mokėjimus pagal šalių sudarytą paskolos sutartį atsakovė nustojo vykdyti po 2017 m. rugpjūčio 7 d. Ieškinio pateikimo teismui dieną atsakovės L. A. negrąžinta paskolos suma, kurios ieškovė A. B. ir reikalauja iš atsakovės L. A., yra 1700,00 Eur. Dėl šių aplinkybių atsakovė L. A. sutinka su ieškovės A. B. ieškinio reikalavimu konstatuoti niekinio sandorio faktą 2015 m. rugsėjo 15 d. paskolos atžvilgiu ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1700,00 Eur. Tačiau atsakovė L. A. nesutinka su ieškovės A. B. ieškinio reikalavimais priteisti iš atsakovės 5,00 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti bylos nagrinėjimo eigoje, kadangi atsakovė iš ieškovės ar jos atstovo advokato nėra gavusių jokių raginimų sumokėti skolą/ pretenzijų (b. l. 6) ir neturėjo galimybės išspręsti susidariusios situacijos ne teismo keliu. Ieškovė telefonu jai yra grasinusi skolos išieškojimą perduoti skolų išieškojimo įmonei, tačiau jokios kalbos apie advokatus ir teismą su ieškove nėra buvę. Apie ieškovės A. B. jai pareikštą ieškinį teisme atsakovė L. A. sužinojo visiškai atsitiktinai 2019 m. balandžio 15 d. įėjusi į teismų elektroninių paslaugų portalą e.teismas.lt.
6.2. Atsakovė L. A. nuo 2013 m. buvo (duomenys neskelbtini), UAB (tuo metu – (duomenys neskelbtini)) direktorė (b. l. 21–22). Ieškovės A. B. prašymu ši įmonė ieškovės giminaitei ar globotinei I. P., vykdžiusiai individualią veiklą (b. l. 23), pradedant nuo 2013 m. liepos 8 d. davė/ perdavė prekių komisinei prekybai, už kurias I. P. su įmone atsikaitydavo bankiniu pavedimu pardavusi prekes. 2014 m. liepos 17 d. I. P., patyrusi skaudžių netekčių šeimoje ir pablogėjus jos sveikatai, grąžino įmonei neparduotas prekes, tačiau susidarė 1760,00 Eur dydžio įsiskolinimas už iš įmonės paimtas ir jau parduotas prekes, kurių I. P. nebuvo apmokėjusi. I. P. nuolat skundėsi bloga sveikata, nedidelėmis pajamomis ir vis žadėjo atsiskaityti dalimis, kai tik pagerės jos padėtis. O ieškovė A. B. žodžiu laidavo už I. P. ir geranoriškai 2015 m. rugsėjo 15 d. paskolino atsakovei L. A. 5000,00 Eur. Atsakovė kreipėsi į ieškovę prašydama padėti atgauti iš I. P. skolą. Susisiekusi su I. P., ieškovė A. B. sužinojo, kad I. P. finansinė ir sveikatos būklė vis dar bloga. Atsakovė L. A. nesikreipė dėl skolos išieškojimo iš I. P. nei į skolų išieškojimo įmonę, nei į teismą. tačiau paprašė ieškovės A. B. leisti jai – atsakovei – grąžinti likusią 1700,00 Eur skolą tokiomis dalimis ir terminais, kokiais I. P. grąžins skolą atsakovės vadovaujamai įmonei (duomenys neskelbtini), UAB, tačiau ieškovė pagrasino, kad kreipsis dėl skolos išieškojimo į skolų išieškojimo įmonę.
7. Paklausta, teismo posėdžio metu atsakovė L. A. paaiškino, kad ieškovei A. B. ji negrąžino būtent tiek pinigų, kiek jos vadovaujamai įmonei (duomenys neskelbtini), UAB yra skolinga ieškovės giminaitė ar globotinė I. P.. Atsakovė norėjo, kad ieškovė prisiimtų giminaitės ar globotinės skolą. Tada jos būtų viena su kita atsiskaičiusios – įskaičiusios viena kitos skolą. Paprašyta padėti atgauti iš I. P. skolą, ieškovė A. B. nusišalino nuo šios problemos sprendimo pareikšdama, kad ji su šiuo reikalu neturi nieko bendro ir nenori turėti. Atsakovė L. A. niekada nėra ieškovei atsisakiusi grąžinti skolą ir yra pasirengusi ją grąžinti, kai tik pagerės jos finansinė būklė, nes ji taip pat yra patyrusi sunkių momentų. Šiuo metu jos vadovaujamos įmonės finansinė būklė yra pagerėjusi. 2015 m. rugsėjo 15 d. paskolos sutartimi (b. l. 5) iš ieškovės A. B. gauti pinigai – 5000,00 Eur paskola – buvo panaudoti po (duomenys neskelbtini) bankroto atsakovės L. A. įsteigtos naujos įmonės (duomenys neskelbtini), UAB patalpoms įrengti – biuro remontui. Jei I. P. būtų atsiskaičiusi su įmone, gal būtų nereikėję skolintis pinigų iš ieškovės A. B..
IV. Ieškinys tenkintinas
V. Ginčo esmė
8. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl šalių 2015 m. rugsėjo 15 d. sudarytos paskolos sutarties teisinio vertinimo ir jos pasekmių, dėl ieškovės A. B. iš atsakovės L. A. reikalaujamų priteisti metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.
VI. Faktinės aplinkybės
9. Pagal bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus matyti, kad:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Ieškovė A. B. (paskolos davėja) ir atsakovė L. A. (paskolos gavėja) 2015 m. rugsėjo 15 d. sudarė rašytinę paskolos sutartį (b. l. 5). Paskolos sutartyje nurodyta, kad paskolos davėja skolina, o paskolos gavėja pasiskolina 5000,00 Eur, kuriuos paskolos gavėja įsipareigoja grąžinti iki 2015 m. balandžio 15 d. (Sutarties 1 punktas). Teismo posėdžio metu ieškovės A. B. atstovas advokatas R. M. ir atsakovė L. A. nurodė, jog atsakovė ieškovės skolinamus pinigus – 5000,00 Eur – gavo grynaisiais ir įsipareigojo juos grąžinti iki 2016 m. balandžio 15 d. Paskolos sutarties 1 punkte nurodytas ankstesnis už paskolos sutarties sudarymo datą pinigų grąžinimo treminas (iki 2015 m. balandžio 15 d.) yra sutarties šalių rašymo apsirikimo klaida. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Pagal nurodytos sutarties 3 punktą šalys sutarė, kad ši paskolos sutartis yra neatlygintinė – palūkanos nenumatomos. Atsakovė L. A. ieškovei A. B. skolą pradėjo grąžinti grynaisiais pinigais 2016 m. birželio 9 d. Tądien atsakovė ieškovei grąžino 700,00 Eur, 2016 m. rugsėjo 22 d. – 700,00 Eur, 2016 m. lapkričio 25 d. – 800,00 Eur, 2016 m. gruodžio 27 d. – 300,00 Eur, 2017 m. balandžio 25 d. – 300,00 Eur, 2017 m. birželio 27 d. – 200,00 Eur, 2017 m. rugpjūčio 7 d. – 300,00 Eur, ką patvirtina paskolos sutartyje ranka padaryti ieškovės A. B. įrašai ir parašai. Taip pat ranka paskolos sutartyje įrašyta, kad liko 1700,00 Eur skola. Teismo posėdžio metu atsakovė L. A. pripažino 1700,00 Eur skolą ieškovei A. B. pagal 2015 m. rugsėjo 15 d. jų sudarytą paskolos sutartį. Ginčo dėl šių aplinkybių taip pat nėra. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad ši paskolos sutartis nebuvo sudaryta notarine forma.
9.2. Ieškovės A. B. atstovas advokatas R. M. 2018 m. spalio 11 d. registruotu laišku išsiuntė atsakovei L. A. pretenziją dėl 2015 m. rugsėjo 15 d. paskolos sutarties nevykdymo, t. y. 1700,00 Eur skolos sumokėjimo, paskolos sutartyje atsakovės nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)). Duomenų apie šios pretenzijos įteikimą atsakovei L. A. nėra (b. l. 6).
9.3. Pagal atsakovės L. A. teismui pateiktą 2016 m. vasario 11 d. Juridinių asmenų registro išrašą atsakovė L. A. nuo 2013 m. balandžio 9 d. buvo (duomenys neskelbtini), UAB vadove (b. l. 21–22). Įmonės veikla: prekyba, gamyba, paslaugos.
9.4. Atsakovės L. A. teismui pateiktoje Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. kovo 30 d. pažymoje (b. l. 23) nurodyta, kad I. P. nuo 2012 m. balandžio 2 d. vykdė individualią veiklą – užsiėmė kitų prekių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse.
9.5. Ieškovė A. B., reikšdama ieškinį atsakovei L. A. dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo, sumokėjo 38,00 Eur dydžio žyminį mokestį (b. l. 8). Šioje civilinėje byloje ieškovė A. B. naudojosi teisine advokato pagalba (b. l. 7), tačiau nepateikė teismui teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiančių dokumentų/ įrodymų.
9.6. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje – 7,10 Eur.
VII. Teisinis vertinimas
10. Teismas asmenų pažeistas civilines teises gina įstatymų nustatyta tvarka ir būdais, neviršydamas savo kompetencijos bei nepažeisdamas civilinių teisių įgyvendinimo ir gynybos dispozityviškumo principo (Lietuvos Respublikos Ck 1.137 ir 1.138 straipsniai).
11. Pažymėtina, kad civiliniams teisiniams santykiams taikytini civilinių teisinių santykių atsiradimo metu galiojantys teisės aktai, t. y. teisiniam ginčui išspręsti gali būti taikomos ir teisės normos, kurios bylos nagrinėjimo metu jau yra netekusios galios, tačiau kurios galiojo teisinių santykių tarp ginčo šalių atsiradimo metu.
Motyvuojamoji dalis
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 2 straipsnio nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnyje nurodytas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis).
13. Nagrinėju atveju ieškovė A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. A. ne dėl skolos priteisimo, o dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo, t. y. prašydama konstatuoti niekinio sandorio faktą 2015 m. rugsėjo 15 d. paskolos atžvilgiu ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1700,00 Eur. Įvertinęs šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus teismas daro išvadą, jog ieškovės A. B. pasirinktas gynybos būdas yra tinkamas. Jei sandoris yra niekinis, jis yra negaliojantis nuo pat jo sudarymo momento ir nesukelia jame numatytų teisinių pasekmių, net jei sutarties/ sandorio šalys jį patvirtina Lietuvos Respublikos CK 1.78 straipsnio 1 dalis.
14. Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (Lietuvos Respublikos CK 6.156 straipsnio 1 dalis).
15. Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.71 straipsnio 1 dalį sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (Lietuvos Respublikos CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 1.73 straipsnyje yra nurodyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma. Tačiau Lietuvos Respublikos CK 1.74 straipsnyje yra nurodyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti notarine forma: daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip; vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė); uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, išskyrus atvejus, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, arba uždarosios akcinės bendrovės akcijos parduodamos sudarius valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį; kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas nustato privalomą notarinę formą.
16. Lietuvos Respublikos CK 6.870 straipsnio 1 dalyje paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis/ sandoris, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (Lietuvos Respublikos CK 6.870 straipsnio 2 dalis), t. y. paskolos sutartis yra realinė. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad šalys – ieškovė A. B. (paskolos davėja) ir atsakovė L. A. (paskolos gavėja) – 2015 m. rugsėjo 15 d. sudarė rašytinę paskolos sutartį (b. l. 5). Taip pat nustatyta, kad atsakovė L. A. gavo ieškovės A. B. skolinamus pinigus – 5000,00 Eur – grynaisiais. Dalį paskolos atsakovė ieškovei grąžino taip pat grynaisiais pinigais. Likusi negrąžintos paskolos dalis – 1700,00 Eur. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad ši paskolos sutartis nebuvo sudaryta notarine forma. Nuo 2015 m. sausio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos CK 6.871 straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija 3000,00 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.
17. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.78 straipsnį sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (1 dalis). Sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris (2 dalis). Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai (3 dalis). Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys (4 dalis). Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (5 dalis).
18. Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Nesilaikius notarinės sandorio formos laikoma, kad toks sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir yra niekinis (Lietuvos Respublikos CK 1.80 straipsnis). Lietuvos Respublikos CK 1.93 straipsnio 5 dalis numato: jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda Lietuvos Respublikos CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, t. y. kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.
19. Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės A. B. ieškinio reikalavimas konstatuoti niekinio sandorio faktą 2015 m. rugsėjo 15 d. paskolos atžvilgiu ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės L. A. ieškovės naudai 1700,00 Eur – yra tenkintinas. Taip pat iš atsakovės L. A. priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą sumą – 1700,00 Eur – nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, priteisiant procesines palūkanas, visiškai nesvarbu, ar atsakovė L. A. gavo ieškovės A. B. 2018 m. spalio 11 d. registruotu paštu atsakovei išsiųstą pretenziją dėl 2015 m. rugsėjo 15 d. paskolos sutarties (1700,00 Eur skolos) (b. l. 6), t. y. ar ji buvo įspėta dėl ieškovės kreipimosi į teismą, ar ne.
20. Nors atsakovė L. A. atsiliepime į ieškovės A. B. ieškinį ir teismo posėdžio metu teigė, jog ieškovės prašomas pripažinti niekiniu sandoris – 2015 m. rugsėjo 15 d. paskolos sutartis – iš esmės buvo sudarytas ieškovei A. B. laiduojant už ieškovės giminaitės ar globotinės I. P. įsiskolinimą atsakovės vadovaujamai (duomenys neskelbtini), UAB, teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovės A. B. ir atsakovės L. A. 2015 m. rugsėjo 15 d. sudaryta paskolos sutartis iš esmės buvo tik paskolos sutartis ir ja nebuvo sprendžiami kitų asmenų – I. P. ir (duomenys neskelbtini), UAB – teisiniai santykiai. Teismo posėdžio metu atsakovė L. A. nurodė, jog pinigus iš ieškovės A. B. skolinosi po (duomenys neskelbtini) bankroto atsakovės L. A. įsteigtos naujos įmonės (duomenys neskelbtini), UAB patalpoms įrengti – biuro remontui.
VII. Bylinėjimosi išlaidos
21. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos, pavyzdžiui, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai). Jų paskirstymas (atlyginimas) tarp proceso subjektų vykdomas pagal bendrąjį principą – pareiga kompensuoti procesą laimėjusios šalies ir valstybės išlaidas tenka pralaimėjusiai bylą šaliai (Lietuvos Respublikos CPK 93 ir 96 straipsniai), – tačiau teismas gali nukrypti nuo šios įstatyme įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 4 dalis ir 96 straipsnio 5 dalis).
22. Nagrinėjamu atveju ieškovė A. B., pareikšdama ieškinį, sumokėjo 38,00 Eur dydžio žyminį mokestį (b. l. 8). Šioje civilinėje byloje ieškovė A. B. naudojosi teisine advokato pagalba (b. l. 7), tačiau nepateikė teismui teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiančių dokumentų/ įrodymų. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje – 7,10 Eur.
23. Teismas, atsižvelgęs į šios bylos esmę ir šalių elgesį, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo įstatyme įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, todėl, patenkinus ieškovės A. B. išekinį, iš atsakovės L. A. priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos: 38,00 Eur žyminio mokesčio ieškovei A. B. ir 7,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. B. ieškinį tenkinti.
Konstatuoti, kad A. B. ir L. A. 2015 m. rugsėjo 15 d. sudaryta paskolos sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento.
Taikyti restituciją – priteisti iš L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1700,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų 00 ct).
Priteisti iš L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą (1700,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 38,00 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 7,10 Eur (septynis eurus 10 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.