Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja V. Raščiuvienė Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00976-2011-6

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 4 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. M. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-7-446/2013 pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui D. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto padalinimo bei atsakovo D. M. priešieškinį ieškovei J. M., tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, uždarajai akcinei bendrovei „Katalogas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „SNORO lizingas“ dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto padalinimo, pagal trečiųjų asmenų UAB „Katalogas“, UAB „SNORO lizingas“savarankiškus ieškinius dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies .

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( ex officio), išskyrus bylas, nurodytas šio Kodekso XIX (šeimos teisinių santykių bylos) ir XX skyriuose ir V dalyje, kuriose apeliacinės instancijos teismas nėra varžomas apeliaciniame skunde nurodomų ribų. Apeliacine tvarka pirmiausia yra patikrinama, ar nėra absoliučių negaliojimo pagrindų, jų nenustačius, apeliacinis skundas yra nagrinėjamas iš esmės. Šios kategorijos bylose teismas turi teisę viršyti apeliacinio skundo ribas. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Kasacinis teismas savo praktikoje suformulavęs lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų vykdymo vertinimo taisykles, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. K. v. M. K., bylos Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. Š. v. B. Š., bylos Nr. 3K-3-625/2012).

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos aplinkybės (sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; neištikimybė; žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; palikimas šeimos ir visiškas nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus), kurioms (ar kuriai iš jų) esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija.

Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą (ieškovo padaryto tyčinio nusikaltimo faktą, žiaurų elgesį su sutuoktiniu, šeimos palikimą ir visišką nesirūpinimą ja, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Byloje surinkti įrodymai neteikia pagrindo išvadai, kad santuoka iširo dėl kurio nors vieno iš sutuoktinių kaltės. Byloje nustatyta, kad apelianto ir ieškovės šeima faktiškai iširo 2011rugsėjo 26 d., kai atsakovas po konflikto paliko ieškovę ir išsikėlė gyventi į kitą gyvenamąją vietą. Ieškovė kreipėsi į teismą 2011 gruodžio 15 dėl santuokos nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas sprendimą šioje byloje priėmė 2013 m sausio 15 d. ir santuoką nutraukė, remdamasis prezumpcija dėl santuokos nutraukimo, t.y. kad atsakovas 2011 rugsėjo mėnesį paliko šeimą ir ja nesirūpina daugiau kaip vienerius metus. Kolegija su tuo nesutinka, nes teismas turėjo vertinti šalių santykius, santuokinių pareigų vykdymą iki faktinio santuokos iširimo, t.y. iki 2011-09-26.Pažymėtina, kad ieškovė šia prezumpcija ir nesirėmė pirmajame ieškinyje (1 t. 2–4 b. l.). Šiuo klausimu yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, kad teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, į kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias aplinkybes (2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-160/2013 ir kt.).Vertindamas tik sprendime nurodytą aplinkybę po faktinio santuokos iširimo pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas dėl sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo. Abi šalys kaltina viena kitą, netinkamai vykdžius santuokines pareigas. Ieškovė vis keitė ieškinio pagrindą, teikdama naujus patikslintus ieškinius ir kaltina santuoką iširus dėl atsakovo elgesio, nes šis girtavo, triukšmavo, naudojo smurtą, tačiau jokių objektyvių įrodymų apie girtavimą, triukšmavimą neteikė, rėmėsi tik savo paaiškinimais (1t., 2-3,1,2 t., 97-99 b. l.).Taip pat atsakovas teikė keletą priešieškinių, kaltindamas ieškovę pažeidus santuokines pareigas, nurodydamas, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, t.y. dėl ieškovės netinkamo charakterio, norėjimo dominuoti tarpusavio santykiuose, sprendimų priėmimo nesuderinus su sutuoktiniu, alkoholio vartojimo, smurto jo atžvilgiu panaudojimo (1 t., 145-150 b. l.). Abu sutuoktiniai kaltino vienas kitą abipusiu smurto panaudojimu. Byloje yra pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr.40-67-1-AT-155, kurioje fiksuojamas abiejų sutuoktinių smurto panaudojimas vienas kito atžvilgiu. Nors ieškovė nurodo, kad jai buvo išmuštas dantis, tokių duomenų nėra šioje medžiagoje. Papildomai atsakovas pateikė duomenis (5 t., 14-16) apie patirtus sužalojimus šio konflikto metu, apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr.67-1-00371-11 J. M. ir A. N., kur jis kaltino, kad žmona sudavė pliauska į kaktą, tuo padarė kūno sužalojimus, kurie užfiksuoti specialisto išvadoje dėl D. M. sveikatos sužalojimo. Abu ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, šalims pasiūlyta kreiptis privataus kaltinimo tvarka, todėl nekonstatuota nei vieno iš jų kaltė. Po faktinio santuokos iširimo pagal atsakovo pareiškimą pradėta medžiaga Nr.731086, kurioje atsakovas kaltino ieškovę įžeidinėjimu, grasinimais. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje 2011-12-06 d. Šiaulių miesto policijos komisariato nutarimu konstatuota , jog ieškovės veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str.2 dalyje požymių, bet dėl to, jog ši veika neturi visuomeninės reikšmės ir ja nebuvo padaryta žala asmeniui, kuris negali apginti savo interesų, buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, pasiūlant kreiptis privataus kaltinimo tvarka.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku.

Apeliantas faktiškai neskundžia sprendimo dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nurodydamas, kad jis dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neprieštaravo, bet buvo pateikęs prašymą patikrinti informaciją apie ieškovės psichinės sveikatos būklę. Atsiliepime į ieškinį atsakovas patvirtino, kad jis neprieštarauja dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, tai nurodė ir parengiamajame posėdyje (1 t., 29-30,52 b. l.).Tam neprieštaravo ir Vaiko teisių apsaugos skyrius, atstovaujantis vaiko interesus.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras.Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, artimųjų giminaičių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes) ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007 ir kt.).Teismas atsižvelgė į konkrečias bylos aplinkybes, atsižvelgė į vaiko amžių, prisirišimą prie mamos, kitas anksčiau nurodytas svarbias aplinkybes ir pagrįstai mažametės dukters gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.

Atsakovas nurodo, kad teismas netyrė jo nurodytų aplinkybių dėl ieškovės psichinės būsenos, nes ieškovei gyvenant antroje santuokoje, ši bandė gyvenimą baigti savižudybe. Teismui buvo pateiktas neoriginalus atsakovo raštas (1t., 41-44 b.l.).Pažymėtina, kad teismui visi procesiniai dokumentai, prašymai pateikiami originalūs, nes priešingu būdu negalima identifikuoti jį pateikusį asmenį. Be to iš šio rašto matyti, kad atsakovas nurodo apie aplinkybes, galimai buvusias praeityje. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadas dėl ieškovės blogos psichinės būsenos, sudarančios pagrindą teismui tirti šią aplinkybę. Tuo metu byloje atsakovą atstovavo advokatas, kuris tokio prašymo neteikė. Vaiko interesus atstovaujanti institucija neturėjo jokių duomenų apie ieškovės blogą psichinę būklę. Apie tai, kad dukters gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su mama, gavęs apeliacinį skundą VTAS irgi nenustatė (5 t., 34 b. l.).Pažymėtina, kad ir pats atsakovas nereiškė prašymo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo.

Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarką, ši tvarka nustatoma, atsižvelgiant į vaiko interesus, į ką atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė bendrauti su atskirai gyvenančiais tėvais. Pirmosios instancijos teismas nustatė laiko atžvilgiu neribotą atsakovo bendravimo tvarką su dukra, nustatant, kad šis bendravimas vyks vaiko motinos namuose, suderinus dėl susitikimo su vaiku prieš tris dienas. Teisėjų kolegija sutinka su šia teismo išvada, kuri šiuo metu atitinka mažamečio vaiko interesus. Sprendimo priėmimo metu šalių dukra Atėnė buvo 3 metų amžiaus, teismas nustatė, kad atsakovas daugiau kaip 1 metai nebendravo su dukra. Sutiktina, kad dukrai esant tokio amžiaus ir ilgą laiką nesimačius su tėvu, vaiko emociniai ryšiai su tėvu yra labai susilpnėję, juos reikia atkurti palaipsniui. Dukrą išvežus iš įprastos jai aplinkos, ji patirtų stresą, kas neigiamai atsilieptų vaiko emocinei būsenai, raidai. Atkūrus emocinius ryšius, atsakovas turi teisę kreiptis į teismą dėl naujos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kas ir buvo nurodyta sprendime. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje, sprendžia, kad teismas pirmiausia įvertino mažamečio vaiko interesus ir nustatė šiuo metu jo interesus atitinkančią bendravimo tvarką.

Dėl išlaikymo dydžio.

Atsakovas nurodo, kad nustatytas išlaikymo vaikui dydis 400 Lt per mėnesį pažeidžia jo bei kitos dukters interesus, be to ieškovė vaiko išlaikymui 2011 spalio mėnesį gavo 10 000 Lt. Ieškovė tuo tarpu teigia, jog ši suma buvo skirta kaip kompensacija už pagerinimus, įdėtus į atsakovo butą (duomenys neskelbtini), kur ji įdėjo savo asmenines lėšas, pardavus jos asmenine nuosavybe priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Atsakovas jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybės dėl išlaikymo vaikui sumokėjimo nepateikė. Tai yra tikslinė išmoka, todėl ji turėjo būti atitinkamai įforminta, kokiam tikslui yra skiriama. Ieškovė nuosekliai bylos procese analogiškai aiškino šias aplinkybes, be to ieškiniu prašė papildomai priteisti 10 000 Lt už atliktus pagerinimus atsakovo bute. Šis atsakovo argumentas atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 str.).

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuri skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu buvo 1 000 Lt. Išlaikymo prievolė abiejų tėvų yra lygi ( CK 3.192 straipsnio 1,3 dalys ).

Teismas negali priteisti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Pagal atsakovo nurodytas pajamas jis gauna 1050 Lt. Atsakovas nurodo, kad atskaičius mokesčius bei sumas pagal vykdomuosius raštus antstoliams , jam išmokama apie 600 Lt. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atsakovas pateikė duomenis apie aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo žinomos priimant teismo sprendimą, t.y. kad 2013 -01 -22 d. atsakovui gimė dukra V. M.(5 t., 5 b. l.). Tačiau ši aplinkybė negalėtų turėti įtakos priimtam teismo sprendimui, kuris buvo priimtas, neesant šios aplinkybės, atsakovas gali kreiptis dėl sprendimo peržiūrėjimo ir išlaikymo sumažinimo.

Pirmosios instancijos teismas šalių dukters A., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisė 400 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį, pripažindamas, kad dukters išlaikymui reikalinga skirti 800 Lt. Ieškovė pateikdama sąmatą, neteikė įrodymų apie faktines išlaidas dukrai išlaikyti. Pateikdama išlaidų apskaičiavimą, ieškovė įtraukė tokias išlaidas, kaip išlaidas mokyklinėms reikmėms, nors dukra yra 3 metų ir tokios išlaidos nėra reikalingos (1 t., 12 b. l.). Be to ieškovė skaičiuoja išlaidas vaistams, nors duomenų apie reikalingumą pirkti vaistus, blogą dukters sveikatos būklę nepateikia. Teisėjų kolegija įvertinusi ieškovės dukters poreikių paskaičiavimą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė gyvena kaimo vietovėje, į dukters amžių, pripažįsta pakankamą išlaikymo dydį 600 Lt, kurio pusę turi teikti ir atsakovas. Ieškovė sprendimo priėmimo metu buvo bedarbė, todėl negali užtikrinti dukters poreikių patenkinimo. Juos stengiasi patenkinti, dirbdama papildomus darbus,-megzdama, augindama daržoves Atsižvelgtina, kad abi šalys gavo papildomas pajamas, pardavus nekilnojamą turtą. Nors atsakovas nurodo, kad yra atliekami išskaitymai pagal vykdomuosius raštus, tačiau netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.), todėl apelianto samprotavimai apie prisiimtų įsipareigojimų kitiems asmenims vykdymą, esant pareigai išlaikyti vaiką, patenkinti jo bent minimalius poreikius, sudaryti sąlygas augti, vystytis, neatleidžia jo nuo pareigos teikti būtiną išlaikymą vaikui. Šias aplinkybes ieškovas turėjo įvertinti, prisiimdamas kitus įsipareigojimus. Be to, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis ėmėsi priemonių rasti labiau apmokamą darbą ir gauti daugiau pajamų, ar ieškojo papildomo uždarbio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei įvertinus šalių dukters amžių, jos poreikius, atsakovo galimybes teikti išlaikymą, priteistas išlaikymo dydis mažintinas iki 300 Lt.

Dėl atsakovo daiktų grąžinimo.

Kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, grįsdama savo reikalavimus, atsikirtimus (CPK 178 str.).Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas tokių įrodymų apie priešieškinyje nurodytų asmeninių daiktų buvimą pas ieškovę, nepateikė, todėl šis reikalavimas ir buvo atmestas (CPK 178 str.).Dalį atsakovo reikalavimų, kaip grąžinti darbo įrankius, rūbus, mokyklos baigimo dokumentus teismas pagrįstai atmetė, kaip jų nekonkretizavus. Kiti reikalavimai-dėl socialinio draudimo pažymėjimo, paso negrąžinimo pripažintini nepagrįstais, nes bylos aplinkybės rodo, kad atsakovas turi šiuos dokumentus. Šioje apeliacinio skundo dalyje atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Nepagrįstas atsakovo argumentas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, nes jis nebuvo pareiškęs tokio prašymo.

Dėl sutuoktinių prievolių.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutuoktinių prievolių pobūdis (asmeninė ar bendroji prievolė) nepreziumuojamas. Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą vienam iš sutuoktinių, santuokos bei pagal sudarytą sandorį panaudoto turto šeimos interesais faktas savaime nereiškia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles. Taip pat nurodė, kad CK 3.92 str. 2 d. įtvirtinta kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nereiškia, kad vieno iš sutuoktinių vardu sudarytas sandoris laikomas sudarytu šeimos interesais, t.y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 str. prasme. Sudaryti paskolos sutartį nereikalingas kito sutuoktinio sutikimas žodžiu ar raštu, todėl tam, kad atsakovo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta, atsakovas turi pareigą įrodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010). Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo prašymą pripažinti solidariomis turtines prievoles atsiradusias pagal atsakovo paimtus 9 kredito sutartis (1 t., 169 b. l.) bei priteisti iš ieškovės pusę šių kreditų sumos. Kolegija sutinka su šia teismo išvada, kad pagrįstai spręsta, jog nėra pagrindo paskolos sutartis pripažinti bendra sutuoktinių prievole. Atsakovas pateikia 2009-05-29 d. PVM sąskaitą-faktūrą 3200 Lt sumai už virtuvės baldus bei 2009-05-29 d. pinigų priėmimo kvitą apie 2700 Lt sumokėjimą (b.l.12-13).Šis įrodymas nepaneigia teismo padarytų išvadų, kadangi pinigai už baldus sumokėti iki išduodant paskolas, kurios buvo pradėtos sudarinėti nuo 2010-09-17 (1 t., 169 b. l.). Atsakovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, bylos nagrinėjimo metu nenurodė ir neteikė jokių įrodymų, kad paskolos buvo sudarytos šeimos interesais, kad ieškovė būtų žinojusi apie šias paskolas, būtų davusi sutikimą ar vėliau būtų pripažinusi šias paskolas. Kaip matyti iš šalių nurodytų aplinkybių, daugumos paskolų sudarymo metu šalių santykiai jau buvo pašliję, todėl pagrįstai manytina, kad ieškovė net nežinojo apie šių paskolų išdavimą atsakovui.

Nepagrįsti atsakovo argumentai dėl ilgo teismo proceso, galimo teismo šališkumo, neobjektyvumo. Apie tai, kad teisėja galėjo būti neobjektyvi, nes paskutinio posėdžio metu tarėsi su ieškovės advokatu G. L., niekuo nepagrįsti, nes atsakovas jame nedalyvavo , ką patvirtina 2012 gruodžio 27 d. Kelmės rajono apylinkės teismo posėdžio protokolas (2 t., 130-135 b. l.). Atsakovas manydamas esant šališkam teismu, turėjo teisę reikšti nušalinimą. Šią savo teisę jis realizavo, tačiau 2012-11-23 l.e.p. teismo pirmininkė L. B. neįžvelgė šališkumo, ir netenkino atsakovo pareiškimo (1t.,83-87 b. l.).Išnagrinėjus bylą, toks reikalavimas dėl viso teismo nušalinimo nebegali būti reiškiamas. Be to CPK 68 str.4 d. numato proceso dalyvio teisę reikšti nušalinimą ne visam teismui, bet konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams. Tai, kad sprendimas priimtas atsakovo nenaudai, nerodo teismo šališkumo.

Pažymėtina, kad byla buvo išnagrinėta per įprastai tokios rūšies civilinių bylų nagrinėjimo laiką. Atsižvelgtina, kad byloje šalys teikė tiek ieškinį bei priešieškinį, šiuos procesinius dokumentus tikslino, todėl pasiruošti bylos nagrinėjimui buvo reikalingas papildomas laikas. Be to nagrinėjama byla buvo sujungta su kitomis 2 pradėtomis nagrinėti bylomis, teisėjai buvo reškiamas nušalinimas. Nurodyti argumentai dėl bylos nagrinėjimo laiko negali būti apeliacinio skundo argumentais, kadangi apeliacinio skundo argumentai gali būti tik dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo, teisėtumo.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ir dėl baudžiamosios bylos iškėlimo ieškovei J. M., liudytojui L. A., tai negali būti apeliacinio skundo argumentu. Be to apeliantas ir nenurodo, kokiu pagrindu turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė, kokioje dalyje jis nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Kaip suprastina iš šio skundo, apeliantas mano, kad jam turėjo būti priteistos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinį ir priešieškinį tenkina iš dalies. Bylinėjimosi išlaidos , jeigu ieškinys yra patenkinamas iš dalies, yra priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui-proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Taip pat pažymėtina, kad ieškovė pagal įstatymą iš dalies yra atleista nuo kai kurių bylinėjimosi išlaidų-nuo žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir šios išlaidos yra priteisiamos valstybei iš asmens, privalančio mokėti išlaikymą, skaičiuojant nuo priteistos sumos pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumos(CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš dalies pakeitus teismo sprendimą, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo priteista iš atsakovo valstybei žyminio mokesčio suma mažintina iki 108 Lt (300x12x3 proc.).

Šalys turėjo šias išlaidas: ieškovė sumokėjo 139 Lt žyminį mokestį (1 t.,b.l.24 ),jos atstovavimo išlaidos 1300 Lt (1 t.,55 b. l. ir 2 t., 29 b. l.) bei privalėjo sumokėti 300 Lt nuo turtinio reikalavimo, kuris buvo atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo. Atmetus turtinį ieškinio reikalavimą, iš ieškovės valstybei priteistina 300 Lt, ką ir priteisė pirmosios instancijos teismas. Kadangi santuoka yra nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei nepriteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis.

Atsakovas patyrė 900 Lt atstovavimo išlaidų, pateikė įrodymus apie jų sumokėjimą (2 t., 55 b. l.), kurias priešieškinyje prašė jam priteisti. Atsakovui buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki bylos išnagrinėjimo. Kadangi atsakovas reiškė priešieškinį 20 394 Lt sumai (2 000+18 394) bei neturtinius reikalavimus, kurie priešieškinio pateikimo metu apmokestinami 142 Lt dydžio žyminiu mokesčiu, todėl mokėtina valstybei žyminio mokesčio suma už priešieškinį sudarytų 753,82 Lt (20 394x3 proc.)611,82 +142).

Atsakovo priešieškinys patenkintas iš dalies, t.y. jam priteisiant 2 000 Lt vertės turtą bei pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškinio ir priešieškinio dalyje dėl santuokos nutraukimo patenkinus iš dalies abiejų šalių reikalavimus, laikytina, kad šalys patyrė vienodas išlaidas ir nepriteistinos šioje dalyje išlaidos. Atsakovo turtiniai reikalavimai patenkinti tik 9,8 procentų, kiti reikalavimai netenkinti, todėl nuo atmestų reikalavimų dalies jis turi sumokėti valstybei priklausantį žyminį mokestį, kuris buvo atidėtas 551,86 (611,82Ltx90,2 proc.). Be to iš jo priteistinas žyminis mokestis valstybei nuo priteistos išlaikymo sumos-108 Lt bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 76,95 Lt. Viso valstybei iš apelianto priteistina pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų 736,81Lt (551,76+108+76,95).

Atsižvelgiant į šalių turėtas atstovavimo išlaidas, į tai, kad abiejų šalių reikalavimai buvo patenkinti iš dalies bei į šalių elgesį procese, pripažintina, kad yra tenkintini šalių prašymai dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, iš atsakovo ieškovei priteisiant 600 Lt atstovavimo išlaidų, todėl šioje dalyje keistinas teismo sprendimas.

Apeliantas nepateikė įrodymų, kad turėjo išlaidų apeliacinėje instancijoje. Tokių įrodymų nepateikė ir ieškovė. 2013-02-22 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovui buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, paduodant apeliacinį skundą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Iš dalies patenkinus šį skundą, yra spręstinas žyminio mokesčio priteisimas valstybei. Apeliantas už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 976.76 Lt(142+551,76+144+71+71), kadangi jis neskundė teismo sprendimo dalies dėl kilnojamo turto jam priteisimo. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, iš jo priteistina valstybei 801,76Lt priklausančio sumokėti žyminio mokesčio dalis (551,76 Lt+108Lt+71+71)(CPK 93 straipsnio 2 d, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo D. M. kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui 400 Lt priteisimo, dėl bylinėjimosi išlaidų iš D. M. J. M. priteisimo, dėl bylinėjimosi išlaidų iš D. M. valstybei priteisimo pakeisti iš dalies;

„Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių D. M. ir J. M. kaltės.

Priteistą iš D. M. a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą dukrai A. M., gimusiai (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt (keturis šimtus litų) nuo 2011 m. gruodžio 15 d. iki vaiko pilnametystės sumažinti iki 300 Lt per mėnesį.

Priteistas iš D. M. J. M. nuo 1439 Lt bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 600 Lt.

Priteistas iš D. M. valstybei bylinėjimosi išlaidas nuo 914,77 Lt sumažinti iki 736,81Lt.“

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. M. valstybei 801,76 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.