- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-14
- Bylos Nr.
- 2A-631-933/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01484-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Neringa Švedienė, Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- K. K. Š., B. Š.
- Atsakovas
- M. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas) bei Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų K. K. Š. ir B. Š. apeliacinį skundą bei atsakovo M. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. K. Š. ir B. Š. ieškinį atsakovui M. V. dėl įpareigojimo nugriauti tvorą, pirtį bei stoginę. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, E. Ž., A. Ž. ir A. M. Išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai K. Š. ir B. Š. prašė: i) įpareigoti atsakovą M. V. nugriauti tvorą, užimančią ieškovams nuosavybės teise priklausantį 0,1249 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir užimančią bendrojo naudojimo kelią, nepadarant žalos sklypui ir keliui per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; ii) įpareigoti atsakovą nugriauti pirtį su stogine, pastatytus per arti ieškovams nuosavybes teise priklausančio 0,1249 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos; iii) tuo atveju, jeigu tenkinus ieškovų ieškinį, atsakovas teismo sprendimo neįvykdys, leisti ieškovams nugriauti tvorą ir pirtį už atsakovo lėšas savo jėgomis ar pasitelkus trečiuosius asmenis. Ieškinį grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis bei argumentais.
1.1. Ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso 0,1249 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Vakarinėje dalyje ieškovams priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovui M. V. nuosavybės teise priklausančiu 0,1 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Atsakovo žemės sklype stovi jam priklausantis 43 m² ploto pastatas – pirtis su stogine. UAB „Geokada“ atstatė žemės sklypo vakarinės ribos riboženklius, kurių koordinates atsakovas buvo suderinęs žemės sklypo kadastrinių matavimų metu pasirašydamas 2013-01-15 žemės sklypo ribų perženklinimo-parodymų akte. Riboženklius reikėjo atstatyti, nes atsakovas buvo juos sunaikinęs. Pakartotinai atlikus matavimus nustatyta, kad atsakovui priklausanti ir su atsakovo sklypu susieta metalinio tinklo tvora su mūrinėmis kolonomis yra ieškovų žemės sklypo teritorijoje. Tvora užima reikšmingą ieškovų žemės dalį, t. y. atstumas iki atsakovo sklypo ribos nuo kolonų svyruoja nuo 0,54 m iki 1,05 m, be to, tvoros atkarpa patenka į 5 m pločio bendrojo naudojimo kelią. Atsakovui priklausanti pirtis su stogine yra pastatyta per arti ieškovų žemės sklypo ribos. Pirtis pastatyta negavus žemės sklypo bendraturčių sutikimo. Stoginės lietaus surinkimo sistema netvarkinga, todėl vanduo teka į ieškovų žemės sklypą. Jeigu būtų išlaikytas būtinas atstumas, toks neigiamas poveikis nebūtų daromas. Dėl atsakovo tvoros servitutinis kelias susiaurėja 1,32 m, t. y. nuo 5 metrų iki 3,68 metro pločio.
Atsiliepimas
2. Atsakovas M. V. atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis bei argumentais.
2.1. Atsakovas 2001-06-29 kartu su M. M. ir J. D. įsigijo 20 arų ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-12-30 įsakymu buvo patvirtintas minėto žemės sklypo detalus planas. Atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės 2004-07-08 sutarties pagrindu, atsakovas su M. M. atsidalino po ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu atsakovo nuosavybėn atiteko 10 arų žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam 2008-10-07 (duomenys neskelbtini) seniūno įsakymu buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Išduoto statybos leidimo pagrindu minėtame žemės sklype buvo leista statyti vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio pastatus. 2010-09-24 pripažinimo tinkamu naudoti aktu, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pripažino tinkamu naudoti gyvenamąjį namą, pirtį ir stoginę. Tų pačių statybų metu prie pirties, kaip nesudėtingas statinys, buvo pastatyta terasa. Kadastrinių matavimų byloje, statinių išdėstymo plane yra gretimų sklypų, t. y. J. D. bei A. M., D. M. ir R. M. patvirtinimai, jog jie neprieštarauja, kad atsakovui priklausantys pastatai būtų pastatyti arčiau negu 3 metrai nuo sklypų ribų. Užbaigus gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų statybą bei sutvarkius gerbūvį pagal žemės sklypo ribas pastatė tvorą.
2.2. Tvora yra nesudėtingas statinys ir nereikėjo rengti projektų. Tvora baigta statyti iki 2012 m. pradžios. Aplinkiniai žemės sklypų savininkai matė tvoros statybas, tačiau tam neprieštaravo, o ieškovai 2014-05-16 žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo iš A., D. ir R. M.. Ieškovai jau žemės sklypo įsigijimo metu galėjo įsivertinti gretimo žemės sklypo padėtį bei jame esančių pastatų ir tvoros įtaką, tačiau pretenzijų dėl to nereiškė, nei sandorio sudarymo metu, nei beveik keturis metus po sklypo įsigijimo. Tvorą statė pagal tuo metu galiojančias žemės sklypo ribas, apie riboženklių dingimą nežino. Dėl stoginės pastatymo arčiau žemės sklypo ribos nei numato įstatymai atsakovas buvo gavęs buvusių savininkų pritarimus. Dėl tvoros pastatymo niekas per 1 metus nuo jos pastatymo pretenzijų nereiškė, todėl pagal tuo metu galiojantį teisinį reguliavimą rašytinis sutikimas neprivalomas.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį dalyje dėl tvoros nugriovimo tenkinti, o likusius ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grįstas žemiau nurodytais argumentais bei aplinkybėmis.
3.1. NŽT 2017-01-22 atliko atsakovo žemės sklypo kontrolę bei surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-54. Atlikus atsakovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą vietoje nustatyta, kad žemės sklypo rytinėje ir šiaurinėje pusėse pastatytos tvoros, kurios patenka į gretimų žemės sklypų ribas: šiaurinėje žemės sklypo pusėje esanti tvora patenka į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją ir užima 54 m²; rytinėje žemės sklypo pusėje esanti tvora patenka į žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), teritoriją ir užima 22 m². NŽT neturi duomenų, ar yra kilęs ginčas dėl ieškovų užsakymu atliktų kadastrinių matavimų. Negali pateikti pozicijos ar atsakovo statiniai (tvora, pirtis) buvo statomi laikantis teisės aktų reikalavimų. Patys ieškovai pripažįsta, kad pirtis su stogine buvo pastatyti, kai jų žemės sklypas priklausė R., D. ir A. M., o duomenų, kad buvo kilęs ginčas tarp buvusiųjų savininkų ir atsakovo nėra. Atsakovo tvora ne tik užima dalį ieškovams priklausančio žemės sklypo, bet ir tuo pačiu dalį nustatyto servituto (pietinėje dalyje ties ieškovų žemės sklypu užimama apie 0,58 m ir užimamas plotis platėja iki apie 1,35 m ties žemės sklypu). UAB „Geokada“ 2017-11-09 parengtame situacijos plane iš esmės nustatomi panašūs servitutu užimamos teritorijos pločiai (0,54 m pietinėje pusėje ir 1,32 m šiaurinėje pusėje). Atsakovas pastatyta tvora užima ne tik ieškovams priklausančią dalį žemės sklypo, bet ir dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (priklauso E. Ž. ir A. Ž.) bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. M..
4. Trečiasis asmuo A. M. nurodė, jog jo teisių pažeidimo faktas paaiškėjo tik bylos iškėlimo metu, todėl tikisi su atsakovu susitarti geruoju ir prie ieškovų reikalavimų neprisideda, iš anksto sutinka ir pritartų šalių sudarytos taikos sutarties tvirtinimui.
5. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) išvadoje nurodė, jog: pagal tvoros statymo metu galiojusį teisinį reguliavimą asmuo negali būti statytoju statant tvorą ar kitą statinį jam nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype arba nevaldomame kitais įstatymų nustatytais pagrindais; statant statinį nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype turi būti rašytinis žemės sklypo savininko sutikimas (susitarimas); pagal pirties ir pastogės statybos metu galiojusį teisinį reguliavimą pirtis turėjo būti statoma 3 m, o stoginė 1 m atstumu iki kaimyninio žemės sklypo ribos, mažesniu atstumu statiniai galėjo būti statomi tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimą.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-06-04 sprendimu bylą dalyje dėl pirties nugriovimo nutraukė, kitoje dalyje ieškinį tenkino iš dalies ir: įpareigojo atsakovą M. V. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. ieškovams K. K. Š. ir B. Š. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), bei ieškovų naudai nustatytame servitute, esančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), nugriauti tvorą, kurios išdėstymas užfiksuotas UAB „Geokada“ parengtame 2017-11-09 situacijos plane M1:500 ir sutvarkyti statybvietę; atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, ieškovai turi teisę pašalinti neteisėtos statybos padarinius patys, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo; likusioje dalyje, t. y. dėl stoginės nugriovimo ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovų K. K. Š. ir B. Š. lygiomis dalimis atsakovo M. V. naudai 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 363 Eur iš kiekvieno ieškovo atsakovo naudai; priteisė iš atsakovo M. V. ieškovų K. K. Š. ir B. Š. naudai 33,33 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybės naudai iš ieškovų K. K. Š. ir B. Š. lygiomis dalimis 21,74 Eur, t. y. po 10,87 Eur iš kiekvieno ieškovo, ir iš atsakovo M. V. 10,87 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovams K. K. Š. ir B. Š. lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovai sklypą įsigijo 2014-05-16 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš buvusių savininkų R. M., D. M. ir A. M.. Buvusiems savininkams nuosavybės teise taip pat priklausė šalia (iš šiaurinės pusės) esantis žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (sklypas priklauso tretiesiems asmenims E. Ž. ir A. Ž.) ir su jais 2014-06-12 ieškovai pasirašė servituto žemės sklypui nustatymo sutartį, kurios pagrindu žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas sutartinis servitutas, o ieškovams, kaip servituto turėtojams, suteikta teisė neatlygintinai naudotis kelio servitutu: teise naudotis pėsčiųjų taku, teise važiuoti transporto priemonėmis – 5,0 (penkių) m pločio keliu ir inžinerinių tinklų servitutu žemės sklypo daliai, turinčiai 146 m² ploto; sulygto sutartinio servituto ribos pažymėtos prie sutarties pridėtame plane simboliu „S1“. Servituto nustatymas išviešintas nekilnojamojo turto registre.
8. Vakarinėje pusėje, ieškovų sklypas ribojasi su atsakovui M. V. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Aptartame sklype registruoti trys statiniai: vienbutis gyvenamasis namas, pirtis ir stoginė. Ieškovų užsakymu UAB „Geokada“ 2017-11-09 atstatė ieškovų žemės sklypo vakarinės ribos riboženklius, kurių koordinates atsakovas buvo suderinęs žemės sklypo kadastrinių matavimų metu pasirašydamas 2013-01-15 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, jog atsakovo pastatyta tvora patenka į ieškovų žemės sklypą, taip pat į trečiųjų asmenų E. Ž. ir A. Ž. žemės sklype ieškovų naudai nustatyto servituto teritoriją. UAB „Geokada“ matininko 2017-11-09 parengtame situacijos plane M1:500 nustatyta, jog tvora pietinėje pusėje ties ieškovų sklypu užima 0,54 m ir užimamas plotis platėja iki apie 1,32 m šiaurinėje pusėje servitutiniame plote. NŽT, atlikusi šalių žemės sklypų naudojimo patikrinimus, nustatė iš esmės tapačias aplinkybes, patikrinimų aktų situacijos schemoje užfiksavo, kad tvora pietinėje dalyje ties ieškovų žemės sklypu užima apie 0,58 m ir užimamas plotis platėja iki 1,35 m ties žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Iš viso atsakovo pastatyta tvora ieškovų ir ieškovų naudai nustatyto servituto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), užima bendrą 22 m² plotą. Iš UAB „Geokada“ kadastrinių matavimų nustatyta, jog atsakovo sklype pastatyta pirtis su stogine yra atitinkamai tik per 0,49 m ir 0,39 m nuo ieškovų žemės sklypo ribos.
Atsiliepimas
9. Atsakovas UAB „Geokada“ atliktų kadastrinių matavimų neginčijo, tačiau nurodė, jog stoginė buvo pastatyta 2010 m., turint tuometinių kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimus. Ginčo stoginė Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2010-09-24 pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu. Nėra ginčo dėl to, jog stoginė pagal įregistravimo metu galiojusią Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ redakciją (nuo 2010-07-30 iki 2010-10-01 galiojusi redakcija) priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams. Pagal minėto reglamento 12.3 papunktį nesudėtingam statiniui neprivaloma buvo rengti statybos projekto ir gauti statybos leidimą, tačiau pagal reglamento 2 lentelės „Inžinieriniai statiniai“ reguliavimą minimalus atstumas nuo stoginės (lentelės 36 pozicija) iki kaimyninio sklypo ribos turėjo būti 1 m; mažesniu atstumu tokie statiniai galėjo būti statomi, tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teisės normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio. Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, jog tuometiniai gretimų žemės sklypų savininkai pasirašė ant statinių išdėstymo plano, jog sutinka dėl pastatų išdėstymo arčiau negu 3 m nuo sklypo ribos. Kadangi stoginės pripažinimo tinkama naudoti aktas nenuginčytas ir stoginės pastatymo teisėtumas nebuvo ginčijamas pirminių sklypo savininkų, todėl sprendė, kad pagrindo abejoti kadastrinių matavimų byloje esančiais parašais teisinio pagrindo nėra. Kartu pažymėjo, jog ieškovai turi teisę reikalauti, kad atsakovas naudodamasis teisėtai pastatyta stogine nedarytų neigiamo poveikio jų sklypui, t. y. sutvarkytų ar įrengtų tinkamą lietaus vandens nutekėjimą ar pan., tačiau tokio reikalavimo ieškovai šioje byloje nereiškė, šios aplinkybės byloje nebuvo įrodinėjamos, todėl teismas dėl to nepasisako.
Atsiliepimas
11. Atsakovas nurodė, jog ginčo tvorą pastatė po statinių pridavimo ir gerbūvio sutvarkymo, tikėtina 2012 m. pradžioje. Kitoks tvoros pastatymo laikotarpis byloje nenustatytas, todėl tarp šalių kilusiam ginčui dėl tvoros nugriovimo spręsti apylinkės teismas vadovavosi teisiniu reguliavimu, galiojusiu 2012-01-01. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 Nesudėtingi statiniai (nuo 2010-10-01 iki 2012-03-01 galiojusi redakcija), tvora, kurios aukštis iki 2 m, priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams. Statybos įstatymo 23 straipsnio redakcija numatė, jog tokiam statiniui statybos leidimas neprivalomas, tačiau privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus. Statybos įstatymo 25 dalis numatė, jog rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Atsakovas pripažino, jog statydamas tvorą negavo kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimo, tačiau jie nereiškė dėl to pretenzijų, todėl mano, jog tvora buvo pastatyta teisėtai. Apylinkės teismas su tokia atsakovo pozicija nesutiko. Ginčo laikotarpiu galiojusi Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ redakcija numatė, jog rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant tvorą (aptvarą) ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą). Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numatė, jog statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik tuomet, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Rašytinis gretimų sklypų savininkų sutikimas arba pretenzijų per 1 metus nereiškimas sudaro teisines prielaidas įteisinti ant žemės sklypo ribos pastatytą tvorą, kurios konstrukcijos peržengia žemės sklypo ribą, tačiau negali įteisinti ant svetimos žemės pastatytos tvoros statybos. Atsakovo tvora užima apie 22 m² ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei jiems suteikto servituto ploto. Aptartu žemės plotu naudotis atsakovas neturi teisinio pagrindo, todėl tokia statyba pripažinta pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, t. y. neteisėta. CK 4.103 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 32 straipsnis). Tvora pastatyta svetimoje žemėje, todėl ieškovų teisės gali būti ginamos tik nugriaunant neteisėtai pastatytą tvorą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 273 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Sprendė, jog tvoros nugriovimas, nepriskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti tik pats atsakovas t. y. nėra griežtai asmeninio pobūdžio pareiga, todėl atsakovui neįvykdžius įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, ieškovai turės realią galimybę įvykdyti teismo sprendimą patys atsakovo lėšomis, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.
13. Patenkinus ieškinį iš dalies, nustatė procentinę priteistinų bylinėjimosi išlaidų išraišką: ieškovų ieškinys dėl 3 trijų nekilnojamųjų daiktų nugriovimo tenkintas tvoros nugriovimo dalyje, todėl ieškovams iš atsakovo priteistina 1/3 dalis jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovų – 2/3 dalys patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pateikė įrodymus apie byloje patirtas 1 089 Eur advokato pagalbos išlaidas. Ieškovai įrodymų dėl patirtų advokato pagalbos išlaidų į bylą nepateikė, byloje patyrė 100 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Atsakovo advokato pagalbos išlaidos protingos, todėl ieškovams iš atsakovo priteistina 33,33 Eur bylinėjimosi išlaidų (1/3 nuo 100 Eur), atsakovui iš ieškovų lygiomis dalimis – 726 Eur (2/3 nuo 1 089 Eur).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
14. Ieškovai K. K. Š. ir B. Š. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimo: i) dalį, kuria atsakovas M. V. įpareigotas per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), bei ieškovų naudai nustatytame servitute, esančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), nugriauti tvorą ir sutvarkyti statybvietę nustatant vieno mėnesio nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tvoros nugriovimo terminą; ii) dalį, kuria atsakovo naudai priteista iš ieškovų 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisiant iš ieškovų atsakovo naudai 544,50 Eur (po 272,25 Eur iš kiekvieno ieškovo) bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais bei motyvais.
14.1. Ieškovai reikalavo nustatyti vieno mėnesio terminą, per kurį teismo sprendimas įpareigoti atsakovą nugriauti tvorą turi būti įvykdytas, tačiau teismas atsakovui nustatė trijų mėnesių terminą. Tris kartus ilgesnis terminas nustatytas nenurodant motyvų. Teismas neįvykdė CPK 273 straipsnio 3 dalies reikalavimo ir sprendime nenurodė, kokio dydžio bauda atsakovui bus skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo. Apeliantai siekė, kad jų nuosavybės teisės pažeidimas būtų nutrauktas kuo greičiau. Vieno mėnesio terminas nugriauti ginčo tipo tvorą pakankamas, o trys mėnesiai – pernelyg ilgas laiko tarpas ir tokio termino parinkimas nepagrįstai užvilkina apeliantams palankios sprendimo dalies įvykdymą. Apeliantai neturi galimybės atlikti visų reikalingų gerbūvio žemės sklype sutvarkymo darbų.
14.2. Civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje apeliantai atsisakė ieškiniu pareikšto reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo nugriauti pirtį. Po šio reikalavimo atsisakymo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliantai palaikė du ieškinio reikalavimus: įpareigoti atsakovą nugriauti tvorą ir stoginę. Ieškinio padavimo momentu pagal turimus dokumentus apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą apeliantai negalėjo tiksliai žinoti, koks šalia griautinos tvoros esantis nekilnojamasis daiktas (t. y. ar vien tik stoginė, ar stoginės ir pirties junginys) pažeidžia apeliantų nuosavybės teisę į žemės sklypą. Tik gavus atsakovo atsiliepimą į ieškinį ir su juo pateiktą atsakovo gyvenamojo namo, pirties bei stoginės kadastrinių matavimų bylą paaiškėjo, kad pirtis apeliantų nuosavybės teisės nepažeidžia. Dėl šios priežasties reikalavimo nugriauti pirtį buvo atsisakyta. Esant tokiai situacijai, teismas turėjo konstatuoti, kad atmestų ieškinio reikalavimų dalis yra 50 procentų. Tokiu būdu iš apeliantų atsakovo naudai priteistina 544,50 Eur (t. y. po 272,25 Eur iš kiekvieno apelianto) bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
15. Atsakovas M. V. atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašė ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodomais argumentais bei motyvais.
15.1. CPK 273 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad TPSVPĮ straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Teismai spręsdami klausimus dėl būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius taip pat vadovaujasi TPSVPĮ nuostatomis. 6 mėnesiai yra minimalus terminas įpareigojimui įvykdyti ir tik išimtiniais atvejais galėtų būti trumpesnis terminas. Skundžiamame sprendime pritaikytas išimtinai trumpas terminas. Apeliantų teiginiai, kad jie neturi galimybės atlikti visų reikalingų gerbūvio žemės sklype sutvarkymo darbų turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi dėl neva neteisėtai pastatytos tvoros ieškovai negali naudotis tik apie 50 cm pločio juostele žemės sklype, o bendras plotas yra apie 7 m², kai žemės sklypo plotas yra 1 249 m².
15.2. Rengiant ir teikiant ieškinį visi atsakovo statiniai jau buvo pastatyti ir stovėjo ilgą laiką. Ieškovai, kurie naudojosi ir profesionalaus teisininko paslaugomis, galėjo kreiptis į VĮ Registrų centrą ir gauti duomenis apie atsakovo sklype esančius statinius ir jų išsidėstymą. Jeigu ieškovai tai būtų padarę, tikėtina, jog ieškinio nebūtų pareiškę. Ieškovai nuolat tvirtino, kad buvę savininkai nebuvo išdavę sutikimo atsakovo statinių statybai, tačiau ieškovams priklausančio žemės sklypo buvusių savininkų parašai atsakovo kadastrinių matavimų bylos plane patvirtina priešingas aplinkybes. Buvę žemės sklypo savininkai matė visas atsakovo pastatų ir tvoros statybas, pretenzijų dėl jų nereiškė, o parašais kadastrinių matavimų byloje patvirtino, jog pretenzijų neturi. Kadastrinių matavimų byla registruota VĮ Registrų centre, todėl konstatuotina, kad ieškovai pareiškė nepagrįstą ieškinį. Ieškovai atsisakė ieškinio reikalavimo ne dėl to, jog jis buvo patenkintas atsakovo po ieškinio pareiškimo, o dėl to, kad buvo pareikštas nepagrįstai.
Šalies argumentai
16. Atsakovas M. V. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-04 sprendimą dalyje dėl įpareigojimo atsakovui per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o kitose dalyse teismo 2018-06-04 sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grįstas žemiau nurodytomis aplinkybėmis bei argumentais.
16.1. UAB „Atspindys“ 2013-01-15 atlikus žemės sklypo ribų paženklinimą ir parengus planą buvo nustatytas atsakovo tvoros pastatymo faktas bei tai, kad tvora prasilenkia su ieškovų žemės sklypo 1 riba, tačiau buvę žemės sklypo savininkai (M.) pretenzijų nereiškė. Ieškovai žemės sklypą iš buvusių savininkų (M.) įsigijo 2014-05-16. Įsigijimo metu ieškovai matė tiek atsakovo tvorą, tiek pastatus, tačiau tai jiems nebuvo pagrindas atsisakyti sudaryti sandorį. Ieškovai pagal 2014-05-16 pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo perimti perduodamui daiktui nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, servitutus ir ūkinės veiklos apribojimus. Ieškovai jau žemės sklypo įsigijimo metu galėjo įvertinti faktinę ir teisinę gretimo žemės sklypo padėtį bei jame esančių pastatų ir tvoros įtaką. Ieškovai iki ieškinio pareiškimo pretenzijų atsakovui nei dėl tvoros, nei dėl pastatų nereiškė. Ieškovai ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai A. M., D. M. ir R. M. pasirašė servituto sutartį. Pagal servituto sutartį M. suteikė ieškovams teisę neatlygintinai naudotis savininkui nuosavybės teise priklausančio sutarties 1 punkte nurodyto žemės sklypo dalimi sutartyje numatytomis sąlygomis, o servituto turėtojas įsipareigojo naudotis suteikta teise nepažeidžiant sutartyje numatytų naudojimosi žemės sklypu sąlygų. Šalys susitarė, kad gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jei iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma arba labai sudėtinga. Pretenzijų reiškimas po 6 metų nuo tvoros pastatymo ir/ar po 4 metų nuo žemės sklypo įsigijimo turėjo būti pirmosios instancijos teismo įvertintos reikalaujamų apginti teisių kontekste. Abejingumas savo teisių gynybai sudaro prielaidas manyti, jog ginčas inicijuotas galimai siekiant kitų interesų, t. y. susitvarkyti žemės sklypą kito asmens sąskaita.
16.2. Ieškovai yra tik žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, tačiau teismas sprendimu skundžiamoje dalyje įpareigojo atsakovą nugriauti tvorą, esančią ir žemės sklype (duomenys neskelbtini). Aptarto žemės sklypo savininkai atsakovui reikalavimų dėl tvoros pašalinimo nereiškė. Apylinkės teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Civilinė byla nepriskiriama nedispozityvių bylų kategorijai. Ieškovai, būdami tik žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, turėjo teisę ginti tik savo pažeistas teises. Jeigu ieškovai mano, kad neturi galimybės naudotis servitutu, tai yra ieškovų, kaip viešpataujančio daikto, servituto turėtojo ir kito žemės sklypo tarnaujančio daikto, savininkų, tarpusavio ginčas. Servituto sutartyje šalims yra suteikta teisė kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jei iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių. Ieškovai nekėlė reikalavimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams dėl suteikto servituto suvaržymo. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai nereiškė pretenzijų atsakovui, todėl teismas neturėjo pagrindo pagal ieškovų reikalavimą dėl pažeistų savininko teisių gynimo nagrinėti ginčo dėl statinių (tvoros) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje. Atitinkamai teismas neturėjo pagrindo ginti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų teises.
16.3. Sprendimo dalis dėl atsakovo tvoros ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemes sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nepagrįsta. Neleistiną neigiamą poveikį byloje turi įrodyti ieškovai, atsakovai turi įrodyti, kad jų veiksmai (tvoros statyba) neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Ieškovams priklausanti žemės sklypo dalis, kuri neva užstatyta atsakovo tvora yra apie 7 m² arba apie 0,56 procentų žemės sklypo. Aptartas plotų neatitikimas mažavertis ir artimas maksimaliai leistinai (ribinei) ploto paklaidai. Iki 2012 m. atsakovui statant tvorą, ji buvo statoma ant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Neįrodyta, jog atsakovas iki 2012 m. vykdęs tvoros statybas, jas statė ieškovams priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl konstatuotina, jog atsakovas tvoros statybas vykdė ant savo žemės sklypo ribos. Pagal tvoros statybos metu galiojusį teisinį reguliavimą, t. y. Statybos įstatymą ir aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, tvora buvo priskirtina I grupės nesudėtingam statiniui. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 (redakcija, galiojusi iki 2012-01-01), VIII skyriuje numatyta, kad nesudėtingam statiniui neprivaloma rengti supaprastinto statybos projekto, o kaip statybą leidžiantį dokumentą privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus) su besiribojančių sklypų savininkais ar valdytojais, arba žemės sklypo savininko ar valdytojo – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti statybą leidžiantys dokumentai. Statybos įstatymo straipsnio 1 dalies 5 punkte teigiama, kad tais atvejais, kai Statybos įstatymo 1 dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis numatė, kad Statybų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Atsakovo tvoros statyba vyko nuo 2010 m. spalio iki 2011-12-31. Tvoros statybas matė gretimų sklypų savininkai, t. y. tiek M. M., tiek J. D., tiek A. M., D. M. ir R. M.. Nei vienas iš gretimų žemės sklypų savininkų nereiškė pretenzijų atsakovui, todėl teisės kvestionuoti tvoros teisėtumo neįgijo ir ieškovai, kuriems žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso nuo 2014-05-16. Teismas, turėdamas tik 2017-11-09 kadastrinių matavimų duomenis, kurias neva buvo atstatyti riboženkliai, padarė nepagrįstą išvadą dėl tvoros statybos svetimame sklype iki 2012 m. Nėra duomenų apie žemės sklypo tiksliuosius matavimus 2012 m.
Atsiliepimas
17. Ieškovai K. K. Š. ir B. Š. atsiliepime prašė atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytais argumentais bei motyvais.
17.1. Maždaug 2012 m. pradžioje apelianto pastatyta tvora užima ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Sprendime teisingai konstatuota, kad apeliantas neturi teisinio pagrindo naudotis ieškovams priklausančio žemės sklypo dalimi, kuri užimta tvora. Apeliantas, statydamas tvorą, negavo tuometinių žemės sklypo savininkų sutikimo. 2014-05-16 pirkimo-pardavimo sutartimi iš R. M., D. M. ir A. M. ieškovai, įsigiję žemės sklypą, sutikimo apeliantui dėl tvoros laikymo žemės sklype nedavė. Apžiūrėdami įsigyjamą žemės sklypą, ieškovai atkreipė apelianto dėmesį, kad žemės sklypo ribas žymintys riboženkliai yra kitoje tvoros pusėje, t. y. apelianto naudojamoje žemės dalyje, todėl buvo apsitarta dėl tvoros perkėlimo, tačiau vėliau šie riboženkliai galimai pačio apelianto buvo sunaikinti, o tvora liko neperkelta. Žemės sklypo kadastrinius matavimus UAB „Atspindys“ atliko ir žemės sklypo planą sudarė 2013-01-18. Žemės sklypo plane ginčo tvora pavaizduota kaip patenkanti į žemės sklypo teritoriją. Tai reiškia, kad pasirašydamas žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo akte apeliantas jau žinojo, kad tvorą yra pastatęs svetimoje žemėje. Teismo išvada apie ginčo tvoros neteisėtą statybą žemės sklype pagrįsta. Analogišką išvadą apie tvoros statybos neteisėtumą pateikusi ir VTPSI.
17.2. Atsakovas neteisėtai pastatė tvorą ant ieškovų naudai nustatyto servituto teritorijos, esančios žemės sklype (duomenys neskelbtini). Servitutas yra daiktinė teisė, kuri jos turėtojo reikalavimu teismo gali būti ginama nuo bet kokių pažeidimų. Ieškovai turi teisę naudotis žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kaip tarnaujančiajam daiktui, nustatytu servitutu pagal 2014-06-12 servituto žemės sklypui nustatymo sutartį. Aplinkybė, kad dabartiniai žemės sklypo savininkai E. Ž. ir A. Ž. nereiškė savarankiško reikalavimo dėl tvoros nugriovimo, teismo pagrįstai buvo pripažinta nereikšminga. Ieškinys pareikštas siekiant apginti ieškovų nuosavybės teisę į jiems priklausantį žemės sklypą bei servitutą, kaip teisę naudotis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi nuo apelianto neteisėtai pastatytos tvoros. Servitutas suteikia ieškovams teisę naudotis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi kaip keliu patekti į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat teritorija tiesti inžinerinius tinklus. Apelianto pastatyta tvora turi būti nugriauta ne tik toje dalyje, kurioje ji užima žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bet ir dalyje, kurioje trukdo ieškovams naudotis servitutu. Ieškovai nebuvo pareiškę reikalavimo ginti pažeistą E. Ž. ir A. Ž. nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o ginčijimu sprendimu toks gynybos būdas teismo ir nebuvo realizuotas.
18. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė atsakovo apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2004-06-04 įsakymu Nr. 2.3-4243-01 žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 0,01 ha dydžio servitutas (tarnaujantis daiktas), t. y. žemės sklypo savininkas privalo leisti eiti ir važiuoti per sklypą bei leisti tiesti pravažiavimą bei bendramiestinius tinklus 100 m² ploto žemės sklypo dalimi, pažymėtoje linijomis ir skaičiais 6-9, 11, 12. Ieškovų reikalavimai grindžiami kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų, nuosavybės teisės pažeidimu dėl apelianto pastatytos tvoros, kuri patenka į bendrojo naudojimo kelią bei ieškovams priklausančio žemės sklypo dalį. Atsakovo argumentas, kad pretenzijų nepareiškimas per 1 metus įteisina tvoros statybas nepagrįstas, kadangi pretenzijų per 1 metus nereiškimas sudaro teisines prielaidas įteisinti ant žemės sklypo ribos pastatytą tvorą, kurios konstrukcijos peržengia žemės sklypo ribą, tačiau negali įteisinti ant svetimos žemės pastatytos tvoros statybos. Atsakovas neįrodė, kad tvoros statymo darbai neprieštaravo teisės aktams. Atsakovo tvora yra užėmusi žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrą 22 m² plotą bei atsižvelgiant į servituto sąvoką laikytina, kad atsakovo tvora, kuri užima dalį ieškovams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bet ir tuo pačiu dalį nustatyto servituto (pietinėje dalyje ties žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), užimama apie 0,58 m ir užimamas plotis platėja iki apie 1,35 m ties žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pažeidžia ieškovų teisę į nuosavybę bei teisę netrukdomai naudotis servitutu. Atsakovo pastatyta tvora užima ne tik ieškovams priklausančią dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bet ir dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (priklauso E. Ž. ir A. Ž.) bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (priklauso A. M.).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.
21. Apeliaciniais skundais ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyse, kuriose pasisakyta dėl termino, per kurį atsakovas įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius bei iš atsakovo ieškovams priteistų bylinėjimosi išlaidų dalies, taip pat dėl įpareigojimo atsakovą nugriauti tvorą pagrįstumo. Kadangi ieškovai apeliaciniu skundu iš esmės ginčija tik procesinio pobūdžio reikalavimus, o atsakovas padavė apeliacinį skundą ginčydamas apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas pašalinti tvorą, apeliacinės instancijos teismas visų pirma pasisako dėl materialaus atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų. Ieškovų procesinius skundo reikalavimus galima nagrinėti tik po to, kai bus pasisakyta, ar įpareigojimas atsakovui pašalinti (griauti) tvorą yra (ne)pagrįstas bei (ne)teisėtas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme
22. Ieškovai kartu su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pateikė prašymą prijungti naują įrodymą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-12-30 įsakymą Nr. 01A-66-V-1414 „Dėl sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ (t. 2, b. l. 67–68). Prašymą prijungti naują įrodymą grindė tuo, kad atsakovas aptariamo dokumento į bylą nepateikė, nors apie jo pateikimą nurodė kartu su atsiliepimu į ieškinį. Detaliojo plano brėžinyje nurodytas suprojektuotas ir atsakovui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui nustatytas pirminis servitutas. Apie detaliojo plano sprendinių pažeidimą Valstybinė teritorijų planavimo bei priežiūros inspekcija išvadoje nepasisakė.
23. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
24. Analizuojant prašomą prijungti prie bylos medžiagos įrodymą nustatyta, kad jo sudarymo data – 2003-12-30. Tokia aplinkybė reiškia, jog aptariamas dokumentas egzistavo bylos pirmosios instancijos teismo proceso metu ir galėjo būti pateiktas anksčiau. Ieškovai neįrodinėjo aplinkybės, jog prašomo prijungti įrodymo teismui negalėjo pateikti dar pirmosios instancijos teismo proceso metu. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog ginčo tvora pastatyta apie 2012 m., o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 01A-66-V-1414 priimtas dar 2003-12-30, todėl aptariamame dokumente negali būti užfiksuota kokių nors reikšmingų aplinkybių klausimui dėl tvoros, kuri buvo pastatyta 2012 m., griovimo (pašalinimo), spręsti (t. 2, b. l. 67–68). Ta aplinkybė, jog nors atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad aptariamą dokumentą prideda kaip atsiliepimo priedą Nr. 2 (t. 1, b. l. 96), tačiau jo nepridėjo ir bylos nagrinėjimo metu nei šalims, nei teismui nekilo poreikis tokį dokumentą prašyti pateikti ar jį vertinti rodo, kad prašomame prijungti dokumente reikšmingų ginčo sprendimui aplinkybių neužfiksuota. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naują įrodymą apeliaciniame procese.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
25. Atsakovas nesutinka su apylinkės teismo įpareigojimu per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. nugriauti tvorą, kurios išdėstymas užfiksuotas UAB „Geokada“ 2017-11-09 situacijos plane M1:500 bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovas sprendimą skundžia iš esmės dviem pagrindais: pirma, apylinkės teismas įpareigojo nugriauti tvorą nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau aptartas žemės sklypas ieškovams nepriklauso, o žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai atsakovui reikalavimo nugriauti tvorą nekėlė; antra, ieškovų žemės sklypo dalis atsakovo tvora užstatyta apie 7 m², kas artima leistinai (ribinei) ploto paklaidai, be to, nėra duomenų apie tai, kad iki 2012 m. atsakovas tvorą pastatė ant svetimo žemės sklypo.
26. Pasisakant dėl pirmojo atsakovo apeliacinio skundo argumento nustatyta, kad atsakovo pastatyta tvora, be atsakovo sklypo, patenka dar ant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis tretiesiems asmenims E. Ž. ir A. Ž.) ir ant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis ieškovams K. K. Š. ir B. Š. (buv. A.)) (t. 1, b. l. 11–12, 73–79). Nustatyta, jog iki 2014-05-16 žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė A. M., D. M. ir R. M. (po 2014-05-16 žemės sklypą pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovai nusipirko iš A. M., D. M. ir R. M.) (t. 1, b. l. 36–37, 174–181). Iš bylos duomenų matyti, kad 2014-06-12 tarp A. M., D. M., R. M. ir ieškovų buvo sudaryta notarinės formos Servituto žemės sklypui nustatymo sutartis (toliau – Servituto sutartis) (t. 1., b. l. 184–188). Pagal Servituto sutartį žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas kelio servitutas, t. y. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra tarnaujantis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai (ieškovai) įgijo teisę naudotis kelio taku per tretiesiems asmens E. Ž. ir A. Ž. priklausančią žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini)). Pastebėtina, jog tretieji asmenys E. Ž. bei A. Ž. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkais tapo nuo 2014-08-04 (kai pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nusipirko iš buvusių savininkų A. M., D. M. ir R. M. (t. 1, b. l. 75–78, Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2018-02-07 išrašo su istorija 4.2 papunktis).
27. Bylos duomenimis, tretieji asmenys E. Ž. ir A. Ž. savarankiškų reikalavimų byloje nekėlė, tačiau dalyvavo 2018-04-04 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje (t. 1, b. l. 166–167). Jie 2018-04-04 parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškino, jog palaiko ieškovų reikalavimus dėl tvoros nugriovimo, kadangi tvora stovi svetimoje zonoje ir tai, kad ji (tvora) kažkada stovėjo, nereiškia, kad tvora galėjo būti pastatyta toje vietoje (garso įrašo takelio 00:52:00 – 00:53:15 min). Viena vertus, sutiktina su atsakovu, jog tretieji asmenys nereiškė savarankiško reikalavimo pašalinti atsakovo pastatytos tvoros ant jiems (tretiesiems asmenims) priklausančio žemės sklypo. Kita vertus, tretieji asmenys E. Ž. ir A. Ž. palaikė ieškovų reikalavimus dėl tvoros griovimo, kas reiškia, jog tretieji asmenys nebuvo abejingi ieškovų pažeidžiamoms teisėms. Iš aptartų aplinkybių matyti, jog susiklostė faktinė situacija, kuomet žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, savarankiškų reikalavimų apginti jiems priklausančią nuosavybės teisę nuo jų (trečiųjų asmenų) žemės sklype esančios atsakovo tvoros nereiškė, tačiau palaikė ieškovų, kurie yra servituto turėtojai, ieškinio dėl tvoros griovimo reikalavimą. Aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovas kvestionuoja ieškovams (servituto turėtojų), kurie nėra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), galimybę reikšti savarankiškus reikalavimus atsakovui dėl tvoros nugriovimo. Dėl šios priežasties pasisakytina, ar ieškovai, nebūdami žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkais, tačiau būdami aptarto žemės sklypo servituto turėtojais, gali reikšti savarankišką reikalavimą atsakovui dėl įpareigojimo pašalinti tvorą, užimančią ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį.
28. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Aptarta nuostata iš esmės nurodo, kad teisės į svetimą daiktą (servituto) turinį sudaro galimybė įgyvendinti valdžią daiktui (tarnaujančiam žemės sklypui). Pažymėtina, jog servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos (servituto) turėtojui naudotis svetimu daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-1075/2019, nutarties 18 punktas). Servitutas suteikia ribotos apimties teisę naudotis svetimu daiktu (CK 4.112 straipsnio 2 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, jog servituto turinį sudaro teisė ribotai ir griežtai laikantis nustatytos tvarkos naudoti svetimą daiktą (tarnaujantį žemės sklypą). Atkreiptinas dėmesys, jog nei CK, nei kiti įstatymai tiesiogiai (lot. expressis verbis) nenumato specialaus ieškinio ar procedūros servituto turėtojo teisėms ginti. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad įstatymai tiesiogiai nenurodo galimybės servituto, kaip daiktinės teisės, turėtojui kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos nereiškia, kad pažeistos servituto turėtojų teisės negali būti ginamos teismine tvarka. CK 1.2 straipsnyje įtvirtintas pamatinis visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principas, kuris įgalina bet kurį asmenį teisme ginti bet kurią savo pažeistą teisę CK 1.138 straipsnyje išvardintais civilinių teisių gynybos būdais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sistemiškai taikant aptartas CK nuostatas, išvestinę servituto daiktinę teisę įgijęs asmuo (CK 4.20 straipsnio 1 dalis, CK 4.111 straipsnis) įgyja ir teisę į jo (servituto) gynybą (CK 1.2 straipsnis, 1.138 straipsnis). Vertinama ir tai, jog CK 4.103 straipsnio, kuriame numatytos statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinės teisinės pasekmės, 2 dalyje asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami dėl CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų (dėl statinių (jų dalių), kurie pastatyti savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus) turi teisę kreiptis į teismą. Aptartoje teisės normoje nenumatyta išimčių, draudžiančių servituto turėtojams ginti pažeistas teises kreipiantis į teismą, todėl CK 4.103 straipsnio 2 dalis taip pat taikytina grindžiant ieškovų, kaip servituto turėtojų, teisę reikšti ieškinį dėl pažeidimų (trukdymų), esančių tarnaujančiame žemės sklype, kurie kliudo naudotis viešpataujančiam žemės sklypui nustatytu servitutu. Ieškovai servituto teisę įgiję teisėtai (Servituto sutarties pagrindu), servitutas buvo išviešintas viešajame registre nuo 2014-06-16 (t. 1, b. l. 75–78, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018-02-07 išrašo su istorija 6.1–6.2 papunkčiai), reikalauja apginti servituto teisę prašydami tik pašalinti kliūtis naudotis jiems priklausančiu servitutu (CK 1.138 straipsnio 2 punktas), todėl nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu ieškovams negalima būtų suteikti teisės ginti servituto turėtojų teisių. Atsakovas nepateikė, o apeliacinės instancijos teismas ir nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu ieškovai, kaip servituto teisių turėtojai, negalėtų pasinaudoti įgyvendinti savo pažeistos teisės gynimo (trukdymo naudotis servitutu) reiškiant ieškinį teisme. Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, jog apylinkės teismas priėmė neteisėtą sprendimą įpareigodamas nugriauti atsakovo pastatytą tvorą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nesant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų (E. Ž. ir A. Ž.) savarankiško reikalavimo (ieškinio). Servituto turėtojai, t. y. ieškovai, turėjo teisę reikšti reikalavimą pašalinti tvorą nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nors aptarto žemės sklypo savininkai (E. Ž. ir A. Ž.) byloje tokio reikalavimo atsakovui ir nereiškė.
29. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog apylinkės teismas, įpareigodamas nugriauti atsakovo pastatytą tvorą nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), peržengė ieškinio reikalavimų ribas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškinio turiniu bei prie jo pridėtais įrodymais, su tokiu atsakovo teiginiu nesutinka. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovai suformulavo tokį ieškinio dalyką – „įpareigoti atsakovą M. V. nugriauti tvorą, užimančią ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, ir užimančią bendrojo naudojimo kelią, nepadarant žalos sklypui ir keliui“ (t. 1, b. l. 1–9). Ieškinyje ieškovai nurodė, kad tvora patenka ir į bendrojo naudojimo kelią, kuriuo servituto teise naudojasi ieškovai (ieškinio 4 punktas). Servitutinis kelias buvo pavaizduotas ieškovų teismui teiktoje UAB „Atspindys“ 2013-01-17 parengtoje žemės sklypo matavimo byloje (t. 1, b. l. 13–16) bei UAB „Geokada“ 2017-11-09 parengtame Situacijos plane (t. 1, b. l. 31). Iš pateiktų įrodymų buvo grafiškai matyti, jog ieškovai prašė teismą įpareigoti atsakovą nugriauti atsakovo pastatytą tvorą ir žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), per kurį eina kelio servitutas. Bylos nagrinėjimo metu į bylą buvo pateikta ir Servituto sutartis. Aptartos aplinkybės įgalina teisėjų kolegiją spręsti, jog apylinkės teismas, įpareigodamas nugriauti tvorą, kuri įsiterpė ir į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kuri nepriklauso ieškovams nuosavybės teise, bylos nagrinėjimo ribų neperžengė. Ieškinio reikalavimų ribos buvo aiškios, iš pateiktų įrodymų atsakovas galėjo realiai gintis nuo ieškovo pareikšto reikalavimo pašalinti tvorą nuo bendrojo naudojimo kelio, kuris driekėsi per trečiųjų asmenų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas atsiliepime į ieškinį nenurodė argumentų ar aplinkybių, jog ieškovai neturi teisės prašyti įpareigoti pašalinti atsakovo statytą tvorą ir nuo servitutinio kelio, kuris ieškovams nepriklausė nuosavybės teise. Daroma išvada, jog apylinkės teismas ieškinio reikalavimo ribų neperžengė, kadangi sprendė tik tuos reikalavimus, kurie buvo suformuluoti ieškinyje.
30. Atsakovas nurodė, jog ieškovų žemės sklypo dalis atsakovo tvora užstatyta apie 7 m², kas artima leistinai (ribinei) ploto paklaidai ir nėra duomenų apie tai, kad iki 2012 m. atsakovas tvorą pastatė ant svetimo žemės sklypo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovas pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo argumentų, susijusių su ribine žemės sklypų plotų paklaida, todėl apeliacinio proceso metu nėra galimybės patikrinti atsakovo nurodytų aplinkybių. Aplinkybę, jog iki 2012 m. tvora buvo pastatyta nepažeidžiant tiek trečiųjų asmenų, tiek ieškovų žemės sklypų ribų, esančių (duomenys neskelbtini), turėjo įrodyti atsakovas (CPK 178 straipsnis). Atsakovas nepateikė į teismą rašytinių įrodymų, iš kurių turinio būtų galima spręsti apie tai, kad ginčo tvora nebuvo patekusi į gretimų žemės sklypų ribas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pareiga įrodyti statybos, vykdytos be gretimo sklypo savininkų sutikimo, teisėtumą tenka statytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/ 2018, nutarties 30 punktas). Apylinkės teismas nustatė, o atsakovas ir apeliaciniu skundu neneigė aplinkybės, jog gretimų sklypų savininkų sutikimo dėl ginčo tvoros statybos neturėjo. Aptartu atveju atsakovas turėjo įrodyti aplinkybę, jog ginčo tvora buvo pastatyta laikantis gretimų žemės sklypo ribų, tačiau to nepadarė. Atsakovas nurodė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad iki 2012 m. būtų buvę parengti tikslūs žemės sklypo matavimai. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, statydamas tvorą, nesant tikslių žemės sklypo matavimų, pats prisiėmė galimų neigiamų padarinių kilimo riziką tuo atveju, jeigu žemės sklypo ribos (kaip ir nagrinėjamos bylos atveju), patikslinamos atsakovo nenaudai. Atsakovas taip pat teigė, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nuostata, pagal kurią – Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai (pagal 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą, statybą leidžiantis dokumentas, tais atvejais, kai Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai) neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Viena vertus, teisėjų kolegija pastebi, jog Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje nustatytas vienerių metų terminas nėra ieškinio senaties terminas, t. y. aptartas terminas nesiejamas su teisės kreiptis į teismą su ieškiniu pasibaigimu (CK 1.124 straipsnis) (žr. ir Vilniaus apygardos teismo 2018-12-20 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1343-577/2018 33 punktą). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pritaria ir apylinkės teismo aiškinimui, jog Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nuostata būtų taikytina tik tuo atveju, jeigu tvora būtų buvusi pastatyta ant gretimų žemės sklypų ribos, o ne ant ieškovams bei tretiesiems asmenims priklausančių žemės sklypų, t. y. svetimos žemės. Kasacinio teismo išaiškinta, kad statybą svetimoje žemėje, nesant žemės savininko rašytinio sutikimo, negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2013). Teismas vertina ir tai, jog nors buvę gretimų žemės sklypų savininkai ir nereiškė pretenzijų atsakovui dėl tvoros statybos, tačiau nei tvoros statybos metu, nei po metų nuo jos (tvoros) pastatymo, nebuvo atlikta tikslų sklypų kadastrinių matavimų ar žemės sklypų riboženklių patikrinimo, kas galėjo daryti įtakos buvusių savininkų apsisprendimui reikšti pretenzijas atsakovui.
31. Apibendrinant išdėstytą, atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigė apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio vertinimo, todėl atsakovo apeliacinio skundo tenkinti teisinio pagrindo nėra.
Dėl ieškovų apeliacinio skundo reikalavimų
32. Susipažinus su ieškovų apeliacinio skundo reikalavimais matyti, jog ieškovai apeliaciniu skundu ginčija apylinkės teismo nustatytą 3 mėnesių terminą atsakovui pašalinti neteisėtos statybos padarinius kaip pernelyg ilgą bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Dėl termino, per kurį atsakovas turi pašalinti neteisėtos statybos padarinius
33. CK 4.103 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 4.103 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas reiškia, kad CK 4.103 straipsnio normos, nustatančios statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinius teisinius padarinius, turi būti taikomos kartu su viešosios teisės normomis, reguliuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016, nutarties 42 punktas). Toks išaiškinimas reiškia, kad statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo terminas turi būti nustatomas pagal viešosios teisės aktus. Pastebėtina, jog iš esmės analogiškas CK 4.103 straipsnio 3 daliai reguliavimas numatytas ir CPK 273 straipsnio 2 dalyje.
34. Statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo ir visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę reguliuoja Statybos įstatymas (Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Statybos įstatymo 32 straipsnyje numatyta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo tvora pastatyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pastebėtina, jog nei CK, nei CPK, nei Statybos, nei Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas nenumato konkretaus termino, per kurį turi būti pašalinta statyba, kuri nėra savavališka statyba, tačiau yra statyba, pažeidžianti teisės aktų reikalavimus. CPK 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teisės aktai įpareigoja teismą priimant sprendimą pašalinti statybą, kuri nėra savavališka, tačiau yra statyba, pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, nurodyti konkretų terminą, per kurį aptarta statyba turi būti pašalinta (CPK 273 straipsnis), tačiau nenumato tokio termino ribų. Tai reiškia, jog tokiu atveju terminas pašalinti statybą, kuri nėra savavališka, tačiau pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, nustatomas atsižvelgiant į bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad tvoros ardymas ir statybvietės sutvarkymas gali pareikalauti tiek finansinių, tiek laiko sąnaudų sprendžia, jog trijų mėnesių terminas yra protingas. Ieškovų nurodyti teiginiai, jog dėl teismo sprendimu nustatyto trijų mėnesių termino atsakovui pašalinti tvorą ieškovai nespės atlikti gerbūvio darbų savo žemės sklype, kolegijos vertinimu, yra deklaratyvūs. Ieškovai neįrodinėjo, kad kokius nors gerbūvio darbus būtų būtina atlikti skubiai (nedelsiant). Ieškovų ketinimas vietą, kur buvo atsakovo tvora, grįsti trinkelėmis ar užsodinti gyvatvore nelaikytinos reikšmingomis aplinkybėmis, kurios sudarytų teisinį pagrindą sutrumpinti apylinkės teismo nustatytą trijų mėnesių terminą.
35. Ieškovai nurodė, jog apylinkės teismas nenurodė, kokio dydžio bauda atsakovui bus skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo.
36. Visų pirma, analizuojant skundžiamo sprendimo turinį matyti, jog apylinkės teismas taikė CPK 273 straipsnio 1 dalį. Ieškovai apeliaciniu skundu nekvestionuoja skundžiamo sprendimo motyvų, jog byloje turėjo būti taikytina ir CPK 273 straipsnio 3 dalis, arba CPK 273 straipsnio 1 dalis apskritai netaikytina, o taikytina tik CPK 273 straipsnio 3 dalis. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas). Kadangi apeliantai nenurodė jokių motyvų bei argumentų, susijusių su CPK 273 straipsnio 3 dalies taikymu, tai apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl CPK 273 straipsnio 1 dalies ir CPK 273 straipsnio 3 dalies santykio nepasisako. Antra, CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodytas apeliantų prašymas (apeliacinio skundo dalykas). Ieškovai apeliaciniame skunde nereiškė reikalavimo CPK 273 straipsnio 3 dalies pagrindu skirti baudą atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja tokių reikalavimų, kurie nebuvo suformuluoti apeliaciniame skunde (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Ginčas kilęs tarp privačių asmenų dėl privačioje žemėje pastatytos tvoros, todėl kolegija sprendžia, kad peržengti apeliacinio skundo ribų, t. y. ieškovų suformuluotų apeliaciniame skunde reikalavimų, teisinio pagrindo nėra. Trečia, apylinkės teisme ieškovai nekėlė klausimo dėl baudos skyrimo atsakovui pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Ketvirta, CPK 771 straipsnio nuostatos numato sprendimo neįvykdymo teisinių pasekmių klausimų sprendimą. Tai reiškia, jog tuo atveju, jeigu atsakovas neįvykdys teismo sprendimo, ieškovai turės teisę pasinaudoti CPK 771 straipsnyje numatyta sprendimo nevykdymo teisinių pasekmių procedūra, kurioje numatyta galimybė atsakovui, nevykdančiam teismo sprendimo, skirti iki 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Penkta, apylinkės teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog tuo atveju, jeigu atsakovas sprendimo per jame numatytą terminą neįvykdys, tuomet ieškovai įgis teisę pašalinti neteisėtos statybos padarinius patys, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks papildomas teisių gynybos būdas ieškovus įgalina realiai bei operatyviai ginti savo pažeistas teises tuo atveju, jeigu atsakovas teismo sprendimo nevykdys. Vertinama, jog papildomų sankcijų (baudų) nurodymas atsakovui aptariamu atveju nebūtinas. Apibendrinant išdėstytą, apylinkės teismas skundžiamu sprendimu užtiktino realią bei proporcingą ieškovų teisių gynybą, todėl papildomų sankcijų (baudų) skyrimas teismo sprendimu atsakovui nebūtinas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu
37. Ieškovai nesutiko su skundžiamo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, t. y. nesutinka, kad patenkintų ieškinio reikalavimų dalis buvo 1/3, o ne ½.
38. Apylinkės teismas sprendė, jog buvo patenkintas tik vienas iš trijų ieškovų ieškinio reikalavimų: reikalavimas nugriauti tvorą (patenkintas), reikalavimas nugriauti stoginę (atmestas) bei reikalavimas nugriauti pirtį (reikalavimo atsisakyta bylos nagrinėjimo metu). Tai reiškia, jog susiklostė situacija, kuomet proceso pirmosios instancijos teismo metu priimant sprendimą dėl ginčo esmės vienas ieškovų reikalavimas buvo patenkintas, kitas atmestas, o dėl trečio reikalavimo byla buvo nutraukta. CPK nuostatos nereguliuoja situacijos, kaip aptartu atveju turėtų būti sprendžiama (nustatoma) patenkintų (ar atmestų) ieškinio reikalavimų proporcija. Visgi, kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, nutarties 41 punktas). Plėtodamas kasacinio teismo išaiškinimus, Lietuvos apeliacinis teismas laikosi pozicijos, jog bylos nutraukimo atveju vertinamos bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys ir sprendžiama, ar procesinis rezultatas, nutraukiant bylą, iš esmės šaliai buvo palankus, ar nepalankus procesinis sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-52-464/2019, nutarties 27 punktas).
39. Nustatyta, kad ieškovai reikalavimo dėl ieškinio reikalavimo nugriauti pirtį atsisakė 2018-05-14 teismo posėdžio metu (garso įrašo takelio 00:13:00–00:15:00 min; 01:59:00–01:59:30 min). Atsisakydami ieškinio reikalavimo dėl pirties griovimo nurodė, jog tokį sprendimą priėmė atsižvelgdami į atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus, byloje surinktus įrodymus bei taikos sutarties sąlygų svarstymo metu surinktą informaciją. Vertintinos aplinkybės, jog ieškinio reikalavimo dėl pirties griovimo buvo atsisakyta jau bylos nagrinėjimo iš esmės metu, kai buvo surinkti rašytiniai įrodymai bei buvo žinomos visų šalių pozicijos, taip pat tai, kad ieškovus nuo 2018-03-29 atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas (t. 1, b. l. 152). Visgi, kolegijos vertinimu, ieškovai turėjo galimybę tiksliai identifikuoti, kokie atsakovo statiniai sukelia ieškovų teisių pažeidimus dar iki inicijuojant ieškinį teisme. Didžiąją dalį įrodymų galima buvo surinkti pasinaudojant viešaisiais registrais (ypač Nekilnojamojo turto registru), taip pat analizuojant atliktų kadastrinių matavimų duomenis bei faktines žemės sklypuose esančių statinių pozicijas. Bylos nagrinėjimo metu papildomai gauti tik trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018-01-22 Žemės naudojimo patikrinimo aktai (t. 1, b. l. 59–71). Sprendžiama, jog atsisakyti dalies ieškinio reikalavimų ieškovus paskatino šalių į bylą pateikti įrodymai, kuriuos ieškovai, pasinaudodami profesionalaus teisininko paslaugomis, galėjo gauti dar prieš teikiant ieškinį teisman. Tai reiškia, jog ieškinio reikalavimo nugriauti pirtį buvo atsisakyta dėl reikalavimo nepagrįstumo, o ne dėl ne nuo ieškovų valios nepriklausančių priežasčių, ar ne dėl įrodymų trūkumų. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog dėl proceso, kuriuo buvo pareikštas reikalavimas nugriauti pirtį, kurio vėliau atsisakyta, vadovaujantis priežasties teorija, yra tik pačių ieškovų kaltė. Ieškinio reikalavimų buvo atsisakyta ne dėl atsakovų atliktų veiksmų, kuriais būtų buvusios pašalintos kokios nors žemės sklypo naudojimo kliūtys ar kitaip pripažintas ir (ar) patenkintas aptariamas ieškinio reikalavimas, o išimtinai dėl ieškovų procesinio neapdairumo.
40. Pripažinus, jog ieškinio reikalavimų atsisakyta dėl jų nepagrįstumo, esant pačių ieškovų procesiniam neapdairumui, teisėjų kolegija vertina, kad procesinis rezultatas dėl to, kad buvo atsisakyta ieškinio reikalavimo bylos nagrinėjimo metu, ieškovams yra nepalankus. Tokia išvada reiškia, kad galima laikyti, jog iš trijų neturtinio pobūdžio reikalavimų, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, buvo patenkintas tik vienas, todėl pagrįstai ir buvo nustatyta 1/3 dalies patenkintų ir 2/3 dalių nepatenkintų ieškinio reikalavimų proporcija, paskirstant šalių bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
41. Ieškovai iki bylos nagrinėjimo iš esmės nepateikė įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų inicijavus apeliacinį procesą, todėl ieškovų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 3–4 dalys).
42. Atsakovas pateikė duomenis apie tai, jog už apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 57¹) bei 653,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą (t. 2, b. l. 109, 111). Atmetus atsakovo apeliacinio skundo reikalavimus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3–4 dalys).
43. Atsakovas taip pat pateikė duomenis apie tai, jog už atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą parengimą patyrė 435,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 108, 110). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į priimamą teismo sprendimą, į tai, kad atmestas ieškovų apeliacinis skundas, taip pat į tai, kad prašomos bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, atsakovui iš ieškovų priteisiama 435,60 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Dėl procesinės bylos baigties
44. Apibendrinant išdėstytą, apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliaciniai skundai atmetami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų K. K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), ir B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 435,60 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovui M. V., a. k. (duomenys neskelbtini).