- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- 2S-1965-392/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01484-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- M. V.
- Ieškovas
- K. K. Š., B. Š.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, E. Ž., A. Ž., A. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarties dalies sprendimo vykdymo atidėjimo klausimu byloje pagal ieškovų K. K. Š. ir B. Š. ieškinį atsakovui M. V., dėl įpareigojimo nugriauti tvorą, užimančią ieškovams priklausantį sklypą bei bendro naudojimo kelią, ir pirtį bei stoginę, pastatytas per arti žemės sklypo ribos, tretieji asmenys byloje - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, E. Ž., A. Ž. ir A. M., išvadą teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami įpareigoti atsakovą M. V. nugriauti tvorą, užimančią ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, ir užimančią bendrojo naudojimo kelią, nepadarant žalos šiam sklypui ir keliui; įpareigoti atsakovą nugriauti pirtį su stogine, pastatytas per arti ieškovams nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo ribos; tuo atveju, jeigu tenkinus ieškovų ieškinį, atsakovas teismo sprendimo neįvykdys, leisti ieškovams nugriauti tvorą ir pirtį už atsakovo lėšas savo jėgomis ar pasitelkus trečiuosius asmenis.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 4 d. sprendimu bylą dalyje dėl pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nugriovimo nutraukė, kitoje dalyje ieškinį patenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovą M. V., per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. ieškovams K. K. Š. ir B. Š. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), bei ieškovų naudai nustatytame servitute, esančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nugriauti tvorą, kurios išdėstymas užfiksuotas UAB „Geokada“ matininko N. P. parengtame 2017 m. lapkričio 9 d. Situacijos plane M1:500, bei sutvarkyti statybvietę, atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, nurodė, jog ieškovai turi teisę pašalinti neteisėtos statybos padarinius patys, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo. Kitoje dalyje – dėl stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nugriovimo ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą paliko nepakaistą.
Šalies argumentai
3. 2019 m. rugsėjo 24 d. byloje gautas atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Prašyme nurodė, jog sprendimas buvo neįvykdytas ne dėl jo kaltės, atsižvelgiant į tai prašo teismo atidėti Vilniaus miesto apylinkėse teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6639-863/2019 vykdymą 3 mėnesių terminui nuo nutarties, kuria išsprendžiamas šis prašymas įsiteisėjimo dienos. Nurodė, jog po Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo šalys bandė tartis dėl visoms šalims priimtino įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo būdo ir buvo sutarta, jog ieškovai nereikalaus per antstolį nugriauti tvoros, kol nebus pradėtas priteistų išlaidų išieškojimas. Paaiškina, kad ieškovams pasikreipus į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo per savo atstovą bandė pasiaiškinti aplinkybes, tačiau ieškovai pareikalavo nedelsiant pradėti sprendimo vykdymą. Nurodė, jog visą tą laiką tikėjosi taikaus sprendimo būdo, todėl paaiškėjus, jog šalims susitarti nepavyko, prašo sprendimo vykdymą atidėti 3 mėnesiams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi nutarė atsakovo M. V. prašymus dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atmesti ieškovų prašymus dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo ir teismo sprendimo papildymo.
5. Nutartyje nurodė sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimu nurodė, kad atsakovas savo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo (termino sprendimui įvykdyti pratęsimo) grindžia išimtinai ta aplinkybe, jog bandė susitarti su ieškovais dėl visoms šalims priimtino sprendimo įvykdymo būdo, o šalims nesusitarus, neturėjo galimybės laiku įvykdyti sprendimo, tačiau tokios aplinkybės, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymo. Vertinant susiklosčiusią situaciją, darytina išvada, jog atsakovas sąmoningai nesiėmė jokių veiksmų teismo sprendimui įvykdyti, nes tikėjosi, jog galimai susitars su ieškovais dėl to, jog pastarieji nereikalaus sprendimo vykdymo. Iš šalių pateiktų rašytinių įrodymų spręstina, jog nebuvo jokio pagrindo tokiam atsakovo lūkesčiui susiformuoti, o nevykdydamas teismo sprendimo atsakovas iš esmės elgėsi savo rizika. Atsižvelgiant į atsakovo pareiškime išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovas nepagrindė jų nurodomo pratęsimo termino pagrįstumo (vieno iš esminių tokio prašymo kriterijų), todėl papildomo termino suteikimas iš esmės reikštų savavališkos statybos padarinių toleravimą bei ieškovų teisėtų interesų ir lūkesčių pažeidimą, o dar vienas teismo sprendimo įvykdymo termino pratęsimas sumenkins teismo sprendimo privalomumą t. y. sudarys įspūdį, jog teismo priimto sprendimo vykdymas gali būti išvengiamas neribuotą laiko tarpą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovas M. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį dalyje ir klausimą išspręsti iš esmės, atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6639-863/2018 vykdymą 3 mėnesių terminui nuo nutarties, kuria išsprendžiamas šis prašymas įsiteisėjimo dienos. Priteisti atsakovo naudai iš ieškovų visas atstovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodo, kad Nurodė, jog po Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo šalys bandė tartis dėl visoms šalims priimtino įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo būdo ir buvo sutarta, jog ieškovai nereikalaus per antstolį nugriauti tvoros, kol nebus pradėtas atsakovui priteistų išlaidų išieškojimas. Tačiau ieškovai susitarimo nesilaikė. Ieškovams kreipusis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, atsakovas bandė pasiaiškinti aplinkybes, tačiau ieškovai pareikalavo nedelsiant pradėti sprendimo vykdymą. 2018 m. birželio 4 d. sprendimas turėjo būti įvykdytas per 3 mėnesius nuo jo įsiteisėjimo, t. y. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. Ieškovas žinodamas apie susitarimą, jog atsakovas nereikalaus priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jei ieškovai sutinka palikti tvorą, vis tik 2019 m. rugpjūčio 23 d. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Tačiau patys ieškovai nebuvo įvykdę 2018 m. birželio 4 d. teismo sprendimo ir nebuvo sumokėję bylinėjimosi išlaidų atsakovui. Atsakovas visą tą laiką tikėjosi taikaus sprendimo būdo, todėl paaiškėjus, jog šalims susitarti nepavyko, prašo sprendimo vykdymą atidėti 3 mėnesiams.
Atsiliepimas
8. Ieškovai K. K. Š. ir B. Š. pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą, kuriame nurodė, jog su pareikštu prašymu nesutinka, nes jokio susitarimo dėl teismo sprendimo nevykdymo, ar vykdymo atidėjimo šalys nebuvo pasiekusios.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d, numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą išdėstyti. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2011 yra išaiškinęs, kad bendrieji civilinių ir civilinių procesinių santykių principai lemia, kad sprendimo vykdymas turėtų būti teismo atidedamas ar išdėstomas tik tada, kai reikšmingi ir gintini skolininko interesai nusveria kreditoriaus interesą, kad teismo pripažinta teisė būtų įgyvendinta nedelsiant.
12. Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad dar 2018 m. birželio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu įpareigojo atsakovą M. V., per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. ieškovams K. K. Š. ir B. Š. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Versmių (duomenys neskelbtini), bei ieškovų naudai nustatytame servitute, esančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nugriauti tvorą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą paliko nepakaistą ir jis įsiteisėjo. Tai reiškia, kad teismo sprendimas nėra vykdomas jau pusę metų.
13. Atsakovas teismo sprendimo vykdymą prašo atidėti trims mėnesiams. Atsakovo prašymas teismui pateiktas 2019 m. rugsėjo 24 d. Iki šios nutarties priėmimo jau praėjo beveik 3 mėnesiai, o tai reiškia, kad atsakovo siekis sprendimo vykdymą atidėti konkrečiam laikui yra faktiškai pasiektas.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino sprendimo vykdymo išdėstymą reglamentuojančias teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo ginčijamą nutartį naikinti, ar keisti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
M. V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.