Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1347-467/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-03-29
Bylos Nr.: e2A-1347-467/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-25-3-00547-2015-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas: L. L.
Ieškovas: A. R.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1347-467/2016Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00547-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2.1; 3.3.1.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Henrichas Jaglinskis, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei L. L. ir atsakovės L. L. priešieškinį A. R. dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadas teikiančios institucijos - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. R. 2015 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi N. R. ir priteisti iš atsakovės L. L. ieškovo A. R. naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus N. R.. Teismo sprendimu 2008 m. vasario 20 d. ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina L. L., o iš ieškovo vaiko išlaikymui priteista 400 Lt suma, kas mėnesį mokama periodinėmis išmokomis. Atsakovė nepaiso įstatymų normų ir sudaro kliūtis bendrauti sūnui su abiem tėvais. Kadangi 2009 m. rugsėjo mėnesį atsakovė išvyko su vaiku gyventi į Vilnių, o kiek vėliau, neinformavus ieškovo, ir į Norvegiją, jis turėjo galimybę bendrauti su sūnumi tik „Skype“ programos pagalba. Kai 2013 m. rudenį atsakovė grįžo į Vilnių, ieškovas prašydavo leisti susitikti su vaiku, tačiau susitikti nebuvo leidžiama arba buvo ribojamas susitikimo laikas, neįdedami tinkami vaiko rūbeliai. Iki šiol be 2015 m. vasaros atostogų atsakovė jam neleido praleisti su vaiku nei vienų švenčių ar sūnaus mokyklinių atostogų, neleidžiama vaikui su tėvu bendrauti mobiliuoju telefonu be atsakovės žinios. 2015 m. pavasario atostogų metu vaikas atostogavo pas močiutę, nes atsakovė nesutiko leisti jam pas ieškovą praleisti pusę atostogų, visai nebeleido vaiko pasiimti, teigdama, kad vaikas nenori susitikti su tėvu ir reikia paisyti jo norų. Vėliau visgi sutiko, kad vaikas su ieškovu praleistų dvi dienas. Sūnus šiuo metu bręsta, todėl jam yra ypatingai svarbus ryšys su tėvu, tačiau atsakovė piktnaudžiauja tuo, jog vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ja, vaiką įtakoja, o to pasėkoje vaikas emociškai tolsta nuo tėvo. Šalys bandė sudaryti taikos sutartį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tačiau nepavyko todėl ginčą turi išspręsti teismas.

Atsiliepimas

Atsakovė L. L. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti, nustatant bendravimo tvarką, kurią siūlo atsakovė ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo ieškovas visiškai nesidomėjo sūnumi, nerodė noro dalyvauti jo auklėjime, rūpintis sūnumi. Ieškovas buvo davęs leidimą nepilnamečiui sūnui gyventi Norvegijoje su motina ir lankyti šioje valstybėje mokyklą, kuris galioja iki sūnaus pilnametystės. Sūnus turi regėjimo negalią ir raidos sutrikimų, todėl, grįžus gyventi į Lietuvą, atsakovė įsikūrė Vilniuje, kur yra puikios sąlygos sūnui vystytis, prisitaikyti prie aplinkos, mokytis savarankiškai atlikti kasdienius būtiniausius darbus. Sūnus pradėjo lankyti specialiąją lavinimo įstaigą tik atsakovės pastangomis, kadangi ieškovas niekada nesirūpino suteikti sūnui tinkamo mokymo, neskatino sūnaus adaptuotis prie aplinkos, neatsižvelgdamas į jo turimą regėjimo negalią ir asmenybės ypatumus. Per visus metus po santuokos nutraukimo atsakovė nedrausdavo ieškovui matytis su sūnumi. Iš pridedamų dokumentų matyti, kad vaikui buvo teikiamos įvairios gydomosios procedūros, palengvinusios vaiko judėjimą ir sveikatos būklę. Tačiau ieškovas, žinodamas, kad sūnui reikia specialios globos, savo iniciatyva nesidomėjo jo gerove, asmeniniais pasiekimais ar sveikatos būkle. Šiuo metu ieškovas turi kitą šeimą, todėl, sūnui viešint pas tėvą, jis neturi asmeninės erdvės ir yra apgyvendinamas svetainėje, sujungtoje su virtuve. Atsakovė mano, kad reikėtų leisti sūnui pačiam nuspręsti, kiek laiko nepertraukiamai jis norėtų būti pas tėvą. Bendravimo su vaiku tvarka turi būti nustatoma taip, kad vaikui lygiomis galimybėmis būtų sudaroma galimybė atostogas praleisti su mama ir jos artimaisiais. Ieškovo darbo laikas nenustatytas, nes jis yra individualios įmonės savininkas ir turi galimybes savo laiką planuoti, atsižvelgdamas į norą bendrauti su sūnumi. Ieškovas, paėmęs vaiką savo žinion, jį dažnai grąžindavo ne motinai, o seneliams iš motinos pusės, kurie gyvena ieškovui patogiu atstumu, todėl atsakovė pagrįstai baiminasi, kad ieškovas gali „nerasti galimybių" sūnaus jai grąžinti, pavyzdžiui, sekmadienių vakarais, kai kitą dieną berniukas turi eiti į mokyklą. Ieškovas jo pasiūlytoje bendravimo tvarkoje visiškai neaptaria to, kaip jis prisidės ar laikysis vaiko mokymosi režimo, ar sudarys jam galimybes atlikti namų užduotis tuo laiku, kai berniukas leis su tėvu, ar laiku ir, netrukdant pamokoms, paims ir grąžins sūnų motinai. Ieškovas visiškai neatsižvelgia į sūnaus poreikį lavintis, o jo siūloma bendravimo su vaiku tvarka nenumato draudimo tėvams nuteikinėti vaiką vienas kito atžvilgiu. Ieškovo siūloma bendravimo tvarka įtvirtina nevienodas tėvų teises vaiko atžvilgiu, numato ieškovui teises, bet neįtvirtina pareigų rūpintis, kad vaikas vienodomis sąlygomis bendrautų su abiem tėvais vaikui svarbiomis ir reikšmingomis dienomis. Ieškovas taip pat neįsipareigoja leisti vaikui bendrauti su motina bent telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis tuo laiku, kai sūnus praleidžia su tėvu, nors sau pageidauja neriboto bendravimo su sūnumi.

Atsakovė L. L. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti jos siūlomą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, padidinti teismo priteistą vaikui išlaikymo dydį iki 175 EUR kas mėnesį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be atsiliepime į ieškinį pateiktų argumentų nurodė, jog tėvas nenorėjo rūpintis berniuko ugdymu, neprisidėjo prie gydymo ir reabilitacijos, nepasveikindavo su gimtadieniu, nepirkdavo žaislų, nes sūnus turi negalią, o mokamas išlaikymas turi padengti ir atstoti tėvišką rūpestį. Nors atsakovė su sūnumi Vilniuje gyvena jau ketvirtus metus, ieškovas pas sūnų nesilankydavo, nedalyvaudavo tėvų susirinkimuose, nesekė sūnaus pažangumo ir pasiekimų. Nuvykus pas Kretingoje gyvenančius senelius, ieškovas kartais pasiimdavo sūnų, bet šis po susitikimo būdavo dirglus ir sunerimęs. Atsakovė mano, kad jos siūloma bendravimo tvarka mažiau vargins vaiką ir labiau atitiks jo interesus. Ieškovas, kaip tėvas, taip pat turėtų dėti pastangas, prisitaikant prie sūnaus dienotvarkės ir poreikių, sudarant kuo mažiau konfliktiškas situacijas tarp vaiko tėvų. Nuo teismo sprendimo priteisti iš ieškovo 400 Lt kas mėnesinį išlaikymą sūnui praėjau daugiau kaip septyneri metai, berniukas yra paauglys, keičiasi jo poreikiai, pakilo šalies pragyvenimo lygis ir minimalus darbo užmokestis. Dėl ypatingų poreikių sūnui reikia pirkti specialų popierių, rašymo reikmenis, kurie yra brangūs. Augančiam organizmui reikalingas pilnavertis, kokybiškas maistas, kuris yra pakankamai brangus. Be to vaikas yra alergiškas, todėl jam reikalinga speciali dieta. Berniukas vartoja vitaminus, kurie reikalingi geram tonusui palaikyti ir augančiam organizmui stiprinti. Dėl silpnaregystės reikia periodiškai atlikinėti akių tyrimus ir patikrinimą. Todėl atsakovė mano, kad ankstesnė išlaikymo suma nebeatitinka realių ir tikrų vaiko poreikių, dėl ko prašo padidinti išlaikymą iki 175 EUR per mėnesį.

Ieškovas A. R. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti atsakovės priešieškinio reikalavimus, išvardintus 1 dalies 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 12 punktuose, tenkinti iš dalies priešieškinio 2 dalies reikalavimus ir pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui mokėjimo, nustatant, kad ieškovas sūnui teikia 151,50 EUR kas mėnesinį išlaikymą nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iki pilnametystės. Nurodė, kad kalbėtis su sūnumi ieškovas galėjo tik paskambinęs į atsakovės telefono numerį sekmadieniais ir pokalbio klausantis atsakovei, todėl pokalbiai su vaiku buvo nenuoširdūs. Paėmus vaiką iš ugdymo įstaigos penktadienį ir grąžinant motinai sekmadienį, sūnus taip nepavargtų kelionėje ir galėtų daugiau laiko praleisti su tėvu ir kitais jam artimais žmonėmis – seneliais, sese bei turimais draugais tėvo gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, jog vaiko gyvenamoji vieta yra Vilniuje, neekonomiška, netikslinga ir neprotinga skirti su vaiku bendrauti kas antrą kiekvieno vasaros mėnesio savaitę. Vaikas nebėra mažas ir 2 savaičių terminas praleisti su tėvu nėra per ilgas. Vaikas jau tris kartus per šią vasarą praleido po dvi savaites pas tėvą ir šis terminas nebuvo per ilgas, todėl prašo teismo vasaros atostogų metu bendravimo su vaiku tvarką nustatyti po dvi savaites nepertraukiamai kiekvieną vasaros mėnesį. Atsakovė nenurodo priežasčių, kodėl tėvas negali praleisti su vaiku jo tikrosios gimimo dienos. Atsakovės pasiūlymo 6 punktas yra perteklinis, 5, 9 ir 10 punktai yra sąlyginiai. Ieškovas mano, kad bet kuris pilietis privalo nedelsiant, jei yra galimybė, suteikti reikiamą medicininę pagalbą ar nugabenti į medicinos įstaigą arba iškviesti medikus bet kuriam pagalbos reikalingam asmeniui, todėl išskirti tokio punkto bendravimo tvarkoje atskirai nereikia. Atsakovė sąmoningai siūlo bendravimo tvarkos modelį, pagal kurį tėvas patirtų kuo daugiau nuostolių, vykdamas pasiimti vaiko ir grąžindamas jį motinai. Ieškovo turtinė padėtis nepagerėjo, o pablogėjo, nes jis šiuo metu moka kreditą bankui, kurio įmoka sudaro 184,52 EUR per mėnesį, 2009 m. birželio 4 d. jam gimė dukra. Atsakovė teigia, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 399 EUR, tačiau šią sumą pagrindžia minimaliais įrodymais. Ieškovas taip pat prisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, parsivežęs jį į savo gyvenamąją vietą, tačiau nepastebėjo, kad sūnaus poreikiai būtų padidėję. Paprašius atsakovei, prisidėdavo savo lėšomis, kai pirkdavo kokį nors reikalingą brangų daiktą, pvz. akinius, vaistus. Kadangi sūnus pasiskundė, jog jam nepatogu ieškovo namuose miegoti sesės lovoje, nes ji kieta, ieškovas iš karto nupirko naują čiužinį. Taip pat pirko sūnui žūklės reikmenis, kitus daiktus, reikalingus pramogoms ir užsiėmimams, kai sūnus būna pas tėvą.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad skyriui yra žinomi ieškovo ir atsakovės nesutarimai dėl tėvo bendravimo su sūnumi, su jais buvo vedami pokalbiai. Nustatyta, kad nepilnamečiam N. R. tėvo namuose yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, skyrius neturi duomenų apie vaiko teisių pažeidimus ieškovo šeimoje, jo šeima niekuomet nebuvo ir nėra įrašyta į skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Skyriaus nuomone, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, taip pat ir atsakovės siūloma bendravimo tvarka atitinka nepilnamečio vaiko interesus, tačiau teismas turėtų atkreipti dėmesį į atsakovės siūlomos bendravimo tvarkos 1, 3, 4, 5 punktus.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad atsakovė L. L. su nepilnamečiu sūnumi gyvena dviejų kambarių bute, kuris yra nuomojamas. Vaikas nevaržomai naudojasi visu butu, tačiau jam yra skirtas ir atskiras kambarys, vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos ilsėtis ir vystytis. Ieškovo pateikta bendravimo tvarka atitinka nepilnamečio vaiko interesus, tačiau ją reikėtų sukonkretinti, patikslinti ir neapsunkinti, labiau atsižvelgti į vaiko poreikius, jo amžių, dienos režimą, sveikatos poreikius ir išsakytą nuomonę. Skyrius sutinka dėl išlaikymo dydžio pakeitimo į didesnę pusę. Atsakovės prašomas išlaikymo dydis atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nustatė ieškovo bendravimo tvarką su sūnumi, pagal kurią: 1) tėvas bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį ir turi teisę pasiimti sūnų iš jo buvimo vietos (tai gali būti ir mokymosi įstaiga) pasirinktinai arba penktadienį nuo 12 val. iki 18 val. arba šeštadienį nuo 10 val. iki 13 val. (iš anksto su motina L. L. ir mokymosi įstaiga sutartu laiku) ir grąžinti sūnų motinai ar jos nurodytam asmeniui tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 val. Jeigu sutampa taip, jog mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio penktadienis yra nedarbo (šventinė) diena ieškovas turi teisę sūnų N. pasiimti iš jo buvimo vietos penktadienį nuo 10 val. iki 15 val. Jeigu sutampa taip, jog po mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio pirmadienis yra nedarbo (šventinė) diena A. R. grąžina sūnų motinai ar jos nurodytam asmeniui pirmadienį iki 20 val.; 2) tėvas kiekvienais metais turi teisę praleisti su sūnumi ne mažiau kaip pusę sūnui suteikiamų rudens, žiemos (įskaitant ir Šv. Kalėdų atostogas) ir pavasario mokyklinių atostogų laiko: neporiniais metais tėvas praleidžia su sūnumi pirmąją atostogų laiko dalį, poriniais metais – antrąją atostogų laiko dalį; 3) sūnaus vasaros mokyklinių atostogų metu tėvas turi teisę praleisti su sūnumi ne mažiau kaip pusę sūnui suteikiamų atostogų, t.y. kiekvienais metais vasaros atostogas sūnus praleidžia su tėvu nuo birželio 15 d. iki birželio 30 d., nuo liepos 15 d. iki liepos 30 d. ir nuo rugpjūčio 10 d. iki rugpjūčio 25 d.; 4) tėvas turi teisę pasiimti sūnų į savo ir artimiausių giminaičių, numatytų CK 3.133 str., 3.135 str., gimtadienius ar kitas dideles šventes (krikštynos, vestuvės ir kitos artimųjų šventės) apie tai informuodamas vaiko motiną ne mažiau kaip prieš 7 dienas; 5) motina suteikia galimybę tėvui pasveikinti vaiką gimtadienio proga tikrąją dieną, t.y. kiekvienų metų gruodžio 18 dieną, jei tą dieną vaikas praleidžia ne su tėvu; 6) tėvas suteikia galimybę motinai pasveikinti vaiką gimtadienio proga tikrąją dieną, t.y. kiekvienų metų gruodžio 18 dieną, jei tą dieną vaikas praleidžia ne su motina; 7) tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena) nuo 10 val. ir grąžinant vaiką motinai tą pačią dieną iki 20 val., jei tą savaitgalį praleidžia ne su vaiku; 8) Motinos dieną sūnus praleidžia su mama; 9) motina netrukdo tėvui bendrauti su vaiku telefonu neribotai, suteikti informaciją apie vaiko naudojamą telefono numerį bei įsipareigoja netrukdyti bendrauti kitomis ryšio priemonėmis (Skype ir pan.). O tuo laikotarpiu, kai vaikas praleidžia su tėvu, jis įsipareigoja neriboti ir netrukdyti motinai bendrauti telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis su sūnumi; 10) šalys informuoja viena kitą apie pasikeitusią gyvenamąją vietą bei telefono numerius, o motina tėvą informuoja apie pasikeitusią nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą, jei ji nesutampa su motinos gyvenamąja vieta; 11) tėvas padengia visas vaiko paėmimo ar kelionės išlaidas, grąžinimo vaiko motinai ir su tuo susijusias išlaidas, jei jų atsiranda, arba kai tėvas bendrauja su sūnumi vaiko gyvenamojoje vietoje; 12) visais atvejais, prieš paimdamas vaiką, apie vaiko paėmimo/ grąžinimo laiką ir vietą praneša motinai ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki vaiko paėmimo, išskyrus atvejus, atskirai aptartus šioje bendravimo tvarkoje. Taip pat teismas padidino iš ieškovo priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui iki 163 EUR kas mėnesį mokamų periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2015-04-09 iki pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai ir priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Kitose dalyse ieškinys ir priešieškinys buvo atmesti, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

Teismas, išanalizavęs šalių pateiktus bendravimo tvarkos projektus, nustatė, kad pirmaisiais trimis punktais šalys iš esmės prašo nustatyti tapačią bendravimo tvarką, tačiau ieškovo punktas yra detalesnis. Kadangi šalys iš esmės neprieštaravo vienas kito pirmajam punktui, esant detalesniam ir aiškesniam ieškovo reikalavimui, teismas nustato taip, kaip prašo ieškovas. Teismas sprendė, kad nepilnamečio vaiko grąžinimas kitam asmeniui (motinos nurodytam) nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, kadangi galima situacija, kai motina fiziškai negalėtų atsiimti vaiko iš tėvo. Antruoju punktu, siekiant stabilumo ir aiškumo, teismas nustatė tėvo bendravimo tvarką su vaiku jo atostogų metu, kuri, teismo vertinimu, nepažeis nei vaiko, nei atsakovės interesų, kadangi abi šalys turės realią galimybę bendrauti su vaiku vienodai laiko. Trečiuoju punktu šalys nusistatė tėvo ir sūnaus bendravimą vasaros atostogų metu. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad dviejų savaičių terminas praleisti su tėvu atostogų metu nėra per ilgas, nes tėvai turi lygias teises. Ketvirtuoju punktu teismas suteikė teisę ieškovui pasiimti sūnų į savo ir artimiausių giminaičių, numatytų CK 3.133 str., 3.135 str., per jų gimtadienius ar kitas dideles šventes (krikštynos, vestuvės ir kt.), apie tai informuojant vaiko motiną ne mažiau kaip prieš 7 dienas, nes nepilnametis vaikas turi teisę bendrauti ne tik su tėvais, bet ir su artimiausiais jų giminaičiais. Atsakovė ketvirtuoju punktu gana detaliai numatė ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimą didžiųjų metinių švenčių metu, tačiau, teismas manė, kad, esant dideliam atstumų skirtumui, nėra tikslinga nustatinėti tokią tvarką, nes tai reikštų ieškovui ne tik dideles kuro sąnaudas, tačiau ir dideles laiko sąnaudas. Ieškovas turi ir kitą šeimą bei nepilnametį vaiką, su kuriuo taip pat turi teisę praleisti Kalėdas bei Velykas, o, važinėdamas į Vilnių ir grįždamas į Kretingą, vos ne kas antrą dieną sugaištų daug laiko. Penktajame punkte teismas tenkino atsakovės prašymą ir nustatė kiekvienam iš tėvų galimybę pasveikinti vaiką gimtadienio proga tikrąją dieną, kai vaikas tuo laiku būna su kitu iš tėvų. Šeštuoju ir septintuoju punktu teismas tenkino ieškovo ir atsakovės prašymus, kad Tėvo dieną nepilnametis vaikas visada praleistų su tėvu, o Motinos dieną – su motina. Nors byloje nebuvo pateikta neginčijamų įrodymų apie tai, kad tėvas trukdytų sūnui bendrauti su motina, tuo metu kai sūnus leidžia laiką su tėvu, remiantis lygiateisiškumo principu, teismas tenkino atsakovės prašymą ir tokį įpareigojimą ieškovui nustatė. Teismas netenkino ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 9, 10 ir 11 punktų, nes teismas negali priimti sąlyginių sprendimų. Taip pat teismas nurodė, kad jis negali nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri atitiktų visas gyvenimiškas šalių situacijas, todėl nepilnamečio vaiko tėvai bendru sutarimu turi spręsti tam tikras situacijas, kurios iškyla nenumatytu laiku. Nustatyta teismo bendravimo tvarka, nors ir privaloma abiems šalims, tačiau nepilnamečio vaiko tėvai yra laisvi ją pakeisti, susitarti tarpusavyje dėl kitokios bendravimo tvarkos, vietos, laiko, taip pat ją papildyti naujais punktais. Ieškovo prašymą nustatyti, kad, vaikui vykstant pas tėvą, vaiko motina privalo įdėti pakankamą kiekį jo daiktų, higienos priemonių ir kitų būtinų daiktų, teismas vertino kaip perteklinį. Teismas, atsižvelgęs į šalių prieštaringus pasiūlymus, taip pat nustatė, kad šalys informuoja viena kitą apie pasikeitusią gyvenamąją vietą bei telefono numerius, o atsakovė tėvą informuoja ir apie pasikeitusią nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą, jei ji nesutampa su motinos gyvenamąja vieta. Ieškovo sutikimu teismas nustatė, kad tėvas padengia visas vaiko paėmimo ar kelionės išlaidas, grąžinimo vaiko motinai ir su tuo susijusias išlaidas, jei jų atsiranda, arba kai tėvas bendrauja su sūnumi vaiko gyvenamojoje vietoje. Teismas nenustatė, kad tėvas bendrauja su sūnumi tik pastarajam sutinkant, nes nepilnamečio vaiko interesų turinys ne visuomet atitinka nepilnamečio vaiko norą. Teismas nenustatė kai kurių kitų šalių siūlomų bendravimo tvarkos punktų (pvz., kad tėvas turi pasirūpinti reikiamos medicininės pagalbos vaikui suteikimu ar pan.), kadangi jie yra pertekliniai. Šalims išaiškinta, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Atsakovė priešieškiniu prašė padidinti tėvo teikiamo išlaikymo dydį iki 175 EUR per mėnesį, ieškovas sutiko mokėti tik 151,50 EUR. Teismas nustatė, kad ieškovas vykdo individualią veiklą ir jo darbo pajamos sudaro 347,55 EUR, neatskaičius mokesčių, ieškovo vardu yra įregistruota transporto priemonė VW PASSAT, žemės sklypas ir pastatas – gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis, esantys (duomenys neskelbtini) ir turtinė teisė - nuomos sutartis pastatui – maisto prekių parduotuvei, esančiai (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatė, kad ieškovas šiuo metu yra sudaręs santuoką su R. R. ir jie turi nepilnametę dukrą U. R., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir AB DNB bankas 2008 m. spalio 8 d. sudarė kreditavimo sutartį, remiantis kuria, ieškovui yra suteiktas 110 000 Lt vartojimo kreditas, kurio grąžinimo terminas 2033 m. rugsėjo 30 d., kredito mėnesio grąžinimo įmoka bankui sudaro 184,52 EUR. Atsakovė dirba UAB (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis sudaro 150 EUR per mėnesį, neatskaičius mokesčių, papildomai gauna šalpos pensiją neįgaliam vaikui - 230 EUR ir 300 EUR dydžio pašalpą, gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būsto nuomos kaina mėnesiui - 246,18 EUR. L. L., savo vardu neturi įregistravusi nekilnojamo turto objektų, tačiau turi dvi transporto priemones RENAULT MEGANE ir BMW 528. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas turi dar vieną išlaikytinį - nepilnametę dukrą iš kitos santuokos, atsakovė nepaneigė fakto, kad ieškovas tinkamai ir laiku nepilnamečiam sūnui moka išlaikymą, tačiau šiuo metu vaikas paaugo, mokosi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre, negauna asmens higienos ir mokymo priemonių, drabužių. Nepilnamečiam vaikui yra diagnozuota įgimta CMV infekcija, yra būtina stebėti jo mitybą dėl alergijų ir turimo viršsvorio, vartoti maisto papildus. Berniukas yra alergiškas namų dulkių erkėms, plunksnoms ir šunims, pasikeitė ne tik Lietuvos ekonominė ir finansinė padėtis, tačiau padidėjo ir nepilnamečio vaiko poreikiai. Todėl teismas padarė išvadą, kad prašymas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. Tačiau, pakeisdamas nustatyto išlaikymo dydį, teismas atsižvelgė į aukščiau nurodytas aplinkybes (kad ieškovas tinkamai ir laiku vykdo išlaikymo prievoles, turi dar vieną nepilnametį vaiką, atsakovė gauna šalpos pensiją neįgaliam vaikui - 230 EUR), taip pat į tai, kad priteistas išlaikymo dydis yra indeksuojamas ir šiai dienai yra 151,50 EUR, todėl priteisto išlaikymo dydį padidino iki 163 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė L. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatytų 1, 2, 3 punktų ir bendravimo tvarką nustatyti pagal priešieškinį, nurodant, kad 1) tėvas turi teisę bendrauti su vaiku kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalius, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10.00 val. iki 17.00 val. ir grąžinant vaiką motinai sekmadienį iki 20.00 val. Tuo atveju, jei pirmasis ir trečiasis mėnesio savaitgaliai sutampa su prieš ar po jų einančia nedarbo diena, tėvas turi teisę vaiką paimti iš jo gyvenamosios nuo 10.00 val. iki 17.00 val. ir grąžinti motinai iki 20.00 val. atitinkamą tenkančią nedarbo dieną (išskyrus savaitgalius mokyklinių vasaros atostogų metu, kurias vaikas praleidžia su motina); 2) tėvas kiekvienais metais turi teisę su vaiku praleisti pusę mokyklinių atostogų laiko, t.y. nelyginiais metais tėvas su vaiku praleidžia pirmąją kiekvienų tenkančių mokyklinių atostogų pusę, lyginiais metais tėvas su vaiku praleidžia antrąją mokyklinių atostogų pusę (išskyrus atskirai aptariamą vasaros atostogų praleidimo tvarką); 3) tėvas turi teisę su vaiku kiekvienais metais praleisti vasaros atostogas tokia tvarka: tėvas mokyklines vasaros atostogas su vaiku praleidžia kiekvieno vasaros mėnesio (birželis, liepa, rugpjūtis) pirmąją ir trečiąją savaitę; 4) tėvas turi teisę su vaiku praleisti Šv. Kūčių pirmąją dienos dalį, t.y. kiekvienų metų gruodžio 24 d. vaiką perduodamas motinai iki 16.00 val.; pirmąją kiekvienų metų Šv. Kalėdų (gruodžio 25 d.) dieną vaikas būna su motina. Tėvas turi teisę antrąją Šv. Kalėdų dieną praleisti su vaiku nuo 10.00 val. iki 20.00 val., jei tą atostogų dalį vaikas praleidžia ne su tėvu; kiekvienų metų pirmąją Šv. Velykų dieną vaikas praleidžia su motina. Tėvas turi teisę antrąją Šv. Velykų dieną praleisti su vaiku nuo 10.00 val. iki 20 val., jei tą atostogų dalį vaikas praleidžia ne su tėvu; 5) pakeisti sprendimo dalį dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio, Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. sprendimu iš A. R. priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį padidinant iki 175 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2015 m. balandžio 9 d. iki vaiko pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai, priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 6) sumažinti ieškovui priteistas bylinėjimosi išlaidas ir iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidų nepriteisti; priteisti atsakovei iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovės siūlyta bendravimo su vaiku tvarka racionalesnė ir labiau atitinka nepilnamečio vaiko interesus, o teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad santykiai tarp ieškovo ir atsakovės yra įtempti, todėl ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką yra tikslinga aptarti detaliau, siekiant išvengti konfliktų ateityje. Šiuo metu šalių vaiko atostogų, švenčių šventimo ir praleidimo tradicijos jau yra susiformavę. Ieškovas iki šiol pats nereiškė noro dalyvauti sūnaus gyvenime, kartu būti per šventes ar praleisti atostogas. Todėl kardinalus nusistovėjusių tradicijų pasikeitimas būtų netikslingas ir neatitiktų paties vaiko interesų bei sukeltų jam stresinę situaciją. Atsakovės siūlymas bendravimo su vaiku tvarką papildyti pagrindinių katalikiškų švenčių sutikimo grafiku ne tik įneša aiškumo į tėvo bendravimo su vaiku tvarką, bet ir sureguliuoja šalių santykius taip, kad ateityje nekiltų konfliktų tėvams sprendžiant su kuo vaikas gali sutikti didžiąsias metų šventes. Dėl švenčių vaiko nuomonė nebuvo išklausyta, o viskas suplakta į atostogų pavadinimą. Šis punktas nėra nei perteklinis, nei neracionalus, o tik detalizuojantis ir sureguliuojantis šalių santykius, siekiant išvengti konfliktų ir nepilnamečio vaiko interesų pažeidimo ir savaip interpretuoti teismo nustatytą bendravimo su sūnumi tvarką. Dėl to būtina tikslinti sprendimu suformuluotą 3 bendravimo su vaiku tvarkos punktą. Ieškovė kritikuoja teismo nustatytos bendravimo tvarkos 1 punktą, teigdama, kad vaikas turi būti grąžinamas motinai, o ne kitam nurodytam asmeniui, nes ieškovas piktnaudžiauja galimybe grąžinti sūnų atsakovės tėvams, kurie gyvena netoli ieškovo, dėl ko būtų trikdoma kasdieninė vaiko rutina, darbotvarkė. Atsakovė nesutinka su bendravimo tvarkos 2 punktu, nes tėvai turi lygias teises leisti laiką su vaiku, todėl tėvas su sūnumi gali praleisti pusę žiemos ir pavasario mokyklinių atostogų laiko, kad ieškovas negalėtų interpretuoti, kad gali praleisti ir daugiau kaip pusę atostogų laiko ir taip pažeisti atsakovės teisę su sūnumi praleisti kitą pusę mokyklinių atostogų. Atsakovės teigimu, nustatydamas išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydį, teismas nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos ir nustatė tik šiuo metu galiojantį minimalų nepilnamečio vaiko išlaikymą. Tačiau šalių nepilnametis sūnus yra neįgalus, todėl jam būtini specialūs mokymosi reikmenys, kokybiškas maistas ir didesnė priežiūra nei įprastam vidutinių gabumų vaikui. Ieškovas, būdamas neįgalaus vaiko tėvu, turėtų suprasti savo pareigą ir atsakomybę suteikti negalią turinčio vaiko norą ir poreikį mokytis, gauti tam tinkamas priemones, galimybę kokybiškai maitintis bei kitus elementarius kasdieninio gyvenimo poreikius, o ne visomis priemonėmis vengti materialios pagalbos vaikui teikimo. Atsakovė mano, kad ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pernelyg didelės ir nepagrįstos. Ieškovas nepateikė duomenų, kad advokato atstovas į teismo posėdį vyko atskirai, o ne ieškovo transportu, nėra kelionės išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Dėl to atsakovė prašo kelionės ir atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidas mažinti 100 EUR už kiekvieną posėdį. Be to byla nepasireiškia sudėtingumu ar neaiškumu, todėl prašo mažinti ir priteistas bylinėjimosi išlaidas už suteiktas advokatės paslaugas iki 500 EUR. Tuo tarpu kito advokato 300 EUR honoraras už atstovavimą viename teismo posėdyje yra neprotingai didelis ir neproporcingas, vertinant tai, kad procesinius dokumentus rašė advokatė, o jis tik atstovavo viename teismo posėdyje. Todėl keistina sprendimo dalis dėl 285,28 EUR bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovo naudai, nurodant, kad bylinėjimosi išlaidos, jas įskaičius, šalims nepriteistinos.

Atsiliepimas

Ieškovas A. R. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai patirtas 150 EUR bylinėjimosi išlaidas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo. Nurodo, kad nesutinka su atsakovės argumentu, jog priešieškinyje nurodyta bendravimo tvarka yra racionalesnė ir labiau atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Vaiko padėtimi piktnaudžiauti tėvas neturi galimybių, nes sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su motina ir visą savo laiką jis leidžia su atsakove, yra jos kontroliuojamas, nuolatos prižiūrimas. Atsakovė savarankiškai sprendžia, kiek laiko ir su kuo vaikas turi bendrauti. Ji yra nusistačiusi prie atsakovą ir tai patvirtina N. R. pokalbis su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausiąja specialiste N. S.. Ieškovo nuomone, 4 apeliantės bendravimo tvarkos punktas yra neracionalus, nes vaiko tėvas gyvena Kretingoje, o vaikas su mama Vilniuje, todėl tėvas Kūčių dieną 12.00 val. būtų priverstas vykti į Vilnių, o po dienos – vėl vykti į Vilnių parsivežti sūnaus. Analogiška situacija ir dėl kitų apeliaciniame skunde suformuluotų reikalavimų dėl bendravimo tvarkos. Tikslingiausia būtų palikti tokią bendravimo tvarką, kokią nustatė pirmos instancijos teismas. Tėvas, penktadienį pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos, turės galimybę pasidomėti vaiko mokymosi rezultatais ir eiga. Tokią poziciją išsakė ir Vaiko teisių apsaugos skyrius. Priešingu atveju tėvas patirtų daug išlaidų transporto kaštams padengti ir daug brangaus laiko tuščiai praleidžiant kelionėse iš Kretingos į Vilnių ir atgal. Apeliantė tikrai turi galimybę praleisti su vaiku daugiau laiko nei nustatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarkoje, nes nepilnametis bendrauja su motina 7 dienas per savaitę laisvu nuo mokslų metu, tuo tarpu tėvui leidžiama bendrauti žymiai mažiau - tik kas antrą mėnesio savaitgalį. Pagal teismo nustatytą tvarką ieškovas neturi teisės savo iniciatyva spręsti, kam grąžinti vaiką, todėl bendravimo tvarkos punktas, numatantis, kad ieškovas sūnų grąžina motinai ar jos nurodytam asmeniui, nepažeidžia apeliantės teisių. Be to sūnui 2016 m. gruodžio 18 d. sueis 14 metų ir jis jau bus pakankamai savarankiškas bei neprivalės būti nuolatinėje mamos priežiūroje, todėl nei vienos iš šalių interesai nebus pažeisti, jei, atsakovės sutikimu, sūnus būtų perduotas kitam nurodytam asmeniui. Ieškovas augina dar vieną nepilnametį vaiką, reguliariai moka įmokas bankui už suteiktą vartojimo kreditą, o nepilnamečiam sūnui tinkamai moka išlaikymą. Nustačius vaiko poreikius, akivaizdu, kad specialiesiems poreikiams tenkinti yra skiriama 230 EUR šalpos pensija bei 300 EUR dydžio pašalpa, kas bendroje sumoje sudaro 530 EUR, o tai yra daug daugiau nei viena minimali mėnesinė alga asmeniui. Todėl nepilnamečio vaiko išlaikymui iš tėvo priteista 163 EUR suma per mėnesį yra pakankama būtiniesiems ir kitiems papildomiems poreikiams tenkinti. Be to ieškovas su sūnumi bendrauja ir pusę nustatyto atostogų laiko, tuo metu pilnai rūpindamasis ir išlaikydamas jį. Ieškovas mano, kad nėra pagrindo mažinti ir bylinėjimosi išlaidas, nes, nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Apeliantė neteisingai interpretuoja advokatės I. G. nurodytą išlaidų dydį, neatsižvelgdama į tai, kad ne visos teisinės paslaugos yra reglamentuotos LR Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakyme Nr. 1R-77.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės L. L. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra.

Apeliaciniu skundu atsakovė iš esmės neginčija visos pirmosios instancijos teismo nustatytos ieškovo ir šalių nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos, tačiau nesutinka su 1, 2 ir 3 punktais, kurie, apeliantės teigimu, turėtų būti labiau konkretesni (nustatyti pagal atsakovės pasiūlymą), racionalesni, labiau atitikti nepilnamečio vaiko interesus, taip pat papildyti nuostatomis dėl bendravimo tvarkos pagrindinių religinių švenčių (Šv. Kūčių, Kalėdų ir Velykų) metu. Savo nesutikimą apeliantė iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, nepakankamai atsižvelgė į tai, jog šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, t.y. atsakovė kelia byloje netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo klausimą, tačiau sutikti su apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pakankamo ir pagrįsto pagrindo.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-11-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; 2012-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje apeliantė nepagrįstai kelia klausimą dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo tinkamumo ir atitikties pirmiau nurodytoms įrodymų vertinimo taisyklėms. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, išklausė abi šalis, atsižvelgė į šalių nepilnamečio sūnaus nuomonę, kompetentingų institucijų išvadas, nepažeisdamas aukščiau aptartų įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra N. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, kad šalys gyvena skyriumi. Šeimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams galimybę susitarti, su kuriuo iš jų po santuokos nutraukimo (tėvams apsigyvenus skyriumi) liks gyventi nepilnametis vaikas, taip pat nustatyti kito tėvo (su kuriuo vaikas negyvens) bendravimo su vaiku tvarką. Ginčo tarp šalių dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo šiuo metu nėra, nes ji nustatyta ir sūnus gyvena kartu su motina (atsakove). Ginčas tarp šalių nagrinėjamoje byloje yra dėl ieškovo (vaiko tėvo) bendravimo tvarkos. Abi šalys į bylą buvo pateikusios savo pasiūlymus, kuriuos, įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nustatė bendravimo tvarką, su kuria sutinka ieškovas ir kurią dalyje ginčija atsakovė. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir konstatuoja, kad tiek atsakovės apeliacinio skundo argumentai, tiek pats šalių ginčas iš esmės yra susijęs su bylos šalių – buvusių sutuoktinių santykiais ir asmeninėmis ambicijomis, tuo tarpu nepilnamečio šalių vaiko interesų pažeidimas nekonstatuotinas, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką pagal atsakovės pageidavimus ne tik kad netikslinga, bet ir nėra pagrįsto bei pakankamo pagrindo.

Jungtinių Tautų Vaiko Teisių Konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju tokia tvarka buvo nustatyta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pasirėmė tuo, kad abi šalys pasiūlė bendravimo tvarką, kai kuriais punktais abiejų vaiko tėvų pasiūlymai iš esmės sutapo, juos teismas tvirtino, kai kurie pasiūlymai buvo pertekliniai, juos teismas atmetė, kitus patikslino, įvertinęs vaiko amžių, vaiko ir tėvų emocinius ryšius, atstumą tarp tėvų gyvenamųjų vietų ir jų tarpusavio santykius. Byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje (2015-10-16 akte Nr. A715-5317/15(2.13.2.12-AD15) nurodoma, kad N. R., kuris nuolat gyvena su atsakove, neturi galimybės dažniau bendrauti su tėvu, nes tai daryti jam neleidžia motina (pvz., liepia neatsakinėti į telefono skambučius ir pan.). Taigi byloje neginčijamai nustatyta, kad vaikas nuolat gyvena su motina, kuri jį prižiūri, kontroliuoja jo elgesį ir bendravimą su tėvu, todėl apeliantės teiginys, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka su tėvu sudaro galimybę tėvui piktnaudžiauti ja, yra visiškai nepagrįstas. Be to byloje dalyvavusios institucijos išvadoms teikti neturi duomenų, kad ieškovas A. R. (tuo pačiu ir atsakovė L. L.) netinkamai vykdytų tėvų pareigas. Priešingai, institucijos pažymėjo, kad vaiko tėvas turi maksimaliai dalyvauti vaiko ugdymo ir auklėjimo procese, o nagrinėjamu atveju duomenų apie tai, kad ieškovas nesirūpintų sūnumi, netinkamai su juo elgtųsi ar bendraudamas su sūnumi Nedu darytų jam neigiamą poveikį ar kokią nors žalą, byloje nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka atitinka tiek vaiko, tiek ir ieškovo teisę maksimaliai bendrauti tarpusavyje. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai to nepaneigia.

Jau minėta, kad tokio pobūdžio bylose esminis yra prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Vaiko interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai, nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaiku, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai ir sunkiausia - užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios (CK 3.156 str.), visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, šalys privalo suderinti tarpusavyje, teikdami prioritetą vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Nagrinėjamu atveju šalims šiuos klausimus derinti tarpusavyje sunkiai sekasi, todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, atsižvelgiant į faktinę situaciją ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, pripažintina tinkama. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pasiūlymus, ištyręs byloje pateiktų įrodymų visumą, nustatęs nepilnamečio šalių sūnaus poreikius, jo dienotvarkę, šalių tarpusavio santykius, kurie yra konfliktiški, nustatė tinkamiausią šioje situacijoje ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarką (CPK 185 str., CK 1.5 str.). Teismų praktikoje maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 str. 2 d.) suprantamas taip, kad, nustatant bendravimo tvarką, reiškia, jog tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Todėl tai nėra neribotos (abstrakčios) ir tik tėvo (negyvenančio kartu su vaiku) norų nustatymo taisyklės. Nagrinėjamu atveju, pavyzdžiui, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į būtinybę nustatyti konkretų sūnaus grąžinimo vaiko motinai būdą, įtraukiant galimybę grąžinti sūnų ne tik pačiai motinai, bet ir jos nurodytam asmeniui. Šiuo atveju apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad tokiu būdu yra pažeidžiamos jos teisės, nes bet kuriuo atveju pagal teismo nustatytą tvarką ieškovas neturi teisės savo iniciatyva spręsti, kam grąžinti vaiką, todėl bendravimo tvarkos punktas, numatantis, kad ieškovas sūnų grąžina motinai ar jos nurodytam asmeniui, nepažeidžia apeliantės teisių. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tėvas su sūnumi turi teisę praleisti ne mažiau kaip pusę sūnui suteikiamų atostogų, nesukelia jokių neaiškumų, nes formuluotė yra visiškai aiški, be to atitinka įstatymo nuostatas (tėvai turi lygias teises) ir nesuteikia jokių papildomų privilegijų ieškovui, nes kartu praleistinų atostogų dalis yra konkrečiai apibrėžta (neporiniais metais pirmąją atostogų dalį, poriniais metais – antrąją atostogų dalį). Nustatyti papildomai, kaip prašo apeliantė, tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką atitinkamų religinių švenčių dienomis, nėra jokios būtinybės, nes to nereikalauja ieškovas. Be to, kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, teismas neturi tikslo ir galimybės, nustatydamas bendravimo tvarką, aptarti visas galimas gyvenimiškas situacijas ir galimybes.

Pažymėtina ir tai, kad skundžiamu teismo sprendimu nustatyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, kuri gali būti vertinama kaip iš dalies nepalanki apeliantei, nereiškia, jog tokia bendravimo tvarka yra neteisinga, atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnamečio sūnaus pastovi gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, o ieškovas su sūnumi gyvena skyrium, tačiau turi tokią pačią teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Atsakovė, su kuria gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti ieškovui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.), ką akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatydamas ieškovo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, praktiškai sudarydamas galimybę jam maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.), ir ši tvarka nepažeidžia nei atsakovės nei šalių nepilnamečio vaiko interesų. Priešingai šalys, taigi ir apeliantė, neįrodė (CPK 178 str.).

Apeliaciniu skundu atsakovė taip pat prašo priteistą iš ieškovo išlaikymą sūnui padidinti iki 175 EUR dydžio kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino iš dalies ir padidino iki 163 EUR kas mėnesį). Prašymą grindžia tuo, kad teismas nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos ir nustatė tik šiuo metu galiojantį minimalų nepilnamečio vaiko išlaikymą, tačiau neatsižvelgė į tai, jog šalių nepilnametis sūnus yra neįgalus, todėl jam būtini specialūs mokymosi reikmenys, kokybiškas maistas ir didesnė priežiūra nei įprastam vidutinių gabumų vaikui. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka, kadangi, kaip tvirtina bylos duomenys, apeliantės nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas iš esmės jau įvertino ir į jas atsižvelgė, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertinti jas kitaip, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. Vadovaujantis CPK 3.912 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t.y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju, vertindamas nepilnamečio N. R. tėvų (šalių) turtinę padėtį, nustatė, kad ieškovas A. R. nuo 2010-07-01 vykdo individualią veiklą, jo darbo pajamos sudaro 347,55 EUR, neatskaičius mokesčių, ieškovo vardu yra įregistruota viena transporto priemonė VW PASSAT, žemės sklypas ir pastatas – gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis, esantys (duomenys neskelbtini) ir turtinė teisė, sudaryta nuomos sutartis pastatui – maisto prekių parduotuvei, esančiai (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ieškovas yra sudaręs santuoką su R. R. ir jie turi nepilnametę dukrą U. R., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovas yra sudaręs su AB DNB banku 2008-10-08 kreditavimo sutartį, pagal kurią ieškovui yra suteiktas 110 000 Lt vartojimo kreditas, kurio grąžinimo terminas 2033-09-30, kredito mėnesio grąžinimo įmoka bankui sudaro 184,52 EUR. Atsakovė L. L. gauna šalpos pensiją neįgaliam vaikui 230 EUR ir 300 EUR dydžio pašalpą, gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio nuomos kaina mėnesiui yra 246,18 EUR, dirba UAB (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis sudaro 150 EUR per mėnesį, neatskaičius mokesčių, atsakovės vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų, yra įregistruotos dvi transporto priemonės RENAULT MEGANE ir BMW 528. Nepilnametis šalių sūnus N. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra neįgalus, jam nustatytas sunkus neįgalumo lygis, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, diagnozuota įgimta CMV infekcija, dėl ko būtina stebėti nepilnamečio vaiko mitybą dėl alergijų ir turimo viršsvorio, vartoti maisto papildus. Berniukas yra alergiškas namų dulkių erkėms, plunksnoms ir šunims. Berniukas mokosi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre, kur vaikas du kartus per dieną gauna nemokamą maitinimą, tačiau negauna asmens higienos, mokymo priemonių, drabužių. Nepilnametis vaikas po pamokų važiuoja į namus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, po teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, praėjus beveik aštuoneriems metams, pasikeitė ne tik šalių finansinė padėtis, bet ir padidėjo nepilnamečio vaiko poreikiai. Dėl ko teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės prašymas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atitinka protingumo ir teisingumo kriterijų (CK 1.5 str.). Tačiau, pakeisdamas nustatyto išlaikymo dydį, teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovas tinkamai ir laiku vykdo išlaikymo prievoles savo sūnui, turi dar vieną nepilnametį vaiką (išlaikytinį), turi įsipareigojimų bankui, o atsakovė gauna šalpos pensiją neįgaliam vaikui - 230 EUR.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartus motyvus, pagrįstai priteisė iš ieškovo išlaikymą sūnui, mokamą periodinėmis išmokomis po 163 EUR kas mėnesį, kas iš esmės atitinka minėtą teismų praktiką.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų jos naudai suma, nurodydama, kad ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pernelyg didelės ir nepagrįstos, nes ieškovas nepateikė duomenų, kad advokato atstovas į teismo posėdį vyko atskirai, o ne ieškovo transportu, nėra kelionės išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Dėl to atsakovė prašo kelionės ir atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidas mažinti 100 EUR už kiekvieną posėdį. Be to byla nepasireiškia sudėtingumu ar neaiškumu, todėl prašo mažinti ir priteistas bylinėjimosi išlaidas už suteiktas advokatės paslaugas iki 500 EUR. Tuo tarpu kito advokato 300 EUR honoraras už atstovavimą viename teismo posėdyje yra neprotingai didelis ir neproporcingas, vertinant tai, kad procesinius dokumentus rašė advokatė, o jis tik atstovavo viename teismo posėdyje. Todėl keistina sprendimo dalis dėl 285,28 EUR bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovo naudai, nurodant, kad bylinėjimosi išlaidos, jas įskaičius, šalims nepriteistinos. Tačiau teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta, kadangi pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. lR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) dydžių, savo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tinkamai ir teisingai argumentavo bei motyvavo. Be to nustatyti priteistinų išlaidų dydį, atsižvelgiant į CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra teismo prerogatyva.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.). Iš esmės atmetus apeliacinį skundą, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 93 str.).

Ieškovas pateikė teismui prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurios, atmetus apeliacinį skundą, priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str.). Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (2016-01-04 pinigų priėmimo kvitas Nr. 817669 ir sąskaita už teisines paslaugas Nr.DL 000418) patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovas sumokėjo 150 EUR. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas – atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš apeliantės priteistina 150 EUR už atsiliepimo rengimą (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės L. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

Teisėjai Henrichas JaglinskisAsta RadzevičienėAlma Urbanavičienė