Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Valantienės (pirmininkė ir pranešėja), Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Linos Muchtarovienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1233-457/2017 pagal ieškovo Y. S. ieškinį atsakovei D. S. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, santuokos metu įgyto turto padalijimo bei tėvystės nuginčijimo ir duomenų apie tėvą pripažinimo negaliojančiais, byloje išvadą teikianti institucija – Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Y. S. kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti jo santuoką dėl atsakovės kaltės, sklypą su namu priteisti atsakovei, automobilį ir kompiuterį priteisti jam bei nustatyti, kad jis nėra vaiko tėvas. Nurodė, kad su atsakove D. S. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), nori santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, nes vaikas yra ne jo, tai patvirtina DNR tyrimas. Teigia, kad atsakovė buvo neištikima, ilgainiui suprato, kad atsakovė iš tikrųjų parsidavinėdavo, nes uždirbdavo daug pinigų, už kuriuos išsimokėjo už namą, nusipirko automobilius, pirkosi rūbus. Jau apie pusantrų metų laiko su atsakove kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda ir nepalaiko šeimyninių ir santuokinių ryšių. Jis pradėjo abejoti, kad yra vaiko tėvas, kai aplinkiniai pradėjo kalbėti, jog jis neprisiimtų svetimos atsakomybės. Namą pirko už 10 000 Eur, jis pats namą įrenginėjo ir jo įrengimui buvo naudojamos bendros šeimos lėšos.

Atsakovė D. S. sutiko su santuokos nutraukimu ir su tėvystės nuginčijimu. Nesutiko, kad turtas būtų padalintas taip, kaip prašo ieškovas, jog santuoka būtų nutraukta dėl jos kaltės, nes ne ieškovas norėjo nutraukti santuoką, o ji. Sutinka, kad namas būtų priteistas jai, nesutinka, kad automobilis CHRYSLER, kompiuteris ACER atitektų ieškovui. Nesutinka ieškovui palikti jokio turto. Nurodė, kad nuo 2010 m. jau gyveno kaip šeima, santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini), turėjo bendrą biudžetą. Atsakovė 3-4 savaites dirbdavo užsienyje ir grįžusi namo, palikdavo ieškovui pinigų sąskaitoms apmokėti, namo remontui. Mano, kad ieškovas visiškai neprisidėjo prie šeimos gerovės. Pripažįsta, kad ieškovas buvo tėvystės atostogose ir augino vaiką E., kol ji dirbdavo užsienyje. Sutinka, kad ieškovas kažkiek remontavo (duomenys neskelbtini) nusipirktą namą. Pirmas įnašas namui buvo 2000,00 Lt ir tuos pinigus gavo paimdami 5000,00 Lt kreditą. Kreditas buvo paimtas ieškovo vardu, tačiau įmokas už kreditą mokėjo ji. Ieškovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau dirbdamas jis vis kažką sugadindavo, todėl darbo užmokesčio praktiškai negaudavo. Vokietijoje ji dirbo masažiste. Automobilio vertė nukrito dėl to, kad jo atsakovas neprižiūrėjo. Ji vairuotojo pažymėjimo neturi, bet šiuo metu pradėjo lankyti vairavimo kursus. Šeima iširo dėl ieškovo kaltės, nes šeimoje buvo nuolatinis psichologinis smurtas, ko pasėkoje ji turėjo lankytis psichikos centre, sirgo depresija ir tik dabar pradeda atsigauti. Ieškovas nesakė, kad nori pasidaryti DNR tyrimą dėl tėvystės nustatymo, niekada nėra išreiškęs jai dėl tėvystės jokių įtarimų, vaiku labai džiaugėsi. Ji pati nežinojo, kad ieškovas nėra vaiko tėvas, tačiau atlikti DNR tyrimo rezultatai ją tenkina. Tarp jos ir ieškovo prieš santuoką buvo susitarimas, kad abu gyvens laisvą gyvenimą, todėl tas susitarimas liko ir po santuokos.

Išvadą teikianti institucija – Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko interesus yra susidariusi dviprasmiška situacija – socialinė tėvystė ir biologinė tėvystė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vaikas negali likti be tėvo, o įstatymai numato, kad kai nutraukiama santuoka, priteisiamas išlaikymas vaikui ir aptariami visi kiti klausimai, susiję su nepilnamečiu vaiku. Dėl turtinių reikalavimų nepasisakė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp Y. S. ir D. S. dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko tas pačias santuokines Y. S. ir D. S. pavardes. Nustatė, kad Y. S. nėra vaiko E. S. tėvas, o E. S. nėra Y. S. vaikas. Pripažino negaliojančiais vaiko E. S., gimimo metrikų knygoje padarytą įrašą Nr. 630 ir įrašą vaiko gimimo liudijime AB Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Y. S.. Ieškovui Y. S. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė: automobilį CHRYSLER SEBRING, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą Y. S. vardu ir nešiojamą kompiuterį „Acer“. Atsakovei D. S. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė 0,2988 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą, stoginę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo Y. S. valstybei priteisė 35,10 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Iš atsakovės D. S. valstybei priteisė 119,00 Eur žyminio mokesčio. Iš atsakovės D. S. ieškovo Y. S. naudai priteisė 838,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas vertino, kad sutuoktiniai apie pusantrų metų laiko gyvena atskirai, bendrai ūkio nebetvarko, jų nebesieja jokie šeimyniniai ir santuokiniai ryšiai, šalys gyvena laisvą gyvenimo būdą, net ir santuokos metu yra turėję kitų partnerių, ieškovui atlikus DNR tyrimą paaiškėjo, kad jis nėra vaiko E. tėvas, atsakovė to neginčijo, ir pripažino, kad šeimos sutuoktiniams išsaugoti neįmanoma, šeima iširusi galutinai, todėl santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuokos metu šalys įgijo 0,2988 ha žemės sklypą ir jame esančius pastatus: gyvenamąjį namą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotus atsakovės D. S. vardu. Tarp šalių nesant ginčo dėl šio turto pasidalijimo po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise jį priteisė atsakovei D. S..

Teismas nustatė, kad ieškovo Y. S. vardu yra įregistruota transporto priemonė: CHRYSLER SEBRING, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat, šalys santuokos metu yra įsigijusios nešiojamą kompiuterį „Acer“. Atsakovė nesutiko su ieškinio reikalavimais dėl transporto priemonės ir kompiuterio asmeninės nuosavybės teise ieškovui priteisimo, tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad santuokoje įgytas žemės sklypas su jam priklausančiais statiniais po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybes teise yra priteisiamas atsakovei D. S., sprendė, jog automobilis CHRYSLER SEBRING, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nešiojamas kompiuteris „Acer“ asmeninės nuosavybes teise priteistinas ieškovui Y. S..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) D. S. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo ir atstovavimo išlaidų priteisimo priteisiant atsakovei asmeninės nuosavybės teise automobilį Chrysler Sebring valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsisakant priteisti ieškovui atstovavimo išlaidas nepateikus įstatyme numatytos formos prašymo. Taip pat apeliantė prašo priteisti iš ieškovo Y. S. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas teikiant šį apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

Ieškovas klaidino teismą dėl faktinės savo turtinės padėties ir veikė turėdamas išankstinį tikslą permesti bylinėjimosi išlaidas ant apeliantės pečių. Tuo tarpu apeliantė, augindama ir išlaikydama mažametį vaiką, kurį ieškovas visada laikė savo vaiku, neturėdama nuolatinio darbo ir pajamų buvo priversta prašyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Be to, ieškovas ir jo atstovas, kiekvieną posėdį teikdami teismui po pinigų priėmimo kvitą ir detalizuotą pažymą, nepateikė teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalyje nurodyto rašytinio prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Ieškovas ir jo atstovas nepagrindė teisinės pagalbos apimties bei sudėtingumo, teismas detalizuotą pažymą vertino netinkamai, todėl nepagrįstai priteisė 838,80 Eur dydžio atstovavimo išlaidas.

Apeliantė teismo prašė jai priteisti automobilį ir kompiuterį. Teigia, kad visas santuokoje įgytas turtas yra įgytas iš jos darbinių pajamų Vokietijoje, be to šalys turėjo du automobilius, kurių vieną ieškovas pardavė ir pinigus pasiliko sau. Apeliantė nurodo, kad su dukterimi gyvena Kriukų miestelyje, kuris yra prie pat sienos su Latvijos Respublika, iki rajono centro 16 kilometrų atstumas, susisiekimas viešuoju transportu yra nepatogus, duktė turi sveikatos problemų, todėl teismas, gindamas vaiko poreikius ir teisėtus interesus, turėjo teisę ir galėjo automobilį priteisti atsakovei. Kita vertus, teismas, matydamas vaiko poreikius, turėjo teisę ex offlcio priskirti šį automobilį nedalomo turto kategorijai (CK 3.120 straipsnis) ir perduoti jį naudotis apeliantei.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Y. S. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

Teismas priimdamas sprendimą atsižvelgė į tai, kad ieškovas sutiko, kad šalių santuokoje įgytas nekilnojamas turtas liktų atsakovės asmeninės nuosavybės teise, o jam būtų priteistas nešiojamas kompiuteris ir automobilis, kuriuo naudojasi tik ieškovas, nes atsakovė bylos nagrinėjimo metu neturėjo specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Ieškovas yra įsitikinęs, kad teismo sprendimas yra objektyvus ir teisingas, nes ieškovas suprato ir sutiko, kad gyvenamasis namas atsakovei reikalingas, nes su ja lieka gyventi nepilnametis vaikas, kurį iki pat DNR atliktų tyrimų ieškovas laikė savo dukra.

Ieškovo patirtos išlaidos yra pagrįstos ir atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (nauja red. 2015 m. kovo 19 d.) 7 punktą, rekomenduojami maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Byloje kilo ginčas dėl santuokoje įgyto turto: transporto priemonės ir kompiuterio padalijimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies ir jai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių vertinimo.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Byloje nustatyta, kad santuokos metu šalys įgijo 0,2988 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą, stoginę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotus atsakovės D. S. vardu. Taip pat, šalys santuokos metu įsigijo ieškovo Y. S. vardu registruotą transporto priemonę: CHRYSLER SEBRING, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nešiojamą kompiuterį „Acer“.

Ieškovas neprieštaravo, kad žemės sklypas su jame esančiais statiniais (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise būtų priteistas apeliantei, tačiau prašė jam priteisti transporto priemonę ir kompiuterį. Apeliantė laikėsi pozicijos, kad visas turtas po santuokos nutraukimo turėtų atitekti jai vienai.

Apeliantė apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, kad teismas, priteisdamas ieškovui transporto priemonę ir nešiojamą kompiuterį, netinkamai padalijo santuokoje įgytą turtą. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija kategoriškai nesutinka.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK ) 3.87 straipsnio 1 dalies nuostatomis įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

Vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1–2 dalimis, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau CK numatytais atvejais galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. CK 3.123 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

Apeliantė pripažįsta, kad transporto priemonė CHRYSLER SEBRING, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nešiojamas kompiuteris „Acer“ yra įgyti santuokoje, tačiau viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad šis bendras santuokinių turtas buvo pirktas tik už jos pinigus, taip pat transporto priemonės išlaikymo ir remonto išlaidas apmokėdavo ji viena, o kompiuteris reikalingas dukrai naudotis ateityje.

Apeliacinio teismo pažymėtina, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme priešieškinio nereiškė, pateikė tik atsiliepimą, kuriuo visą santuokoje įgytą turtą prašė priteisti jai vienai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė, jog šis ginčo turtas įgytas tik iš jos asmeninių lėšų. Apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad už perkamą transporto priemonę ir kompiuterį visą sumą skyrė tik ji, o ieškovas prie turto pirkimo neprisidėjo. Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju apeliantei atiteko didesnės vertės turtas, nes ieškovas sutiko, kad gyvenamasis namas atsakovei reikalingesnis labiau, nes su ja lieka gyventi nepilnametis vaikas, kurį iki pat DNR atliktų tyrimų ieškovas laikė savo dukra. Be to, ieškovas už atsakovei tenkantį didesnės vertės turtą neprašė priteisti iš apeliantės jokios kompensacijos. Teisėjų kolegija vertina ir tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu neturėjo specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, tokių duomenų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 12, 178 straipsnis). Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad gyvenamojoje vietoje susisiekimas viešuoju transportu yra nepatogus, duktė turi sveikatos problemų, o teismas, gindamas vaiko poreikius ir teisėtus interesus, turėjo teisę ir galimybę automobilį priteisti atsakovei, nėra teisiškai reikšmingos, nes vienoks ar kitoks apeliantės aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, apeliantė minėtų savo teiginių dėl nepatogaus viešojo transporto, dukters sveikatos problemų leistinais įrodymais nepagrindė.

Apeliantė tvirtina, kad šalys turėjo du automobilius, kurių vieną ieškovas pardavė ir pinigus pasiliko sau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Manytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Akivaizdu, kad parduota transporto priemonė nebeegzistuoja, todėl nėra dalintina. Be to, pirmosios instancijos teisme atsakovė aplinkybių dėl šio santuokoje įgyto turto nebuvo nurodžiusi. CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teismo vertinimu reikšminga ir tai, kad pati apeliantė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad ieškovas parduodamas transporto priemonę WV Golf piktnaudžiavo tuo, kad ji buvo registruota ieškovo vardu dar iki santuokos įregistravimo, taigi nesant kitų duomenų, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo yra asmeninė kiekvieno jų nuosavybė (CK 3. 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei nurodytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai padalino tarp šalių turtą, todėl šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai atmestini.

Dėl CPK 98 straipsnio 1 dalies taikymo nagrinėjamoje byloje

Apeliantė tvirtina, kad ieškovas nepateikė teismui CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyto rašytinio prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl ieškovas ir jo atstovas nepagrindė teisinės pagalbos apimties bei sudėtingumo, o teismas detalizuotą pažymą vertino netinkamai, todėl nepagrįstai priteisė iš atsakovės 838,80 Eur dydžio ieškovo patirtas atstovavimo išlaidas.

CPK 98 straipsnis reglamentuoja išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Jo pirmoje dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

23.Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 20 punktas).

24.Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje ( Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimas, priimtas byloje S. J prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41510/98; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktas; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktas). Turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatų kontora, nes nuo to priklauso Rekomendacijose nustatytų dydžių taikymas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktas).

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies (patenkinta 80 procentų ieškovo pareikštų reikalavimų), iš apeliantės ieškovui priteisė 838,80 Eur teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje ieškovo pateikta 2017-09-18 detalizuota pažyma dėl 650 Eur išlaidų, nurodant suteiktos teisinės pagalbos pobūdį bei 2017-09-18 pinigų priėmimo kvitas, 2017-10-16 detalizuota pažyma 120 Eur sumai bei 2017-10-16 pinigų priėmimo kvitas, 2017-11-16 detalizuota pažyma 120 Eur sumai bei 2017-11-16 pinigų priėmimo kvitas, 2017-12-05 detalizuota pažyma 120 Eur sumai bei 2017-12-05 pinigų priėmimo kvitas (84–85, 96–97, 112, 125–126, 135–136 b. l. ). Priteisdamas nurodyto dydžio išlaidas, teismas įvertino bylinėjimosi trukmę, proceso eigą, byloje taikytų aktų specifiškumą, bylos sudėtingumą. Apeliaciniu skundu apeliantė neskundžia priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovui suteiktas teisines paslaugas ir užmokestį už jas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu iš apeliantės priteistos ieškovo patirtos atstovavimo išlaidos pagrįstos be to neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl yra įrodytos ir pagrįstos.

26. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties.

27. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantė-atsakovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

28. Ieškovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl jos nepriteistinos.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.