Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-730-459/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-08-24
Bylos Nr.: e2S-730-459/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-06058-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis palikta nepakeista.

Teisėjas: Raimonda Andrulienė (pirm.)
Kreditorius: PlusPlus Capital AS, UAB "Revolut Bank", Aplinkos apsaugos departementas prie Aplinkos minsterijos Klaipėdos valdyba, BĮ "Palangos miesto rinkliavų centras", PLUSPLUS CAPITAL AS, UAB "Ignitis", UAB "Dinima", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VšĮ "Gargždų švara"
Pareiškėjas: P. J.
Suinteresuotas asmuo: „PlusPlus Capital“ AS, uždaroji akcinė bendrovė „Revolut Bank“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Dinima“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, viešoji įstaiga „Gargždų švara“, biudžetinė įstaiga „Palangos miesto rinkliavų centras“, T. D., M. J.

Kategorijos

3.4.2.7Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas

Civilinė byla Nr. e2S-730-459/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06058-2022-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.2.7 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugpjūčio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus PlusPlus Capital AS atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys „PlusPlus Capital“ AS, uždaroji akcinė bendrovė „Revolut Bank“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Dinima“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, viešoji įstaiga „Gargždų švara“, biudžetinė įstaiga „Palangos miesto rinkliavų centras“, T. D., M. J., antstolė I. K., antstolis V. M., antstolė B. T., antstolis J. P., antstolė V. D., antstolis A. S., antstolė A. R.-Ž.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, nemokumo administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) ,,Gribžiniai“, nustatyti 4 mėnesių terminą fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti, patvirtinti pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą 1 090,00 Eur per mėnesį sumą iki teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

2. Pareiškime nurodė, kad pagrindinės nemokumą sukėlusios priežastys yra tai, jog bankrutavo pareiškėjo verslai. Pareiškėjas buvo UAB „Pajūrio investicijų valdymo centras“ prezidentu ir vieninteliu akcininku, bei UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ valdybos pirmininku, kurios vienintelis akcininkas buvo UAB „Pajūrio investicijų valdymo centras“. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla UAB „Pajūrio investicijų valdymo centras“. Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“. Abi minėtos įmonės bankrutavo 2010 metais, t. y. praėjus vos 2 metams nuo pasaulinės ekonominės krizės pradžios. Be to, dėl 2008 metų pabaigoje Lietuvą ištikusios ekonominės krizės krito nekilnojamojo turto kainos, mažėjo vartojimas, verslininkai susidūrė su finansiniais sunkumais, dėl ko bankrutavo pareiškėjo verslas ir pareiškėjas neteko pagrindinių savo pajamų šaltinių. Vėliau pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas dėl tariamai išvaistytų 4 504 685,12 Lt Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, kurios buvo patikėtos UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ su kitais partneriais. Baudžiamojo persekiojimo metu pareiškėjui buvo apribota teisė disponuoti savo turtu, kas papildomai apsunkino galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Nepaisant ilgus metus vykusių teisminių procesų, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-44-616/2021 pareiškėjas buvo išteisintas. Šiuo metu pareiškėjas gauna senatvės pensiją ir pensinį anuitetą, kurie sudaro apie 1 495,71 Eur per mėnesį. Iš gaunamų lėšų pareiškėjas neturi galimybių per protingą terminą pilnai atsiskaityti su kreditoriais, kurių finansiniai reikalavimai siekia 2 307 544,15 Eur, neskaičiuojant visų vykdymo išlaidų antstoliams. Pareiškėjas yra skolingas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 38 371,24 Eur; Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos – 115,85 Eur; PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui – 638 116,13 Eur; UAB „Dinima“ – 1 131 968,22 Eur; UAB „Ignitis“ – 4 635,33 Eur; viešajai įstaigai (toliau ir VšĮ) „Gargždų švara“ – 199,63 Eur; biudžetinei įstaigai (toliau ir BĮ) „Palangos miesto rinkliavų centras“ – 1 379,17 Eur; T. D. – 492 758,58 Eur. Pareiškėjo pradelsti mokėti įsiskolinimai, neskaičiuojant visų vykdymo išlaidų antstoliams, iš viso sudaro 2 307 544,15 Eur sumą. Minėta suma nuolat auga dėl skaičiuojamų procesinių palūkanų ir didėjančių vykdymo išlaidų. Pareiškėjo vienintelės gaunamos mėnesinės pajamos yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokama senatvės pensija ir SEB Life and Pension Baltic SE mokamas pensinis anuitetas, kurie sudaro apie 1 495,71 Eur per mėnesį. Pareiškėjas neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, valstybės įmonės (toliau ir VĮ) „Regitra“ išraše nurodytos transporto priemonės yra išregistruotos ir faktiškai pareiškėjas jų neturi. Pareiškėjas nėra suteikęs kitų prievolių užtikrinimo būdų tretiesiems asmenims. Pareiškėjui šiuo metu nėra iškeltų civilinių ir baudžiamųjų bylų, skolingų asmenų nėra jam nėra, pareiškėjas išlaikomų asmenų neturi. Pareiškėjo ir M. J. santuoka nutraukta 2017 m. lapkričio 11 d. Pareiškėjas nėra sudaręs santuokos, vedybų ir išlaikymo sutarčių. Pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 1 090 Eur suma, kurią sudaro 450 Eur – išlaidos būstui ir komunaliniams mokesčiams, 70 Eur – transporto išlaidoms, 250 Eur – išlaidos maistui, 200 Eur – išlaidos vaistams ir kitoms medicininėms priemonėms, 50 Eur – vitaminams ir asmens higienai, 40 Eur – rūbams, avalynei, 30 Eur – kitoms nenumatytoms reikmėms. Kas mėnesį planuojamas mokėti atlyginimas bankroto administratoriui sudarys apie 70 Eur. Pareiškėjas nuomojasi būstą, už kurio nuomą moka 350 Eur per mėnesį (į minėtą sumą neįskaičiuojami mokesčiai už komunalines paslaugas). Pareiškėjas turi sveikatos problemų – turi lėtinių širdies ligų, jam įstatytas širdies prietaisas, yra paskirti kasdieniai vaistai vartojimui, todėl mano, jog suma būtinųjų poreikių tenkinimui netūrėtų būti laikoma per didele. Pareiškėjas pareiškia, jog nebuvo sudaręs jokių kreditorių teises pažeidžiančių sandorių ar kitokių veiksmų, kurie galėtų būti laikomi nesąžiningais, nemokus jis tapo ne dėl savo žalingų įpročių, ne dėl nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjas laiko, kad yra nemokus, jo skoliniai įsipareigojimai kreditoriams akivaizdžiai viršija 25 MMA, todėl jam turi būti iškelta bankroto byla.

3. Papildomai teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad jo nemokumą iš esmės sukėlė jo atžvilgiu daug metų vykdytas baudžiamasis persekiojimas bei pasaulinė ekonominė krizė, dėl ko jis prarado galimybę užsidirbti bei atsiskaityti su kreditoriais. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė paaiškino, kad šiuo atveju pareiškėjas turi visas teisines sąlygas pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymą (toliau – ir FABĮ) iškelti pareiškėjui fizinio asmens bylą. Šiai dienai pareiškėjas yra nemokus, jo kreditorinių reikalavimų sumą sudaro daugiau nei 2 milijonus Eur ir viršija įstatymu nustatytą ribą. Pareiškėjo sąmoningų ir nesąžiningų veiksmų, įtakojusių tyčinį nemokumo sukėlimą, nenustatyta. Pareiškėjas buvo didelių įmonių verslininkas ir akcininkas, kurios atėjus krizei, bankrutavo. Viena iš veiklų buvo susijusi su nekilnojamojo turto investicijomis, buvo paimtos banko paskolos, įkeistas turtas, o prasidėjus 2008 metais krizei nekilnojamojo turto projektas nepavyko. Kita vertus įmonės, kurių savininkas buvo pareiškėjas taip pat bankrutavo, buvo pradėta daug ikiteisminių tyrimų ir tas procesas truko daugiau nei 10 metų, buvo pritaikytos kardomosios priemonės. Šiuo metu pareiškėjas yra išteisintas, pareiškėjas nebuvo pripažintas kaltu nei dėl vieno jam inkriminuojamų kaltinimų, tačiau to pasekoje žlugo pareiškėjo verslai, iš varžytynių parduotas pareiškėjo turtas, tačiau jo nepakako kreditoriniams reikalavimams padengti, kas ir privedė pareiškėją prie nemokumo būsenos. Pareiškėjas turi rimtų sveikatos problemų, jam nustatytas 45 procentų darbingumo lygis. Pareiškėjas jokių kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių nėra sudaręs, santuokos nutraukimo metu sutuoktiniai yra visiškai atsiskaitę ir neturi lemiamos įtakos bankroto byloje, nes pareiškėjo nemokumas atsirado visai dėl kitų priežasčių.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo VšĮ „Gargždų švara“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjui vietinės rinkliavos mokestis buvo skaičiuojamas už jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektą – gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 4 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. iš pareiškėjo priteistas vietinės rinkliavos įsiskolinimas 199,63 Eur, kuris perduotas antstoliui išieškojimui. Iki 2022 m. spalio 12 d. antstolis išieškojo 40,29 Eur. Pareiškėjas už nurodytą gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektą yra skolingas 159,34 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą. Suinteresuotas asmuo neturi duomenų, dėl kurių negalėtų būti keliama bankroto byla pareiškėjui ir prašo klausimą dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo spręsti teismo nuožiūra.

5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2022 m. spalio 5 d. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos ir Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš pareiškėjo išieškomos skolos valstybei, kurių bendra suma – 34 545,29 Eur, iš jų: 1 883,00 Eur – bauda, o 15 897,67 Eur buvo užtikrinti priverstiniu įkeitimu hipoteka. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio mėn. patikslino nekilnojamojo turto deklaracijas už 2012 – 2015 metus, skola valstybės biudžetui Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis sudaro 7 760,30 Eur. Nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo bankroto bylos iškėlimui, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų.

6. Suinteresuotas asmuo „PlusPlus Capital“ AS pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas negali būti laikomi sąžiningu FABĮ prasme, o bankroto procesu bandoma pasinaudoti kaip formalia priemone atsikratyti skolinių įsipareigojimų vykdymo. Pareiškėjas nurodo, jog jam niekas nėra skolingas, tačiau nutraukus santuoką su M. J. ir pasidalinus santuokoje įgytą turtą, vadovaujantis 2017 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu M. J. už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį turėjo sumokėti pareiškėjui 56 711 Eur kompensaciją, pervedant šią sumą į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą. Skolos išieškojimas iš pareiškėjo vykdomas jau pakankamai seniai, tačiau jokios reikšmingos sumos, kuri atitiktų pareiškėjui priklausančią 56 711 Eur kompensaciją, antstoliui nepavyko išieškoti. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad minėta suma nebuvo pervesta į pareiškėjo banko sąskaitą. Antstolis A. S., vykdantis skolos išieškojimą kreditoriaus naudai, patvarkymais įpareigojo M. J. pateikti informaciją antstoliui, kada piniginės lėšos buvo pervestos į pareiškėjo banko sąskaitą, o jei lėšos nebuvo pervestos, nurodyti priežastis, dėl ko reikalavimai nebuvo įvykdyti, tačiau atsakymas nebuvo pateiktas. Pažymėjo, kad su pareiškėju buvo vedamos derybos dėl skolos padengimo, buvo siūloma atsiskaityti lengvatinėmis sąlygomis, tačiau pareiškėjo tai nedomino ir jis nebendradarbiavo su kreditoriumi skolos grąžinimo klausimais. Pareiškėjas nurodo, kad turi dvi banko sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Revolut Bank“, ir Nr. (duomenys neskelbtini), Wise Europe SA. Teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo nurodyta, kad M. J. privalo pervesti pareiškėjui kompensaciją į jo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke, tačiau pareiškime neminima, kad pareiškėjas turi tokią sąskaitą. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas neatskleidžia visos teisingos informacijos apie savo turtinę padėtį, kas vertintina kaip jo nesąžiningumas ir yra pagrindas nekelti bankroto bylos, o ją iškėlus nutraukti. Pareiškėjas nurodo, jog jo būtiniesiems poreikiams tenkinti, kiekvieną mėnesį yra reikalinga 1 090 Eur suma, tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti minimaliosios mėnesinės algos dydį, tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Pareiškėjas nurodė, kad turi sveikatos problemų, jam pastoviai išrašomi vaistai, tačiau, įvertinus tai, kad dauguma vaisų gali būti kompensuojami, pareiškėjas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius realias išlaidas gydytojo paskirtiems vaistams įsigyti. Pareiškėjui nepateikus tokių įrodymų, papildomų lėšų poreikis turėtų būti laikomas neįrodytu. Be to, pareiškėjui gyvenant vienam, 350 Eur nuoma per mėnesį už 87 kv. m. butą, vertintina kaip perteklinė. Pareiškėjas turėtų apsiriboti mažesniu buto plotu ir mažesne buto nuomos suma. Mano, kad pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti realiai reikalinga ženkliai mažesnė suma, nei nurodoma. Laiko, kad pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu FABĮ prasme, todėl jo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atmestinas kaip nepagrįstas.

7. Suinteresuotas asmuo T. D. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pritaria suinteresuoto asmens „PlusPlus Capital“ AS pozicijai, todėl prašo pareiškėjo pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkinti.

8. Suinteresuotas asmuo M. J. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, neprieštarauja dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo, prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

9. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos teismo nustatyti terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Suinteresuotas asmuo pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad dėl pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis faktinėmis bylos aplinkybėms, prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

10. Suinteresuoti asmenys antstolis J. P., antstolis A. S., antstolė B. T. teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

11. Suinteresuoti asmenys UAB „Revolut Bank“, UAB „Dinima“, UAB „Ignitis“, BĮ „Palangos miesto rinkliavų centras“, antstolė I. K., antstolis V. M., antstolė V. D., antstolė A. R.-Ž. teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant negauta, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 1 d. nutartimi iškėlė pareiškėjui P. J. bankroto bylą; P. J. bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Gribžiniai“; nustatė 30 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; patvirtino 121 Eur (su PVM) lėšų sumą, kurią bankroto administratorius UAB „Gribžiniai“ turi teisę naudoti P. J. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtino 800 Eur dydžio lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo P. J. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; nustatė 4 mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

12.1. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui žinomų kreditorinių reikalavimų suma viršija 25 MMA ir sudaro 2 307 544,15 Eur. Pažymėjo, kad bankrutavęs verslas ir teisminiai procesai, kurių metu pareiškėjui buvo apribota teisė disponuoti savo turtu, pareiškėjui apsunkino galimybes atsiskaityti su kreditoriais, susidarė nauji įsiskolinimai, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės vykdyti skolinių įsipareigojimų.

12.2. Išanalizavęs pareiškėjo turtinę padėtį, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kadangi pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma yra didelė, ženkliai viršija 25 MMA sumą, tokių įsipareigojimų pagal gaunamas pajamas pareiškėjas per protingą terminą negali įvykdyti. Pripažino, kad pareiškėjo gaunamų pajamų nepakaktų per protingą laiką padengti skolinius įsipareigojimus. Konstatavo, kad pareiškėjas P. J. yra nemokus.

Atsiliepimas

12.3. Vertindamas suinteresuotas asmuo „PlusPlus Capital“ AS atsiliepime į pareiškimą bei teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo sąžiningumo nurodė, kad iš byloje pateikto 2023 m. vasario 15 d. M. J. pranešimo matyti, kad su buvusiu sutuoktiniu P. J. pagal 2017 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-17920-1045/2017 dėl santuokos nutraukimo ir kompensacijos išmokėjimo P. J., yra atsiskaičiusi pilnai. Teismas atkreipė dėmesį, jog M. J. su pareiškėju turėjo atsiskaityti 2018 ir 2019 metais, t. y. prieš daugiau nei trejus metus. Vertindamas suinteresuoto asmens PlusPlus Capital“ AS nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjas yra nesąžiningas tuo aspektu, kad suėjus pensiniam amžiui nepasiėmė visos pensijų kaupimo fonde sukauptos sumos, o pasirinko gauti kas mėnesį periodinėmis išmokomis tam tikras sumas, taip užkirsdamas kelią atsiskaityti ženklesne suma su kreditoriumi, teismas pastebėjo, kad, jei pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus ir pareiškėjo turimus įsipareigojimus su AB „SEB gyvybės draudimas“ (SEB Life and Pension Baltic SE) yra galimybė gauti konkrečią sumą iš pensijų kaupimo fonde sukauptos sumos, tokią galimybę turėtų pareiškėjo bankroto administratorius bankroto proceso metu, atitinkamai iš tokios sumos būtų atsiskaitoma su kreditoriais. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas, veikdamas kartu su savo atstove, bendradarbiavo su teismu, teikė visus įrodymus bei paaiškinimus, susijusius su įsipareigojimais kreditoriams bei pareiškėjo turtine padėtimi, tarp jų ir visus banko sąskaitų išrašus, dalyvavo teismo posėdžiuose. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nenustatyta pareiškėjo veiksmų, kurie galėtų būti įvertinti kaip sąmoningi nesąžiningi veiksmai, nulėmę nemokumo atsiradimą. Sprendė, kad pareiškėjo nemokumą sukėlė prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė, žlugus pareiškėjo verslui ir bankrutavus dviem pagrindinėms pareiškėjui priklausančioms įmonėms UAB „Pajūrio investicijų valdymo centras“ ir UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“, pareiškėjui netekus pagrindinių savo pajamų šaltinių, baudžiamojo persekiojimo metu bei vykusio teisminio proceso metu pareiškėjui apribojus teisę disponuoti savo turtu, galimybės atsiskaityti su kreditoriais bei vykdyti prisiimtus įsipareigojimus buvo apsunkintos. Sprendė, kad byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas turėjo galimybes gauti didesnes pajamas, tačiau sąmoningai jų nesiekė.

12.4. Nurodė, kad nėra duomenų, kad pareiškėjo nemokumą galėjo lemti jo žalingi įpročiai. Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. rugpjūčio 31 d. užklausoje nurodyta, jog pareiškėjas nėra registruotas Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre. Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo duomenimis pareiškėjas per 10 metų laikotarpį nesikreipė konsultavimui ar (ir) gydymui. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymoje nurodyta, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2022 m. rugsėjo 5 d. duomenimis pareiškėjas neteistas. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjo nemokumą galėjo lemti per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pareiškėjo sudaryti jo kreditorių interesus pažeidžiantys sandoriai. Nenustatyta, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis dėl fizinio asmens bankroto ir nuo šio proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėjo 10 metų. Taip pat nenustatyta, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyviu būtų pareiškėjas, bankroto byla. Taigi nėra nei teisinių, nei faktinių kliūčių, apibrėžtų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje, tenkinti pareiškėjo prašymą ir iškelti jam bankroto bylą.

12.5. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei pareiškėjo, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes jo gaunamos pajamos neleistų padengti kreditorinių reikalavimų sumos. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Galiausiai, kreditoriams bankroto procedūros metu FABĮ numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.). Teismas pripažino, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nes pareiškėjas yra nemokus ir objektyviai nenustatyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti ribojimo pagrindai.

12.6. Spręsdamas dėl išlaidų būtiniausiems poreikiams tenkinti teismas atsižvelgė į pareiškėjo nurodytas sumas, reikalingas kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti, įvertino pateiktą šių išlaidų detalizavimą bei šiuo metu esantį vidutinį pragyvenimo lygį, taip pat įvertino, jog pareiškėjas nepilnamečių vaikų ir išlaikomų asmenų neturi, teismas nusprendė, kad pareiškėjo būtiniesiems poreikiams per mėnesį pakankama suma yra 800 Eur.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo PlusPlus Capital AS prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atmesti; teismui netenkinus skundo, iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies pašalinti pirmosios instancijos išvadas, jog M. J. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-17920-1045/2017 su pareiškėju P. J. yra atsiskaičiusi visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Nurodė, kad pareiškėjas neinformavo visų kreditorių apie ketinimą iškelti bankroto bylą (nesilaikė privalomos ikiteisminės tvarkos), kadangi bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad be pareiškime išvadintų kreditorių pareiškėjo kreditoriumi yra ir M. J.. Teismas iš esmės nesiaiškino šios aplinkybės ir, nors byloje egzistuoja viešasis interesas, nepareikalavo pateikti pareiškėjo papildomos informacijos ar šis įsiskolinimas egzistuoja ar yra įvykdytas (jeigu įvykdytas, tai kaip ir kada įvykdytas ir ar tokiu atsiskaitymu nebuvo sąmoningai pažeisti kitų pareiškėjo kreditorių interesai). Esant akivaizdžių prieštaravimų, teismas privalėjo juos aiškintis ir nustačius, jog pareiškėjas nesąžiningai nuslėpė dalį savo kreditorių bei jų įstatymo nustatyta tvarka neinformavo apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos, atitinkamai atmesti pareiškimą.

13.2. Pažymėjo, kad sprendžiant dėl bankrutuoti siekiančio asmens nesąžiningumo turi būti įvertinami tiek asmens aktyvūs veiksmai, tiek ir pasyvumas. Nesutinka su teismo vertinimu, kad per 3 pastarųjų metų laikotarpį nenustatyta pareiškėjo nesąžiningų veiksmų ar neveikimo. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad pareiškėjas be sąskaitų, esančių Lietuvoje veikiančiose kredito įstaigose, yra atsidaręs ir laisvai disponuoja Belgijoje registruotos kredito įstaigos sąskaita, į kurią gauna sukauptos pensijos išmoką iš AB „SEB gyvybės draudimas“. Pažymi, kad priverstinį išieškojimą iš pareiškėjo vykdantys antstoliai apie šią sąskaitą nebuvo informuoti bei neturi teisinių galimybių areštuoti bei nukreipti išieškojimą į joje esančias lėšas. Pareiškėjas sąmoningai, nepaisant, jog turi keletą banko sąskaitų Lietuvoje veikiančiuose bankuose, tame tarpe ir SEB banke iš kurio dukterinės bendrovės mokamas pensijos anuitetas, siekdamas išvengti išieškojimo nukreipimo į sukauptos pensijos išmoką, atsidarė sąskaitą užsienio kredito įstaigoje ir be jokių apribojimų disponuoja šiais pinigais. Tokie sąmoningi pareiškėjo veiksmai negali būti laikomi sąžiningais FABĮ prasme, tačiau, vertindamas pareiškėjo elgesį per 36 mėn. laikotarpį iki pareiškimo pateikimo teismui dienos, teismas to visiškai nevertino ir nepasisakė.

13.3. Be to pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog jam niekas nėra skolingas, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad sprendimu dėl santuokos nutraukimo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi buvusi pareiškėjo sutuoktinė M. J., pasidalinus santuokoje įgytą turtą, už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį įsipareigojo sumokėti pareiškėjui 56 711 Eur kompensaciją, pervedant šią sumą į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą SEB banke. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas paaiškino, kad jo buvusi sutuoktinė su juo pagal sprendimą dėl santuokos nutraukimo yra atsiskaičiusi, kadangi jį rėmė materialiai, kol buvo nagrinėjamos baudžiamosios bylos pareiškėjo atžvilgiu, ji duodavo piniginių lėšų pareiškėjui kasdieninėms pragyvenimo išlaidoms, mokėdavo pareiškėjo advokatams. Be to pati M. J. 2023 m. vasario 15 d. pateikė rašytinį pranešimą, kuriame taip pat teigia, jog yra atsiskaičiusi su pareiškėju. Tokius pareiškėjo paaiškinimus bei M. J. rašytinį pranešimą, pirmosios instancijos teismas laikė pakankamais konstatuoti, jog M. J. įvykdė teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-17920-1045/2017. Suinteresuotas asmuo nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodo, kad 2017 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-17920-1045/2017 buvo įvardinta konkreti sprendimo įvykdymo tvarka – lėšos turėjo būti pervestos į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą SEB banke. Tokia sprendimo vykdymo tvarka buvo esminė kreditorių sąlyga sutinkant su sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tik sutuoktiniams atsižvelgus į šias kreditorių pastabas ir pakoregavus sutarties sąlygas (nurodžius, kad kompensacija bus mokamą į pareiškėjo banko sąskaitą), teismas patvirtino sutartį ir nutraukė santuoką. Taigi, tik teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytu būdu įvykdžius sprendimą sprendimas gali būti laikomas įvykdytu, nes toks sprendimo įvykdymo būdas numatytas būtent dėl kreditorių teisių apsaugos. Pažymi, kad pareiškėjų kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prieštaravo dėl pareiškėjų sutartyje aptartos kompensacijos už pareiškėjai M. J. atitenkanti didesnės vertės turtą mokėjimo, nurodė, kad neaptarta kompensacijos mokėjimo tvarka. Pareiškėjams patikslinus sutartį ir nurodžius kompensacijų už pareiškėjai M. J. atitenkantį didesnes vertės turtą mokėjimo grafiką ir banko sąskaitą, į kurią kompensacija turės būti pervedamai kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prieštaravimų nepareiškė. Teismas labai paviršutiniškai vertino šias aplinkybes, rėmėsi vien tik iš esmės pareiškėjo paaiškinimais, kurie nepagrįsti jokiais kitais įrodymais, nenustatė nei kaip, nei kada ir kokiems tikslams pareiškėjas panaudojo neva iš buvusios sutuoktinės gautas lėšas, nesiaiškino ar iš šių lėšų nebuvo galimybės bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Teismas nustatęs, jog pareiškėjas ir jo buvusi sutuoktinė įskaitė tarpusavio priešpriešinius reikalavimus, atsiradusius M. J. už pareiškėją padengus jo įsipareigojimus advokatams ir kitiems asmenims, turėjo aiškintis, kada ir kokie įskaitymai buvo atlikti ir ar jie neprieštarauja kitų pareiškėjo kreditorių interesams. Aplinkybė, kad prievolės pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį turėjo būti įvykdytos 2018 m. ir 2019 m., t. y. daugiau nei prieš 3 metus, nereiškia, jog ir pareiškėjo nurodyti tarpusavio įskaitymai, kai M. J. įvykdžiusi prievoles tretiesiems asmenims už pareiškėją, įgijo į pareiškėją reikalavimo teises ir jas įskaitė į pagal santuokos nutraukimo pasekmių mokėtinas sumas buvo sudaryti daugiau nei prieš tris metus. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad M. J. įvykdė savo turtines prievoles pareiškėjui. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, tokie pareiškėjo, o kartu ir jo buvusios sutuoktinės M. J. paaiškinimai yra iš esmės niekuo neparemta gynybinė pozicija pareiškėjui nesąžiningai siekiant pabloginti savo turtinę padėtį ir išvengti santykinai didelės lėšų sumos išieškojimo iš buvusios sutuoktinės. Išieškojimą iš pareiškėjo vykdantis antstolis buvo priėmęs net kelis patvarkymus, įpareigodamas M. J. pateikti duomenis apie prievolių pagal santuokos nutraukimo sutartį vykdymą, tačiau, kaip ir teismui, antstoliui tokie dokumentai pateikti nebuvo, o pareiškėjas savo ruožtu suskubo inicijuoti savo nemokumo bylą. Pažymi, kad į bylą nėra pateikti jokie įrodymai, kurie pagrįstų pareiškėjo dėtas maksimalias pastangas atsiskaityti su kreditoriais. Priešingai, neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjas slėpė dalį savo pajamų užsienio banko sąskaitoje ir vengė atsiskaitymo su kreditoriais. Minėtos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu FABĮ prasme. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad sprendimas gali būti ir buvo įvykdytas kita, nei pačiame sprendime dėl santuokos nutraukimo nustatyta tvarka ir terminais, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad sprendimo įvykdymo tvarka turėjo esminės reikšmės su santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatomis sutikusiems pareiškėjo kreditoriams. Sprendime dėl santuokos nutraukimo aiškiai nurodyta kada ir kaip (t. y. mokėjimo pavedimu į konkrečią pareiškėjo banko sąskaitą) M. J. privalėjo atsiskaityti su pareiškėju. Nesant įrodymų, jog mokėjimo pavedimas į pareiškėjo sąskaitą banke buvo atliktas, pirmosios instancijos teismas, neturėjo pagrindo konstatuoti, jog sprendimas yra tinkamai įvykdytas kitais būdais ir tvarka (įskaitant priešpriešinius reikalavimus, atsiradusius padengus kitus pareiškėjo įsiskolinimus, teikiant kitokią paramą pareiškėjui). Netenkinus skundo, iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies prašo pašalinti pirmosios instancijos išvadas, jog M. J. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-17920-1045/2017 su pareiškėju yra atsiskaičiusi visiškai.

14. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutarties suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prašo dėl skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

15. Pareiškėjas prašo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutarties atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

15.1. Kreditorius nurodo, kad kadangi pareiškėjas turi banko sąskaitą Belgijoje registruotame banke (Nr. (duomenys neskelbtini), Wise Europe SA), jis laikytinas nesąžiningu, nes taip slepia savo lėšas nuo kreditorių. Tokie kreditoriaus PlusPlus Capital AS argumentai yra visiškai nepagrįsti, kadangi turėti užsienio banke sąskaitą nėra draudžiama ar savaime laikoma nesąžininga, tuo labiau, kad pareiškėjo naudojama banko sąskaita yra susieta su mobiliąją programėle „Wise“, kas yra plačiai naudojama visoje Europoje, neapsiribojant teritorija. Taigi, vien tokios banko sąskaitos turėjimas – nėra nesąžiningas veiksmas. Neteisingas kreditorius sakydamas, kad pareiškėjas slepia savo lėšas, esančias šioje sąskaitoje, nuo kreditorių. Pareiškėjas pateikė visą informaciją į bylą apie šią sąskaitą, 3 metų šios sąskaitos išrašą, todėl kreditoriams matyti sąskaitos likutis, taip pat ir 3 metų laikotarpiu gautos lėšas į šią sąskaitą. Pareiškėjas neturi ko slėpti ir, kaip matyti iš šios sąskaitos išrašų, į šią sąskaitą nebuvo gaunama kažkokių esminių lėšų, kurios galėtų iš esmės pakeisti pareiškėjo finansinę padėtį. Dar daugiau, turėjimas banko sąskaitos užsienyje neužkerta kreditoriams kelio pradėti išieškojimo iš tokios sąskaitos. Europos Sąjungoje galioja Reglamentas Nr. 1215/2012 (Briuselis l), kuris numato, kad vienoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas be išlygų yra vykdomas kitoje valstybėje narėje (kreditorius tik turi gauti iš teismo pažymą pagal reglamento reikalavimus). Taigi, kreditoriai turėjo visas galimybės pradėti išieškojimą iš šios sąskaitos, tačiau, daugiau nei akivaizdu, kad sąskaitoje nebuvo lėšų, kurios būtų iš esmės tenkinusios kreditorių interesus, todėl iš šioje sąskaitoje esančių pinigų kreditorių reikalavimai nebūtų engiami ir pareiškėjo mokumo atstatyti neįmanoma. Faktinė pareiškėjo turtinė padėtis yra aiški, gali būti nustatoma pagal viešus duomenis ir pareiškėjas nei slepia, nei gali ką nors slėpti.

15.2. Kreditorius skunde akcentuoja 2017 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT- l7920-l045/2017 patvirtiną pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės santuokos nutraukimo sutartį, pagal kurią sutuoktinė M. J. turėjo Pareiškėjui sumokėti 56 711Eur kompensaciją. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje buvo pateiktas M. J. patvirtinimas, kad ji pagal santuokos nutraukimo sutartį su pareiškėju yra atsiskaičiusi. Pareiškėjas taip pat patvirtino, kad su juo atsiskaityta, o atsiskaitymo forma – ne pinigų pervedimas, bet mokėjimų už pareiškėją atlikimas, kad pareiškėjas tuo metu, kai buvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas, būtų galėjęs išlaikyti save, gauti teisinę pagalbą ir pan. Kreditorius teigia, kad netinkamas civilinėje byloje patvirtintos taikos sutarties vykdymas, su kuo pareiškėjas nesutinka, patenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies apimtį ir vertinamas kaip nesąžiningas veiksmas, dėl kurio pareiškėjui negali būti keliama fizinio asmens bankroto byla. Net ir tuo atveju, jei teismas būtų vertinęs, kad atsiskaitant su P. J.buvo pažeista santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje numatyta atsiskaitymo tvarka ir laikytų tai neteisėtų veiksmu, šis neteisėtas veiksmas negalėtų būti lemiamas kriterijus, užkertantis kelia kelti pareiškėjui bankroto bylą, nes: bankroto bylos iškėlimo stadijoje yra vertinami sandoriai sudaryti per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Todėl, pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą gali būti sandoriai/veiksmai, kurie įvyko nuo 2019 m. rugsėjo 29 d. (pareiškimas pateiktas 2022 m. rugsėjo 29 d.). Šiuo atveju, pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, M. J. su pareiškėju turėjo atsiskaityti iki 2018 m. rugsėjo 18 d. (20 000 Eur) ir iki 2019 m. rugpjūčio 18 d. (36 711 Eur), nė viena šalis neginčija, kad atsikaitymas buvo atliktas nustatytasis terminais, taigi nei ši sutartis, nei jos vykdymas nepatenka į 3 metų laikotarpį, numatytą FABĮ 5 straipsnio 8 dalį; FABĮ 5 straipsnio 8 dalis numato, kad atsisakoma iškelti bankroto bylą, jei nustatomas nesąžiningas veiksmas, kuris nulėmė fizinio asmens nemokumą. Šiuo atveju, M. J. sumokėjo pareiškėjui pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį 56 711 Eur. Net jei būtų konstatuota, kad ši suma buvo sumokėta pažeidžiant kokią nors tvarką, šis pažeidimas nenulėmė pareiškėjo nemokumo ir net niekaip negalėjo turėti ir neturėjo jokios įtakos pareiškėjo nemokumui. Nutartyje teismas išsamiai aptarė priežastis, lėmusias pareiškėjo nemokumą, jos susijusios su pareiškėjo įmonių grupės bankrotais ir prieš pareiškėją pradėtais baudžiamaisiais persekiojimais. Taigi, dar iki santuokos nutraukimo pareiškėjas turėjo rimtų finansinių problemų ir pagal asmeninius laidavimus buvo tapęs atsakingas visiems kreditoriams.

15.3.Kreditorius akcentuoja, kad pareiškėjas nedėjo jokių pastangų atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau tai nėra tiesa – su kreditoriais buvo atsiskaityta iš dalies, kai buvo iš varžytinių parduotas visas pareiškėjo nekilnojamasis turtas. Žlugus verslams, pareiškėjas neteko savo pajamų šaltinio. Dar daugiau prieš pareiškėją buvo pradėta labai daug baudžiamųjų bylų (visose išteisinta), kaip paaiškino pareiškėjas posėdžio metu, jam net buvo skirta valstybės apsauga, nes pareiškėjas buvo liudytojas teisminiuose proceso Anglijoje, kas vėlgi nulėmė tai, kad pareiškėjas nebeturėjo galimybių iš naujo pradėti verslo. Reikia įvertinti ir pareiškėjo amžių bei sveikatos problemas, kas nulėmė netektą darbingumą. Kreditoriaus keliami klausimai dėl kai kurių pareiškėjo sandorių šioje stadijoje nesudaro jokio pagrindo atmesti pareiškėjo prašymą ir nepaneigia fakto, kad egzistuoja teisinis pagrindas bankroto bylos iškėlimui. Tačiau, kaip pastebėjo teismas nutartyje, kreditorius galės aktyviai dalyvauti bankroto byloje, kontroliuoti plano įgyvendinimą ir pan.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

17. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

18. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pareiškėjui iškelta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

19. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20. CPK 314 straipsnyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

21. Pareiškėjas kartu su atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą pateikė M. J. elektroninį laišką. Elektroniniame laiške M. J. nurodo, kad apie pareiškėjui iškeltą fizinio asmens bankroto bylą jam yra žinoma, apie civilinės bylos nagrinėjimą jis taip pat žinojo, sutinka, kad pareiškėjui būtų iškelta bankroto byla.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku ir nėra pagrindo manyti, kad pateikdamas minėtus dokumentus pareiškėjas nesąžiningai ar netinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis. Pažymėtina ir tai, kad su pateiktu nauju įrodymu yra atsikertama ir į suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentus dėl ne visų kreditorių informavimo apie procesą. Pareiškėjo pateikti nauji įrodymai yra priimami ir vertinami kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

23. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad egzistuoja bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo pagrindas – jis yra sąžiningas, nemokus ir nėra atsisakymo iškelti jam bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pareiškėjas nuslėpė savo lėšas, nesąžiningai nuslėpė informaciją apie savo turtinę padėtį ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių vykdymą. Be to, suinteresuotas atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjas nesilaikė ikiteisminės tvarkos, nes apie fizinio asmens bankroto proceso iniciavimą nebuvo pranešta kreditoriui M. J..

24. FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams. FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedamas ir pateikiamas šio straipsnio 2 dalyje nurodyto (nurodytų) pranešimo (pranešimų) kopija (kopijos), taip pat kreditorių sąrašas, kuriame nurodomi, kai kreditorius fizinis asmuo, – vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai; kai kreditorius juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 1 ir 5 punktai).

25. Pažymėtina, kad FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatyta ne ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, o įpareigojimas pareiškėjui informuoti savo kreditorius apie inicijuojamą fizinio asmens bankroto bylą, taip suteikiant jiems galimybę suformuluoti savo poziciją šiuo klausimu. FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga pareiškėjui informuoti savo kreditorius apie inicijuojamą fizinio asmens bankroto bylą, yra nustatyta siekiant užtikrinti pareiškėjo kreditorių teisę dalyvauti bankroto procese, išdėstyti savo poziciją šiuo klausimu, kadangi teismas apie pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimą ir bankroto bylos iškėlimą pareiškėjo kreditorių individualiai neinformuoja.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau minėtas FABĮ nuostatas, pažymi, kad įstatyme aiškiai nurodoma, jog apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo visiems kreditoriams turi būti pranešta. FABĮ jokių išimčių, jog kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtina informuoti kreditorių, nenumato. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog FABĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostata dėl kreditorių informavimo yra imperatyvi, todėl turi būti įgyvendinta besąlygiškai.

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo kreditorius M. J. išreiškė savo poziciją patvirtindamas, kad apie pareiškėjo inicijuotą fizinio asmens bankrotą jam yra žinoma ir jis sutinka, kad pareiškėjui būtų keliama fizinio asmens bankroto byla. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs M. J. pranešimą – el. laišką, kuris pateiktas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, sprendžia, kad apie pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą kreditorius M. J. buvo informuotas. Taigi, formalus proceso pažeidimas, kreditoriaus neinformavimas pranešimu kaip tai numato FABĮ, nesudaro pagrindo spręsti, kad kreditoriaus M. J. teisės šiame procese buvo pažeistos, kadangi kreditorius M. J. patvirtino, kad jam buvo žinoma ir jis informuotas apie inicijuotą civilinę bylą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nepažeidė FABĮ 4 straipsnio 2 dalies nustatytų reikalavimų.

28. FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

29. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).

30. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškimo pateikimo dieną pareiškėjas turi kreditorinių įsipareigojimų 2 307 544,15 Eur sumai, kurių įvykdymo terminas yra suėjęs, kas patvirtina, kad pareiškėjo pradelsti įsiskolinimai akivaizdžiai viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 25 MMA dydį (16 050 Eur). Byloje nėra ginčo dėl to, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu pareiškėjo finansinė būklė atitiko FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bylos duomenys šias aplinkybes patvirtina, dėl ko ši aplinkybė pripažintina pirmosios instancijos teismo nustatyta tinkamai.

31. Nėra ginčo, kad pareiškėjas yra nemokus, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios sąlygos egzistavimo nepasisako.

32. Nagrinėjamu atveju apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria pareiškėjui iškelta fizinio asmens bankroto byla, šį nesutikimą iš esmės grindžia pareiškėjo nesąžiningumu, kuris, apelianto nuomone, laikytinas pagrindu atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Apeliantas teigia, jog pareiškėjas nesąžiningai nuslėpė savo turtinę padėtį ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių vykdymą, nuslėpė savo lėšas, esančias užsienyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai dėl pareiškėjo nesąžiningumo yra deklaratyvaus pobūdžio ir negali būti pagrindu atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Žemesnės instancijos teismas

33. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

34. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Taigi FABĮ nustatyta fizinio asmens bankroto tvarka turi teisę pasinaudoti tik sąžiningas fizinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021).

35. Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015).

36. Vertinant fizinio asmens sąžiningumą, kaip fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygą, taikytinas sąžiningumo vertinimas gali priklausyti nuo aplinkybių, susijusių su skolininko vykdyta veikla ir skolų kilme (skolos susidarė iš fizinio asmens kaip verslininko veiklos ar vartojimo), skolininko galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais bei dedamomis pastangomis tai padaryti ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021). Skolininko sąžiningumas yra vertinamas individualiai, kiekvienu atveju vertinant subjektyvųjį ir objektyvųjį elementą, kurių visuma leidžia nuspręsti, ar asmuo laikytinas sąžiningu. Taip pat asmens pasyvumas, nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, sudarymas sąlygų jiems didėti gali būti laikomi nesuderinamais su sąžiningumo reikalavimu ir yra laikytini atskiru (savarankišku) FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021).

37. Pažymėtina ir tai, kad asmens sąžiningumo kategorija FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme daugiausia apibūdinama pagal subjektyviuosius asmens elgesį charakterizuojančius kriterijus, kuriems tinkamai nustatyti būtinas asmens, kurio sąžiningumas vertinamas, aktyvus, bendradarbiavimu pagrįstas dalyvavimas. Dėl to sąmoningas vengimas atskleisti teismui tikrąją padėtį, t. y. visos reikalingos medžiagos nepateikimas laiku, vengimas atskleisti aplinkybes, susijusias su skolų kreditoriams atsiradimu, skolininko pareigų vykdymu, melagingų faktų nurodymas ir kt., trukdo teismui nustatyti tikrąją faktinę situaciją, neleidžia objektyviai jos įvertinti arba užkerta kelią teisingam teisiniam kvalifikavimui. Taigi asmeniui nevykdant pareigos bendradarbiauti, teismas remiasi esama bylos medžiaga ir gali atsirasti pagrindas pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis remdamasis asmuo prašo iškelti bankroto bylą (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).

38. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priimtas teisme 2022 m. rugsėjo 29 d., dėl ko 3 metų laikotarpis, per kurį vertinamas pareiškėjo sąžiningumas, yra nuo 2019 m. rugsėjo 29 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d.

39. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas, paduodamas teismui pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, pateikė iš esmės visą reikšmingą informaciją apie skolų susidarymo aplinkybes bei savo turtinę padėtį. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo įpareigojimus pateikė ir informaciją banko sąskaitas, taip pat ir apie esančią užsienio banke, kuri susieta su mobiliąją programėle „Wise“, byloje yra sąskaitos išrašas už paskutinius tris metus. Kaip nustatyta, šioje pareiškėjo banko sąskaitoje per paskutinius tris metus nebuvo esminių įplaukų, kurios galėtų iš esmės pakeisti turtinę pareiškėjo padėtį ar kaip kitaip įtakoti jo (ne)mokumą. Be to, turint duomenis apie užsienio šalyse turimas banko sąskaitas, nėra apribojama kreditoriams pradėti išsiieškojimo. Tačiau, kaip matyti iš pateiktos banko sąskaitos išrašo, šioje sąskaitoje, kuri susieta su mobiliąją programėle „Wise“ net ir nebuvo piniginių lėšų, į kurias būtų buvę galima nukreipti išieškojimą. Teismui buvo pateikti duomenys apie šią sąskaitą, pareiškėjas nuo teismo jos nenuslėpė, todėl suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai dėl užsienio šalyje esančios banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų nuslėpimo atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad į su mobiliąją programėle „Wise“ susietą banko sąskaitą gaunama sukauptos pensijos išmoka iš AB „SEB gyvybės draudimas“, apie ką pareiškėjas informavo teikdamas pareiškimą teismui ir nurodydamas savo gaunamas pajamas. Taigi šiuo nurodytu aspektu taip pat nėra pagrindo abejoti pareiškėjo sąžiningumo.

40. Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą iš asmens neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo turto, pajamų egzistavimą. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjui privaloma pateikti FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas bankroto bylos iškėlimo stadijoje, taip pat jau iškėlus bankroto bylą. O paaiškėjus aplinkybei, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus, bankroto byla gali būti nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).

41. Taigi teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad bankroto byla gali būti nutraukiama paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 12 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 24 straipsnio 9 punktas). Tuo tarpu šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas galimai gauna pajamų, kurias galimai slepia nuo kreditorių.

42. Apeliantas taip pat teigia ir pareiškėjo nesąžiningumą siekia įrodyti ir ta aplinkybe, kad pareiškėjas yra nesąžiningas neatskleisdamas savo turtinės padėties, kadangi pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-17920-1045/2017 turi reikalavimo teisę į buvusią sutuoktinę M. J. 56 711 Eur sumai, tačiau, nurodytos pinigų sumos nėra gavęs taip, kaip yra numatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintoje taikos sutartyje, t. y. į pareiškėjo banko sąskaitą.

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog su pareiškėju M. J. nėra atsiskaičiusi teismo sprendime nurodyta tvarka, savaime neįrodo, jog pareiškėjas yra nesąžiningas bei nesudaro pagrindo atsisakyti kelti bankroto bylą. Kita vertus, į bylą pateiktas M. J. paaiškinimas, paties pareiškėjo bylos nagrinėjimo metu pateikti paaiškinimai, kad pastarieji yra tarpusavyje atsiskaitę, kurių nors pirmosios instancijos plačiau ir neanalizavo, tačiau konstatavo, kad M. J. yra pilnai atsiskaičiusi su buvusiu sutuoktiniu. Pažymėtina, kad M. J. atsiskaitymas su pareiškėju pagal Vilniaus miesto aplinkės teismo patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-17920-1045/2017 nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apelianto argumentai, kad atsiskaitymo tvarkos pažeidimas rodo pareiškėjo nesąžiningumą taip pat atmestini, kadangi nurodžius galimai nesąžiningus pareiškėjo veiksmus, tačiau nepaaiškinus, kaip šie duomenys galėjo įtakoti pareiškėjo nemokumą, o tik abstrakčiai juos išdėsčius tuo iškeliant tam tikrų abejonių, tačiau jų nemotyvuojant, nėra pakankamas pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu.

44. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, o tik kelia įvairias interpretacijas dėl pareiškėjo ir M. J. (ne)atsiskaitymo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-17920-1045/2017. Šiuo atveju pareiškėjas turi reikalavimo teisę į M. J. ir nurodo, kad ji su juo atsiskaičiusi, kadangi atliko mokėjimus pareiškėjo baudžiamojo persekiojimo, kuris vyko virš dešimt metų ir, kurio metu pareiškėjas buvo išteisintas, laikotarpiu, mokėdama už teisines paslaugas, kurios buvo suteiktos pareiškėjui baudžiamojo persekiojimo metu ir išlaikydama pareiškėją. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto nurodytomis aplinkybėmis, kad netinkamas civilinėje byloje Nr. e2YT-17920-1045/2017 patvirtintos taikos sutarties vykdymas patenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies apimtį ir gali būti vertinamas kaip nesąžiningas veiksmas dėl kurio pareiškėjui negali būti keliama fizinio asmens bankroto byla.

45. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjo nemokumas nebuvo nulemtas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas atsiskaityti su pareiškėju M. J. turėjo iki 2019 m. rugsėjo 18 d., t. y. daugiau nei prieš trejus metus. Pareiškėjo veiksmai sąžiningumo aspektu vertinami nuo 2019 m. rugsėjo 29 d. Taigi, M. J. atsiskaitymas su pareiškėju nepatenka į trejų metų laikotarpį, kai turi būti vertinamas pareiškėjo sąžiningumas ir, pareiškėjo iš M. J. atgautina suma esminiai nenulemtų pareiškėjo finansinės būklės, kadangi pareiškėjo skolos viršija 2 milijonus eurų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015, 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-313/2016).

46. Taip pat pažymėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434/686/2015). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

47. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo veiksmai bei dedamos pastangos, siekiant kuo daugiau atsiskaityti su kreditoriais, gali būti vertinami jau fizinio asmens bankroto proceso metu, o fizinio asmens sąžiningumas kreditorių atžvilgiu jau iškėlus bankroto bylą yra vertinamas pakartotinai ir žymiai išsamiau, nei tai galima nustatyti bankroto bylos iškėlimo stadijoje, pvz. iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turi patikrinti asmens sudarytus sandorius per 36 mėnesius, ir, nustatęs asmens nesąžiningumą, gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, tokia teisė taip pat suteikta kreditoriams (FABĮ 24 straipsnio 9 punktas).

48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 punkto 2 dalį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotais šios teisės normos išaiškinimais ir padarė pagrįstą išvadą apie tai, jog pareiškėjo veiksmai, atlikti 3 metų laikotarpiu, skaičiuotinu iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo dienos, neturėjo reikšmingos įtakos pareiškėjo nemokumui. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje esančius įrodymus, darė pagrįstą išvadą dėl pareiškėjo sąžiningumo ir sutiktina su tuo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas bendradarbiavo su teismu, teikė reikalaujamus įrodymus, pagrindžiančius bankroto bylos iškėlimui reikšmingas aplinkybes.

49. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė nei kaip, nei kada ir kokiems tikslams pareiškėjas panaudojo iš buvusios sutuoktinės galimai gautas lėšas, nei yra pateikti tai patvirtinantys įrodymai, todėl nesant įstatymo ir sutarties reikalavimus atitinkančių duomenų, kad M. J. su pareiškėju atsiskaitė 2017 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-17920-1045/2017 nurodytu būdu, t. y. pervedant pinigines lėšas į pareiškėjo nurodytą sąskaitą, nusprendžia, kad iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų pašalintinos pirmosios instancijos teismo išvados, jog M. J. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-17920-1045/2017 su pareiškėju yra atsiskaičiusi visiškai. Tai, kad yra šalinama dalis skundžiamos nutarties motyvų (išvadų), nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, nes įstatymų leidėjas draudžia dėl formalių pagrindų naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį (CPK 328 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

50. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

51. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ir procesinių teisės normų, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), paliekant skundžiamą nutartį iš esmės nepakeistą, pašalinant iš motyvuojamosios dalies argumentus, susijusius su M. J. atsiskaitymu su pareiškėju pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-17920-1045/2017.

52. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

53. Pareiškėjas yra patyręs 629,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Pateikti įrodymai apie apmokėjimą už patirtas bylinėjimosi išlaidas.

54. Pareiškėjo patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 n. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1845) nustatytų dydžių.

55. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo esmę, turinį ir suteiktas teisines paslaugas, nusprendžia, kad nėra pagrindo mažinti pareiškėjo naudai iš apelianto priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Pašalinti iš Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutarties motyvuojamosios dalies argumentus, susijusius su M. J. atsiskaitymu su pareiškėju, o būtent išvadas, kad M. J. su buvusiu sutuoktiniu P. J. pagal 2017 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-17920-1045/2017 dėl santuokos nutraukimo ir kompensacijos išmokėjimo P. J., yra atsiskaičiusi pilnai.

Priteisti pareiškėjui P. J. iš suinteresuoto asmens „PlusPlus Capital“ AS 629,20 Eur (šešis šimtus dvidešimt devynis eurus ir 20 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Raimonda Andrulienė