Kauno apygardos teismo nutartis

2016-07-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1062-260/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-05
Bylos Nr.
2A-1062-260/2016
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-02028-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas, Raimondas Buzelis, Albina Rimdeikaitė
Ieškovas
N. K.
Atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1062-260/2016Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02028-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.39.2.5.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-37-217/2016 pagal ieškovo N. K. patikslintą ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas N. K.2015 m. rugsėjo 9 d. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 8 658 Eur draudimo išmoką patirtos žalos atlyginimui dėl apdrausto automobilio BMW 7ER REIHE vagystės, laikotarpyje tarp 2014 m. spalio 3 ir 15 d., taip pat prašė priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu automobiliu BMW naudojosi jo draugas R. S., kadangi ketino jį pirkti. R. S. 2014 m. spalio 3 d. pastatęs automobilį garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), jį užrakino, įjungė signalizaciją, automobilio raktelius įdėjo į džemperį, kurį pakabino garaže. Garažą užrakino viena pakabinama spyna ir išvyko atostogauti į (duomenys neskelbtini). 2014 m. spalio 14 d. grįžęs iš (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. spalio 15 d. nuėjęs į garažą, pastebėjo, kad dingusi spyna, o atidaręs garažą pamatė, kad nėra automobilio BMW ir kitų daiktų, tarp jų ir džemperio, kuriame buvo palikti pavogto automobilio rakteliai. Įvykio metu galiojo draudimo sutartis, pagal kurią draudimo laikotarpis buvo nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki 2015 m. gegužės 21 d., draudimo įmokos buvo mokamos laiku, jos buvo mokamos ir po automobilio vagystės, įvykusios laikotarpyje nuo 2014 m. spalio 3 d. iki 2014 m. spalio 15 d. Apie įvykį buvo pranešta atsakovei, nurodant, kad draudžiamasis įvykis yra apdraustos transporto priemonės sunaikinimas ar sugadinimas dėl bet kokių, staiga ir netikėtai įvykusių atsitikimų arba vagystės. Dėl vagystės buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, prie kurio medžiagos R. S. pateikė pavogto automobilio registracijos liudijimą, automobilio raktelio nepateikė, kadangi jis buvo pavogtas kartu su garaže buvusiu vyrišku džemperiu. Draudimo bendrovė 2014 m. gruodžio 10 d. pranešimu pranešė ieškovui, kad draudimo išmokos mokėti negalės, kadangi draudėjas po įvykio neperdavė draudikui ar ikiteisminio tyrimo institucijai visų transporto priemonės užvedimo raktelių, todėl įvykį laikė nedraudžiamuoju. Nesutikdamas su atsakovės argumentais, 2015 m. sausio 30 d. ieškovas pateikė atsakovei skundą, kuriame nurodė, jog nepažeidė atsakovės nurodytų taisyklių, automobilio saugumu pasirūpino, automobilio rakteliai nebuvo palikti automobilyje. Atsakovė 2015 m. vasario 10 d. pranešimu informavo ieškovą, kad priimto sprendimo nemokėti draudimo išmokos nekeis. 2015 m. vasario 25 d. ieškovas pateikė skundą Lietuvos bankui nurodydamas, kad atsakovės priimtas sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, paneigia sutarties tikslus bei pažeidžia ieškovo teisėtus lūkesčius apdraudus automobilį nuo vagystės rizikos, po įvykio tikėtis, kad draudikas kompensuos patirtus nuostolius. Lietuvos bankas 2015 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 242-181 ieškovo reikalavimą atmetė. Ieškovas įvykį laikė draudžiamuoju, kadangi apie jį nedelsiant ir tinkamai pranešta policijai, tinkamai ir nedelsiant pranešta atsakovei, nustatytas vagystės faktas, iškelta baudžiamoji byla, todėl draudimo išmoka automobilio vagystės atveju turi būti apskaičiuota pagal automobilio rinkos vertę įvykio dieną, pritaikius 20 % išskaitą ir jam turi būti sumokėta 11 544 Eur, o raktelio palikimas turi būti vertinamas kaip neatsargus elgesys.

Atsiliepimas

Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ 2015 m. spalio 5 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad tinkamai ištyrė įvykį, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, ką taip pat nustatė ir nagrinėjęs vartotojo kreipimąsi Lietuvos bankas, kuris nenustatė jokių pažeidimų draudiko veiksmuose ir draudiko priimtą sprendimą pripažino pagrįstu. Paaiškino, jog raktelių palikimas akivaizdžiai padėjo vagims pavogti automobilį ir šią aplinkybę laikė grubiu pažeidimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo N. K. valstybei 3,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad ieškovas buvo sudaręs draudimo sutartį su atsakove pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021(toliau – ir Taisyklės), kurios yra sudedamoji draudimo sutarties dalis. Ieškovas patvirtino, kad buvo supažindintas su taisyklių nuostatomis. 2014 m. spalio mėn. buvo pavogta apdrausta transporto priemonė BMW 7ER REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Draudikas gavęs informaciją apie vagystę užregistravo žalą ir pradėjo įvykio tyrimą, kaip to reikalauja Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalis. 2014 m. gruodžio 10 d. draudikas surinkęs visą sprendimui priimti reikiamą informaciją įvykį pripažino nedraudžiamuoju pagal Taisyklių 8.1.10 punktą ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Ieškovui kreipusis į Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentą, ši vartotojų ginčus nagrinėjanti institucija priėmė spendimą atmesti ieškovo reikalavimą, kadangi draudiko pateikti argumentai, pagrindžiantys sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką yra pakankami pripažinti įvykį nedraudžiamuoju pagal Taisyklių 8.1.10 papunktį. Transporto priemonių draudimo taisyklių 8.1.10 punkte nurodyta, kad transporto priemonė buvo pavogta kartu su joje likusiais transporto priemonės registracijos dokumentais ir (ar) užvedimo rakteliais. Nustatė, jog administruojant žalą buvo nustatyta, kad automobilis BMW 7ER REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas kartu su jo užvedimo rakteliais. To nepaneigė ir pats ieškovas, teigdamas, kad rakteliai buvo pavogti kartu su automobiliu, nes jie buvo garaže šalia minėto automobilio pakabintame džemperyje. Tai, kad raktelius paliko garaže džemperio kišenėje, apklausos protokoluose ir teismo posėdyje parodė R. S., tačiau šis ieškovo ir liudytojo teiginys dėl raktelių buvimo vietos tiesiogiai paneigtas įtariamųjų vagyste G. M. ir R. K. parodymais, kurie abu apklausiami parodė, kad užvedimo raktelius rado automobilio dėtuvėje (daiktadėžėje). Todėl sprendė, kad šių nustatytų aplinkybių pagrindu galima teigti, jog tarp ieškovo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. ieškovo elgesys buvo neatsargus ir neatsakingas, kad jis pats sudarė galimybes įvykdyti nusikaltimą – automobilio vagystę. Teismas konstatavo, kad atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ tinkamai ištyrė šį įvykį, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jokių pažeidimų draudiko veiksmuose nenustatyta, ką patvirtino vartotojo ginčą nagrinėjęs Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentas savo 2015 m. birželio 25 d. sprendime Nr. 242-181, atmesdamas ieškovo kreipimąsi. Todėl ieškovo ieškinį dėl 8 658 Eur draudimo išmokos priteisimo už automobilio vagystę, atmetė kaip neįrodytą, nesant draudiko AB ,,Lietuvos draudimas“ pareigos išmokėti draudimo išmoką.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas N. K. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir atlyginti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šias argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės aktus, nevisapusiškai ištyrė įrodymus ir neabejotinai nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei kitų aukštesniųjų teismų praktikos analogiškose bylose. Teismas nepasisakė dėl ieškinyje minimos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tačiau sprendime nurodė visai kitas bylas, kuriomis proceso šalys nesirėmė.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog draudėjo ar jo įgalioto asmens R. S. veiksmai vertintini kaip neatsargumas ar tyčia ir kaip sąmoningas veiksmas, remiantis vien ta aplinkybe, kad automobilio rakteliai buvo palikti džemperyje garaže. Mano, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino specifikos, kad tai nėra užvedimo raktelis, o bekontaktė kortelė, kurios pagalba automobilis užvedamas net nesulietus su jokia automobilio dalimi ir dėl to išsprendė bylą priešingai formuojamai jurisprudencijai pripažindamas įvykį nedraudiminiu. Mano, jog sąlyga, pripažįstanti įvykį nedraudiminiu, prieštarauja sąžiningumo kriterijams, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą yra vienašališka, naudinga tik ją parengusiai šaliai, nes nustato neproporcingai didelę draudėjo atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Transporto priemonės užvedimo rakteliai nebuvo palikti transporto priemonėje, o buvo saugiai įdėti į džemperį, kuris buvo pakabintas rakinamame garaže, kuriame stovėjo ir automobilis. Rakteliai nebuvo matomi iš išorės, jų buvimas džemperyje ir užrakintame garaže neturėjo įtakos vagystę įvykdžiusių asmenų apsisprendimui automobilį pavogti.

3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai ieškovo automobilio užvedimo raktelių palikimą džemperyje tiesioginiu priežastiniu ryšiu sieja su vagystės faktu. Atsakovė negali laikyti vagystės nedraudžiamuoju įvykiu ir turi pareigą išmokėti draudimo išmoką. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju draudimo išmoka gali būti mažinama, kadangi ieškovas pažeidė draudimo sutartį savo veiksmais nebent tuo, kad paliko džemperį su automobilio rakteliais toje pačioje patalpoje kur stovėjo automobilis bei nepateikė atsakovei ar kompetentingai institucijai automobilio užvedimo raktelių. Įrodymų, kad draudėjas, ar su juo susiję asmenys, būtų kuo nors prisidėję prie vagystės – nėra. Todėl automobilio užvedimo raktelių nepateikimas, turi būti vertinamas kaip pagrindas sumažinti draudimo išmokos dydį.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo N. K. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė ginčo esmę, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą, pagrįstą ir nekeistiną sprendimą. Jos nuomone, apeliaciniame skunde nekeliami klausimai dėl faktų konstatacijos, o tik lakoniškai pakartojamos nustatytos faktinės aplinkybės. Apelianto argumentai prieštarauja teisės aktams, teismų praktikai ir šimtmečiais susiformavusiai draudimo veiklos praktikai. Apeliantas neginčijo, kad po vagystės neperdavė draudikui ar ikiteisminio tyrimo institucijai visų transporto priemonės užvedimo raktelių, todėl draudikas pagrįstai įvykį pripažino nedraudžiamuoju.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl draudimo išmokos už automobilio vagystę priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, jog ieškovas N. K. buvo sudaręs draudimo sutartį (Draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) su atsakove AB „Lietuvos draudimas“ pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (202 m. lapkričio 28 d. redakcija, galioja nuo 2013 m. sausio 1 d.), kurios yra sudedamoji draudimo sutarties dalis dėl transporto priemonės BMW 7ER REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo, apdraudė ją Kasko draudimu, laikotarpiui nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.. 2014 m. spalio mėnesį, laikotarpyje tarp 3 dienos iki 15 dienos buvo pavogta apdrausta transporto priemonė BMW 7ER REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Draudikas gavęs informaciją apie vagystę užregistravo žalą ir pradėjo įvykio tyrimą (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)). Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK KPS 2014 m. spalio 15 d. buvo surašytas pareiškimas dėl ginčo automobilio vagystės ir užfiksuoti R. S., asmens, kuriam ieškovas N. K. buvo perdavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį, kadangi šis ketino jį iš jo pirkti, parodymai. Užfiksuota, jog R. S. 2014 m. spalio 3 d. garaže pastatė ginčo automobilį, jį užrakino ir įjungė signalizaciją. Automobilio raktelius įsidėjo į džemperį, kurį pakabino garaže, garažą užrakino viena pakabinama spyna. 2014 m. spalio 3 d. išvyko atostogauti į (duomenys neskelbtini). 2014 m. spalio 14 d. grįžo ir 2014 m. spalio 15 d. nuvykęs į garažą automobilio ir kitų garaže buvusių daiktų, tarp kurių ir džemperio, kuriame buvo palikti automobilio rakteliai, nerado. 2014 m. spalio 15 d. liudytojo – ieškovo N. K. apklausos protokole nurodyta, kad R. S. yra jo draugas, jis jį pažįsta apie 10 metų, maždaug prieš tris mėnesius iki įvykio jis davė jam naudotis savo automobiliu BMW, kurį R. S. ketino pirkti iš jo. 2015 m. vasario 2 d. papildomos liudytojo apklausos protokole ieškovas savo automobilį įvertino 14 481 Eur. suma. Kauno AVPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyrius 2014 m. gruodžio 9 d. pranešimu pranešė atsakovei apie įvykusią automobilio vagystę, o R. S. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė pavogto automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio raktelio jis nepateikė, nurodė, kad jis buvo pavogtas kartu su garaže buvusiu vyrišku džemperiu. 2014 m. gruodžio 10 d. pranešimu ieškovui atsakovė pranešė, kad, vadovaujantis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2012 m. lapkričio 28 d. redakcija, galioja nuo 2013 m. sausio 1 d.), kurių pagrindu buvo sudaryta draudimo sutartis (Draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), draudimo išmokos mokėti negalės, kadangi po įvykio nepateiktas automobilio užvedimo raktelis, įvykį laikė nedraudžiamuoju (Taisyklių 8.1.10 punktas). 2015 m. sausio 30 d. ieškovas pateikė skundą atsakovei, nurodydamas, kad nesutinka su jos sprendimu, kadangi automobilio saugumu pasirūpino, automobilio raktelių automobilyje nepaliko. Atsakovė 2015 m. vasario 10 d. pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui nurodė, kad priimto sprendimo nemokėti draudimo išmokos nekeis, kadangi ikiteisminio tyrimo institucijai buvo pateikti tik automobilio dokumentai, bet ne užvedimo rakteliai. Nesutikdamas su atsakovės argumentais, 2015 m. vasario 25 d. ieškovas pateikė skundą Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentą, nurodydamas, kad atsakovės priimtas sprendimas nemokėti jam draudimo išmokos prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, paneigia sutarties tikslus bei pažeidžia ieškovo teisėtus lūkesčius apdraudus automobilį nuo vagystės rizikos, po įvykio tikėtis, kad draudikas kompensuos patirtus nuostolius. Kuris 2015 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)nusprendė atmesti ieškovo reikalavimą, kadangi draudiko pateikti argumentai, pagrindžiantys sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką yra pakankami pripažinti įvykį nedraudžiamuoju pagal Taisyklių 8.1.10. papunktį. Ieškovas su tokia atsakovės pozicija nesutiko ir kreipėsi į teismą dėl draudimo išmokos priteisimo, nurodydamas, jog įvykis turėtų būti laikomas draudžiamuoju.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas. Darydama tokią išvadą teisėjų kolegija kartu konstatuoja, kad ji sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.

Draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, todėl draudikas, prisiimdamas riziką, draudimo sutartimi nustato suteikiamos draudimo apsaugos ribas – nedraudžiamuosius įvykius. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai draudimo rizika įvyksta, tačiau šalys yra susitarusios, kad šis įvykis dėl konkrečių aplinkybių arba savitų sąlygų nelemia draudiko pareigos išmokėti išmoką. Tais atvejais, kai nedraudžiamieji įvykiai yra aiškiai apibūdinti draudimo rūšies taisyklėse, draudėjas neturi teisinio pagrindo gauti draudimo išmoką. Tokia praktika šios kategorijos bylose yra formuojama Lietuvos Aukščiausiojo teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012; 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2012, 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2013). Pažymėtina, kad neatskiriama šalių sudarytos draudimo sutarties dalimi yra aprobuotos ir nustatyta tvarka patvirtintos Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021.

Iš esmės byloje kilo ginčas dėl Taisyklių 8.1.10 punkto bei jo aiškinimo. Taisyklių 8.1.10 punkte nurodyta, kad transporto priemonė buvo pavogta kartu su joje likusiais transporto priemonės registracijos dokumentais ir (ar) užvedimo rakteliais (išskyrus vagystę plėšimo būdu). Preziumuojama, kad registracijos dokumentai ir (ar) užvedimo rakteliai pavogti kartu su transporto priemone, jei draudėjas po įvykio, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po raštiško pranešimo apie įvykį, neperdavė draudikui ar ikiteisminio tyrimo institucijai registracijos dokumentų ir (ar) visų transporto priemonės užvedimo raktelių. Byloje nustatyta, kad ieškovas N. K., jam nuosavybės teise priklausiusį automobilį buvo perdavęs naudotis R. S., kuris pripažino, jog 2014 m. spalio 3 d. pastatęs automobilį į garažą jame paliko džemperį, kuriame buvo paliktas pavogto automobilio užvedimo raktelis. Be to, kaip neginčijamai byloje nustatyta automobilio vagyste įtariamų asmenų G. M. ir R. K. parodymais, kurie abu apklausiami parodė, kad automobilio užvedimo raktelius rado automobilio dėtuvėje (daiktadėžėje) (b. l. 37-43). Tačiau ieškovas, nors ir sutikdamas su aplinkybe, kad automobilio rakteliai buvo pavogti kartu su transporto priemone, teigia, kad įvykis turėtų būti laikomas draudžiamuoju, kadangi transporto priemonės saugumu įvykio metu buvo pasirūpinta, ji buvo užrakinta, įjungta signalizacija, pastatyta užrakintame garaže.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Taisyklių 8.1.10 punkte numatyta nedraudžiamojo įvykio sąvoka yra aiški ir nedviprasmiška, todėl sprendžia, jog nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad nuostata yra neaiški ar nesuprantama dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo ieškinį. Be to byloje nekilo ginčas dėl to, kad ikiteisminio tyrimo institucijai buvo perduotas tik automobilio draudimo liudijimas, o automobilio užvedimo rakteliai nebuvo perduoti, kadangi ieškovas jų neturėjo. Kaip teisingai nurodo įtariamieji vagyste asmenys, užvedimo rakteliai buvo pavogti kartu su automobiliu, o tai reiškia, jog ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus saugodamas automobilį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog automobilis buvo pavogtas be užvedimo raktelių ir teisingai nurodė, jog ieškovas, siekdamas gauti išmoką ar ją padidinti, pažeidė Taisyklių 8.1.17 punktą, kadangi, atsižvelgiant į įtariamųjų automobilio vagyste asmenų nuoseklius parodymus, ieškovas pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius (b. l. 79-109).

Skunde apeliantas nurodė, kad būtent atsakovė turėjo įrodyti, kad šiuo konkrečiu atveju yra įvykęs Draudimo taisyklių 8.1.10 punkte numatytas nedraudžiamasis įvykis, atleidžiantis atsakovę nuo draudimo išmokos mokėjimo pareigos.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodyta aplinkybė, jog atsakovė neįrodė, jog ginčo automobilis buvo pavogtas kartu su užvedimo raktu, o ne su užvedimo kortele, nereiškia, jog minėtos aplinkybės neturėjo vertinti ir ieškovo ieškinį nagrinėjęs teismas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, Draudimo taisyklių 1.17 punkte numatyta, kad užvedimo rakteliai – tai transporto priemonės užvedimo rakteliai, užvedimo kortelės, signalizacijos nuotolinio valdymo pultai, imobilizatorius, raktai ir panašios transporto priemonės apsaugos dalys, kurių nepateikimas pagal Taisyklių 8.1.10 punktą yra laikoma nedraudžiamuoju įvykiu. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar pagrįstai AB „Lietuvos draudimas“ neišmokėjo ieškovui draudimo išmokos, įvertino aplinkybes dėl ieškovo veiksmų rūpestingumo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, tinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis).

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Apeliacinį skundą atmetus ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jam iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis).

Bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme, patirta 3,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus apeliacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovo N. K. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 3,65 Eur (tris eurus 65 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.

Teisėjai Raimondas BuzelisAlbina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas