Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-01-28 · Civilinė byla Nr. 2-37-217/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-01-28
Bylos Nr.
2-37-217/2016
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-02028-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romaldas Šuliokas
Ieškovas
N. K.
Atsakovas
AB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Virginijus Kaminskas
Civilinė byla Nr. 2-37-217/2016Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02028-2015-2Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.5.39.2.5.5.; 3.2.6.1.
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 28 d.Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Romaldas Šuliokas, sekretoriaujant Audronei Palaimienei,

dalyvaujant ieškovo N. K. atstovams D. G., advokato padėjėjui Virginijui Kaminskui, atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui G. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. K. patikslintą ieškinį atsakovei AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl draudimo išmokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas N. K. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė priteisti iš atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ 8658 Eur draudimo išmoką už automobilio vagystę laikotarpyje tarp 2014 m. spalio 3 - 15 d., priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 700,00 Eur už advokato padėjėjo teisinę pagalbą ruošiant ieškinį.

Paaiškino, jog ieškovui nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „BMW 7ER REIHE“ juodos spalvos, 2007 metų laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi jo draugas R. S., nes ketino jį pirkti. R. S. 2014 m. spalio 3 d. pastatęs automobilį garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), jį užrakino, įjungė signalizaciją, automobilio raktelius įdėjo į džemperį, kurį pakabino garaže. Garažą užrakino viena pakabinama spyna ir išvyko atostogauti į Turkiją. Automobilis 2007 m. gamybos, buvo du automobilio rakteliai, pats davęs automobiliu naudotis R. S.. R. S. sakė, kad raktelį paliko švarke, kuris kabėjo ant sienos garaže. 2014 m. spalio 14 d. grįžęs iš Turkijos ir 2014 m. spalio 15 d. grįžęs į garažą, pastebėjo, kad dingusi spyna, o atidaręs garažą pamatė, kad nėra jam priklausančio BMW automobilio bei kitų daiktų, tarp jų ir džemperio, kuriame buvo palikti automobilio BMW rakteliai. Automobilis buvo su signalizacija, draustas KASKO draudimu pas atsakovę. Nurodo, kad draudimas draudiminio įvykio metu galiojo, draudimo laikotarpis nuo 2014-05-22 iki 2015-05-21, draudimo įmokos buvo mokamos laiku, jos mokamos buvo ir po automobilio vagystės, įvykusios laikotarpyje tarp 2014 m. spalio 3 -15 d. Šis įvykis buvo užfiksuotas pas atsakovę, draudimo liudijime nurodyta, jog draudžiamasis įvykis yra apdraustos transporto priemonės sunaikinimas ar sugadinimas dėl bet kokių, staiga ir netikėtai įvykusių atsitikimų arba vagystė. Dėl vagystės buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d., prie ikiteisminio tyrimo medžiagos R. S. pateikė pavogto automobilio registracijos liudijimą, automobilio raktelio nepateikė, nes raktelis buvo pavogtas kartu su garaže buvusiu vyrišku džemperiu. Draudimo bendrovė pranešė, kad draudimo išmokos mokėti negalės, nes po įvykio nepateiktas automobilio užvedimo raktelis, įvykis laikomas nedraudžiamuoju. Ieškovas, nesutikdamas su tokiais argumentais, pateikė skundą atsakovei, nes mano, kad automobilio saugumu pasirūpino, automobilio rakteliai nebuvo palikti mašinoje, tačiau atsakovė, atsakydama į skundą, nurodė, kad priimto sprendimo nemokėti draudimo išmokos nekeis, nes ikiteisminio tyrimo institucijai buvo pateikti tik automobilio registracijos dokumentai, bet ne užvedimo rakteliai. Ieškovas nesutikdamas su šiais argumentais, pateikė skundą Lietuvos bankui, jo reikalavimas taip pat buvo atmestas. Ieškovo manymu, įvykis yra draudiminis, apie įvykį nedelsiant ir tinkamai pranešta policijai, tinkamai ir nedelsiant pranešta atsakovei, nustatytas vagystės faktas, iškelta baudžiamoji byla, todėl draudimo išmoka automobilio vagystės atveju turi būti apskaičiuota pagal automobilio rinkos vertę įvykio dieną, pritaikius 20 % išskaitą, todėl jam turi būti sumokėta 11544 Eur. Mano, kad raktelio palikimas vertinamas kaip neatsargus elgesys, bet neatleidžia draudimo bendrovės nuo pareigos išmokėti draudimo išmoką, ji tik gali būti sumažinama.

Atsiliepimas

Atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas G. T. su ieškiniu nesutiko, atsiliepimu (b. l. 75-77) ir teismo posėdyje prašė atmesti, paaiškino, kad nustačius, jog įvykis nedraudžiamasis įvykis, tai nesukelia draudikui pareigos mokėti draudimo išmokos. Draudikas viską padarė teisingai, ieškovas teikė ne visiškai teisingus duomenis. 2014 m. spalio mėn. buvo pavogta apdrausta transporto priemonė BMW 7ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Draudikas gavęs informaciją apie vagystę užregistravo žalą, reg. Nr. 1513781. Draudikas surinkęs visą informaciją įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Ieškovui kreipusis į Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentą (Lietuvos banką), sprendimu ieškovo reikalavimas atmestas, nes draudiko pateikti argumentai atsisakyti mokėti draudimo išmoką yra pakankami pripažinti įvykį nedraudžiamuoju. Transporto priemonių draudimo taisyklėse nustatyta, kokie įvykiai pripažintini draudžiamaisiais ir nedraudžiamaisiais, todėl draudiko suteikiama apsauga ir prisiimama rizika nėra absoliuti. Šalys privalo laikytis sutarties nuostatų ir negali vienašališkai nuspręsti, kurių nuostatų gali laikytis, o kurių ne. Kad automobilis buvo pavogtas kartu su jo užvedimo rakteliais, neneigia ir pats ieškovas, teigdamas, kad rakteliai buvo garaže šalia minėto automobilio pakabintame džemperyje, tačiau automobilio vagys parodė, kad užvedimo raktelius rado automobilio dėtuvėje (daiktadėžėje). Mano, kad pats ieškovas elgėsi neatsargiai ir sudarė galimybes įvykdyti automobilio vagystę, nes jei užvedimo rakteliai nebūtų buvę palikti automobilyje (ar net šalia automobilio) , tikėtina , kad automobilis pavogtas nebūtų buvęs, todėl tarp ieškovo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, tai patvirtina įtariamųjų G. M. ir R. K. parodymai. Ieškovas teigdamas, kad automobilio užvedimo raktelis nebuvo automobilyje, sakė netiesą, nes tai paaiškėjo tik gavus ieškinį, todėl remiantis Taisyklių 8.1.17. punktu yra papildomas savarankiškas pagrindas nemokėti draudimo išmokos, nes nedraudžiamuoju įvykiu yra laikomas atvejis, kai draudėjas, apdraustasis arba su draudėju ir (ar) apdraustuoju susijęs asmuo, siekdamas gauti išmoką ar ją padidinti, suklastojo arba pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius. Mano, kad draudimo bendrovė tinkamai ištyrė šį įvykį, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, vartotojo ginčą nagrinėjęs Lietuvos bankas atmetė ieškovo kreipimąsi, nebuvo nustatyta jokių pažeidimų draudiko veiksmuose, priimtas sprendimas pripažintas pagrįstu. Atstovas papildomai paaiškino, kad raktelių palikimas akivaizdžiai padėjo vagims pavogti automobilį, tai laikytina grubiu pažeidimu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Liudytoja S. K. parodė, jog jai žinoma, kad buvo pavogtas automobilis, raktai buvo palikti striukės kišenėje, R. S. yra faktinis automobilio valdytojas. Draudimo sutartį sudarė R. S., draudimo sutartis sudaryta N. K. vardu. Sąlygas aptarė telefonu, sistemoje užregistruojamas polisas, ant draudimo sutarties pasirašyti nebūtina. Po to atvažiavo R. S., ant tiesioginio debeto sutarties jis pasirašė, jam viską paaiškino, aptarė visas sąlygas, aptarė, kiek būtų mokama vagystės atveju. Draudimo liudijimą įteikė R. S.. Sutartis sudaroma to žmogaus vardu, kieno vardu automobilio technikinis pasas. Jei įmoką sumoka, tai reiškia, kad žmogus su sąlygom sutinka.

Liudytojas R. S. parodė, kad N. K. nusipirko automobilį, jis prašė leisti juo pasivažinėti su sąlyga, kad nusipirks. Apdraudė automobilį, pateikė savo sąskaitos numerį, sudarė tiesioginio debeto sutartį, ant jos pasirašė. Draudimas liepė pateikti įrodymus, ar pakankamas yra automobilio apsaugos lygis. Sudaręs draudimo sutartį ir pasiėmė draudimo sutartį iš kontoros Kaune prie Soboro. Kada važiavo į Turkiją, automobilį paliko garaže, užvedimo raktelio jam nereikėjo, todėl jo nesivežė į kelionę, įdėjo į džemperio kišenę. Garažas saugomas, buvo vienas automobilio raktelis, kad automobilio užvedimo raktelio Turkijoje nepamestų, palikęs užvedimo raktelį garaže. Po vagystės labai aktyviai padėjo policijai, policija pasakojo, kad pas vagis raktelio nerado. Mašiną buvo lengva pavogti, kadangi automobilio užvedimo raktelis buvo šalia automobilio ir skleidžia bangas. Nuo džemperio, kuriame buvo automobilio užvedimo raktelis, iki automobilio buvo gal vienas metras.

Civilinėje byloje esančiais rašytiniais parodymais bei šalių ir liudytojų paaiškinimais nustatyta bylos aplinkybės, kad ieškovui priklausantis automobilis BMW 7ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (registracijos liudijimo E 744750 kopija, b.l. 12) yra apdraustas pas atsakovę KASKO draudimu, transporto priemonių draudimo liudijimo, serija LD Nr. 101383779, TIA Nr. 285997828 (b.l. 9-10), draudimo laikotarpis prasideda 2014-05-22, baigiasi 2015-05-21. 2014-06-02, 2014-08-20, 2014-11-20, 2015-02-19 vietinio mokėjimo nurodymais nustatyta, kad R. S. mokėjo po 696 Lt įmokas (b.l. 13-16). 2014 m. spalio 15 d. Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK KPS tyrėjas R. V. surašė protokolą - pareiškimą (b.l. 26-27), kuriame R. S. pareiškė, kad 2014 m. spalio 3 d. garaže adresu (duomenys neskelbtini) pastatė automobilį „BMW 7ER REIHE“ juodos spalvos, 2007 metų laidos, V. N. (duomenys neskelbtini) identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), variklis 2993 cm3 tūrio, dyzelinas. Pastatęs automobilį garaže jį užrakino ir įjungė signalizaciją. Automobilio raktelius įsidėjo į džemperį, kurį pakabino garaže, garažą užrakino viena pakabinama spyna. R. S. 2014 m. spalio 3 d. pastatęs automobilį išvyko atostogauti į Turkiją. 2014 m. spalio 14 d. grįžo iš Turkijos ir 2014 m. spalio 15 d. nuvykęs į minėtą garažą, pastebėjo, kad dingusi garažo spyna, o atidaręs garažą pamatė, kad jame nėra ir ieškovui priklausančio BMW automobilio bei kitų daiktų, tarp kurių ir džemperio, kuriame buvo palikti automobilio BMW rakteliai. Tai patvirtina ir 2014 m. spalio 15 d. surašytas apžiūros protokolas (b.l. 28-32). 2014 m. spalio 15 d., 2014 m. spalio 21 d. ir 2015 m. sausio 27 d. R. S. liudytojo apklausos protokolai (b.l. 20-27). 2014 m. spalio 15 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b.l. 17-18) nustatoma, kad N. K. pateikė automobilio „BMW 7ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos pažymėjimą Nr. E 744750. 2014 m. spalio 15 d. liudytojo N. K. apklausos protokolu (b.l. 33-34) ir parodymais teismo posėdyje nustatyta, kad R. S. yra ieškovo draugas, jį pažįsta apie 10 metų. Maždaug prieš tris mėnesius prieš įvykį, davė R. S. naudotis savo automobiliu „BMW 7ER REIHE, juodos spalvos, 2007 metų laidos, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį R. S. ketino pirkti iš jo. 2015 m. vasario 2 d. liudytojo papildomos apklausos protokole (b.l. 35-36) ieškovas įvertino savo automobilį 14481 Eur suma. VšĮ „Emprekis“, į. k. 136029097 duomenimis, vidutinė transporto priemonės rinkos kaina Lietuvoje 2015-02 buvo 14430 Eur (b.l. 19). Ieškovo teigimu, draudimas draudiminio įvykio metu galiojo, draudimo laikotarpis nuo 2014-05-22 iki 2015-05-21, procentinė išskaita 20 %. Įvykis buvo užfiksuotas pas atsakovą, jam suteiktas žalos Nr. 1513781. 2014 m. gruodžio 9 d. atsakovė gavo pranešimą iš Kauno AVPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus (b.l. 45) dėl automobilio BMW 7ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės (žalos bylos Nr. 1513781), kuriame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2014-10-03 14.30 val. iki 2014-10-15 11.10 val. iš garažo, esančio (Duomenys neskelbtini), nupjovus pakabinamą spyną, pavogtas ieškovui priklausantis automobilis bei R. S. priklausantys asmeniniai daiktai: kalnų dviratis, automobilio padangos, vyriškas džemperis, du mobilaus ryšio telefonai. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos R. S. pateikė pavogto automobilio registracijos liudijimą Nr. E 744750. R. S. automobilio raktelio nepateikė, nes nurodė, jog jis buvo pavogtas kartu su garaže buvusiu vyrišku džemperiu. 2014 m. gruodžio 10 d. atsakovė pranešime ieškovui (b.l. 46) pranešė, kad draudimo išmokos mokėti negalės pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (2012-11-28 redakcija, galioja nuo 2013-01-01), kurių pagrindu buvo sudaryta draudimo sutartis (Draudimo liudijimas Nr. 285997828), išmokos nemokėjimas pagrįstas taip: Po įvykio nepateiktas automobilio užvedimo raktelis. Taisyklių 8.1.10 punkte nurodyta, kad kai transporto priemonė buvo pavogta kartu su joje likusiais užvedimo rakteliais (išskyrus vagystę plėšimo būdu). Preziumuojama, kad užvedimo rakteliai pavogti kartu su transporto priemone, jei draudėjas po įvykio, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po raštiško pranešimo apie įvykį, neperdavė draudikui ar ikiteisminio tyrimo institucijai visų transporto priemonės užvedimo raktelių, įvykis laikomas nedraudžiamuoju. Nesutikdamas su atsakovo argumentais, 2015 m. sausio 30 d. ieškovas pateikė skundą atsakovui motyvuodamas, kad nepažeidė atsakovo išvardintų punktų, automobilio saugumu pasirūpino, automobilio rakteliai nebuvo palikti mašinoje. 2015 m. vasario 10 d. atsakovė, atsakydama į pateiktą skundą pranešime Nr. 1513781 (b.l. 47) nurodė, kad priimto sprendimo nemokėti draudimo išmokos nekeis, nes ikiteisminio tyrimo institucijai buvo pateikti tik automobilio registracijos dokumentai, bet ne užvedimo rakteliai. Nesutikdamas su atsakovės argumentais, 2015 m. vasario 25 d. ieškovas pateikė skundą Lietuvos bankui ((b.l. 56-57) motyvuodamas, kad atsakovo priimtas sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, paneigia draudimo sutarties tikslus bei pažeidžia ieškovo teisėtus lūkesčius apdraudus automobilį nuo vagystės rizikos, po įvykio tikėtis, kad draudikas kompensuos patirtus nuostolius. Lietuvos banko priežiūros tarnybos finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentas 2015 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 242-181 nusprendė atmesti ieškovo reikalavimą (b.l. 52-55).

Byloje pateikti elektroninio draudimo sutarčių sudarymo žingsniai, etapai (b.l. 126-129), kuriose detalizuota AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio draudimo sutarčių sudarymo tvarka, veiksmų eiliškumas, kuomet sistema leidžia apmokėjus draudimo sutartį tik patvirtinus, jog su draudimo taisyklėmis klientas susipažino.

CK 6.987 str. numato, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

Draudžiamasis įvykis – tai draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Draudžiamasis įvykis teisine prasme yra juridinis faktas, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, t.y. draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas į draudimo rizikos apibrėžimą patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų, aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų, nelemiantis draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Dėl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamieji įvykiai atribojami nuo draudimo sutarties sąlygų, kurias pažeidus, draudikas gali visiškai atsisakyti mokėti arba sumažinti išmokėtinos draudimo išmokos sumą.

Draudimo įstatymo 92 str. 1 d. nustato, kas privalo būti nurodyta draudimo taisyklėse, tame tarpe draudžiamieji įvykiai ir nedraudžiamieji įvykiai, kuriems įvykus draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų.

Būtent nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio, o sąlygų, kuriu nevykdymas leidžia draudikui nemokėti arba sumažinti draudimo išmoką, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą spendžianti teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Draudimo įstatymo 98 str. 7 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT pažymėjo, kad draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyti draudžiamieji įvykiai, taip pat gali būti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudžiamaisiais, taigi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. ir kt. v. AB „(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. 3K-3-32/2009; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BU AB „Statimus“ v. Coface A. K., bylos Nr. 3K-3-215/2013).

Nustatyta, kad ieškovas yra sudaręs draudimo sutartį su atsakove pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (2012-11-28 redakcija, galioja nuo 2013-01-01), kurios yra sudedamoji draudimo sutarties dalis. Ieškovas patvirtino, kad buvo supažindintas su taisyklių nuostatomis. 2014 m. spalio mėn. buvo pavogta apdrausta transporto priemonė BMW 7ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Draudikas gavęs informaciją apie vagystę užregistravo žalą (žalos reg. Nr. 1513781) ir pradėjo įvykio tyrimą, kaip to reikalauja Draudimo įstatymo 96 str. 2 dalis. 2014-12-10 Draudikas surinkęs visą sprendimui priimti reikiamą informaciją įvykį pripažino nedraudžiamuoju pagal Taisyklių 8.1.10 punktą ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Ieškovui kreipusis į Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentą, vartotojų ginčus nagrinėjanti institucija priėmė spendimą atmesti ieškovo reikalavimą, kadangi draudiko pateikti argumentai, pagrindžiantys sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką yra pakankami pripažinti įvykį nedraudžiamuoju pagal Taisyklių 8.1.10 papunktį (b.l. 79-109). Transporto priemonių draudimo taisyklių 8.1.10 punkte (b.l. 84) nurodyta, kad transporto priemonė buvo pavogta kartu su joje likusiais transporto priemonės registracijos dokumentai ir (ar) užvedimo rakteliais (išskyrus vagystę plėšimo būdu). Administruojant žalą nustatyta, kad automobilis BMW 7ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas kartu su jo užvedimo rakteliais. To nepaneigė ir pats ieškovas, teigdamas, kad rakteliai buvo pavogti kartu su automobiliu, nes jie buvo garaže šalia minėto automobilio pakabintame džemperyje. Tai, kad raktelius paliko garaže džemperio kišenėje, apklausos protokoluose (b.l. 20-27) ir teismo posėdyje parodė R. S., tačiau šis ieškovo ir liudytojo teiginys dėl raktelių buvimo vietos tiesiogiai paneigtas įtariamųjų vagyste G. M. ir R. K. parodymais, kurie abu apklausiami parodė, kad užvedimo raktelius rado automobilio dėtuvėje (daiktadėžėje, kuri kitaip vadinama „bardačioku“) (įtariamųjų G. M. ir R. K. parodymai įtariamojo apklausos protokoluose, b.l. 37-43). Taigi įrodyta, kad pats ieškovas šiuo atveju elgėsi neatsargiai ir neatsakingai, pats faktiškai sudarė galimybes įvykdyti nusikaltimą - automobilio vagystę. Pats ieškovas, tinkamai nepasirūpino, kad užvedimo rakteliai nebūtų palikti automobilyje (ar net šalia automobilio). Teismas sprendžia, kad tarp ieškovo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys), šias aplinkybes patvirtina įtariamųjų G. M. ir R. K. parodymai, kuriais nėra pagrindo abejoti, jie įvykdė vagystę, todėl daugiausia žino apie j (nes patys ją įvykdė), jų parodymai nuoseklūs, vienas kitam neprieštarauja, o patys įtariamieji neturi jokio suinteresuotumo meluoti, kurioje vietoje rado minėto automobilio užvedimo raktelius.

Byloje pateikti rašytiniai dokumentai, atsakovės atstovo parodymai teisme patvirtina, kad ieškovei administruojant šią žalą nustatyta, jog įvykęs įvykis atitinka nedraudžiamąjį įvykį, numatytą Taisyklių 8.1.10 punkte, t.y. tokį atvejį, kuomet transporto priemonė buvo pavogta kartu su jos užvedimo rakteliais. Siekiant vengti ginčų ir konfliktų, šalys sudarydamos šią sutartį šiame taisyklių punkte susitarė, kad preziumuojama, jog užvedimo rakteliai pavogti kartu su transporto priemone, jei draudėjas po įvykio, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po raštiško pranešimo apie įvykį neperdavė draudikui ar ikiteisminio tyrimo institucijai visų transporto priemonės užvedimo raktelių. Draudimo taisyklių 1.17 p. numatyta, kad užvedimo rakteliai – tai transporto priemonės užvedimo rakteliai, užvedimo kortelės, signalizacijos nuotolinio valdymo pultai, imobilizatorius, raktai ir panašios transporto priemonės apsaugos dalys (b.l. 80).

LAT pažymėjo, kad „draudimo sutartis yra rizikos sutartis, kurios šalys privalo būti absoliučiai atviros viena kitai ir abipusiai atskleisti viena kitai reikšmingą informaciją“. Draudimo sutarties šalių santykiai grindžiami visišku abipusiu pasitikėjimu (uberrimae fidei). Iš šio principo taikymo kyla šalių pareiga tiek prieš sutarties sudarymą, tiek sutarties galiojimo metu teikti viena kitai visapusišką ir teisingą informaciją. Šis principas reikalauja ne tik atskleisti visą informaciją, bet ir skatina draudimo sutarties šalis ypač glaudžiai bendradarbiauti palaikant draudimo sutartinius teisinius santykius. Šiuo atveju pats ieškovas klaidino draudiką, teigdamas, kad užvedimo raktelių nebuvo minėtame automobilyje, siekdamas gauti draudimo išmoką imasi įvairių nesąžiningų būdų, tačiau tai nėra suderinama nei su draudimo sutarties nuostatomis nei su visapusiško pasitikėjimo principu. Remiantis aktualia LAT praktika, nustačius, kad įvykis yra nedraudžiamasis - draudimo bendrovė netgi neturi pareigos vertinti ir analizuoti draudėjo kaltę, priežastinį ryšį, vertinti kitas aplinkybes, nes tokiais atvejais draudikui nekyla pareiga ab initio.

Paaiškėjus, kad ieškovas teigdamas, kad automobilio užvedimo raktelis nebuvo automobilyje, sakė netiesą, todėl remiantis Taisyklių 8.1.17. punktu yra papildomas savarankiškas pagrindas nemokėti draudimo išmokos (remiantis šiuo punktu nedraudžiamuoju įvykiu yra laikomas atvejis kai draudėjas, apdraustasis arba su draudėju ir (ar) apdraustuoju susijęs asmuo, siekdamas gauti išmoką ar ją padidinti, suklastojo arba pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius) (b.l. 79-109).

Įvertinus pateiktus įrodymus teismas konstatuoja, kad pagrindo išmokėti draudimo išmoką nėra, ,,... draudikas atleidžiamas nuo išmokos išmokėjimo, jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios tyčios , išskyrus CK 6.1014 str. 3 ir 4 d. nustatytas išimtis. Draudikas privalo mokėti draudimo išmoką, jeigu tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.). Įstatymas gali nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo dėl to, kad draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo ar naudos gavėjo didelio neatsargumo , CK 6.1014 str. 1 ir 2 d.“ Teismo vertinimu, draudėjo ar jo įgalioto asmens R. S. veiksmai, kurie vertintini kaip didelis neatsargumas ar tyčia, kuomet draudėjas ar jo įgaliotas asmuo įvykio vietoje garaže, kur buvo paliktas automobilis,sąmoningai su automobiliu paliko automobilio užvedimo raktelius ir imobilizatorių, skirtą užvesti automobiliui, be kurio automobilis nebūtų užvestas ir negalėtų važiuoti (Civilinio kodekso 6.1014 straipsnio 1,2 dalis), draudėjas AB „(duomenys neskelbtini)“ įvykusį įvykį pagrįstai įvertino kaip atitinkantį nedraudžiamąjį įvykį, numatytą Taisyklių 8.1.10 punkte, t.y. tokį atvejį, kuomet transporto priemonė buvo pavogta kartu su jos užvedimo rakteliais, ir pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką.

Konstatuojama, kad atsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai ištyrė šį įvykį ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jokių pažeidimų draudiko veiksmuose nenustatyta, tai patvirtina vartotojo ginčą nagrinėjęs Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentas savo 2015 m. birželio 25 d. sprendimas Nr. 242-181 (b.l. 52-55), atmesdamas ieškovo kreipimąsi. Ieškinys dėl 8658,00 Eur draudimo išmokos priteisimo už automobilio vagystę, atmestinas jo neįrodžius, neesant draudiko AB,,(duomenys neskelbtini)“ pareigos išmokėti draudimo išmoką (CK 6.1014 str. 1,2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio paduodant ieškinį kaip vartotojas paduodant ieškinį dėl vartojimo teisinių santykių CPK 83 str. 1 d. 1 p.(2011-10-01 redakcija, kuri galiojo iki 2016-01-01),todėl bylinėjimosi išlaidos šioje dalyje nepaskirstomos.

Byloje susidarė 3,98 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, vadovaujantis CPK 92 str., 96 str. 2 d., šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 92 str., 96 str., 259 str., 260 str., 262-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovo N. K. ieškinį atsakovei AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl draudimo išmokos priteisimo, atmesti.

Priteisti iš ieškovo N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 3,98 Eur (tris eurus 98 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 30 dienų nuo jo priėmimo Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą

Teisėjas Romaldas Šuliokas