Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei ir Laurai Kiškiūnaitei

nuteistajam V. Č.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. Č. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas ketverių metų trukmės laisvės atėmimo bausme, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nuteistasis suimtas iš karto po nuosprendžio paskelbimo, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta šią kardomąją priemonę panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. Č. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), 4-ojo lokalinio sektoriaus kameros Nr. (duomenys neskelbtini) tualete, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti kitiems nuteistiesiems, neteisėtai laikė vieną juodo plastiko plėvelės paketėlį su jame esančia psichotropine medžiaga – 3,1216 g amfetamino, kuriame buvo 0,7648 (24,5 proc.) gryno amfetamino, iki 2017 m. spalio 27 d. 11.30 val., kuomet kratos metu minėtą paketėlį surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnai.

2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai priimdami apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, jog V. Č. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais ir nekelia jokių abejonių.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo V. Č. apeliacinis skundas tenkinamas.

8. Pažymėtina, jog teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ir tai, kad turi būti įvertinti kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, todėl teismas turi imtis priemonių pašalinti iškilusias abejones ir tik išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti in dubio pro reo principas įpareigoja visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinio teismo nutartis byloje Nr. 2K-110/2013).

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, t. y. nuteistojo V. Č. kaltę iš esmės grindė tik teismo medicinos specialisto 2017 m. gruodžio 11 d. išvadoje Nr. S 458/2017(01) nurodytais duomenimis, nepaisydamas to, kad minėtų duomenų nepagrindė jokie kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai bei nebuvo tinkamai ir pagrįstai paneigta V. Č. gynybos versija. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad V. Č. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu buvo nepagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

10. BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Teismų praktikoje kitokiu platinimu laikomas bet koks neteisėtas šių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, taip pat neatlygintinai duodant pavartoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015). BK 260 straipsnio 1 dalis nenustato, koks minimalus narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis turi būti neteisėtai disponuotas, turint tikslą ją platinti, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Šiuo atveju nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas ne su konkrečiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos minimaliu kiekiu, o su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu (arba šių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

12. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, jog 2017 m. spalio 27 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose vykdant planinę kratą (duomenys neskelbtini)-o korpuso (duomenys neskelbtini)-os kameros (kurioje kali nuteistasis) tualeto patalpoje esančiame šviestuve buvo rastos „graminės“ svarstyklės (dažniausiai naudojamos narkotinių medžiagų svėrimui) ir plastikiniai maišeliai su milteliais. Siekiant nustatyti, kam priklauso nurodyti paketėliai ir svarstyklės, atlikta DNR ekspertizė. Ir nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2017 m. gruodžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. S 458(01) nurodyta, kad ant vieno iš minėtų paketėlių buvo rastas DNR profilis, kuris sutampa su V. Č. DNR profiliu, ir minėta aplinkybė gali būti traktuojama, kaip patvirtinanti V. Č. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymo, tačiau vertinant ją kitų baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų kontekste, darytina išvada, jog šiuo atveju nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad rastą psichotropinę medžiagą, turėdamas tikslą ją platinti, iš tiesų laikė nuteistasis.

14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2017 m. lapkričio 6 d. specialisto išvadoje Nr. S 396/2017(01) nurodyta, jog atlikus autosuminių STR lokusų tyrimą ant polietileninio paketėlio su medžiaga viduje (3 mėginys) gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris yra V. Č., su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmenų identifikavimui. Pagal šią Valstybinės teismo medicinos tarnybos išvadą akivaizdu, jog ant šviestuve rastų paketėlių yra ne tik V. Č. DNR. Nors nuosprendyje akcentuojama, kad specialisto išvadoje teigiama, jog ant kitų paketėlių ir svarstyklių rasti pėdsakai yra ne kitų asmenų, o netinkami identifikavimui, tačiau su tokia nuosprendyje padaryta išvada teisėjų kolegija nesutinka. Visų pirma, minėtoje specialisto išvadoje teigiama, jog 3-iasis mėginys (ant kurio rastas V. Č. DNR) yra su nežymia DNR priemaiša, kuri netinkama tolimesniam asmens identifikavimui, o ant 1-ojo, 2-ojo ir 4-ojo mėginių – rasta atitinkamai ne mažiau trijų ir dviejų asmenų DNR. Taigi, esant objektui, kuris netinkamas identifikavimui – nėra pagrindo daryti jokios išvados apie jo priklausomybę. Nustačius identifikavimui netinkamą DNR, galima daryti tik prielaidas, jog DNR gali priklausyti tiek V. Č., tiek kitiems asmenims, tačiau akivaizdu, jog šiuo atveju DNR priklauso ne vienam, o keliems asmenims.

15. Ši nustatyta aplinkybė įrodo, jog sąlytį su aptariamu paketėliu galėjo turėti tiek V. Č., tiek bet kuris kitas asmuo. Išvada, jog ant paketėlio yra ne vieno, o kelių asmenų DNR neprieštarauja objektyviems bylos duomenims, nes kameroje, kurioje buvo rastos psichotropinės (kurių dalies laikymas inkriminuotas V. Č.) ir narkotinės medžiagos, be nuteistojo kali dar du nuteistieji – V. L. ir V. S.. Be to, tiek nuteistasis, tiek liudytojais apklausti kartu su juo kalintys V. L. ir V. S. bei Marijampolės pataisos namuose dirbantis pareigūnas I. Š. patvirtino, jog dienos metu nuteistieji yra išleidžiami iš kamerų ir nevaržomai gali lankytis kitose kamerose. Nors, įvertinus tai, jog šviestuvas buvo prisuktas varžtais, kuriuos, norint įdėti ir (ar) išimti jame rastas narkotines medžiagas, reikia atsukti ir vėl užsukti, mažai tikėtina, jog kameros tualete esančiame šviestuve narkotines medžiagas galėjo laikyti kiti, ne toje kameroje gyvenantys, asmenys, tačiau ir ši aplinkybė jokiais objektyviais duomenimis nepaneigta.

16. Nuteistojo V. Č. teiginio, jog šviestuve rasti paketėliai galimai yra šiukšlių maišų dalys, nepaneigė ir pareigūnas A. Š.. Nežiūrint to, pirmosios instancijos teismas kaltinamojo nurodytą versiją, kad kažkas kitas galėjo pasinaudoti jo liestu šiukšlių maišu ir paslėpti paketėlį su psichotropine medžiaga nuteistųjų kameros tualeto patalpoje, vertino kaip siekimą išvengti atsakomybės, nurodydamas, jog atsižvelgia dar ir į tai, kad V. Č. yra teistas už narkotinių medžiagų platinimą. Tačiau, kolegijos įsitikinimu, ši nuteistojo iškelta versija paneigta nebuvo. V. Č. parodymus apie tai, kokiu būdu šiukšlių maišai patenka į nuteistųjų kameras, patvirtino liudytojai V. S. ir V. L. bei Marijampolės pataisos namų pareigūnas I. Š., nurodydami, jog šiukšlių maišai būna virtuvėlėje, juos nuteistieji gali pasiimti, taip pat patys nuteistieji maišus perka parduotuvėje. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, jog DNR pėdsakas ant šiukšlių maišo galėjo likti ne tik asmeniui pakuojant į jį kokias nors medžiagas, bet ir kitokiu būdu šį polietileną liečiant – atnešant šiukšlių maišą iš virtuvėlės, perkant parduotuvėje, įdedant į šiukšlių kibirą, ar panašiai.

17. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog V. Č. 2017-11-30 apklausiamas specialiuoju liudytoju, nurodė, jog nežino, kokių medžiagų buvo rasta jo kameros tualete, apie jų įpakavimą nekalbėjo (1 t., 86 b. l.) ir tik 2018-01-31 jam pranešus apie įtarimą, įtariant jį neteisėtai įgijus juodo plastiko plėvelės paketėlį su jame esančia psichotropine medžiaga ir jį laikius tualete (1 t., 128 b. l.), V. Č. apklausoje nurodė, jog juodas plastikas galėjo būti nuo šiukšlių maišų. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadai, jog V. Č., dar nežinodamas į kokią medžiagą buvo įpakuoti jo kameros tualete rastos medžiagos – davė parodymus apie juodo plastiko šiukšlių maišą, patvirtindamas aplinkybes, apie kurias gali žinoti tik su jomis susijęs asmuo (ką baigiamosiose kalbose pirmosios instancijos teisme akcentavo prokuroras).

18. Taigi, vertinant byloje surinktų įrodymų visetą, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog paketėlis priklausė būtent nuteistajam V. Č. – nepagrįsta. Taip pat nepagrįsta išvada, jog įrodymai, kuriais grindžiama V. Č. kaltė, sudaro vieningą, vienus kitų atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę. Nustačius, jog nepaneigta nuteistojo versija, jog ant kameroje rasto paketėlio su narkotinėmis medžiagomis V. Č. DNR atsirado ne šias medžiagas pakuojant ar liečiant tikslu jas paslėpti, o kitokiu būdu – nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad minėtą paketėlį laikė slėpdamas šviestuve tikslu platinti ar naudoti savo reikmėms būtent V. Č.. Spręsti, jog būtent V. Č. laikė rastas psichotropines medžiagas, nesuteikia pagrindo ir aplinkybė, jog jis bausmę atlieka už nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

19. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog psichotropinės medžiagos buvo laikomos tikslu jas platinti rėmėsi duomenimis apie tai, jog V. Č. nevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų (pats nurodė, kad nevartoja, įskaitoje dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo neįrašytas, drausmine tvarka už tokio pobūdžio pažeidimus nebaustas), o rastos svarstyklės su amfetamino pėdsakais rodo, kad jos buvo naudojamos nustatyti realizuojamos psichotropinės medžiagos kiekį. Kolegija sutinka, su teismo padaryta išvada, jog svarstyklės buvo naudojamos amfetaminui sverti, tačiau sprendžia, jog išvada, kad svėrimas patvirtina ir tikslą šią medžiagą realizuoti – yra nepagrįsta. Sutiktina su nuosprendžio teiginiu, kad paketėlyje rastos psichotropinės medžiagos kiekis keletą kartų viršija nedidelio kiekio, paprastai atitinkančio taip vadinamą „vieną dozę“, ribą, tačiau vien tai nesuteikia pagrindo išvadai, kad laikoma medžiaga buvo skirta platinimui. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog be V. Č., tuo metu kai buvo rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kameroje bausmę atlikinėjo dar du asmenys, kurie, kaip matyti iš LITEKO duomenų bazės informacijos, susiję su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis – V. S., kaip ir V. Č., teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, o V. L. veikas, už kurias atlieka bausmę, įvykdė būdamas apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų. Šie duomenys leidžia daryti prielaidą, jog V. L. gali būti priklausomas nuo psichiką veikiančių medžiagų ir jas vartoja iki šiol. Dėl to negalima atmesti, jog asmuo, slėpęs kameros tualeto šviestuve psichotropines medžiagas ir svarstykles, pastarąsias naudojo tikslu neperdozuoti savo reikmėms naudojamų psichiką veikiančių medžiagų.

20. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog V. Č. nebuvo pastebėtas ar sulaikytas imant ar dedant psichotropines medžiagas į slėptuvę. Pareigūnams šias medžiagas suradus šviestuve, nebuvo atlikti jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, tikslu gauti duomenų apie rastomis medžiagomis ir svarstyklėmis besinaudojančius asmenis, nors šioje situacijoje buvo visiškai pagrįstas ir leistinas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 160 straipsnyje numatytos priemonės taikymas. Tai, jog ikiteisminio tyrimo metu visiškai nesiimta priemonių surinkti duomenis apie asmenis, kurie disponuoja slėptuvėje rastomis medžiagomis, ar asmenis, kuriems šios medžiagos galimai buvo platinamos, šioje situacijoje nesuteikia pagrindo preziumuoti V. Č. kaltės laikius šias psichotropines medžiagas tiek asmeniniam naudojimui, tiek tikslu jas platinti. Pareigūnų, atlikusių ikiteisminį tyrimą neveiklumas, savalaikiai neatliekant būtinų tyrimo veiksmų, leido nuteistajam kelti versijas, kurių paneigti nepavyko nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. Todėl, įvertinus bylos duomenis, daryti neabejotiną išvadą, jog būtent V. Č. disponavo šviestuve rastomis psichotropinėmis medžiagomis – nėra jokio pagrindo.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. Č. kaltu dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, netinkamai, nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio nuostatų, vertino įrodymus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nustačius, jog nagrinėjamu atveju, nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių V. Č. dalyvavimą darant nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikinamas bei priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, remiantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu (neįrodžius, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 4 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – V. Č. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, jog V. Č. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Baudžiamąją bylą perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.