- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-10
- Bylos Nr.
- e2A-1576-560/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01145-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- A. S., V. S.
- Atsakovas
- A. Č.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Bujokaitės, Rūtos Burdulienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. S. ir V. S. ir atsakovės A. Č. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo ir 2023 m. gegužės 25 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. S. ir V. S. patikslintą ieškinį atsakovei A. Č. dėl pažeistos nuosavybės teisės gynimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo, bei pagal atsakovės A. Č. patikslintą priešieškinį ieškovams A. S. ir V. S., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Stapma“, K. U.-V., D. V., I. U., išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydami:
1.1 įpareigoti atsakovę A. Č. savo sąskaita ir jėgomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype (duomenys neskelbtini), pašalinti nekilnojamojo turto registre 2020 m. liepos 10 d. Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutarties Nr. TPV-5266 pagrindu įregistruotą ieškovų kelio servituto daiktinę teisę pažeidžiančias kliūtis vadovaujantis statinio projekto „Dvibučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ dokumentu 2020-325-TP-SP.B-04;
1.2 pašalinti ant 3,50 m pločio įvažiavimo iš kelio į sklypą neteisėtai pastatytos tvoros ir (arba) vartų 3,50 m pločio dalį;
1.3 pašalinti neteisėtai pastatytos ant bendraturčių dalies žemės sklype skiriančios ribos ieškovų pravažiavimui ir praėjimui trukdančios tvoros 3,50 m pločio dalį, matuojamą nuo sklypo pietrytinės ribos, skiriančios nuo gretutinio (duomenys neskelbtini), sklypo, o atsakovei nurodytu terminu nepašalinus nurodytų kliūčių, leisti jas pašalinti ieškovams savo nuožiūra ir atsakovės lėšomis;
1.4 uždrausti atsakovei A. Č. šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype (duomenys neskelbtini), vadovaujantis statinio projekto „Dvibučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ dokumentu 2020-325-TP-SP.B-04, - 3,50 m atstumu nuo šalių valdomo sklypo pietrytinės ribos, skiriančios nuo gretutinio (duomenys neskelbtini), sklypo, tverti tvoras, parkuoti automobilį ar bet kokiomis kitomis atsakovės sukuriamomis fizinėmis kliūtimis varžyti ieškovų teisę ir trukdyti ieškovams ne mažiau kaip 3,50 m atstumu nuo sklypo pietrytinės ribos, skiriančios šalių valdomą sklypą nuo gretutinio (duomenys neskelbtini), sklypo, praeiti, pravažiuoti ir statyti du ieškovų automobilius prie dvibučio namo buto Nr. 2 ((duomenys neskelbtini)), nustatant atsakovei 3 000 Eur baudą ieškovų naudai už tokio teismo įpareigojimo pažeidimą;
1.5 patvirtinti UAB „GEOKSIS“ 2022 m. birželio 1 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarką, pagal kurią: A. Č. atskirai individualiai naudosis 491 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A (ribos apibrėžtos taškais 4, 10, 12, 11), A. S. ir V. S. atskirai individualiai naudosis 502 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide B (ribos apibrėžtos taškais 1, 2, 8, 9, 10, 12), sklypo plane indeksu C pažymėta 128 kv. m ploto sklypo dalis, kurios ribos apibrėžtos taškais 3, 8, 9, 11, išliks bendrai naudojama sklypo dalimi.
2. Ieškovai nurodė, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakove A. Č. priklauso bendras žemės sklypas su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini)ir sklype esantis dvibutis gyvenamasis namas, kuriame atitinkamai 1 butas yra atsakovės, 2 butas ieškovų. Nurodė, kad keitėsi dvibučio namo (duomenys neskelbtini), nurodytame sklype statytojas (2020 m. G. M., vėliau UAB „Stapma“), ieškovai sudarę 2021 m. vasario 1 d. preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Stapma“, šiam statytojui faktiškai pažeidus preliminariosios sutarties sąlygas, 2021 m. birželio 3 d. notariškai patvirtinta sutartimi butą (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo dalį (566/1121 dalis) pirko jau iš nežinoma kaip su statytoju UAB „Stapma“ susijusių sutuoktinių Larisos ir A. P.. Iš Vilniaus m. 42-ojo notarų biuro notarės N. J. patvirtintos 2021 m. birželio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties 7.11 papunkčio turinio seka, kad ieškovai, įsigydami žemės sklypo dalį ir namo dalį (butą (duomenys neskelbtini)) iš ankstesnių savininkų perėmė įsigytam daiktui nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, servitutus bei kitus įsipareigojimus. Ieškovai, žinodami atsakovės ir ankstesnių sklypo bei namo dalies savininkų (iki 2022 m. vasario 22 d.), jos tėvų E. Z. bei A. Z. jau diskusijose iki teismo išreikštą poziciją, anaiptol neteigia, kad ieškovams yra nežinomas ar nėra privalomas 2021 m. birželio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties pabaigoje jos prieduose esantis matininko N. M. 2020 m. gruodžio 22 d. sudarytas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas (toliau – ir M.planas), iš kurio matosi, kad sklypas (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra padalintas į dalis A (555 kv. m), šiuo metu valdomą atsakovės, ir B (566 kv. m), valdomą ieškovų.
3. Ginčas teisme kilo dėl ankstesnių savininkų ir dabartinės atsakovės klaidingo supratimo aiškinant ieškovams, neva šie įsigiję žemės sklypo dalį B be privažiavimo iš kelio sklypo kairėje tiek į savąją sklypo dalį, tiek ir iki savosios namo dalies - iki savo buto durų. Ginče dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise šalių valdomo sklypo vienu iš esminių klausimų yra - ar išvis įmanoma perduoti su parduodamu daiktu teisių perėmėjams formaliai privalomas daiktines teises ir pareigas, neišspręstas ankstesnių daikto savininkų, t. y. perduoti kaip ieškovams privalomus N. M. 2020 m. gruodžio 22 d. sudarytu žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu jame neišspręstus ir net nespręstus esminius klausimus, susijusius su daikto savininko teise nevaržomai naudotis savo nuosavybe, privažiavimo ir priėjimo teise. UAB „GEOEKSPERTAI“ 2019 m. balandžio 12 d. parengta žemės sklypo su namu (duomenys neskelbtini), eksplikacija rodo įvažiavimą į šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą sklypą per vienintelį įvažiavimą iš kelio sklypo kairėje, atitinkamai pažymėtos įrengtos dvi automobilių stovėjimo vietos prieš pirmąją nuo įvažiavimo namo dalį (butą 1), priklausančią atsakovei, ir kiemo gilumoje pažymėtos butui 2 (ieškovams) skirtos dvi automobilių stovėjimo vietos. Atsakovė neabejotinai disponuodama šiuo vienintelį įvažiavimą į sklypą ir keturias automobilių stovėjimo vietas abejiems bendraturčiams nustatantį statybos projekto dokumentą 2020 m. rugpjūčio 4 d. suderintą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (VRSA) statybos skyriaus, neteisėtų veiksmų ieškovų atžvilgiu pagrindimui remiasi matininko N. M. vėliau 2020 m. gruodžio 22 d. sudarytu naudojimosi sklypu tvarkos planu, išvis nesprendusiu kelio klausimo, bet ignoruoja pirkimo–pardavimo sutarties prieduose esantį gerokai anksčiau už N. M. 2020 m. gruodžio 22 d. dalių A ir B nustatymo planą UAB „GEOEKSPERTAI“ darytą 2020 m. gegužės 21 d. to paties žemės sklypo planą, kuriame pažymėtas 1 499 kv. m ploto kelio servitutas į kairę (pietvakarius) nuo sklypo. Kelio servitutas nustatytas ne sklypo dalims A ir B, valdomoms atsakovės (A) ir ieškovų (B), bet visam daiktui - bendrosios dalinės nuosavybės teise ginčo šalių valdomam sklypui. Atsakovės suvokimas, kad kelias yra skirtas tik jos valdomai sklypo daliai A, bet neskirtas ieškovų sklypo daliai B yra klaidingas ir nepagrįstas. Kito kelio, iš kurio ieškovai galėtų teisėtai parvažiuoti/pareiti namo ir parvažiavę parkuoti prie savosios namo dalies du automobilius, kaip numatyta (duomenys neskelbtini), dvibučio namo statybos projekte, tiesiog nėra. Šalims nesusitariant dėl naudojimosi bendru ir vieninteliu įvažiavimu į bendrą sklypą iš kelio sklypo kairėje bei dėl automobilių statymo kieme, buvo parengtas optimaliausias ir mažiausiai atsakovų teisėms įtakos turintis UAB „GEOKSIS“ 2022 m. vasario 17 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas. 2022 m. gegužės 30 d. paaiškėjus būtinybei procese pakeisti netinkamus atsakovus į tinkamą, UAB „GEOKSIS“ 2022 m. birželio 1 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane (toliau ir UAB „Geoksis“ planas) tik įrašyta dabartinė savininkė atsakovė ir pakeista plano data.
4. Ieškovams šių metų vasario pabaigoje išvykus trumpų atostogų ir nesant namie, atsakovės valia buvo aklinai pertvertas kiemas skersai einančia tvora per liniją, kuri oficialiuose dokumentuose atskiria šalių naudojamas sklypo dalis A ir B. Ieškovų šeimai, auginančiai tris mažamečius vaikus, atsakovės savavališkais veiksmais atimta teisė ne tik privažiuoti, bet netgi prieiti per bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą bendrą kiemą prie savo buto durų iš statybos projektiniame dokumente pažymėto kelio sklypo kairėje. Ieškovai, turintys teisę statyti automobilius kieme, atsakovei užtvėrus tvorą (faktiškai dvi tvoras - vieną prie įvažiavimo ir antrą kiemo gilumoje), yra priversti nesaugiai palikti juos viešame kelyje. Ieškovai jau kelis mėnesius yra priversti iki savo buto durų dvibučiame name pareiti ir išeiti su mažais vaikais (privažiavimo neliko išvis) klampodami per nesutvarkyto gerbūvio kol kas geranoriškai atjaučiančių ir su analogiška bendraturčių savivale susidūrusių (duomenys neskelbtini), sklypo bendrasavininkų K. ir D. V. valdomą sklypo dalį. Betgi nei ieškovai gali tikėtis tokio patekimo į savo būstą būdo ateityje nuolat, nei kaimynai V. gali tą toleruoti ilgam.
Šalies argumentai
5. Atsakovė nesutiko su patikslintu ieškiniu, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad žemės sklypo bendraturčiai jau yra įgyvendinę savo daiktines teises ir susitarę dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, dėl disponavimo naudojamomis individualiomis žemės sklypo dalimis ir dėl šių žemės sklypo dalių individualaus valdymo. Naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatyta 2021 m. sausio 14 d. „Žemės sklypo pirkimo–pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartimi“, sudaryta tarp žemės sklypo pardavėjo G. M. ir žemės sklypo pirkėjų, teisių ieškovams ir atsakovei perleidėjų A. Z. ir E. Z. bei A. P.. Ieškovai šią įstatymo galią turinčia sutartimi nustatytą tvarką ignoruoja. Kadangi nėra reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas panaikinti, pakeisti ar kitaip modifikuoti 2021 m. sausio 14 d. sutartį, o byla, kurioje šalis atstovauja teisės profesionalai – advokatai, nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, nesant pareikšto atitinkamo ieškinio reikalavimo teismas neturi pagrindo ex officio panaikinti, pakeisti ar kitaip modifikuoti 2021 m. sausio 14 d. sutartį. Pirmasis papildyto ieškinio (2022 m. rugsėjo 28 d. redakcija) reikalavimas: „Įpareigoti atsakovę <...>“ ir antrasis reikalavimas: „Uždrausti atsakovei <...>“ yra išvestiniai reikalavimai, sąlygojami ieškinio reikalavimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo patenkinimo ar atmetimo. Atmetus papildytą ieškinį (2022 m. rugsėjo 28 d. redakcija) dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo (pakeitimo), nėra pagrindo tenkinti pirmąjį ir antrąjį papildyto ieškinio (2022 m. rugsėjo 28 d. redakcija) reikalavimus, kadangi jie tiesiogiai susiję su ieškinio dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo (pakeitimo) tenkinimu. Atsakovė pažymėjo, kad pirmuoju papildyto ieškinio reikalavimu ieškovai prašo įpareigoti atsakovę savo sąskaita ir jėgomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos žemės sklype „<...> pašalinti nekilnojamojo turto registre 2020-07-10 Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutarties Nr. TPV-5266 pagrindu įregistruotą ieškovų kelio servituto daiktinę teisę pažeidžiančias kliūtis <...>. Tai reiškia, kad ieškovai daro nuorodą į 2020 m. liepos 10 d. Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartį Nr. TPV-5266, o teismas hipotetinėje situacijoje, jeigu šioje dalyje būtų tenkinamas ieškinys, turėtų įpareigoti atsakovę pašalinti šios sutarties pagrindu atsiradusias nenurodytas ieškovų daiktines teises pažeidžiančias kliūtis. Tačiau 2020 m. liepos 10 d. Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutarties Nr. TPV-5266 byloje nėra. Teismas savo sprendimo dėl bylos esmės, t. y. teismo sprendimo rezoliucinės dalies negali formuluoti priklausomai nuo sutarties, kurios nėra byloje. Ieškovai pirmuoju papildyto ieškinio (2022 m. rugsėjo 28 d. redakcija) reikalavimu prašo įpareigoti atsakovę pašalinti <...> ieškovų kelio servituto daiktinę teisę pažeidžiančias kliūtis <...>. Neaišku, apie kokį ieškovų kelio servitutą ar ieškovų kelio servituto daiktinę teisę rašoma šioje papildyto ieškinio dalyje, kadangi toks reiškinys, kaip „ieškovų kelio servitutas“ neegzistuoja.
6. Ieškovai prašo nustatyti (pakeisti) naudojimosi žemės sklypu tvarką, o pačiame žemės sklype joks servitutas nėra nustatytas. Atitinkami tai reiškia, kad neaišku kaip turėtų būti vykdomas hipotetiškai ieškovams palankus teismo sprendimas. Jeigu ieškovai „ieškovų kelio servitutu“ vadina 1 499 kv. m. žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) v., kuriam nustatytas servitutas (tarnaujantis) žemės sklypo naudai, tai šiame žemės sklype atsakovė jokių tvorų, pastatų, statinių, konstrukcijų ir kt. nėra pastačiusi, įrengusi ir pan., todėl ir pašalinti neturėtų ką, jeigu toks teismo sprendimas būtų priimtas. Ieškovai papildyto ieškinio (2022 m. rugsėjo 28 d. redakcija) rezoliucinės dalies 1 p. prašo įpareigoti atsakovę: <...> pašalinti ant 3,50 m pločio įvažiavimo iš kelio į sklypą neteisėtai pastatytos tvoros ir (arba) vartų 3,50 m pločio dalį. Taigi hipotetinėje situacijoje, jeigu būtų tenkinamas ieškinys toks, koks yra, tvoroje turėtų būti 3,50 m pločio spraga. Tokia padėtis dar labiau pažeistų atsakovės teises ir teisėtus interesus, kadangi jos žemės sklypo dalis liktų neapsaugota nei nuo pašalinių žmonių, nei nuo naminių ir laukinių gyvūnų.
7. Trečiųjų asmenų K. U.-V. ir D. V. nuomone, patikslintas ieškinys tenkintinas.
8. Trečiojo asmens I. U. nuomone, patikslintas ieškinys atmestinas.
Šalies argumentai
9. Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė:
9.1 ieškovų patikslintą ieškinį atmesti;
9.2 tuo atveju, jeigu ieškovų patikslinti ieškiniai būtų atmesti, atsakovės priešieškinį atmesti;
9.3 alternatyviai tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta, kad yra pagrindas pakeisti naudojimosi žemės sklypu, 0,1121 ha (1121 kv. m) ploto, (duomenys neskelbtini). tvarką, nustatytą 2021 m. sausio 14 d. „Žemės sklypo pirkimo–pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartimi“, sudaryta tarp G. M. (pardavėjo) ir A. Z., E. Z. (pirkėjų 1) bei A. P. (pirkėjo 2), pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Geoekspertai“ 2022 m. lapkričio 8 d. „Žemės sklypo naudojimosi ribų planą M:500“, pagal kurį: A. Č. atskirai naudosis 555 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A ir apibrėžta taškais 1, 2, 8, 9, 10, 7, 1; A. S. ir V. S. atskirai naudosis 566 kv. m ploto žemės sklypo dalis, plane pažymėta raide B ir apibrėžta taškais 2, 3, 4, 5, 6, 7, 10, 9, 8, 2; nustatyti, kad ieškovai A. S. ir V. S. privalo per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo jėgomis ir sąskaita: perkelti apie 18,52 m ilgio tvoros dalį, užtvertą tarp žemės sklypo A dalies ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) tokiu būdu, kad perkelta tvoros dalis būtų tarp UAB „Geoekspertai“ 2022 m. lapkričio 8 d. plane esančių taškų, pažymėtų skaičiais 7 ir 10; perkelti vartus su elektrine pavara ir įėjimo vartelius, esančius pietvakarinėje (kairėje pusėje, žiūrint nuo pagrindinio kelio) žemės sklypo dalyje tokiu būdu, kad piečiausias vartų su elektrine pavara ir įėjimo vartelių taškas iš UAB „Geoekspertai“ 2022 m. lapkričio 8 d. plane esančio taško, pažymėto skaičiumi 6, būtų perkeltas į tašką, plane pažymėtą skaičiumi 7; perkelti / užtverti tvoros dalį tarp žemės sklypo A dalies ir žemės sklypo B dalies tokiu būdu, kad perkelta ir / ar naujai užtverta tvora būtų įrengta tarp taškų, kurie UAB „Geoekspertai“ 2022 m. lapkričio 8 d. plane pažymėti skaičiais 2, 8 ir 9;
9.4 nustatyti, kad jeigu ieškovai per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo jėgomis ir sąskaita neatliks aukščiau nurodytuose punktuose nurodytų veiksmų, atsakovė turės teisę šiuos veiksmus atlikti savo jėgomis ir sąskaita, išieškant visas išlaidas iš ieškovų;
9.5 atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
10. Atsakovė patikslintame priešieškinyje nurodė, kad alternatyvūs priešieškinio reikalavimai galimi, kadangi bet kuriuo atveju ginčas būtų išspręstas iš esmės. Atmetus ieškinį, būtų pagrindas atmesti ir priešieškinį, t. y. būtų išlaikytas status quo. Tuo tarpu jeigu būtų nuspręsta, kad yra pagrindas pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, nustatytą 2021 m. sausio 14 d. sutartimi, tenkintinas priešieškinis ir naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatytina pagal UAB „Geoekspertai“ 2022 m. lapkričio 8 d. planą. Atsakovė pažymėjo, kad UAB „Geoekspertai“ 2022 m. lapkričio 8 d. planas, priešingai nei UAB „Geoksis“ 2022 m. birželio 1 d. planas, nepažeidžia šalių daiktinių teisių, inter alia teisės visa apimtimi naudotis jiems priklausančiomis žemės sklypo dalimis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. UAB „Geoekspertai“ 2022 m. lapkričio 8 d. planas atitinka 2021 m. sausio 14 d. sutartyje nustatytas šalių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kadangi ieškovams ir toliau liktų naudotis 566/1121 žemės sklypo dalys, o atsakovei liktų naudotis 555/1121 žemės sklypo dalys. UAB „Geoekspertai“ 2022 m. lapkričio 8 d. planas geriausiai atitiktų šalių interesus, kadangi būtų išlaikytas šalių naudojamų žemės sklypo dalių atskirumo principas, pagal kurį tiek ieškovai, tiek atsakovė atskirai naudotųsi atitinkamomis žemės sklypo dalimis, atitinkančiomis jų idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tokiu būdu būtų minimalizuota ir šalių konflikto galimybė, kuri tikėtina atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius bei ieškovų inicijuotą šią civilinę bylą.
11. Atsiliepimu į patikslintą priešieškinį ieškovai prašė jį atmesti, tenkinti ieškovų patikslintą ieškinį galutinai suformuluotų reikalavimų apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12. Išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė išvadas.
13. Išvadoje dėl ieškovų pateikto žemės sklypo naudojimosi plano nurodė, jog susipažinus su matininko J. M. 2022 m. vasario 17 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu M 1:500, nustatyta, kad planas yra parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka: iš plano aišku, kokios konkrečios dalys tenka bendraturčiams naudotis, jų dydis ir išdėstymas žemės sklype; naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis yra galima nustatyti žemės sklypo vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje; plano turinys ir forma atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau ir Nuostatai), Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliu ir Taisyklės) ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, žemės sklypo naudojimosi tvarka galėtų būti nustatyta pagal planą.
14. Išvadoje dėl atsakovės pateikto žemės sklypo naudojimosi plano nurodė, kad susipažinus su UAB „Geoekspertai“ matininko E. P. 2022 m. lapkričio 8 d. žemės sklypo naudojimosi ribų planu M 1:500 nustatyta, kad planas yra parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka: iš plano aišku, kokios konkrečios dalys tenka bendraturčiams naudotis, jų dydis ir išsidėstymas žemės sklype; naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis yra galima nustatyti žemės sklypo vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje; plano turinys ir forma atitinka Nuostatų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, žemės sklypo naudojimosi tvarka galėtų būti nustatyta pagal planą, tačiau plane netiksliai nurodyta žemės sklypo šiaurės rytinėje pusėje esanti gretimybė, t. y. pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį, žemės sklypas ribojasi su privačiais žemės sklypais, o ne kaip nurodyta plane, su keliu. Pažymėtina, kad žemės sklypas pietvakarinėje pusėje ribojasi su kitos paskirties žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio žemės naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, ir kuriame, pagal detalųjį planą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. KADI-67, numatytas privažiavimas prie žemės sklypo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, atsakovės pareikštus alternatyvius reikalavimus tenkino:
15.1 pakeitė naudojimosi žemės sklypu, 0,1121 ha (1121 kv. m) ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., tvarką, nustatytą 2021 m. sausio 14 d. „Žemės sklypo pirkimo–pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartimi“, ir nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geoekspertai“ 2022 m. lapkričio 8 d. „Žemės sklypo naudojimosi ribų planą M:500“, pagal kurį: A. Č. atskirai naudosis 555 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A ir apibrėžta taškais 1, 2, 8, 9, 10, 7, 1; A. S. ir V. S. atskirai naudosis 566 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide B ir apibrėžta taškais 2, 3, 4, 5, 6, 7, 10, 9, 8, 2.;
15.2 nustatė, kad ieškovai A. S. ir V. S. privalo per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo jėgomis ir sąskaita: perkelti apie 18,52 m ilgio tvoros dalį, užtvertą tarp Žemės sklypo A dalies ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, kad perkelta tvoros dalis būtų tarp UAB „Geoekspertai“ 2022 m. lapkričio 8 d. plane esančių taškų, pažymėtų skaičiais 7 ir 10; perkelti vartus su elektrine pavara ir įėjimo vartelius, esančius pietvakarinėje (kairėje pusėje, žiūrint nuo pagrindinio kelio) Žemės sklypo dalyje tokiu būdu, kad piečiausias vartų su elektrine pavara ir įėjimo vartelių taškas iš UAB „Geoekspertai“ 2022 m. lapkričio 8 d. plane esančio taško, pažymėto skaičiumi 6, būtų perkeltas į tašką, plane pažymėtą skaičiumi 7; perkelti / užtverti tvoros dalį tarp Žemės sklypo A dalies ir Žemės sklypo B dalies tokiu būdu, kad perkelta ir / ar naujai užtverta tvora būtų įrengta tarp taškų, kurie UAB „Geoekspertai“ 2022 m. lapkričio 8 d. plane pažymėti skaičiais 2, 8 ir 9;
15.3 nustatė, kad jeigu ieškovai per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo jėgomis ir sąskaita neatliks aukščiau nurodytuose punktuose nurodytų veiksmų, atsakovė turės teisę šiuos veiksmus atlikti savo jėgomis ir sąskaita, išieškant visas išlaidas iš ieškovų;
15.4 priteisė valstybei iš atsakovės 47,24 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų;
15.5 priteisė valstybei iš ieškovų lygiomis dalimis 47,24 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo priteisė po 23,62 Eur;
16. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi bendru žemės sklypu. Ieškovai teigia, kad negali normaliomis sąlygomis patekti į savo žemės sklypą, kadangi atsakovė užtvėrė tvoras, dėl kurių jie negali ne tik privažiuoti, bet ir prieiti prie savo buto durų. Ieškovų įsitikinimu, atsakovė negali ignoruoti UAB „Geoekspertai“ 2020 m. gegužės 21 d. to paties žemės sklypo plano, kuriame yra pažymėtas 1 499 kv. m ploto kelio servitutas į pietvakarius nuo sklypo. Atsakovė teigia, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatyta 2021 m. sausio 14 d. „Žemės sklypo pirkimo–pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartimi“ ir keisti jos nėra pagrindo.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ginčo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)jone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir yra ginčo žemės sklype esančio dvibučio gyvenamojo namo savininkai, atsakovės yra 1 butas, ieškovų 2 butas. Ieškovams priklauso 566/1121 dalis ginčo žemės sklypo, atsakovei – 555/1121 dalis ginčo žemės sklypo. Nustatyta naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka pagal N. M. 2020 m. gruodžio 22 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pagal kurią atsakovė naudojasi žemės sklypo dalimi, M. plane pažymėta indeksu A (taškai 1, 2, 3, 6, 1), o ieškovai naudojasi žemės sklypo dalimi, M. plane pažymėta indeksu B (taškai 6, 3, 4, 5, 6). Ieškovai A. S. ir V. S. 2021 m. birželio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš L. P. bei A. P. įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 566/1121 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 2.3 papunktyje be kita ko nurodytas juridinis faktas – žemės sklypui įregistruota nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, kurios pagrindas – 2021 m. sausio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartis. 2021 m. birželio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties 6.1. papunktyje numatyta, kad Vilniaus m. 31-ame notaro biure 2021 m. sausio 14 d. buvo nustatyta naudojimosi tvarka, kurios nuostatos yra perkeliamos į šią sutartį ir galios visa apimtimi pirkėjams (ieškovams). Minėtos sutarties 6.3 papunkčio nuostatose įtvirtinta ieškovams galiojanti naudojimosi žemės sklypo dalimi tvarka pagal M. planą. Sutarties 8.1 papunktyje numatyta, kad sutartis įsigalioja ją pasirašiusioms šalims ir patvirtinus notarui, o sutarties 8.2 papunktyje nustatyta, kad įsigaliojusi sutartis šalims turi įstatymo galią. Bylos duomenimis pardavėjai L. P. ir A. P. bei pirkėjai - ieškovai minėtą sutartį pasirašė, ji patvirtinta notarės N. J. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
18. Ieškovai, įsigiję daiktą (žemės sklypo dalį), įgijo ir daiktinę teisę – nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, išviešintą viešajame registre, kuri tapo jiems privaloma. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ginčo žemės sklypui įregistruotas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis) ir servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (viešpataujantis). Įregistravimo pagrindas – 2020 m. liepos 10 d. Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartis Nr. TPV-5266, servituto plotas – 1 499 kv. m (toliau – 1 499 kv. m servitutas). Ginčo žemės sklypas ribojasi su 1 499 kv. m servitutu iš pietvakarių pusės. Taigi šiuo metu tam, kad būtų galima pasiekti ieškovų B sklypo dalį, reikia kirsti atsakovės naudojamą A sklypo dalį.
19. Tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai. Kaip matyti iš byloje pateiktų nuotraukų, antstolio G. P. 2022 m. kovo 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, antstolės D. M. 2022 m. balandžio 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo su priedais bei kitų įrodymų, minėtame ginčo sklype yra įrengta tvora, dėl ko normalus patekimas į ieškovams priklausančią sklypo dalį yra apsunkintas. Minėtame G. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat nurodyta, jog privažiavimo automobiliais iš kitos pusės prie ieškovams priklausančios sklypo dalies nėra galimybės, nes nėra įrengto servitutinio kelio, o tarp kaimynų sklypų yra status 1 m aukščio šlaitas. Šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, jog ieškovai į savo sklypą šiuo metu patenka per gretimus sklypus arba kopdami šlaitu. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas sprendė, kad šiuo metu nustatyta ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal M. planą yra ydinga, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovų reikalavimą ir pakeisti pagal M. planą nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, kadangi tik tokiu būdu gali būti užtikrinta ieškovų teisė tinkamai naudotis savo turtu, t. y. patekti į savo žemės sklypo dalį bei tinkamai privažiuoti ar prieiti prie savo buto be apsunkinimų.
20. Ieškovai pateikė UAB „Geoksis“ 2022 m. birželio 1 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, pagal kurį atsakovė individualiai naudotųsi 491 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A, ribos apibrėžtos taškais 4, 10, 12, 11, o ieškovai individualiai naudotųsi 502 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta raide B, ribos apibrėžtos taškais 1, 2, 8, 9, 10, 12. Pagal šį planą bendraturčiai bendrai naudotų sklypo dalį, pažymėtą raide C, ribos apibrėžtos taškais 3, 8, 9, 11. Bendrai naudotino sklypo plotas – 128 kv. m. Atsakovė pareiškė alternatyvius reikalavimus pateikdama savo siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, parengtą 2022 m. lapkričio 8 d. UAB „Geoekspertai“, pagal kurį atsakovė A. Č. atskirai naudotųsi 555 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A ir apibrėžta taškais 1, 2, 8, 9, 10, 7, 1, o ieškovai A. S. ir V. S. atskirai naudotųsi 566 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide B ir apibrėžta taškais 2, 3, 4, 5, 6, 7, 10, 9, 8, 2. Teismas, spręsdamas dėl naudojimosi žemės sklypu pakeitimo, įvertino tai, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, todėl nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovų siūlomą variantą, būtų paliktas nemažas plotas bendro naudojimo žemės, kas gali sudaryti prielaidas kilti konfliktams ir ateityje bendraturčiams naudojantis bendrai šia žemės sklypo dalimi. Tai nurodė ir atsakovė teismo posėdžio metu, taip pat tokią nuomonę išdėstė ir trečiasis asmuo I. U., teigdama, kad paliekant bendro naudojimosi žemės plotą atsiranda pagrindas kilti konfliktams. Teismas taip pat vertino ir tai, kad atsakovė nurodė, jog nenori, kad po jos langais važinėtų sunkiasvoriai automobiliai, vaikščiotų pašaliniai asmenys, o nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovų siūlomą variantą, galimai taip ir nutiktų. Iš teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad ginčo sklype yra užfiksuoti sunkiasvoriai automobiliai, kiemas išvažinėtas. Tai patvirtino ir liudytojai E. Z. bei A. Z. teismo posėdžio metu. Iš ieškovų teikiamo jų siūlomo žemės naudojimosi tvarkos nustatymo plano matyti, kad bendra bendraturčių žemės dalis (pravažiavimas) būtų vos keli metrai nuo atsakovės buto. Taigi, teismo vertinimu, šie įrodymai pagrindžia, kad nustačius žemės naudojimosi tvarką pagal UAB „Geoksis“ planą atsakovei būtų sukelti nepatogumai, suprastėtų gyvenimo kokybė.
21. Atsakovės siūlomas naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymas, priešingai nei siūlomas ieškovų, atitiktų šalių realiai turimas žemės sklypo dalis pagal plotą, taigi bendraturčiai neprarastų savo įsigyto nuosavybės teise žemės sklypo dalių naudingumo. Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas pagal UAB „Geoekspertai“ 2022 m. lapkričio 8 d. žemės sklypo naudojimosi ribų planą labiau atitiktų šalių interesų pusiausvyrą, užtikrintų ieškovams galimybę netrukdomai patekti tiek pėsčiomis, tiek autotransporto priemonėmis prie jiems priklausančios sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu B, be to realios sklypo naudojimo dalys atitiktų idealiąsias šalių turimas sklypo dalis, nepaliekant bendro naudojimo ploto, kas geriausiai užtikrintų bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo galimybes ir mažiausiai suvaržytų jų teises. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas, teismo vertinimu, yra racionalus, įgyvendinamas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus ir patogiausias abiem bendraturčiams. Nacionalinė žemės tarnyba išvadoje, be kita ko, nurodė, jog žemės sklypo naudojimosi tvarka galėtų būti nustatyta pagal šį planą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatė pagal UAB „Geoekspertai“ 2022 m. lapkričio 8 d. Žemės sklypo naudojimosi ribų planą M:500.
Šalies argumentai
22. Ieškovai iš esmės prašo įpareigoti atsakovę pašalinti tvorų dalis, pastatytas ant bendraturčių sklypo bei uždrausti atsakovei šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo pietrytinės ribos, skiriančios nuo gretutinio sklypo (duomenys neskelbtini), tverti tvoras, parkuoti automobilį ar kitomis kliūtimis varžyti ieškovų teisę ir trukdyti ieškovams praeiti, pravažiuoti ar parkuoti du ieškovų automobilius prie dvibučio namo 2 buto, nustatant atsakovei 3 000 Eur baudą ieškovų naudai už tokio teismo įpareigojimo pažeidimą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 566/1121 dalys žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), todėl pirmoji negatorinio ieškinio sąlyga (ieškovai yra turto savininkai) laikyta įrodyta. Ieškovai turi įrodyti, jog jų teisės yra pažeistos, o atsakovė turi įrodyti, kad jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovė užtvėrė tvoras bendraturčių esamame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), ieškovai nurodė, kad dėl tokių atsakovės veiksmų jie neteko vienintelio patekimo iki savo buto durų. Įpareigoti pašalinti tvoras būtų galima tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atsakovės veiksmai pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Žemės sklypas priklauso tiek ieškovams, tiek atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise, naudojimosi žemės sklypu tvarka šiuo metu yra nustatyta pagal M. planą, pagal kurį atsakovė įgyvendino savo nuosavybės teises nepažeisdama M. plane nustatytos tvarkos. Tai, jog ieškovams yra apsunkintas patekimas į savo butą, sudaro pagrindą pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, tačiau nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė savo veiksmais pažeidė teisės aktų reikalavimus. Ieškovai neįrodė, jog vienintelis patekimas į jų žemės sklypą yra per šiuo metu pagal nustatytą naudojimosi tvarką atsakovės sklypo dalį. 2022 m. birželio 5 d. patikslintame ieškinyje ieškovai pripažino, kad tiesiogiai besiribojančių su šalių valdomu sklypu (duomenys neskelbtini), sklypų su namais eilės dešinėje yra kelias (kelio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismo posėdžio metu ieškovai nurodė, kad į savo sklypą šiuo metu patenka lipdami šlaitu arba per kaimyninius sklypus. Taigi teismas darė išvadą, kad antroji sąlyga negatorinių reikalavimų tenkinimui neišpildyta.
Žemesnės instancijos teismas
23. Nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2022 m. lapkričio 8 d. UAB „Geoekspertai“ žemės sklypo naudojimosi planą, atsakovės reikalavimai tenkintini visiškai, kadangi jie yra neatsiejamai susiję su naudojimosi tvarkos pakeitimu, o netenkinus šių reikalavimų, tvoros bei vartai liktų ieškovų naudojamoje žemės sklypo dalyje. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimą inicijavo ieškovai, siekdami netrukdomai prieiti ir privažiuoti prie savo buto. Atsakovei pagal M. planą nustatyta naudojimosi tvarka tiko ir jos pakeisti nesiekė. Teismo vertinimu, pakeitus žemės sklypo naudojimosi tvarką siekiant užtikrinti ieškovų interesą nekliudomai patekti prie jų buto teisinga ir sąžininga, kad minėtos tvoros bei vartai būtų perkelti ieškovų jėgomis ir sąskaita.
24. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gegužės 24 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo nusprendė atsakovės prašymą tenkinti iš dalies, priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovei 21,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo priteisiant po 10,62 Eur; priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis E. Z. 297 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo priteisiant po 148,50 Eur. Teismas nurodė, kad ieškovai šioje byloje iš viso patyrė 3 613 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, o atsakovė patyrė 3 655,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies (naudojimosi tvarka buvo pakeista), bei tenkinti alternatyvūs priešieškinio reikalavimai, laikytina, kad abejų šalių reikalavimai tenkinti po 50 proc., todėl ir bylinėjimosi išlaidos šalims paskirstomos lygiomis dalimis. Teismas, įvertinęs kitas bylinėjimosi išlaidas už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, išlaidas už naudojimosi žemės sklypo plano parengimą, žyminį mokestį, sprendė, kad jos taip pat pagrįstos. Ieškovams iš atsakovės priteistina 1 806,50 Eur, atsakovei iš ieškovų priteistina 1 827,75 Eur. Įskaičius priešpriešinius mokėjimus, iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovės naudai priteistina 21,25 Eur. Ieškovai iš pradžių nepagrįstai pareiškė ieškinį A. Z. ir E. Z., kurie vėliau, bylos eigoje, buvo pakeisti į tinkamą atsakovę A. Č.. E. Z. byloje patyrė 297 Eur bylinėjimosi išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį bei teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad šias išlaidas E. Z. patyrė dėl ieškovų kaltės, t. y. ieškovams nepagrįstai atsakovais įtraukus E. Z. bei A. Z., šios patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos E. Z. naudai iš ieškovų lygiomis dalimis.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
25. Ieškovai A. S. ir V. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų ieškinį tenkinti.
26. Nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5049-647/2022 (V. vs U.) įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2023 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-366-614/2023 atmetus atsakovės/apeliantės U. apeliacinį skundą. Skirtingai nuo skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, suabsoliutintai ir klaidingai interpretuojančio matininko M. naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, kuris šalių bendrai valdomame žemės sklype tik nustatė dalis A ir B, bet ne atidalijo į du atskirus sklypus, įsiteisėjusiame Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-5049-647/2022 tinkamai ištyrus to paties matininko M. kitos datos naudojimosi gretutiniu (duomenys neskelbtini), sklypu tvarkos planą, pagrįstai konstatuota, kad bendraturčio užtvėrimas tvorų, varžančių ieškovų teisę nekliudomai pareiti/parvažiuoti namo ir parkuoti prie savo buto du automobilius yra ieškovų teisių pažeidimas. Gretutiniuose dviejuose (duomenys neskelbtini)sklypuose, turinčiuose suprojektuotą bendrą 7 m pločio įvažiavimą (po 3,50 m kiekvienam sklypui) užtvėrimas tvorų trukdančių patekti į sklypo gilumoje esančią dalį B negali tuo pat metu reikšti vienoje byloje (dėl (duomenys neskelbtini)sklypo) deliktą, duodantį pagrindo tenkinti ieškinio negatorinius reikalavimus, o kitoje byloje, atvirkščiai, reikšti atsakovo teisėtus veiksmus, ką nepagrįstai nusprendė teismas. Ieškovai neketino neigti, kad paskui daiktą sekančios daiktinės teisės ar jų apribojimai (suvaržymai), atitekę iš ankstesnių savininkų pagal pirkimo-pardavimo sutartis tiek atsakovei, tiek ir ieškovams nėra privalomi, arba kad ieškovams nėra privaloma 2020-12-22 matininko N. M. žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane nubraižyta dalių A ir B nustatymo sklype tvarka. Ir atsakovės tėvų 2021 m. sausio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartyje ir ieškovų 2021 m. birželio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartyje esančios nekilnojamuosius daiktus charakterizuojančios lentelės daro vienodas nuorodas į tą patį visam šalių bendrai valdomam sklypui galiojantį kairėje esančio kelio (keliu tarnaujančio svetimo sklypo) servitutą, jo kilmės istoriją, teisinius pagrindus. Jeigu ne atsakovų savivalė, toji ydinga, oficialių dokumentų daugetu apibrėžiama, betgi ieškovams visiškai suprantama naudojimosi sklypu tvarka būtų galėjusi likti nekeičiama ir šalių anūkams. Ieškovų, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo bendraturčių, teisė turėti susisiekimą su keliu kyla iš įstatymų, iš savivaldos aktų bei ankstesniųjų daikto savininkų sandorių pagrindu įteisintos kelio servituto daiktinės teisės, bet nėra niekaip apribojama M. planu ir/ar jį įteisinusia atsakovės tėvų pirkimo-pardavimo sutartimi.
27. Ieškovai įrodė esantys nekilnojamojo daikto savininkais (bendraturčiais) ir kad jų teises pažeidžia atsakovės užtvertos tvoros, kliudančios parvykti namo ir parkuoti automobilius. Atsakovė privalėjo įrodyti, kad atėmimas ieškovams teisės ilgiau kaip vieneriems metams patekti namo per bendrai valdomą sklypą ir privertimas automobilius palikti gatvėje, o namo eiti per svetimą (duomenys neskelbtini)kaimynų sklypą yra teisėtas veikimas. Ne tik teismo posėdyje, bet ir procesiniuose dokumentuose ieškovai nuosekliai įrodinėjo, kad dėl atsakovų įvykdyto jų teisių suvaržymo, atsakovės tvoromis atimto normalaus patekimo namo, buvo priversti (ir tebėra ilgiau kaip vienerius metus iki šiol) vaikščioti per kaimyninius sklypus. Atsakovės priešieškinis yra ne kas kita, kaip piktnaudžiavimas procesu, kas matosi vien jau iš daugiapakopių alternatyvių priešieškinio reikalavimų, formuluojamų priklausomai nuo to, kaip teismas pasielgs su ieškovų ieškiniu. Abi šalys raštingos, abi sudarydamos sutartis privalėjo suvokti įsigyjančios tik dalis bendrame sklype, bet ne atskirus sklypus. Kad naudojimosi sklypu tvarka, nenumatanti įvažiavimo į sklypą yra rimtas trūkumas tą nurodė jau du teismai analogiškos fabulos byloje dėl gretutinio (duomenys neskelbtini) sklypo.
Atsiliepimas
28. Atsakovė A. Č. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad apeliaciniame skunde minimos realybėje neegzistuojančiomis faktinės aplinkybės. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žemės sklype egzistuoja „servitutinė teritorija“, kurią draudžia užtverti neidentifikuoti „vietos savivaldos aktai“, tačiau žemės sklype jokios „servitutinės teritorijos“ nėra ir niekada nebuvo. Apeliaciniame skunde minimas „7 m pločio bendras įvažiavimas“ į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), tačiau jokio bendro 7 m pločio (ar bet kokio kito pločio) įvažiavimo į žemės sklypus nėra ir niekada nebuvo. Pirmosios instancijos teismo nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, nepriklausomai, pagal kieno teiktą projektą ji nustatyta, vadinti „durnatvarke“ yra nepagarba teismui. UAB „Geoekspertai“ plane, priešingai nei apeliantų pateiktame UAB „Geoksis“ 2022 m. birželio 1 d. „Žemės sklypo naudojimosi ribų plane M:500“ nepažeidžiamos šalių daiktinės teisės, inter alia teisės visa apimtimi naudotis joms priklausančiomis žemės sklypo dalimis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. UAB „Geoekspertai“ planas atitinka 2021 m. sausio 14 d. sutartyje nustatytas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kadangi apeliantai ir toliau naudotųsi 566 kv. m. ploto 566/1121 žemės sklypo dalimis, o atsakovė naudotųsi 555 kv. m. ploto 555/1121 žemės sklypo dalimis.
29. UAB „Geoekspertai“ planas geriausiai atitinka šalių interesus, kadangi juo išlaikomas šalių naudojamų Žemės sklypo dalių atskirumo principas, pagal kurį tiek apeliantai, tiek atsakovė atskirai naudotųsi atitinkamomis faktinėmis žemės sklypo dalimis, atitinkančiomis jų idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tokiu būdu būtų minimalizuota ir šalių konfliktų galimybė. UAB „Geoksis“ plane būtų neatlygintinai atimta dalis atsakovės nuosavybės, kadangi apeliantų prašoma nustatyti pakeista naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka idealiųjų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir suteikia nepagrįstą pranašumą apeliantams, be jokios kompensacijos sumažinant atsakovės naudojamą žemės sklypo dalį ir padidinant apeliantų naudojamą žemės sklypo dalį, įtvirtintų prielaidas kilti konfliktams, būtų neracionali, neekonomiška ir kt. Žemės sklypo dalimi, UAB „Geoksis“ plane pažymėta indeksu „C“, esančia ties apeliantams priklausančia žemės sklypo B dalimi, išimtinai naudotųsi apeliantai, t. y. faktiškai tai būtų ne bendro naudojimo, bet apeliantų atskirai naudojama žemės sklypo dalis. Patenkinus patikslintą ieškinį toks, koks yra, žemės sklypo dalyje, UAB „Geoksis“ plane pažymėtoje raide „C“, atsakovė negalėtų parkuoti savo automobilių, nes tai būtų tiesiogiai draudžiama. Automobilius žemės sklypo dalyje, UAB „Geoksis“ plane pažymėtą indeksu „C“, turėtų teisę parkuoti tik apeliantai, kadangi pagal patikslinto ieškinio rezoliucinės dalies 2 p. tik apeliantai turėtų teisę statyti du ieškovų automobilius prie dvibučio namo <...> buto Nr. 2 < ...>, o atsakovė statyti du automobilius prie Buto Nr. 1 teisės neturėtų, nes tai pagal ieškinį būtų apeliantų teisių varžymas ir trukdymas 3,5 m pločio juostoje nuo žemės sklypo ribos praeiti ir pravažiuoti. Atsakovė turi mažametę dukterį, todėl turi pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad jos naudojama žemės sklypo dalis būtų atskira, kurioje jos duktė jaustųsi ir būtų saugi, ir kad nebūtų jokios „bendro naudojimo“ žemės sklypo dalies, kuria apeliantai ar jų įmonės darbuotojai ar klientai neribotai važinėtų įvairiomis transporto priemonėmis. Apeliantams nuosavybės teise priklausančiame Bute 2 yra įregistruota ir iki šiol veikia UAB „Amberfina“, kurios vadovu – direktoriumi ir vieninteliu akcininku yra apeliantas V. S.. UAB „Amberfina“ veiklos rūšys yra: krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla; krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla; krovinių tvarkymas; transportui būdingų paslaugų veikla ir kt. Dar 2022 m. pradžioje ir vėliau apeliantai sunkvežimius parkuodavo ne tik jiems pagal 2021 m. sausio 14 d. sutartyje nustatytą tvarką paskirtoje žemės sklypo B dalyje, bet ir atsakovės naudojamoje žemės sklypo A dalyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad UAB „Geoekspertai“ plane suformuotas 3 m pločio įvažiavimas yra pakankamas.
30. Kadangi nustačius 3 m pločio įvažiavimą į žemės sklypo B dalį, šį įvažiavimą paskiriant naudotis apeliantams, atitinkamai sumažėja atsakovės atskirai naudojama žemės sklypo dalis, atsakovei turi būti atitinkamai kompensuojama. Vieno mėnesio terminas yra pakankamas, kadangi tvora yra segmentinė, todėl nėra būtina atlikti sudėtingų tvoros įrengimo darbų. Vartai su elektrine pavara taip pat gali būti išmontuoti – sumontuoti per vieno mėnesio terminą. Tvora tarp žemės sklypo A ir B dalių yra būtina dėl atsakovės ir jos šeimos saugumo, kadangi (duomenys neskelbtini), toje dalyje, kurioje yra šalių ir trečiųjų asmenų gyvenamieji namai, yra labai nesaugu. Kaip teismo posėdyje informavo trečiasis asmuo I. U., 2022 m. lapkričio 7 d. naktį nenustatyti vandalai jos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje ir šalia žemės sklypo kietais aštriais daiktais subraižė du trečiojo asmens I. U. automobilius, vienas kurių stovėjo šalia tvoros, kuria aptverta atsakovės naudojama žemės sklypo A dalis, taip pat subadė šešias automobilių padangas. Kad tvora yra būtina patvirtina incidentas, įvykęs jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. 2023 m. gegužės 7 d. apie 21val., atsakovei būnat žemės sklypo A dalyje ją užkalbino žemės sklypo B dalyje buvę apeliantai, o apeliantas V. S., išreikšdamas nepasitenkinimą, sakė, kad jeigu naudojimosi žemės sklypu tvarka bus nustatyta pagal sprendimą, t. y. pagal UAB „Geoekspertai“ planą, apeliantai pasikvies žmonių ir po atsakovės buto 1 langais galimai vykdys įvairią veiklą – gamins maistą, skleis įvairius garsus, galimai šoks, dainuos ir / ar garsiai leis muziką, galimai mėtys įvairius daiktus ir pan. Todėl atsakovės teisėtas ir pagrįstas lūkestis yra toks, kad nebūtų jokių bendro naudojimo žemės sklypo dalių, o šalių atskirai naudojamas žemės sklypo dalis skirtų tvoros, kurios jeigu ir neapsaugos nuo fonetinės taršos, tačiau apsaugos nuo vizualinės - mechaninės taršos ar šią taršą sumažins.
31. Nors pagal pirminį projektą turėjo būti pastatytas vienas dviejų butų pastatas, susidedantis iš dviejų veidrodiniu principu pastatytų butų, turinčių apie 4 m ilgio bendrą sieną, realiai buvo pastatyti du atskiri pastatai, turintys visas atskiras komunikacijas – elektros įvadą, vandens gręžinius, nuotekų talpas ir kt. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žemės sklypo dalis, kuri pagal UAB „Geoekspertai“ planą turėtų tekti atsakovei, skirta apeliantų daržams ir rekreacijai, tačiau apeliantams poreikis rekreacijai toje žemės sklypo dalyje kilo tik po sprendimo priėmimo. Iki Sprendimo priėmimo toje žemės sklypo dalyje nieko nebuvo, nei daržų, nei rekreacijos. Apeliantai neįrodė, kad jų teisės yra pažeistos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokie ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, kadangi atsakovė negalėjo pažeisti naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kuri tik galimai būtų nustatyta (pakeista) ateityje po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinei bylai Nr. e2-5049-647/2022, pasak apeliantų, nurodytoje civilinėje byloje buvo išspręstas analogiškas ginčas. Tokie teiginiai nepagrįsti, kadangi bylose dalyvauja skirtingi asmenys, bylose įrodinėjamos ir nustatinėjamos skirtingos aplinkybės. Atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas, ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, tame tarpe reikšdama priešieškinį, ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Atsakovės priešieškinio alternatyvūs reikalavimai buvo galimi, kadangi bet kuriuo atveju ginčas būtų išspręstas iš esmės. Atmetus ieškinį bei priešieškinį, būtų išlaikytas iki civilinės bylos iškėlimo buvęs status quo. Tuo tarpu nusprendus, kad nėra pagrindo atmesti apeliantų ieškinį bei atsakovės priešieškinį ir kad naudojimosi žemės sklypu tvarka keistina, ši tvarka būtų pakeista pagal UAB „Geoekspertai“ planą ir ginčas taip pat būtų išspręstas iš esmės.
Šalies argumentai
32. Atsakovė A. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą, priimti naują sprendimą: ieškovų ieškinį bei atsakovės priešieškinį atmesti; tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta, kad nėra pagrindo atmesti ieškovų ieškinį bei atsakovės priešieškinį, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
33. Nurodė, kad sprendimas naikintinas, ieškinys atmestinas visa apimtimi, kadangi naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nustatyta galiojančiomis notarų patvirtintomis sutartimis ir išviešinta viešame Nekilnojamojo turto registre. Kadangi ieškovai ieškinio, kuriame būtų pareikštas reikalavimas pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, nereiškė, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo ex officio keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką. 2021 m. sausio 14 d. sutarties 7.2 p. nurodyta, kad Pirkėjas 1 ir Pirkėjas 2, būdami Žemės sklypo bendraturčiais, šia sutartimi susitaria ir nustato naudojimosi žemės sklypu tvarką. Atsižvelgus į tai, kad žemės sklypą pirkėjai įgyja bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir į tai, kad Pirkėjas 1 įgyja nuosavybės teisę į 555/1121 dalį žemės sklypo, o Pirkėjas 2 įgyja nuosavybės teisę į 566/1121 dalį žemės sklypo, remiantis Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu M 1:500, sudarytu 2020 m. gruodžio 22 d. matininko N. M., Pirkėjas 1 ir Pirkėjas 2 susitarė ir nustatė naudojimosi Žemės sklypu tvarką, įsigaliojusią nuo Pirkėjų nuosavybės teisių į Žemės sklypą įregistravimo NTR momento. Kadangi 2021 m. sausio 14 d. sutartyje šalys expressis verbis susitarė, kad daiktinių teisių apeliantei perleidėjai A. Z. ir E. Z. nuolatos ir atskirai naudosis žemės sklypo A dalimi, o daiktinių teisių ieškovams perleidėjas A. P. atskirai naudosis žemės sklypo B dalimi, 2021 m. sausio 14 d. sutarties šalys ir jų teisių perėmėjai turėjo teisėtų lūkesčių, kad kiekviena šalis nuolat ir atskirai naudosis, valdys ir disponuos konkrečia Žemės sklypo A arba B dalimi, be jokių bendrų įvažiavimų ir / ar kitų bendro naudojimo vietų. Ieškovams buvo žinoma 2021 m. sausio 14 d. sutartimi nustatyta naudojimosi, valdymo ir disponavimo žemės sklypu tvarka, kuri pakartota ir 2021 m. birželio 3 d. sutartyje. Ieškovai įsigijo didelės vertės nekilnojamuosius daiktus, jie veikė / turėjo veikti atidžiai ir rūpestingai, todėl neabejotinai susipažino su 2021 m. sausio 14 d. ir 2021 m. birželio 3 d. sutarčių ir jų priedų verbaliniu ir vizualiniu turiniu, inter alia N. M. planu, kuris yra itin paprastas, jį sudaro tik dvi dalys A ir B ir kuriame akivaizdžiai nėra jokių bendro naudojimo dalių, juos adekvačiai suvokė ir įvertino.
34. Tvorą ieškovai tvėrė pagal žymėjimus, kuriuos padarė abiejų šalių sutarimu pakviestas matininkas pagal N. M. planą ir jame nurodytas geodezines koordinates. Apeliantė tokiam dalies žemės sklypo B dalies aptvėrimui ir atitvėrimui nuo žemės sklypo A dalies neprieštaravo, kadangi tokios žemės sklypo B dalies ribos ir tokia žemės sklypo naudojimosi tvarka yra nustatyta 2021 m. sausio 14 d. sutartyje. Taigi kai tai naudinga ir patogu ieškovams, jie 2021 m. sausio 14 d. ir 2021 m. birželio 3 d. sutarčių nuostatas dėl žemės sklypo A ir B dalių atskirumo, tame tarpe dėl savarankiško naudojimosi bei disponavimo žemės sklypo B dalimi priima ir jomis pasinaudoja, tačiau kai tai ieškovams atrodo nenaudinga, pavyzdžiui, kai apeliantė pareiškia savo valią atskirai ir savarankiškai naudotis žemės sklypo A dalimi, ieškovai šiuo principu nesivadovauja ir reikalauja, kad apeliantė leistų ieškovams neatlygintinai naudotis savo žemės sklypo A dalimi. Teismas sprendė, jog šiuo metu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal N. M. planą yra ydinga, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovų reikalavimą ir pakeisti pagal N. M. planą nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta. 2021 m. sausio 14 d. sutartis nebuvo ir nėra panaikinta, pakeista ar kitaip modifikuota, ieškovai tokio ieškinio reikalavimo nereiškė. Nors naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka gali būti keičiama, tokiam pakeitimui turi būti nustatytos svarbios ir svarios priežastys, o tokių svarbių ir svarių priežasčių ieškovai nenurodė. Ieškovai neįrodė, kad vienintelė galimybė pateikti į ieškovų naudojamą žemės sklypo B dalį yra per apeliantės naudojamą žemės sklypo A dalį. Ieškovai butą 2 ir žemės sklypo B dalį įsigijo 2021 m. birželio 3 d., nuo to laiko naujai nepaaiškėjo ir neatsirado jokios reikšmingos aplinkybės, jokie pastatai, dėl ko reikėtų keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, nebuvo pastatyti ir / ar nugriauti ar pan.
35. Apeliantė neginčija, kad ieškovai turi teisę iš viešojo kelio prieiti ir privažiuoti prie savo pastato, tačiau ši ieškovų teisė neturi būti realizuojama ieškinyje prašomu nustatyti būdu įrengiant įvažiavimą į žemės sklypo B dalį per žemės sklypo A dalį. Kelias (pravažiavimas) prie žemės sklypo B dalies yra ir ieškovai šiuo keliu naudojasi iki šiol. Iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir iki žemės sklypo B dalies galima patekti per kelio servitutus (tarnaujančius), kurie yra žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Nėra pagrindo riboti kito savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad asmuo nori naudotis kito asmens nuosavybe, nes jam tai atrodo naudingiau ar patogiau. Ieškovai nepateikė pakankamai objektyvių įrodymų apie tai, kad nėra kito nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti apeliantės nuosavybės teisę ir kad įgyvendindami savo daiktinę teisę naudotis žemės sklypo B dalimi, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., būtų nustatytas servitutas (tarnaujantis) žemės sklypo naudai ir kad ieškovai žemės sklypo B dalimi naudotųsi neapribojant žemės sklypo A dalies naudotojos apeliantės teisių ir interesų. Priešingai, ieškiniuose ieškovai nurodė, kad jie šios galimybės neįgyvendino ir net neketina įgyvendinti, nes jiems atrodo naudingiau ir patogiau į žemės sklypo B dalį eiti ir važiuoti per žemės sklypo A dalį. Ieškovų nurodoma ir pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybė, kad tarp žemės sklypo B dalies ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), yra apie 1 m aukščių skirtumas, taip pat nereiškia, kad žemės sklypo B dalies naudotojas neturi objektyvios galimybės įrengti atskirą įvažiavimą į šią žemės sklypo dalį. Ieškovai byloje vien pirmosios instancijos teisme jau patyrė 3 613 Eur bylinėjimosi išlaidų, už tokią ar panašią sumą žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini), galėjo būti nustatytas tarnaujantis servitutas žemės sklypo ar jo B dalies atžvilgiu ir jau galėjo būti įrengtas įvažiavimas į ieškovų naudojamą žemės sklypo B dalį.
Atsiliepimas
36. Ieškovai A. S. ir V. S. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškinio (priešieškinio) reikalavimas nustatyti naują naudojimosi tvarką, kitokią negu iki tol esama, visais atvejais yra esamos naudojimosi tvarkos pakeitimo reikalavimas. Ieškovai ieškiniu teismo prašė esant šalių ginčui nustatyti naują ir aiškią naudojimosi sklypu tvarką. Nustatymas naujos tvarkos reiškia esamos tvarkos pakeitimą. Ieškovai privalėjo įrodyti (ir įrodė) turį daiktines teises, kurias savo neleistinu elgesiu pažeidė atsakovė, antra, atsakovė privalėjo įrodyti, jog jos įvykdytas atitvėrimas bendraturčių tvoromis nuo kelio, šiems atimant teisėto parvykimo (parvažiavimo/parėjimo) namo galimybę, buvo teisėtas veikimas, leidžiamas galiojančių teisės aktų (neįrodė), ir trečia, tik teisiniame-loginiame sąryšyje su tokiu tvorų tvėrimo teisėtumu ar neteisėtumu galėjo būti sprendžiamas trečiasis ieškinio reikalavimas dėl naujos naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismui tokia nesudėtinga užduotis pasirodė per sunki, todėl apeliacinius skundus tik skirtingais argumentais teikia abi bylos šalys. Matininko N. M. plane jokių kelių išvis nėra pavaizduota. Reliatyvus atskirumas dalių A ir B šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame bendrame sklype pagal teisinį reguliavimą neprilygsta dviem savarankiškiems sklypams, kuriais jų savininkai yra visiškai laisvi disponuoti savo nuožiūra. Teisėtų lūkesčių atsakovės teisių pirmtakai (jos tėvai) turėti negalėjo dėl to, kad vienodai nemalonių bendraturčiams suvaržymų prigimtis kyla iš bendrosios dalinės nuosavybės teisinio režimo. Toks bendras įvažiavimas jau 2020 m. rugpjūtį buvo numatytas (duomenys neskelbtini), dvibučio namo statybos projekte. Apeliantės siekis suabsoliutinti N. M. 2020-12-22 naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą atsietai nuo teisinio konteksto įrodinėjant jį vieną esant sklypo naudojimosi tvarkos pagrindu, atsiremia į abi ginčo šalis vienodai saistančią teisinę realybę - visam sklypui galiojančią vieną daiktinę kelio servituto teisę.
37. N. M. planas yra šalims vienodai privalomas. Dalis bendrame sklype nustatęs planas nereiškia dviejų atskirų sklypų įteisinimo plano, o kelio servitutą tinkamam naudojimuisi sklypu nustačiusiuose vietos savivaldos aktuose ir dvibučio namo statybos projekte aiškiai nurodyta, kad servitutinė teritorija sklype negali būti užtveriama. Atsakovės supratimu, atitvėrimas bendraturčių tvoromis nuo kelio, nors šie turi teisėtą pagrindą naudotis NTR įregistruoto kelio servituto teise, ir privertimas ieškovų jau beveik pusantrų metų pėsčiomis vaikščioti namo per svetimus gretutinius sklypus ar iš dešinės esantį tik kitiems sklypams tarnaujantį servitutinį kelią apsunkinant svetimų nekilnojamųjų daiktų savininkus yra nesvarbi priežastis. Ieškovai 2022 m. vasarą procese ruošėsi įrodinėti, kad gretutinių sklypų eilės iš pačių sklypų suformuotas kelias yra tarnaujantis tik tiems viešpataujantiems sklypams, iš kurių jis suformuotas. Bet kokios atsakovės nuorodos į fotonuotraukose matomą šalių valdomo sklypo dešinėje esantį kelią neįrodo išvis jokių daiktinių teisių dėl įrodymų leistinumo kriterijaus. Ieškovai, turintys galiojančią kelio servituto daiktinę teisę, sandoriu įgytą iš ankstesnių daikto savininkų ir vienodai galiojančią tiek jiems, tiek atsakovei, niekaip neprivalo ieškotis ar įrenginėti kitų įvažiavimų, patirdami papildomas išlaidas tik todėl, kad atsakovė nesuvokia kokia naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu sklypu tvarka yra perimta iš buvusių daikto savininkų. Ieškovai tik dėl atsakovės savavaldžiavimo ilgiau kaip metus yra priversti neteisėtai naudotis svetimais nekilnojamaisiais daiktais patekimui į savąją sklypo dalį.
Šalies argumentai
38. Ieškovai A. S. ir V. S. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. papildomo sprendimo, kuriuo prašo papildomą sprendimą panaikinti. Nurodo, kad teismas 2023 m. balandžio 18 d. pagrindiniame sprendime deklaravęs ieškovų patikslinto (trijų reikalavimų) ieškinio tenkinimą iš dalies, realiai atmetė visus tris ieškovų reikalavimus ir tenkino vieną atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl alternatyvios naudojimosi tvarkos nustatymo. Konstatavimas skundžiamo sprendimo 11 punkte, kad ieškinys tenkintas iš dalies, laikant, kad abejų šalių reikalavimai tenkinti po 50 proc., neatitinka abiejų šalių apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo pagrindinio 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo realybės. Nėra jokio kito įtikinamo loginio paaiškinimo, kodėl netinkama proceso šalimi esantys asmenys, užuot tiesiog apie tai pranešę teismui, renkasi patirti netinkamo asmens, nesančio procesiniu subjektu (reiškia netinkamo atstovavimo) 250 eurų išlaidas ir dar mokėti 47 eurus žyminio mokesčio už realiai ne jiems adresuotos teismo nutarties ginčijimą atskiruoju skundu. Tik netinkamų atsakovų nesąžiningas elgesys lėmė jų patyrimą 250 eurų išlaidų už jų neprivalėto atskirojo skundo surašymą.
Atsiliepimas
39. Atsakovė A. Č. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apeliantų ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo (pakeitimo) tenkino iš dalies, atsakovės alternatyvųjį reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo tenkino, todėl proporcingai patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai apeliantams ir atsakovei turėtų būti priteista po ¼ visų bylinėjimosi išlaidų dalis. Pirmosios instancijos teismas apelianto reikalavimus įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus ir uždrausti atsakovei atlikti veiksmus atmetė, o atsakovės alternatyvųjį priešieškinio reikalavimą įpareigoti ieškovus atlikti veiksmus tenkino visiškai. Pradinių atsakovų A. Z. ir E. Z. procesinis ir materialinis elgesys buvo tinkamas, jie nepaslėpė, nesunaikino, nepakeitė ir kitaip nemodifikavo jokių duomenų, nesielgė kitaip netinkamai, dėl ko apeliantai nebūtų galėję iš karto ieškinį pareikšti tinkamai šaliai – atsakovei. Netinkama šalis, šiuo atveju pradiniai atsakovai A. Z. ir E. Z., negalėjo patys pasikeisti į tinkamą atsakovą – atsakovę, kadangi atsakovo pakeitimas priklauso nuo ieškovo pozicijos – CPK 45 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Pradinių atsakovų atstovas prašymą dėl prieigos prie bylos elektroninės kortelės, prie kurio buvo pridėtas NTR išrašas, kuriame nurodyta, kad buto 1 ir 555/1121 žemės sklypo dalių savininkė yra atsakovė, buvo pateiktas 2022 m. gegužės 27 d., tačiau apeliantai į tai nereagavo. Apeliaciniame skunde neatskleidžiama, kokią įtaką papildomo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui turi aplinkybė, kad papildomas sprendimas priimtas 2023 m. gegužės 24 d., o ne kurią kitą dieną.
Šalies argumentai
40. Atsakovė A. Č. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. papildomo sprendimo, kuriuo prašo dalyje, kurioje teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp ieškovų ir atsakovės pakeisti: toje dalyje ieškovams iš atsakovės priteisti 903,25 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis priteisti 2 741,63 Eur bylinėjimosi išlaidų; atlikti priešpriešinių mokėjimų įskaitymą ir atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis priteisti 1 838,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, po 919,19 Eur iš kiekvieno ieškovo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų santykį bei dėl to neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 3 613,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, apeliantė prašė priteisti 3 55,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendime skirtingai išsprendė materialinius ieškovų ir apeliantės reikalavimus jų tenkinimo apimties kontekste. Šalys reiškė po kelis savarankiškus neturtinius ieškinio ir priešieškinio materialinius teisinius reikalavimus, kuriais buvo prašoma (ieškovų) arba alternatyviai prašoma (apeliantės) ne tik pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, bet ir įpareigoti kitą šalį atlikti veiksmus arba uždrausti atlikti veiksmus. Visi ieškovų reikšti trys ieškinio reikalavimai buvo suformuluoti kaip savarankiški ieškinio reikalavimai, kiekvienas iš kurių apmokėtas atskiru žyminiu mokesčiu. Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo (pakeitimo) tenkino iš dalies, apeliantės alternatyvųjį reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo tenkino, todėl proporcingai patenkintiems ieškinio ir priešieškinio reikalavimams ieškovams ir apeliantei turėjo būti priteista po ¼ visų bylinėjimosi išlaidų dalį. Pirmosios instancijos teismas ieškovų reikalavimus įpareigoti apeliantę atlikti veiksmus ir uždrausti apeliantei atlikti veiksmus atmetė visa apimtimi, o apeliantės alternatyvųjį priešieškinio reikalavimą įpareigoti ieškovus atlikti veiksmus tenkino visiškai. Atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje byla buvo išspręsta apeliantės naudai, atsižvelgiant į atmestus ieškinio reikalavimus ir patenkintus priešieškinio reikalavimus, ieškovams šioje dalyje bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o apeliantei turėjo būti priteistos 2/4 visų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų dalys. Viso ieškovams turėjo būti priteista ¼ visų jų turėtų bylinėjimosi išlaidų dalis, o apeliantei turėjo būti priteista ¾ (1/4 + 2/4) visų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų dalis. Ieškovams turėjo būti priteista 903,25 Eur (3613,00 Eur : 4) visų bylinėjimosi išlaidų dalis, apeliantei turėjo būti priteista 2 741,63 Eur (3 655,50 Eur : 4 x 3) visų bylinėjimosi išlaidų dalis. Atlikus priešpriešinių mokėjimų įskaitymą, apeliantei turėjo būti priteista 1 838,38 Eur (2 741,63 Eur - 903,25 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
41. Ieškovai A. S. ir V. S. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovų reikalavimai buvo trys, atsakovės priešieškinio reikalavimai buvo du. Ieškovų apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 24 d. papildomo sprendimo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu paduotas todėl, kad byloje nebuvo nei 2/4 prieš 2/4 patenkintų ar atmestų reikalavimų, nei atitinkamai 50 proc. prieš 50 proc. patenkintų ar atmestų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
42. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
43. Byloje nustatyta, kad ieškovai ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ginčo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir yra ginčo žemės sklype esančio dvibučio gyvenamojo namo savininkai, atsakovės yra 1 butas, ieškovų - 2 butas. Ieškovams priklauso 566/1121 dalis ginčo žemės sklypo, atsakovei – 555/1121 dalis ginčo žemės sklypo. Nustatyta naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka pagal N. M. 2020 m. gruodžio 22 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pagal kurią atsakovė naudojasi žemės sklypo dalimi, N. M. plane pažymėta indeksu A (taškai 1, 2, 3, 6, 1), o ieškovai naudojasi žemės sklypo dalimi, N. M. plane pažymėta indeksu B (taškai 6, 3, 4, 5, 6).
44. Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo/pakeitimo ir su tuo susijusių reikalavimų. Ieškovai siekia, kad būtų patvirtinta UAB „GEOKSIS“ 2022 m. birželio 1 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagal kurią: A. Č. atskirai individualiai naudosis 491 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A (ribos apibrėžtos taškais 4, 10, 12, 11), A. S. ir V. S. atskirai individualiai naudosis 502 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide B (ribos apibrėžtos taškais 1, 2, 8, 9, 10, 12). Atsakovė siekia, kad ieškinys būtų atmestas, tačiau nusprendus, kad yra poreikis nustatyti/keisti naudojimosi tvarką, ją patvirtinti pagal UAB „Geoekspertai“ 2022 m. lapkričio 8 d. „Žemės sklypo naudojimosi ribų planą M:500“, pagal kurį: A. Č. atskirai naudosis 555 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A ir apibrėžta taškais 1, 2, 8, 9, 10, 7, 1; A. S. ir V. S. atskirai naudosis 566 kv. m ploto žemės sklypo dalis, plane pažymėta raide B ir apibrėžta taškais 2, 3, 4, 5, 6, 7, 10, 9, 8, 2.
45. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tada, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Sprendžiant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo klausimą turi būti siekiama interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje. Teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinti nesutarimo priežastis, įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; kt.).
46. Apeliantė A. Č. apeliaciniame skunde nurodo, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nustatyta galiojančiomis notarų patvirtintomis sutartimis ir išviešinta viešame Nekilnojamojo turto registre, kadangi ieškovai ieškinio, kuriame būtų pareikštas reikalavimas pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, nereiškė, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo ex officio keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Bylos duomenys patvirtina, kad A. S. ir V. S. 2021 m. birželio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš L. P. bei A. P. įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 566/1121 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 2.3 papunktyje, be kita ko, nurodytas juridinis faktas – žemės sklypui įregistruota nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, kurios pagrindas – 2021 m. sausio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartis. 2021 m. birželio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties 6.1. papunktyje numatyta, kad Vilniaus m. 31-ame notaro biure 2021 m. sausio 14 d. buvo nustatyta naudojimosi tvarka, kurios nuostatos yra perkeliamos į šią sutartį ir galios visa apimtimi pirkėjams (ieškovams). Minėtos sutarties 6.3 papunkčio nuostatose įtvirtinta ieškovams galiojanti naudojimosi žemės sklypo dalimi tvarka pagal N. M. planą. Teismas nesutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su poreikiu keisti esamą naudojimosi žemės sklypu tvarką, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai siekia, kad naudojimosi tvarka būtų pakeista pagal jų pateiktą UAB „GEOKSIS“ 2022 m. birželio 1 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Tai, kad formuluodami ieškinio reikalavimus ieškovai nurodė, kad prašo patvirtinti jų nurodomą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, o ne pakeisti esamą tvarką jų siūloma tvarka nereiškia, kad ieškovai nesiekia galiojančios tvarkos pakeisti. Iš ieškovų ieškinio reikalavimų yra akivaizdu, kad ieškovų siekis yra, kad būtų patvirtinta jų nurodyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas šį klausimą sprendė ir nustatė naują naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką pagrįstai. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovų ir atsakovės tarpusavio santykiai yra konfliktiški. Ieškovai nurodo, kad atsakovė pastatė tvorą ir taip apribojo jų teisę patekti į jiems priklausantį žemės sklypą, jie nurodė, kad į savo sklypą šiuo metu patenka per gretimus sklypus arba kopdami šlaitu. Atsižvelgęs į šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad byloje egzistuoja pagrindas pakeisti šiuo metu galiojančią pagal N. M. planą nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, kadangi ši tvarka yra ydinga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši tvarka nesprendžia kaimynų tarpusavio konfliktų, o juos tik didina, šalys negali pilnavertiškai naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais, atsakovė nurodo, kad turi poreikį užsitverti savo žemės sklypo dalį tvora dėl jos ir jos nepilnamečio vaiko saugumo, ieškovai nori turėti galimybę vaikščioti žemės sklypu per atsakovės namo pusėje esantį žemės sklypą.
47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019). Taigi, naujai nustatoma naudojimosi žemės sklypu tvarka šiuo atveju turi būti patogi ir racionali tiek ieškovams, tiek atsakovei, nekelti, arba kelti kuo mažiau prielaidų tarpusavio konfliktams kilti.
48. Ieškovai siekia, kad naudojimosi tvarka būtų nustatyta pagal jų pateiktą UAB „Geoksis“ 2022 m. birželio 1 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, pagal kurį atsakovė individualiai naudotųsi 491 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A, ribos apibrėžtos taškais 4, 10, 12, 11, o ieškovai individualiai naudotųsi 502 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta raide B, ribos apibrėžtos taškais 1, 2, 8, 9, 10, 12, pagal šį planą bendraturčiai bendrai naudotų sklypo dalį, pažymėtą raide C, ribos apibrėžtos taškais 3, 8, 9, 11. Bendrai naudotino sklypo plotas – 128 kv. m. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime darė pagrįstą išvadą, kad nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovų siūlomą variantą, būtų paliktas nemažas plotas bendro naudojimo žemės (C dalis), kas gali sudaryti prielaidas kilti konfliktams ir ateityje bendraturčiams naudojantis bendrai šia žemės sklypo dalimi. Atsakovė nurodė, kad jos lūkestis yra toks, kad nebūtų jokių bendro naudojimo žemės sklypo dalių, o šalių atskirai naudojamas žemės sklypo dalis skirtų tvoros, kurios jeigu ir neapsaugos nuo fonetinės taršos, tačiau apsaugos nuo vizualinės - mechaninės taršos ar šią taršą sumažins, o toks atsakovės noras yra pateisinamas atsižvelgiant į įtemptus kaimynų tarpusavio santykius. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad žemės sklypo dalimi, UAB „Geoksis“ plane pažymėta indeksu „C“, esančia ties apeliantams priklausančia žemės sklypo B dalimi, išimtinai naudotųsi apeliantai, t. y. faktiškai tai būtų ne bendro naudojimo, bet apeliantų atskirai naudojama žemės sklypo dalis, kas pažeistų atsakovės interesus. Taip pat svarbu pažymėti, kad pagal ieškovų pateiktą planą, plano dalyje pažymėtoje raide „C“, atsakovė negalėtų parkuoti savo automobilių, nes ji turėtų palikti vietą atsakovų transporto priemonėms pravažiuoti, automobilius turėtų teisę parkuoti tik apeliantai, kas taip pat pažeistų atsakovės interesus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovė nurodė, jog nenori, kad po jos langais važinėtų sunkiasvoriai automobiliai, vaikščiotų pašaliniai asmenys, o nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovų siūlomą variantą, galimai taip ir nutiktų, kadangi iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad ginčo sklype yra užfiksuoti sunkiasvoriai automobiliai, kiemas išvažinėtas, atsakovė nurodė, kad ieškovų adresu yra registruota UAB „Amberfina“, kurios vadovu yra ieškovas, kuri verčiasi krovininių kelių transporto ir perkraustymo veikla; krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla; krovinių tvarkymu; transportui būdingų paslaugų veikla ir kt. Patvirtinus naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovų siūlomą, bendra bendraturčių žemės dalis (pravažiavimas) būtų vos keli metrai nuo atsakovės buto. Taigi, šios aplinkybės leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovų siūloma tvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitiktų atsakovės interesų, atsakovei būtų sukelti nepatogumai, suprastėtų jos gyvenimo kokybė.
49. Atsakovė siekia, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka būtų nustatyta pagal 2022 m. lapkričio 8 d. parengtą UAB „Geoekspertai“ planą, pagal kurį atsakovė A. Č. atskirai naudotųsi 555 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A ir apibrėžta taškais 1, 2, 8, 9, 10, 7, 1, o ieškovai A. S. ir V. S. atskirai naudotųsi 566 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide B ir apibrėžta taškais 2, 3, 4, 5, 6, 7, 10, 9, 8, 2. Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Geoekspertai“ planas labiau atitiktų šalių interesus, kadangi juo yra išlaikomas šalių naudojamų žemės sklypo dalių atskirumo principas, pagal kurį tiek ieškovai, tiek atsakovė atskirai naudotųsi atitinkamomis faktinėmis žemės sklypo dalimis, atitinkančiomis jų idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kas sumažintų tarpusavio nesutarimų kilimo galimybę. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas, teismo vertinimu, yra racionalus, įgyvendinamas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus ir patogiausias abiem bendraturčiams. Ieškovai nors apeliaciniame skunde ir nesutinka su tokia naudojimosi tvarka, tačiau nepateikia konkrečių nesutikimo su ja argumentų.
50. Ieškovai apeliaciniu skundu nesutinka su tuo, kad pirmosios instamcijos teismas atmetė jų ieškinio reikalavimą, kuriuo jie prašė įpareigoti atsakovę pašalinti tvorų dalis, pastatytas ant bendraturčių sklypo bei uždrausti atsakovei šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo pietrytinės ribos, skiriančios nuo gretutinio sklypo (duomenys neskelbtini)., tverti tvoras, parkuoti automobilį ar kitomis kliūtimis varžyti ieškovų teisę ir trukdyti ieškovams praeiti, pravažiuoti ar parkuoti du ieškovų automobilius prie dvibučio namo 2 buto, nustatant atsakovei 3 000,00 Eur baudą ieškovų naudai už tokio teismo įpareigojimo pažeidimą. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pirmosi negatorinio ieškinio sąlyga yra įrodyta. Dėl antrosios sąlygos teismas sprendė, kad byloje nėra ginčo, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso tiek ieškovams, tiek atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise, o naudojimosi žemės sklypu tvarka šiuo metu yra nustatyta pagal N. M. planą, kuris šiuo metu galioja (neįsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria naudojimosi tvarka būtų pakeista), ir pagal kurį atsakovė turėjo teisę statyti tvorą, kas reiškia, jog ji įgyvendino savo nuosavybės teises nepažeisdama N. M. plane nustatytos tvarkos. Apeliantai apeliaciniame skunde nepateikia argumentų, paneigiančių tokias išvadas.
51. Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovės reikalavimus, kuriais jis prašė nuspręsti, kad ieškovai privalo per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo jėgomis ir sąskaita perkelti apie 18,52 m. ilgio tvoros dalį, vartus su elektrine pavara ir įėjimo vartelius, perkelti / užtverti tvoros dalį bei nustatyti, kad ieškovams to nepadarius per nustatytą terminą, atsakovė turės teisę šiuos veiksmus atlikti savo jėgomis ir sąskaita, išieškant išlaidas iš ieškovų. Teisėjų kolegija pritaria šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms, kadangi nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2022 m. lapkričio 8 d. UAB „Geoekspertai“ žemės sklypo naudojimosi planą, tokie atsakovės ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, apeliantai apeliaciniame skunde vėl gi nepateikia tokias išvadas paneigiančių argumentų.
52. Apeliantai A. S. ir V. S. apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. papildomą sprendimą, kuriuo teismas nusprendė atsakovės prašymą tenkinti iš dalies, priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovei 21,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo priteisiant po 10,62 Eur; priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis E. Z. 297 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo priteisiant po 148,50 Eur. Apeliantai nurodo, kad teismas, deklaravęs ieškovų patikslinto ieškinio tenkinimą iš dalies, realiai atmetė visus tris ieškovų reikalavimus ir tenkino vieną atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl alternatyvios naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad abiejų šalių reikalavimai buvo patenkinti po 50 proc. Apeliantė A. Č. prašo pakeisti papildomą sprendimą dalyje ir atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis priteisti 1 838,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, po 919,19 Eur iš kiekvieno ieškovo. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Prie bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
53. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys tenkintas iš dalies (naudojimosi tvarka buvo pakeista), bei tenkinti alternatyvūs priešieškinio reikalavimai, todėl laikė, kad abiejų šalių reikalavimai tenkinti po 50 proc. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Ieškovų ieškinio reikalavimai tenkinti 25 proc. (iš dalies (pusiau) tenkintas reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, abu negatoriniai reikalavimai netenkinti). Atsakovės priešieškinio reikalavimai tenkinti, kas leidžia daryti išvadą, kad laikant, jog ieškovų ieškinio reikalavimai yra tenkinti 25 procentais, laikytina, kad atsakovės priešieškinio reikalavimai tenkinti 75 proc. Nustačius, kad ieškovai šioje byloje iš viso patyrė 3 613 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, o atsakovė patyrė 3 655,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, yra pagrindas ieškovams iš atsakovės priteisti 903,25 Eur (3 613 Eur x 25 proc.). Atsakovei turi būti priteista 2 741,63 Eur (3 655,50 Eur x 75 proc.). Atlikus įskaitymą, atsakovei iš ieškovų priteistina 1 838,38 Eur (2741,63 - 903,25). Tokiu būdu yra pagrindas šioje dalyje pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. papildomą sprendimą, priteisiant atsakovei iš ieškovų 1 838,38 Eur.
54. Apeliantai A. S. ir V. S. taip pat nesutinka su papildomo sprendimo dalimi, kuria iš jų priteista po 148,50 Eur E. Z. naudai. Apeliantų teigimu, netinkamų atsakovų nesąžiningas elgesys lėmė jų 250 Eur išlaidų patyrimą už jų neprivalėto atskirojo skundo surašymą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai iš pradžių nepagrįstai pareiškė ieškinį A. Z. ir E. Z., kurie vėliau, bylos eigoje, buvo pakeisti į tinkamą atsakovę A. Č.. E. Z. byloje patyrė 297 Eur bylinėjimosi išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį bei teisinę pagalbą. Kaip pagrįstai byloje sprendė pirmosios instancijos teismas, šias išlaidas E. Z. patyrė dėl ieškovų kaltės, t. y. ieškovams nepagrįstai atsakovais įtraukus E. Z. bei A. Z., kas sudarė pagrindą tenkinti jų prašymą.
55. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
56. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog atsakovų apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo nėra pagrindo. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. papildomas sprendimas keičiamas dalyje, kurioje teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp ieškovų A. S. ir V. S. ir atsakovės A. Č..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovų A. S. ir V. S. ir atsakovės A. Č. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo ir ieškovų A. S. ir V. S. apeliacinį skundą dėl 2023 m. gegužės 25 d. papildomo sprendimo atmesti.
Atsakovės A. Č. apeliacinį skundą dėl 2023 m. gegužės 25 d. papildomo sprendimo tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. papildomą sprendimą pakeisti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. papildomo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš ieškovų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis atsakovei A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 838,38 Eur (vieną tūkstantį eurų aštuonis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo priteisiant po 919,19 Eur (devynis šimtus devyniolika eurų 19 ct).
Priteisti iš ieškovų A. S. ir V. S. lygiomis dalimis E. Z., gim. 1965 m. rugsėjo 12 d., 297,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo priteisiant po 148,50 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 50 ct)“.