Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės ir Lino Šiukštos,

nuteistajam D. B. ir jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro Rolando Jurkevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam skirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda ir jam skirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė ir 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda.

M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam skirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 194 MGL (9 700 Eur) dydžio bauda ir jam skirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė ir 194 MGL (9 700 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. B. ir M. B. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdami kartu neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių), turėdami tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: D. B. ir M. B., veikdami kartu, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, ne mažiau nei 12658,67 g narkotinės medžiagos kanapių (antžemines dalis) laikė D. B. išsinuomotame bute, adresu: (duomenys neskelbtini), po ko 2022 m. gegužės 12 d. labai didelį kiekį 2899,12 g narkotinės medžiagos kanapių (antžemines dalis) paruošė neteisėtam gabenimui, sudėjo į maišą ir nunešus į automobilį ,,AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ketino gabenti link Vilniaus m., tačiau pastebėję policijos pareigūnus bandė pasišalinti iš (duomenys neskelbtini), kur netrukus įvažiavus į akligatvį buvo sulaikyti policijos pareigūnų ir apie 18.20 val. kratos metu automobilyje šias narkotines medžiagas pareigūnai rado ir paėmė, o likusią dalį 9759,55 g narkotinės medžiagos kanapių (antžemines dalis) laikė bute (duomenys neskelbtini), kol 2022 m. gegužės 12 d. apie 22.40 val. policijos pareigūnai kratos metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras Rolandas Jurkevičius apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendį ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistiesiems D. B. ir M. B. taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą D. B. paskirti 11 metų laisvės atėmimo bausmę ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, prie paskirtos bausmės pridėti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirtą 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą. M. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirti 11 metų laisvės atėmimo bausmę ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, prie paskirtos bausmės pridėti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 194 MGL (9 700 Eur) dydžio baudą. Konfiskuoti D. B. priklausančius 3 000 Eur, rastus ir paimtus kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei 4 000 Eur kaip gautus iš nusikalstamos veikos. Konfiskuoti M. B. priklausančius 244,63 Eur, rastus ir paimtus jo asmens kratos metu, bei 4 000 Eur kaip gautus iš nusikalstamos veikos. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau nurodomais argumentais:

2.1. Prokuroras cituoja skundžiamą nuosprendį bei kasacinio teismo praktiką ir nurodo, kad atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su nuteistųjų D. B. ir M. B. asmenybėmis bei jų padaryta nusikalstama veika, šioje byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis vadovaujantis būtų galima daryti pagrįstą išvadą apie nuteistųjų mažesnį asmenybės ir jų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, dėl ko būtų pagrįstas pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

2.2. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistieji yra ne kartą bausti administracine tvarka, teisti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. M. B. teistas Lietuvoje tris kartus už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, taip pat teistas Austrijoje. D. B. taip pat teistas Austrijoje bei Lietuvoje už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Nuteistieji ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių nėra atlikę. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą ir teigti, jog nuteistųjų padaryta nusikalstama veika yra neatsitiktinio pobūdžio, nutiestieji sistemingai nesilaiko teisės aktų reikalavimų, visuomenėje pripažintų moralės ir etikos normų, savo elgesio ne tik nekeičia teigiama linkme, tačiau ir toliau daro nusikalstamas veikas, nepriklausomai nuo to, kokios rūšies bausmė jiems yra paskiriama, daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Vien ta aplinkybė, jog nuteistieji anksčiau neteisti už nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų disponavimu, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog jų asmenybės pavojingumas yra mažesnis. Nuteistieji nedirba, byloje nėra jokių duomenų apie jų turimas ar turėtas legalias pajamas, kas taip pat leidžia daryti išvadą, jog jų pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra pajamos, gaunamos iš nusikalstamų veikų darymo.

2.3. Nuteistieji padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupėje, esant recidyvui ir šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo pripažintos nuteistųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, kas taip pat lemia didesnį nusikalstamos veikos bei nuteistųjų asmenybės pavojingumą. Taip pat priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, tai, kad narkotinės medžiagos nepateko į apyvartą ir nesukėlė realios žalos gyvybei ir sveikatai, yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklos rezultatas, o ne nuteistųjų valia. Be to, atsakomybei pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kilti platinimas nėra būtinas, todėl vien tai, kad įstatymų leidėjas tokią veiką apibrėžė kaip nusikaltimą ir ją uždraudė, rodo, kad ji yra pavojinga ir kelia realią grėsmę. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas veikas, susijusias su narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu, jų nediferencijavo pagal pavojingumą, daromą žalą sveikatai ar rūšį, dėl to narkotinių medžiagų rūšis nėra pagrindas veiką, dėl kurios nuteisti D. B. ir M. B., vertinti kaip mažesnio pavojingumo.

2.4. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje skiriant bausmę nurodytos bylos (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-227-318/2019, kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312-222/2019, Nr. 2K-316-788/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-482-483/2015, Nr. 1A-382-1076/2018) nėra analogiškos nagrinėjamai bylai, nes skiriasi tiek faktinės, tiek nuteistuosius charakterizuojančios aplinkybės (kitos rūšies narkotinė medžiaga-kanapių derva, metamfetaminas, nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, šeiminė padėtis ir kt.), todėl nurodytos bylos ir jose priimti sprendimai negali būti laikomi precedentais šioje byloje ir jomis vadovaujamasi.

2.6. Vertinant aplinkybes dėl M. B. asmens kratos metu rastų 244,63 Eur paminėtina, kad nuteistasis neneigė, jog jam brolis D. B. duodavo pinigų, todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat darytina pagrįsta išvada, jog šie pinigai galėjo būti gauti neteisėtai, iš nusikalstamos veikos. Vertinant aplinkybes, susijusias su 8 000 Eur, iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis D. B. disponuodavo pakankamai nemažomis pinigų sumomis (kratos metu rasti 3 000 Eur, 1 000 Eur paskolinta broliui M. B., duoti pinigai kurui), be to D. B. parodė, jog narkotines medžiagas su broliu M. B. vežė ir į kitus Lietuvos miestus, Klaipėdą ir dalį jų išplatino. Taigi, šios aplinkybės pagrįstai leidžia teigti, jog nuteistasis D. B. galėjo gauti 8 000 Eur už narkotines medžiagas.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nenurodytų apeliaciniame skunde, tačiau turėjusių neigiamos įtakos nuteistiesiems, tai yra suvaržiusių įstatymo garantuotas jų teises ar sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, ginčijamo nuosprendžio, apeliacinio skundo ir proceso dalyvių argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje išdėstė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, kurias tinkamai kvalifikavo. Apygardos teismas taip pat teisingai išsprendė turto konfiskavimo klausimą. Visgi spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas nepakankamai įvertino nuteistuosius charakterizuojančias aplinkybes ir sumenkino jų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Dėl to nepagrįstai bausmės už padarytą nusikalstamą veiką buvo skirtos taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

5. Prokuroro teigimu, nagrinėjamoje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie mažesnį nuteistųjų asmenybių ir jų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistuosius charakterizuojančias ir padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste, nesutikti su prokuroro apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo.

6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnyje arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-19-1073/2021 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina, kad ir minimali, sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-19-1073/2021 ir kt.).

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, visų pirma pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė ir įvertino aplinkybes, apibūdinančias nuteistųjų asmenybes, jų pavojingumą. Šie duomenys yra dalis aplinkybių visumos, lemiančios apsisprendimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, ne mažiau svarbi, nei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo vertinimas. Iš bylos duomenų matyti, kad M. B. nors ir yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini)), tačiau būdamas pilnametis jau yra teistas 4 kartus (t. 4, b. l. 2–23). 2016 m. birželio 21 d. Austrijos teismo nuosprendžiu jis nuteistas už vagystę, sietiną su smurtu ir ginklais. Jam skirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios realus atlikimas baigtas 2018 m. kovo 26 d., skyrus lygtinį paleidimą. Po paleidimo jau 2018 m. liepos 8 d. nuteistasis buvo sulaikytas Lietuvoje kaip įtariamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo (t. 3, b. l. 51–55), už kurią 2018 m. spalio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams su įpareigojimais. Dar iki šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo nuteistasis 2018 m. liepos – spalio mėn. padarė naujas nusikalstamas veikas, už kurias 2020 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 187 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 2 metams su įpareigojimais. Nuteistajam vengiant atlikti skirtą bausmę, jam papildomai skirta intensyvi priežiūra. Ją vykdant, 2021 m. liepos 21 d. padaryta nauja nusikalstama veika, už kurią M. B. nuteistas 2021 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, jam skirta 194 MGL (9 700 Eur) dydžio bauda (t. 4, b. l. 2–9). Ji nesumokėta. Šių duomenų pagrindu nors ir sutiktina, kad M. B. anksčiau nebuvo teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinėmis medžiagomis, tačiau pasikartojantis jo nusikalstamas elgesys net neatlikus pirmiau paskirtos bausmės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamos veikos nebuvo atsitiktinės. Nuteistasis sistemingai nesilaiko teisės aktų reikalavimų, savo elgesio nekeičia, nusikaltimai sunkėja, tad jam skirtos pakankamai švelnios bausmės savo prevencinių tikslų nepasiekia. Šią išvadą sustiprina ir nuteistojo padarytų administracinių nusižengimų kiekis. Laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 8 d. iki 2022 m. gegužės 12 d. jis padarė 40 administracinių nusižengimų, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, iš esmės visi nusižengimai padaryti dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų – automobilio vairavimo neturint teisės vairuoti, greičio viršijimo, nedrausto automobilio vairavimo (t. 4, b. l. 24–57). Be to, nuteistasis M. B. paskutinį kartą dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 13 d., užimtumo tarnyboje nebuvo registruotas (t. 4, b. l. 59, 61), tad jis neieško legalių būdų gauti lėšų pragyvenimui, savo turtinę gerovę siekia užsitikrinti neteisėtais būdais.

8. Nuteistasis D. B. irgi yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini)), tačiau taip pat yra teistas (t. 5, b. l. 62–64). 2016 m. birželio 25 d. Austrijos teismo nuosprendžiu jis nuteistas už vagystę, sietiną su smurtu ir ginklais, jam skirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atlikęs skirtą bausmę ir grįžęs į Lietuvą, jis jau 2020 m. lapkričio 15 d. padarė naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, už kurią nuteistas 2021 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda. Ji nesumokėta. 2022 m. gegužės 12 d. jis jau buvo sulaikytas dėl ginčijamu nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos padarymo. Taip pat nuteistasis nuo grįžimo į Lietuvą 2020 m. buvo 16 kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų (automobilio vairavimo neturint tam teisės, neapdrausto automobilio vairavimo), taip pat karantino apribojimų pažeidimų, nesumokėjimo už taksi paslaugas. Informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 5, b. l. 67–80). Taigi, D. B. taip pat anksčiau nebuvo teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinėmis medžiagomis, visgi ir jis savo sistemingo, priešingo teisei elgesio nekeičia, jo nusikaltimai sunkėja, jam skiriamos bausmės prevencinių tikslų nepasiekia. D. B. niekur nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruotas, tad, kaip ir M. B., legalių būdų gauti lėšų pragyvenimui jis neieško, savo turtinę gerovę siekia užsitikrinti neteisėtais būdais.

9. Aptarti duomenys leidžia nuteistųjų M. ir D. B. asmenybes vertinti neigiamai, jie yra pavojingi visuomenei. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė nuteistųjų asmenybes vertinantis labiau neigiamai, negu teigiamai, visgi spręsdamas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo į tai tinkamai neatsižvelgė.

10. Teisėjų kolegija nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo atliktu padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo vertinimu. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas aplinkybėmis, mažinančiomis nusikalstamos veikos pavojingumą, nurodė tai, jog nuteistieji laikė augalinės kilmės narkotines medžiagas, jos nepateko į apyvartą, todėl nusikalstami veiksmai neigiamų padarinių kitiems asmenims nesukėlė. Teismas savo apsisprendimą dėl šių aplinkybių vertinimo grindė ir konkrečiais teismų praktikos pavyzdžiais.

11. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatomis teismai yra saistomi savo pačių ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Kaip minėta, apsisprendimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo lemia aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimas. Pirmosios instancijos teismo nurodytuose konkrečiuose teismų praktikos pavyzdžiuose nustatytos aplinkybės nebuvo tokios pačios (kitoks draudžiamos medžiagos kiekis, tikslo platinti nebuvimas, kitokia baudžiamojo proceso trukmė ar nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės), tad jie negali būti precedentu nagrinėjamam atvejui. Juolab, kad, pavyzdžiui, pirmosios instancijos teismo akcentuotos aplinkybės – draudžiamų medžiagų augalinė kilmė, teismų praktikoje yra vertintos ir priešingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-1073/2019 pripažinta, kad narkotinių medžiagų rūšis nėra pagrindas veiką vertinti kaip mažesnio pavojingumo. Nutartyje pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas selektyviai vertino bylos aplinkybes, t. y. išskirtinę reikšmę suteikė narkotinių medžiagų rūšiai, teigdamas, kad kanapės yra augalinės kilmės medžiagos, jos priskiriamos prie narkotinių medžiagų, kurios kelia mažesnį pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, palyginti su tokiomis narkotinėmis medžiagomis kaip heroinas, kokainas ir pan. Tokios teismo išvados prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos politikai, išdėstytai Valstybinėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-1765, tiek ir Lietuvoje taikomam visiškos netolerancijos disponavimui bet kokios rūšies narkotinėmis medžiagomis principui. Be kita ko, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad įstatymų leidėjas konkrečių narkotinių/psichotropinių medžiagų pavojingumą įvertino nustatydamas skirtingas kiekvienos jų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio ribas.

12. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su prokuroro skundo argumentais dėl nusikalstamos veikos vertinimo atsižvelgiant į tai, jog narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos. Kaip teisinga nurodyta prokuroro skunde, šias aplinkybes lėmė tik nuteistuosius sulaikiusių pareigūnų veiksmai, o ne pačių nuteistųjų laisva valia. Ginčijamu nuosprendžiu nustatyta, jog nuteistieji buvo sulaikyti automobilyje, kuriame rasta 2899,12 g narkotinės medžiagos, o namuose rasta ir paimta dar 9759,55 g narkotinės medžiagos. Byloje nėra ginčijama, kad tokį kiekį narkotinės medžiagos nuteistieji laikė tikslu platinti, tačiau to išvengta narkotines medžiagas radus ir paėmus pareigūnams. Taip pat ir kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tai, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos ikiteisminio tyrimo pareigūnų, neduoda visiškai jokio pagrindo vertinti veiką kaip mažiau pavojingą. Jau pats labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas kelia pavojų, kad bent dalis jų bus išplatinta, nes paprastai asmenys tokio didelio kiekio savo reikmėms nelaiko. Ir vien tai, kad įstatymų leidėjas tokią veiką apibrėžė kaip nusikaltimą ir ją uždraudė, rodo, kad ji yra pavojinga ir kelia realią grėsmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122-719/2019). Aptartų aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į tai, jog narkotinės medžiagos buvo laikomos tikslu jas platinti, narkotinių medžiagų kiekis net 5 kartus viršijo nustatytą labai didelio kiekio ribą, nusikalstama veika nutraukta tik dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, nuteistųjų padaryta nusikalstama veika nelaikytina mažiau pavojinga veika, nei įprasta šios rūšies nusikalstamoms veikoms.

13. Aptartų duomenų visuma vertintina atsižvelgus ir į tai, kad D. ir M. B., veikdami tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nusikaltimą, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 260 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 6 dalis). Laikytos narkotinės medžiagos kiekis daugiau kaip 5 kartus viršijo labai didelio kiekio ribą. Byloje pagrįstai buvo nustatytos dvi nuteistųjų baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nusikalstamą veiką padarė būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalis 13 punktas). Nė vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatyta.

14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistuosius charakterizuojančių ir nusikalstamą veiką apibūdinančių aplinkybių visumą, nepagrįstai padarė išvadą, kad šiuo atveju BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, tad nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl nutinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Ginčijamame nuosprendyje nurodytos ir šiame teismo procesiniame sprendime aptartos aplinkybės nagrinėjamu atveju nors ir nerodo mažesnio nuteistųjų asmenybių ar padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, tačiau teisėjų kolegijos vertintinos kaip pagrindas nuteistiesiems skirti mažesnę, nei prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmę. Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistųjų asmenybes ir neprieštaraus teisingumo principui ir bausmės paskirčiai.

15. Ginčijamu nuosprendžiu nuteistiesiems pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, visiško sudėjimo būdu subendrinta su ankstesniais teismų procesiniais sprendimais jiems paskirtomis bausmėmis. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas pakeisti bausmių bendrinimo būdą, todėl priimamu nuosprendžiu nuteistiesiems pagal BK 260 straipsnio 3 dalį skirtina bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinama su jiems ankstesniais teismų sprendimais paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis.

Dėl turto konfiskavimo

16. Apeliaciniame skunde prokuroras taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nekonfiskuoti piniginių sumų, o būtent kratos bute metu rastų ir paimtų 3 000 Eur, M. B. asmens kratos metu rastų ir paimtų 244,63 Eur ir 8 000 Eur. Prokuroro teigimu, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad šios sumos yra gautos iš nusikalstamų veikų, todėl turi būti konfiskuotos pagal BK 72 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija su prokuroro argumentais nesutinka.

17. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalyje – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas numato pareigą konfiskuoti turtą, gautą iš byloje konstatuotos konkrečios nusikalstamos veikos, o ne gautą nusikalstamu būdu apskritai (tai yra viena iš išplėstinio turto konfiskavimo taikymo sąlygų). Be to, kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (taip pat ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai) bei jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. BPK nenustatyta specialių, būtent turto konfiskavimui taikomų įrodinėjimo būdų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210-942/2015, Nr. 2K-7-304-976/2016). Nusikalstamos turtinės naudos gavimą patvirtinantys įrodymai turi būti gauti įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nuosprendyje tinkamai įvertinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-1073/2018).

18. Ginčijamame nuosprendyje aplinkybės, susijusios su prokuroro nurodyto turto (piniginių sumų) konfiskavimu, jų sąsaja su padaryta nusikalstama veika nenagrinėtos ir plačiau neaptartos konstatavus, kad nuteistieji nėra kaltinami tuo, kad nurodytas sumas gavo iš nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegija sutinka, jog prokuroro prašomos konfiskuoti sumos peržengia nuteistiesiems pareikšto kaltinimo ribas. Kaltinimas nuteistiesiems pareikštas tik dėl konkretaus kiekio narkotinių medžiagų laikymo turint tikslą platinti. Šiuo atveju inkriminuotų faktinių aplinkybių papildymas ar pakeitimas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytu draudimu peržengti apeliacinio skundo ribas pabloginant nuteistųjų padėtį labiau, nei to prašoma, nėra galimas.

19. Prokuroras skunde taip pat aptarė duomenis, kuriais grindžia savo reikalavimą. Nuteistasis D. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad už paskutinę narkotinių medžiagų siuntą iš J. B. jis yra gavęs 8 000 Eur, kuriuos pasidalino su M. B.. Vėliau jis tai paneigė tvirtindamas, kad viską išsigalvojo. Dėl 3 000 Eur jis yra nurodęs, kad gavo juos už vidaus apdailos darbus, vėliau šių parodymų atsisakė, po to tvirtino pinigus gavęs už nelegalų darbą statybų objekte. Legalaus pinigų gavimo šaltinio nenurodė, tokių duomenų byloje nėra. Nuteistasis M. B. nurodė, kad brolis yra jam paskolinęs 1 000 Eur, jam duodavo pinigų kurui. D. B. buvo nurodęs ir tai, kad yra su broliu važiavęs ir į kitus Lietuvos miestus, Klaipėdą, kur yra dalį narkotinių medžiagų išplatinęs, ketino platinti ir laikytas medžiagas ir taip užsidirbti. Šių duomenų visuma, kaip ir nurodo prokuroras, leidžia daryti prielaidą, kad rastos piniginės lėšos galėjo būti gautos iš nusikalstamos veikos, tačiau ne iš konstatuotos šioje byloje. Byloje nustatyta nuteistųjų nusikalstama veika nėra susijusi su kokios nors naudos iš jos gavimu ar narkotinių medžiagų atlygintinio išplatinimo faktu. Taigi, prokuroro skunde nurodomų nuteistųjų pasipelnymo iš nusikalstamos veikos fakto ir dydžio nustatymas sukuria naują įrodinėjimo kryptį baudžiamojoje byloje, kuri nesutampa su nustatytos nusikalstamos veikos sudėties, t. y. narkotinių medžiagų laikymu dar neįgyvendinus tikslo uždraustas medžiagas platinti, požymiais. Prokuroro prašymas dėl BK 72 straipsnio taikymo pas nuteistuosius rastų piniginių sumų atžvilgiu yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Dėl proceso išlaidų

20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos, teiktos M. B., išlaidų suma yra 203,33 Eur. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme.

21. Byla apeliacine tvarka nagrinėta pagal prokuroro apeliacinį skundą. Gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje buvo inicijuotas apeliacinės instancijos teismo, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, nes pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas buvo būtinas. M. B. šiuo metu laikomas įkalinimo įstaigoje, kur atliks ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Jis niekur nedirba, darbinių pajamų negauna. Į jo asmens kratos metu rastas pinigines lėšas, tai yra 244,63 Eur, ginčijamu nuosprendžiu yra nukreiptas jam skirtas automobilio vertės išieškojimas. Įvertinusi šių nuteistojo turtinę padėtį apibūdinančių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. B. nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistiesiems D. B. ir M. B. paskirtų bausmių pakeisti.

D. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai metų šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai metų šešiems mėnesiams ir 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą.

M. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai metų šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 194 MGL (9 700 Eur) dydžio bauda ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai metų šešiems mėnesiams ir 194 MGL (9 700 Eur) dydžio baudą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš M. B. nepriteisti.