- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- e2S-1005-340/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32741-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei BALTIC MUAYTHAI LEAGUE
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei BALTIC MUAYTHAI LEAGUE dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei BALTIC MUAYTHAI LEAGUE (toliau – UAB BALTIC MUAYTHAI LEAGUE), prašydama priteisti iš atsakovės 248,74 Eur neapmokėtą nuomos mokestį, 12,87 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB BALTIC MUAYTHAI LEAGUE pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Atsakovė atsiliepime pareiškė prašymą įpareigoti ieškovę į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 2 500,00 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Prašymą grindė tuo, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes nepagrįstai reikalauja 144,80 Eur už neprimokėtą nuomos mokestį laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės iki 2016 m. birželio mėnesio pagal 2019 m. birželio 19 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 48176. Nurodė, kad pati ieškovė nuo 2016 m. gegužės mėnesio sumažino nuomos mokestį. Atsakovė yra apmokėjusi visas ieškovės pateiktas PVM sąskaitas–faktūras už patalpų nuomą. Atsakovė mokėjo pačios ieškovės PVM sąskaitose–faktūrose nurodytas sumas. Pažymėjo, kad ieškovė teismui klaidingai nurodo faktines bylos aplinkybes, todėl, anot atsakovės, yra pagrindas išvadai, jog ieškovė nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 31 d. nutartimi atsakovės UAB BALTIC MUAYTHAI LEAGUE prašymą iš dalies tenkino ir įpareigojo ieškovę UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ per septynių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos sumokėti 1 500,00 Eur užstatą į Vilniaus miesto apylinkės teismo specialiąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir pateikti teismui užstato sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.
Šalies argumentai
4. Teismas nustatė, jog ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr.11/11/6, kuria atsakovė įsipareigojo už negyvenamųjų patalpų nuomą mokėti 289,62 Eur, tačiau atsakovė nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. birželio 30 d. už patalpų nuomą pradėjo mokėti mažesnį nuomos mokestį, nei nurodyta sutartyje. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė atsiliepime nurodo, kad nuomos mokesčio sumažinimas buvo žodinis atsakovės ir ieškovės susitarimas. Teismas iš atsakovės pateikto atsiliepimo turinio bei pateiktų įrodymų nustatė, kad ieškovė už patalpų nuomą išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas–faktūras nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2016 m. birželio mėnesio, kurios buvo išrašytos 217,22 Eur sumai. Atsakovė visas PVM sąskaitas–faktūras apmokėjo ir nebuvo susidarę skolos ar delspinigių. Ieškovė dėl netinkamo sutarties vykdymo pretenzijų atsakovei nereiškė. Atsakovė pažymėjo, kad 2016 m. liepos 1 d. nuomos sutartis tarp šalių buvo nutraukta, todėl ieškovės ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad atsakovė vienus metus mokėjo mažesnį nuomos mokestį, nei sulygta sutartimi, neatitinka tikrovės. Nutraukus nuomos sutartį, patalpos perduotos 2016 m. liepos 20 d. tarp šalių sudarytu patalpų priėmimo–perdavimo aktu. Perdavus patalpas ieškovė nereiškė jokių pretenzijų dėl patalpų būklės, nei dėl to, kad yra nuomos mokesčio nepriemoka. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė ieškinyje nepaaiškino aplinkybių dėl sumažinto nuomos mokesčio, nurodomo sąskaitose, tai teismas vertino kaip „nekorektiškų“ sąskaitų išrašymą; kartu su ieškiniu pateikta 2016 m. birželio 1 d. PVM sąskaita–faktūra Nr. 34805 patvirtina atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad ieškovė atsakovei pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą–faktūrą, kurios apmokėjimo suma 217,22 Eur. Analogiška situacija, kai ieškovė kelia reikalavimą dėl įsiskolinimo už nuomos paslaugas priteisimo iš trečiųjų asmenų, grįsdama reikalavimą nekorektiškų sąskaitų išrašymu, yra ir kitose teisminėse bylose, kuriose dalis ieškinių atmesta, kitose bylose ieškiniai atsiimti. Teismas sprendė, jog nustatytų aplinkybių visuma kelia prielaidas dėl galimai nesąžiningo elgesio bei piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Teismas konstatavo, kad ieškovė, nenurodydama ieškinyje visų ginčo išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių, tam tikras aplinkybes sąmoningai nutylėdama, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas, siekdamas užtikrinti, kad taikomo užstato dydis būtų toks, kad neužkirstų šaliai galimybės pasinaudoti teise į teisminę gynybą, atsakovės prašomą nustatyti užstato sumą (2 500,00 Eur) sumažino iki 1 500,00 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Teismas, nutardamas esant tikimybei, jog iškovė gali piktybiškai vengti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, turi remtis duomenimis, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, dėl ko byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti nereikalingas ar perteklines bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju teismas tokių duomenų nenurodė bei nutarties nepagrindė, kaip to reikalauja teisės aktai, todėl tokia nutartis negali būti teisėta bei pagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
6.2. Teismas nurodė, kad ieškovė tariamai ieškinyje nepaaiškino aplinkybių dėl sumažinto nuomos mokesčio, nurodomo sąskaitose, todėl tai vertina kaip „nekorektiškų“ sąskaitų išrašymą. Ieškovė pažymi, jog parengiamojo posėdžio metu, įvykusio 2020 m. sausio 30 d. 14:00 val., ieškovės atstovė aiškiai išdėstė ieškovės poziciją, jog situacija dėl sumažinto nuomos mokesčio buvo pastebėta tik po atlikto audito įmonėje. Nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškovė nepagrindė jos nurodytų argumentų, juo labiau, kad pilnas įrodymų tyrimas gali būti atliekamas tik pradėjus bylą nagrinėti iš esmės, ko duotuoju atveju nebuvo, todėl akivaizdu, jog teismas rėmėsi visiškai nepagrįstomis atsakovės prielaidomis, kuriomis atsakovė siekia išvengti sutartinės prievolės vykdymo, todėl padarė neteisingas išvadas, vertindamas ieškovės sąžiningumą.
6.3. Teismas nutartyje taip pat nurodė, jog analogiška situacija, kai ieškovė neva kelia reikalavimą dėl įsiskolinimo už nuomos paslaugas priteisimo iš trečiųjų asmenų, grįsdama reikalavimą nekorektiškų sąskaitų išrašymu, yra ir kitose teisminėse bylose, kuriose dalis ieškinių atmesta, kitose bylose ieškiniai atsiimti. Teismas visiškai neteisingai vertina situaciją, kadangi teismo minimos bylos, kuriose dalyvauja ar dalyvavo ieškovė, yra pasibaigusios įvairiai. Minėti teismo argumentai yra nepagrįsti realiais duomenimis bei neturi pagrindo teisine prasme.
Atsiliepimas
7. Atsakovė UAB BALTIC MUAYTHAI LEAGUE atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
7.1. Atsakovė nesutinka su ieškovės atstovės argumentais, kad dėl Lietuvoje nuo š. m. kovo 16 d. iki gegužės 11 d. galiojusio karantino, ieškovės atstovė, turėdama du mažamečius vaikus, rūpinosi jais, nes jie negalėjo lankyti ugdymo įstaigų, todėl ji negalėjo atlikti darbinių įsipareigojimų klientams. Atsakovei nesuprantamas toks argumentas, jog nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo, t. y. 2020 m. balandžio 16 d., apeliantės atstovė neturėjo galimybės pateikti atskirojo skundo, tačiau galiojus tam pačiam karantino režimui, tai pačiai situacijai, kai vaikai negalėjo lankyti ugdymo įstaigos, praleidus terminą daugiau nei savaitei, jau turėjo galimybę pateikti atskirąjį skundą. Pažymi, jog apeliantės įstatyminis atstovas (jo vadovas), vykdydamas savo procesinę pareigą rūpintis bylos procesu, turėjo galimybę sužinoti apie teismo sprendimą ir nustatytą naują terminą atskirajam skundui pateikti. Taigi turėjo galimybę laiku pateikti atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos byla pradėta būtent pagal apeliantės 2020 m. vasario 27 d. atskirąjį skundą, todėl būtent pati apeliantė (jos atstovė) turėtų rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, kai tuo tarpu apeliantės atstovės elgesys priešingai – pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.
7.2. Teismas tinkamai išnagrinėjo atsakovės atsiliepimą ir kartu su juo pateiktus įrodymus. Abejotina apeliantės dėstoma aplinkybė, kad apeliantei užsiimant būtent nekilnojamojo turto nuoma, prieš nutraukiant visus tarpusavio bendradarbiavimo santykius su nuomininkais – šis nepasitikrintų, ar nuomininkas nėra skolingas. Taip pat abejotina, ar dėl apeliantei teikiančio profesionalias buhalterinės apskaitos paslaugas juridinio asmens, būtų įsivėlusi tokia klaida.
7.3. Atsakovė kartu su atsiliepimu pateikė, atsiliepimo pateikimo metu aktualias bylas, kuriose ieškovė yra ta pati UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Šiose bylose matyti, kad ieškovės šioje byloje keliami reikalavimai yra analogiški, kaip ir pateiktose civilinėse byloje. Visose nurodytose bylose reikalavimas grindžiamas analogiškomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant ir į šioje byloje egzistuojančius įrodymus, neabejotina, kad šalys buvo sudarę žodinį susitarimą dėl nuomos mokesčio pakeitimo ne tik su atsakove, bet ir su kitais nuomininkais, o ieškovės keliamos pretenzijos praėjus beveik trejiems metams – yra piktnaudžiavimas procesu.
7.4. Ieškovė dalyvauja ne vienoje ir ne keliose civilinėse bylose, kas neabejotinai suponuoja ieškovės patiriamas išlaidas teisminiams procesams ir gali apsunkinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovei.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos apeliacinės instancijos teisme.
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, <...> turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės teikiami rašytiniai įrodymai gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, šie įrodymai priimami.
Dėl ieškovės atskirojo skundo.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
10. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB BALTIC MUAYTHAI LEAGUE, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 248,74 Eur neapmokėtą nuomos mokestį, 12,87 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį, be kita ko, prašė įpareigoti ieškovę į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 2 500,00 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 31 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies ir įpareigojo ieškovę UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ per septynių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos sumokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo specialiąją sąskaitą 1 500,00 Eur užstatą galimų atsakovės bylinėjimosi išlaidų šioje byloje užtikrinimui. Ieškovė, nesutikdama su minėta 2020 m. sausio 31 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
11. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovės UAB BALTIC MUAYTHAI LEAGUE prašymas dėl įpareigojimo sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau šia teise, kaip ir visomis kitomis teisėmis, suinteresuotas asmuo turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 95 straipsnis). Kiekvienu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).
13. CPK 95 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą.
14. Teismų praktikoje šiai normai taikyti išskirtos dvi būtinos sąlygos: 1) galimas procesinį dokumentą pateikusio asmens piktnaudžiavimas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir 2) tai, kad šis asmuo, išnagrinėjus bylą iš esmės, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-181-178/2018). Šiuo atveju teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl užstato reikalingumo, taip apsaugant atsakovus nuo nepagrįsto bylinėjimosi, kartu užtikrinant pradėto proceso operatyvumą, koncentruotą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Kadangi CPK 95 straipsnio nuostatos yra taikomos iš esmės nustačius piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ar siekiant piktnaudžiavimui užkirsti kelią, šio straipsnio 3 dalies nuostatos paskirtis yra apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą esant tikimybei, jog asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti arba yra duomenų, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, dėl ko byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502-381/2018, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1366-407/2019).
15. Kasacinis teismas, aiškindamas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia turtinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
16. Analizuojamu atveju atsakovė savo prašymą dėl užstato bylinėjimosi išlaidoms atlyginti nustatymo grindė tuo, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes nepagrįstai reikalauja 144,80 Eur už neprimokėtą nuomos mokestį laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2016 m. birželio mėnesio pagal 2019 m. birželio 19 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 48176, nes pati ieškovė nuo 2016 m. gegužės mėnesio sumažino nuomos mokestį; atsakovė yra apmokėjusi visas ieškovės pateiktas PVM sąskaitas–faktūras už patalpų nuomą. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas minėtą atsakovės prašymą, rėmėsi išimtinai pačios atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais ir atsikirtimais, kuriais atsakovė iš esmės įrodinėja ieškinio nepagrįstumą; teismas su šiais argumentais sutiko bei nustatęs, kad ieškovė ieškinyje nepaaiškino aplinkybių dėl sumažinto nuomos mokesčio, nurodomo sąskaitose, vertino tai kaip „nekorektiškų“ sąskaitų išrašymą, o tuo pačiu sprendė, kad šios aplinkybės kelia prielaidas dėl galimai nesąžiningo elgesio bei piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
17. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės prašymą dėl užstato bylinėjimosi išlaidoms atlyginti nustatymo, tiek ieškinyje, tiek atsiliepime nurodomų argumentų ir aplinkybių pagrįstumą vertino iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog tiek dėl ieškinyje, tiek ir dėl atsiliepime nurodytų aplinkybių pagrįstumo, o tuo pačiu ir dėl ieškinio pagrįstumo, teismas pasisako tik išnagrinėjęs bylą iš esmės galutiniu teismo sprendimu, o ne nagrinėdamas prašymą dėl užstato galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti sumokėjimo. Pažymėtina ir tai, jog šiuo konkrečiu atveju vien tik atsakovės nesutikimas su ieškiniu ir jos procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį) nurodomos aplinkybės ir argumentai, taip pat skundžiamoje nutartyje teismo nurodyta aplinkybė, susijusi su galimai „nekorektiškų“ sąskaitų išrašymu, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti nesąžiningą ieškovės elgesį bei piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek atsakovės atsiliepime nurodyti atsikirtimai, tiek pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai, susiję su ieškovės inicijuotomis kitomis civilinėmis bylomis, taip pat savaime niekaip nepagrindžia galimo ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiuo atveju ta aplinkybė, jog ieškovės pareikšto ieškinio turinys iš dalies sutampa su kitose civilinėse bylose (kuriose dalis ieškinių atmesta, kitose bylose ieškiniai atsiimti) teiktų ieškinių turiniu, savaime nepatvirtina šioje byloje pareikšto ieškinio aiškaus nepagrįstumo, o taip pat nepatvirtina ir ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Vien tik tokia aplinkybė negali atimti iš asmens teisės savo galimai pažeistas teises ginti teisme.
19. Nei atsakovės prašyme, nei skundžiamoje teismo nutartyje nenurodžius kitokių aplinkybių, kurios šiuo metu leistų daryti pagrįstas prielaidas dėl galimo ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą.
20. Kaip jau minėta, antroji būtina sąlyga CPK 95 straipsnio 3 dalies normos taikymui – asmuo, išnagrinėjus bylą iš esmės, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas dėl šios sąlygos nepasisakė ir šios sąlygos nenustatinėjo. Atsakovė, siekdama pagrįsti šios sąlygos egzistavimą, atskirajame skunde tik deklaratyviai nurodo, kad ieškovė dalyvauja ne vienoje civilinėje byloje, kas neabejotinai suponuoja ieškovės patiriamas išlaidas teisminiams procesams ir gali apsunkinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovei, tačiau nepateikia teismui jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovė gali neatlyginti atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju laikytina, jog antrosios sąlygos, būtinos CPK 95 straipsnio 3 dalies normos taikymui, egzistavimas taip pat neįrodytas.
21. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarties priėmimo klausimą, 2020 m. gegužės 8 d. rezoliucija atnaujino terminą atskirajam skundui paduoti bei atskirąjį skundą priėmė. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė, be kita ko, dėsto argumentus, kuriais ji nesutinka su ieškovės argumentais, kuriais grindžiamas prašymas dėl praleisto termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo.
22. CPK 78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atnaujindamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti pareiškimą dėl procesinio termino atnaujinimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį. CPK 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjo rezoliucija neskundžiama. Taigi, teisėjos rezoliucija, kuria teismas išsprendė praleisto procesinio termino atnaujinimo klausimą, yra neskundžiama, kadangi CPK 78 straipsnis tokios galimybės nenumato, o procesinio termino atnaujinimas šiuo konkrečiu atveju neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
23. Šiuo atveju laikytina, jog atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, susiję su procesinio terminio atskirajam skundui paduoti atnaujinimo nepagrįstumu, yra teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja ir išsamiau dėl jų nepasisako.
24. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų užtikrinimą, todėl nutartis, kuria ieškovė įpareigota sumokėti 1 500 Eur atsakovės bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti, naikinama, o prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314, 318, 323 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės UAB BALTIC MUAYTHAI LEAGUE prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo atmesti.