Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. T. ir L. T. patikslintą ieškinį atsakovams V. N. ir K. N. dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, bei pagal atsakovų V. N. ir K. N. patikslintą priešieškinį ieškovams A. T. ir L. T. trečiajam asmeniui VĮ Registrų centras dėl nuosavybės teisės pripažinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovai A. T. ir L. T. (toliau - ieškovai) patikslintu ieškiniu prašo: 1. iškeldinti atsakovus V. N. ir K. N. iš ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitų negyvenamųjų patalpų; 2. priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, kad 1992 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo pardavimo sutartimi (toliau- Sutartis), sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės ir ieškovų L. T. ir A. T., ieškovai įgijo nuosavybės teisės į 100/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Sutartimi (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonė ieškovams pardavė, o ieškovai nupirko 1/2 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 93,39 kv. m., ūkinius pastatus tvartą ir 40,21 kv. m. ploto rūsį už 37 889,00 rublių kainą. Sutartis yra registruota Nekilnojamojo turto registre. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ieškovai ir atsakovai yra žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai. Nei žemės sklypo, nei gyvenamojo namo naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Ieškovai 2004-2014 m. buvo išvykę į gyventi ir dirbti užsienį, o vėliau A. T. susirgo liga, dėl kurios neteko didžiosios dalies darbingumo, buvo įdėtas širdies stimuliatorius, gydytojų rekomenduota vengti stresinių situacijų. Ieškovai nesikreipė į teismą dėl atsakovų atlikto nekilnojamojo daikto valdymo teisės pažeidimo, tačiau šios teisės jie nėra praradę. Atsakovai neatlaisvina dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), toliau šia dalimi naudojasi, nors nėra nuosavybės teisės į ūkinį pastatą ar teisės kitaip jį naudoti. Esant šioms aplinkybės ir prašo iškeldinti atsakovus iš minėto ūkinio pastato (el. medž. 1 t., l. 1-3, 31-33).

3. Atsakovai V. N. ir K. N. (toliau – atsakovai) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuris kartu buvo pateiktas ir kaip priešieškinis, kuris buvo patikslintas, bei kuriuo prašė: 1. pripažinti atsakovui V. N. nuosavybės teisę į 26/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bei pripažinti, kad L. T. ir A. T. neturi nuosavybės teisės į 26/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini); 2. ieškovų A. T. ir L. T. patikslintą ieškinį dėl iškeldinimo ir gyvenamųjų patalpų atmesti; 3. priteisti iš ieškovų A. T. ir L. T. atsakovų V. N. ir K. N. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. medž. 1 t., l. 52-59, 163-170).

4. Papildomai patikslintame priešieškinyje atsakovai V. N. ir K. N. nurodė, kad 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 11 straipsnyje buvo numatyta, kad pagal jį sudaryta gyvenamojo namo, buto pirkimo-pardavimo sutartis įsigalioja nuo tos dienos, kai ji notariškai patvirtinta. V. N. 1992 m. gegužės 29 d. sudarydamas gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų esančių adresu: (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį, kuri tą pačią dieną buvo notariškai patvirtinta Šiaulių rajono notarinės kontoros notarės N. M., iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės nuosavybės teise įgijo 1/2 pastato- gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), pastatą- garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žymėjimas plane Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą- ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą- malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žymėjimas plane Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinį- kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, pagal minėtą pirkimo pardavimo sutartį atsakovas nuosavybės teise įgijo ir 26/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), tačiau jo nuosavybės teisė į šią nekilnojamojo turto dalį nebuvo įregistruota. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal gyvenamojo namo techninį pasą, sudarytą 1992 m. kovo 20 d., t. y. dar iki 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo- pardavimo sandorio sudarymo, name adresu: (duomenys neskelbtini) yra du butai: Butui Nr. 1 (pirmas namo aukštas) priklauso visas garažas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), bei 74 proc. ūkinio pastato, plane pažymėto (duomenys neskelbtini), o butui Nr. 2 (antras namo aukštas) priklauso visas ūkinis pastatas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), visas garažas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) ir 26 proc. ūkinio pastato, plane pažymėto (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė tik patvirtina faktą, kad sudarydamas gyvenamojo namo ir jo priklausinių esančių adresu: (duomenys neskelbtini), pirkimo sandorį, atsakovas nusipirko ir butui Nr. 2 (antrasis namo aukštas) priklausiusias 26/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto (duomenys neskelbtini). Akcentavo ir tai, jog iš 1987 m. gruodžio mėnesį Kolūkių statybos projektavimo instituto sudaryto dujotiekių tinklų montavimo plano gyvenamajam namui Nr. 13 priklausančiame ūkiniame pastate, matyti, kad patalpa, į kurią buvo suprojektuotas dujų įvadas, sudaro ketvirtį ūkinio pastato plane pažymėto (duomenys neskelbtini). Ši patalpa kapitalinėmis sienomis yra atskirta nuo greta esančių patalpų. Į šią patalpą galima patekti tiek iš lauko, tiek iš atsakovui priklausančios patalpos plane pažymėtos (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu į gretimą patalpą, į kurią suprojektuota dujų įvado atšaka, yra padarytas atskiras įėjimas iš lauko pusės. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad ūkinis pastatas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuotas ir pastatytas taip, kad juo galėtų naudotis atskirų namo būtų (aukštų) savininkai, vienas 74 proc. (74/100 dalimis), o kitas 26 proc. (26/100 dalimis). Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina faktą, kad atsakovas pirkimo pardavimo sandoriu įsigijo ir vienam iš būtų (aukštų) priklausiusias 26/100 dalis ūkinio pastato, plane pažymėto (duomenys neskelbtini). Be to, aplinkybę, jog 26/100 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), pagal 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo pardavimo sutartį priklauso V. N. patvirtina ir 1995 m. gruodžio mėnesį sudarytas namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų planas, kuriame aptartas tiek žemės, tiek sodo, tiek pastatų padalinimas, kurį savo parašais yra patvirtinęs tiek atsakovas, tiek ieškovas A. T.. Jei ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po 1/2 būtų priklausęs A. T. ir L. T. (kaip nurodyta Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše) neabejotina, kad atsakovas tokią pastatų padalinimo tvarką būtų ginčijęs bei netvirtinęs savo parašu. Ieškovai ginčo ūkinio pastato dalimi niekada nesinaudojo, naudojosi atsakovai. Atsakovų įsitikinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad būtent V. N. nuo 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo pardavimo sutarties sudarymo visiškai teisėtai ir sąžiningai nuosavybės teise valdo 26/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini) ir jokių kitų asmenų teisės ir (ar) teisėti interesai, tenkinus šį priešieškinį, nebus pažeisti. Iš į bylą pateiktų ūkinio pastato fotonuotraukų matyti, kad atsakovų ir ieškovų valdomos pastato dalys yra skirtinguose gyvenamojo namo kiemuose, kurie atskirti tvora bei pertvara, iš kurių vieną dar nuo 1987 metų valdo ir naudoja atsakovai, o kitą – ieškovai. Be to, skirtingose pastato pusėse įrengti visiškai atskiri įėjimai, o viduje šalių valdomos pastato dalys yra visiškai atskirtos kapitaline plytų siena. Įvertinus faktinę situaciją darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo atsakovų iškeldinimui bei nėra jokių apribojimų pripažinti atsakovui V. N. nuosavybės teisę į 26/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bei pripažinti, kad L. T. ir A. T. neturi nuosavybės teisės į 26/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini).

5. Ieškovai A. T. ir L. T. atsiliepime į patikslintą priešieškinį (el. medž. 1 t., l. 182-187) nurodė, kad nesutinka su pateiktu patikslintu priešieškiniu ir prašo jį atmesti. Papildomai nurodė, kad jokie teisės aktai neįpareigojo būtent atsakovus pirkti visus žemės sklype esančius statinius. Už įsigyjamus statinius reikėjo sumokėti jų kainą investiciniais čekiais ir pinigais. 1992 m. ekonominė padėtis šalyje buvo sunki, darbo ir pajamų gavimo perspektyva dėl bankrutuojančių ar privatizuojamų valstybės įmonių buvo neaiški, todėl taupant pinigines lėšas atsakovų atsisakymas pirkti ūkinio pastato dalį, kurią jie turėtų valdyti su kitais bendrasavininkais, yra logiškas vykstant privatizavimui, nekilnojamuosius daiktus pardavusi (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonė neturėjo likti ūkio pastatų, neturinčių savarankiškos paskirties ir esančių kitų savininkų valdomuose žemės sklypuose, savininke, atsižvelgiant į tokiu atveju kylančią pareigą prižiūrėti tuos pastatus, mokėti žemės nuomos mokestį. Dėl paminėto, (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės vadovai turėjo motyvą atsisakius dalį pastatų pirkti vieniems bendrasavininkams, pasiūlyti tuos pastatus įsigyti kitiems. Pastebėjo, jog A. T. 1995 m. gruodžio mėnesį sudarytame namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų plane nėra pasirašęs. Plane yra tik L. T. parašas. L. T. atstovauti A. T. sudarant su nekilnojamuoju daiktu susijusį sandorį nebuvo įgaliota. Iš plano pavadinimo seka, kad tai yra žemės sklypo ribų, o ne nekilnojamųjų daiktų padalinimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo planas. 1995 m. 12 mėn. galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 124 straipsnio 1 d. numatyta, kad kiekvienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių turi teisę perleisti kitam asmeniui savo dalį bendrosios nuosavybės teisėje. 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino; dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas. 1964 m. CK 58 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Galimai atsakovų prašymu matavimus atlikę matininkai atliko skaičiavimus, kaip galėtų būti atidalinti nekilnojamieji daiktai, tačiau tokie skaičiavimai su ieškovais nebuvo suderinti ir ieškovai su siūlomu nekilnojamųjų daiktų atidalinimo būdu niekada nesutiko. Be to, po 1995 m. 12 mėn. Namų valdos žemės sklypo ribų plano parengimo, pats atsakovas V. N. pasirašė priešingą padėtį nustatančiame 2015 m. rugpjūčio 20 d. geodezinių matavimų plane, o taip pat 2015 m. rugpjūčio 20 d. žemės sklypo ribų parodymo paženklinimo akte Nr. SR39, kuriuose nėra jokių duomenų apie tariamą žemės sklypo naudojimosi tvarką ar ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai nustatytas dalis. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad atsakovai ir ieškovai yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendrasavininkiai. Nei žemės sklypo nei gyvenamojo namo naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Dėl paminėto, atsakovų teiginys, kad egzistuoja du gyvenamojo namo kiemai, nepatvirtinamas jokiais civilinės bylos duomenimis. Be to, ieškovai eilę metų buvo išvykę gyventi į užsienį, o vėliau A. T. susirgo liga, dėl kurios neteko didžiosios dalies darbingumo, buvo įdėtas širdies stimuliatorius, gydytojų jam buvo rekomenduota vengti stresinių situacijų. Ieškovai nesikreipė į teismą dėl atsakovo atlikto nekilnojamojo daikto valdymo teisės pažeidimo, tačiau šios teisės jie nėra praradę. Priešingai, nei nurodo atsakovai, tai, kad atsakovai neatlaisvino neteisėtai valdomos ūkinio pastato dalies, nepadaro atsakovų valdymo teisėtu. Atsakovai įgyti nuosavybės teisę į svetimą daiktą galėjo tik nekilnojamojo daikto perleidimo sandorio pagrindu. Įstatymai nesieja atsakovų nurodyto neteisėto nekilnojamojo daikto dalies valdymo fakto su atsakovų pageidaujamomis pasekmėmis. Atsakovai nevaldė nekilnojamojo daikto dalies sąžiningai, teisėtai, atvirai ir kaip savo, kadangi savo tariamos nuosavybės ar valdymo teisės nebuvo įregistravęs nekilnojamojo turto registre. Nors atsakovai be teisinio pagrindo faktiškai neteisėtai valdo nekilnojamojo daikto dalį, tačiau nekilnojamasis daiktas nuosavybės teise vis tiek priklauso ieškovams.

6. Papildomai pažymėjo, jog atsakovai teigia, kad 1992 m. rugpjūčio 31 d. notarinėje sutartyje neteisėtai nurodyta ieškovų įgyta 1/1 ūkinio pastato dalis, tačiau atsakovai byloje nesuformulavo prašymo pripažinti negaliojančia pirkimo pardavimo sutarties sudarytos, tarp (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės ir ieškovų. Pažymėjo, jog ieškovų teisės į 1/1 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsirado ne iš įrašo kadastro duomenų byloje, bet notaro 1992 m. rugpjūčio 31 d. patvirtintos pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovų reikalavimas pripažinti, kad L. T. ir A. T., neturi nuosavybės teisės į 26/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo, kadangi kaip jau buvo minėta, ieškovai įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka , t. y. notarinės formos pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. CK 4.47 straipsnis numato nuosavybės teisės įgijimo ir pasibaigimo atvejų sąrašą ir šiame sąraše nėra tokio pagrindo kaip teismo pripažinimas, kad asmuo neturi nuosavybės teisės. Bet kokiu atveju, nuosavybės teisė gali būti įgyjama, ir atitinkamai, prarandama tik įstatymo numatytais pagrindais. Atsakovai tokio įstatymo, kuris nuosavybės teisės praradimą sietų su dalies nekilnojamojo daikto nesinaudojimu, nenurodo. Atsakovai neginčija aplinkybės, kad ieškovai valdo ir naudoja nekilnojamąjį daiktą, tačiau atsakovai įrodinėja, kad ieškovai naudoja jį ne visą. Įstatymai nenumato, kad galimybės praradimas naudotis dalimi daikto yra daikto valdymo netekimas. Kliudymas naudotis daikto dalimi yra daikto savininko teisių pažeidimas, nesusijęs su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).

7. Teismo posėdyje ieškovas A. T. prašė patikslintą ieškinį tenkinti, o patikslintą priešieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad nuo 1987 m. naudojosi kolūkio nekilnojamuoju turto, o kai prasidėjo privatizacija turėjo tą turtą išsipirkti. Tad 1994 m. rugpjūčio mėnesį įsigijo iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pusę namo ir vieną ūkinį pastatą, esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Šiame sklype iš viso yra du ūkiniai pastatai, kurie liečiasi viena siena, tad vieną jis nusipirko, kitą N.. Privatizacijos metu buvo surašytos pavardės kas perka ir kolūkio posėdyje buvo nutarta leisti išsipirkti tiems asmenims, kurie tais pastatais naudojosi. Perkant ūkinį pastatą su N. nekontaktavo. Visų pirma, V. N. nusipirko pusę namo ir ūkinius pastatus, tuomet jam buvo pranešta, kad kas liko turi įsigyti – A. T.. M. Š. tvarkė tuos privatizavimo reikalus, ir ji pasakė, jog jeigu tu atsisakai nors mažą dalį pirkti, tada negalėsi nieko pirkti, nes palikti kolūkiui negalima, reikia, jog būtų viskas privatizuota. Po N. liko pirmas namo aukštas, pusę pusrūsio ir ūkinis pastatas. Atsiskaitymas vyko investiciniais čekiais ir grynais pinigais, įkainotas turtas buvo bendrovės. M. Š. surašė sutartį ir įnešė pinigus į kasą, paskui pas notarą patvirtino sutartis. Pasirašant sutartis skaitė, neaiškumų kilo, dar prieš perkant. Kai M. Š. liepė viską pirkti, nes N. atsisakė pirkti, tada jos klausė, kaip su ta mažąja dalimi, t. y. 26 proc., kurią valdė N.. Iki ūkinio pastato pirkimo, dalį ūkinio (26 proc.) valdė N.. Problema buvo ne ūkinio pastato plote, o konkrečiai piniguose, nes papildomai mokami 1300 rublių (ta 26 proc. tiek kainavo), tais laikais buvo dideli pinigai. Kai nusipirko ūkinį pastatą, N. pasakė, kad neužleis šios dalies ir dar neužleido ir kiemo. Į N. valdomas patalpas patekimas yra atskiras, o jis į likusį pastatą patenka per kitas duris, už malkinės. Jis su žmona išvyko į Angliją, todėl su ūkiniu nieko ir nebedarė. Sunkiai susirgus teko grįžti į Lietuvą ir čia pradėjo verstis daigų auginimu, todėl pačiam pradėjo trūkti patalpų, todėl paprašė N., jog jis apleistų patalpas, o pastarasis atsisakė tai daryti. N. apleidęs patalpas turėtų atleisti ir praėjimą (kitas duris), t. y. turėtų nuardyti USB plokštę. Statinių išdėstymas ant žemės sklypo plane (civ. bylos Nr. e2YT-212-291/2023, 1 t., l. 12) padalinimo lentelėje pažymėti skaičiai - 1 ir 2, teigė, jog tie skaičiai nieko nežymi, nes kaip matyti, N. užstatytas plotas yra 936 m², tuo tarpu jo paties 1 657 m². Ant šitų sublokuotų pastatų, žymi, nes priklauso ir pirmam ir antram butui. Ginčo ūkinio pastato patalpose (86 m² užstatyto ploto) ar yra praėjimas į N. patalpas, pasakyti negali. Prašo iškeldinti iš jo ūkinio dalies, kurią yra užėmę N. (1/4 dalies). Kuri tai 26 proc. dalis, nėra konkrečiai įvardinta (užfiksuota), nes tik yra įvardintas kaip visas ūkinis pastatas. Iš pastato vidaus nėra patekimo į N. užimtas patalpas, yra tik trys patekimai: 1. kur N. vaikšto, 2. kur jis vaikšto, 3. iš kiemo kitos pusės. Pažymėjo, jog atsakovai pastatus įsigijo trims mėnesiais anksčiau nei ieškovai ir per trijų mėnesių laikotarpį, jei su dokumentais būtų buvę negerai, N. turėjo visas teises kreiptis į įstaigas siekiant neatitikimus ištaisyti. Pažymėjo, jog jie patys nupirko viską, ką buvo N. nenupirkę. Palygino sumokėtas vertes už įsigytus pastatus – N. sumokėjo 36 577 Eur, o ieškovai - 37 889 Eur, tai suma be perkamo garažo, nes garažas buvo menkavertis ir jis nenurodytas. Apžiūros protokole, kur V. N. atkreipė dėmesį dėl įvestų dujų, ieškovas pastebėjo, jog dujos vestos centralizuotai ne asmeniškai V. N., o įvestos visai gatvei. 1992 m. kovo 22 d. kadastriniai duomenys užfiksuoti VĮ Registrų centras ir pastatai yra įregistruoti ir suformuoti pagal pastatų išorines ribas, taip pat byloje yra žemės sklypo planas su analogišku pastatų išdėstymu (civ. bylos Nr. e2YT-212-291/2023, 1 t., l. 70, 71).

8. Teismo posėdyje ieškovė L. T. prašė patikslintą ieškinį tenkinti, o patikslintą priešieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės įsigijo ūkinį pastatą, 1 aukštą namo, pusę pusrūsio ir pusę kiemo. Sutartį sudarė M. Š., už turtą perkamą mokėjo investiciniais čekiais ir rubliais. Pasirašė šią sutartį, pasitvirtino pas notarą ir užsiregistravo Registrų centre. Už perkamą turtą mokėjo daugiau nei N., nes išpirko visą ūkinį pastatą, kur naudojosi N.. Nupirktu ūkiniu pastatu jie naudojasi tik jo dalimi, nes 26 proc. šio ūkinio pastato naudoja N.. Teigė, jog ūkinio pastato nišą V. N. užkalė plokšte, už tos plokštės, įėjus vidun yra atskiros durys, pro kurias N. patenka į ūkinį pastatą, iš kurio ir prašo iškraustyti.

9. Teismo posėdyje ieškovų atstovas advokatas R. T. prašė patikslintą ieškinį tenkinti visa apimtimi, o patikslintą priešieškinį atmesti. Atstovas nurodė, kad ūkinis pastatas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, nebuvo reglamentuota kaip turėjo pastatai būti formuojami ar pagal lauko sienas, ar remiantis ir atsižvelgiant į vidines sienas ir t.t.. Bet kuriuo atveju, kadastriniai matavimai yra nenuginčyti ir įregistruoti VĮ Registrų centas. Pastato ribos yra apibrėžtos pagal ūkinio pastato išorinę sieną, tokiu būdu gaunasi, jog ūkinio dalis pastato ribos eina per patalpos dalį. Ūkinio pastato ribos, iš kur turi būti iškeldinti atsakovai yra aiškios. Aplinkybė, jog kadastrinių byloje yra įrašyti procentai priklausančios ūkinio pastato dalies, remiantis VĮ Registrų centras atsiliepimu, kuris pateiktas civ. byloje Nr. e2YT-212-291/2023, yra nurodyta, jog tai yra preliminarus paskaičiavimas, kaip galėtų būti padalintas pastatas, jeigu jis būtų parduodamas dalimis, būtent išskiriant šią patalpą. Tačiau atsakovai 1992 metais šios pastato dalies nepirko, todėl visas ūkinis pastatas buvo parduotas ieškovams. Ieškovai pažymėjo, jog 1992 m. buvo ekonominės krizės metai, daug neapibrėžtumo, tai galėjo vienas iš motyvų atsakovams, kodėl nepirko minėtos dalies, kas būtų sudarę bendrąja nuosavybę bei papildomai būtų reikėjo sumokėti didesnę pinigų sumą. Pažymėjo, jog po sandorių iš karto buvo įregistruotas nuosavybės perleidimo faktas, kas atitiko tuo metu galiojusio CK nuostatas. Nebuvo keliama sąlyga, jog įgijus nuosavybę turėjo perimti ir pastato valdymą. Šiuo metu ieškovai pastatą valdo, galimai tik neperėmė valdymo dalies pastato, kuria naudojasi atsakovai. CK nesieja pasekmių, kad ieškovai netektų nuosavybės į pastato dalį, jog nevaldo pastato dalies. Minėtu atveju, netaikoma įgyjamosios senaties pagrindai. Mano, jog atsakovų patikslintas priešieškinis yra nepagrįstas. Dėl dujų įvedimo sutarties, pažymėjo, jog tai techninės priežiūros sutartis ir sutartis sudaryta anksčiau nei ieškovai sudarė pirkimo – pardavimo sutartis. Nėra duomenų, jog atsakovai naudojosi tomis dujomis, jog už jas mokėjo pinigus ir t.t.. Mano, kad iškeldinti atsakovus iš pastato pagal jo išorines ribas, nebūtų problemų, o kiek tai likusi pastato dalis lieka, kaip toliau bus rengiama riba ir pan., tai nebe šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėjo, kad pastate (duomenys neskelbtini), patalpos kaip juridinis vienetas, neegzistuoja, ieškovai turi teisė reikalauti atlaisvinti iš bet kurios ūkinio pastato dalies, nuo atsakovų valdymo ir jų daiktų. Taip pat atkreipė dėmesį, jog 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo pardavimo sutartyje pažymėta, jog perkamas ir minimas vienas ūkinis pastatas (vienaskaita), tokiu atveju, atsakovų sutartyje turėjo būti nurodyta, jog atsakovai įgyja vieną pilną ir kito ūkio dalį.

10. Teismo posėdyje atsakovas V. N. prašė patikslintą priešieškinį tenkinti, o patikslintą ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad pagal privatizaciją įsigijo namą, garažą, ūkinį pastatą ir medinę malkinę, kuri yra prie jo priklausančio ūkinio pastato. Kolūkio komisija sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, ją perskaitė ir paskui pasirašė. Perkamo nekilnojamojo turto vertę įkainojo kaip buvo nurodyta technikiniame pase (1 t., b. l. 62). Pirmiausiai vienam butui buvo pastatytas vienas ūkinis pastatas, o kitam butui „prilipdė“ antrą ūkinį pastatą. Už perkamą turtą mokėjo grynais pinigais, o nusipirkę pastatus, toliau jai naudojosi. (duomenys neskelbtini) pastatas priklauso pirmam butui, yra ieškovų ir (duomenys neskelbtini) pastatas, kuris nėra įregistruotas T.. Buvo pastatytas garažas (duomenys neskelbtini), ūkinis – (duomenys neskelbtini). Teigia, kad (duomenys neskelbtini) – yra tvartas, (duomenys neskelbtini) pastate yra /priklauso jam ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)) dalis, tačiau patalpa nėra išskirta, kuria jis visada naudojosi. Taip pat nurodė, jog pirko pastatus, ir tuos, kuriais naudojosi. Lauko virtuvė, yra kaip ir vientisas kartu su pastatau (duomenys neskelbtini). Komentuojant byloje pateiktą foto nuotrauką, teigė, jog yra garažas, už pilkos plokštės yra niša, kurią uždėjo plokšte, plokštę nišai uždėjo kai tik atsiraustė gyventi. Kai atsikraustė gyventi, pristatytas ūkinis pastatas jau buvo su stogu. Po stogu, toliau esančios patalpos taip pat priklauso jam. Kai pirko turtą, techninį pastatų pasą matė. Jeigu gilintis giliau, žvelgiant kainas ir kvadratūrą, atsakovas nurodė, jog beveik viską išsipirkęs ir sumokėjęs už visus pastatus. Tikslinant aplinkybes, dėl nurodyto beveik viską išsipirkęs, nurodė, todėl kad neįnešta, tačiau kiek neįnešta, atsakovas teigė, jog reikia skaičiuoti. Atsakovas skaičiuodamas vertes (el. medž. 1 t., b. l. 114, pastatų ir statinių charakteristika) nurodė, jog (duomenys neskelbtini) (garažas) – 2 545 rub. + (duomenys neskelbtini) (ūkinis pastatas) – 3 176 rub. + (duomenys neskelbtini) (ūkinis pastatas), kadangi jo kaina yra 5 188 rub., atsakovas skaičiuoja šio ūkinio pastato (26 proc.) vertės, kas sudaro 1 348,88 rub. + malkinė, kuri yra be vertės. Už ūkinius ir pagalbinius pastatus sudaro 7 069,88 rub.. Iš pirkimo pardavimo sutarties, namas su priklausiniais parduota 36 577 rub.. Garažo ((duomenys neskelbtini)) plotas - 24,2 m², (duomenys neskelbtini) (ūkinis pastatas) – 46,3 m² ploto, skaičiuoja (duomenys neskelbtini) (ūkinio pastato), proporciją nuo 26 proc. – tai plotas 22,36 m², malkinė – ploto 12,8 m², ir nupirkto namo ploto – 181,66 m². Už perkamą turtą sumokėta viso 36 577 rub.. Pastatai ir įkainiai, kai sudedi visų pastatų kainas gavosi 48 tūkstančiai, ir techniniame pase yra 48 tūkstančiai ir sutartyje gaunasi tapati suma 48 tūkstančiai. Sutarties antrame punkte nurodyta, jog pritaikytos lengvatos, todėl lieka 36 tūkstančiai mokėti. Ir į kasą sumokėjo 4 460,59 rub. ir sumokėjo 32 tūkstančius čekiais. Viską teismo posėdžio metu perskaičiavus, teigė, jog ne taip suprato klausimą ir tikslina, jog viską sumokėjo ir viską išsipirko. Pirkimo pardavimo sutartyje įvardijo bendrus pastatus, kurie nurodyti technikiniame pase. Nurodyta bendra pastatų kvadratūra ir kainos įrašytos bendros kainos – 48 tūkstančiai. Ūkinio pastato dalis (duomenys neskelbtini), 26 proc., priklauso jam, nes ši dalis nurodyta techniniame pase. Jo ūkinis pastatas pastatytas raudonomis plytomis, o ieškovų ūkinis pastatas pristatytas baltomis plytomis. Praėjimas bendras padarytas, tik yra padarytas langui ar durim padaryta perdanga, bet faktiškai praėjimas nebuvo padarytas. Dujos įvestos ir elektra įvesta į jo valdomas patalpas – raudonomis plytomis.

11. Teismo posėdyje atsakovė K. N. prašė patikslintą priešieškinį tenkinti, o patikslintą ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad 1988 metais pradėjo kolūkyje dirbti ir gavo antrą namo aukštą, adresu: (duomenys neskelbtini). Namo antram aukšto, priklausė garažas, tvartas ir ūkinis pastatas, šiuos pastatus parodė kolūkio pirmininkas. Tuo metu kitam ūkiniam pastatui dar tik dėjo stogą. Kai parėjo gyventi T., pristatomas ūkinis pastatas jau buvo baigtas statyti. Privatizacijos metu įsigijo savo pastatus. Turtą įkainojo kolūkio administracija, o pirkimo pardavimo sutartį sudarinėjo ir pasirašė M. Š. ir jos vyras, paskui ją registravo pas notarą. Pastatai nebuvo atskirai įkainoti, mokėjo 36 000 čekais ir 4 800 rub., nebeprisimena, į bendrovės kasą. Pas notarą nebuvo atskirai įvardijama, kad perka lauko virtuvę, buvo tik namo dalis, rūsys ir ūkinis pastatas. Ant jų lauko virtuvės ir pagalbinių patalpų, ant viršaus uždėjo T. ūkinį pastatą, nežino kaip ten viską pamatavo. Durys yra į tvartą ir į lauko virtuvę patenkama per kiemą. Patys mokėjo už dujų atvedimą, kad turėtų su kuo gyvuliams virti ėdalą. Ir elektra dabar tai pat yra, iš namo eina į rūsį ir į ūkinį pastatą, per jų skaitiklį. Lauko virtuvė buvo po tuo pačiu stogu kaip ir tvartas, joje virdavo pašarą gyvuliams.

12. Teismo posėdyje atsakovų atstovas advokatas Simas Šuminas prašė patikslintą ieškinį atmesti atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytais motyvais ir tenkinti patikslintą priešieškinį pilna apimtimi. Iš esmės pakartojo atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytus motyvus. Papildomai atstovas nurodė, kad iš techninio namų paso matyti, jog ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)) vertė 5 188 rub., todėl klausant, kad ieškovo, kad jie pirkdami pastatus sumokėjo daugiau 1 300 rub., atrodo kiek keista, nes sumos nesutampa. Akcentavo, jog prieš tai išnagrinėtinoje byloje, nebuvo jokio ginčo, jog ieškovai niekada V. N. valdomo ūkio pastato dalimi nesinaudojo. Pastebėjo, jog prie N. valdomo pastato (duomenys neskelbtini), buvo pristatytas T. ūkinis pastatas ir tai matyti iš skirtingų pastatų plytų – N. – raudonos, T. – baltos, šiuos pastatus skiria kapitalinė siena, suprojektuoti skirtingi įėjimai. Įvesta dujotekio atšaka, taip pat patvirtina, jog dujotiekio tinklai suprojektuoti taip, kad pastato dalimis galėtų naudotis skirtingi savininkai. Pastebėtina, kad N. valdomose patalpose yra elektros skaitiklis, tuo tarpu T. priklausančiose patalpose jokio elektros įvado nėra. Nėra jokio įėjimo, anksčiau egzistavusio iš N. patalpų, į T. patalpas yra tik langas, kuris užmūrytas kapitalinėje pastato sienoje. Pastebėjo, jog ieškiniu prašoma N. iškeldinti ne iš patalpų, kuriomis jie naudojasi, o iš viso pastato ir nėra nurodyta iš kurios pastato dalies. N. pastato riba eina, per dalį N. šiuo metu valdomų patalpų, bet neapima visų šių patalpų. Menama riba eina per patalpas jas dalindama į tam tikras dalis, todėl kyla klausimas, jei galimai bus patenkintas patikslintas ieškinys, kaip jis bus vykdomas, t. y. kaip bus įgyvendinama savo valdymo teisė, kaip atsakovai užtikrins savo dalių valdymą, kaip kokiomis dalims galės jie naudotis. N. prašoma iškeldinti iš pastato, ir jo užstatyto ploto, niekaip nekonkretizuojama iš kurios dalies ir kokiu būdu tas iškeldinimas turėtų pasireikšti, nėra brėžinių, kaip vyktų tokių patalpų atitvėrimas ir t.t. Pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastatai dalyje dubliuojasi, jie užstatyti vienu stogu, pastatus skiria kapitalinė siena, nebuvo numatytas joks perėjimas iš patalpų į patalpas. Registrų centro duomenimis ieškovų patalpų užstatymo plotas yra - 86 m², tuo tarpu N. – 46,30 m² (vidaus 41 m²). Atstovas kėlė abejones dėl užstatyto ploto skaičiavimo, ar tas plotas yra su neregistruotu ieškovams priklausančiu garažu ar be jo. Be to, nurodė, jog VĮ Registrų centras (duomenys neskelbtini) pastatas yra nurodytas taisyklingos stačiakampio formos, tuo tarpu iš atsakovų pateiktos siūlytinos naudojimosi tvarkos nustatymo projekto matyti, jog pastatas nesudaro taisyklingos formos stačiakampio. N. nuomone, tos patalpos dalys, kuriomis jie naudojasi, vis dėl to yra būtent ne pastato (duomenys neskelbtini) dalis, o pastato (duomenys neskelbtini) sudedamosios dalys, kadangi yra sujungti atskirais įėjimais ir pastatyti iš tų pačių plytų. Neaišku ar N. siekiama iškeldinti iš ieškovų priklausančio pastato, ar vis dėl to siekiama iškeldinti ir patiems N. priklausančio pastato. Akivaizdu, jog patalpos kuriomis naudojasi N. ir T. yra atskiros ir yra atskirtos kapitaline siena. Pažymėjo, jog reikalavimo iškeldinti iš patalpų nėra iš viso, nes patalpos nėra registruotos.

13. Liudytoja I. M. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra atsakovų dukra. 1988 m. pavasarį su tėvais atsikraustė į namo antrą aukštą ir pradėjo naudotis visu ūkiniu pastatu, kuris buvo pastatytas, o kitą ūkinį pastatą pristatinėjo, dengė stogą. Pačių ūkinis pastatas yra raudonų plytų, tik pastato galas - baltų, o T. visas ūkinis baltų plytų. Tiesiai yra įėjimas į tvartą, paskui yra niša, o po dešine puse yra įėjimas į kitą pastatą (lauko virtuvė). Yra niša (1,35 m.), kaip stoginė, dabar tėvai tą nišą yra užkalę fanera. Užkalė prieš kokius 7-10 metų. Iš tvarto į lauko virtuvę patekti nėra galimybės, tik pro lauką. Tėvai pirko (privatizavo) savo ūkinį pastatą, kuriuo ir naudojosi. Vienam butui buvo statomas garažas, tvartas ir du ūkiniai pasatukai (lauko virtuvė). Ir kitam butui buvo statomi tokie pat pastatai. Architektūriškai abu pastatai yra vienodi. T. stogas yra užneštas ant jų ūkinio pastato. Pirkimo – pardavimo sutartyse, vienas pirko tvartą (T.), tėtis pirko – ūkinį pastatą, tačiau Registrų centre pastatai tapo bendru pavadinimu – ūkiniais pastatais.

14. Trečiajam asmeniui VĮ Registrų centras patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis su priedais įteiktas tinkamai, tačiau jis per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį ir priešieškinį nepateikė, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymo atidėti teismo posėdį negauta, todėl byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Patikslintas priešieškinis atmestinas.

15. Iš 1992 m. gegužės 29 d. gyvenamojo namo (dalies) bei ūkinių pastatų esančių adresu: (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties, kuri tą pačią dieną buvo notariškai patvirtinta Šiaulių rajono notarinės kontoros notarės N. M., matyti, jog iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės atsakovas V. N. nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį namą (butą), su dalimi rūsio bei garažą, ūkinį ir malkinę (el. medž. 1 t., l. 61, 112, 175). Iš 1992 m. rugpjūčio 31 d. gyvenamojo namo (dalies) bei ūkinių pastatų esančių adresu: (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties, kuri tą pačią dieną buvo notariškai patvirtinta Šiaulių rajono notarinės kontoros notarės N. M., matyti, jog iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės ieškovai A. T. ir L. T. nuosavybės teise įgijo gyvenamojo namo dalį, su dalimi rūsio bei tvartą (el. medž. 1 t., l. 27). VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (Registro Nr.: (duomenys neskelbtini)) matyti, jog ieškovams priklauso po ¼ dalį Gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat po ½ dalį Pastato - Ūkinio pastato (plane (duomenys neskelbtini)), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ¼ dalį Kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių, priklausančių pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 1992 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo – pardavimo sutartis pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 4302 (el. medž. 1 t., l. 34-37). Atsakovui A. T., priklauso ½ dalis Gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas- Garažas (plane (duomenys neskelbtini)), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas - Ūkinis pastatas (plane (duomenys neskelbtini)), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas – Malkinė (plane (duomenys neskelbtini)), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis Kitų inžineriniai statinių - Kiemo statinių, (duomenys neskelbtini) (el. medž. 1 t., l. 34-37, 74-78, 120-125).

16. Atsakovai į bylą pateikė gyvenamojo namo techninio paso, kelių lapų kopijas, iš kurių matyti, jog nuo 1992 m. gegužės 29 d. savininkas yra V. N., bei 1992 m. kovo 20 d. užfiksuoti pastatų ir statinių charakteristika, kur pažymėta, jog 1 butui priklauso 74 proc. (duomenys neskelbtini), visas (duomenys neskelbtini), 2 butui priklauso 26 proc. (duomenys neskelbtini), visas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (el. medž. 1 t., l. 62-63, 113-114, 176-177). 1992 m. rugpjūčio 24 d. V. N. sudarė sutartį su Valstybine Šiaulių dujų įmone dėl dujų įvedimo į objektą adresu: (duomenys neskelbtini) (el. medž. 1 t., l. 64). Taip pateikta fotonuotrauka dokumento, t. y. Kolūkių statybos projektavimo instituto sudarytas Šiaulių rajono P. J. kolūkio kvartalinių dujotiekio tinklų projektas. Ūkiniame pastate buvo suprojektuotas pagrindinis dujų įvadas, numatyta įvesti į ūkinį pastatą, bei buvo suprojektuota dujų vamzdžio atšaka į atskiras patalpas (el. medž. 1 t., l. 65). Atsakovai taip pat pateikė 1995 m. gruodžio mėnesį sudarytą namų valdos žemės sklypo ribų planą, namų valdos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame pavaizduoti namo, ūkinių pastatų ir kt., išdėstymas minėtame žemės sklype (el. medž. 1 t., l. 66).Taip pat pateikta namų knygos kopija, kurioje užfiksuota, jog ji pradėta 1996 m. liepos 11 d. ir savininkas V. N. (el. medž. 1 t., l. 67-73). Atsakovai pateikė į bylą pateikė tiek ūkinio pastato, tiek namo bei kiemo foto nuotraukas (el. medž. 1 t., l. 79-107).

17. Prie nagrinėtinos bylos prijungta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-212-291/2022, kurioje buvo išnagrinėtas pareiškėjo V. N. patikslintas pareiškimas suinteresuotiems asmenims L. T. ir A. T. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Minėtoje byloje L. T. ir A. T. pateikė 1992 m. kovo 20 d. statinių išdėstymo planą (civ. bylos Nr. e2YT-212-291/2022, 1 t., l. 70), 2015 m. rugpjūčio 20 d. žemės sklypo planą, su jame kartu pavaizduotu statinių išdėstymu (civ. bylos Nr. e2YT-212-291/2022, 1 t., l. 71, 110).

Dėl nuosavybės teisės (ne) pripažinimo į 26 proc. dalį pastato - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto (duomenys neskelbtini).

18. Byloje kilo ginčas dėl atsakovų nuosavybės teisės į 26 proc. dalį pastato - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kurio statinių išdėstymo plane indeksas yra (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ieškovų teisės reikalauti atsakovų iškeldinimo iš šio pastato (jo dalies) (toliau – ir ginčo pastatas, ginčo dalis).

19. Atsakovai reikšdami reikalavimą, nurodo, kad jie pirkdami gyvenamąjį namą (atskirą butą) su dalimi rūsio, bei kitus namo priklausinius, kartu įgijo ir 26/100 dalis ūkinio pastato (statinių išdėstymo plane indeksas yra (duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu ieškovai teigė, jog jie pirkdami dalį gyvenamojo namo su dalimi rūsio, kartu nuosavybės teise įgijo ir visą pastatą - ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kurio statinių išdėstymo plane indeksas yra (duomenys neskelbtini). Atsakovai savo teisę tiek naudotis ginčo pastato dalimi, tiek ir nuosavybės teisę į minėtą ginčo pastato dalį grindžia byloje pateiktu gyvenamojo namo techniniu pasu, kuris sudarytas 1992 m. kovo 20 d., t. y. dar iki 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo- pardavimo sandorio sudarymo, kuriame nurodyta, jog name adresu: (duomenys neskelbtini) yra du butai: Butui Nr. 1 (pirmas namo aukštas) priklauso visas garažas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), bei 74 proc. ūkinio pastato, plane pažymėto (duomenys neskelbtini), o butui Nr. 2 (antras namo aukštas) priklauso visas ūkinis pastatas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), visas garažas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) ir 26 proc. ūkinio pastato, plane pažymėto (duomenys neskelbtini) (el. medž. 1 t., l. 114) ir nurodo, kad atsakovas pirkdamas 2 butą, kartu įsigijo ir antram butui priklausančias 26/100 dalis ginčo pastato.

20. Iš byloje esančių VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų, matyti, jog ieškovams priklauso po ¼ dalį Gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat po ½ dalį Pastato - Ūkinio pastato (plane (duomenys neskelbtini)), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį Kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių, priklausančių pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini) (el. medž. 1 t., l. 34-37). Pateiktuose išrašuose nėra užfiksuotos, jog yra įregistruotos ir išviešintos kitos daiktinės teisės ar juridiniai faktai į ginčo pastatą.

21. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos esmę, tai reiškia, kad duomenys (1992 m. gegužės 29 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 3198, nei 1992 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 4302), kurių pagrindu buvo įregistruotos asmens daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus, gali būti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą Nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-249/2007; 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. I. v. UAB „Vilga“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-433/2009).

22. Visų pirma pastebėtina, jog atsakovai neginčija, nei 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3198, nei 1992 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 4302, tačiau siekia atsakovai įrodyti, jog atsakovas 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3198, pagrindu įsigijo ir 26/100 dalis ūkinio pastato, plane pažymėto (duomenys neskelbtini).

23. Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ½ dalis Gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas- Garažas (plane (duomenys neskelbtini)), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas - Ūkinis pastatas (plane (duomenys neskelbtini)), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas – Malkinė (plane (duomenys neskelbtini)), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis Kitų inžineriniai statinių - Kiemo statinių, (duomenys neskelbtini) (el. medž. 1 t., l. 34-37, 74-78, 120-125) buvo asmeninės nuosavybės teise atsakovo V. N. įgytas 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (sutartis sudaryta pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374, Nr. 3198), kurios pagrindu tą pačią dieną nuosavybės teisė buvo įregistruota ir VĮ Registrų centras. Iš šios pirkimo – pardavimo sutarties turinio matyti, jog atsakovui nuosavybėn buvo perleistas nekilnojamasis turtas, tame tarpe ir garažas, ūkinis, malkinė, t. y. šioje sutartyje nėra nurodyta, kad šiuo sandoriu būtų atsakovo V. N. nuosavybėn perleistas kitas turtas ir/ar jo dalis.

24. Teismo posėdžio metu atsakovas V. N. paaiškino, kad už perkamą turtą mokėjo grynais pinigais, o nusipirkę pastatus, toliau jais naudojosi; pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) pastatas priklauso pirmam butui, yra ieškovų, o (duomenys neskelbtini) pastatas nėra įregistruotas ir jis priklauso A. T.; o buvo pastatytas garažas (duomenys neskelbtini), ūkinis (tvartas) – (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) pastate yra /priklauso jam ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)) dalis, t. y. patalpa konkrečiai nėra išskirta, tačiau ja jis visada naudojosi; taip pat nurodė, jog pirko pastatus, tuos, kuriais naudojosi; lauko virtuvė yra kaip ir vientisas statinys kartu su pastatu (duomenys neskelbtini); kai pirko turtą, techninį pasą matė; pažymėjo, kad jeigu gilintis giliau, žvelgiant kainas ir kvadratūrą, tai beveik viską išsipirkęs ir sumokėjęs už visus pastatus; tikslinant aplinkybes, dėl nurodytos aplinkybės - beveik viską išsipirkęs, nurodė, todėl kad neįnešta ir teigė, kad reikia skaičiuoti; kiek vėliau atsakovas teigęs, jog ne taip suprato klausimą ir tikslina, jog viską sumokėjo ir viską išsipirko. Atsakovė K. N. teismo posėdžio metu teigė, jog namo antrojo aukšto butui priklausė garažas, tvartas ir ūkinis pastatas; privatizacijos metu įsigijo savo pastatus; pas notarą nebuvo atskirai įvardijama, kad perka lauko virtuvę, buvo tik namo dalis, rūsys ir ūkinis pastatas; ant jų lauko virtuvės ir pagalbinių patalpų, ant viršaus uždėjo T. ūkinį pastatą, nežino kaip ten viską pamatavo; lauko virtuvė buvo po tuo pačiu stogu kaip ir tvartas, joje virdavo pašarą gyvuliams. Ieškovas A. T. teismo posėdžio metu teigė, jog jie pirko viską kas buvo likč po N., todėl už perkamą nekilnojamąjį turtą sumokėjo brangiau.

25. Pastebėtina, jog atsakovas V. N. nors ir žinodamas, jog galimai pats naudojasi dar ir kito pastato dalimi (kaip teismo posėdžio metu nurodė „lauko virtuve“, prie kurios buvo pristatytas kitas ūkinis pastatas ir bendrai pastatams uždėtas stogas), sudarydamas pirkimo – pardavimo sutartį neprašė sudaromoje 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo-pardavimo sutartyje konkrečiai nurodyti perkamą ir likusią jo faktiškai valdomą ginčo pastato dalį (kaip atsakovai teigia „lauko virtuvę“). Taip pat byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, jog tiek ieškovai, tiek ir atsakovai sudarydami nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, būtų sandorį tvirtinusiai notarei reiškę kokių pastebėjimų ar užsiminę apie galimus neatitikimus sudaromose sutartyse ir realiai esamą situaciją natūroje (CPK 185 straipsnis).

26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (1964 m.), kuris galiojo sandorių sudarymo metu, 255 straipsnio 1, 2 dalyse buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią. Pagal šiuo metu galiojančio CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Be to, ir Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo (redakcija galiojusi sandorių sudarymo metu) 11 straipsnyje buvo nustatyta, jog pagal šį įstatymą sudaryta gyvenamojo namo, buto pirkimo-pardavimo sutartis įsigalioja nuo tos dienos, kai ji notariškai patvirtinta. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog sutartys yra notariškai patvirtintos ir tinkamai įregistruotos VĮ Registrų centras. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-212-291/2022 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. gruodžio 5 d. nutartyje taip pat buvo nurodęs, jog nei pirkimo - pardavimo sutartyse, nei Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų, kad pareiškėjas (V. N.) būtų įsigijęs 26 procentus ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartys įsigaliojo nuo patvirtinimo dienos, pareiškėjas sutarčių neginčijo.

27. Vertinant minėtas pirkimo – pardavimo sutartis akivaizdu, jog jos sudarytos skirtingu laikotarpiu, su skirtingais asmenimis bei konkrečiai nurodant perkamą nekilnojamąjį turtą. Abiejose sutartyse nėra nurodyta, jog ginčo pastatas (jo dalis) būtų perkama šalių bendrąja nuosavybe, kur būtų laikoma, jog turtas priklauso kartu dviem ar keliems savininkams (1964 m. CK 121 straipsnis), priešingai sutartyse konkrečiai įvardijami pagalbiniai pastatai, kurie visi įvardijami vienaskaita, kas leidžia daryti išvadas, jog sutartyse įvardintas konkretus vienas pastatas, o ne pastato dalis ar pan. (CPK 178, 185 straipsnis). Dokumentai, kurių pagrindu buvo įregistruota ieškovų nuosavybė į ginčo pastatą, nebuvo panaikinti, pripažinti negaliojančiais, atšaukti, jų niekas neginčijo ir neįrodinėjo jų neteisėtumo, todėl teismas sprendžia, jog byloje esantys dokumentai sudarė pakankamą teisinį pagrindą ūkio pastato, plane pažymėto ((duomenys neskelbtini)) teisinei registracijai nekilnojamojo turto registre ieškovų vardu atlikti. Nagrinėtinu atveju, ginčo pastato įregistravimo pagrindas nėra nuginčytas, todėl laikytina, jog ji įregistruota teisėtai. Pažymėtina ir tai, jog CK 1.75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei tą patį daiktą įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktą įgijo sandorį įregistravęs asmuo. Tai gi, net ir tuo atveju, darant prielaidą, kurią siekia atsakovas įrodyti, jog 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3198, pagrindu įsigijo ir 26/100 dalis ūkinio pastato, plane pažymėto (duomenys neskelbtini), būtų laikoma, kad ginčo dalį įgijo pirmiau teisinę registraciją atlikęs ieškovas A. T. (CPK 185 straipsnis).

28. Atsižvelgiant į sprendimo 20-27 punktuose nustatytas aplinkybes, bei įvertinęs tai, jog atsakovas neginčija 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3198, nei 1992 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 4302, laikytina, jog minėtos sutartys yra galiojančios ir abiem šalims turi įstatymo galią.

29. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto dislokaciją, žemės gamtines ir ūkines savybes, statinių geometrinius parametrus bei nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas, o minėto straipsnio 6 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą sukomplektuotas rinkinys. Taip gi, iš šių nuostatų akivaizdu, kad kadastrinėje byloje (atsakovų nurodytu atveju gyvenamojo namo techniniame pase) esantys užfiksuoti duomenys, jog butui Nr. 2 priklauso ūkinis pastatas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), garažas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) ir 26 proc. ūkinio pastato, plane pažymėto (duomenys neskelbtini), nėra pagrindas nuosavybei atsirasti, pasikeisti ir pasibaigti (CK 4.47–4.50 straipsniai). Tai, jog kadastrinėje byloje užfiksuoti duomenys nėra duomenys, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia asmenų nuosavybė, nurodė ir VĮ Registrų centras pateikęs atsiliepimą civilinėje byloje Nr. e2YT-212-291/2022, kuriame nurodė, jog pateiktos kadastrinių matavimų bylos formoje Pastatų ir statinių charakteristika esantis įrašas: „1 butui priklauso 74 % (duomenys neskelbtini), visas (duomenys neskelbtini); 2 - 26 % (duomenys neskelbtini), visas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“ yra ne nuosavybės teises nustatantis įrašas, o tik dalių paskaičiavimo projektas, kuris nėra patvirtintas nuosavybės teises nustatančiais dokumentais (pirkimo–pardavimo sutartimis) (civ. bylos Nr. e2YT-212-291/2022, 1 t., l. 118).

30. Savininkas gali perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). CK 4.48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nuosavybės teisę įgyjant perdavimo būdu (t. y. sudarant pirkimo - pardavimo arba dovanojimo sutartį), naujasis savininkas į perduotą daiktą įgyja tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas. Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis).

31. Atsakovai sudarydami 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3198, negalėjo teisės įregistruoti dalį ginčo pastato, nes atsakovas negalėjo gauti daugiau turto, nei įgijo minėta sutartimi. Dėl šios priežasties akivaizdu, jog VĮ Registrų centre ir yra užregistruota tiek ieškovų nuosavybė, tiek atsakovo nuosavybė į nekilnojamąjį turtą tokia apimtimi, kokia ji šalių buvo įgyta minėtomis pirkimo – pardavimo sutartimis. Šioje apimtyje verta pastebėti, jog nors kadastrinėje byloje (atsakovų nurodytu atveju gyvenamojo namo techniniame pase) taip pat yra užfiksuoti duomenys, jog butui Nr. 1 priklauso 74 proc. ūkinio pastato, plane pažymėto (duomenys neskelbtini) bei visas garažas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) (civ. bylos Nr. e2YT-212-291/2022, 1 t., l. 70), tačiau ieškovams 1992 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 4302, pagrindu neįgijus minėto pastato (garažo - (duomenys neskelbtini)), pastatas ir nėra ieškovų nuosavybės teise registruotas VĮ Registrų centras, tačiau šioje apimtyje byloje ginčas ir nėra kilęs. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina faktą, jog tiek ieškovai, tiek atsakovas 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3198, nei 1992 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 4302, pagrindais yra įgiję nuosavybės teise atskirus pastatus ir atsakovas nėra įgijęs nei idealiosios, nei realiosios 26/100 dalies pastato, plane pažymėtu (duomenys neskelbtini).

32. Atsakovai siekdami įrodyti, jog atsakovas 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3198, pagrindu įsigijo ir 26/100 dalis ūkinio pastato, plane pažymėto (duomenys neskelbtini), į bylą pateikė kitus įrodymus, t. y. Kolūkių statybos projektavimo instituto sudarytą dujotiekių tinklų montavimo planą, rengtą gyvenamajam namui Nr. 13 (šiuo metu šalims priklausančiam namui) (el. medž. 1 t., l. 65), kuriame dujų įvadas suprojektuotas į ūkinį pastatą, numatant įvado atšaką ir t.t.. Minėtas rašytinis įrodymas niekaip neįrodo atsakovų nuosavybės faktą į ginčo dalį. Visų pirma šalys pripažino, jog minėtas planas parengtas dar 1987 m., tuo tarpu šalys nuosavybę į ūkio pastatus įgijo tik 1992 m., visų antra plane pavaizduota tik dalis patalpų (dalis ūkinio pastato, plane pažymėto (duomenys neskelbtini)), trečia pavaizduotas įėjimas, kaip teigia atsakovai į ieškovų priklausančią pastato dalį, šiuo metu yra visai ne toje pastato vietoje bei ūkinis pastatas yra ne tokios struktūros, ketvirta plane padarytas prierašas „virtuvės lango plotas turi būti ne mažiau 10 m² ir įrengti orlaidę“, kas leidžia daryti išvadą, jog planas yra rekomendacinio pobūdžio, realiai neatitinkantis registruotų pastatų lokacijos nei jų struktūros, bei planas skirtas dujų įvado įvedimui, tačiau ne nuosavybės įgijimo, valdymo faktui patvirtinti (CPK 178, 185 straipsnio). Taip pat atsakovai į bylą pateikė 1995 m. gruodžio mėnesį sudarytą namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų planą, kuriame, kaip nurodė atsakovai, yra aptartas tiek žemės, tiek sodo, tiek pastatų padalinimas, kurį savo parašais yra patvirtinęs tiek atsakovas, tiek ieškovas A. T. (el. medž. 1 t., l. 66). Teismas pažymi, jog namų valdos žemės sklypo ribų planas, tai yra dokumentas, galimai pagrindžiantis žemės sklypo ribas ir t.t., tačiau tai nėra dokumentas patvirtinantis ir pagrindžiantis šalių turimo nekilnojamojo turto nuosavybės fakto, turimo nekilnojamojo turto nuosavybės teisės formos bei rūšies (CPK 185 straipsnis). Taip pat tiek atsakovai, tiek atsakovų atstovas advokatas S. Šuminas byloje siekė įrodyti ir teigė, jog ginčo pastato dalis, kuria šiuo metu naudojasi N. (kaip teismo posėdžio metu teigė „buvusi lauko virtuvė“) iš tiesų yra ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)) dalis, kadangi ji yra pastatyta iš raudonų pastato sienų, minėtas patalpas nuo T. ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)), skiria kapitalinė siena, kuri taip pat yra raudonų plytų, tuo tarpu T. priklausantis pastatas visas pastatytas iš baltų plytų. Šioje vietoje pastabėtina, jog atsakovai yra nenuoseklūs, visų pirma teigė, jog jiems priklauso būtent ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)) 26 proc. dalis, paskui teigia, jog ginčo dalis, jau galimai laikytina ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)) dalis (CPK 178 straipsnis). Toks atsakovų pozicijos nenuoseklumas, tik dar kartą įrodo, jog atsakovai suprasdami, kad pirkimo – pardavimo sutartimi neįsigijo ginčo pastato dalies, siekia visais įmanomais būdais, pagrįsti savo nuosavybę į minėtą ginčo pastato dalį (CPK 185 straipsnis).

33. Be to, atsakovai tiek procesiniuose dokumentuose nurodė, tiek teismo posėdžio metu teigė, jog ginčo dalimi ieškovai niekada nesinaudojo, o ja naudojosi atsakovai, kad leidžia daryti išvadą, jog V. N. nuo 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo pardavimo sutarties sudarymo visiškai teisėtai ir sąžiningai nuosavybės teise valdo 26/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini). Ieškovai tiek procesiniuose dokumentuose nurodė, tiek šias aplinkybes patvirtino teisme, jog iš tiesų įsigiję ginčo pastatą, jo viena dalimi nesinaudojo, nes ji buvo užimta N., patys ilgą laiką buvo išvykę į užsienį, todėl nesiėmė aktyvių veiksmų siekdami susigrąžinti jiems priklausančią pastato dalį, nors ne kartą N. prašė atlaisvinti patalpas ir tik grįžę į Lietuvą gyventi ir iškilus poreikiui naudotis visomis pastato dalimis, ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant susigrąžinti jiems priklausančio pastato visas dalis. CK 4.31 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog valdytojo nesinaudojimas nekilnojamuoju daiktu nereiškia, kad jis atsisako šio daikto valdymo, jeigu jo noras atsisakyti valdymo negali būti numanomas iš kitų aplinkybių. Nagrinėtinu atveju, akivaizdu, jog ieškovai savo ūkinio pastato valdymo nebuvo atsisakę, ne kartą ragino atsakovus atlaisvinti jiems priklausančias patalpas, kas laidžia daryti išvadą, jog ieškovai nebuvo atsisakę jiems priklausančios ginčo pastato dalies, ir byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, jog buvo kitos aplinkybės sudarančios pagrindą numanyti, jog ieškovai atsisakė jiems priklausančios dalies ir valdymo į dalį jiems priklausančio pastato (CPK 185 straipsnis), o iškėlus nagrinėtiną bylą ieškovai priešingai - siekia pašalinti jų teisės pažeidimus, susijusius su ginčo pastato valdymu.

34. Taigi, remiantis sprendimo 19-33 punktuose aplinkybėms, pripažintina, jog atsakovai neįrodė, jog atsakovas V. N. 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3198, pagrindu įsigijo ir 26/100 dalis ūkinio pastato, plane pažymėto (duomenys neskelbtini), todėl atsakovai neturi jokio pagrindo teigti, kad V. N. nuosavybės teise priklauso ir yra įgijęs, 26/100 dalis ūkinio pastato, plane pažymėto (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, ir kitas atsakovų reikalavimas taip pat negali būti laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl atsakovų patikslintas priešieškinis atmestinas.

Dėl atsakovų V. N. ir K. N. iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.

35. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1-2 dalyse yra įtvirtinta, kad nuosavybė neliečiama ir kad nuosavybės teises saugo įstatymai. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Įstatymas suteikia teisę savininkui reikalauti pašalinti bet kokius jo teisės pažeidimus, susijusius su valdymu (CK 4.93, 4.98 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog nuosavybės teisė savo turiniu yra plačiausia daiktinė teisė, suteikianti savininkui ir tik jam galimybę, įgyvendinant visišką savininko viešpatavimą turto atžvilgiu, nustatyti jam priklausančio turto naudojimo būdą ir kryptį bei drausti arba leisti kitiems asmenims naudoti turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016).

36. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: pirma, tai, kad jis yra turto savininkas; antra, tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

37. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys).

38. Sprendimo 34 punkte pripažinta, jog atsakovai neįrodė, jog atsakovas V. N. 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3198, pagrindu įsigijo ir 26/100 dalis ūkinio pastato, plane pažymėto (duomenys neskelbtini). Remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatyta ir įrodyta, jog po ½ dalį pastato - ūkinio pastato (plane (duomenys neskelbtini)), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklauso ieškovams A. T. ir L. T.. Byloje taip pat nustatyta, jog atsakovams ginčo pastatas (jo dalis) nebuvo perleistas nuosavybės teise. Taip pat byloje visiškai yra įrodyta, kad šalių nesieja jokie sutartiniai ar prievoliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovai turėtų teisę naudotis ginčo pastatu (jo dalimi). Byloje taip pat nekilo ginčas, jog ieškovai nuo pat ginčo pastato įsigijimo (viena jo dalimi) nesinaudojo, nes dar iki ginčo pastato įsigijimo iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės, dalimi minėto pastato naudojosi atsakovai N., kurie po ūkinių pastatų pirkimo pradavimo sandorių ir toliau naudojosi bei iki dabar naudojasi dalimi ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)). Tačiau, kaip jau buvo minėta sprendimo 33 punkte, valdytojo nesinaudojimas nekilnojamuoju daiktu nereiškia, kad jis atsisako šio daikto valdymo, o tuo labiau nepagrindžia, jog tokiu būdu savininkas(ai) netenka nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą. Pažymėtina, jog faktas, kad keletą metų ieškovai nesinaudojo jiems priklausančio pastato viena iš jo dalimi, galimai būtų svarbus sprendžiant nuosavybės teisės įgijimą, remiantis įgyjamosios senaties institutu, tačiau nagrinėtinoje byloje šis institutas netaikomas ir minėtas pastato dalies (ne)valdymo faktas nevertinamas.

39. Atsakovai neginčijo aplinkybės, kad jie ieškovų buvo ne kartą raginami atlaisvinti užimtą patalpų dalį, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovai galimai rimtai tokių ieškovų reikalavimų nevertino ir aktyvių veiksmų, siekiant atlaisvinti ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)) patalpų dalį nesiėmė, nes apžiūrėjus ginčo pastatą matyti, jog ginčo pastato dalyje yra sudėti būtent atsakovų daiktai. Nepaisant to, atsakovai besinaudodami ieškovams nuosavybės teise priklausančiu ūkinio pastatu (jo dalimi) pažeidžia ieškovų kaip savininkų teises – nesutinka išsikraustyti (atlaisvinti užimtas patalpas), atsakovai naudojasi ieškovams nuosavybės teise priklausančiu pastatu (jo dalimi) ir ieškovai savo nuožiūra negali pilnai naudotis visu jiems priklausančiu pastatu. Atsakovai V. N. ir K. N. duomenų, paneigiančių, kad jie ieškovams nuosavybės teise priklausančiu turtu nesinaudoja ir ieškovų teisių nepažeidžia, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

40. Taigi, visos šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovai be teisėto pagrindo naudojasi ginčo ūkiniu pastatu (jo dalimi), jo neatlaisvina, todėl teismas laiko, kad yra teisinis pagrindas tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimą ir iškeldinti atsakovus iš ginčo ūkinio pastato su priklausančiu visu jiems turtu (CK 4.98 straipsnis, CPK 270 straipsnis).

41. Atsakovai ir jų atstovas teisminio proceso metu, kėlė abejones ir byloje siekė įrodyti faktą, jog iškeldinimas iš ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), nėra įmanomas, kadangi nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esantys duomenys, neatitinka faktinės situacijos; VĮ Registrų centras (duomenys neskelbtini) pastatas yra nurodytas taisyklingos stačiakampio formos, tuo tarpu iš atsakovų pateiktos siūlytinos naudojimosi tvarkos nustatymo projekto matyti, jog pastatas nesudaro taisyklingos formos stačiakampio; neaišku ar N. siekiama iškeldinti iš ieškovų priklausančio pastato, ar vis dėl to siekiama iškeldinti ir patiems N. priklausančio pastato.

42. Atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, jog registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus ir duomenis, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Panaši nuostata yra įtvirtinta ir CK 4.262 straipsnyje, kur nustatyta, jog įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, bei 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami ir nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą.

43. Nagrinėtinu atveju, byloje nei ieškovai, nei atsakovai nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog šalys turėdami teisę teikti VĮ Registrų centrui prašymą dėl nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų pakeitimo, tokia teise būtų pasinaudojusios. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog dar 2021 m. nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2YT-212-291/2022, buvo paruoštas nekilnojamojo turto objekto naudojimosi tvarkos nustatymo projektas, kuriame buvo pavaizduoti pastatų matmenys, patalpų dydžiai ir t.t., kur pavaizduota tame tarpe ir menama siena, einanti per patalpas 1-3, 1-4, 1-5, tačiau nei ieškovai, nei atsakovai nesiėmė jokių veiksmų siekiant galimai paaiškėjusius netikslumus pašalinti ir tinkamai užregistruoti nekilnojamojo daikto duomenų pakeitimus (CPK 178, 185 straipsnis).

44. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu VĮ Registrų centras registruoti ir išviešinti nekilnojamojo daikto kadastriniai duomenys užfiksuoti 1992 m. kovo 20 d., kurie yra galiojantys ir nenuginčyti, todėl jais nesiremti teismas neturi pagrindo. Tuo tarpu vertinti ir remtis į bylą pateiktu nekilnojamojo turto objekto naudojimosi tvarkos nustatymo projektu ir jame užfiksuotais nekilnojamojo daikto kadastriniais matavimais teismas neturi pagrindo, kadangi tai projektinis dokumentas ir nėra nei teismo ar kitos institucijos patvirtintas ir/ar įregistruotas (CPK 178, 185 straipsnis). Iš 1992 m. kovo 20 d. statinių išdėstymo plano matyti, jog pastato (duomenys neskelbtini), matmenys yra aiškūs ir suprantami, tad pastato užstatymo plotas taip pat yra aiškus. Lygiai taip pat pastato (duomenys neskelbtini), matmenys yra aiškūs ir suprantami. Pastebėtina, jog pastatai tiek – (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), yra pavaizduoti ir VĮ Registrų centre registruoti kaip vientisi objektai, be atskirų pastato dalių (atskirų patalpų), nors realiai atskiros patalpos ginčo pastate ((duomenys neskelbtini)), egzistuoja. Taigi, įvertinus tai, jog pastatas ((duomenys neskelbtini)) registruotas kaip vientisas objektas, todėl teismo vertinimu, aplinkybės, jog pastato ((duomenys neskelbtini)) atskiras patalpas skiria sienos, dalis sienų kapitalinės, kurios pamūrytos skirtingos spalvos plytomis, tarp patalpų nėra tiesioginio praėjimo, yra tik viena eile plytų užmūryta niša langui ir t.t., reikšmės ginčo objektui neturi. Įvertinus tai, jog atskiros patalpos ūkiniame pastate ((duomenys neskelbtini)) nėra registruotos, todėl teismas sprendžia, jog ieškovai teisėtai prašo iškeldinti atsakovus iš viso ginčo ūkinio pastato, konkrečiai nenurodant pastato konkrečios dalies, kadangi atskiros patalpos esančios ginčo pastate ((duomenys neskelbtini)) nėra registruotos. Teismo manymu, turint konkrečius išviešintus duomenis (pastato ((duomenys neskelbtini)) matmenis, užstatymo plotą ir t.t.), yra aišku iš kokio pastato, jo užstatyto ploto ir t.t. atsakovai turi būti iškeldinami (CPK 185 straipsnis).

45. Teismas, dėl šalių nurodytų kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

47. Ieškovai šioje byloje sumokėjo viso 141 Eur žyminį mokestį (el. medž. 1 t., l. 28), nors pagal reiškiamus reikalavimus byloje mokėtinas žyminis mokesti turėjo būti 107 Eur. Taip pat ieškovai pateikė duomenis apie patirtas išlaidas už suteiktas advokato paslaugas, t. y. į bylą pateikė 2023 m. liepos 20 d. sąskaitą už teisines paslaugas, kuri išrašyta 1 250 Eur sumai, bei 2023 m. liepos 20 d. mokėjimo nurodymo kopiją, kurioje užfiksuota, jog A. T. Rolando Tamašausko kontorai sumokėjo 1 000 Eur sumą (el. medž. 1 t., l. 190, 191-192).

48. Atsakovai pateikdami patikslintą priešieškinį sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį (el. medž. 1 t., l. 115) ir turėjo 3 630 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (el. medž. 2 t., l. 22-24).

49. Pažymėtina, kad, išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais byloje esančiais įrodymais, ir nėra per didelės, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, bylos pobūdį, teiktų procesinių dokumentų ir jų priedų apimtį, teismų praktikos ir teisės normų analizę, bylos nagrinėjimo trukmę ir teismo posėdžių trukmę, kad prašomas priteisti advokato pagalbos išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

50. Visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas). Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

51. Vertinant ieškovų A. T. ir L. T. šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, pastebėtina, jog 2023 m. liepos 20 d. sąskaita už teisines paslaugas, išrašyta 1 250 Eur sumai, tačiau į bylą pateikta 2023 m. liepos 20 d. mokėjimo nurodymo kopija, kurioje užfiksuota, jog A. T. Rolando Tamašausko kontorai sumokėjo 1 000 Eur sumą, duomenų apie papildomai atliktą 250 Eur dydžio mokėjimą byloje nėra (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, kas nulemia tokio prašymo netenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018, 21 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra įrodytas tik dalinis atsiskaitymo su advokatu faktas, todėl prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos laikytinos pagrįstomis būtent 1 000 Eur sumai, o likusi 250 Eur suma nėra laikytina pagrįstomis ir realiomis išlaidomis.

52. Kadangi ieškovų patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, o atsakovų patikslintas priešieškinis atmestinas, įvertinus tai, jog dalis (250 Eur išlaidų pripažintos nepagrįstomis), todėl atsakovų jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o ieškovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų. Įvertinus tai, jog bylinėjimosi išlaidas faktiškai patyrė ir jas apmokėjo ieškovas A. T., todėl jos priteistinos konkrečiai šiam ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis (CK 6.5 straipsnis), t. y. iš kiekvieno atsakovo po 553,50 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

53. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 13,28 Eur, kiekvienam atsakovui tenkanti dalis – 6,64 Eur, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Patikslintą priešieškinį atmesti.

Iškeldinti atsakovus V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovams A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po ½ dalį nuosavybės teise priklausančio pastato - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurio žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitų negyvenamųjų patalpų.

Priteisti iš atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 553,50 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 553,50 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos įsiteisėjimo, elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti VĮ Registrų centras.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.