- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-26
- Bylos Nr.
- e2A-336-650/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01348-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Jurgelienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- V. N., K. N.
- Ieškovas
- A. T., L. T.
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centras
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Almos Jurgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės ir Linos Muchtarovienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. N. ir K. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. T. ir L. T. patikslintą ieškinį atsakovams V. N. ir K. N. dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, bei pagal atsakovų V. N. ir K. N. patikslintą priešieškinį ieškovams A. T. ir L. T., trečiajam asmeniui - VĮ Registrų centras dėl nuosavybės teisės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. T. ir L. T. (toliau - ieškovai) patikslintu ieškiniu prašė iškeldinti atsakovus V. N. ir K. N. iš ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitų negyvenamųjų patalpų ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad 1992 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo pardavimo sutartimi (toliau – ir Sutartis), sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės ir ieškovų L. T. ir A. T., ieškovai įgijo nuosavybės teisės į 100/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Sutartimi (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonė ieškovams pardavė, o ieškovai nupirko 1/2 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 93,39 kv. m., ūkinius pastatus, tvartą ir 40,21 kv. m. ploto rūsį už 37 889,00 rublių kainą. Sutartis yra registruota Nekilnojamojo turto registre. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ieškovai ir atsakovai yra žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai. Nei žemės sklypo, nei gyvenamojo namo naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Ieškovai 2004-2014 m. buvo išvykę gyventi ir dirbti į užsienį, o vėliau A. T. susirgo liga, dėl kurios neteko didžiosios dalies darbingumo, buvo įdėtas širdies stimuliatorius, gydytojų rekomenduota vengti stresinių situacijų. Ieškovai nesikreipė į teismą dėl atsakovų atlikto nekilnojamojo daikto valdymo teisės pažeidimo, tačiau šios teisės jie nėra praradę. Atsakovai neatlaisvina dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), toliau šia dalimi naudojasi, nors nėra nuosavybės teisės į ūkinį pastatą ar teisės kitaip jį naudoti. Esant šioms aplinkybėms prašo iškeldinti atsakovus iš minėto ūkinio pastato (el. medž. 1 t., l. 1-3, 31-33).
Atsiliepimas
3. Atsakovai V. N. ir K. N. (toliau – ir atsakovai) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuris kartu buvo pateiktas ir kaip priešieškinis, kuris buvo patikslintas, kuriuo prašė pripažinti atsakovui V. N. nuosavybės teisę į 26/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini); pripažinti, kad L. T. ir A. T. neturi nuosavybės teisės į 26/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini); ieškovų A. T. ir L. T. patikslintą ieškinį dėl iškeldinimo ir gyvenamųjų patalpų atmesti; priteisti iš ieškovų atsakovų naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. medž. 1 t., l. 52-59, 163-170).
4. Atsakovai nurodė, kad 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 11 straipsnyje buvo numatyta, kad pagal jį sudaryta gyvenamojo namo, buto pirkimo-pardavimo sutartis įsigalioja nuo tos dienos, kai ji notariškai patvirtinta. V. N. 1992 m. gegužės 29 d. sudarydamas gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų esančių adresu: (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį, kuri tą pačią dieną buvo notariškai patvirtinta (duomenys neskelbtini) rajono notarinės kontoros notarės N. M., iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės nuosavybės teise įgijo 1/2 pastato- gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), pastatą- garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žymėjimas plane Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą- ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą- malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žymėjimas plane Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinį- kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, pagal minėtą pirkimo pardavimo sutartį atsakovas nuosavybės teise įgijo ir 26/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), tačiau jo nuosavybės teisė į šią nekilnojamojo turto dalį nebuvo įregistruota. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal gyvenamojo namo techninį pasą, sudarytą 1992 m. kovo 20 d., t. y. dar iki 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo- pardavimo sandorio sudarymo, name adresu: (duomenys neskelbtini) yra du butai: Butui Nr. 1 (pirmas namo aukštas) priklauso visas garažas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), bei 74 proc. ūkinio pastato, plane pažymėto (duomenys neskelbtini), o butui Nr. 2 (antras namo aukštas) priklauso visas ūkinis pastatas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), visas garažas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) ir 26 proc. ūkinio pastato, plane pažymėto (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė tik patvirtina faktą, kad sudarydamas gyvenamojo namo ir jo priklausinių esančių adresu: (duomenys neskelbtini), pirkimo sandorį, atsakovas nusipirko ir butui Nr. 2 (antrasis namo aukštas) priklausiusias 26/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto (duomenys neskelbtini). Akcentavo ir tai, jog iš 1987 m. gruodžio mėnesį Kolūkių statybos projektavimo instituto sudaryto dujotiekių tinklų montavimo plano gyvenamajam namui Nr. 13 priklausančiame ūkiniame pastate, matyti, kad patalpa, į kurią buvo suprojektuotas dujų įvadas, sudaro ketvirtį ūkinio pastato plane pažymėto (duomenys neskelbtini). Ši patalpa kapitalinėmis sienomis yra atskirta nuo greta esančių patalpų. Į šią patalpą galima patekti tiek iš lauko, tiek iš atsakovui priklausančios patalpos plane pažymėtos (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu į gretimą patalpą, į kurią suprojektuota dujų įvado atšaka, yra padarytas atskiras įėjimas iš lauko pusės. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad ūkinis pastatas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuotas ir pastatytas taip, kad juo galėtų naudotis atskirų namo būtų (aukštų) savininkai, vienas 74 proc. (74/100 dalimis), o kitas 26 proc. (26/100 dalimis). Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina faktą, kad atsakovas pirkimo pardavimo sandoriu įsigijo ir vienam iš būtų (aukštų) priklausiusias 26/100 dalis ūkinio pastato, plane pažymėto (duomenys neskelbtini). Be to, aplinkybę, jog 26/100 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), pagal 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo pardavimo sutartį priklauso V. N. patvirtina ir 1995 m. gruodžio mėnesį sudarytas namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų planas, kuriame aptartas tiek žemės, tiek sodo, tiek pastatų padalinimas, kurį savo parašais yra patvirtinęs tiek atsakovas, tiek ieškovas A. T.. Ieškovai ginčo ūkinio pastato dalimi niekada nesinaudojo, naudojosi atsakovai. Iš į bylą pateiktų ūkinio pastato fotonuotraukų matyti, kad atsakovų ir ieškovų valdomos pastato dalys yra skirtinguose gyvenamojo namo kiemuose, kurie atskirti tvora bei pertvara, iš kurių vieną dar nuo 1987 metų valdo ir naudoja atsakovai, o kitą – ieškovai. Be to, skirtingose pastato pusėse įrengti visiškai atskiri įėjimai, o viduje šalių valdomos pastato dalys yra visiškai atskirtos kapitaline plytų siena.
5. Ieškovai atsiliepime į patikslintą priešieškinį (el. medž. 1 t., l. 182-187) nurodė, kad nesutinka su pateiktu patikslintu priešieškiniu ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad jokie teisės aktai neįpareigojo būtent atsakovus pirkti visus žemės sklype esančius statinius. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės vadovai turėjo motyvą atsisakius dalį pastatų pirkti vieniems bendrasavininkams, pasiūlyti tuos pastatus įsigyti kitiems. Pastebėjo, jog A. T. 1995 m. gruodžio mėnesį sudarytame namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų plane nėra pasirašęs. Plane yra tik L. T. parašas. L. T. atstovauti A. T. sudarant su nekilnojamuoju daiktu susijusį sandorį nebuvo įgaliota. Iš plano pavadinimo seka, kad tai yra žemės sklypo ribų, o ne nekilnojamųjų daiktų padalinimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo planas. 1995 m. 12 mėn. galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 124 straipsnio 1 d. numatyta, kad kiekvienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių turi teisę perleisti kitam asmeniui savo dalį bendrosios nuosavybės teisėje. 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino; dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas. 1964 m. CK 58 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Galimai atsakovų prašymu matavimus atlikę matininkai atliko skaičiavimus, kaip galėtų būti atidalinti nekilnojamieji daiktai, tačiau tokie skaičiavimai su ieškovais nebuvo suderinti ir ieškovai su siūlomu nekilnojamųjų daiktų atidalinimo būdu niekada nesutiko. Be to, po 1995 m. 12 mėn. Namų valdos žemės sklypo ribų plano parengimo, pats atsakovas V. N. pasirašė priešingą padėtį nustatančiame 2015 m. rugpjūčio 20 d. geodezinių matavimų plane, o taip pat 2015 m. rugpjūčio 20 d. žemės sklypo ribų parodymo paženklinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nėra jokių duomenų apie tariamą žemės sklypo naudojimosi tvarką ar ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai nustatytas dalis. Nei žemės sklypo nei gyvenamojo namo naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Dėl paminėto, atsakovų teiginys, kad egzistuoja du gyvenamojo namo kiemai, nepatvirtinamas jokiais civilinės bylos duomenimis. Ieškovai nesikreipė į teismą dėl atsakovo atlikto nekilnojamojo daikto valdymo teisės pažeidimo, tačiau šios teisės jie nėra praradę. Priešingai, nei nurodo atsakovai, tai, kad atsakovai neatlaisvino neteisėtai valdomos ūkinio pastato dalies, nepadaro atsakovų valdymo teisėtu. Atsakovai nevaldė nekilnojamojo daikto dalies sąžiningai, teisėtai, atvirai ir kaip savo, kadangi savo tariamos nuosavybės ar valdymo teisės nebuvo įregistravęs nekilnojamojo turto registre. Papildomai nurodė, kad atsakovai teigia, kad 1992 m. rugpjūčio 31 d. notarinėje sutartyje neteisėtai nurodyta ieškovų įgyta 1/1 ūkinio pastato dalis, tačiau atsakovai byloje nesuformulavo prašymo pripažinti negaliojančia pirkimo pardavimo sutarties sudarytos, tarp (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės ir ieškovų. Pažymėjo, jog ieškovų teisės į 1/1 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsirado ne iš įrašo kadastro duomenų byloje, bet notaro 1992 m. rugpjūčio 31 d. patvirtintos pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovų reikalavimas pripažinti, kad L. T. ir A. T., neturi nuosavybės teisės į 26/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo, kadangi kaip jau buvo minėta, ieškovai įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka , t. y. notarinės formos pirkimo pardavimo sutarties pagrindu.
6. Trečiajam asmeniui VĮ Registrų centras patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis su priedais buvo įteiktas tinkamai, tačiau jis per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį ir priešieškinį nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškovų patikslintą ieškinį tenkino, atsakovų patikslintą priešieškinį atmetė.
8. Teismas nustatė, kad atsakovai neginčija 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1992 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau siekia įrodyti, jog atsakovai 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo 26/100 dalis ūkinio pastato, plane pažymėtu (duomenys neskelbtini).
9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, jog tiek ieškovai, tiek ir atsakovai sudarydami nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, būtų sandorį tvirtinusiai notarei reiškę kokių pastebėjimų ar užsiminę apie galimus neatitikimus sudaromose sutartyse ir realiai esamą situaciją natūroje.
10. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, jog sutartys yra notariškai patvirtintos ir tinkamai įregistruotos VĮ „Registrų centro“. Taip pat tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-212-291/2022 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. gruodžio 5 d. nutartyje buvo nurodęs, jog nei pirkimo - pardavimo sutartyse, nei Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų, kad pareiškėjas (V. N.) šiuo atveju atsakovas būtų įsigijęs 26 procentus ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartys įsigaliojo nuo patvirtinimo dienos, pareiškėjas sutarčių neginčijo.
11. Įvertinęs abiejų sutarčių turinį, teismas nustatė, kad jose nėra nurodyta, jog ginčo pastatas (jo dalis) būtų perkamas šalių bendrąja nuosavybe, kur būtų laikoma, jog turtas priklauso kartu dviem ar keliems savininkams. Priešingai, sutartyse konkrečiai įvardijami pagalbiniai pastatai, kurie visi įvardijami vienaskaita, kas leido daryti išvadą, jog sutartyse įvardintas konkretus vienas pastatas, o ne pastato dalis ar pan. Dokumentai, kurių pagrindu buvo įregistruota ieškovų nuosavybė į ginčo pastatą, nebuvo panaikinti, pripažinti negaliojančiais, atšaukti, jų niekas neginčijo ir neįrodinėjo jų neteisėtumo, todėl teismas sprendė, jog byloje esantys dokumentai sudarė pakankamą teisinį pagrindą ūkinio pastato, plane pažymėto ((duomenys neskelbtini)) teisinei registracijai nekilnojamojo turto registre ieškovų vardu atlikti. Kadangi šiuo atveju, ginčo pastato įregistravimo pagrindas nėra nuginčytas, todėl teismas padarė išvadą, jog nuosavybė įregistruota teisėtai.
12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas neginčijo 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1992 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), teismas sprendė, jog minėtos sutartys yra galiojančios ir abiem šalims turi įstatymo galią.
13. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažino, jog atsakovai neįrodė, jog 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu įsigijo ir 26/100 dalis ūkinio pastato, plane pažymėto (duomenys neskelbtini), todėl atsakovai neturi jokio pagrindo teigti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso, ir jis yra įgijęs, 26/100 dalis ūkinio pastato, plane pažymėto (duomenys neskelbtini).
14. Teismas sprendė, kad atsakovai besinaudodami ieškovams nuosavybės teise priklausančiu ūkinio pastatu (jo dalimi) pažeidžia ieškovų kaip savininkų teises – nesutinka išsikraustyti (atlaisvinti užimtas patalpas), naudojasi ieškovams nuosavybės teise priklausančiu pastatu (jo dalimi) ir ieškovai savo nuožiūra negali pilnai naudotis visu jiems priklausančiu pastatu. Atsakovai duomenų, paneigiančių, kad jie ieškovams nuosavybės teise priklausančiu turtu nesinaudoja ir ieškovų teisių nepažeidžia, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir ieškovų patikslintą ieškinį atmesti, o netenkinus pirmojo apeliantų prašymo, grąžinti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apeliantai mano, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino byloje nustatytas faktines aplinkybes bei netinkamai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, nesiėmė priemonių bylos esmei atskleisti. Todėl ši civilinė byla iš esmės neišnagrinėta, bylos esmė liko neatskleista ieškinys patenkintas tinkamai neįvertinus galimų tokio ieškinio patenkinimo pasekmių ir teismo sprendimas realiai neįmanomas įvykdyti;
15.2. Apeliantai pažymi, kad ieškovai su ieškiniu nepateikė grafinio pastatų plano, ieškinyje nedetalizuota, iš kurios ieškovų pastato dalies konkrečiai prašoma iškeldinti atsakovus, kartu su ieškiniu nepateiktas pastato ar patalpų naudojimosi planas, nėra pažymėta iš kurios pastato dalies atsakovai turėtų išsikelti, kaip ta dalis turėtų būti atskirta nuo jiems priklausančios pastato dalies. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat šių momentų nenurodo. Byloje nesant plano su jame grafiškai atvaizduota pastatų vidaus eksplikacija ir joje pažymėta atsakovų neva neteisėtai valdoma pastato dalimi, bei nesant siūlomos naudojimosi pastatu ar jo dalimis tvarkos, lieka visiškai neaišku iš kur tiksliai atsakovus ketinta iškeldinti ir iš kur juos konkrečiai byloje priimtu sprendimu iškeldino pirmosios instancijos teismas;
15.3. Apeliantų nuomone, be išsamių kadastrinių matavimų ir tyrimų, neįmanoma nustatyti, kuriam pastatui priskirtinos atsakovų valdomos patalpos, o atlikus matavimus, gali kilti ir teismo statybų ekspertizės būtinybė, ekspertui atsakant į klausimą, kurio pastato sudėtine dalimi yra Naručių šeimos valdomos patalpos, tačiau, kaip jau minėta, teismas atmetė apeliantų prašymą leisti jų matininkams išmatuoti jų ir ieškovų ūkinius pastatus, taip užkirsdamas kelią nustatyti byloje tiesą ir priimti teisingą sprendimą;
15.4. Apeliantai nurodo, kad 1992 m. gegužės 29 d. sudarydami gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų esančių adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartimi nuosavybės teise įgijo ir 26/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), tačiau jo nuosavybės teisė į šią nekilnojamojo turto dalį nebuvo įregistruota. Šią aplinkybę įrodo gyvenamojo namo techninis pasas, sudarytas 1992 m. kovo 20 d., t. y. dar iki 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo- pardavimo sandorio sudarymo, name adresu (duomenys neskelbtini) yra du butai. Butui Nr. 1 (pirmas namo aukštas) priklauso visas garažas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), bei 74 proc. ūkinio pastato, plane pažymėto (duomenys neskelbtini), o butui Nr. 2 (antras namo aukštas) priklauso visas ūkinis pastatas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), visas garažas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) ir 26 proc. ūkinio pastato, plane pažymėto (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
16. Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
16.1. Ieškovai nesutinka su atsakovų argumentu, kad civilinėje byloje nepateiktas grafinis pastatų planas, ieškinyje nedetalizuota, iš kurios ieškovų pastato dalies konkrečiai prašoma iškeldinti atsakovus. Reikalavimo, kad ieškinyje būtų nurodytas pastato konkretus kvadratinis metras ar pastato taško koordinatės, iš kurių apeliantai turėtų būti iškeldinti, jokie teisės aktai nenustato. Be to, tai būtų neįmanoma ir praktiškai, kadangi ieškovai negali patekti į ūkinio pastato dalį, kurios neatlaisvina apeliantai, o teismui priėmus sprendimą iškeldinti apeliantus iš vienos pastato dalies ir apeliantams perkėlus savo daiktus į kitą pastato dalį reikalavimas dėl iškeldinimo turėtų būti reiškiamas iš naujo;
16.2. Pažymi, kad apeliaciniame skunde apeliantai neprašo teismo panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą tenkinti apeliantų priešieškinį pripažįstant apeliantų nuosavybės teisę į ūkinio pastato dalį. Apeliantai prašo tik atmesti ieškovų ieškinį dėl iškeldinimo. Atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto registre yra registruota ieškovų nuosavybės teisė į 100 proc. ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane (duomenys neskelbtini) apeliantai iš esmės pripažįsta šį faktą. Nepaisant to, apeliantai apeliacinį skundą grindžia argumentais dėl ginčo susijusio su 26/100 dalių ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise, taip pat argumentais, susijusiais su tariamais 1992-03-20 ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų trūkumais, būtinybe skirti statybos ekspertizę, ieškovų, apeliantų sudarytų 1992-05-29, 1992-08-31 pirkimo pardavimo sutarčių turinio trūkumais, nors reikalavimas pripažinti 1992-03-20 kadastrinius matavimus, 1992-05-29, 1992-08-31 pirkimo pardavimo sutartis negaliojančiais nebuvo reiškiamas nei patikslintame priešieškinyje, nei apeliaciniame skunde, tuo apeliantai išeina už civilinės bylos nagrinėjimo ribų, kurias apibrėžia apeliacinio skundo reikalavimas;
16.3. Apeliantai, išeidami už civilinės bylos ribų, apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, kad kadastrinių matavimų byloje yra įrašas „1 butui priklauso 74 % (duomenys neskelbtini), visas (duomenys neskelbtini), 2 butui 26 % (duomenys neskelbtini), visas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“. Dėl šių apeliantų argumentų VĮ „Registrų centras“ dėl įrašo kadastrinių matavimų byloje 2022-04-13 pateiktame atsiliepime į pareiškimą (civilinė byla Nr. e2-109-1184/2024 ) nurodė, kad pareiškėjo pateiktos kadastrinių matavimų bylos formoje Pastatų ir statinių charakteristika (pareiškimo 3 priedas) esantis įrašas: „1 butui priklauso 74 % (duomenys neskelbtini), visas (duomenys neskelbtini), 2 butui 26 % (duomenys neskelbtini), visas (duomenys neskelbtini)“ yra ne nuosavybės teises nustatantis įrašas (atliktas 1992-03-20, t. y. iki sandorių sudarymo), o tik dalių paskaičiavimo projektas, kuris nėra patvirtintas nuosavybės teises nustatančiais dokumentais (šiuo atveju - pirkimo-pardavimo sutartimis);
16.4. Apeliantai nei priešieškiniu, nei apeliaciniu skundu neprašo pripažinti negaliojančiais nei kadastrinių matavimų, nei nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sutarčių, neskundžia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų, todėl NTR įrašo, kad 100 proc. ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ieškovams, taip pat ūkinio pastato plotas, tūris, ribos ir kiti duomenys yra teisingi ir išsamūs. Tai numato CK 4.262 straipsnis, kuriame nurodyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo - pardavimo sutartimi, kuri tą pačią dieną buvo notariškai patvirtinta (duomenys neskelbtini) rajono notarinės kontoros notarės N. M., apeliantas V. N. iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį namą (butą), su dalimi rūsio, garažą, ūkinį ir malkinę (el. medž. 1 t., l. 61, 112, 175).
20. 1992 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo - pardavimo sutartimi, kuri tą pačią dieną buvo notariškai patvirtinta (duomenys neskelbtini) rajono notarinės kontoros notarės N. M., ieškovai A. T. ir L. T. iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės nuosavybės teise įgijo gyvenamojo namo dalį, su dalimi rūsio bei tvartą (el. medž. 1 t., l. 27).
21. Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (Registro Nr.: (duomenys neskelbtini) matyti, jog kiekvienam iš ieškovų priklauso po ¼ dalį Gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat po ½ dalį Pastato - Ūkinio pastato (plane (duomenys neskelbtini)), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ¼ dalį Kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių, priklausančių pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 1992 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo – pardavimo sutartis pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. (duomenys neskelbtini) (el. medž. 1 t., l. 34-37).
22. Iš apeliantų į bylą pateiktų gyvenamojo namo techninio paso, kelių lapų kopijų, matyti, jog nuo 1992 m. gegužės 29 d. gyvenamojo namo savininkas yra V. N., bei 1992 m. kovo 20 d. užfiksuota pastatų ir statinių charakteristikos, kuriose pažymėta, jog 1 butui priklauso 74 proc. statinio (duomenys neskelbtini), visas statinys (duomenys neskelbtini), 2 butui priklauso 26 proc. statinio (duomenys neskelbtini), visas (duomenys neskelbtini) (el. medž. 1 t., l. 62-63, 113-114, 176-177). Iš 1995 m. gruodžio mėnesį sudaryto namų valdos žemės sklypo ribų plano, namų valdos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), matyti, kad pavaizduoti namo, ūkinių pastatų ir kt., išdėstymas minėtame žemės sklype (el. medž. 1 t., l. 66).Taip pat pateikta namų knygos kopija, kurioje užfiksuota, jog knyga pradėta 1996 m. liepos 11 d. ir savininkas yra V. N. (el. medž. 1 t., l. 67-73).
23. Prie nagrinėtinos bylos prijungta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-212-291/2022, kurioje buvo išnagrinėtas pareiškėjo V. N. patikslintas pareiškimas suinteresuotiems asmenims L. T. ir A. T. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Minėtoje byloje L. T. ir A. T. pateikė 1992 m. kovo 20 d. statinių išdėstymo planą (civ. bylos Nr. e2YT-212-291/2022, 1 t., l. 70), 2015 m. rugpjūčio 20 d. žemės sklypo planą, su jame kartu pavaizduotu statinių išdėstymu (civ. bylos Nr. e2YT-212-291/2022, 1 t., l. 71, 110).
Dėl apeliacinio skundo motyvų
24. Nagrinėjamoje byloje ieškovai, nurodę, kad atsakovai be teisinio pagrindo užima jiems nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą, prašė teismo iškeldinti atsakovus iš ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kurio statinių išdėstymo plane indeksas yra (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo pastatas). Atsakovai (apeliantai) priešieškiniu prašė pripažinti, kad jie 26 proc. dalį ginčo pastato įgijo nuosavybės teise, pirkdami dalį gyvenamojo namo (atskirą butą) su dalimi rūsio, bei kitus namo priklausinius. Taigi nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl naudojimosi vienu ūkiniu statiniu teisėtumo, t. y. ieškovai prašė iškeldinti atsakovus iš ginčo pastato, kadangi jie be teisinio pagrindo juo naudojasi, o atsakovai prašė pripažinti, kad ginčo pastatu naudojasi teisėtai 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, įgiję 26/100 dalis ūkinio pastato, plane pažymėtu (duomenys neskelbtini).
25. Kasacinis teismas yra suformavęs nuostatas, kad savininko reikalavimas iškeldinti asmenį, neturintį pagrindo juo naudotis, yra negatorinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2002, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš patalpų turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti ar: 1) ieškovas yra savininkas ir 2) ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008, 2019 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).
26. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Reikšdamas negatorinį ieškinį, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo, kaip turto savininko, teisės yra pažeistos, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
27. Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Išvadai, kad savininko teisės yra neteisėtai suvaržytos, daryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-343-695/2019, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
28. Apeliantai (atsakovai) apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tai, kad 1992 m. gegužės 29 d. sudarydami gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartimi nuosavybės teise įgijo ir 26/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), nors jų nuosavybės teisė į šią nekilnojamojo turto dalį nebuvo įregistruota. Apeliantai pažymėjo, jog jų reikalavimų pagrįstumą patvirtina gyvenamojo namo techninis pasas, sudarytas 1992 m. kovo 20 d., t. y. dar iki 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo- pardavimo sandorio sudarymo, name adresu (duomenys neskelbtini), yra du butai. Butui Nr. 1 (pirmas namo aukštas) priklauso visas garažas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), bei 74 proc. ūkinio pastato (ginčo pastato), plane pažymėto (duomenys neskelbtini), o butui Nr. 2 (antras namo aukštas) priklauso visas ūkinis pastatas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), visas garažas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) ir 26 proc. ūkinio pastato (ginčo pastato), plane pažymėto (duomenys neskelbtini).
29. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, nes kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pats atsakovai (apeliantai) neginčijo, nei 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (sudarytos atsakovų), nei 1992 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (sudarytos ieškovų), todėl minėtos sutartys yra galiojančios ir abiem šalims turi įstatymo galią. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovai (apeliantai) sudarydami 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), neturėjo teisės įregistruoti dalį ginčo pastato, nes atsakovas negalėjo gauti daugiau turto, nei įgijo minėta sutartimi. Dėl šios priežasties VĮ „Registrų centre“ yra užregistruota tiek ieškovų nuosavybė, tiek atsakovų nuosavybė į nekilnojamąjį turtą tokia apimtimi, kokia ji šalių buvo įgyta minėtomis pirkimo – pardavimo sutartimis. VĮ „Registrų centro“ išraše matyti, kad apeliantai1992 m. gegužės 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nėra įgiję nuosavybės teisės nei idealiosios, nei realiosios 26/100 dalies pastato, plane pažymėtu (duomenys neskelbtini).
30. Be to apeliantai, pagrįsdami nuosavybės teisę į ginčo pastatą remiasi senais kadastrinių matavimų, gyvenamojo namo techninio paso duomenimis, tačiau nagrinėjamam ginčui jie nėra aktualūs įrodymai, todėl pagrįstai pirmos instancijos teismas jais iš esmės nesirėmė, nes šiuo atveju teisines pasekmes sukelia ne patys kadastriniai matavimai, o po jų įvykę kiti (vėlesni) sandoriai, t. y. gyvenamojo namo bei kitų statinių privatizavimas pagal tuo metu galiojusį 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymą Nr. I374, įgytos nuosavybės įregistravimas apeliantų bei ieškovų vardu nekilnojamojo turto registre bei išviešinimas daiktinių teisių.
31. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad apeliantai 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo - pardavimo sutartimi iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės nuosavybės teise įgijo ½ dalį gyvenamojo namo (butą Nr. 2), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir malkinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, apeliantas V. N. į minėtus pastatus nuosavybės teisę įgijo pagal 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 1992 m. gegužės 29 d.
32. Pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos butų privatizavimo 1991 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. I-1374, 11 straipsnį sudaryta gyvenamojo namo, buto pirkimo – pardavimo sutartis įsigalioja nuo tos dienos, kai ji notariškai patvirtinta. Pagal Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimą Nr. 2 „Dėl Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos patvirtinimo“, 8 punkto f papunktį, notariškai patvirtintos sutartys: pirkimo – pardavimo, mainų, dovanojimo, turto padalijimo ir jo perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos yra pagrindiniai dokumentai, nustatantys nuosavybės teisę į pastatus. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pateikta apeliantų 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo pardavimo sutartis, kurioje nėra duomenų apie ginčo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad apeliantai nuosavybės teise įgijo kitus statinius, ir byloje nėra įrodymų, jog ginčo pastato, kuris 100 procentų registruotas kaip ieškovų nuosavybė, kuria nors dalimi priklausytų apeliantams. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantai neįrodė, kad teisėtai ir pagrįstai valdo ieškovų vardu registruotą ginčo pastatą (jo dalį).
33. Papildomai pažymėtina, kad byloje nebuvo ginčijamos notarine tvarka 1992 metais sudarytos pirkimo - pardavimų sutartys. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų atsiliepimo argumentais į apeliacinį skundą, kad apeliantai skundą grindžia teiginiais, susijusiais su tariamais 1992-03-20 ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų netikslumais, nurodydami būtinybę skirti statybos ekspertizę, remdamiesi, jų manymu, sudarytų 1992-05-29, 1992-08-31 pirkimo pardavimo sutarčių turinio trūkumais, nors reikalavimai pripažinti 1992-03-20 kadastrinius matavimus, 1992-05-29, 1992-08-31 pirkimo pardavimo sutartis negaliojančiomis nebuvo reiškiami patikslintame priešieškinyje, tuo apeliantai net išeina už civilinės bylos nagrinėjimo ribų, kurias apibrėžia teikiamo apeliacinio skundo reikalavimai.
34. Be to apeliantai, ginčydami pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad ieškovai su ieškinyje nedetalizuoja, iš kurios ieškovų pastato dalies konkrečiai prašoma iškeldinti atsakovus, kartu su ieškiniu nepateiktas pastato ar patalpų naudojimosi planas, nėra pažymėta, iš kurios pastato dalies atsakovai turėtų išsikelti ir kaip ta dalis turėtų būti atskirta nuo jiems priklausančios pastato dalies.
35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad apeliantai be teisėto pagrindo naudojasi ginčo ūkiniu pastatu (jo dalimi), jo neatlaisvina. Byloje esančiais įrodymais, nustatyta ir įrodyta, jog po ½ dalį pastato - ūkinio pastato (plane (duomenys neskelbtini)), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini) (ginčo pastato), nuosavybės teisė priklauso abiems ieškovams A. T. ir L. T.. Taigi ieškovai įrodė būtinąsias negatorinio ieškinio sąlygas, pirma ieškovams nuosavybės teise priklauso ginčo pastatas, antra egzistuoja neteisėtas jų nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas), t. y. apeliantai nėra atlaisvinę užimto ginčo pastato, nors ne kartą buvo raginti.
36. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliantų argumentai, kad ieškovai su ieškiniu nepateikė grafinio pastatų plano, ieškinyje nedetalizavo, iš kurios ieškovų pastato dalies konkrečiai prašoma iškeldinti atsakovus, esminės reikšmės ginčui neturi. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo pastatas nėra registruotas apeliantų vardu, o ieškovai, būdami savininkais, teisėtai prašo iškeldinti apeliantus iš viso ginčo ūkinio pastato, konkrečiai nenurodant pastato konkrečios dalies, kadangi net ginčo pastato dalis (26 proc.), dėl kurios apeliantai reiškė priešieškiniu reikalavimą, nepriklauso apeliantams. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad apeliantų argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo laikytini deklaratyviais teiginiais. Apeliantai, nesutikdami su bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, iš esmės nepagrindė teismo padarytų teisės normų pažeidimų, tiesiog pateikė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio, kitokio jų vertinimo, tuo pačiu ignoruodami net prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes, nustatytas kitoje nagrinėtoje civilinėje byloje.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
37. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, daro galutinę išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).
39. Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, kitos šalies prašymu priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir advokato atstovavimą ieškovas A. T. sumokėjo 1000 Eur. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl visa apimtimi priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.