Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios mažosios bendrijos „Auristata“ kreditoriaus M. S. pareiškimą pripažinti bankrutavusios mažosios bendrijos „Auristata“ bankrotą tyčiniu, suinteresuotas asmuo A. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. patvirtinta bendrijos bankroto administravimo išlaidų sąmata.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Dėl nemokumo momento nustatymo

20. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018). Juridinio asmens nemokumas JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Atliekant juridinio asmens mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika, t. y. kaip kinta juridinio asmens finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016)

22. Bendrijai bankroto byla iškelta 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 31 d. Pastarojoje nutartyje nustatyta, kad bendrijos registracijos data yra 2021 m. kovo 2 d., o jos vadovas nuo pat pradžių buvo A. P. (Nutarties 10 punktas). Bendrija per visą savo veiklos laikotarpį neteikė finansinės atskaitomybės duomenų, o bylos nagrinėjimo metu atsakovė taip pat nepateikė jokių duomenų, siekdama įrodyti savo mokumą ar veiklos vykdymą, jos tęstinumą. Remdamasis tokiomis aplinkybėmis teismas sprendė, kad bendrijos neveikimas rodo, jog galimai įmonė siekė nuslėpti savo sudėtingą finansinę būklę (Nutarties 11 punktas). Taip pat remiantis bylos medžiaga, buvęs bendrijos vadovas neperduoda nemokumo administratorei bendrijos dokumentų, todėl dar 2025 m. kovo 18 d. nutartimi A. P. paskirta 300 Eur vienkartinė bauda. Prašymo baudą panaikinti ar sumažinti jis nereiškė. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. birželio 6 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (-) iš A. P. bendrijos naudai priteisė 42 856,84 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nemokumo administratorė pakartotinai patvirtino, kad buvęs bendrijos vadovas vis dar nėra perdavęs bendrijos dokumentacijos.

24. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių bendrovės finansinių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti bendrijos finansinės situacijos dinamiką, jos turėtus finansinius įsipareigojimus ir jų santykį su realia turto verte, teismas negali nustatyti realaus bendrijos nemokumo momento. Banko sąskaitos išrašai, neturint jokių kitų duomenų, pavyzdžiui, paslaugų teikimo, patalpos nuomų sutarčių ar kitų bendrijos veiklos dokumentų, nėra išsamūs ir vien jais remiantis nėra įmanoma nustatyti bendrijos finansinės būklės. Vienintelis rašytinis įrodymas, leidžiantis preliminariai įvertinti bendrijos galėjimą atsiskaityti su kreditoriais – 2024 m. lapkričio 12 d. antstolių informacinės sistemos (AIS) išrašas ir jo vertinimas atsižvelgiant į bendrijos registracijos datą - 2021 m. kovo 2 d. Iš AIS išrašo matyti, kad pirmosios vykdomosios bylos bendrijos atžvilgiu pradėtos vykdyti dar 2022 m., t. y. 2022 m. kovo 14 d. (Nr. 0129/22/00359, išieškotina suma 378,50 Eur, įvykdyta per 4 mėnesius), 2022 m. gegužės 5 d. (Nr. 0129/22/00575, išieškotina suma 2 179,62 Eur, įvykdyta per beveik 3 mėnesius), 2023 m. sausio 2 d. (Nr. 0167/23/00002, išieškotina suma 933,10 Eur, įvykdyta per beveik 3 mėnesius), 2023 m. sausio 3 d. (Nr. 0167/23/00006, išieškotina suma 1 466,17 Eur, įvykdyta per beveik 3 mėnesius). Šios vykdomosios bylos visos buvo užbaigtos jas visiškai įvykdžius, kas parodo, jog bendrija turėjo pakankamai turto, jog jos atžvilgiu būtų įvykdytas išieškojimas. Vis dėlto, visos vėlesnės aštuonios bylos, pradėtos nuo 2023 m. spalio 11 d. iki bankroto bylos bendrijai iškėlimo (2024 m. lapkričio 21 d.), nebuvo užbaigtos, kas parodo bendrijos finansinius sunkumus ir negalėjimą atsiskaityti su savo kreditoriais turimu turtu. Tokiu atveju, atsižvelgiant ir į vykdymo pradžią (2023 m. spalio 11 d.) būtų galima daryti formalią išvadą, kad bendrija buvo nemoki 2023 m. spalio 11 d.

Dėl tyčinio bankroto požymių

25. Teismas pakartotinai nurodo, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. Tai reiškia, kad visų pirma teismas turi nustatyti, kad bendrija tapo nemoki dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

26. Aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017, 15 punktas)

27. Sprendžiant dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios bendrovės sudarytais sandoriais bei kitokia šios bendrovės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama bendrovės nemokumo. Tais atvejais, kai bendrovė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios bendrovės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti bendrovės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į bendrovės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų bendrovei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 28 punktas; 15 punktas; 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024, 37 punktas).

28. Atsižvelgus į su pareiškimu pateiktus dokumentus, matyti, kad iš esmės bendrijos tyčinis bankrotas yra grindžiamas vienos, t. y. tarp kreditoriaus ir atsakovės (bendrijos), susiklosčiusios situacijos faktinėmis aplinkybėmis, ginču ir jo subjektyviu įvertinimu. Teismas šiuo atveju pažymi, kad nenagrinėja ginčo tarp bendrijos ir kreditoriaus, nevertina skolos dydžio, tarpusavio komunikacijos, tačiau atkreipia dėmesį, kad vienos situacijos subjektyvus vertinimas (dėl galimo vilkinimo atsiskaityti, PVM sąskaitos faktūros išrašymo esant pačios bendrijos skolai kreditoriui) nėra pagrindas vienareikšmei išvadai dėl tyčinio bankroto, apgaulingos buhalterijos vedimo, kadangi byloje nėra duomenų dėl tokių veiksmų sistemingumo ir nuoseklumo ar pastarojo sandorio esminės įtakos bendrijos mokumui. Atitinkamai, byloje nėra jokių kitų duomenų apie bendrijos sudarytus sandorius, kuriais buvo ar galėjo būti pažeistos kreditorių teisės ir jų teisėti interesai, todėl nėra pagrindo pripažinti bankroto tyčiniu remiantis JANĮ 70 straipsnio 1 dalimi kreditorės argumentų pagrindu.

29. Tokios išvados negalima daryti ir dėl kito kreditoriaus nurodytų tyčinio bankroto požymio –bendrijos veiklos perkėlimo į kitą įmonę – „AP Betonika“, MB. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

30. Sprendžiant dėl nurodyto tyčinio bankroto požymio, nepakanka nustatyti vien to, jog kitai veikiančiai ar naujai įsteigtai įmonei buvo perduotas įmonės skolininkės valdytas turtas, bei to, jog į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą įmonę perėjo dirbti įmonės skolininkės darbuotojai, kadangi turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga šios prezumpcijos taikymui – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-445-330/2018; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-700-407/2018; 2020 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1135-381/2020).

31. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad „AP Betonika“, MB buvo perduotas bendrijos valdytas turtas, perėjo dirbti darbuotojai ar juolab buvo perimtos bendrijos nebaigtos vykdyti sutartys. Aplinkybė, kad internetinėje svetainėje www.rekvizitai.lt yra pateikti atsiliepimai apie „AP Betonika“, MB, jog tai yra nauja A. P. įmonė, o įmonės senas pavadinimas – „Auristata“, nesudaro pagrindo išvadai, jog veikla buvo perkelta į kitą juridinį asmenį ir vertinti tai kaip tyčinį veiksmą sukeliant bankrotą MB „Auristata“. Vadovavimas dviem įmonėm vienu metu ir vienai iš jų tampant nemokiai, savaime neįrodo tikslo vienos iš jų veiklą perkelti į kitą. Tokie kreditoriaus teiginiai yra deklaratyvūs ir neįrodyti.

32. Pasisakant dėl apgaulingo buhalterijos tvarkymo pakartotinai pažymėtina, jog PVM sąskaitos faktūros išrašymas kreditoriui ir lygiagrečiai turint finansinį įsipareigojimą kreditoriui nesudaro pagrindo vertinti šios situacijos kaip apgaulingo buhalterijos tvarkymo. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju yra svarbu įvertinti aplinkybę, jog buvęs bendrijos vadovas A. P., nepaisydamas nemokumo administratorės, tiek ir teismo įpareigojimų, žinodamas apie šią nagrinėjamą bylą, vis dar nėra pateikęs jokių bendrijos dokumentų ir turto.

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan. Tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 punktas).

34. Ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018 29 punktas).

35. Tai, kad nagrinėjamu atveju, iškėlus bendrovei bankroto bylą, nemokumo administratorei nebuvo perduoti bendrovės buhalteriniai ir kiti veiklos dokumentai, iš tiesų apsunkino nemokumo administratorės galimybes identifikuoti bendrovės turto sudėtį, įvertinti bendrovės atliktas ūkines operacijas ar sudarytus sandorius. Bendrą bendrijos finansinę būklę, jos įvertinimą apsunkino ir tai, kad bendrija niekada per savo veiklos laikotarpį nėra teikusi jokių finansinės atskaitomybės duomenų, o, kaip minėta, vien turimas vienos banko sąskaitos išrašas, neturint jokių kitų dokumentų, taip pat nesudaro sąlygų tinkamam finansinės būklės įvertinimui.

36. Buvęs bendrijos vadovas nepateikė visiškai jokios procesinės pozicijos, t. y. ar finansinės atskaitomybės dokumentai egzistuoja ir pan. Kita vertus, bendrovės vadovas, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, dėl neperduotų dokumentų negali gintis teigdamas, kad perdavė tiek dokumentų, kiek jis turėjo. Buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas patvirtina netinkamą, aplaidų buhalterijos tvarkymą, be to, tai neatitinka juridinio asmens vadovui keliamų rūpestingo elgesio reikalavimų, teisės aktuose nustatytų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

37. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes bei į faktą, jog buvęs bendrijos vadovas visiškai ignoruoja pareigą perduodi bendrijos dokumentaciją nemokumo administratorei bei į kasacinio teismo suformuotą praktiką, jog kai dėl vadovo neveikimo visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, padaro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti MB „Auristata“ bankrotą tyčiniu (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Nustatytų aplinkybių visuma parodo, kad dar A. P. einant bendrijos vadovo pareigas, bendrija vėliausiai 2023 m. spalio 11 d. tapo nemoki. Taigi, įmonės nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo bendrijos valdymo, netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo, dėl ko buvo pažeisti kreditorių teises ir teisėti interesai. Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad dėl tyčinio bendrijos bankroto yra atsakingas buvęs bendrijos vadovas A. P..

38. Kreditorius M. S. taip pat prašo priteisti iš A. P. 400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas dėl bendrijos bankroto pripažinimo tyčiniu, yra patenkintas, į tai, jog prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), kreditoriui iš A. P. priteisia 400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 199, 290-291 straipsniais,

nutaria:

patenkinti prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Pripažinti bankrutuojančios mažosios bendrijos „Auristata“ (įm. k. 305707228) bankrotą tyčiniu, o dėl tyčinio bankroto atsakingu pripažinti A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini))

Iš A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) kreditoriaus M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai priteisti 400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.