Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Artfiksa“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „VERSLO NOTA“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. nutarties, kuria atsisakyta pripažinti likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Artfiksa“ bankrotą tyčiniu, civilinėje byloje pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Artfiksa“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „VERSLO NOTA“ pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Artfiksa“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo – A. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Pareiškėja likviduojamos dėl bankroto MB (toliau – LMB) „Artfiksa“ nemokumo administratorė UAB „VERSLO NOTA“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama pripažinti bendrijos bankrotą tyčiniu, atsakingu už tyčinį bankrotą asmeniu pripažinti A. Š.. Nemokumo administratorė prašymą grindė tokiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Nemokumo administratorei nėra perduotas ilgalaikis turtas (registruotas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kitas trumpalaikis ir ilgalaikis materialusis turtas) už 204 858,36 Eur. Be to, nepateikta informacija ir dokumentai apie bendrijos debitorines (skolininkų) skolas, jų atsiradimo pagrindą, nėra padengtos avansu gautos sumos iš atskaitingo asmens A. Š.. Tokiais veiksmais (neveikimu) buvęs vadovas siekia paslėpti neteisėtus veiksmus;

2.2. MB „Artfiksa“ ilgalaikio turto apyvartoje nurodyta, kad bendrija turėjo ir joje 2023 m. gruodžio 31 d. buvo apskaitomi 4 laikrodžiai: laikrodis 1 ROLEX OR NAC 8BR 2BABR DAY, kurio įsigijimo ir likutinė vertė yra 38 800 Eur; laikrodis 2, kurio įsigijimo ir likutinė vertė – 24 400 Eur; laikrodis 3, kurio įsigijimo ir likutinė vertė – 40 000 Eur; laikrodis 4, kurio įsigijimo ir likutinė vertė – 19 400 Eur. Visų laikrodžių bendra vertė yra 122 600 Eur. Nemokumo administratorei šis turtas nebuvo perduotas, taip pat nebuvo nurodyta, kur šiuo metu yra minėti daiktai. Tokio turto įsigijimas bendrijai, kuri vykdė statybos darbus, neturi ekonominės prasmės ir yra bendrijos pinigų švaistymas;

2.3. 2024 m. sausio 26 d. sudaryto MB „Artfiksa“ ilgalaikio turto apyvartoje nurodyta, kad bendrijoje 2023 m. gruodžio 31 d. buvo įgytas motociklas Adarad AF250G, įsigijimo vertė – 1 239,67 Eur, likutinė vertė – 568,61 Eur. Šis motociklas yra skirtas ekstremalaus laisvalaikio pramogoms (motokrosui) ir nesusijęs su bendrijos ūkine veikla bei tikslais (statybos baigiamieji ir apdailos darbai);

2.4. pagal akcinės bendrovės (toliau – AB) „REGITRA“ duomenis, 2021 m. rugsėjo 1 d. MB „Artfiksa“ įgijo keturratį motociklą CAN-AM Outlander MAX XT-P 1000R, kurio vertė – 16 115,70 Eur, likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. – 8 864,04 Eur. Šis motociklas taip pat skirtas ekstremalaus laisvalaikio pramogoms ir nesusijęs su bendrijos ūkine veikla bei jos tikslais (statybos baigiamieji ir apdailos darbai);

2.5. išvardintas bendrijos turtas neturi nieko bendra su jos vykdyta statybos darbų veikla ir yra bendrijos lėšų švaistymas, taip pažeidžiant teisėtus bendrijos kreditorių turtinius interesus;

2.6. iš MB „Artfiksa“ banko sąskaitos išrašų matyti, kad jos vadovui A. Š. į asmenines atsiskaitomąsias sąskaitas 2021–2023 metais buvo pervesta 329 800 Eur, grąžinta – 133 850 Eur, skirtumas – 195 950 Eur; taip pat 2021–2022 metais, pasinaudojus bendrijos kortele, iš bankomatų buvo išgryninta (išimta) – 252 590,37 Eur bendrijos lėšų;

2.7. iš bendrijos balanso duomenų už 2022 metus matyti, kad MB „Artfiksa“ turėjo nemokumo problemų ir (ar) buvo nemoki jau 2022 m. gruodžio 31 d., todėl yra pagrindas manyti, jog, bendrijai faktiškai esant nemokiai, jos vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau sudarinėjo bendrijai ekonomiškai nenaudingus sandorius, netinkamai tvarkė bendrijos buhalterinę apskaitą ir neperdavė šių dokumentų nemokumo administratorei, taip pat, siekdamas tyčia paslėpti savo netinkamos ūkinės veiklos duomenis, sąmoningai blogai valdė bendriją, žinodamas, kad tokie veiksmai pažeidžia bendrijos kreditorių interesus.

3. Suinteresuotas asmuo A. Š. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į prašymą dėl LMB „Artfiksa“ bankroto pripažinimo tyčiniu nepateikė, tačiau padavė teismui prašymą sustabdyti ginčijamo klausimo nagrinėjimą iki tol, kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje (byloje) Nr. 03-6-00013-24.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

25.7. Teismas nutarties 37 punkte nurodė, kad buvęs vadovas A. Š. negali perduoti dokumentų, nes dokumentai yra paimti ikiteisminiame tyrime. Tačiau iš į bylą pateikto 2024 m. sausio 5 d. apskaitos dokumentų perdavimo akto matyti, kad A. Š. buvo perduoti bendrijos dokumentai, o 2024 m. rugpjūčio 14 d. kratos metu paimti tik 38 lapai bendrijos dokumentų. Duomenų apie bendrijos dokumentų perdavimą A. K. nėra.

25.8. A. Š. yra suinteresuotas sąmoningai ir tyčia neperduoti bendrijos dokumentų nemokumo administratorei, kad nebūtų galima nustatyti bendrijos sandorių, debitorių ir kitų duomenų, o tai iš esmės užkerta kelią bent dalinai atsiskaityti su kreditoriais ginčijant sandorius, ieškant paslėpto turto ir kt. Paminėjimas teismo nutartyje, kad yra areštuotas bendrijai priklausantis nekilnojamasis turtas, nepaneigia nemokumo administratorės motyvų dėl tyčinio bendrijos dokumentų ir turto neperdavimo.

25.13. Nemokumo administratorė nesutinka su teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog vadovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrijai esant nemokiai. Iš 2022 metų balanso duomenų matyti, kad MB „Artfiksa“ turėjo nemokumo tikimybę ar nemoki buvo jau 2022 m. gruodžio 31 d. Nors pagal balansą turimi įsipareigojimai neviršija turimo turto vertės, tačiau dalis turto – per vienerius metus gautinos sumos (236 881 Eur), kaip debitorinės skolos, yra abejotinos (neįrodytos). Be to, aplinkybes, kad 2022 m. gruodžio 31 d. MB „Artfiksa“ buvo nemoki patvirtina ir antstolių į bankroto bylą grąžinti neįvykdyti vykdomieji dokumentai, teismo nutartys dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo.

25.14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 metų pabaigoje MB „Artfiksa“ įsipareigojimai (939 836 Eur) žymiai viršijo jos turto vertę (739 491 Eur), tokia situacija fiksuota ir 2021 metų pabaigoje (įsipareigojimai – 672 092 Eur, turto vertė – 745 562 Eur), o 2023 metais situacija iš esmės pablogėjo, kadangi metų pabaigoje įsipareigojimų suma išliko didelė (643 585 Eur), o turto vertė sumažėjo iki 437 865 Eur. Vadinasi, yra pagrindas konstatuoti, kad 2022 m. gruodžio 31d. bendrija jau buvo nemoki, kadangi jos įsipareigojimai viršijo jos turto vertę.

25.15. Bendrijai esant faktiškai nemokiai vadovas nesikreipė dėl bankroto bylos jai iškėlimo, tačiau buvo sudaryti bendrijai ekonomiškai nenaudingi sandoriai (nuimami pinigai iš banko sąskaitos), netinkamai tvarkyta buhalterinė apskaita, neperduoti apskaitos duomenys, vadovui siekiant paslėpti netinkamos veiklos duomenis, šiuos veiksmus vadovas atliko tyčia, sąmoningai blogai bendrovę valdydamas, žinodamas, kad taip pažeidžia dalies bendrovės kreditorių interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

27. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta LMB „Artfiksa“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

28. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis), taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

Dėl sąlygų pripažinti juridinio asmens bankrotą tyčiniu

38. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šioje dalyje nurodytus požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi, pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

39. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023 26 punktas; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-612-407/2024 32 punktas).

40. JANĮ 70 straipsnyje įtvirtintas tyčinio bankroto teisinis reglamentavimas iš esmės atitinka šio instituto teisinį reglamentavimą galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje vadovaujasi ir anksčiau pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais.

41. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

42. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jeigu įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu taip pat laikomi ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktas).

43. Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 31 punktas; 2024 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024 34 punktas).

44. Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su bendrovės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018). Vien atskirų, pavienių veiksmų, rodančių formalius tyčinio bankroto požymius, nustatymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-584-407/2024).

Dėl LMB „Artfiksa“ nemokumo momento

45. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą galima analizuoti buvusio bendrovės (šiuo atveju – bendrijos) vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų bei įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022).

46. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad 2022 metais bendrija susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau savo veiklos nebuvo nutraukusi, todėl padarė labiau tikėtiną išvadą, jog 2022 metais finansinius sunkumus nulėmė verslo nesėkmė, ir kad tikėtina, jog LMB „Artfiksa“ nemokia tapo nuo 2023 m. gruodžio 31 d. Tokias išvadas pirmosios instancijos teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad bendrijos įsipareigojimai neviršijo į 2023 metų balansą įrašyto turto vertės, o priverstiniai išieškojimai iš LMB „Artfiksa“ prasidėjo tik 2022 metų antroje pusėje, didžioji dalis vykdomųjų dokumentų dėl skolų išieškojimo išduoti 2023 metais.

47. Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu nemokumo momentu. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas balanso testą, nepagrįstai į jį įskaičiavo debitorinius įsipareigojimus, be to, nemokumas yra ir tuomet, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių, o iš oficialiai pateiktų 2022 metų balanso duomenų matyti, kad MB „Artfiksa“ turėjo nemokumo tikimybę ar nemoki buvo jau 2022 m. gruodžio 31 d.

48. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punktą juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Įmonės nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nustatytų sąlygų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-448-302/2022).

49. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

50. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

51. Juridinio asmens nemokumas yra nustatomas išanalizavus juridinio asmens finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra juridinio asmens įsipareigojimai, jų santykis su juridinio asmens turto realia verte ir juridinio asmens ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys juridinio asmens galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais šis klausimas turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant JANĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

52. Nagrinėjamu atveju teismas įvertino bendrijos finansinių duomenų kitimą ir dinamiką paskutinių trejų metų iki bankroto bylos iškėlimo laikotarpiu (2021–2023 metais), padarydamas išvadą, kad 2021 metais LMB „Artfiksa“ baigė pelningai (jos pelnas siekė 53 335 Eur).

53. Analizuodamas bendrijos 2022 metų finansinės atskaitomybės duomenis (7 t., b. l. 24–25), pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrijos turtas tais metais siekė 976 372 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 323 332 Eur (ilgalaikio materialaus turto bendrija turėjo už 200 732 Eur, kito ilgalaikio turto – už 122 600 Eur), trumpalaikis turtas – 653 040 Eur. Trumpalaikį turtą sudarė atsargos, sumokėti avansai ir vykdomi darbai – 173 593 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 236 881 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 40 680 Eur, pinigai – 201 886 Eur. 2022 metais bendrijos įsipareigojimai siekė 939 836 Eur, iš jų ilgalaikiai įsipareigojimai – 338 260 Eur, trumpalaikiai – 601 576 Eur. Bendrija 2022 metus pirmą kartą per visą veiklos laikotarpį baigė nuostolingai, jos nuostoliai siekė 145 389 Eur.

54. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pagal 2023 metų balanso duomenis (7 t., b. l. 12–13) bendras bendrijos turtas sumažėjo iki 570 143 Eur. Ilgalaikis turtas padidėjo iki 394 858 Eur (ilgalaikis materialus turtas sumažėjo iki 82 258 Eur, atsirado finansinis turtas – 190 000 Eur, o kito ilgalaikio turto vertė nepakito ir siekė 122 600 Eur). Trumpalaikis turtas sumažėjo iki 175 285 Eur. Trumpalaikį turtą sudarė per vienerius metus gautinos sumos – 132 278 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 40 575 Eur, pinigai – 2 432 Eur. Bendrijos įsipareigojimai 2023 metais sumažėjo iki 643 585 Eur, iš jų ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 289 181 Eur, trumpalaikiai – 354 404 Eur. Bendrija 2023 metus baigė nuostolingai, tačiau jos nuostoliai, palyginus su 2022 metais, buvo mažesni ir siekė 97 036 Eur (7 t., b. l. 14).

55. Taigi, vertinant bendrijos finansinę padėtį tik balanso aspektu, iš tiesų galėtų susidaryti įspūdis, kad LMB „Artfiksa“ tik 2023 m. gruodžio 31 d. tapo nemokia, o 2022 m. gruodžio 31 d. jos finansinė būklė dar neatitiko nemokumo apibrėžimo, tačiau, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas, atlikdamas balanso testą, į vertintino turto apimtį įtraukė ir debitorinius įsipareigojimus, kurie, remiantis nuoseklia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, laikomi rizikinga trumpalaikio turto rūšimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023). Pareziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti įmonei aspektais, t. y. debitoriniai įsipareigojimai įprastai nėra įtraukiami į bendrą įmonės turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-739-450/2024 28 punktas).

56. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad galimybės bendrijai išsiieškoti skolas iš jos debitorių būtų realios, todėl debitoriniai įsipareigojimai neturėjo būti įtraukti į pirmosios instancijos teismo atliktus apskaičiavimus. Taigi, vertinant bendrijos finansinę padėtį nemokumo apibrėžimo kontekste balanso testo aspektu, LMB „Arfiksa“ nemokia galėjo būti jau 2022 m. gruodžio 31 d., kadangi jos įsipareigojimai tuo metu (939 836 Eur), tikėtina, viršijo realiai turimo turto vertę (976 372 Eur - 236 881 Eur = 739 491 Eur).

57. Be to, apeliantė pagrįstai nurodo, kad nemokumas konstatuojamas nustačius, jog juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas). Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas LMB „Artfiksa“ finansinę situaciją, vertindamas šiuo aspektu, nesutiko su nemokumo administratorės pozicija dėl bendrijos negalėjimo 2022 metais vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, remdamasis tik išduotų vykdomųjų dokumentų datomis ir tuo, jog didžioji jų dalis išduoti 2023 metais. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kada atsirado LMB „Artfiksa“ prievolės įvykdyti konkrečius įsipareigojimus atitinkamiems kreditoriams, o ne kada buvo išduoti vykdomieji dokumentai, kadangi tai daugiausia priklauso nuo pačių kreditorių valios (kada kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ar į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, ar apskritai nesikreipti ir nereikalauti įvykdyti prievolę). Taigi, pirmosios instancijos teismas tokio vertinimo neatliko, todėl byloje objektyviai nebuvo nustatytas konkretus bendrijos nemokumo momentas.

Dėl LMB bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu

58. LMB „Artiksa“ nemokumo administratorės pareiškimas dėl bendrijos bankroto pripažinimo tyčiniu buvo grindžiamas ir tuo, kad nemokumo administratorei nėra perduotas bendrijos ilgalaikis turtas (registruotas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kitas trumpalaikis ir ilgalaikis materialusis turtas) už 204 858,36 Eur, nėra pateikta informacija ir dokumentai apie bendrijos debitorines (skolininkų) skolas, jų atsiradimo pagrindą, nėra padengtos avansu gautos sumos iš atskaitingo asmens A. Š.. Taip pat tuo, kad LMB „Artfiksa“ buvęs vadovas A. Š. sudarė bendrijai ekonomiškai nenaudingus sandorius, įsigydamas su statybos sritimi (statybos baigiamieji ir apdailos darbai) nesusijusius 4 prabangius laikrodžius, kurių vertė 122 600 Eur, motociklą Adarad AF250G, keturratį motociklą CAN-AM Outlander MAX XT-P 1000R (įsigijimo data 2021 m. rugsėjo 1 d.), negrąžino bendrijai 195 950 Eur, pervestų į asmenines buvusio vadovo banko sąskaitas (per 2021–2023 metus buvo pervesta 329 800 Eur, grąžinta – 133 850 Eur), per 2021–2022 metus, pasinaudojus bendrijos kortele, iš bankomatų išgryninta (išimta) 252 590,37 Eur bendrijos lėšų, be to, buvęs bendrijos vadovas netinkamai tvarkė bendrijos buhalterinę apskaitą ir neperdavė šių dokumentų nemokumo administratorei, taip siekdamas tyčia paslėpti savo netinkamos ūkinės veiklos duomenis, sąmoningai blogai valdė bendriją, žinodamas, kad tokie veiksmai pažeidžia bendrijos kreditorių interesus, ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrijai iškėlimo, o vietoje to, jau žinodamas apie VSDFV Kauno skyriaus ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos LMB „Artfiksa“ iškėlimo, fiktyviai perleido mažosios bendrijos nario teises Latvijos Respublikos piliečiui, paskirdamas jį vadovu.

59. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad juridinio asmens buvusio vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą juridiniam asmeniui ir kreditoriams atsiradimą. Šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (vadovui aiškiai suvokiant, kad juridinis asmuo yra nemokus ir neturi galimybių išvengti bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018 27 punktas).

60. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad buvęs LMB „Artfiksa“ vadovas A. Š. dėl jam ikiteisminiame tyrime (galimai dėl bendrijos turto pasisavinimo ar iššvaistymo) taikomo apribojimo ir kratos metu paimtų dokumentų objektyviai negali perduoti nemokumo administratorei reikalaujamų bendrijos dokumentų, todėl nustatyti, ar bendrijai tapus nemokia arba susidūrus su finansiniais sunkumais buvo sudaryti kokie nors bendrijai nenaudingi sandoriai (įskaitant ir tai, ar tokiais laikytini ir nemokumo administratorės įvardyti sandoriai ir A. Š. veiksmai), dėl kurių MB „Artfiksa“ finansinė padėtis dar labiau pablogėjo, šiuo metu negalima. Atitinkamai dėl to pirmosios instancijos teismas iš esmės neatliko jokio nemokumo administratorės nurodytų aplinkybių (konkrečių nemokumo administratorės įvardytų A. Š. sudarytų sandorių ir atliktų veiksmų) tyrimo. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kada buvo sudaryti nemokumo administratorės įvardyti prabangių laikrodžių pirkimo sandoriai, kur šie laikrodžiai yra, nevertino, kada įsigytos galimai su bendrijos veiklos vykdymu nesusijusios motorinės transporto priemonės, nemokumo administratorės teigimu, įprastai naudojamos ekstremalioms laisvalaikio pramogoms, nesiaiškino aplinkybių, kur buvo panaudotos į A. Š. asmenines sąskaitas pervestos ir negrąžintos bei iš bendrijos banko sąskaitos išgrynintos piniginės lėšos ir pan.

61. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuotas asmuo A. Š. teikė prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, tačiau pirmosios instancijos teismas tokį prašymą atmetė 2025 m. vasario 18 d. nutartimi, pažymėdamas, jog teismas klausimą dėl bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu sprendžia vadovaudamasis JANĮ nuostatomis, todėl civilinės bylos sustabdymas dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo neapibrėžtam terminui neužtikrins veiksmingo bankroto proceso ir kad nagrinėjamu atveju nėra kliūčių klausimą dėl tyčinio bankroto išnagrinėti civilinio proceso tvarka. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas preziumavo, kad byloje esančių rašytinių įrodymų šioje byloje reikšmingoms faktinėms aplinkybėms nustatyti pakanka, tačiau vėliau skundžiamoje nutartyje jau konstatavo įrodymų nepakankamumą ir negalėjimą nustatyti bylai svarbių aplinkybių.

62. Pažymėtina, kad, nors tyčinio bankroto bylose tyčinio bankroto požymių buvimas paprastai nustatomas pagal juridinio asmens buhalterinės apskaitos ir kitus finansinius dokumentus, o pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas atitinkamas tyčinio bankroto požymis, nagrinėjamu atveju tenka pareiškėjai, atstovaujamai nemokumo administratorės, tačiau tokio pobūdžio bylose pirmosios instancijos teismas taip pat privalo būti aktyvus. Nemokumo procese galioja teisėjo vadovavimo procesui principas, reiškiantis, kad teismas gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir kontroliuoti nemokumo proceso šalių veiksmus, siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą (JANĮ 3 straipsnio 4 dalis).

63. Nemokumo administratorė pagrįstai nurodo, kad iš į bylą pateikto 2024 m. sausio 5 d. apskaitos dokumentų perdavimo akto A. Š. matyti, jog jam buvo perduoti bendrijos dokumentai (4 tomai), o 2024 m. rugpjūčio 14 d. kratos metu iš buhalterinės apskaitos paslaugas teikusios įmonės fiziškai buvo paimti tik 38 lapai bendrijos dokumentų bei iš buhalterinės programos „Rivilė“ išeksportuota Ilgalaikio turto apyvarta už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 6 d., viso 2 lapai). Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kur yra tie 4 tomai dokumentų, perduotų A. Š., juolab kad byloje nėra duomenų, jog A. Š. juos būtų perdavęs naujai vadovu paskirtam A. K..

64. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir susiklosčiusią situaciją apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje esančių rašytinių įrodymų visgi nepakako tinkamai išspręsti LMB „Artfiksa“ bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu klausimą. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio pobūdžio bylose taikomas aukštesnis įrodinėjimo standartas, kadangi bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia atitinkamas teisines pasekmes byloje dalyvaujantiems suinteresuotiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, rašytinių įrodymų stoka ir tyčinio bankroto konstatavimui reikšmingų aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismo liko neištirtos, pobūdis suponuoja išvadą, kad minėtoms aplinkybėms išsiaiškinti šiuo atveju buvo tikslinga reikalauti ir rinkti papildomus įrodymus (galimai išreikalauti juos iš suinteresuoto asmens A. Š. ir (ar) ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos, galbūt surengiant žodinį bylos nagrinėjimą ir pan.).

Dėl bylos procesinės baigties

65. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tinkamai nenustačius nemokumo momento nėra tinkamo atspirties taško, būtino teisingai įvertinti buvusio bendrijos vadovo veiksmus ir sandorius tyčinio bankroto požymių kontekste. Teisingai nenustatęs nemokumo momento (neteisingai konstatavęs, kad bendrija nemokia tapo tik 2023 m. gruodžio 31 d. ir nemokumo momento neanalizavęs likvidumo testo aspektu), pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar nemokumo administratorės nurodyti sandoriai ir A. Š. atlikti veiksmai buvo sudaryti (atlikti) iki ar po to, kai bendrija tapo nemokia. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti LMB „Artfiksa“ bankrotą tyčiniu. Tai konstatuoti būtų galima tik iš naujo nustačius konkretų bendrijos nemokumo momentą bei ištyrus šioje nutartyje paminėtas faktines ir teisines aplinkybes bei aspektus.

66. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal tirtinų faktinių aplinkybių pobūdį byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama naujais pirmosios instancijos teismo neįvertintais aspektais, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas neužkirsti byloje dalyvaujančių asmenų teisės į apeliaciją, nusprendžia skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimą dėl tyčinio bankroto nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Artfiksa“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „VERSLO NOTA“ pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Artfiksa“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.