Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Debreceno valda“ dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. kovo 2 d. teismas civilinėje byloje Nr. e2-2462-889/2020, priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Vitės valdos“ 1101,92 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1101,92 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. vasario 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2020 m. kovo 4 d. teisme gautas atsakovės UAB „Vitės valdos“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo: panaikinti 2020 m. kovo 2 d. Klaipe?dos apylinke?s teismo Klaipe?dos miesto ru?mu? sprendimą uz? akiu? civilinėje byloje Nr. e2-2462-889/2020 ir atnaujinti bylos nagrine?jima?; pakeisti netinkama? atsakovę UAB „Vite?s valdos“ tinkamu atsakovu UAB „Debreceno valda“; priteisti is? ies?kovės ADB „Gjensidige“ atsakovo UAB „Vite?s valdos“ naudai visas patirtas byline?jimosi is?laidas, jei tokiu? atsirastu?. Atsakovė pareiškime nurodo, kad teismas 2020 m. kovo 2 d. priėmė sprendimą už akių, kai atsakovei terminas atsiliepimui pateikti buvo pratęstas iki 2020 m. kovo 5 d. imtinai, atsižvelgiant į tai, jog buvo pažeistas šalių procesinis lygiateisiškumas, prašo panaikinti sprendimą už akių. Pareiškime taip pat nurodoma, jog namo, esanc?io adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektu? administratoriumi nuo 2018 m. sausio 1 d. penkeriems metams buvo paskira UAB „Debreceno valda“, todėl ies?kovė ies?kini? pareis?ke? netinkamam atsakovui, kadangi UAB „Vitės valdos“ ne?ra minėto namo bendrojo naudojimo objektu? administratorius ir negali bu?ti laikoma atsakinga uz? z?ala?, galimai atsiradusia? de?l namo bendrojo naudojimo objektu? defektu?.

2020 m. kovo 19 d. teisme gautas ieškovės atsiliepimas į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodoma, jog is? esme?s su sutinka su atsakovės argumentais, ju? pagri?stuma? pras?o spre?sti teismo nuoz?iu?ra.

2020 m. balandžio 1 d. nutartimi teismas tenkino pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir panaikino Klaipe?dos apylinke?s teismo Klaipe?dos miesto ru?mu? 2020 m. kovo 2 d. sprendimą uz? akiu? civilinėje byloje Nr. e2-2462-889/2020 ir bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujino bei pasiūlė ieškovei pakeisti netinkamą atsakovę UAB „Vitės valdos“ tinkamu atsakovu.

2020 m. gegužės 26 d. teisme gautas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriuo prašė pakeisti UAB „Vitės valdos“ tinkama atsakove – UAB „Debreceno valda“ ir priteisti iš jos 1101,92 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų. Ieškinyje nurodė, jog 2019 m. gegužės 11 d. dėl vandens pratekėjimo per lietaus nutekėjimo sistemą buvo užlietas butas esantis adresu (duomenys neskelbtini). Butas esantis (duomenys neskelbtini)buvo apdraustas ieškovės ADB „Gjensidige“ Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas GJELT Nr. 2703918). Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 1101,92 Eur draudimo išmoką apdraustų patalpų savininkui. Vykdant draudiminio įvykio tyrimą, remiantis ieškovės surinkta informacija už pastato esančio (duomenys neskelbtini)bendrąsias konstrukcijas yra atsakingas namo administratorius UAB „Debreceno valda“. Išdėstytas aplinkybes patvirtina draudimo liudijimo, turto apžiūros akto, sąmatos, draudimo išmokos skaičiavimo išvados, draudimo išmokos išmokėjimo nurodymo ir kt. dokumentų kopijos. Atsakovei, kaip atsakingam už žalą asmeniui, buvo išsiųsta pretenzija apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovė geranoriškai ieškovės reikalavimo netenkino. Nurodo, jog atsakovė yra namo esančio (duomenys neskelbtini) administratorius atsakingas už namo bendrąsias konstrukcijas. Atsakovė, kaip namo administratorius prižiūrintis namo bendruosius objektus privalėjo užtikrinti tinkamą vamzdžių funkcionavimą. Vadovaujantis tuo, ieškovė išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teisę į atsakovę.

Proceso šalys teismo posėdžiuose nedalyvavo, nurodė, jog palaiko savo procesiniuose dokumentuose išreikštas pozicijas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui dėl užlieto buto, atsakovei pareiškė regresinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Ieškovės manymu, būtent atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, netinkamai vykdžiusi jai teisės aktais nustatytas pareigas, t. y. neužtikrinusi lietaus nutekėjimo sistemos funkcionavimo, buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė yra atsakinga už apdraustam butui padarytą žalą. Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) nagrinėjamo įvykio metu buvo draustas ieškovės būsto draudimu (draudimo liudijimas GJELT Nr. 2703918). Minėtas butas buvo užlietas dėl lietaus nutekėjimo sistemos netinkamo funkcionavimo. Iš prie ieškinio pridėtų foto nuotraukų, ieškovės žalos nustatymo dokumentų matyti, kad bute fiksuoti grindų dangos, sienų sugadinimai. Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu įvykiu ir buto savininkui sumokėjo 1101,92 Eur draudimo išmoką.

Atsakovė 2017 m. spalio 5 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2480 buvo paskirta namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Atsakovės pateiktame 2018 m. vasario 28 d. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole užfiksuota, kad namo ((duomenys neskelbtini)) savininkai nepriėmė sprendimo dėl nuotekų stovų keitimo (bei kitų stovų keitimo).

Dėl bendro naudojimo objektų priežiūros.

CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

Analogiškai pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga, įskaitant ir kanalizacijos vamzdynus.

Taigi, šiuo atveju lietaus nuotekų sistema bendrosios nuosavybės teise, priklauso visiems namo savininkams proporcingai jų turimai nuosavybei. Tuo atveju, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija, kuriuo šiuo atveju paskirta atsakovė.

Pagal CK 4.84 straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (2015 08 13 redakcija), pagal kurių 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys - administruoti namo bendrojo naudojimo objektus - užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau - privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau - patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Pagal Nuostatų 7.7 papunktį administratorius turi pareigą pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė tik tuo atveju jeigu nustatoma kritinė bendrojo naudojimo objektų būklė kelianti grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, t. y. šalinti avarines situacijas, bei kompetentingiems specialistams nustačius bendrojo naudojimo objektų avarinę būklę imtis priemonių šiai būklei pašalinti.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-97 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:201 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“, galiojusio žalos atsiradimo metu, 84- 87 punktų nuostatas be kitų privalomųjų reikalavimų ir jų įgyvendinimo priemonių, nustatyti reikalavimai dėl statinių atitikimo esminiams reikalavimams, galimumui objekto naudoti pagal paskirtį, užkirtimui kelio dėl žalos tretiesiems asmenims ir kt. Šių tikslų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais [9.1] STR 86.1. punktas), gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės nustatymas ir jos atitikties privalomiesiems reikalavimams įvertinimas, privalomųjų darbų pagrindimas, jų vykdymo organizavimas ir (ar) ilgalaikio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plano parengimas ir jo tvirtinimas, privalomųjų darbų vykdymas (87.1. - 87.3. punktai).

Dėl administratoriaus atsakomybės už padarytą žalą.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita bei pagal to paties straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pastatų, statinių savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Jis gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majeure arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės yra išaiškinęs, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-563-687/2015).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tik tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už minėtu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246 - 6.248 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis Nr. 3K-3-62/2009).

Be to, dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės, išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi, visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį Nr. 3K-3-101/2014, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį Nr. e3K-3-409-684/2017).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Ieškovė, siekdama patirtų nuostolių atlyginimo, privalo įrodyti žalą sukėlusio subjekto neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), tokio subjekto kaltę (CK6.248 straipsnis), padarytą žalą bei tikslų jos dydį (CK 6.249 straipsnis), taip pat priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo bei sukeltos žalos atsiradimo (CK 6.249 straipsnis). Taigi, ieškovė siekdama patirtų nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė.

Atsakovės, kaip administratorės, svarbiausia funkcija yra įtraukti savininkus į jų turto valdymą, nuolat informuoti juos apie realią turto būklę, įgyvendinti įsakymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas. Duomenų byloje apie tai, kad iki buto užliejimo, gyvenamojo namo lietaus nutekėjimo sistema būtų pripažinta avarinės būklės ar neatitiko privalomųjų reikalavimų, nėra. Todėl laikytina, jog tai nebuvo privalomai atliktinas darbas, priskiriamas privalomiesiems reikalavimams.

Iš teismui pateikto 2018 m. vasario 28 d. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo matyti, jog atsakovė namo butų savininkus buvo informavusi apie poreikį keisti lietaus nutekėjimo sistemą, tačiau namo ((duomenys neskelbtini)) savininkai nepriėmė sprendimo dėl nuotekų stovų keitimo (bei kitų stovų keitimo), todėl laikytina, jog savininkai prisėmė atsakomybę už galimai ateityje kilsiančią žalą. Atsakovė turėjo pareigą apie defektus informuoti butų savininkus, ką ji ir padarė, o namo savininkai disponuodami turima informacija, rekomenduotiems darbams nepritarė.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio su dėl buto apliejimo atsiradusia žala, kas lemtų jos civilinę atsakomybę (CK 6.263 straipsnis), byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė kaip gyvenamojo namo administratorius būtų netinkamai administravusi gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektus ir neužtikrinusi jų priežiūros ar atlikusi kitus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos butui Nr. 110 padarymą (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimai dėl 1101,92 Eur žalos atlyginimo ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo iš atsakovės UAB „Debreceno valda“ yra nepagrįsti ir ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodo, jog šioje byloje patyrė 25,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis už pareikštą ieškinį. Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškiniu pareikšti reikalavimai teismo sprendimu atmestini, o atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.