Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-12-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-229-651/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-04
Bylos Nr.
eAN2-229-651/2024
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-00047-2024-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Pažeidėjas
K. N.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-229-651/2024Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00047-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. N. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. spalio 9 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato apskrities Reagavimo skyriaus viršininkas 2024 m. gegužės 7 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą K. N. už tai, kad jis 2024 m. balandžio 22 d., 0.30 val., prekybos centro „IKI“ aikštelėje, kur būriuojasi jaunimas, vairuodamas automobilį „BMW320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia stipriai akseleruodamas automobilį suko ratu taip jį priversdamas slysti šonu iš chuliganiškų paskatų, tuo sukeldamas pavojų sau, eismui ir kitų žmonių saugumui bei turtui. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 4, 6 ir 9 punktų reikalavimus.

2. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyriausiasis tyrėjas 2024 m. birželio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1898-2024 K. N. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 225 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmuo K. N. priimtą nutarimą apskundė teismui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2024 m. spalio 9 d. nutartimi Nr. eII-131-385/2024 administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. N. skundo netenkinti ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. birželio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1898-2024 paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. N. (toliau – ir Apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1898-2024, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. spalio 9 d. nutartį ir K. N. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nutraukti.

4.1. Skunde nurodoma, kad K. N. veiksmuose nėra būtinų objektyviųjų administracinio nusižengimo, numatyto pagal ANK 420 straipsnio 2 dalyje, požymių. Teigiama, kad įvykio dienos vidurnaktį buvo prekybos centro „IKI“ aikštelėje su savo automobiliu „BMW320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį buvo pastatęs priekine dalimi link prekybos centro įėjimo, esančio nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Automobiliui iš kairės stovėjo kitas draugų automobilis. Automobiliui išvažiavimas iš aikštelės į (duomenys neskelbtini) buvo dešinėje, o išvažiavimas į (duomenys neskelbtini) buvo kairėje. Kadangi K. N. namai yra link (duomenys neskelbtini), todėl jam reikėjo važiuoti kairėn link pastarosios gatvės išvažiavimo. Iš kairės stovėjo draugų automobilis, todėl apsisukti galėjo tik nukreipdamas savo automobilį į dešinę pusę ir apsisukdamas puslankiu. Nors automobilis turi galinius varomuosius ratus, tačiau atliekant apsisukimo manevrą šie ratai nepraslydo, K. N. to nesiekė. Pasukęs vairą dešinėn pradėjo apsisukimo manevrą per dešinę pusę, jo metu kažkiek padidino judėjimo greitį tam, kad greičiau apsisuktų. Kai automobilio priekinė dalis atsisuko link aikštelės išvažiavimo į (duomenys neskelbtini), toliau nukreipė jį tiesiai ir nedideliu greičiu nuvažiavo link minėto išvažiavimo. Pažymima, kad automobilio variklis turi vos 2,00 l darbinį tūrį, padangos buvo minkšto mišinio, todėl net ir labai stengiantis nebūtų įmanoma akseleruojant priversti ratus praslysti ant sausos kelio dangos.

4.2. Skunde teigiama, kad padaryta neteisinga išvada, kad neva tyčia stipriai akseleruodamas automobilį apeliantas suko ratu, taip jį priversdamas slysti šonu iš chuliganiškų paskatų, tuo sukeldamas pavojų sau, eismui ir kitų žmonių saugumui bei turtui, nes šias aplinkybes paneigia byloje nustatyti sekantys įrodymai. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad priešais prekybos centro įėjimą greta vienas kito stovi K. N. ir jo draugų automobiliai. Iš dešinės stovintis jo automobilis pajuda nedideliu greičiu į dešinę ir toliau apsisukant puslankiu greitis šiek tiek padidėja, kol automobilio priekinė dalis atsisuka link išvažiavimo į (duomenys neskelbtini). Toliau automobilis nuvažiuoja nedideliu greičiu tiesiai iki išvažiavimo iš aikštelės, kur yra stabdomas policijos. Vaizdo įrašas patvirtina, kad automobilio judėjimo trajektorija nėra chaotiška ar nenuspėjama, kokia būtų automobiliui nekontroliuojamai ir nevaldomai slystant, o priešingai, automobilis juda vairuotojo parinkta ir valdoma trajektorija taip, kad apsisuktų puslankiu iki kol priekinė dalis bus nukreipiama link išvažiavimo iš aikštelės. Taip pat matyti, kad automobilis nėra stipriai akseleruojamas, jo ratai neprasisuka, nes tokiu atveju dėl trinties padangos sukeltų dūmus, kurių nesimato, taip pat automobilis neslysta šonu, kaip klaidingai nurodyta Institucijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje. Be to, nors administracinio nusižengimo byloje yra nuotrauka, kurioje esą užfiksuota K. N. automobilio padangų pėdsakai, tačiau apeliantas nesutinka, jog pėdsakus įvykio laiku ir įvykio vietoje paliko jo automobilis, nes jam atliekant apsisukimo manevrą, padangos nepraslydo. Abejotina, kad policijos pareigūnai nufotografavo tą vietą, kurioje apsisuko, kadangi po jo sustabdymo policijos ekipažas nuvažiavo toliau (duomenys neskelbtini) gatve. Nurodoma, jog jis į pėdsakų fiksavimą nebuvo pakviestas, nuotraukoje matomi pėdsakai individualių požymių neturi, nėra jų pamatavimų, todėl nėra neginčijamai nustatyta, kad juos paliko būtent K. N. automobilis. Atkreipiamas dėmesys, jog policijos pareigūnų I. K. ir V. J. parodymai prieštaravo tarpusavyje ir neatitiko kitų byloje esančių įrodymų. Pareigūnas V. J. parodė, kad neva automobilis buvo stipriai akseleruojamas ir tiesiog visas slydo šonu, nors iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilis tiesiog apsisuka su nedideliu pagreitėjimu, be jokių ratų prasisukimo. Pareigūnė I. K. parodė, kad automobilis neva slysdamas šonu sukosi ratu aplink šalia stovėjusį automobilį, nors akivaizdu, kad fiziškai neįmanoma atlikti tokio manevro, nes tokiu būdu būtų įvažiavęs į prekybos centro vidų. Pareigūnai taip pat nepatvirtino, kad po apelianto sustabdymo, jie nuvažiavo į įvykio vietą užfiksuoti pėdsakus. Skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodyta, jog K. N. kėlė pavojų eismo saugumui. Pažymima, kad įvykio metu buvo vidurnaktis, 00.30 val. nakties, uždaryto prekybos centro aikštelėje kiti žmonės nesilankė ir nesivažinėjo. Realaus pavojaus apelianto veiksmai eismo saugumui nesukėlė, kitų asmenų rimtis taip pat nebuvo sutrikdyta.

4.3. Be to, skunde teigiama, kad K. N. inkriminuotas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas reikalauja nustatyti tam tikrus būtinus subjektyvius požymius, t. y. chuliganiškas paskatas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilis nedideliu greičiu pajuda į dešinę pusę ir toliau judėdamas ta pačia kryptimi kiek didesniu greičiu apsisuka puslankiu kampu link priešingoje pusėje esančio išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Chuliganiškų paskatų nebuvimą patvirtina ir toliau sekantys veiksmai, t. y. po apsisukimo jokių veiksmų, kurie rodytų aiškų aplinkinių negerbimą, moralės ar elgesio normų niekinimą, pasirodymą prieš aplinkinius ar niekinančio požiūrio demonstravimą neatliko, o tiesiog nedideliu greičiu nuvažiavo link išvažiavimo iš aikštelės. Nurodoma, kad apeliantui yra žinoma, kad greta automobilių stovėjimo aikštelės esančioje žiedinėje sankryžoje, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra sumontuota vaizdo kamera, iš kurios fiksuojamas visos prekybos centro „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelės vaizdas, be to, greta aikštelės vakarais dažnai patruliuoja policijos ekipažas tam, kad prižiūrėtų tvarką. Todėl jam būtų buvę nelogiška ir neprotinga tokioje vietoje pradėti vairuoti chuliganiškai. Jo veiksmai nerodo aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūri į juos, nes jo vienintelis tikslas buvo apsukti automobilį, su tikslu nuvažiuoti link išvažiavimo iš aikštelės.

Atsiliepimas

5. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininkas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2024 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

5.1. Nurodoma, kad K. N. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje, yra įrodytas administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma. Taip pat nurodoma, kad K. N. pripažintas kaltu padaręs vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių nusižengimų kelių eismo srityje, kuris sukėlė pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. K. N. turėdamas teisę vairuoti transporto priemones ir dalyvaudamas viešajame eisme kaip transporto priemonės vairuotojas, privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis, susipažinti su administracine atsakomybe už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu ir šių administracinių nusižengimų nedaryti. Asmuo žinodamas, kad už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus yra numatomas privalomas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, privalo suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, o tuo pačiu ir kitiems eismo dalyviams. Akivaizdu, kad administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiant prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens įvykdžiusio teisės pažeidimą asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei jo pagrindu padarytomis išvadomis dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties buvimo K. N. veiksmuose.

7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

8. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, skundžiamą nutartį, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto K. N. veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, byloje surinktus įrodymus vertino tinkamai, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai sprendė, jog surinkti duomenys patvirtina K. N. kaltę dėl jam inkriminuoto ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Vien tai, kad Institucija ir apylinkės teismas įrodymus įvertino kitaip, nei to pageidauja administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

10. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius šiuos būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, bet ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018).

11. Aukštesniojo teismo vertinimu K. N. veiksmai neabejotinai turi visus subjektyviuosius ir objektyviuosius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, kuriuos be kitos bylos medžiagos patikimai patvirtina byloje esantys objektyvūs įrodymai – pareigūnų parodymai, vaizdo įrašai, fotonuotraukos, iš dalies pačio K. N. parodymai, kita bylos medžiaga.

12. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. balandžio 21 d. 23.43 val. buvo gautas pranešimas, kad galimai prekybos centro „IKI“ aikštelėje chuliganiškai, agresyviai vairuojama. Pareigūnams nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), į prekybos centro „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelę, ir apžiūrėjus, nebuvo pastebėtas joks automobilis, kuris savo manevravimu keltų pavojų kitiems asmenims. Buvo priimtas sprendimas pasilikti šalia automobilių stovėjimo aikštelės ir kurį laiką ją stebėti. Stebint automobilių aikštelę 2024 m. balandžio 22 d. apie 00.30 val. pastebėjo, kaip į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiavo baltos spalvos BMW automobilis, automobilis pastovėjęs kurį laiką, užvedė variklį, įsijungė šviesas ir judėdamas į priekį stipriai padidino greitį, paspausdamas akseleratoriaus pedalą ir susukęs automobilio vairą į dešinę pusę, privertė jį slysti šonu. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apylinkės teisme apklausti policijos pareigūnai.

13. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas pareigūnas V. J. parodė, kad gavus pranešimą buvo nuvykta ir apžiūrėta aikštelė. Tuo metu pažeidžiančių KET transporto priemonių nebuvo nustatyta, todėl buvo nuspręsta atsistoti šalia prekybos centro aikštelės ir stebėti ją. Pastebėjo kaip į aikštelę įvažiavo baltos spalvos automobilis ir sustojo prie kito juodos spalvos automobilio. Po kiek laiko baltos spalvos automobilis išvažiuodamas aplink juodos spalvos automobilį padidino greitį, akseleravo, pralydo padangos, padarė taip vadinamą „saulę“ ir bandė išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės. Pareigūnai iš karto po įvykio privažiavo prie automobilio ir jį sustabdė. Jis sutiko su pažeidimu, klausė apie galimas sankcijas. Nurodė, kad girdėjo praslystančių padangų garsą. Liudytoja I. K. parodė, kad buvo gautas iškvietimas, kad galimai automobilių stovėjimo aikštelėje chuliganiškai važinėja automobiliai. Nuvykus ir apžiūrėjus aikštelę, jokių automobilių nepastebėjo, nusprendė šiek tiek pastebėti. Po kurio laiko pastebėjo, kad parvažiavo baltos spalvos automobilis, kuris stipriai spausdamas pedalą, slydo šonu, ir jis iš karto buvo sustabdytas. Girdėjo automobilio praslydimo garsas, nes buvo atsidarę automobilio langus. Taigi iš liudytojų parodymų matyti, kad jų parodymai iš esmės sutampa, yra nuoseklūs, logiški, todėl apygardos teismas neturi pagrindo jais netikėti ar jais nesivadovauti.

14. Be to, K. N. kaltė padarius administracinį nusižengimą grindžiama ne tik liudytojų parodymais, tačiau ir byloje esančiu vaizdo įrašo bei fotonuotraukomis.

15. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismui tikslinant nusižengimo padarymo aplinkybes, buvo išanalizuotas vaizdo įrašas. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad vaizdo įraše matosi, kaip K. N. vairuotas automobilis atlikdamas posūkio į dešinę manevrą, staiga padidina važiavimo greitį, taip priversdamas automobilį slysti šonu. Aukštesnysis teismas, pakartotinai išanalizavęs aptariamą vaizdo įrašą, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismu. Iš byloje esančio vaizdo įrašo iš tiesų matosi, kaip prekybos centro „Iki“ automobilių stovėjimo aikštelėje stovi automobilis, po to pajuda iš vietos ir atlikdamas posūkio į dešinę manevrą, staiga padidina važiavimo greitį, slysta šonu ir apsisukęs nuvažiuoja link išvažiavimo. Taigi, byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad K. N. vairuodamas automobilį tyčia stipriai akseleruodamas automobilį suko ratu taip jį priversdamas slysti šonu iš chuliganiškų paskatų.

16. Taip pat buvo užfiksuoti įvykio vietoje likę padangų pėdsakai. Iš 2024 m. balandžio 22 d. įvykio vietos apžiūros nustatyta, kad prekybos centro „Iki“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), ties antra stovėjimo vietų eile, priešais prekybos centro pastato dešinį kampą, stovint nugara į (duomenys neskelbtini) ir žiūrint į prekybos centro pastatą, ant kurio matoma iškabą „IKI“, matyti juodos spalvos padangų paliktą žymę -10 metrų ilgio, puslankio formos, išgaubimas į pastato pusę. Ši žymė buvo nufotografuota. Abu policijos pareigūnai patvirtino, kad gavus pranešimą ir atvykus į automobilių stovėjimo aikštelę minėtų pėdsakų nematė. Nors skunde nurodoma, kad apeliantas pėdsakų fiksavime nedalyvavo, pėdsakai galėjo būti palikti kito automobilio, tačiau kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir kaip patvirtino policijos pareigūnai teismo posėdžio metu, nuotraukos buvo darytos iš karto po įvykio. Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog pėdsakai galimai padaryti ne K. N. vairuojamo automobilio, atmestini kaip nepagrįsti.

17. Taigi, nagrinėjamu atveju liudytojų parodymai, vaizdo įrašas ir fotonuotraukos bei kita rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad K. N., 2024 m. balandžio 22 d., 0.30 val., prekybos centro „IKI“ aikštelėje, vairuodamas automobilį „BMW320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia stipriai akseleruodamas automobilį suko ratu taip jį priversdamas slysti šonu. Apygardos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės atskleidžia K. N. veikimo priežastis – chuliganiškas paskatas, kadangi toks automobilio vairavimas yra neleistinas ir nepateisinamas, be jokios priežasties keliantis pavojų tiek vairuojančiam asmeniui, tiek ir kitiems žmonėms, kurie buvo aikštelėje ar kurie bet kada galėjo joje atsirasti, tiek eismo saugumui. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog K. N. savo veiksmais nekėlė pavojaus eismo saugumui, kadangi įvykio metu buvo vidurnaktis, 00.30 val. nakties, uždaryto prekybos centro aikštelėje kiti žmonės nesilankė ir nevažinėjo. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad tuo metu prekybos centro „Iki“ automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo kiti automobiliai. Be to, pats apeliantas skunde nurodo, kad šalia stovėjo draugų automobilis. Todėl, aukštesniojo teismo nuomone, K. N. veiksmai kėlė realią grėsmę eismo saugumui, kadangi apeliantui nesuvaldžius automobilio galėjo realiai sukelta žala ne tik asmenų turtui, bet ir nukentėti kitų, šalia buvusių asmenų sveikata.

18. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, įvertinęs įrodymus, nustatęs faktines bylos aplinkybes, padarė tinkamas išvadas dėl K. N. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. spalio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti K. N. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. N. skundo netenkinti ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė