- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-18
- Bylos Nr.
- 1A-265-898/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-00514-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Ugnius Trumpulis, Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- A. P., K. B., B. G., S. G., M. V., A. V., V. M.
- Advokatai
- Arvydas Montrimas, Danutė Kisinienė, Gediminas Skaistys, Snaiguolė Mažeikienė, Sergejus Chiminas, Ramutė Veronika Šalaviejūtė
- Kategorijos
- 1.1.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. M., A. P., K. B., B. G., M. V., A. V. ir nuteistojo S. G. gynėjo advokato Arvydo Montrimo apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2013 m. kovo 29 d. bei nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d;
A. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis atidedant 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios;
K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 215 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį (trys veikos) subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, bausmę atliekant pataisos namuose;
B. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 182 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį (trys veikos) subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis atidedant 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o netekus jo – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios;
S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dešimt veikų), 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį (keturios veikos), 215 straipsnio 1 dalį (vienuolika veikų), 198¹ straipsnio 1 dalį (dešimt veikų), 289 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) subendrinta 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, bausmę atliekant pataisos namuose;
M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 182 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (keturios veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį (keturios veikos) subendrinta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. kovo 29 d.;
A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 182 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (keturios veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį (keturios veikos) subendrinta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, bausmę atliekant pataisos namuose.
Solidariai iš S. G., J. G. (J. G.) ir K. B. nukentėjusiajai G. K. priteista 2 317 Eur turtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Solidariai iš S. G., J. G., K. B. ir A. B. nukentėjusiajai V. A. priteista 863,06 Eur turtinei žalai atlyginti.
Solidariai iš S. G. ir G. Z. nukentėjusiajai A. S. priteista 579,24 Eur turtinei žalai atlyginti.
Solidariai iš A. V., M. V., B. G. nukentėjusiajam T. P. priteista 886,47 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios V. M. civilinis ieškinys dėl 13 199 Lt (3822,69 Eur) turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.
Solidariai iš S. G., A. V., M. V., V. V. (V. V.) nukentėjusiajai L. M. priteista 144,81 Eur turtinei žalai atlyginti.
Solidariai iš A. Š., S. G., S. M., J. A. (J. A.), A. V., M. V., L. B., B. G., V. M., A. P. nukentėjusiajai G. B. priteista 174,64 Eur turtinei žalai atlyginti.
Solidariai iš S. G., J. G. nukentėjusiajai D. D. priteista 289,62 Eur turtinei žalai atlyginti ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Solidariai iš S. G., G. Z. nukentėjusiajai L. K. priteista 651,65 Eur turtinei žalai atlyginti.
Solidariai iš A. Š., S. G., S. M., J. A., A. V., M. V., L. B., B. G., V. M., A. P. U. priteista 11 845,46 Eur turtinei žalai atlyginti.
Solidariai iš S. G., J. G., K. B. (M. Ž. epizodas) UAB „4Finance“ priteista 217,22 Eur turtinei žalai atlyginti,
Solidariai iš S. G., J. G., K. B. ir A. B. (V. A. epizodas) UAB „4Finance“ priteista 289,62 Eur turtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Solidariai iš S. G., J. A., A. Š. (S. D. epizodas) UAB „4Finance“ priteista 289,62 Eur turtinei žalai atlyginti.
Solidariai iš S. G., G. Z. (L. K. epizodas) UAB „4Finance“ priteista 289,62 Eur turtinei žalai atlyginti.
Solidariai iš S. G., B. G., A. V., M. V., L. B. (R. P. epizodas) UAB „4Finance“ priteista 289,62 Eur turtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Civilinis ieškinys dalyje dėl palūkanų priteisimo netenkintas.
Solidariai iš S. G., J. G. UAB „Moment credit“ priteista 579,24 Eur turtinei žalai atlyginti.
Solidariai iš S. G., J. G., K. B. UAB „+F Digital Lietuva“ (buvusi UAB „MCB Finance“) priteista 43,44 Eur turtinei žalai atlyginti bei 52,57 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. Š., L. B., A. B., R. K., G. K., G. Z., J. A. (J. A.), V. V. (V. V.), S. M. ir J. G. (J. G.), tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. S. G. ir K. B. nuteisti už tai, kad neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai inicijavo finansines operacijas panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: turėdami tikslą neteisėtai prisijungti prie banko informacinės sistemos neteisėtai panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai prisijungė prie banko informacinės sistemos bei neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis apgaule savo ir kitų naudai įgyjant svetimą turtą, t. y. veikdami bendrininkų grupėje su J. G. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų g. 8A, Alytuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui telefonu paskambinus M. Ž. ir paprašius už piniginį atlygį pateikti prisijungimo prie jos banko sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenis ir M. Ž. apgaulės įtakoje padiktavus prisijungimo prie jos vardu AB „SEB“ banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti - elektroninės bankininkystės vartotojo numerį, ID prisijungimo kodus, perdavus šiuos duomenis S. G., po ko S. G. telefonu paskambinęs E. R. apgaule įgijo pastarojo vardu AB „SEB“ banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) numerį bei prisijungimo prie šios sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti - elektroninės bankininkystės vartotojo numerį, ID prisijungimo kodus, po ko S. G. telefonu paskambinęs D. Š. apgaule įgijo pastarosios vardu AB „SEB“ banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) numerį bei prisijungimo prie šios sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti elektroninės bankininkystės vartotojo numerį, ID prisijungimo kodus, po ko telefonu susisiekęs su J. G. gavo pastarojo vardu AB „Swedbank“ banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) numerį, po ko perdavė šiuos duomenis K. B. finansinėms operacijoms atlikti, po ko K. B., 2011 m. gruodžio 16 d. 17:51:47 val., būnant bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš kompiuterio, kuriam išėjimo į internetą buvo priskirtas IP (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu, t. y. save pateikus kaip teisėtą bankininkystės duomenų naudotoją, neteisėtai prisijungus prie elektroninės bankininkystės sistemos tinklalapio https://ebankas.seb.lt ir šios sistemos autentifikavimo langelyje įvedus AB „SEB“ banko klientės M. Ž. autentifikavimo kodą ir prisijungimo slaptažodį bei kintamą jos vardu išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodį, taip prisijungus prie šios klientės paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje suformavus ir atlikus finansines operacijas, t. y. 2011 m. gruodžio 16 d. 17.40 val. iš kompiuterinės sistemos IP (duomenys neskelbtini) užsiregistravus interneto svetainėje www.4finance.lt ir M. Ž. vardu pateikus paraišką 750 Lt paskolai gauti, iš M. Ž. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „4finance“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke pervedus 0,01 Lt registracijos mokestį, po ko į minėtą M. Ž. sąskaitą gavus 750 Lt, po ko S. G. davė nurodymus K. B. paskirstyti gautus pinigus jo nurodytiems asmenims, ir K. B. vykdydamas S. G. nurodymus tos pačios dienos 18:49:42 val. atliko finansines operacijas su šiomis lėšomis, atlikęs 100 Lt pavedimą į Alytaus pataisos namų AB „SEB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistajam A. B., 648 Lt pavedimą į apie nusikalstamą veiką nežinojusio E. R. AB „SEB“ banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko apgaulės būdu, t. y. save pateikdamas kaip teisėtą bankininkystės duomenų naudotoją, neteisėtai prisijungus prie elektroninės bankininkystės sistemos tinklalapio https://ebankas.seb.lt ir šios sistemos autentifikavimo langelyje įvedus AB „SEB“ banko kliento E. R. autentifikavimo kodą ir prisijungimo slaptažodį bei kintamą jo vardu išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodį, taip prisijungus prie šio kliento paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje suformavus ir atlikus finansines operacijas, t. y. 2011 m. gruodžio 16 d. 19:00:51 val. iš kompiuterinės sistemos IP (duomenys neskelbtini) atlikus 647 Lt pavedimą iš E. R. sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) į D. Š. vardu AB „SEB“ banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko apgaulės būdu, t. y. save pateikus kaip teisėtą bankininkystės duomenų naudotoją, neteisėtai prisijungus prie elektroninės bankininkystės sistemos tinklalapio https://ebankas.seb.lt ir šios sistemos autentifikavimo langelyje įvedus AB „SEB“ banko klientės D. Š. autentifikavimo kodą ir prisijungimo slaptažodį bei kintamą jo vardu išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodį, taip prisijungęs prie šio kliento paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje suformavus ir atlikus finansines operacijas, t. y. 2011 m. gruodžio 16 d. 21:10:49 val. iš kompiuterinės sistemos IP (duomenys neskelbtini) atlikus 300 Lt pavedimą iš D. Š. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į Alytaus pataisos namų AB „SEB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistajam S. G., 320 Lt pavedimą nuteistajam R. Ž., po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, S. G. K. B. nurodė iš kreditų bendrovių M. Ž. vardu paimti momentines paskolas, ir K. B. vykdant jo nurodymus, 2011 m. gruodžio 27 d. 14:54:17 val., būnant bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš kompiuterinės sistemos, kuriai išėjimo į internetą buvo priskirtas IP (duomenys neskelbtini) užsiregistravus UAB „NWO INVEST“, tos pačios dienos 16:12:14 val., užsiregistravus UAB „4finance“, tos pačios dienos 20:45:45 val., užsiregistravus UAB „MCB Finance“, 2011 m. gruodžio 29 d. 20:59:03 val., užsiregistravus UAB „Moment Credit“ internetinėse svetainėse pareiškus paraišką M. Ž. vardu momentinėms paskoloms gauti, iš M. Ž. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus į šių bendrovių banko sąskaitas po 0,01 Lt registracijos mokestį, taip patvirtindamas M. Ž. tapatybę bei tai, kad pastaroji nori gauti paskolas, tokiu būdu pasikėsino iš šių bendrovių gauti momentines paskolas, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes bendrovės paskolų nesuteikė, po ko tęsiant nusikalstamą veiką, 2011 m. gruodžio 29 d. 04:37:21 val., būnant bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš kompiuterinės sistemos, kuriai išėjimo į internetą buvo priskirtas IP (duomenys neskelbtini) užsiregistravus internetinėje svetainėje www.credit24.lt ir M. Ž. vardu pateikus paraišką paskolai gauti, iš M. Ž. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „MCB Finance“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 0,01 Lt registracijos mokestį, po ko į minėtą M. Ž. sąskaitą gavus 150 Lt, S. G. nurodymu tos pačios dienos 16:21:53 val. atlikus 151 Lt pavedimą iš šios sąskaitos į J. G. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu S. G. ir K. B. bendrais veiksmais su J. G. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, prisistatę banko sistemai teisėtu sąskaitos savininku, neteisėtai prisijungė prie AB „SEB“ banko informacinės sistemos pažeidžiant šios informacinės sistemos apsaugos priemones, panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, bei neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – UAB „4finance“ priklausančius 750 Lt (217,22 Eur), UAB „MCB Finance“ priklausančius 150 Lt (43,44 Eur). Šiais veiksmais S. G. ir K. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
2. S. G. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė bei perdavė elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, 2012 m. gegužės 7 d. 15:39:20 val., būdamas Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų g. 8A, Alytuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiajai G. K. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu bei nurodžius melagingas aplinkybes apie neva daromą nusikalstamą veiką ir būtinybę jai perskambinti į telefono numerį (duomenys neskelbtini) neva banko darbuotojui D. V., G. K. paskambinus nurodytu telefonu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui tęsiant pokalbį su G. K., nurodžius pastarajai pateikti prisijungimo prie jos vardu AB „Swedbank“ banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis, ir G. K. apgaulės įtakoje padiktavus prisijungimo prie šios sąskaitos elektroninės bankininkystės vartotojo numerį, ID prisijungimo kodus, tokiu būdu neteisėtai įgijus G. K. išduotus elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos laikė iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, tokiu būdu S. G. bendrais veiksmais su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo ir laikė elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Šiais savo veiksmais S. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.
3. S. G. ir K. B. nuteisti už tai, kad neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai inicijavo finansines operacijas panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: turėdami tikslą neteisėtai prisijungti prie banko informacinės sistemos neteisėtai panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai prisijungė prie banko informacinės sistemos bei neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis apgaule savo ir kitų naudai įgyjant svetimą turtą, t. y. veikdami bendrininkų grupėje su J. G., asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų g. 8A, Alytuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš G. K. apgaule įgijus prisijungimo prie jos vardu AB „Swedbank“ banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) numerį bei asmens duomenis, S. G. iš J. G. gavo pastarojo vardu AB „Swedbank“ banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) numerį, iš K. B. gavo pastarojo vardu AB „Swedbank“ banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) numerį bei šiuos duomenis perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui finansinėms operacijoms atlikti, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui 2012 m. gegužės 7 d. 16:39:56 val. būnant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įrangos, kuriai išėjimo į internetą metu buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu, t. y. save pateikus kaip teisėtą bankininkystės duomenų naudotoją, neteisėtai prisijungus prie elektroninės bankininkystės sistemos tinklalapio https://ib.swedbank.lt/ ir šios sistemos autentifikavimo langelyje įvedus AB „Swedbank“ bankas klientės G. K. autentifikavimo kodą ir prisijungimo slaptažodį bei kintamą jos vardu išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodį bei prisijungus prie šios klientės paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje ir suformavus bei atlikus 4 000 Lt pavedimą iš G. K. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į K. B. vardu AB „Swedbank“ banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko tos pačios dienos 23:59:37 val. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įrangos, kuriai išėjimo į internetą buvo priskirtas IP (duomenys neskelbtini), prisijungus prie G. K. paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje ir suformavus bei atlikus 4 000 Lt pavedimą iš G. K. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į J. G. vardu AB „Swedbank“ banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko S. G. davė nurodymus K. B. ir J. G. dėl į jų banko sąskaitas gautų pinigų išgryninimo bei perdavimo J. G., ir K. B. vykdydamas S. G. nurodymus 2012 m. gegužės 7 d. 17:12 val., AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Architektų g. 152, Vilniuje iš savo sąskaitos išgrynino 500 Lt, tos pačios dienos 17:37 val. AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje iš savo sąskaitos išgrynino 500 Lt bei tą pačią dieną AB „Swedbank“ banko Klientų aptarnavimo centre, esančiame Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje iš savo sąskaitos išgrynino 2 970 Lt, kuriuos S. G. nurodymu perdavė J. G., ir J. G. vykdydamas S. G. nurodymus 2012 m. gegužės 8 d. 09:38:07 val. AB „Swedbank“ banko Klientų aptarnavimo centre, esančiame Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje iš savo sąskaitos išgrynino 3 949 Lt, kuriuos S. G. nurodymu perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, tokiu būdu S. G. ir K. B. bendrais veiksmais su J. G., asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, prisistatę banko sistemai teisėtu sąskaitos savininku, neteisėtai prisijungė prie AB „Swedbank“ banko informacinės sistemos pažeidžiant šios informacinės sistemos apsaugos priemones, panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, bei neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – G. K. priklausančius 8 000 Lt (2 317 Eur). Šiais veiksmais S. G. ir K. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
4. S. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai inicijavo finansines operacijas panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą neteisėtai prisijungti prie banko informacinės sistemos neteisėtai panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai prisijungė prie banko informacinės sistemos bei neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis apgaule savo ir kitų naudai įgyjant svetimą turtą, t. y. veikdamas bendrininkų grupėje su J. G. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, būdamas Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų g. 8A, Alytuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui disponuojant D. D. išduotais prisijungimo prie jos vardu AB „Swedbank“ banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, S. G. iš apie nusikalstamą veiką nežinojusio R. B. gavo pastarojo vardu AB „Swedbank“ banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) numerį, kurį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui finansinėms operacijoms atlikti, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui 2012 m. gegužės 26 d. 18:59:36 val. užsiregistravus internetinėje svetainėje www.momentcredit.lt ir D. D. vardu pateikus paraišką paskolai gauti, tos pačios dienos 19:13:31 val. iš D. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Moment Credit“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 0,01 Lt registracijos mokestį, po ko į minėtą D. D. sąskaitą gavus 1 000 Lt, po ko tos pačios dienos 19:13:31 val. būnant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įrangos, kuriai išėjimo į internetą metu buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu, t. y. save pateikus kaip teisėtą bankininkystės duomenų naudotoją, neteisėtai prisijungus prie elektroninės bankininkystės sistemos tinklalapio https://ib.swedbank.lt/ ir šios sistemos autentifikavimo langelyje įvedus AB „Swedbank“ bankas klientės D. D. autentifikavimo kodą ir prisijungimo slaptažodį bei kintamą jos vardu išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodį bei prisijungus prie šios klientės paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje ir suformavus bei atlikus 2 000 Lt pavedimą iš D. D. sąskaitos į R. B. vardu AB „Swedbank“ banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko S. G. davė nurodymus R. B. dėl į jo banko sąskaitą gautų pinigų išgryninimo bei perdavimo J. G., ir R. B. vykdydamas S. G. nurodymus 2012 m. gegužės 26 d. 21:52 val., AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Architektų g. 152, Vilniuje iš savo sąskaitos išgrynino 2 000 Lt, kuriuos S. G. nurodymu perdavė J. G., tokiu būdu S. G. bendrais veiksmais su J. G. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, prisistatęs banko sistemai teisėtu sąskaitos savininku, neteisėtai prisijungė prie AB „Swedbank“ banko informacinės sistemos pažeidžiant šios informacinės sistemos apsaugos priemones, panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, bei neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – D. D. priklausančius 1 000 Lt (289,62 Eur), UAB „Moment Credit“ priklausančius 1 000 Lt (289.62 Eur). Šiais veiksmais S. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
5. S. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė bei perdavė elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, 2012 m. birželio 4 d., būdamas Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų g. 8A, Alytuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiajai V. A. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu R. V. bei nurodžius melagingas aplinkybes apie neva neteisėtą prisijungimą prie jos banko sąskaitos, nurodžius pastarajai pateikti prisijungimo prie jos vardu AB „Swedbank“ banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis, ir V. A. apgaulės įtakoje padiktavus prisijungimo prie šios sąskaitos elektroninės bankininkystės vartotojo numerį, ID prisijungimo kodus, tokiu būdu neteisėtai įgijus V. A. išduotus elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos laikė iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, tokiu būdu S. G. bendrais veiksmais su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais laisvės atėmimo vietose bausmes atlikusiais asmenimis, neteisėtai įgijo ir laikė elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Šiais veiksmais S. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.
6. S. G. ir K. B. nuteisti už tai, kad neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai inicijavo finansines operacijas panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: turėdami tikslą neteisėtai prisijungti prie banko informacinės sistemos neteisėtai panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai prisijungė prie banko informacinės sistemos bei neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis apgaule savo ir kitų naudai įgyjant svetimą turtą, t. y. veikdami bendrininkų grupėje su J. G., A. B., asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų g. 8A, Alytuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš V. A. apgaule įgijus prisijungimo prie jos vardu AB „Swedbank“ banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) numerį bei asmens duomenis, S. G. iš K. B. gavo pastarojo vardu AB „Swedbank“ banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš A. B. gavo pastarosios vardu AB „DNB“ banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) numerį bei šiuos duomenis perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui finansinėms operacijoms atlikti, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui 2012 m. birželio 4 d. 11:05:00 val. būnant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įrangos, kuriai išėjimo į internetą metu buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu, t. y. save pateikus kaip teisėtą bankininkystės duomenų naudotoją, neteisėtai prisijungus prie elektroninės bankininkystės sistemos tinklalapio https://ib.swedbank.lt/ ir šios sistemos autentifikavimo langelyje įvedus AB „Swedbank“ bankas klientės V. A. autentifikavimo kodą ir prisijungimo slaptažodį bei kintamą jos vardu išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodį bei prisijungus prie šios klientės paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje ir suformavus bei atlikus 50 Lt pavedimą iš V. A. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į K. B. vardu AB „Swedbank“ banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko tos pačios dienos 11:23:39 val. užsiregistravus internetinėje svetainėje www.momentcredit.lt ir V. A. vardu pateikus paraišką paskolai gauti iš V. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Moment Credit“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 0,01 Lt registracijos mokestį, tačiau paskolos negavus, nes kredito bendrovė paskolos nesuteikė, po ko 2012 m. birželio 4 d. 12:12:38 val. iš kompiuterinės sistemos IP (duomenys neskelbtini) užsiregistravus interneto svetainėje „SMScredit.lt“ ir V. A. vardu pateikus paraišką 1 000 Lt paskolai gauti, iš V. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „4finance“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke pervedus 0,01 Lt registracijos mokestį, po ko į minėtą V. A. sąskaitą gavus 1 000 Lt, po ko neteisėtai prisijungus prie V. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje ir suformavus bei atlikus 2 930 Lt pavedimą iš V. A. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. B. vardu AB „DNB“ banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko S. G. davė nurodymus A. B. dėl į jos banko sąskaitą gautų pinigų išgryninimo bei perdavimo J. G., ir A. B. vykdydama S. G. nurodymus kartu su J. G. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, nuvykusi į AB „DNB“ banko Antakalnio klientų aptarnavimo skyrių, Antakalnio g. 86, Vilniuje iš savo sąskaitos išgrynino 2 912 Lt, kuriuos perdavė J. G., po ko su J. G. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, nuvykus prie PC „RIMI“ L. Asanavičiūtės g. 20/2, Vilniuje, J. G. 2 812 Lt perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui A. B. palikęs 100 Lt, tokiu būdu S. G. ir K. B. bendrais veiksmais su J. G., A. B., asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, prisistatę banko sistemai teisėtu sąskaitos savininku, neteisėtai prisijungė prie AB „Swedbank“ banko informacinės sistemos pažeidžiant šios informacinės sistemos apsaugos priemones, panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, bei neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – V. A. priklausančius 2 980 Lt (863,07 Eur), UAB „4 Finance“ priklausančius 1 000 Lt (289,62 Eur). Šiais veiksmais S. G. ir K. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
7. S. G. nuteistas už tai, kad pasisavino valstybės tarnautojo vardą, o būtent: jis, 2012 m. rugsėjo 20 d. 17:51:38 val., būdamas Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų g. 8A, Alytuje, iš neteisėtai naudojamo mobiliojo ryšio aparato IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį buvo įdėta SIM kortelė su mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), paskambinęs nukentėjusiajai V. M. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei siekdamas apgaulės būdu įgyti V. M. AB „Swedbank“ banko išduotą mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei turtą, prisistatydamas V. M. prokuroru A. B., tokiu būdu neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo vardą. Šiais veiksmais S. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 289 straipsnyje.
8. S. G. nuteistas už tai, kad pasisavino valstybės tarnautojo vardą, o būtent: jis, 2012 m. rugsėjo 24 d. 17:25:49 val., būdamas Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų g. 8A, Alytuje, iš neteisėtai naudojamo mobiliojo ryšio aparato IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį buvo įdėta SIM kortelė su mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai S. D. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei siekdamas apgaulės būdu įgyti S. D. AB „Swedbank“ banko išduotus, elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, tai yra elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėse užfiksuotus PIN kodus, slaptažodžius ir identifikavimo kodus, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, bei turtą, prisistatydamas S. D. prokuroru D. M., tokiu būdu neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo vardą. Šiais veiksmais S. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 289 straipsnyje.
9. S. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė bei perdavė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje su G. K., R. K. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, 2012 m. rugsėjo 20 d. 17:51:38 val., būdamas Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų g. 8A, Alytuje, S. G. iš neteisėtai naudojamo mobiliojo ryšio aparato IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį buvo įdėta SIM kortelė su mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai V. M. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatė prokuroru A. B. bei nurodė melagingas aplinkybes apie tiriamą bylą bei būtinybę pastarajai pateikti prisijungimo prie jos vardu AB „Swedbank“ banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis, ir V. M. nurodžius, kad tokių duomenų neturi, nurodė pastarajai laukti jo sekretorės, kuri padės viską sutvarkyti, po ko G. K. paskambinus telefonu (duomenys neskelbtini) savo motinai R. K. nurodžius pastarajai nuvykti kartu su V. M. į banką, po ko S. G. tęsdamas pokalbį su R. K. nurodė pastarajai nueiti į butą (duomenys neskelbtini), ir kartu su V. M. nuvažiuoti į AB „Swedbank“ banką ir pastarajai paėmus mokėjimo kortelę, iš V. M. paimti šią elektroninę mokėjimo priemonę, ir R. K. vykdant S. G. nurodymus tos pačios dienos 18 val., nuvykus į butą (duomenys neskelbtini), ir nurodžiusi nukentėjusiajai V. M. klaidingas aplinkybes apie būtinybę paimti mokėjimo kortelę ir perduoti jai, kartu su V. M. nuvyko į AB „Swedbank“ banko Karoliniškių klientų aptarnavimo centrą, Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, ir nukentėjusiajai V. M. paėmus AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko kartu į butą (duomenys neskelbtini), kur iš nukentėjusiosios V. M., pastarajai padavus, paėmė AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vėliau perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu S. G. bendrais veiksmais su G. K., R. K. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais laisvės atėmimo bausmes atlikusiais asmenimis, neteisėtai įgijo, laikė bei perdavė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti. Šiais veiksmais S. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.
10. S. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai inicijavo finansines operacijas panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonę, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą neteisėtai panaudojant svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę apgaule savo ir kitų naudai įgyjant svetimą turtą, t. y. veikdamas bendrininkų grupėje su G. K., R. K. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, būdamas Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų g. 8A, Alytuje, R. K. vykdant S. G. bei G. K. nurodymus ir iš V. M. paėmus AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), po ko S. G. nurodymu, 2012 m. rugsėjo 21 d. 19.50 val. neteisėtai atlikus finansinę operaciją su svetima V. M. vardu išduota AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Tuskulėnų g. 39, Vilniuje, iš V. M. sąskaitos (duomenys neskelbtini) išgryninus 3 000 Lt, po ko Konstitucijos prospekte, 2 900 Lt perdavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, sau palikus 100 Lt, po ko tos pačios dienos 23 val., visuomeninio transporto sustojime, „Architektų“, Lazdynų mikrorajone, V. M. vardu išduota AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), perdavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuriam tos pačios dienos 00:11 val. AB „Swedbank“ bankomate, L. Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, iš V. M. sąskaitos (duomenys neskelbtini) išgryninus 3 000 Lt, tos pačios dienos 00:07 val. AB „Swedbank“ bankomate, Architektų g. 152, Vilniuje, iš V. M. sąskaitos (duomenys neskelbtini) išgryninus 3 000 Lt, tos pačios dienos 00:05 val. AB „Swedbank“ bankomate, Architektų g. 152, Vilniuje, iš V. M. sąskaitos (duomenys neskelbtini) išgryninus 3 000 Lt, tos pačios dienos 00:04 val. AB „Swedbank“ bankomate, Architektų g. 43/31, Vilniuje, iš V. M. sąskaitos (duomenys neskelbtini) išgryninus 1 180 Lt, tokiu būdu S. G. bendrais veiksmais su G. K., R. K. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai atliko finansinę operaciją su svetima elektronine mokėjimo priemone bei apgaule įgijo svetimą V. M. priklausantį - 13 199 Lt (3 822,69 Eur) turtą. Šiais veiksmais S. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
11. S. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė bei perdavė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, 2012 m. rugsėjo 24 d. 17:25:49 val., būdamas Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų g. 8A, Alytuje, S. G. iš neteisėtai naudojamo mobiliojo ryšio aparato IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį buvo įdėta SIM kortelė su mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai S, D. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatė prokuroru D. M. bei nurodė melagingas aplinkybes apie tai, kad per jos banko sąskaitą kitiems žmonėms pervedami pinigai bei būtinybę pastarajai pateikti prisijungimo prie jos vardu AB „Swedbank“ banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis, ir S. D. apgaulės įtakoje padiktavus prisijungimo prie šios sąskaitos elektroninės bankininkystės vartotojo numerį, ID prisijungimo kodus, tokiu būdu neteisėtai įgijus S. D. išduotus elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui finansinėms operacijoms atlikti bei kuriuos laikė iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, tokiu būdu S. G. bendrais veiksmais su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais laisvės atėmimo vietose bausmes atlikusiais asmenimis, neteisėtai įgijo ir laikė elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Šiais veiksmais S. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.
12. S. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai inicijavo finansines operacijas panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą neteisėtai prisijungti prie banko informacinės sistemos neteisėtai panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai prisijungė prie banko informacinės sistemos bei neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis apgaule savo ir kitų naudai įgyjant svetimą turtą, t. y. veikdamas bendrininkų grupėje su J. A., A. Š. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, būdamas Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų g. 8A, Alytuje, S. G. iš S. D. apgaule įgijus prisijungimo prie jos vardu AB „Swedbank“ banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) numerį bei asmens duomenis, A. Š. iš apie nusikalstamą veiką nežinojusio V. S. gavus pastarojo vardu AB „Swedbank“ banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei perdavus Alytaus pataisos namuose bausmę atlikusiam J. A., S. G. šiuos duomenis perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam Alytaus pataisos namuose bausmę atlikusiam asmeniui finansinėms operacijoms atlikti, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš mobiliojo ryšio telefono aparato, į kurį buvo įdėta SIM kortelė su mobiliojo ryšio abonento numeriu (duomenys neskelbtini) ir kuriam išėjimo į internetą metu buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), 2012 m. rugsėjo 24 d. 17:34:25 val., užsiregistravus internetinėje svetainėje www.momentcredit.lt ir S. D. vardu pateikus paraišką paskolai gauti iš S. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Moment Credit“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 0,01 Lt registracijos mokestį, po ko į minėtą S. D. sąskaitą gavus 500 Lt, 2012 m. rugsėjo 24 d. 17:38:35 val., užsiregistravus internetinėje svetainėje www.vivus.lt ir S. D. vardu pateikus paraišką paskolai gauti iš S. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „4finance“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 0,01 Lt registracijos mokestį, po ko į minėtą S. D. sąskaitą gavus 1 000 Lt, po ko apgaulės būdu, t. y. save pateikus kaip teisėtą bankininkystės duomenų naudotoją, neteisėtai prisijungus prie elektroninės bankininkystės sistemos tinklalapio https://ib.swedbank.lt/ ir šios sistemos autentifikavimo langelyje įvedus AB „Swedbank“ bankas klientės S. D. autentifikavimo kodą ir prisijungimo slaptažodį bei kintamą jos vardu išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodį bei prisijungus prie šios klientės paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje ir suformavus bei atlikus 1 650 Lt pavedimą iš S. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į V. S. vardu AB „Swedbank“ banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko tos pačios dienos 18:18:32 val. J. A. iš neteisėtai naudojamo mobiliojo ryšio aparato IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį buvo įdėta SIM kortelė su mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) paskambinus V. S. telefonu (duomenys neskelbtini) bei nurodžius iš sąskaitos išgryninti 1 650 Lt bei perduoti jo nurodytam asmeniui, V. S., 2012 m. rugsėjo 24 d. 18:22 val., bankomate esančiame Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje iš sąskaitos išgrynino 1 650 Lt, kuriuos J. A. nurodymu perdavė ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, tokiu būdu S. G. bendrais veiksmais su J. A., A. Š. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, prisistatęs banko sistemai teisėtu sąskaitos savininku, neteisėtai prisijungė prie AB „Swedbank“ banko informacinės sistemos pažeidžiant šios informacinės sistemos apsaugos priemones, panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, bei neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – S. D. priklausančius 152,42 Lt (44,14 Eur), UAB „4 Finance“ priklausančius 1 000 Lt (289,62 Eur), UAB „Moment Credit“ priklausančius 500 Lt (144,81 Eur). Šiais veiksmais S. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
13. S. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai inicijavo finansines operacijas panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą neteisėtai prisijungti prie banko informacinės sistemos neteisėtai panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai prisijungė prie banko informacinės sistemos bei neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis apgaule savo ir kitų naudai įgyjant svetimą turtą, t. y. veikdamas bendrininkų grupėje su G. Z. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, būdamas Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų g. 8A, Alytuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš A. S. apgaule įgijus prisijungimo prie jos vardu AB „Swedbank“ banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis, iš G. Z. gavus jo vardu AB „SEB“ banke atidarytos sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) numerį, S. G. šiuos duomenis perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui finansinėms operacijoms atlikti, ir 2012 m. spalio 12 d. 13:50:45 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, atlikusiam bausmę Alytaus pataisos namuose, Ulonų g. 8A, Alytuje, iš mobiliojo ryšio telefono aparato IMEI (duomenys neskelbtini), į kurį buvo įdėta SIM kortelė su mobiliojo ryšio numeriu (duomenys neskelbtini) ir kuriam išėjimui į internetą buvo priskirtas IP (duomenys neskelbtini) užsiregistravus internetinėje svetainėje www.momentcredit.lt ir A. S. vardu pateikus paraišką paskolai gauti iš A. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Moment Credit“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 0,01 Lt registracijos mokestį, po ko į minėtą A. S. sąskaitą gavus 1 200 Lt, po ko tos pačios dienos 14:00:11 val. iš tos pačios įrangos užsiregistravus internetinėje svetainėje www.vivus.lt ir A. S. vardu pateikus paraišką paskolai gauti iš A. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „4finance“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 0,01 Lt registracijos mokestį, po ko į minėtą A. S. sąskaitą gavus 1 500 Lt, po ko apgaulės būdu, t. y. save pateikus kaip teisėtą bankininkystės duomenų naudotoją, tos pačios dienos 14:21:16 val. iš tos pačios įrangos neteisėtai prisijungus prie elektroninės bankininkystės sistemos tinklalapio https://ib.swedbank.lt/ ir šios sistemos autentifikavimo langelyje įvedus AB „Swedbank“ banko klientės A. S. autentifikavimo kodą ir prisijungimo slaptažodį bei kintamą jos vardu išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodį bei prisijungus prie šios klientės paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje ir suformavus bei atlikus 2 000 Lt pavedimą iš A. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į G. Z. vardu AB „SEB“ banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko S. G. susisiekus su G. Z. ir nurodžius iš sąskaitos išgryninti gautas pinigines lėšas, G. Z. tą pačią dieną AB „SEB“ banko klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame Gedimino pr., Vilniuje, iš sąskaitos išgrynino 1 950 Lt, kuriuos prie minėto banko pastato perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu S. G. bendrais veiksmais su G. Z. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, prisistatęs banko sistemai teisėtu sąskaitos savininku, neteisėtai prisijungė prie AB „SEB“ banko informacinės sistemos pažeidžiant šios informacinės sistemos apsaugos priemones, panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, bei neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – UAB „4 Finance“ priklausančius 1 500 Lt (434,43 Eur), UAB „Moment credit“ priklausančius 1 200 Lt (347,54 Eur). Šiais veiksmais S. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
14. S. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai inicijavo finansines operacijas panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą neteisėtai prisijungti prie banko informacinės sistemos neteisėtai panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai prisijungė prie banko informacinės sistemos bei neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis apgaule savo ir kitų naudai įgyjant svetimą turtą, t. y. veikdamas bendrininkų grupėje su G. Z. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, būdamas Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų g. 8A, Alytuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš L. K. apgaule įgijus prisijungimo prie jos vardu AB „SEB“ banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) numerį, iš G. Z. gavus jo vardu AB „Ūkio bankas“ banke atidarytos sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) numerį, S. G. šiuos duomenis perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui finansinėms operacijoms atlikti, ir 2012 m. spalio 16 d. 13:56:47 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui save pateikus kaip teisėtą bankininkystės duomenų naudotoją, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įrangos, kuriai išėjimo į internetą buvo priskirtas IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungus prie elektroninės bankininkystės sistemos tinklalapio https://ebankas.seb.lt ir šios sistemos autentifikavimo langelyje įvedus AB „SEB“ banko klientės L. K. autentifikavimo kodą ir prisijungimo slaptažodį bei kintamą jos vardu išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodį bei prisijungus prie šios klientės paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje ir suformavus bei atlikus 100 Lt pavedimą iš L. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į G. Z. vardu AB „Ūkio bankas“ banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko 2012 m. spalio 16 d. 13:52:26 val. val., užsiregistravus internetinėje svetainėje www.vivus.lt ir L. K. vardu pateikus paraišką paskolai gauti iš L. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „4finance“ sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) pervedus 0,01 Lt registracijos mokestį, po ko į minėtą L. K. sąskaitą gavus 1 000 Lt, po ko apgaulės būdu, t. y. save pateikus kaip teisėtą bankininkystės duomenų naudotoją, tos pačios dienos 14:14:24 val. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įrangos, kuriai išėjimo į internetą buvo priskirtas IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungus prie elektroninės bankininkystės sistemos tinklalapio https://ebankas.seb.lt ir šios sistemos autentifikavimo langelyje įvedus AB „SEB“ banko klientės L. K. autentifikavimo kodą ir prisijungimo slaptažodį bei kintamą jos vardu išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodį bei prisijungus prie šios klientės paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje ir suformavus bei atlikus 2 150 Lt pavedimą iš L. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į G. Z. vardu AB „Ūkio bankas“ banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko S. G. susisiekus su G. Z. ir nurodžius iš sąskaitos išgryninti gautas pinigines lėšas, G. Z. tą pačią dieną AB „Ūkio bankas“ Vilniaus filialo Gedimino klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame Gedimino pr. 1, Vilniuje, iš sąskaitos išgrynino 2 200 Lt, kuriuos prie minėto banko pastato perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu S. G. bendrais veiksmais su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, prisistatęs banko sistemai teisėtu sąskaitos savininku, neteisėtai prisijungė prie AB „SEB“ banko informacinės sistemos pažeidžiant šios informacinės sistemos apsaugos priemones, panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, bei neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – L. K. priklausančius 1 150 Lt (333,06 Eur), UAB „4 Finance“ priklausančius 1 000 Lt (289,62 Eur). Šiais veiksmais S. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
15. S. G., M. V., A. V. ir B. G. nuteisti už tai, kad neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai inicijavo finansines operacijas panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: S. G., M. V., A. V. ir B. G., turėdami tikslą neteisėtai prisijungti prie banko informacinės sistemos neteisėtai panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai prisijungė prie banko informacinės sistemos bei neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis apgaule savo ir kitų naudai įgyjant svetimą turtą, t. y. veikdami bendrininkų grupėje su laisvėje esančia L. B. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, S. G., ir A. V. būnant Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų g. 8A, Alytuje, M. V., B. G. ir L. B. būnant laisvėje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš R. P. apgaule įgijus prisijungimo prie jos vardu AB „DNB“ banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) numerį bei elektroninės bankininkystės duomenis, A. V. iš savo motinos M. V. gavus pastarosios vardu AB „DNB“ banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bei perdavus S. G., kuriam šiuos duomenis perdavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui finansinėms operacijoms atlikti, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įrangos, kuriai išėjimo į internetą metu buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), 2012 m. gruodžio 18 d. 16:48:17 val., užsiregistravus internetinėje svetainėje www.vivus.lt ir R. P. vardu pateikus paraišką paskolai gauti iš R. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „4finance“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 0,01 Lt registracijos mokestį, po ko į minėtą R. P. sąskaitą gavus 1 000 Lt, 2012 m. gruodžio 18 d. 16:58:18 val., užsiregistravus internetinėje svetainėje www.smscredit.lt ir R. P. vardu pateikus paraišką paskolai gauti iš R. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „4finance“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 0,01 Lt registracijos mokestį, po ko į minėtą R. P. sąskaitą gavus 1000 Lt, po ko apgaulės būdu, t. y. save pateikus kaip teisėtą bankininkystės duomenų naudotoją, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įrangos, kuriai išėjimo į internetą buvo priskirtas IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungus prie elektroninės bankininkystės sistemos tinklalapio https://www.dnb.lt/ ir šios sistemos autentifikavimo langelyje įvedus AB „DNB“ banko klientės R. P. autentifikavimo kodą ir prisijungimo slaptažodį bei kintamą jos vardu išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodį bei prisijungus prie šios klientės paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje ir suformavus bei atlikus 1 600 Lt, 1 200 Lt, pavedimą iš R. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. V. vardu AB „DNB“ banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 50 Lt pavedimą į UAB BITE LIETUVA sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio numeriui (duomenys neskelbtini) papildyti, 50 Lt pavedimą mobiliojo ryšio numeriui (duomenys neskelbtini) papildyti, 100 Lt pavedimą mobiliojo ryšio numeriui (duomenys neskelbtini) papildyti, 50 Lt pavedimą į UAB „Tele 2“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio numeriui (duomenys neskelbtini) papildyti, po ko A. V. susisiekus su M. V. ir nurodžius iš apie nusikalstamą veiką nežinojusios M. V. sąskaitos išgryninti gautas pinigines lėšas bei perduoti L. B., M. V. kartu su M. V. nuvykus prie AB „DNB“ banko bankomato, esančio Liepkalnio g. 112, Vilniuje, ir M. V. 2012 m. gruodžio 18 d. 15:54 val. iš sąskaitos išgryninus 2 500 Lt, 15:55 val. iš sąskaitos išgryninus 280 Lt bei padavus M. V., kuris pinigines lėšas perdavė L. B., S. G. susisiekęs su B. G. nurodė iš L. B. paimti pinigus, B. G. vykdydama S. G. nurodymus iš L. B. paėmė 2 780 Lt, tokiu būdu S. G., M. V., A. V. ir B. G. bendrais veiksmais su L. B. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, prisistatę banko sistemai teisėtu sąskaitos savininku, neteisėtai prisijungė prie AB „Swedbank“ banko informacinės sistemos pažeidžiant šios informacinės sistemos apsaugos priemones, panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, bei neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą– R. P. priklausančius 950 Lt (275,14 Eur), UAB „4 Finance“ priklausančius 2 000 Lt (579,24 Eur). Šiais veiksmais S. G., A. V., M. V. ir B. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
16. S. G., A. V., M. V. ir B. G. nuteisti už tai, kad neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeidžiant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: turėdami tikslą neteisėtai prisijungti prie banko informacinės sistemos neteisėtai panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai prisijungė prie banko informacinės sistemos bei neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis apgaule savo ir kitų naudai įgyjant svetimą turtą, t. y. veikdami bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, S. G. ir A. V. būnant Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų g. 8A, Alytuje, B. G. ir M. V. būnant laisvėje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš T. P. apgaule įgijus prisijungimo prie jo vardu AB „Swedbank“ banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) numerį bei elektroninės bankininkystės duomenis, A. V. iš savo tėvo M. V. gavus L. T. vardu AB „Swedbank“ banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) numerį bei perdavus S. G., S. G. šiuos duomenis perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui finansinėms operacijoms atlikti, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įrangos, 2013 m. sausio 2 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apgaulės būdu, t. y. save pateikus kaip teisėtą bankininkystės duomenų naudotoją, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įrangos, neteisėtai prisijungus prie elektroninės bankininkystės sistemos tinklalapio https://ib.swedbank.lt/ ir šios sistemos autentifikavimo langelyje įvedus AB „Swedbank“ banko kliento T. P. autentifikavimo kodą ir prisijungimo slaptažodį bei kintamą jo vardu išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodį bei prisijungus prie šio kliento paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje ir suformavus bei atlikus 4 000 Lt pavedimą iš T. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į L. T. vardu AB „Swedbank“ banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko apie nusikalstamą veiką nežinojusiam A. T. M. V. prašymu tą pačią dieną iš L. T. banko sąskaitos AB „SEB“ banko bankomate, esančiame Žirmūnų g. 106, Vilniuje išgryninus 2 000 Lt, 1 000 Lt bei perdavus M. V., kuris sumokėjęs jam 200 Lt, likusius 2 800 Lt, Užupio gatvėje, Vilniuje perdavė B. G., tokiu būdu S. G., A. V., M. V. ir B. G. bendrais veiksmais su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, prisistatę banko sistemai teisėtu sąskaitos savininku, neteisėtai prisijungė prie AB „Swedbank“ banko informacinės sistemos pažeidžiant šios informacinės sistemos apsaugos priemones, panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, bei neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – T. P. priklausančius 3 000 Lt (868,86 Eur). Šiais veiksmais S. G., A. V., M. V. ir B. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
17. M. V. ir A. V. nuteisti už tai, kad neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai inicijavo finansines operacijas panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: turėdami tikslą neteisėtai prisijungti prie banko informacinės sistemos neteisėtai panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai prisijungė prie banko informacinės sistemos bei neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis apgaule savo ir kitų naudai įgyjant svetimą turtą, t. y. veikdami bendrininkų grupėje su laisvėje esančiu V. V. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, A. V. atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų g. 8 A, Alytuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš L. M. apgaule įgijus prisijungimo prie jos vardu AB „Swedbank“ banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) numerį bei elektroninės bankininkystės duomenis, M. V. iš V. V. gavus A. B. vardu AB „Swedbank“ banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei perdavus A. V., kuris šiuos duomenis perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui finansinėms operacijoms atlikti, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įrangos, kuriai išėjimo į internetą metu buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 10 d. 16:23:26 val., užsiregistravus internetinėje svetainėje www.smscredit.lt ir L. M. vardu pateikus paraišką paskolai gauti iš L. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „4finance“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 0,01 Lt registracijos mokestį, po ko į minėtą L. M. sąskaitą gavus 1 000 Lt, 2013 m. sausio 10 d. 16:19:00 val., užsiregistravus internetinėje svetainėje www.vivus.lt ir L. M. vardu pateikus paraišką paskolai gauti iš L. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „4finance“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 0,01 Lt registracijos mokestį, po ko į minėtą L. M. sąskaitą gavus 1 000 Lt, po ko apgaulės būdu, t. y. save pateikus kaip teisėtą bankininkystės duomenų naudotoją, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įrangos kuriai išėjimo į internetą buvo priskirtas IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungus prie elektroninės bankininkystės sistemos tinklalapio https://ib.swedbank.lt/ ir šios sistemos autentifikavimo langelyje įvedus AB „Swedbank“ banko klientės L. M. autentifikavimo kodą ir prisijungimo slaptažodį bei kintamą jos vardu išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodį bei prisijungus prie šios klientės paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje ir suformavus bei atlikus 3 990 Lt pavedimą iš L. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. B. vardu AB „Swedbank“ banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko M. V. susisiekus su V. V. ir nurodžius iš A. B. sąskaitos išgryninti gautas pinigines lėšas, V. V. kartu su A. B. nuvykęs prie AB „Swedbank“ bankomato, esančio Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, tos pačios dienos 17:14 val. iš A. B. minėtos sąskaitos išgrynino 500 Lt bei perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, o likusių pinigų išgryninti nepavyko dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, nes bankas užblokavo sąskaitą, tokiu būdu M. V. ir A. V. bendrais veiksmais su V. V. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, prisistatę banko sistemai teisėtu sąskaitos savininku, neteisėtai prisijungė prie AB „Swedbank“ banko informacinės sistemos pažeidžiant šios informacinės sistemos apsaugos priemones, panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, bei neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – L. M. priklausančius 1 990 Lt (576,34 Eur), UAB „4 Finance“ priklausančius 2 000 Lt (579,24 Eur). Šiais veiksmais M. V. ir A. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
18. S. G., M. V., A. V., B. G., V. M. ir A. P. nuteisti už tai, kad neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai inicijavo finansines operacijas panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: turėdami tikslą neteisėtai prisijungti prie banko informacinės sistemos neteisėtai panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai prisijungė prie banko informacinės sistemos bei neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis apgaule savo ir kitų naudai įgyjant svetimą turtą, t. y. veikdami bendrininkų grupėje su Alytaus pataisos namuose bausmę atlikusiais J. A., S. M., laisvėje esančiais A. Š. ir L. B. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, S. G. ir A. V. atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose, B. G., V. M., M. V. ir A. P. esant laisvėje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš G. B. apgaule įgijus prisijungimo prie jos vardu AB „Ūkio bankas“ banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei U. AB „Ūkio bankas“ banke esančių sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis, A. V. iš savo tėvo M. V. gavus jo vardu AB „Swedbank“ banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) numerį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš G. M. gavus jo vardu AB „Ūkio bankas“ banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) numerį bei perdavus S. G., J. A. iš A. Š. gavus S. K. vardu „Danske Bank A/S Lietuvos filiale“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) numerį bei AB „Šiaulių bankas“ banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) numerį bei perdavus S. G., S. M. atlikusiam bausmę Alytaus pataisos namuose iš V. M. gavus V. V. AB „DNB“ banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) numerį bei perdavus S. G., S. G. šiuos duomenis perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui finansinėms operacijoms atlikti, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įrangos, 2013 m. sausio 11 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apgaulės būdu, t. y. save pateikus kaip teisėtą bankininkystės duomenų naudotoją, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įrangos, neteisėtai prisijungus prie elektroninės bankininkystės sistemos tinklalapio https://www.ub.lt/ ir šios sistemos autentifikavimo langelyje įvedus AB „Ūkio bankas“ banko klientės G. B. autentifikavimo kodą ir prisijungimo slaptažodį bei kintamą jos vardu išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodį bei prisijungus prie šio kliento paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje ir suformavus bei atlikus 600 Lt pavedimą iš G. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. V. vardu AB „Swedbank“ banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko tęsiant nusikalstamą veiką panaudojant G. B. išduotus elektroninės bankininkystės duomenis susietus ir su juridinio asmens - U. banko sąskaitomis, elektroninės bankininkystės sistemoje suformavus bei atlikus 1 500 Lt pavedimą iš U. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) esančios AB „Ūkio bankas“ banke į M. V. vardu AB „Swedbank“ banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 7 690 Lt pavedimą iš U. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) esančios AB „Ūkio bankas“ banke į G. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią tame pačiame banke, 1 310 Lt pavedimą iš U. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) esančios AB „Ūkio bankas“ banke į G. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią tame pačiame banke, 6 000 Lt pavedimą į S. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale, 900 Lt pavedimą į S. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią AB „Šiaulių bankas“, 9 000 Lt pavedimą iš U. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) esančios AB „Ūkio bankas“ banke į G. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią tame pačiame banke, 3 100 Lt pavedimą į S. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią AB „Šiaulių bankas“, 500 Lt, 9 000 Lt pavedimą į V. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią AB „DNB“ bankas, 1 900 Lt pavedimą į M. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią AB „Swedbank“ banke, po ko A. V. susisiekus su M. V. ir nurodžius iš sąskaitos išgryninti pinigines lėšas ir perduoti L. B. bei A. P., M. V. 2013 m. sausio 11 d. AB „Swedbank“ Fabijoniškių klientų aptarnavimo centre, Ateities g. 91, Vilniuje iš sąskaitos išgrynino 2 477 Lt, AB „Swedbank“ Rotušės klientų aptarnavimo centre, Vokiečių g. 26, Vilniuje iš sąskaitos išgrynino 1 480 Lt, kurių dalį – 2 000 Lt, prie namo, esančio Polocko g. 20, Vilniuje, perdavė A. P., o likusius pinigus perdavė L. B., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui G. M. nurodžius iš sąskaitos išgryninti gautus pinigus, G. M. 2013 m. sausio 11 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje išgryninus 8 960 Lt, 8 964 Lt bei perdavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, J. A. susisiekus su A. Š. bei nurodžius iš S. K. banko sąskaitų išgryninti gautus pinigus, S. K. 2013 m. sausio 11 d. 10:34:19 val. AB „Šiaulių bankas“ banko bankomate, esančiame L. Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje iš sąskaitos išgrynino 2 000 Lt, tos pačios dienos 10:34:47 val. tame pačiame bankomate išgrynino 2 000 Lt, po ko tos pačios dienos „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo bankomate, esančiame L. Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, 10.36 val. iš sąskaitos išgrynino 2 000 Lt, 2 000 Lt, 10.37 val., 1 000 Lt, likusių pinigų išgryninti nepavyko dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes bankas pinigų neišdavė, po ko išgrynintus pinigus kartu su A. Š. prie PC „NORFA“ L. Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje perdavė L. B., S. M. susisiekus telefonu su V. M. ir nurodžius iš V. V. sąskaitos išgryninti gautus pinigus, V. V. 2013 m. sausio 11 d. AB „DNB“ banko Naujamiesčio klientų aptarnavimo centre, esančiame Naugarduko g. 100, Vilniuje iš sąskaitos išgrynino 5 460 Lt, tos pačios dienos 11:11:12 val. minėto banko bankomate, esančiame Naugarduko g. 100, Vilniuje iš sąskaitos išgrynino 480 Lt, 11:38:16 val. iš sąskaitos išgrynino 2 000 Lt, 11:39:22 val. iš sąskaitos išgrynino 1 500 Lt, kuriuos padavė V. M., o pastarasis pinigus perdavė L. B., po ko S. G. susisiekęs telefonu su B. G. nurodė pastarajai iš L. B. paimti gautus pinigus, kuriuos B. G. S. G. nurodymu paėmė, tokiu būdu S. G., A. V., M. V., V. M., B. G. ir A. P. bendrais veiksmais su S. M., J. A., A. Š., L. B. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, prisistatę banko sistemai teisėtu sąskaitos savininku, neteisėtai prisijungė prie AB „Ūkio bankas“ banko informacinės sistemos pažeidžiant šios informacinės sistemos apsaugos priemones, panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, bei neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą – U. priklausančius 40 900 Lt (11 845,46 Eur) iš kurių užvaldė 40 321 Lt (11 677,77 Eur), įgijo svetimą turtą – G. B. priklausančius 600 Lt (173,77 Eur). Šiais veiksmais S. G.. M. V., A. V., V. M., B. G. ir A. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai
19. V. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Prašo atsižvelgti į tai, kad kaltę pripažino, gailisi nusikaltęs, nebuvo nusikaltimų iniciatorius, šioje didelės apimties byloje yra nuteistas tik už vieną nusikaltimą, yra suimtas jau daugiau nei pusantrų metų. Mano, jog šiuo atveju galėjo būti paskirta bausmė, kurią jau yra atlikęs. Nori greičiau išeiti į laisvę, įsidarbinti, atlyginti padarytą žalą. Posėdyje pageidavo dalyvauti konferenciniu būdu. Bylos nagrinėjimo metu V. M. pateikė prašymą nutraukti jo apeliacinio skundo nagrinėjimą, kadangi bausmė atlikta, pagrindo nagrinėti apeliacinį skundą nėra.
20. A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
20.1. Skunde aprašomi A. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, pažymima, jog jai paskambino P. G. (P. G.), klausė, ar galės išeiti paimti pinigus, žmogus atveš. Išėjo, paėmė pinigus ir grįžo namo, paskui pinigus atidavė B. G.. A. P. klausė, iš kur pinigai, jai sakė, kad sėdi labai daug žmonių ir jam buvo skolingi, susirinko skolą, atvažiavo žmogus ir turi sumokėti, suma buvo 2 500 Lt. Nežino, kur tie pinigai nukeliavo. Iš balso pažino P. G.. S. G. skambino paklausti, kaip gyvena, o dėl pinigų gryninimo ar banko sąskaitų neskambindavo. Elektronine bankininkyste nesunaudoja, su pusbroliu V. R. yra dalijusis savo banko duomenimis, o su kitais asmenimis ne.
20.2. Skunde nesutinkama dėl A. P. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Teismas visiškai nesirėmė nei nuteistosios, nei kitų nuteistųjų parodymais. Ji tik perdavė jai perduotas pinigines lėšas B. G.. Tai, kad tai yra nusikalstama veika, ji nežinojo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nuteistoji atliko kokias nors finansines operacijas, pinigų perdavimas giminaitei neįrodo, kad vykdomos nusikalstamos finansinės operacijos. Kad tai yra nusikalstama veika sužinojo, kai buvo sulaikyta (dėl BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos). Įrodymų dėl BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos byloje nėra. A. P. augina du mažamečius vaikus, ištekėjusi, verčiasi pagal verslo liudijimą.
21. K. B. apeliaciniu skundu prašo skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Pažymi, jog teismas atsižvelgė tik į tai, kad K. B. anksčiau teistas, teistumai neišnykę. Nors teismas nenustatė lengvinančių aplinkybių, apelianto manymu prie jų galima priskirti tai, kad laisvėje K. B. dirbo, išėjęs į laisvę turėtų darbo vietą ir galėtų atlyginti žalą nukentėjusiesiems, teisme pilnai pripažino kaltę, atsiprašė nukentėjusiųjų, veikos padarymo metu buvo nepilnametis, teismas neįvertino to, jog jam galėjo būti padaryta bloga įtaka. Nurodo norintis dalyvauti teisiamajame posėdyje.
22. B. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendį ir bylą jos atžvilgiu nutraukti, nesant įrodymų, jog ji padarė nusikalstamas veikas. Nurodo norinti dalyvauti teisiamajame posėdyje.
22.1. Pažymi, jog teismas B. G. veiksmuose nenustatė tiesioginės ar netiesioginės tyčios arba ketinimo iš anksto apgaule išvilioti pinigus iš nukentėjusiųjų. Jokių telefoninių pokalbių ar kitokių kontaktų su nukentėjusiaisiais ji neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo vykdoma akistata su kitais asmenimis. B. G. buvo daromas psichologinis spaudimas dėl prisipažinimo padarius veikas, diktuojamas atviras prisipažinimas, kurio turinio B. G. nesuvokė, bijojo, kad bus uždaryta į Lukiškes, pasidavė spaudimui. Jokios stebėjimo kameros neužfiksavo ir negalėjo fiksuoti jos atvaizdo prie bankomatų. Kitų asmenų paimti iš bankomato ir perduoti jai pinigai negali būti įrodymais dėl sukčiavimo. B. G. nebuvo žinoma pinigų kilmė. Ji įvykdė tik savo tikro brolio prašymą , tikėjo broliu, kad pinigai yra surinkti iš skolininkų ir draugų ir yra teisėti. Teismas negali B. G. priekaištauti, jog ji bendravo su savo broliu telefonu. Jokių išankstinių susitarimų su kokiais nors asmenimis ar su broliu dėl lėšų išviliojimo nebuvo. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog B. G. su kuo nors tarėsi iš anksto. Teismas rėmėsi tik prielaidomis ir per prievartą iš B. G. išgautais prisipažinimais.
22.3. Apeliantė pažymi, jog teismas nenurodė, kokiais įrodymais grindžia B. G. kaltę dėl BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų. B. G. elektroninėmis priemonėmis nesinaudojo, neinicijavo jokių finansinių operacijų. Teismas nenurodė įrodymų, pagrindžiančių, kad ji buvo prisijungusi prie nukentėjusiųjų informacinės sistemos, kaltė pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį nėra įrodyta. Byloje nėra nei vieno tiesioginio ar netiesioginio įrodymo, kurie galėtų patvirtinti, jog būtent B. G. padarė jai inkriminuojamas veikas. Teismas užkrovė B. G. atsakomybę už kitus asmenis, kurie nebuvo nustatyti, teismas nepašalino visų abejonių dėl B. G. kaltės įrodymų.
22.4. Skunde nurodoma, kad paskirta bausmė yra per griežta. Civiliniai ieškiniai priteisti nepagrįstai. Nors B. G. teisme pareiškė pripažįstanti ieškinius, tai nereiškia, kad ieškiniai turi būti priteisti iš jos. B. G. yra jauna, neteista, augina dukrą. Teismas nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.
23. S. G. gynėjas advokatas Arvydas Montrimas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendį dalyje dėl S. G. pripažinimo kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (M. Ž., S. D., A. S., L. K., R. P., T. P. epizodai), BK 182 straipsnio 2 dalį (G. B. ir U. epizodas), 214 straipsnio 1 dalį (S. D. epizodas), 215 straipsnio 1 dalį (M. Ž., S. D., A. S., L. K., R. P., T. P., G. B. ir U. epizodai), 198¹ straipsnio 1 dalį (M. Ž., S. D., A. S., L. K., R. P., T. P., G. B. ir U. epizodai), 289 straipsnį (V. M. ir S. D. epizodai), šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad S. G. yra kaltas dėl šių veikų padarymo. Civilinius ieškinius dėl šių veikų atmesti. Už likusias veikas skirti švelnesnes bausmes, tuo pačiu skirti švelnesnę subendrintą bausmę. S. G. pateikė teismui prašymą dalyvauti teismo posėdyje.
23.1. Dėl nusikalstamų veikų M. Ž. atžvilgiu. Pažymi, jog teismas nevertino aplinkybės, kad nukentėjusioji M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme keitė savo parodymus, pati patvirtino bendraujanti su asmenimis, atliekančiais bausmes pataisos įstaigose (šie asmenys nėra susiję su S. G.), taigi neatmestina, kad tokiu būdu ji mėgino permesti atsakomybę už padarytas veikas S. G.. Liudytojo E. R. parodymai turėjo būti vertinti kritiškai – S. G. neprašė E. R. atlikti kokių nors operacijų su kitų asmenų sąskaitomis ar pinigais, skambindamas telefonu prašė tik papildyti „Tele2“ sąskaitą S. G. turimam telefonui, tai E. R. ir patvirtino. Kadangi teismui nebuvo pateikti telefoninių pokalbių įrašai ir jie nebuvo išklausyti, teismas negalėjo teigti, kad nurodymus E. R. atlikti operacijas su kitų asmenų sąskaitomis davė S. G.. E. R. turi kalbos defektą, kalba nesuprantamai, ypač susijaudinęs, todėl yra tikslinga nagrinėjant šį skundą E. R. apklausti dėl minėtų aplinkybių. Kritiškai vertintini ir K. B. parodymai, pastarasis visą laiką juos keitė, tai neigė, kad S. G. iš viso dalyvavo darant nusikaltimus M. Ž. atžvilgiu, tai aiškino, kad šias veikas jis darė kartu su J. G., o S. G. jie tiesiog apgavo pasakydami, kad kredito M. Ž. vardu paimti nepavyko. K. B. su S. G. bendravo telefonu, todėl nepašalinta abejonė, jog būtent S. G., o ne kitas nenustatytas asmuo kalbėdavo telefonu su K. B.. Teismas nepagrįstai rėmėsi ir J. G. parodymais, pastarais parodė leidęs S. G. naudotis savo banko sąskaita, tačiau taip ir nenustatyta, ar S. G. veiksmų išdavoje M. Ž. pinigai pateko į J. G. sąskaitą.
23.2. Dėl nusikalstamų veikų S. D. atžvilgiu. Skunde nurodoma, jog teismo posėdžio metu S. G. parodė nepamenantis ir negalintis patvirtinti ar paneigti, kad šią veiką padarė jis. Ikiteisminio tyrimo metu atliekant asmens atpažinimą pagal jo balsą A. B. piktnaudžiavo alkoholiu, turėjo rimtų problemų, todėl S. G. balso iš telefoninio pokalbio atpažinimas vertintinas kritiškai. Teismo posėdžio metu išklausius pokalbių įrašus S. G. pareiškė, kad tai ne jo balsas, teismas nesiėmė jokių veiksmų šiam teiginiui patvirtinti ar paneigti, nebuvo skirta balso ekspertizė, taip pažeisti baudžiamojo proceso reikalavimai. Nei vienas iš apklaustų šiame epizode asmenų nenurodė S. G. dalyvavus vykdant nusikalstamas veikas S. D. atžvilgiu.
23.3. Dėl nusikalstamų veikų A. S. atžvilgiu. Skunde pažymima, kad A. S. apklausų metu S. G. nepažino, nenurodė jį dalyvavus vykdant nusikalstamas veikas. Pats S. G. savo kaltę neigė. G. Z. teisme nurodė negalintis tvirtinti, jog telefonu jam skambino ir su juo dėl piniginių operacijų kalbėjo būtent S. G. (nuosprendžio 133, 134 lapai). Be to, G. Z. nurodė, kad 2017 apklausos metu tardytoja jam tvirtino, neva turinti pokalbį tarp jo ir S. G., žinanti, kad S. G. jam skambino ir jis privalo duoti tokius parodymus, sakė, kad jei jis prisipažins, jam gali pakeisti statusą, jis bus liudytojas; G. Z. dabar supranta, kad to pokalbio nėra, suprato, kad tai buvo apgaulė.
23.4. Dėl nusikalstamų veikų L. K. atžvilgiu. Skunde nurodoma, kad L. K. neatpažino nei S. G., nei G. Z., nurodyti, ar kuris nors iš šių asmenų skambino jai 2012 m. spalio 16 d. prisistatęs ekonominės policijos pareigūnu, ji negalėjo (nuosprendžio 136 puslapio paskutinė pastraipa, 137 puslapio pirma pastraipa). G. Z. parodė, jog jam paskambino iš Alytaus draugas, nepristatė, bet jis galvojo, kad tai S. G., paprašė atlikti bankines operacijas. Vėliau kalbant su tuo pačiu asmeniu G. Z. kilo įtarimas, kad tas asmuo keistai kalba ir kad tai nėra S. G. (nuosprendžio 137 lapo paskutinė pastraipa). L. K. buvo padaryta apie 2 250 litų žala, o G. Z. nuiminėjo pinigus du kartus, pirmą kartą 2 000 litų, antrą kartą 4 000 litų. G. Z. savo parodymus pakeitė spaudžiamas tyrėjos, taip, kaip ir A. S. epizode.
23.5. Dėl nusikalstamų veikų R. P. atžvilgiu. R. P. parodė kaltinamųjų neatpažinusi, nei vienas iš jų 2012 m. gruodžio 18 d. jai neskambino ir policijos pareigūnu neprisistatė (nuosprendžio 140 puslapio pirma pastraipa). S. G. kaltės nepripažino, tik pareiškė, kad per M. V. gaudavo A. V. pinigus, kuriuos pastarasis jam buvo skolingas. A. V. parodė, kad Alytaus pataisos namuose kartu su juo bausmę atliko M. P., kuriam reikėjo sąskaitą turinčio ir galinčio atlikti pavedimus žmogaus (nuosprendžio 141 puslapio paskutinė, 142 puslapio pirma pastraipa). A. V. davė M. P. savo tėvo M. V. banko sąskaitos numerį, M. P. po kiek laiko pranešė pervedęs į tą sąskaitą pinigus. A. V. iš tų pinigų per L. B., B. G. atidavinėjo skolą S. G.. Teismas nenustatė minėto M. P., jo neapklausė, taigi A. V. versija nebuvo patvirtinta ar paneigta. Apie M. P. pirminės apklausos metu minėjo S. G., taip pat liudytojas P. G.. Teismas, apklausdamas B. G. dėl jos brolio S. G. veiksmų, neįspėjo jos, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 82 straipsnio 2 dalimi ji gali neduoti parodymų prieš savo brolį.
23.6. Dėl nusikalstamų veikų T. P. atžvilgiu. Skunde pažymima, jog T. P. nurodė, kad jam paskambino nepažįstamas asmuo ir prisistatė Š. R. vardu, nukentėjusysis nenurodė, kad S. G. ar kiti kaltinamieji padarė jo atžvilgiu nusikalstamas veikas. S. G. kaltė šiame epizode paneigiama tais pačiais argumentais, kaip ir R. P. epizode – teismas nepatikrino versijos, kad šių veikų organizatoriumi buvo M. P., kuris nebuvo apklaustas.
23.7. Dėl nusikalstamų veikų G. B. ir U. atžvilgiu. Skunde nurodoma, kad S. G. kaltės nepripažino, aiškino pinigus gavęs iš M. P., visi gauti pinigai buvo A. V. skola S. G.. Visi kaltinamieji neigė S. G. dalyvavus atliekant bankines operacijas su G. B. ir U. sąskaitomis (nuosprendžio 160 puslapio paskutinė, 166 puslapio viršutinė pastraipa). S. G. kaltės nepatvirtino ir liudytojai V. I., M. V., M. B., G. M., S. K.. Be to, yra pasikeitęs baudų ir bausmių skyrimo bazinis dydis, kuris sudaro 50 Eur. Žala šiame epizode yra 12 448,46 Eur, o tai neviršija 250 bazinių dydžių. Teismas turėtų perkvalifikuoti šią veiką į BK 182 straipsnio 1 dalį.
23.8. Skunde pažymima, jog kaltės dėl BK 289 straipsnyje numatytų veikų S. G. ikiteisminio tyrimo metu nepripažino. Teisme parodė negalintis prisiminti, ar S. D. skambino jis; kalbėdamas su V. M., prisistatė A., pavardės nepamena, jei neklysta, Vilniaus apylinkės prokuroru. Asmens atpažinimo pagal jo balsą protokole užfiksuota, kad A. B. pasiūlius atpažinti jai skambinusį asmenį, jai buvo pateikti keturi garso įrašai, du iš kurių nesusiję su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Balso atpažinimo metu A. B. atpažino asmenį įraše su užrašu „vyro balsas“ ir vyro balsą įraše „voice989109684“ kaip S. G. balsą (t. 8, b. l. 178-180). Tačiau A. B. turėjo rimtų problemų su alkoholiu, todėl tuo metu jos duoti parodymai ir daryti atpažinimai vertintini kritiškai. S. G. teismo posėdžio metu klausant įrašų nepripažino, kad kalba būtent jis, tačiau teismas šios abejonės nepašalino ir neskyrė fonoskopinės ekspertizės.
23.9. Skunde akcentuojama, kad teismo argumentai dėl paskirtos bausmės neatitinka tikrovės. S. G., atlikdamas bausmę, toliau mokėsi, baigė 10 klasių (nors teismas nurodė, kad jis baigęs šešias klases). S. G. serga atvira tuberkuliozės forma, yra intensyviai gydomas, jam skiriami medikamentai, kurie gali veikti jo motoriką, sunkinti suvokimą, to pasėkoje neadekvačiai atsakinėti į pateiktus klausimus. Ikiteisminio tyrimo pabaigoje S. G. ypatingai blogai jautėsi, tačiau tyrėja, motyvuodama tuo, kad išeina į kitą darbą, skyrė trumpą laiko tarpą susipažinti su byla, atsisakė dar kartą atvykti į bausmės atlikimo vietą, vertė duoti parodymus, todėl susidarė įspūdis, kad S. G. davė nenuoširdžius, nenuoseklius parodymus. Paskirta bausmė negali būti žiauraus keršto aktas.
24. M. V. apeliaciniu skundu prašo atnaujinti įrodymų tyrimą ir nustatyti jo kaltės laipsnį; įskaityti į bausmės laiką visą laiką, išbūtą suėmime; subendrinti paskirtą bausmę su bausme, paskirta jo atžvilgiu 2015 m. sausio 26 d., bendrinant bausmes įvertinti BK 66 straipsnio 9 dalies nuostatas; peržiūrėti baudžiamąją bylą ir priimti naują sprendimą. Skunde nurodo, kad yra nuteistas be tiesioginių įrodymų. Sutinka, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, kas šiuo atveju ir atsitiko. Paskirta bausmė yra neteisinga, netiksli. Pagal šią baudžiamąją bylą M. V. 2013m. kovo 2 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo buvo areštuotas dviem mėnesiams, po to buvo paleistas, t. y. kardomoji priemonė pakeista į pasižadėjimą neišvykti. Į paskirtą bausmę turi būti įskaitytas visas laikas, išbūtas tardymo izoliatoriuje – nuo 2013 m. kovo 2 d. iki 2013 m. gegužės 2 d. Pirmos instancijos teismas įskaitė nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. kovo 29 d. Be to, teismas nesubendrino paskirtos bausmės su bausme, kurią M. V. šiuo metu atlikinėja pataisos namuose nuo 2014 m. gegužės 26 d. Bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis turėjo būti subendrintos. Nurodo norintis dalyvauti teisiamajame posėdyje.
25. A. V. apeliaciniu skundu prašo iš naujo išnagrinėti bylą, atnaujinti įrodymų tyrimą bei priimti teisingą ir nešališką sprendimą – pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendį ir A. V. išteisinti; jei apygardos teismas manys, kad A. V. padarė nusikaltimus, skirti jam švelnesnę bausmę, kurią subendrinti su paskutiniu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. nuosprendžiu.
25.1. Nurodo nesuprantantis, kodėl buvo nuteistas už nusikaltimus, kurių nepadarė. A. V. nežinojo, kad kažkas daro nusikaltimus, tik paprašytas M. P. paskambino savo tėvui M. V. ir kaip jam buvo pasakyta paprašė banko sąskaitos, kad M. P. draugas į ją galėtų pervesti pinigus. A. V. nežinojo, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu. Jei būtų žinojęs, kad daromi nusikaltimai, sąskaitų būtų neprašęs ir M. P. nedavęs, būtų apie tai pranešęs Alytaus pataisos namų prižiūrėtojams. Neaišku, kokiais pagrįstais įrodymais apylinkės teismas sieja A. V. su nenustatytais bendrininkais ir kitais kaltinamaisiais, A. V. iki pirmo teismo posėdžio jų nepažinojo. Iš kaltinamųjų žinojo tik savo tėvą M. V., S. G., kadangi kartu atlikinėjo bausmę, ir L. B., kurią pažįsta nuo 2007 m.
25.2. Skunde pažymima, jog teismas pripažino, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima susieti A. V. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris neteisėtai įgijo nukentėjusiųjų elektroninės bankininkystės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Atsižvelgęs į tai, teismas išteisino A. V. dėl BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų (keturi epizodai). BK 215 straipsnyje atsakomybė numatyta už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą. Taigi kaip galima pasinaudoti elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, jeigu tu jų neįgyji. Kodėl tuomet A. V. nuteistas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, kokiais įrodymais teismas vadovaujasi, juk byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių A. V. sąsajas su nenustatytais asmenimis, kurie padarė šiuos nusikaltimus. Nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. A. V. nepadarė jokio nusikaltimo paimdamas banko sąskaitos numerį iš savo tėvo M. V.. Prisipažino jis ne dėl to, kad padarė nusikaltimą, o dėl to, kas yra nustatyta ir įrodyta jo atžvilgiu – kad jis paėmė sąskaitos numerį iš M. V. ir davė M. P..
25.3. Skunde nurodoma, kad A. V. atžvilgiu baudžiamasis procesas buvo inicijuotas turint tik šiuos duomenis: nukentėjusiųjų pareiškimą, kad jiems paskambinęs nenustatytas asmuo prisistatė FNTT pareigūnu bei liepė padiktuoti elektroninės bankininkystės duomenis, bei tai, kad dalis jų vardu paimtų greitųjų kreditų ir asmeninių pinigų buvo pervesta į sąskaitas, kurias A. V. paėmė iš M. V., taip pat tai, kad dalį pinigų kažkas išgrynino ir perdavė L. B., kuri juos perdavė B. G.. Turint tik tokius duomenis buvo sumodeliuota nusikalstamų veikų grandinė, kaltinimai suformuluoti neturint jokių įrodymų. Esami faktiniai duomenys tik patvirtina, kad buvo išviliota ir pasinaudota nukentėjusiųjų elektroninės bankininkystės duomenimis bei apgaule užvaldytas turtas, duomenų, patvirtinančių A. V. kaltę, teismas neturėjo.
26. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Dėl V. M. apeliacinio skundo
27. BPK 316 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta apelianto teisė atšaukti pateiktą apeliacinį skundą iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą. Atšaukus apeliacinį skundą, teismas palieka skundą nenagrinėtu ir teismo procesą nutraukia (BPK 316 straipsnio 5 dalis). Vilniaus apygardos teisme 2019 m. gegužės 6 d. buvo gautas nuteistojo V. M. prašymas nutraukti apeliacinio skundo nagrinėjimą (t. 27, b. l. 31). Nuteistojo prašymas dėl apeliacinio skundo atsisakymo (atšaukimo) tenkintinas, kadangi pateiktas laiku, nepažeidus minėtų BPK nuostatų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo V. M. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio paliktinas nenagrinėtu, o teismo procesas dėl šio skundo nutrauktinas.
Dėl A. P. apeliacinio skundo
28. Apeliaciniame skunde nesutinkama dėl A. P. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (veikos, aprašytos šios nutarties 18 pastraipoje). Pagrindiniai skundo argumentai – jog A. P. nežinojo, kad daromos nusikalstamos veikos, tik perdavė pinigus giminaitei, įrodymų dėl šių veikų anot apeliantės byloje nėra.
29. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-648/2015). Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius. Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai.
30. Nagrinėjamu atveju A. P. inkriminuojami konkretūs veiksmai – pinigų paėmimas iš M. V. bei jų perdavimas B. G.. M. V. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog be L. B. pinigus yra vežęs ir dar dviem merginom (t. 9, b. l. 35). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu M. V. atpažino A. P. kaip merginą, kuriai du kartus vežė pinigus Užupio gatvėje, senamiestyje (t. 9, b. l. 36-38). Aplinkybės, jog paėmė pinigus, neginčija ir pati A. P..
31. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu A. P. papasakojo apie aplinkybes, kaip paimdavo ir perduodavo pinigus B. G., taip pat nurodė, jog tuo metu, kai pradėjo eiti didelės pinigų sumos, ji suprato, kad pradeda sukčiauti, už tai, kad nešiodavo, perduodavo pinigus, B. G. yra davusi jai 50 Lt (viso gal du kartus), prieš Naujuosius pas ją atėjo B. G., pasakė, kad turi dovanų ir davė 200 Lt (t. 12, b. l. 97, 98). Šioje apklausoje A. P. nurodė, jog iš pataisos namų jai skambino P. G.. Antroje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu A. P. negalėjo tiksliai įvardinti jai skambinusio asmens, tai anot jos galėjo būti ir P. G., ir S. G., šioje apklausoje A. P. kaltės dėl jai inkriminuojamų veikų nepripažino, nurodė nežinojusi, kad imdama pinigus daro nusikaltimą (t. 12, b. l. 107, 108). Apklausiama pirmosios instancijos teisme A. P. kaltę pripažino iš dalies – nors ir nurodė nežinojusi, kad daro nusikaltimą, visgi pripažino ėmusi pinigus, įžvelgė savo kaltę, nes sutiko padėti, paaiškino, kad tokiu būdu „praėjo“ 20 000 Lt, galvojo, jog imami pinigai yra skolos. Pirmosios instancijos teisme ji vėlgi nurodė, jog S. G. skambino pasiklausti, kaip gyvena, o dėl pinigų gryninimo ar banko sąskaitų neskambindavo (kaip skambinusį nurodė P. G.). Teisėjų kolegija pažymi, jog pats S. G. pirmosios instancijos teisme pripažino, jog būtent jis prašė A. P. paimti pinigus, taigi dėl aplinkybės, jog jai skambino P. G. (ne S. G.), A. P. teismo vertinimu galėjo suklysti.
Žemesnės instancijos teismas
32. B. G. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog vieną kartą kartu su A. P. vežė pinigus paduoti L. B., iš kur A. P. buvo paėmusi pinigus nežino, tai buvo laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio mėnesio iki 2013 m. sausio pradžios; paaiškino, jog pinigus perdavinėdavo kartu su A. P., A. P. taip pat gaudavo atlygį už darbą, po 20, 50 litų (t. 9, b. l. 165). Kratos A. P. gyvenamojoje vietoje metu jos kambaryje prie lovos buvo rastas atvirukas, adresuotas A., viduje rastos dvi kupiūros po 500 Lt (t. 12, b. l. 65, 66), atviruke ranka parašytas sveikinimas, po kuriuo pasirašė „S. ir P.“ (t. 12, b. l. 85, 86).
33. Teisėjų kolegijos vertinimu aplinkybės, jog A. P. už pinigų paėmimą faktiškai gaudavo atlygį (tą ikiteisminio tyrimo metu patvirtino B. G., taip pat pripažino pati A. P.), imdama pinigus ji žinojo, jog nurodymus dėl to gauna iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens, kuris akivaizdu negali disponuoti tokio dydžio piniginėmis lėšomis (A. P. inkriminuojamoje veikoje buvo perduota 2 000 Lt suma), pačios A. P. pirmoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, jog ji faktiškai suprato sukčiaujanti, patvirtina, jog ji turėjo suprasti ir suprato, kad jai perduodami pinigai yra gauti nusikalstamu būdu. Tai, kad ji pati asmeniškai nesijungė prie nukentėjusiųjų sąskaitų (BK 215 str. 1 d.), neinicijavo finansinių operacijų (BK 198¹ str. 1 d.), jos atsakomybės dėl šių nusikalstamų veikų nešalina. Lietuvoje, kur telefoninis sukčiavimas yra plačiai paplitęs, kuomet iš nukentėjusiųjų įgyjami prisijungimo prie jų banko sąskaitų duomenys, vėliau iš šių sąskaitų pinigai arba pervedami tiesiogiai, arba pervedami gavus paskolas bei kuo greičiau išgryninami, asmuo, gaudamas nurodymus paimti pinigus ir juos perduoti iš asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, už ką jam vėliau dar ir atlyginama, turi suprasti ir supranta, jog taip prisideda prie nusikalstamų veikų darymo. Dėl nurodytų aplinkybių šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nors A. P. realizavo ne visus nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, bet jos veikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes ji dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkė.
Dėl K. B. apeliacinio skundo
34. Apeliaciniu skundu K. B. prašo skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Kaip tokio prašymo argumentus nurodo tai, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe būtu galima pripažinti tai, kad jis laisvėje dirbo, išėjęs į laisvę turėtų darbą, galėtų atlyginti žalą nukentėjusiesiems, taip pat tai, kad veikos padarymo metu buvo nepilnametis, teisme visiškai pripažino kaltę dėl padarytų nusikaltimų.
35. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas K. B. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, įvertino padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, kaltės formą (jog veikos tyčinės), K. B. asmenybę (jog jis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, jauno amžiaus, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, administracine tvarka baustas), nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veikimas bendrininkų grupėje), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog darbo turėjimas ar galimybė jį susirasti yra asmenį charakterizuojanti aplinkybė, pagrindo pripažinti tai K. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra.
36. Antra, nors skunde teigiama, jog K. B. teisme visiškai pripažino kaltę, su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Ikiteisminio tyrimo metu K. B. išties davė pakankamai nuoseklius parodymus - nurodė, iš kur gavo prisijungimo prie banko duomenis (1 pastraipoje aprašyta veika), kieno nurodymu ėmė paskolas, grynino pinigus ir kas apskritai jam skambino iš pataisos namų (jog tai darė S. G.). Pirmosios instancijos teisme šių aplinkybių K. B. taip tiksliai neprisiminė, teigė, kad pagal balsą jam skambino ne S. G., su M. Ž. bankininkyste yra atlikinėjęs veiksmus, paėmė kreditą, tačiau šiuos veiksmus atliko pats sugalvojęs. Kaip matyti, pirmosios instancijos teisme K. B. bandė neigti, jog darant nusikalstamas veikas dalyvavo ir S. G., nors ikiteisminio tyrimo metu dėl šių aplinkybių davė nuoseklius parodymus. Pagal formuojamą teismų praktiką, tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2011, 2K-277/2011). Taigi šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog K. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, t. y. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
37. Nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas šioje byloje, padarymo metu K. B. buvo neteistas (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 straipsnio nuostatomis). Kaip teisingai pažymėta skunde, tą beje vertino ir apylinkės teismas, nusikalstamos veikos buvo padarytos K. B. esant nepilnamečiui. Visgi pažymėtina, jog po inkriminuojamų veikų padarymo (K. B. veikas padarė 2011 m. pabaigoje, 2012 m. viduryje) K. B. atžvilgiu priimtas ne vienas apkaltinamasis nuosprendis, jis teistas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendžiu (už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžiu (už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką jam paskirta bauda), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nuosprendžiu (už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką jam paskirta laisvės atėmimo bausmė).
Žemesnės instancijos teismas
38. Nors skunde teigiama, kad K. B. laisvėje dirbo, išėjęs į laisvę taip pat turėtų darbą, iš išrašo apie asmens darbovietes matyti, jog K. B. dirbo trumpus laikotarpius ir nuolatinio darbo niekada neturėjo: 2012 m. beveik tris mėnesius dirbo AB „S.“, 2013 m. kovo-liepos mėnesiais dirbo UAB „R.“, 2014 m. tris mėnesius dirbo UAB „N.“, vėliau nuo liepos iki spalio mėnesio UAB „A.“, 2015 m. rugsėjo mėnesį – 2016 m. balandžio mėnesį vėl buvo įsidarbinęs UAB „R.“, 2016 m. dar po mėnesį dirbo dvejose kitose darbovietėse, o 2017 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesius dirbo UAB „H.“.
39. K. B. padarė nusikalstamas veikas trijų nukentėjusiųjų atžvilgiu, visos veikos tyčinės, padarytos iš savanaudiškų paskatų. Subendrinus paskirtas bausmes, K. B. už devynias veikas buvo skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus jo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, padarytų veikų skaičių, paskirta bausmė teisėjų kolegijos vertinimu atitinka teisingumo principą, pagrindo jos švelninti ar skirti kitokią bausmės rūšį nėra.
40. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi K. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 12 dienų, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 7 d., suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą laisvės atėmimo bausmę (BK 66 straipsnis).
Dėl B. G. apeliacinio skundo
41. Skunde ginčijant B. G. kaltę dėl BK 182 straipsnyje numatytų nusikaltimų pateikiami šie pagrindiniai argumentai: jog pati B. G. jokių kontaktų su nukentėjusiaisiais neturėjo, ji nebuvo užfiksuota prie bankomatų, pinigų kilmė jai nebuvo žinoma, be to, nebuvo ir jokių išankstinių susitarimų su kokiais nors asmenimis ar su broliu dėl lėšų išviliojimo (22.1. pastraipa). Apeliantės manymu, jos veiksmuose nenustatyta tyčia išvilioti pinigus.
42. Bendrininkavimo instituto reikšmę teismas jau aptarė šios nutarties 29 pastraipoje. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, jog tokio pobūdžio bylose nėra būtina nustatyti, jog asmuo realizavo visus nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Nors tam tikrais atvejais bendrininkai nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai. Taigi siekiant kvalifikuoti B. G. veiksmus pagal BK 182 straipsnį (taip pat ir pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį bei 215 straipsnio 1 dalį), nėra būtina nustatyti jos tiesioginio bendravimo su nukentėjusiaisiais ar pinigų gryninimo bankomatuose (ar, kaip pažymima skunde, finansinių operacijų inicijavimo, jungimosi prie nukentėjusiųjų informacinės sistemos, 22.3. pastraipa). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą.
43. Kiekvienas iš nuteistųjų jiems inkriminuojamose veikose atliko konkrečius veiksmus: vieni buvo atsakingi už banko sąskaitų, kurias galima panaudoti piniginėms lėšoms pervesti, radimą, kiti už prisijungimą prie nukentėjusiųjų sąskaitų ir pavedimų atlikimą, asmenys, esantys laisvėje – už neteisėtai įgytų pinigų išgryninimą. Dalis neteisėtai įgytų pinigų buvo galiausiai perduoti B. G., kuri šiuos pinigus paskirstė pagal brolio S. G. nurodymus. Sprendžiant dėl B. G. kaltės padarius jai inkriminuojamas veikas, visų pirma teismas pažymi, jog visais nurodytais atvejais jai buvo perduodamos pakankamai didelės pinigų sumos: 15 pastraipoje aprašytų veikų atveju jai buvo perduota 2 780 Lt, 16 pastraipoje aprašytų veikų atveju – 2 800 Lt, 18 pastraipoje aprašytų veikų atveju – daugiau nei 20 000 Lt.
44. Nors duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu B. G. kaip jai skambinusį asmenį nurodė P. G. (ne S. G.), pirmosios instancijos teisme ji nurodė, jog telefonu bendraudavo su abiem broliais, dėl pinigų paėmimo, perdavimo nurodymus paaiškino gavusi iš S. G.. Aplinkybę, jog skambindavo sesei B. G. dėl pinigų paėmimo/perdavimo pirmosios instancijos teisme patvirtino ir S. G. (nors ir nurodė kitokią tokio pinigų paėmimo priežastį, ši aplinkybė bus įvertinta atsakant į S. G. gynėjo skundo argumentus). Nuteistoji L. B. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 11, b. l. 11, 12) taip pat patvirtino, jog pinigus B. G. atidavė S. G. nurodymu. P. G. apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog sesei B. G. neskambino, paimti pinigų ir perduoti kitiems asmenims neprašė (t. 8, b. l. 78, 79). Nors pirmosios instancijos teisme P. G. savo parodymus iš dalies pakeitė (nurodė, jog visgi yra bendravęs su seserimi B. G. dėl sąskaitos, prašė jos sąskaitos, nes P. G. pažįstamas turėjo pervesti pinigus už telefonus), šiais parodymais teismas nesivadovauja, kadangi jų nepatvirtina kiti bylos duomenys, be to, jie prieštarauja L. B., B. G. ir S. G. parodymams pirmosios instancijos teisme. Taigi nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta aplinkybė, jog nurodymus dėl pinigų paėmimo, jų perdavimo B. G. gaudavo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio brolio S. G., ši aplinkybė B. G. buvo žinoma.
45. Nors B. G. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jai buvo daromas spaudimas, jokių duomenų patvirtinančių šią aplinkybę byloje nėra. Ikiteisminio tyrimo metu B. G. buvo apklausiama tris kartus, visus kartus dalyvaujant gynėjui (t. 9, b. l. 165, 168, 169, 189, 190). Pareigūnų, kurie neva darė B. G. spaudimą, įvardinti nuteistoji negalėjo, jie neįvardinami ir apeliaciniame skunde. Taigi teiginiai apie nenustatytų asmenų neaiškaus pobūdžio spaudimą ikiteisminio tyrimo metu atmetami kaip nepagrįsti.
46. Sprendžiant dėl B. G. tyčios svarbi aplinkybė, jog už atliekamus veiksmus nuteistoji faktiškai gaudavo atlygį. Ikiteisminio tyrimo metu ji patvirtino, kad kartais brolis prašydavo suskaičiuoti pinigus, leisdavo pasiimti tai 20, tai 50 litų sau, viso sau yra pasiėmusi ne daugiau kaip 500 litų (t. 9., b. l. 165). Kita nuteistoji A. P. ikiteisminio tyrimo metu taip pat paaiškino, jog per visą laikotarpį per ją „perėjo“ gal 20 000 Lt, per B. G. – daugiau nei per ją, nes B. G. tai darydavo ir bendraudavo „su Alytum dėl pinigų pervedimų į Alytų, kažkurią dalį ji pervesdavo į Alytų, kitą dalį perduodavo kitiems“; A. P. taip pat nurodė, jog yra gavusi nurodymą padovanoti B. G. 200 Lt (t. 12, b. l. 97, 98).
47. Perduodamos pakankamai didelės pinigų sumos, aplinkybė, jog nurodymus dėl šių pinigų B. G. gaudavo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio brolio S. G., kuris akivaizdu negalėjo disponuoti tokiomis lėšomis, taip pat tai, kad už atliekamus veiksmus B. G. faktiškai gaudavo atlygį, teisėjų kolegijos vertinimu patvirtina jos suvokimą dėl nusikalstamos pinigų kilmės bei tyčią padaryti jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaip jau minėta aukščiau atsakant į A. P. apeliacinio skundo argumentus, Lietuvoje, kur telefoninis sukčiavimas yra plačiai paplitęs, asmuo, gaudamas nurodymus paimti pinigus ir juos perduoti iš asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, už ką jam vėliau dar ir atlyginama, turi suprasti ir supranta, jog taip prisideda prie nusikalstamų veikų darymo. Kaip ir A. P. atveju, teisėjų kolegija sutinka pirmosios instancijos teismo išvada, jog nors B. G. realizavo ne visus nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, bet jos veikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes ji dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkė.
48. Atsižvelgiant į tai, kad dėl inkriminuojamų veikų B. G. kaltė yra įrodyta, teismas pagrįstai iš jos solidariai su kitais nuteistaisiais priteisė žalą nukentėjusiesiems (skunde deklaratyviai nurodoma, kad civiliniai ieškiniai priteisti nepagrįstai).
49. B. G. skunde taip pat keliamas klausimas dėl jai paskirtos bausmės, ji anot apeliantės yra per griežta, be to, jos atžvilgiu turėjo būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. B. G. buvo pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 182 straipsnio 2 dalį (viena veika), 215 straipsnio 1 dalį (trys veikos) bei 198¹ straipsnio 1 dalį (trys veikos). Subendrinus už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes teismas skyrė B. G. trejų metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo. BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, taigi už devynias tyčines nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė šiuo atveju neviršija už sunkiausių iš šių veikų numatyto bausmės vidurkio (laisvės atėmimo bausmės vidurkis už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką – ketveri metai ir pusantro mėnesio). Tokia bausmė teismo vertinimu atitinka teisingumo principą ir dar labiau jos švelninti nėra pagrindo.
50. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Gyvenimiškai įprastos nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės nesuponuoja išvados, jog baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-256/2009), nes būtent straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos ribos leidžia individualizuojant bausmę įvertinti tokio pobūdžio aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-293-697/2015). Skunde akcentuojamos aplinkybės, jog B. G. yra jauna, neteista ir augina dukrą, buvo įvertintos teismui nustatant B. G. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį bei atidedant jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir nėra pagrindas taikyti jos atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Dėl S. G. gynėjo skundo
51. Apeliaciniame skunde ginčijama S. G. kaltė dėl nusikalstamų veikų, aprašytų šios nutarties 1, 7, 8, 11-16 bei 18 pastraipose, pateikiami atskiri argumentai, anot apelianto patvirtinantys, jog S. G. šių veikų nepadarė.
Dėl nusikalstamų veikų M. Ž. atžvilgiu
52. Ginčijant kaltę dėl nusikalstamų veikų M. Ž. atžvilgiu (aprašytos šios nutarties 1 pastraipoje) pažymima, jog teismas nepagrįstai rėmėsi M. Ž., E. R., K. B. ir J. G. parodymais (23.1. pastraipa). 1 pastraipoje nurodytos nusikalstamos veikos buvo padarytos prisijungus prie M. Ž. banko sąskaitos ir gavus dvi paskolas – 750 Lt paskolą iš UAB „4finance“ bei 150 Lt paskolą iš „MCB Finance“, šios piniginės lėšos buvo pervestos į kaltinime nurodytų asmenų sąskaitas, faktiškai paraiškas paskoloms gauti pateikė bei pinigų pervedimus atliko nuteistasis K. B..
53. Nors apklausiamas pirmosios instancijos teisme K. B. veikų padarymo aplinkybes prisiminė ne taip gerai (nurodė atlikęs veiksmus su M. Ž. bankininkyste, tačiau tai darė pats sugalvojęs), ikiteisminio tyrimo metu jis visgi patvirtino, jog M. Ž. duomenis (asmens kodą, prisijungimo ID, slaptažodį, kodus) gavo iš telefonu jam skambinusio S. G., kurio balsą atpažino (labai gerai pažįsta S. G., susipažino jam būnant laisvėje, bendravo apie tris metus, paskambinęs jis prisistatė kaip S., pažino jį pagal balsą), S. G. nurodė jam paimti kreditą M. Ž. vardu, šioje apklausoje K. B. taip pat nurodė aplinkybes, kaip M. Ž. vardu paėmė 150 Lt kreditą, o gautus pinigus pasidalino su J. G. (t. 8, b. l. 138). Šias aplinkybes (dėl M. Ž. duomenų gavimo bei 150 Lt dydžio kredito paėmimo M. Ž. vardu) K. B. patvirtino ir kitoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 159). Nors pats S. G. teisės disponuoti šia piniginių lėšų suma ir negavo (kadangi apie paimtus kaip kreditą 150 Lt jo neinformavo kiti nuteistieji K. B. ir J. G.), jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nusikaltimas, kadangi nurodymą paimti kreditą M. Ž. vardu davė būtent S. G., jis taip pat pateikė ir prisijungimo prie M. Ž. sąskaitos duomenis.
54. Nors aplinkybių apie 750 Lt dydžio paskolos paėmimą nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme K. B. nenurodė, ir dėl šių piniginių lėšų gavimo sukčiavimo būdu teisėjų kolegijos vertinimu S. G. nuteistas pagrįstai. Kaip jau minėta aukščiau, M. Ž. duomenis bei nurodymą jos vardu paimti kreditą K. B. nurodė gavęs būtent iš S. G.. Didžioji dalis gautos paskolos (648 Lt iš gautų 750 Lt) buvo pervesta į E. R. banko sąskaitą, iš E. R. banko sąskaitos – į D. Š. banko sąskaitą, iš šios sąskaitos – 300 Lt pervesti į S. G. sąskaitą Alytaus pataisos namuose. Nors pirmosios instancijos teisme liudytojas E. R. (nuteistojo S. G. pusbrolis), kaip ir K. B., taip tiksliai visų įvykio aplinkybių neprisiminė, ikiteisminio tyrimo metu jis visgi patvirtino, jog 2011 m. pabaigoje jam paskambino S. G. (jo balsą atpažino) ir paprašė, kad E. R. nueitų į SEB banką ir savo vardu atidarytų banko sąskaitą, ką E. R. ir padarė, S. G. telefonu nusiuntė sąskaitos numerį, prisijungimo vardo numerį, slaptažodį, visus kodus nuo kodų kortelės; nurodė manantis, kad finansines operacijas galėjo atlikti S. G. ar kas kitas jo nurodymu, nes tik jis turėjo liudytojo sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenis (t. 2, b. l. 9). Kaip matyti, remiantis nuteistojo K. B., liudytojo E. R. parodymais, didžioji dalis asmenų, per kurių sąskaitas keliavo nurodytos piniginės lėšos ir galiausiai dalis kurių pasiekė patį S. G. (jam pervesti 300 Lt), yra vienaip ar kitaip susiję su S. G. – K. B. nurodė, jog M. Ž. duomenis ir nurodymą jos vardu paimti kreditus gavo būtent iš S. G., iš karto iš M. Ž. sąskaitos piniginės lėšos buvo pervestos į S. G. pusbrolio E. R. sąskaitą, kurios numerį bei prisijungimo prie šios sąskaitos duomenis E. R. nurodė davęs būtent S. G. (apskritai sąskaitą atidaręs S. G. prašymu), galiausiai dalis paimtos paskolos (300 Lt) buvo pervesti į paties S. G. sąskaitą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad S. G. žinojo apie daromas nusikalstamas veikas, aprašytas šios nutarties 1 pastraipoje, ir pats buvo aktyvus šių veikų dalyvis.
55. Apeliaciniame skunde pagrįstai pažymėta, jog M. Ž. parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs (ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė prisijungimo prie sąskaitos duomenis pametusi, teisme nurodė, jog šiuos duomenis pati pateikė nepažįstamam asmeniui). Vis dėlto lemiamos reikšmės S. G. veiksmų kvalifikavimui tai neturi. Šiuo atveju M. Ž. sąskaita buvo pasinaudota paimant dvi paskolas, jos elektroninės bankininkystės duomenų įgijimas S. G. neinkriminuojamas, aplinkybė, jog šiuos duomenis K. B. galiausiai pateikė S. G., yra nustatyta remiantis K. B., o ne M. Ž. parodymais. Skunde akcentuojami ir liudytojo E. R. parodymai dėl nurodymų atliekant operacijas su kitų asmenų sąskaitomis, tačiau ir tokie parodymai šiuo atveju neturi reikšmės kvalifikuojant S. G. veiksmus dėl nusikalstamų veikų, aprašytų šios nutarties 1 pastraipoje, kadangi darant šias nusikalstamas veikas buvo tik pasinaudota E. R. banko sąskaita ir prisijungimo duomenimis prie jos, kaip matyti iš veikų aprašymo, E. R. veiksmai atliekant konkrečius pavedimus nėra nurodyti. K. B. parodymai dėl 150 Lt kredito paėmimo, priešingai nei teigiama skunde, proceso metu buvo nuoseklūs, nurodydamas aplinkybes būtent dėl šio epizodo K. B. kelis kartus patvirtino paėmęs 150 Lt kreditą ir pinigus galiausiai pasidalinęs su J. G.. Kaip jau minėta aukščiau, tai, kad S. G. neįgijo teisės disponuoti šiomis piniginėmis lėšomis, jo veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi. Kaip matyti, visi apeliaciniame skunde akcentuojami parodymų neatitikimai neturi reikšmės nuteisiant S. G. už veiksmus, aprašytus šios nutarties 1 pastraipoje, tiek piniginių lėšų keliavimas per sąskaitas asmenų, susijusių su S. G., tiek kito nuteistojo K. B. parodymais dėl to, kas jam nurodė M. Ž. duomenis bei kieno nurodymu kreditai buvo paimti, šiuo atveju patvirtina S. G. kaltę.
Dėl nusikalstamų veikų S. D. atžvilgiu ir nusikalstamos veikos V. M. atžvilgiu
56. S. G. nuteistas už nusikalstamas veikas S. D. atžvilgiu, kurios aprašytos šios nutarties 8, 11 ir 12 pastraipose, t. y. už tai, kad paskambino S. D. ir prisistatęs prokuroru D. M. bandė apgaulės būdu įgyti S. D. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, tokiu būdu neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo vardą (BK 289 straipsnyje numatyta veika, aprašyta šios nutarties 8 pastraipoje); už tai, kad minėtus duomenis įgijo, perdavė ir laikė (BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, aprašyta šios nutarties 11 pastraipoje) bei už tai, kad neteisėtai prisijungė prie S. D. elektroninės bankininkystės, iniciavo finansines operacijas ir apgaule savo bei kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą (BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, aprašytos šios nutarties 12 pastraipoje). Ginčijant kaltę dėl šių nusikalstamų veikų pagrindiniai argumentai yra susiję su tinkamu S. D. skambinusio asmens identifikavimu: visų pirma pats S. G. nepamena fakto, jog būtų skambinęs S. D.; A. B. atliktu jo balso atpažinimu vadovautis negalima, nes A. B. turėjo problemų su alkoholiu; galiausiai, apelianto manymu siekiant paneigti šias abejones turėjo būti skirta fonoskopinė ekspertizė (23.3., 23.8. pastraipos).
57. Kaip matyti iš garso įrašų apžiūros protokolo (t. 3, b. l. 86-111), darant nusikalstamas veikas V. M. atžvilgiu (pirmosios instancijos teisme S. G. pripažino skambinęs šiai nukentėjusiajai), nukentėjusiajai V. M. buvo skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajai S. D. asmuo skambino iš to paties telefono numerio (t. 4, b. l. 8-26), t. y. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtina, jog 2015 m. spalio 14 d. apžiūros protokoluose kaip skambinusio asmens telefono Nr. yra nurodytas kitas ((duomenys neskelbtini)), tačiau tai teismo vertinimu yra techninė klaida, kadangi kompaktiniame diske, kuriame įrašyti nurodyti pokalbiai, telefono Nr. yra (duomenys neskelbtini), t. 4, b. l. 26). Taigi tiek nukentėjusiajai V. M., tiek nukentėjusiajai S. D. buvo skambinta iš to paties telefono numerio. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama nukentėjusioji S. D. taip pat nurodė, jog prokuroru prisistatęs asmuo kaip kontaktinį savo telefono numerį nurodė būtent aukščiau minėtąjį, t. y. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 122-124). Nusikalstamos veikos nurodytų nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo padarytos panašiu laikotarpiu: V. M. skambinta 2012 m. rugsėjo 20 d., o S. D. 2012 m. rugsėjo 24 d. Pats apgaulės mechanizmas abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu yra praktiškai identiškas - nukentėjusiosioms buvo teigiama, kad per jų sąskaitas neteisėtai pervedinėjami pinigai ir tai neva daro banko darbuotojai. Analogiškas nusikalstamų veikų pobūdis, tas pats telefono numeris, kuriuo buvo naudotasi skambinant nukentėjusiosioms, patvirtina, jog šios nusikalstamos veikos buvo padarytos to paties asmens, t. y. S. G.. Kaip jau minėta aukščiau, skambinimo nukentėjusiajai V. M. faktą S. G. pirmosios instancijos teisme pripažino, kaltės klausimas dėl nusikalstamų veikų šios nukentėjusiosios atžvilgiu, aprašytų 9, 10 pastraipose, apeliaciniame skunde taip pat nekeliamas.
58. S. D. vardu buvo paimtos dvi paskolos – 500 Lt paskola iš UAB „Moment Credit“ ir 1 000 Lt paskola iš UAB „4finance“ (veikos, aprašytos šios nutarties 12 pastraipoje). Kaip matyti iš UAB „Moment Credit“ rašto, registracijos formoje dėl kredito paraiškos buvo nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 141, 142). S. D. vardu registruojantis „Vivus.lt“ internetinėje svetainėje, kurią valdo UAB „4finance“ kaip kontaktiniai duomenys taip pat nurodytas telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 155, 156). Kaip matyti, abiejų paskolų paėmimo atvejais teikiant paraiškas paskoloms gauti vėlgi nurodytas tas pats S. G. naudotas telefono numeris, kas dar kartą patvirtina, jog jis yra susijęs su nusikalstamomis veikomis S. D. atžvilgiu.
59. Iš karto po S. G. pokalbio su S. D., kuris baigėsi 2012 m. rugsėjo 24 d., 17.25 val. (t. 4, b. l. 26, segtuvas Nr. 983, duomenys apie pokalbį „Intercept“), iš to paties telefono numerio, t. y. (duomenys neskelbtini), 17.40 val. (t. 4, b. l. 26, segtuvas Nr. 984, duomenys apie pokalbį „Intercept“) J. A. paskambino A. Š. (A. Š. asmens atpažinimo pagal balsą metu atpažino savo ir J. A. balsą, t. 11, b. l. 127, 128), kurio paklausė, ar šis turi banko kortelę, liepė būti prie bankomato (t. 4, b. l. 20, 21). Taigi nors nei vienas iš šiame epizode dalyvavusių asmenų apklausų metu ir nenurodė S. G. dalyvavus vykdant nusikalstamas veikas S. D. atžvilgiu (ši aplinkybė pabrėžiama apeliaciniame skunde), aukščiau aptartos aplinkybės, taip pat ir pokalbių seka rodo, jog S. G. šiose veikose dalyvavo ir apie J. A. ir A. Š. veiksmus žinojo.
60. Nors A. B., kaip ir dauguma nuteistųjų šioje byloje, pirmosios instancijos teisme tiksliai neprisiminė visų aplinkybių, teismo posėdyje apylinkės teisme perskaičius jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, A. B. patvirtino, jog parodymai teisingi. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu A. B. paaiškino pažįstanti S. G., kol jis nesėdėjo kalėjime, su juo dažnai matėsi, dabar, kai jis atlikinėja bausmę, su juo palaiko ryšį, jis jai skambina, S. G. pažįsta gerai, todėl iš karto jį atpažįsta iš balso (t. 8, b. l. 164); kitoje apklausoje patvirtino, jog 2012 m. vasarą S. G. jai skambinėjo iš Alytaus pataisos namų, skambino iš skirtingų numerių, paskambinęs pasakė, kad tai S., pažino jo balsą (8 t., b. l. 176, 177). A. B. nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ji S. G. pažinojo, bendravo su juo dar tuomet, kai jis neatlikinėjo bausmės pataisos namuose, A. B. S. G. skambindavo ir tuo metu, kai atlikinėjo bausmę Alytaus pataisos namuose, jo balsą A. B. nurodė galinti atpažinti. A. B., pažįstančiai S. G. ir kaip pati nurodė, galinčiai atpažinti jo balsą, ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti keturi garso įrašai (du iš kurių nesusiję su ikiteisminio tyrimo medžiaga), balso atpažinimo metu A. B. dvejuose įrašuose atpažino S. G. (t. 8, b. l. 178-180). Nors apeliaciniame skunde pažymima, kad šiuo atpažinimu vadovautis negalima, kadangi A. B. turi problemų su alkoholiu, su tokiais teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. A. B. ne kartą patvirtino, jog S. G. pažįsta ir jo balsą atpažinti gali. Tai, kad ji davė nepalankius S. G. parodymus, o balso atpažinimo metu atpažino ir jo balsą, negali būti priežastimi tokiais parodymais ir atpažinimo protokolu nesivadovauti. Pagrindo šiuo atveju skirti balso ekspertizę teisėjų kolegijos vertinimu taip pat nėra, kadangi A. B. atliktas balso atpažinimas yra tik vienas iš įrodymų, kuriais grindžiama S. G. kaltė. Tiek skundžiamame nuosprendyje, tiek aukščiau šioje nutartyje yra nurodyta eilė duomenų, kurie patvirtina S. G. kaltę bei aplinkybę, jog S. D. skambino ir prokuroru pristatė būtent jis. Balso ekspertizės skyrimas šioje byloje teisėjų kolegijos vertinimu būtų perteklinis veiksmas.
61. Skunde be kita ko ginčijama kaltė ir dėl nusikalstamos veikos V. M. atžvilgiu, kuri aprašyta šios nutarties 7 pastraipoje (veika, numatyta BK 289 straipsnyje). Teisėjų kolegija pažymi, jog pats S. G. pirmosios instancijos teisme pripažino, jog V. M. skambino būtent jis - kalbėdamas su V. M. prisistatė A., pavardės nepamena, jei neklysta, Vilniaus apylinkės prokuroru. Įvertinęs tokius S. G. parodymus, taip pat V. M. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, teismas padarė išvadą, jog apgaulė pasireiškė tuo, kad S. G., melagingai prisistatęs prokuroru, nurodė objektyvios tiesos neatitinkančias aplinkybes ir, pasisavinęs prokuroro vardą, padarė neteisėtus (nusikalstamus) veiksmus – sukčiavimą, o tai atitinka BK 289 straipsnio dispoziciją. Argumentai, kodėl tokia veiksmų kvalifikacija yra nepagrįsta, apeliaciniame skunde nepateikiami, S. G. gynėjas tiesiog prašo išteisinti jį ir dėl nusikalstamos veikos V. M. atžvilgiu, numatytos BK 289 straipsnyje. Šioje dalyje skundas nepagrįstas, todėl atmetamas.
Dėl nusikalstamų veikų A. S. ir L. K. atžvilgiu
62. Apeliaciniame skunde ginčijant kaltę dėl nusikalstamų veikų A. S. atžvilgiu pažymima, jog pati A. S. S. G. nepažino, S. G. kaltę neigė, o G. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais vadovautis negalima, kadangi teisme jis nurodė negalintis tvirtinti, kad telefonu jam skambino būtent S. G. (23.3. pastraipa). Dėl L. K. skunde pažymima, jog ji nepažino nei S. G., nei G. Z., G. Z. parodymus pakeitė spaudžiamas tyrėjos, be to, L. K. buvo padaryta 2 250 litų žala, o G. Z. nuiminėjo pinigus du kartus, 2 000 ir 4 000 Lt (23.4. pastraipa).
63. G. Z. pirmosios instancijos teisme išties paaiškino, kad 2017 m. apklausos metu tyrėja jam nurodė turinti jo ir S. G. pokalbį, todėl G. Z. turi duoti tokius parodymus, kai susipažino su bylos medžiaga suprato, kad tokio pokalbio nėra (šios aplinkybės akcentuojamos apeliaciniame skunde). Teismas tokius G. Z. parodymus įvertino kaip deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstus byloje surinktais įrodymais, todėl laikė juos G. Z. gynybine versija. Su tokia išvada teisėjų kolegija sutinka.
Žemesnės instancijos teismas
64. Dar pirmosiose apklausose ikiteisminio tyrimo metu, kurios vyko 2013 m., G. Z. paaiškino, jog jam skambino pažįstamas S. (S.), kuris tuo metu atlikinėjo bausmę Alytaus pataisos namuose; su S. susipažino atlikinėdamas bausmę Alytaus pataisos namuose, S. pataisos namuose padėjo G. Z., todėl G. Z. jautėsi jam skolingas; S. paprašė atidaryti sąskaitą banke ir jos numerį atsiųsti SMS žinute (t. 10, b. l. 92, 93). Apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, kuri vyko 2015 m., G. Z. paaiškino, jog atlikinėjant bausmę Alytaus pataisos namuose su juo bausmę kartu atlikinėjo vaikinas vardu S., pravarde „A.“ (J. A., V. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog S. G. pravardė buvo „A.“, t. 11, b. l. 88, t. 12, b. l. 34, 35), žino, kad pataisos namuose bausmę atlikinėjo ir jo brolis; prieš paleidimą S. paprašė, kad G. Z. paliktų jam savo telefono numerį, G. Z. paskambino savo mamai, kuri nupirko jam SIM kortelę su numeriu (duomenys neskelbtini), G. Z. pasakė šį numerį S.; 2012 m. spalio mėnesį, tikslios datos nepamena, G. Z. paskambino S., kuris pasakė, kad yra S., G. Z. pažino jo balsą, su S. broliu G. Z. nebendravo, todėl jo balso nežinojo; S. paprašė iš G. Z. jo sąskaitos, o G. Z. sutiko duoti savo dviejų sąskaitų numerius - SEB ir Ūkio banko; paaiškino iš SEB sąskaitos išgryninęs apie 2 000 Lt; po kelių dienų, gali būti 2012 m. spalio 16 d., vėl paskambino S. ir paprašė išgryninti pinigus (kokia buvo antrą kartą išgrynintų pinigų suma G. Z. neprisiminė) (t. 10, b. l. 106, 107). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme G. Z. vėlgi patvirtino, jog iš pataisos namų jam skambino draugas, jis neprisistatė, pagalvojo, kad tai G.; teisme pažino tik vieną asmenį – S. G..
65. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, S. G. turėjo G. Z. telefono numerį (vadovaujantis G. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, išeidamas iš pataisos namų savo numerį jis paliko S. G.). G. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose bendravo būtent su S., t. y. S. G.. Jog telefonu jam skambino būtent S., t. y. S. G., G. Z. teigė nuo pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Taigi remiantis G. Z. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais neginčijamai nustatyta, jog darant nusikalstamas veikas A. S. ir L. K. atžvilgiu G. Z. skambino būtent S. G.. Skunde akcentuojama aplinkybė, jog nukentėjusiosios nepažino nei G. Z., nei S. G., S. G. veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi, kadangi nei G. Z., nei S. G. nėra nuteisti už tai, kad įgijo A. S. ar L. K. prisijungimo prie banko sąskaitų duomenis. Tai, kad G. Z. pirmosios instancijos teisme tiksliai neprisiminė S. G. nurodymu išgrynintų pinigų sumų, taip pat nėra ta aplinkybė, kuri leistų abejoti S. G. kalte – G. Z. nurodė, pinigus perdavęs S. G. nurodytiems asmenims, taigi visiškai natūralu, jog teisme jis galėjo tiksliai neprisiminti išgrynintų pinigų sumų, jos nuteistajam G. Z. tiesiog nebuvo tokios aktualios.
Dėl nusikalstamų veikų R. P., T. P. ir G. B. atžvilgiu
66. S. G. pirmosios instancijos teisme dėl šių epizodų nurodė paprašęs L. B. perduoti pinigus, kuriuos, kaip paaiškėjo, perdavė M. V. jo sesei B. G., nes taip pasiimdavo A. V. skolą; iš pinigų, kuriuos paimdavo B. G., sau pasiimdavo 20 procentų, tą sumą nuskaičiuodavo nuo skolos; visus pinigų perdavimus derindavo su A. V., nes tuos pinigus jam atiduodavo tik kaip skolą, likusius pinigus reikėdavo perduoti kitam žmogui, kam tiksliai, pasakyti negali. Apeliaciniame skunde ši versija iš esmės atkartojama pažymint, jog per M. V. S. G. gaudavo A. V. pinigus, kuriuos pastarasis jam buvo skolingas (23.5., 23.6., 23.7. pastraipos). Skunde akcentuojami ir A. V. parodymai pirmosios instancijos teisme, kuomet jis nurodė, jog banko sąskaitos iš jo paprašė bausmę kartu atlikinėjęs M. P., A. V. jam davė savo tėvo M. V. sąskaitą; M. P. po kurio laiko pranešė pervedęs į tą sąskaitą pinigus, o A. V. iš tų pinigų per L. B. ir B. G. atidavinėjo skolą S. G.. Kaip matyti, remiantis S. G. ir A. V. parodymais pirmosios instancijos teisme keliama versija, neva šioms nusikalstamoms veikoms vadovavo M. P. (kuris neva ir paprašė sąskaitos iš A. V.), o S. G. dalis pinigų būdavo perduodami tik kaip A. V. skola. Tokią versiją pirmosios instancijos teismas atmetė pažymėdamas, jog apklausiami ikiteisminio tyrimo metu nei S. G., nei A. V. neparodė apie jokias skolas tarpusavio atžvilgiu, dėl tų skolų grąžinimo neva atliktus pinigų pervedimus, pinigų išgryninimus ir panašius su tuo susijusius veiksmus. Taigi teismas tokius A. V. ir S. G. parodymus vertino kaip jų gynybinę versiją. Su tokia išvada teisėjų kolegija sutinka.
67. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, ikiteisminio tyrimo metu nei A. V., nei S. G. nenurodė visiškai jokių aplinkybių apie tarpusavio skolas ir su tuo susijusius pinigų pervedimus. A. V. parodymai viso proceso metu apskritai nebuvo nuoseklūs. Apklausiamas 2013 m. dvejose apklausose A. V. nurodė, jog sąskaitų numerius jo prašė surasti M. U., būtent šio asmens nurodymu neva ir davė sąskaitų numerius, o vėliau tėvui M. V. nurodė gryninti pinigus ir perduoti L. B. (t. 9, b. l. 119, 121). Apklausiamas 2015 m. A. V. atsisakė duoti bet kokius parodymus (t. 9, b. l. 141), 2016 m. vykusioje apklausoje tiesiog nurodė neprisipažįstantis (t. 9, b. l. 155, 156), kol galiausiai pirmosios instancijos teisme kaip sąskaitų prašiusį asmenį nurodė M. P.. S. G. 2015 m. vykusioje apklausoje nors ir užsiminė apie M. P., dėl šio asmens nurodė tik tai, kad iš šio nuteistojo kartais paimdavo telefoną paskambinti bei tai, kad S. G. už telefonus pataisos namuose mokėdavo minėtas M. P., S. G. šiuos pinigus prašydavo paimti iš žmonių A. P., L. B. bei B. G. (t. 8, b. l. 106, 107). Pirmosios instancijos teisme parodymus dėl M. P. S. G. iš dalies pakeitė, nurodė, jog ir pats M. P. jam buvo skolingas, taip pat nurodė ir skunde akcentuojamas aplinkybes dėl A. V. skolos S. G.. Atsižvelgusi į nurodytų parodymų nenuoseklumą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokie parodymai tėra gynybinė pozicija, kuria asmenys siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės bei perkelti atsakomybę už padarytus nusikaltimus šiuo metu jau mirusiam asmeniui, t. y. M. P.. Galiausiai teisėjų kolegija pažymi, jog pateikta tarpusavio įsiskolinimų versija nėra įtikinama. Tai yra, nors tiek S. G., tiek A. V. pirmosios instancijos teisme nurodo neva susidariusias tarpusavio skolas, konkrečių duomenų, iš kur ir kaip laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu galėjo atsirasti tokio dydžio skolos, visgi nepateikia. Pažymėtina ir tai, jog asmenys, atliekantys bausmę pataisos namuose, negalėjo ir negali disponuoti kelis tūkstančius litų (šiuo metu eurų) viršijančiomis pinigų sumomis, nurodydami laisvėje esantiems bendrininkams šias sumas kuo greičiau išgryninti, perduoti kitiems asmenims. Tokios aplinkybės teisėjų kolegijos vertinimu neabejotinai patvirtina, jog asmenys supranta nusikalstamą pinigų kilmę. Taigi apeliaciniame skunde pateikiama versija dėl neva susidariusio tarpusavio įsiskolinimo atmetama kaip nepagrįsta.
68. Aplinkybė, jog B. G. pinigus iš žmonių paimdavo, vėliau juos atiduodavo kitiems žmonėms S. G. nurodymu, apeliaciniame skunde nekvestionuojama. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teisme pripažino ir pati B. G. (nors skunde pažymima, jog B. G. nepagrįstai neįspėta apie tai, kad gali neduoti parodymų prieš savo brolį, pirmosios instancijos teisme ji turėjo kaltinamosios statusą, taigi jos atžvilgiu taikoma apsauga buvo žymiai platesnė – kaip kaltinamoji ji turėjo teisę neduoti jokių parodymų). Tiek atlikus neteisėtus veiksmus R. P. atžvilgiu (veikos, aprašytos šios nutarties 15 pastraipoje), tiek atlikus neteisėtus veiksmus T. P. atžvilgiu (veikos, aprašytos šios nutarties 16 pastraipoje) didžioji dalis apgaule išviliotos pinigų sumos buvo faktiškai perduota B. G.: iš R. P. sąskaitos viso buvo pervesta 2 800 Lt, B. G. perduota 2 780 Lt; iš T. P. sąskaitos pervesta 4 000 Lt, B. G. perduota 2 800 Lt. Taigi didžiąja dalimi apgaule gautos pinigų sumos galiausiai disponavo S. G. giminaitė, jo sesuo B. G.. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji L. B. taip pat patvirtino, jog nurodymus dėl pinigų gaudavo būtent iš S. G. (t. 11, b. l. 11, 12, 14, 15, 22). Kaip nurodymus jai davusį asmenį L. B. S. G. įvardino ir pirmosios instancijos teisme. Šios aplinkybės teisėjų kolegijos vertinimu patvirtina, jog S. G. dalyvavo darant nusikalstamas veikas nurodytų nukentėjusiųjų atžvilgiu. Darant nusikalstamas veikas G. B. ir U. atžvilgiu, pakankamai didelė pinigų suma galiausiai taip pat buvo perduota būtent S. G. artimiems žmonėms: M. V. dalį iš savo sąskaitos išgrynintų pinigų (2 000 Lt) perdavė A. P., t. y. nuteistojo S. G. pusseserei; likusi pinigų suma (išskyrus tą, kurią išgrynino G. M., t. y. 8 960 Lt ir 8 964 Lt) taip pat perduota B. G., nuteistojo S. G. sesei.
69. Nors dalis nuteistųjų bei liudytojų, susijusių su 18 pastraipoje aprašytomis nusikalstamomis veikomis G. B. ir U. atžvilgiu, S. G. neįvardino kaip šias nusikalstamas veikas dariusio asmens (ši aplinkybė akcentuojama apeliaciniame skunde, 23.7. pastraipoje), aukščiau aptartos aplinkybės dėl S. G. artimų žmonių disponavimo apgaule įgytomis lėšomis, taip pat skundžiamame nuosprendyje aptartos aplinkybės dėl analogiško kaip ir kitais atvejais nusikalstamos veikos mechanizmo, itin operatyvus pinigų gryninimas, teisėjų kolegijos vertinimu leidžia susieti surinktus įrodymus į vieningą ir nuoseklią įrodymų grandinę ir padaryti pagrįstą išvadą dėl S. G. kaltės darant šias nusikalstamas veikas.
70. Aplinkybė, ar skunde minimas P. G. apklausos metu buvo minėjęs M. P., jokios reikšmės kvalifikuojant S. G. veiksmus bei vertinant pateiktą versiją dėl M. P. vaidmens neturi, kadangi P. G. su aptariamomis nusikalstamomis veikomis nėra niekaip susijęs, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas jis nurodė nieko apie tai nežinantis (t. 8, b. l. 74, 75, 78, 79), duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė apie vykdytus sukčiavimus nežinojęs. Skunde akcentuojama aplinkybė, jog nei R. P., nei T. P. nepažino S. G. kaip jiems skambinusio asmens, jo veiksmų kvalifikavimui reikšmės taip pat neturi. Kaip ir aukščiau aptartų nusikalstamų veikų A. S. ir L. K. atžvilgiu, S. G. nėra nuteistas už tai, kad įgijo šių nukentėjusiųjų prisijungimo prie banko sąskaitų duomenis.
71. Skunde keliamas klausimas ir dėl veikos kvalifikavimo pažymint, jog yra pasikeitęs baudų ir bausmių skyrimo bazinis dydis, kuris sudaro 50 Eur, žala 18 pastraipoje aprašytose veikose yra 12 448,46 Eur, kas neviršija 250 MGL, todėl veika turėtų būti perkvalifikuojama į BK 182 straipsnio 1 dalį (23.7. pastraipa). Vadovaujantis formuojama kasacinio teismo praktika, MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių; kadangi dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms; pagal nusistovėjusią teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Tad šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-348/2008, 2K-64/2011, 2K-1-697/2019). Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu 1 MGL dydis buvo prilyginamas 130 Lt, taigi didelės vertės svetimo turto sukčiavimas yra tada, kai įgyto turto vertė viršija 32 500 Lt (9 412,65 Eur). Kadangi apgaule iš G. B. ir U. buvo įgyta 41 500 Lt suma, nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
Dėl S. G. paskirtos bausmės
72. Ginčijant paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį skunde pažymima, jog teismo argumentai dėl bausmės neatitinka tikrovės (kadangi S. G. yra baigęs dešimt klasių, o ne šešias, kaip nurodoma nuosprendyje), be to, S. G. serga atvira tuberkuliozės forma, neturėjo laiko susipažinti su byla, todėl gali susidaryti įspūdis, jog ikiteisminio tyrimo metu davė nenuoširdžius parodymus (23.9. pastraipa).
73. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas S. G. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, įvertino padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, kaltės formą (jog veikos tyčinės), S. G. asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo (ankstesnius jo teistumus, išsilavinimą, baustumus administracine tvarka). Teismas taip pat vertino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (jog veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei padarė išvadą, jog S. G. antivisuomeninės nuostatos susiformavusios ir įsišaknijusios, ankstesni teistumai jam teigiamos įtakos nedaro, jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, netgi ir būdamas pataisos įstaigoje, todėl jam skirtinos artimos vidurkiui laisvės atėmimo bausmės.
74. Teisėjų kolegija pažymi, jog S. G. išsilavinimas šiuo atveju nebuvo aplinkybė, lemianti jam skirtinos bausmės rūšį bei jos dydį, taigi tai, kad teismas netiksliai nurodė S. G. išsilavinimą (jis kaip ir teigiama skunde yra baigęs dešimt klasių, t. 24, b. l. 85), nėra aplinkybė, dėl kurios jam turėtų būti skiriama švelnesnė bausmė. Jam inkriminuotų veikų padarymo metu S. G. buvo teistas vienuolika kartų, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d., Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d., Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d., Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. nuosprendžiais), nusikalstamas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Šios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą dėl susiformavusių S. G. antivisuomeninių nuostatų. Kaip matyti, net ir anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės jam jokio įtakos nepadarė ir nuo naujų nusikaltimų nesulaikė. Taip pat pažymėtina, jog šiuo atveju buvo nustatyta tik S. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas pagrįstai nenustatė. Nors skunde pažymima, neva S. G. parodymai galėjo tik pasirodyti nenuoširdūs, teisėjų kolegija pažymi, jog kaltės dėl didžiosios dalies padarytų nusikalstamų veikų S. G. nepripažino ne tik pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl daugiau nei pusės visų jam inkriminuotų veikų.
75. Skunde kaip viena iš aplinkybių, anot apelianto turinčių reikšmės S. G. paskirtos bausmės dydžiui, nurodyta ir jo liga. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, S. G. nuo 2014 m. išties serga tuberkulioze (t. 24, b. l. 87). Visgi pažymėtina, jog liga iki šiol nesutrukdė jam nusikalsti. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu S. G. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę, Laisvės atėmimo vietų ligoninės Priėmimo skyriuje neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas. Be to, šiuo metu S. G. būklė yra pagerėjusi, jis dalyvavo posėdžiuose apygardos teisme. Taigi nurodyta liga nėra aplinkybė, dėl kurios S. G. paskirta bausmė turėtų būti švelninama.
76. S. G. dalyvavo darant nusikalstamas veikas viso vienuolikos nukentėjusiųjų atžvilgiu. Įvertinus jo asmenybę, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei padarytų nusikalstamų veikų skaičių, už viso trisdešimt devynias tyčines nusikalstamas veikas, tarp kurių yra vienas sunkus nusikaltimas, paskirta šešerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė teisėjų kolegijos vertinimu nėra per griežta.
77. Atsižvelgiant į tai, kad S. G. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, nėra pagrindo tenkinti skundo ir dalyje civilinių ieškinių.
Dėl M. V. apeliacinio skundo
78. Skundžiamu nuosprendžiu M. V. nuteistas už nusikalstamas veikas, aprašytas šios nutarties 15-18 pastraipose, t. y. už nusikalstamas veikas, padarytas R. P. ir UAB „4 Finance“ atžvilgiu (15 pastraipa), T. P. atžvilgiu (16 pastraipa), L. M. ir UAB „4 Finance“ atžvilgiu (17 pastraipa) bei G. B. ir U. atžvilgiu (18 pastraipa). Ginčydamas kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, M. V. skunde pažymi, jog buvo nuteistas be tiesioginių įrodymų, prašo atnaujinti įrodymų tyrimą ir nustatyti jo kaltės laipsnį (24 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, skundžiamo nuosprendžio argumentus dėl M. V. veiksmų kvalifikavimo, pripažįsta, jog už nurodytas nusikalstamas veikas jis nuteistas pagrįstai, surinkus pakankamai jo kaltės įrodymų.
79. M. V. veiksmai darant šias nusikalstamas veikas pasireiškė tuo, jog jis tam tikrais atvejais pateikdavo sąskaitas, į kurias gali būti pervesti pinigai (16 pastraipoje aprašytos veikos – A. V. nurodė L. T. sąskaitos numerį, kurį gavo iš L. T. vyro A. T.; 17 pastraipoje aprašytos veikos – iš V. V. gavo A. B. vardu atidarytos sąskaitos numerį; 18 pastraipoje aprašytos veikos – A. V. nurodė savo vardu atidarytą sąskaitą banke); kitais atvejais taip pat išgrynindavo pinigus iš nurodytų sąskaitų bei perduodavo juos kitiems asmenims (15 pastraipoje aprašytos veikos – vyko išgryninti pinigų su M. V., po ko perdavė juos L. B.; 16 pastraipoje aprašytos veikos – M. V. nurodymu pinigus išgrynino L. T. ir perdavė M. V., o šis perdavė pinigus B. G.; 17 pastraipoje aprašytos veikos – M. V. nurodė išgryninti pinigus V. V.; 18 pastraipoje aprašytos veikos – M. V. išgrynino pinigus iš savo sąskaitos ir perdavė juos L. B. ir A. P.).
80. Nors duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme M. V. tiksliai visų aplinkybių neprisiminė, teismui pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 9, b. l. 34, 35), M. V. patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, spaudimas jam daromas nebuvo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. V. patvirtino, jog sąskaitą „Swedbank“ savo vardu atidarė sūnaus A. V. prašymu, tam, kad į sąskaitą būtų galima pervesti pinigus; pinigus grynino kelis kartus, perduodavo juos L. B.; paaiškino supratęs, jog daromas nusikaltimas (toks kaip sukčiavimas), leido taip vykti, nes siekė pinigų, už kiekvieną nuėmimą jam buvo skiriama po 300 litų, viso uždirbo keletą tūkstančių, patvirtino daręs ir daugiau pinigų nuėmimų dėl uždarbio (t. 9, b. l. 34). Kitoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu M. V. papildė savo parodymus nurodydamas, jog pinigus vežė ir davė dar dviem merginoms be L. B.; taip pat nurodė aplinkybes, kuomet pinigai buvo pervesti į jo žmonos M. V. sąskaitą, kaip tuos pinigus jis išgrynino, vežė jaunai merginai į Naujininkus (t. 9, b. l. 35). Kaip merginas, kurioms vežė pinigus, M. V. atpažino A. P. (t. 9, b. l. 36-38) bei B. G. (t. 9, b. l. 40-42). V. V. (su kuriuo buvo daromos 17 pastraipoje aprašytos veikos) pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog M. V. paprašė jo banko sąskaitos, kadangi pats sąskaitos neturėjo, paprašė sąskaitos A. B.; vėliau M. V. jam paskambino ir pasakė, kad reikia pinigus išgryninti. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. T. patvirtino davęs M. V. savo žmonos L. T. sąskaitos numerį, kuomet M. V. jam pasakė, kad į sąskaitą pervesti pinigai, nuėmė iš sąskaitos 3 000 Lt, sąskaitoje dar liko 960 Lt, bet jų nuimti nepavyko, nes kortelę užblokavo; visus pinigus atidavė M. V., o šis jam grąžino skolą (t. 5, b. l. 138).
81. Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu M. V. faktiškai pripažino visų jam inkriminuojamų veikų padarymo aplinkybes – jog sūnaus prašymu buvo atsidaręs savo sąskaitą, iš kurios nuiminėjo pinigus (18 pastraipoje aprašytos veikos), patvirtino, jog buvo atvejis, kuomet pinigai buvo pervesti į jo žmonos M. V. sąskaitą, priėjimą prie kurios jis turėjo (15 pastraipoje aprašytos veikos), svarbiausia, M. V. pripažino supratęs, jog buvo atliekami sukčiavimai ir jis leido tam vykti, kadangi norėjo uždirbti. 16, 17 pastraipose aprašytas nusikalstamas veikas bei M. V. veiksmus darant šias veikas papildomai patvirtina atitinkamai liudytojo A. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (jog jis davė M. V. savo žmonos sąskaitos numerį, vėliau išgrynintus pinigus perdavė M. V.) bei kito nuteistojo V. V. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai (jog jis A. B. sąskaitos numerį gavo M. V. prašymu).
82. Teisėjų kolegija pažymi, jog išgryninamos pinigų sumos, kuriomis disponavo M. V., buvo pakankamai didelės: iš M. V. sąskaitos viso išgryninta 2 780 Lt (15 pastraipoje aprašytos veikos), iš L. T. sąskaitos viso išgryninta 3 000 Lt (16 pastraipoje aprašytos veikos), iš savo paties sąskaitos M. V. išgrynino viso 3 957 Lt (18 pastraipoje aprašytos veikos). Nurodymus išgryninti pinigus M. V. pripažino gavęs iš sūnaus A. V., t. y. iš asmens, tuo metu atlikusio laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, šią aplinkybę M. V. žinojo. Be to, kaip jau minėta aukščiau, ikiteisminio tyrimo metu pats M. V. pripažino supratęs, jog yra daromi nusikaltimai (sukčiavimai), tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo, kaip pats pripažino, nurodytus veiksmus atliko norėdamas užsidirbti. Taigi nagrinėjamu atveju M. V. kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų patvirtina jo paties ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tam tikros pirmosios instancijos teisme nurodytos aplinkybės (nors visko teisme M. V. prisiminti ir nesugebėjo), aukščiau aptarti nuteistojo V. V. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, liudytojo A. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Taigi pagrindo sutikti su skundo argumentais, neva M. V. buvo nuteistas be tiesioginių įrodymų, teisėjų kolegijos vertinimu nėra. Pažymėtina, kad nors skunde ir prašoma atnaujinti įrodymų tyrimą, kokie konkrečiai veiksmai turėtų būti atlikti apeliantas nenurodo.
83. Antrasis M. V. apeliaciniame skunde keliamas klausimas yra susijęs su jam paskirta bausme – M. V. teigimu į jo bausmę buvo įskaitytas ne visas suėmime išbūtas laikas bei paskirta bausmė nepagrįstai nesubendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.
84. Pirmosios instancijos teismas į M. V. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitė laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. kovo 29 d.. Skunde M. V. pažymi, jog suėmime buvo nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. gegužės 2 d. Kaip matyti iš laikino sulaikymo protokolo, M. V. BPK 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2013 m. kovo 1 d. (t. 9, b. l. 19). Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 2 d. nutartimi M. V. paskirta kardomoji priemonė suėmimas vienam mėnesiui nuo 2013 m. kovo 2 d. (t. 9, b. l. 95, 96), tačiau prokuroro 2013 m. kovo 29 d. nutarimu M. V. suėmimas pakeistas į švelnesnes kardomąsias priemones, jis palestas į laisvę (t. 9, b. l. 98). Taigi laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas šiuo atveju yra nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. kovo 29 d., t. y. taip, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, todėl pagrindo šioje dalyje tenkinti M. V. skundą nėra.
Dėl A. V. apeliacinio skundo
85. Apeliaciniame skunde A. V. ginčija kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų ir prašo atnaujinti įrodymų tyrimą (nors konkrečių atliktinų veiksmų atnaujinus įrodymų tyrimą nenurodo), jei teismas manytų, jog A. V. visgi padarė nusikalstamas veikas, prašo skirti švelnesnę bausmę (tokio prašymo motyvai skunde nepateikiami) bei subendrinti ją su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.
86. Šioje baudžiamojoje byloje A. V. nuteistas už tas pačias veikas, kaip ir jo tėvas M. V., t. y. už nusikalstamas veikas, aprašytas šios nutarties 15-18 pastraipose. A. V. veiksmai darant šias nusikalstamas veikas pasireiškė tuo, jog jis tam tikrais atvejais pateikdavo sąskaitas, į kurias buvo pervedamos piniginės lėšos iš nukentėjusiųjų sąskaitų (15 pastraipoje aprašyta veika – S. G. pateikė M. V. banko sąskaitos numerį, 16 pastraipoje aprašyta veika – S. G. pateikė L. T. banko sąskaitos numerį, gautą iš tėvo M. V., 17 pastraipoje aprašyta veika – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pateikė A. B. vardu atidarytos sąskaitos numerį, kurį gavo iš M. V., 18 pastraipoje aprašyta veika – pateikė savo tėvo M. V. banko sąskaitos numerį), kitais atvejais taip pat duodavo nurodymus dėl pinigų išgryninimo (15, 18 pastraipose aprašytos veikos – davė nurodymus M. V. išgryninti pinigus). Pagrindiniai A. V. apeliacinio skundo argumentai – jog duodamas banko sąskaitų numerius jis nežinojo, kad pinigai yra gauti nusikalstamu būdu, jei būtų žinojęs, kad daromi nusikaltimai, sąskaitų nebūtų davęs (šios nutarties 25.1. pastraipa), be to, baudžiamasis procesas anot apelianto buvo inicijuotas turint nepakankamai duomenų t. y. tik nukentėjusiųjų pareiškimus, duomenis apie pinigų pervedimus į konkrečias sąskaitas bei jų perdavimus konkretiems asmenims (25.3. pastraipa).
87. Argumentus, neva nežinojo apie nusikalstamą piniginių lėšų kilmę, visų pirma paneigia pervestos pinigų sumos: 15 pastraipoje aprašytų veikų atveju į M. V. sąskaitą per vieną dieną buvo pervesta viso 2 800 Lt, tą pačią dieną išgryninta didžioji šios pinigų sumos dalis; 16 pastraipoje aprašytų veikų atveju į L. T. sąskaitą vėlgi pervesta 4 000 Lt suma, didžioji dalis kurios tą pačią dieną išgryninta; 17 pastraipoje aprašytų veikų atveju į A. B. sąskaitą buvo pervesta 3 990 Lt; 18 pastraipoje aprašytų veikų atveju į M. V. sąskaitą per vieną dieną buvo pervesta viso 4 000 Lt, tą pačią dieną išgryninta didžioji šios pinigų sumos dalis. A. V., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, gaudamas nurodymus dėl tokio dydžio piniginių sumų pervedimo į jo pateiktas banko sąskaitas, vėliau tą pačią dieną organizuodamas šių pinigų išgryninimą (A. V. tėvas M. V. patvirtino, jog pinigus nuimdavo sūnaus A. V. prašymu), turėjo suprasti ir suprato, jog piniginės lėšos yra gautos neteisėtu būdu.
88. Nors pirmosios instancijos teisme L. B. (viena iš nuteistųjų šioje byloje) nurodė ikiteisminio tyrimo metu davusi atitinkamus parodymus todėl, kad jai tyrėja sakė, jog taip bus geriau, kaip matyti iš byloje esančių jos paklausos protokolų, visuose protokoluose L. B. pasirašė, jokių pastabų neturėjo. Pažymėtina, jog duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu L. B. patvirtino, jog visus pinigų pervedimus, jų išgryninimus bei perdavimus atitinkamiems asmenims organizavo S. G. ir A. V. (t. 11, b. l. 11, 12, apklausa atlikta dalyvaujant gynėjui); kitoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2012 m. gruodžio mėnesį arba 2013 m. sausio mėnesį A. V. diktavo numerius, A. V. kompiuterio paieškoje prašė vesti vardą ir miestą Ukmergė, prašė žiūrėti, kad tai būtų būtent Ukmergėje ir laidinis telefono numeris (t. 11, b. l. 19, 20, apklausa atlikta dalyvaujant gynėjui). 17, 18 pastraipose aprašytos veikos buvo padarytos nukentėjusiųjų L. M. ir G. B. atžvilgiu, abi jos gyvena Ukmergėje, veikos padarytos 2013 m. sausio mėnesį, t. y. tuo metu, kai L. B. nurodė, jog A. V. skambino jai ir prašė telefono numerių asmenų, gyvenančių Ukmergėje. Baudžiamosios bylos medžiagoje taip pat yra užfiksuotas 2013 m. sausio 18 d. vykęs pokalbis tarp L. B. ir A. V., kurio metu L. B. diktuoja Ukmergėje gyvenančių asmenų pavardes, telefono numerius, adresus (t. 6, b. l. 69-74). Šios aplinkybė vėlgi patvirtina, jog nuteistasis A. V. ne tik žinojo apie neteisėtą atliekamų veiksmų pobūdį (sukčiavimą), bet taip pat buvo aktyvus šios sukčiavimo schemos dalyvis, gaudavęs potencialių nukentėjusiųjų duomenis.
89. Galiausiai teisėjų kolegija pažymi, jog už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas A. V. yra ne kartą teistas, nors pirmosios instancijos teisme ir nurodė nežinantis, kaip paaiškinti duomenis apie tokius teistumus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu jis nuteistas už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri buvo padaryta 2012 m. lapkričio mėnesį, šiuo atveju į A. V. pateiktą bendrininkės sąskaitą buvo pervesta 4 000 litų suma, kuri tą pačią dieną išgryninta (baudžiamoji byla Nr. 1-2423-119/2014). Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžiu A. V. nuteistas už BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (veikos padarytos trijų nukentėjusiųjų atžvilgiu), kurios buvo padarytos 2013 m. sausio mėnesio pradžioje (baudžiamoji byla Nr. 1-83-224/2015). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nuosprendžiu A. V. nuteistas už BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, kurios buvo padarytos 2012 m. spalio, gruodžio mėnesiais (baudžiamoji byla Nr. 1-152-818/2015). Visais nurodytais atvejais A. V. buvo nuteistas už vadinamuosius telefoninius sukčiavimus, nors nuosprendžiai jo atžvilgiu ir priimti jau po šioje baudžiamojoje byloje inkriminuojamų veikų padarymo, pačios veikos, už kurias nuteistas minėtais nuosprendžiais, buvo padarytos panašiu laikotarpiu kaip ir veikos, inkriminuojamos šioje baudžiamojoje byloje.
90. Priešingai nei teigiama skunde (25.3. pastraipa), A. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos bei aprašant šias veikas nurodyti atitinkamų asmenų, taip pat ir A. V. veiksmai, buvo nustatytos bei įrodytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu. Ikiteisminio tyrimo pradžioje pagrindiniai duomenys apie nusikalstamas veikas išties buvo nukentėjusiųjų pareiškimai bei duomenys apie piniginių lėšų pervedimą iš vienos sąskaitos į kitą, šių lėšų išgryninimą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausus eilę asmenų, tiek žinojusių apie nusikalstamas veikas ir prisidėjusių prie šių veikų darymo, tiek tuos, kurie apie nusikaltimus nežinojo, buvo nustatytos konkrečių nusikalstamų veikų schemos ir konkrečius veiksmus atlikę asmenys. Kaip jau minėta aukščiau, L. B. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog pinigų pervedimus, jų išgryninimus bei perdavimus atitinkamiems asmenims be kita ko koordinavo ir A. V., A. V. tėvas M. V. nurodė, jog pinigus grynindavo sūnaus nurodymu, L. B. taip pat patvirtino A. V. prašymu ieškojusi internete kontaktų ir adresų asmenų, gyvenančių Ukmergėje (būtent Ukmergėje gyvena dvi nukentėjusiosios, kurių atžvilgiu A. V. padarė nusikalstamas veikas). Aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog A. V. žinojo, jog piniginės lėšos, kurių pervedimus ir išgryninimus be kita ko koordinavo ir jis pats, buvo gautos neteisėtu būdu, tuo tarpu apeliaciniame skunde jo pateikta versija, neva jis nieko nesuprasdamas tik davė kelių sąskaitų numerius, yra pasirinkta gynybinė pozicija.
91. A. V. taip pat nesuprantama, kaip jis galėjo būti išteisintas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, t. y. už neteisėtą elektroninės bankininkystės duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimą, tačiau nuteistas už neteisėtą šių duomenų panaudojimą pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (25.2. pastraipa). Visų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas A. V., atveju, nukentėjusiųjų prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis įgijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Išteisindamas A. V. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nėra surinkta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima susieti A. V. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris neteisėtai įgijo nukentėjusiųjų elektroninės bankininkystės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti; duomenų, kad A. V. pats būtų tai padarę, t. y. įgijęs šiuos duomenis, taip pat nėra.
92. Bendrininkavimo institutas jau aptartas šios nutarties 29 pastraipoje. Nagrinėjamoje byloje A. V. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį išteisintas dėl to, jog nebuvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių jo sąsają su asmeniu/asmenimis, kurie neteisėtai įgijo nukentėjusiųjų R. P., T. P., L. M. ir G. B. elektroninės bankininkystės duomenis. Kaip matyti iš nusikalstamų veikų aprašymo (15-18 pastraipose aprašytos veikos) neteisėtą finansinių operacijų inicijavimą, panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtino duomenis, t. y. veiksmus, už kuriuos atsakomybė numatyta BK 215 straipsnio 1 dalyje, taip pat atliko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo/asmenys, o ne pats A. V.. Visgi teisėjų kolegija sutinka, jog A. V. tyčia šiuo atveju apėmė ir neteisėtą finansinių operacijų iniciavimą. Nors pats A. V. prie aukščiau minėtų nukentėjusiųjų sąskaitų nesijungė, pinigų iš jų sąskaitų nepervedinėjo, jis visais atvejais pateikė sąskaitų, į kurias buvo pervedinėjami nukentėjusiųjų pinigai, numerius. Neturint konkrečios sąskaitos, į kurią būtų galima pervesti pinigus, o vėliau juos išgryninti, pats finansinės operacijos inicijavimas netektų prasmės, kadangi asmuo taip ir neįgytų galimybės disponuoti pervestomis piniginėmis lėšomis. Pateikdamas sąskaitas, į kurias bus pervedamos piniginės lėšos, A. V. suprato, jog šios sąskaitos bus panaudotos kaip tarpinė grandis išgryninant pinigines lėšas, gautas neteisėtų finansinių operacijų pagrindu, taigi jo tyčia apėmė ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Jo veiksmai visais keturiais atvejais teisingai kvalifikuoti ir pagal nurodytą BK straipsnį.
93. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas A. V. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, įvertino padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, kaltės formą (jog veikos tyčinės), A. V. asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo (ankstesnius jo teistumus, jauną amžių, išsilavinimą, baustumus administracine tvarka). Teismas taip pat vertino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (jog veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei padarė išvadą, jog A. V. antivisuomeninės nuostatos susiformavusios ir įsišaknijusios, ankstesni teistumai jam teigiamos įtakos nedaro, jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, netgi ir būdamas pataisos įstaigoje, todėl jam skirtinos artimos vidurkiui laisvės atėmimo bausmės. Nors skunde deklaratyviai prašoma skirti A. V. švelnesnę bausmę (nepateikiant jokių tokio prašymo motyvų), teisėjų kolegija mano, jog už dvylika tyčinių nusikalstamų veikų keturių nukentėjusiųjų atžvilgiu paskirta subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta. Visos veikos buvo padarytos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, nusikalstamų veikų padarymo metu A. V. buvo teistas keturis kartus. Šiuo atveju buvo nustatyta tik jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo A. V. paskirta subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytas mažesnis nei sunkaus nusikaltimo (BK 182 straipsnio 2 dalis) sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, už nurodytų dvylikos tyčinių nusikaltimų padarymą, iš kurių, kaip jau paminėta, vienas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), yra atitinkanti teisingumo principą ir dar labiau jos švelninti nėra pagrindo.
94. Visgi teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį už BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, buvo padaryta techninė klaida. Visiems asmenims, kurie skundžiamu nuosprendžiu nuteisti pagal minėtą BK straipsnį, teismas skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu A. V. už BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytas veikas buvo paskirta po trejus metus laisvės atėmimo, kas šiuo atveju viršija ir straipsnio sankcijoje nustatytą šios bausmės rūšies maksimumą (dvejus metus laisvės atėmimo). Todėl ši klaida taisytina tikslinant nuosprendį ir nurodant, jog už BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas A. V. skiriama vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių bendrinimo
95. Nuteistieji A. V. ir M. V. prašo subendrinti jiems paskirtas bausmes su ankstesniais jų atžvilgiu priimtais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų dalis nuteistųjų nusikalstamas veikas, už kurias nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, padarė atlikdami ankstesniais nuosprendžiais jiems paskirtas bausmes (pavyzdžiui, A. V., S. G.), kitų nuteistųjų atžvilgiu po nusikalstamų veikų padarymo šioje baudžiamojoje byloje buvo priimti kiti nuosprendžiai, kuriais atitinkamai paskirtos laisvės atėmimo bausmės (pavyzdžiui, M. V., V. M.). Apylinkės teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, nepateikė jokių motyvų, kodėl skiriamos bausmės nėra bendrinamos su kitais nuteistųjų atžvilgiais priimtais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Apygardos teismas šiuo konkrečiu atveju negali šioje byloje spręsti ankstesniais nuosprendžiais nuteistiesiems paskirtų bausmių bendrinimo klausimo, nes tokiu būdu būtų pasunkinta nuteistųjų teisinė padėtis (prokuroro skundas šioje byloje nėra gautas) bei nepagrįstai apribota nuteistųjų teisė apskųsti sprendimą dėl bausmių bendrinimo. Taigi atskirais nuosprendžiais nuteistiesiems paskirtų bausmių bendrinimo klausimus turės spręsti vėliausią nuosprendį priėmęs teismas (BPK 347 straipsnis).
Dėl pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų, aprašant nusikalstamas veikas
96. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika nustatomojoje nuosprendžio dalyje aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Kiekviena veika aprašoma atskirai, kai vienas ar grupė asmenų yra padarę kelias nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad nepritartina tokiai teismų praktikai, kai nuosprendžio aprašomojoje dalyje bendrininkų padarytos veikos aprašomos po kelis kartus kartojant tuos pačius veikos požymius kiekvienam bendrininkui atskirai, o ne apjungiant į vieną bendrą visumą, kurioje be pasikartojimų bendrai būtų aprašyta bendrininkų padaryta veika, nuosekliai atskleidžiant tiek padarytos nusikalstamos veikos požymius, tiek kiekvieno bendrininko vaidmenį padarant šią veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-511/2019).
97. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistiems inkriminuotos bendros veikos aprašytos kiekvienam iš nuteistųjų jas išdėstant atskirai. Toks veikų aprašymas galimai turėjo įtakos ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje esantiems netikslumams, pavyzdžiui:
- aprašant S. G. nusikalstamą veiką V. A. atžvilgiu, nurodyta, jog šią veiką S. G. padarė bendrais veiksmais su K. B., J. G., asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis (nuosprendžio 18 puslapis), aprašant tą pačią veiką kaip padarytą K. B. ir J. G., nurodyta, jog jie veikė ir su A. B. (nuosprendžio 71, 76 puslapiai), pati A. B. nurodyta kaip veikusi be kita ko ir su S. G. (nuosprendžio 33, 34 puslapiai);
- aprašant S. G. nusikalstamą veiką A. S. atžvilgiu, nurodyta, jog šią veiką S. G. padarė bendrais veiksmais su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis (nuosprendžio 23 puslapis), aprašant tą pačią veiką kaip padarytą G. Z., nurodyta, jog veiką padarė G. Z. bendrais veiksmais su S. G. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis (nuosprendžio 48 puslapis);
- aprašant S. G. nusikalstamą veiką L. K. atžvilgiu, nurodyta, jog šią veiką S. G. padarė bendrais veiksmais su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis (nuosprendžio 23, 24 puslapiai), aprašant tą pačią veiką kaip padarytą G. Z. nurodyta, jog veiką padarė G. Z. bendrais veiksmais su S. G. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis (nuosprendžio 49 puslapis);
- aprašant S. G. nusikalstamą veiką R. P. atžvilgiu, nurodyta, jog šią veiką S. G. padarė bendrais veiksmais su A. V., M. V. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis (nuosprendžio 23, 24 puslapiai), aprašant tą pačią veiką kaip padarytą A. V. ir M. V., nurodyta, jog jie veikė ir su L. B. bei B. G. (nuosprendžio 35, 62 puslapiai), B. G., L. B. nurodytos kaip veikusios be kita ko ir su S. G. (nuosprendžio 30, 41 puslapiai).
- aprašant S. G. nusikalstamą veiką G. B. ir U. atžvilgiu, nurodyta, jog M. V. visus išgrynintus pinigus (2 477 Lt ir 1 480 Lt) perdavė L. B. (nuosprendžio 26 puslapis), aprašant tą pačią veiką kaip padarytą M. V., B. G., J. A., S. M., V. M., A. P. ar A. V., nurodyta, jog dalį pinigų (2 000 Lt) M. V. perdavė A. P., o likusius L. B. (nuosprendžio 38, 44, 52, 55, 61, 66 puslapiai).
98. Teismo nuosprendis yra vientisas dokumentas, taigi nors aprašant S. G. veikas ir nebuvo nurodyti visi su juo veikę bendrininkai, jie yra aiškūs iš tolesnio veikų aprašymo. Taigi nors pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomoji dalis turi trūkumų, tačiau jie nėra esminiai ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad tuo buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės ar tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti iš esmės teisingą nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 316 straipsnio 5 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti.
nuteistųjų A. P., K. B., B. G., M. V., A. V. ir nuteistojo S. G. gynėjo advokato Arvydo Montrimo apeliacinius skundus atmesti.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį nurodant, jog A. V. už keturias nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, paskiriama po vienerius metus laisvės atėmimo.
Į K. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 7 d. iki 2019 m. birželio 18 d.