Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Laurai Stonkutei, dalyvaujant ieškovui A. K., atsakovei M. K., jos atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei M. K., išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas nustatyti šią bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. K. bendravimo tvarką: A. K. pasiima sūnų A. K. iš jo motinos gyvenamosios vietos, ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalius, t. y. nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 15.00 val.; ieškovas turi teisę pasiimti sūnų A. K. iš jo gyvenamosios vietos ir išvykti su sūnumi į savo gyvenamąją vietą ar kitą 4 savaites per vienerius kalendorinius metus (dalimis ar iš karto) kasmetinių A. K. atostogų metu, apie atostogas įspėjant vaiko motina prieš vieną mėnesį; M. K. privalo informuoti A. K. prieš vieną mėnesį apie jos ir sūnaus atostogas; apie ketinimą pakeisti nuolatinę M. K., o tuo pačiu sūnaus A. K. gyvenamąją vietą Lietuvoje, M. K. įsipareigoja informuoti A. K. ne vėliau kaip likus l (vienam) mėnesiui iki nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimo; M. K. išvykstant gyventi į užsienį, privalo gauti rašytinį A. K. sutikimą dėl sūnaus A. K. išvykimo gyventi kartu su motina į užsienį. Tokiu atveju motina savo sąskaita užtikrina, kad nepilnametis sūnus lankytųsi Lietuvoje pasimatyti su tėvu A. K. ne rečiau kaip du kartus per metus ir ne trumpiau kaip po dvi savaites kiekvieno apsilankymo metu; šalys įpareigoja nedaryti kliūčių vienas kitam bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime ir ugdyme, taip pat nedaryti kliūčių bendrauti su giminėmis. Sūnaus gimtadienio dieną M. K. nedaro kliūčių A. K. pasveikinti sūnų A. K. su juo, pabendrauti, įteikti jam dovanų; A. K. krikščioniškų Velykų švenčių metu (pagal vakarietiškąją tradiciją) asmeniškai bendrauja su sūnumi – neporiniais metais A. K. sūnų paima iš jo motinos namų, prieš Velykų dieną šeštadienį 18.00 val. ir Velykų pirmadienį iki 18.00 val. parveža namo; A. K. asmeniškai bendrauja su sūnumi Šv. Kalėdų dienomis – poriniais metais A. K. sūnų paima iš jo motinos namų gruodžio 24 d. 18.00 vai. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 18.00 val. parveža namo; Naujųjų metų šventėms A. K. asmeniškai bendrauja su sūnumi ir paima sūnų neporinių metų gruodžio 31 d. 10.00 val. ryte ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 18.00 val. parveža namo; esant Motinos dienai, A. K. ją praleidžia su motina M. K., o esant Tėvo dienai, ją praleidžia su tėvu A. K.; M. K. apie sūnaus susirgimus ir kitas objektyvias aplinkybes, trukdančias bendrauti su sūnumi teismo nustatytu bendravimo grafiku, A. K. įpareigotina informuoti iš anksto; M. K. gali atsisakyti A. K. paimti sūnų, jeigu sūnus serga; tuo metu yra iš anksto suplanuoti renginiai, įvairus pasirodymai mokymo įstaigose ar būreliuose; tuo metu yra iš anksto užsakyta poilsinė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje; esant atvejui, kada yra objektyvios ir pagrįstos priežastys dėl šalių negalėjimo bendrauti su sūnumi, tėvas ir motina derina kito susitikimo datą; betarpiškas bendravimas telefonu ar kitomis ryšio susisiekimo priemonėmis tarp tėvų, t. y. kad bet kuriuo paros metu ir bet kokioje vietoje, sūnui esant su vienu iš tėvų, būtų galimybė bendrauti ir nė vienas iš tėvų nesudarytų kliūčių bendrauti su sūnumi.

Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį su juo nesutiko. Nurodė, jog ieškovas prašydamas nustatyti jo pateiktą bendravimo su vaiku tvarką nepateikė duomenų, ar jis gali sudaryti vaikui tinkamas buitines sąlygas – pavyzdžiui, ar vaikas turės atskirą miegojimo patalpą ir vietą. Ieškovas prašo nustatyti, kad jis turi teisę pasiimti sūnų A. K. iš jo gyvenamosios vietos ir išvykti su sūnumi į savo gyvenamąją vietą ar kitą vietą 4 savaites per vienerius kalendorinius metus (dalimis ar iš karto) kasmetinių tėvo atostogų metu, apie atostogų laiką įspėjant vaiko motiną prieš l (vieną) mėnesį, t. y. ieškovas nenori derinti atostogų laiko su atsakove – jis pasilieka teisę atsakovę tik įspėti apie jo atostogas. Šiuo atveju atsakovė patiria akivaizdžiai didesnę kasdienės vaiko priežiūros naštą, todėl jai turėtų būti kompensuojama ši papildoma našta, leidžiant jai pasirinkti atostogų laiką. Ieškovas prašo teismo įpareigoti atsakovę, jai išvykstant gyventi į užsienį, gauti rašytinį ieškovo sutikimą dėl sūnaus A. K. išvykimo gyventi kartu su motina į užsienį ir tokiu atveju savo sąskaita užtikrinti, kad nepilnametis sūnus lankytųsi Lietuvoje pasimatyti su tėvu A. K. ne rečiau kaip du kartus per metus ir ne trumpiau kaip po dvi savaites kiekvieno apsilankymo metu. Sutikimo suteikimo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2014-10-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014 nurodė, kad „geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį. Kadangi nurodyto sutikimo davimas išplaukia iš LR CK įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, tai jo privalomumo įrašymas į teismo sprendimą būtų perteklinis. Pabrėžė, jog teismas negali priimti hipotetinių sprendimų – kaip turėtų bendrauti tėvas su vaiku tuo atveju, jei vaiko motina išvyktų gyventi į užsienį kartu su vaiku, ir kas turėtų apmokėti vaiko ir tėvo susitikimų išlaidas. Ieškovas nurodo, jog esant Motinos dienai, A. K. ją praleidžia su motina M. K., o esant Tėvo dienai, ją praleidžia su tėvu A. K., todėl kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį vaikas praleidžia su motina, nors pirmasis ir trečiasis savaitgaliai pagal ieškovo reikalavimus priklausytų praleisti vaikui su motina, o pirmasis kiekvienų metų birželio mėnesio sekmadienis, pagal ieškovo patikslintus reikalavimus, taipogi priklausytų tėvui bendrauti su vaiku – ieškovas pagal šią tvarką su vaiku birželio mėnesį bendrautų daugiau nei motina.

Teismo posėdžio metu ieškovas A. K. paaiškino, kad šalims nepavyko susitarti dėl taikos sutarties sudarymo. Iš esmės ieškovas nesutiko su taikos sutarties sąlyga, kurioje numatyta, kad A. K. kompensuos M. K. visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi mano, jog atsakovė savo patirtas bylinėjimosi išlaidas turi padengti pati. Nurodė, kad su ieškovu nebuvo derintos taikos sutarties sudarymo sąlygos.

Atsakovė M. K. nurodė, kad palaiko taikos sutartį, kurioje buvo tariamasi dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Pateikė teismui sąlygas, su kuriomis atsakovė sutiktų:

ieškovas bendrauja asmeniškai su vaiku nelyginių metų krikščioniškų Velykų dienomis (sekmadienį ir pirmadienį), pasiimant vaiką iš atsakovės namų šeštadienį 18.00 val. ir grąžinant Velykų pirmadienį 20.00 val.;ieškovas bendrauja asmeniškai su vaiku lyginių metų gruodžio 24-ąją – Kūčių dieną ir gruodžio 25- ają ir 26-ąją – Kalėdų dienomis, pasiimant vaiką iš atsakovės namų gruodžio 24-ąją 18.00 val. ir grąžinant gruodžio 26-ąją 20.00 val., bei lyginių metų Naujųjų metų šventę, pasiimant vaiką iš atsakovės namų gruodžio 31-ąją 18.00 val. ir grąžinant sausio l -ają 20.00 val.;ieškovas bendrauja asmeniškai su vaiku nelyginės metų savaitės savaitgalį, pasiimant vaiką iš atsakovės namų penktadieniais 18.00 val. ir grąžinant sekmadieniais 15.00 val.;ieškovas bendrauja su vaiku atostogų metu vieną vasaros mėnesį, ne daugiau kaip 28 kalendorines dienas, pranešus atsakovei prieš 30 dienų;ieškovui ir atsakovei derinant vaiko buvimo su tėvu atostogų metu laiką, pirmenybės teisę pasirinkti atostogų laiką turi motina. Vaiko buvimo su motina laikotarpiu jos atostogų metu vaiko tėvas neturi teisės pasiimti vaiko nelyginės metų savaitės savaitgalį (šio sutarties 3 p.), negavęs vaiko motinos sutikimo;apie savo ketinimą bendrauti su sūnumi ieškovas informuoja atsakovę trumposiomis žinutėmis ne vėliau kaip prieš tris dienas iki vaiko paėmimo;ieškovas A. K. bendrauja su sūnumi ir telefonu (telefono numeris (duomenys neskelbtini)) bet kuriuo metu, atsižvelgiant į vaiko užimtumą;A. K. kompensuoja M. K. visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1200,00 Eur.

Atsakovės atstovas advokatas Henrikas Mackevičius paaiškino, kad iš esmės ieškovas nesutinka tik su bylinėjimosi išlaidomis, tuo tarpu nepateikė jokių prieštaravimų dėl kitų taikos sutarties sąlygų. Palaikė atsiliepime išdėstytus nesutikimo su patikslintu ieškiniu argumentus. Nurodė, kad taikos sutartyje aptarta bendravimo su vaiku tvarka geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, kadangi yra aiški ir konkreti bei iš dalies atitinkanti ieškovo prašomą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Prašė priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. V. palaikė taikos sutartyje numatytą bendravimo su vaiku tvarką, kadangi tai pilnai atitinka vaiko interesus. Patvirtino, kad ieškovui iš tiesų buvo kliudoma bendrauti su vaiku, kadangi atsakovės mama savindavosi vaiką.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. ir M. K. yra A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-247-642/2012 M. K. ieškinys patenkintas visiškai, t. y. nutraukta A. K. ir M. K. santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamoji vieta nustatyta su motina M. K.; iš A. K. nepilnamečio vaiko A. K. išlaikymui priteista po 400,00 Lt, mokamų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Minėtu 2012-02-07 teismo sprendimu taip pat nustatyta, kad bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. K. tvarka – auklėjimu, lavinimu, priežiūra ir užimtumu rūpinsis abu tėvai bendru susitarimu.

Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas nustatyti detalią bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. K. tvarką. Atsakovė su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka nesutiko, nurodydama, kad prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka yra neaiški, nekonkreti, perteklinė, neatitinkanti vaiko interesų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. B. v. E. B., bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.

Iš 2015-01-02 pasitarimo dėl tėvo A. K. bendravimo su vaiku protokolo Nr. ADM-1 nustatyta, kad ieškovas paaiškino, jog dirba (duomenys neskelbtini), o grįžęs į Lietuvą negali susitikti su vaiku, kadangi tam trukdo ne vaiko motina M. K., o vaiko senelė A. M.. Vaiko teisių apsaugos skyrius nutarė, kad A. K. ir M. K. išvyksta kartu su vaiku ir nepilnametis A. K. iki 2015-01-04 be trukdžių bendrauja su savo tėvu, gyvena jo šeimoje, susitinka su mama ir kartu leidžia laisvalaikį. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-05-11 raštas Nr. (24.32)-VT4-116 patvirtina, kad pagal vaiko močiutės A. M. pateiktą pareiškimą aplinkybės dėl vaiko nepriežiūros nėra pasitvirtinusios – vaiko tėvų charakteristika nieko neigiamo neatskleidė. Vaiko nepriežiūros nėra fiksuojama, tačiau faktas, jog vaikas ilgą laiką gyvena ne namuose su mama M. K. yra ydingas. Bylos rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad M. K. ne kartą kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių su pareiškimais, nurodydama, kad sūnus A. K. yra su močiute A. M., kuri nesudaro galimybės matytis su vaiku, bendrauti, prašė padėti atgauti vaiką iš močiutės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys mėgino kilusį ginčą dėl bendravimo su vaiku nustatymo išspręsti taikiai, t. y. sudaryti taikos sutartį. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pateikė teismui taikos sutartį dėl kurios šalims nepavyko susitarti taikiai. 2016-07-22 taikos sutartyje nustatyta, kad ieškovas bendrauja asmeniškai su vaiku nelyginių metų krikščioniškų Velykų dienomis (sekmadienį ir pirmadienį), pasiimant vaiką iš atsakovės namų šeštadienį 18.00 val. ir grąžinant Velykų pirmadienį 20.00 val.; ieškovas bendrauja asmeniškai su vaiku lyginių metų gruodžio 24-ąją – Kūčių dieną ir gruodžio 25 - ają ir 26-ąją – Kalėdų dienomis, pasiimant vaiką iš atsakovės namų gruodžio 24-ąją 18.00 val. ir grąžinant gruo­džio 26-ąją 20.00 val., bei lyginių metų Naujųjų metų šventę, pasiimant vaiką iš atsakovės namų gruodžio 31-ąją 18.00 val. ir grąžinant sausio l -ają 20.00 val.; ieškovas bendrauja asmeniškai su vaiku nelyginės metų savaitės savaitgalį, pasiimant vaiką iš atsakovės namų penktadieniais 18.00 val. ir grąžinant sekmadieniais 15.00 val.; ieškovas bendrauja su vaiku atostogų metu vieną vasaros mėnesį, ne daugiau kaip 28 kalendorines dienas, pranešus atsakovei prieš 30 dienų; ieškovei ir atsakovui derinant vaiko buvimo su tėvu atostogų metu laiką, pirmenybės teisę pasirinkti atostogų laiką turi motina. Vaiko buvimo su motina laikotarpiu jos atostogų metu vaiko tėvas neturi teisės pasiimti vaiko nelyginės metų savaitės savaitgalį (šio sutarties 3 p.), negavęs vaiko motinos sutikimo; apie savo ketinimą bendrauti su sūnumi ieškovas informuoja atsakovę trumposiomis žinutėmis ne vėliau kaip prieš tris dienas iki vaiko paėmimo; ieškovas A. K. bendrauja su sūnumi ir telefonu (telefono numeris (duomenys neskelbtini)) bet kuriuo metu, atsižvelgiant į vaiko užimtumą; A. K. kompensuoja M. K. visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1200,00 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad 2016-07-22 atsakovės ir jos atstovo parengta taikos sutartis su juo nebuvo derinama, tačiau iš esmės nepateikė jokių prieštaravimų dėl sutartyje nurodytos bendravimo su nepilnamečiu A. K. bendravimo tvarkos. Ieškovas iš esmės nesutiko su taikos sutartyje numatyta sąlyga, kad jis turi kompensuoti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1200,00 Eur, kadangi, jo teigimu, atsakovė pati turi padengti savo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu atsakovė M. K. prašė nustatyti taikos sutartyje numatytą bendravimo su vaiku tvarką. Institucija, teikianti išvadą byloje teismo posėdžio metu taip pat išreiškė poziciją, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti nustatyta tokia bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kokia nurodyta pateiktoje taikos sutartyje, kadangi ji labiausiai atitiktų vaiko interesus. Pažymėtina, kad institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė yra objektyvus ir nešališkas asmuo, neturintis jokios suinteresuotumo bylos baigtimi ir niekaip nesusijusi su byloje dalyvaujančiais asmenims, todėl nėra pagrindo abejoti jos pateikta nuomone dėl taikos sutartyje nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus šalių paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, institucijos, teikiančios išvadą byloje, poziciją, atsižvelgiant į vaiko teises ir teisėtus interesus bei į tai, kad abu tėvai savo vaikams turi lygias teises ir pareigas, nepaisant to, gyvena kartu su vaiku ar skyrium, įvertinus 2016-07-22 taikos sutartyje nustatytą bendravimo su nepilnamečiu tvarką ir atsižvelgiant į tai, jog ieškovas teismui nepateikė jokių prieštaravimų dėl atsakovės taikos sutartimi pasiūlytos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, o institucija, teikianti išvadą byloje, palaikė pasiūlytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, pakeičiant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-247-642/2012 nustatytą bendravimo su nepilnamečiu A. K. tvarką, jog abu tėvai vaiko auklėjimu, priežiūra ir užimtumu rūpinsis bendru susitarimu nustatant, kad ieškovas bendrauja asmeniškai su vaiku nelyginių metų krikščioniškų Velykų dienomis (sekmadienį ir pirmadienį), pasiimant vaiką iš atsakovės namų šeštadienį 18.00 val. ir grąžinant Velykų pirmadienį 20.00 val.; ieškovas bendrauja asmeniškai su vaiku lyginių metų gruodžio 24-ąją – Kūčių dieną ir gruodžio 25- ają ir 26-ąją – Kalėdų dienomis, pasiimant vaiką iš atsakovės namų gruodžio 24-ąją 18.00 val. ir grąžinant gruo­džio 26-ąją 20.00 val., bei lyginių metų Naujųjų metų šventę, pasiimant vaiką iš atsakovės namų gruodžio 31-ąją 18.00 val. ir grąžinant sausio l -ają 20.00 val.; ieškovas bendrauja asmeniškai su vaiku nelyginės metų savaitės savaitgalį, pasiimant vaiką iš atsakovės namų penktadieniais 18.00 val. ir grąžinant sekmadieniais 15.00 val.; ieškovas bendrauja su vaiku atostogų metu vieną vasaros mėnesį, ne daugiau kaip 28 kalendorines dienas, pranešus atsakovei prieš 30 dienų; ieškovui ir atsakovui derinant vaiko buvimo su tėvu atostogų metu laiką, pirmenybės teisę pasirinkti atostogų laiką turi motina. Vaiko buvimo su motina laikotarpiu jos atostogų metu vaiko tėvas neturi teisės pasiimti vaiko nelyginės metų savaitės savaitgalį (šio sutarties 3 p.), negavęs vaiko motinos sutikimo; apie savo ketinimą bendrauti su sūnumi ieškovas informuoja atsakovę trumposiomis žinutėmis ne vėliau kaip prieš tris dienas iki vaiko paėmimo; ieškovas A. K. bendrauja su sūnumi ir telefonu (telefono numeris (duomenys neskelbtini)) bet kuriuo metu, atsižvelgiant į vaiko užimtumą.

Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovas už ieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo sumokėjo 41,00 Eur žyminį mokestį. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 1200,00 Eur už advokato pagalbą. A. K. teismo posėdžio nurodė, kad nesutinka mokėti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi, jo teigimu, šias išlaidas M. K. turi dengti pati. Šie ieškovo argumentai atmestini, kaip visiškai nepagrįsti. Minėta, jog CPK nustato, jog patenkinus ieškinį iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Be to, apie maksimalių su advokato teisine pagalba susijusių išlaidų dydį pasisakyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), pakeistoje 2015-03-19 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77. Įvertinus Rekomendacijose nurodytus maksimalius išlaidų už advokato pagalbą dydžius, nenustatyta, kad atsakovės prašoma iš ieškovo priteisti 1200,00 Eur suma viršija Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius. Nagrinėjamu atveju patenkinus 50 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina 20,50 Eur žyminio mokesčio (41,00 Eur x 50 proc.), atsakovei iš ieškovės priteistina 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą (1200,00 Eur x 50 proc.) (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.). Atlikus tarpusavio bylinėjimosi išlaidų užskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteisiama 579,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-247-642/2012, nustatytą ieškovo A. K. ir nepilnamečio vaiko A. K. bendravimo tvarką ir nustatyti, kad:

Ieškovas A. K. bendrauja asmeniškai su vaiku A. K. nelyginių metų krikščioniškų Velykų dienomis (sekmadienį ir pirmadienį), pasiimant vaiką iš atsakovės M. K. namų šeštadienį 18.00 val. ir grąžinant Velykų pirmadienį 20.00 val.Ieškovas A. K. bendrauja asmeniškai su vaiku A. K. lyginių metų gruodžio 24-ąją – Kūčių dieną ir gruodžio 25- ają ir 26-ąją – Kalėdų dienomis, pasiimant vaiką iš atsakovės namų gruodžio 24-ąją 18.00 val. ir grąžinant gruo­džio 26-ąją 20.00 val., bei lyginių metų Naujųjų metų šventę, pasiimant vaiką iš atsakovės namų gruodžio 31-ąją 18.00 val. ir grąžinant sausio l -ają 20.00 val.Ieškovas A. K. bendrauja asmeniškai su vaiku A. K. nelyginės metų savaitės savaitgalį, pasiimant vaiką iš atsakovės namų penktadieniais 18.00 val. ir grąžinant sekmadieniais 15.00 val.Ieškovas A. K. bendrauja su vaiku A. K. atostogų metu vieną vasaros mėnesį, ne daugiau kaip 28 kalendorines dienas, pranešus atsakovei prieš 30 dienų.Ieškovui ir atsakovei derinant vaiko buvimo su tėvu atostogų metu laiką, pirmenybės teisę pasirinkti atostogų laiką turi motina. Vaiko buvimo su motina laikotarpiu jos atostogų metu vaiko tėvas neturi teisės pasiimti vaiko nelyginės metų savaitės savaitgalį (šio sutarties 3 p.), negavęs vaiko motinos sutikimo.Apie savo ketinimą bendrauti su sūnumi ieškovas informuoja atsakovę trumposiomis žinutėmis ne vėliau kaip prieš tris dienas iki vaiko paėmimo.Ieškovas A. K. bendrauja su sūnumi ir telefonu (telefono numeris (duomenys neskelbtini)) bet kuriuo metu, atsižvelgiant į vaiko užimtumą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 579,50 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.