Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Atsakovas nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškovės ieškinį, teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta (T.1; b.l. 105).

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Swedbank, AB, nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškovės ieškinį. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Swedbank, AB, teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta. (T.2; b.l. 63, 71).

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.64 straipsnis). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.54 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju tokio termino skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, yra tvirtai pasiryžę nutraukti santuoką ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą, santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina.

Išanalizavęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis). Sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, skirtingai suprato pagarbą vienas kitam, todėl moralinė vienas kito parama nutrūko savaime, nesant trečiųjų asmenų įtakos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis).

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Byloje esantys įrodymai patvirtina tą aplinkybę, jog 2006 m. balandžio 13d. ieškovei ir atsakovui gimė sūnus A. (T.1; b.l.9). Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškovės patikslintą ieškinį, todėl laikytina, kad atsakovas neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnis).

Spręsdamas vaiko išlaikymo priteisimo dydžio klausimą, teismas analizuoja vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį.

Vaikų poreikius lemia jų gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog ieškovė turi išlaidų dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės, vaikų mokymo ir neformalaus ugdymo ar specialaus ugdymo, ugdymo būrelių lankymo. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko amžius 5 metai ir 10 mėnesių.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė dirba, atsakovas nedirba (T.1; b.l. 162, 163, 164, 165, 166, 167, 68). Ieškovės vardu nėra įregistruota nekilnojamųjų daiktų (T.1; b.l.159).. Atsakovo vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas (butas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau pradėta priverstinio atsakovo skolos išieškojimo procedūra (T.1; l b.l. 146, 147, 170).

Nustatant išlaikymo dydį būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), tačiau tas dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2008-01-01 yra 800,00 Lt.

Vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžinigumo principais, iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistina po 400,00 Lt periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2010 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.194, 3.195, 3.200 straipsniai).

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovė santuokos metu pasirašė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu AB DnB bankas suteikė paskolą. Ieškovė dėl šios prievolės pobūdžio pateikė prieštaringus argumentus. Viena vertus, ieškovė nurodė, kad pinigai, įgyti pagal šią paskolą, nebuvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Kita vertus, ieškovė neginčija, kad prievolė trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų AB DnB bankui, lieka solidaria prievole. Dėl šios prievolės ieškovė teismo posėdžio metu taip pat davė prieštaringus paaiškinimus. Viena vertus, ieškovė nurodė, kad “gyvenome iš paskolų”, “ atsakovas pinigus investavo į mašinų verslą, kol buvome santuokoje” kita vertus, ieškovė paaiškino, kad “mes gyvenome ne iš paskolų”.

Atsižvelgiant į: 1) ieškovės paaiškinimą, kad 2008 m. žiemą ieškovė paliko atsakovą (atsakovas neginčijo šios aplinkybės); 2) trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB DnB bankas vartojimo kreditą suteikė ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu, t.y 2008 m. rugpjūčio 27 d; 3) ieškovė, būdama aukšojojo išsilavinimo, pasirašė kreditavimo sutartį; 4) ieškovė iš esmės neginčija prievolės solidarumo, prievolė trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų AB DnB bankui pagal 2008 m. rugpjūčio 27 d. kreditavimo sutarį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pripažįstama solidaria ieškovės ir atsakovo prievole (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsniai).

Pažymėtina, kad ieškovė ieškinio pagrinde nurodė argumentus dėl prievolės trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų AB DnB bankui pagal 2008 m. rugpjūčio 27 d. kreditavimo sutarį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė prašymo (ieškinio dalykas) nustatyti prievolės pobūdžio.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad finansavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 2008 m. kovo 18 d. ir 2008 m. rugsėjo 1 d., t.y. santuokos metu trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „General Financing“ suteikė atsakovui vartojimo kreditą. 2009 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė išieškoti iš atsakovo 8945,44 Lt skolos, 600,34 Lt delspinigių, bylinėjimosi išlaidų ir procesines palūkanas (T.1; b.l. 145).

Ieškovės sutikimo ar parašo kredito sutartyje ar neprotestuotiname paprastajame vekselyje nėra. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „General Financing“ prašė prievolę šiam asmeniui pripažinti solidaria sutuoktinių prievole, kadangi ji įgyta santuokos metu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Pažymėtina, kad ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio prasme. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Šiuo atveju atsakovo sudaryta sutartis ir išrašytas neprotestuotinas paprastasis vekselis galėtų būti priskirtos prie antrosios grupės prievolių pagrindų, jeigu jos būtų sudarytos šeimos interesais. Tokiu atveju „Swedbank“, AB ir UAB „General Financing“ siekdami, kad atsakovo prisiimtos prievolės būtų pripažintos solidariomis sutuoktinių prievolėmis, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog šios paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos interesais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, apie minėtas atsakovo įgytas prievoles ji nieko nežinojo ir prašo jas pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo ir nepatvirtino, kad paskolos buvo skirtos šeimos poreikiams tenkinti. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Swedbank, AB šioje byloje užėmė pasyvią poziją, nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį, nedalyvavo teismo posėdžiuose. Laikytina, kad šis trečiasis asmuo nenuginčijo ieškovės argumentų dėl prievolės pobūdžio šiam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).